Paukščiai ardo namų apšiltinimą: kada leidžiama šalinti lizdus ir kiek tai kainuoja

Written by

in

Po stogo pakraščiu styropore iškirstos skylės, už tinko girdimas šnaresys ir ant palangių pabirusios baltos granulės – ženklai, kad pastato apšiltinimą „įsisavino“ paukščiai. Jie naudoja šiltinimo sluoksnį kaip slėptuvę ar vietą perėti, tačiau skubiai šalinti lizdus galima ne visada.

Kaip nurodoma publikacijoje lenkų portale WP, be leidimo lizdus nuo fasado leidžiama šalinti tik nuo spalio 16 dienos iki vasario pabaigos. Kitu metu tokie veiksmai gali būti laikomi pažeidimu, jei lizdas naudojamas ar saugomas pagal rūšių apsaugos taisykles.

Problema aktuali ne tik individualių namų savininkams, bet ir daugiabučių administratoriams: pažeistas šiltinimo sluoksnis gali sukelti šilumos tiltus, didinti drėgmės riziką ir ilgainiui branginti fasado remontą. Dažniausiai nukenčia vietos po stogo pakalimu ar aukščiau esančiose fasado dalyse, kur paukščiams patogu pasiekti minkštesnes medžiagas.

Nors pats lizdo pašalinimas paprastai nėra brangus darbas, galutinę sąskaitą kelia priėjimas prie aukštų vietų ir būtinybė atkurti šiltinimo sluoksnio vientisumą. Kartu su apšiltinimo remontu išlaidos gali siekti iki 2 000 Lenkijos zlotų.

Kodėl paukščiai kapsto šiltinimą

Šiuolaikinės fasadų sistemos, kur minkštas styroporas uždengtas plonu klijų ir tinko sluoksniu, kai kurioms paukščių rūšims tampa lengvai įveikiama kliūtimi. Dėl to po stogu ar kitose apsaugotose vietose atsiranda ertmių, į kurias paukščiai bando patekti.

Tekste minimi ir geniai, ir smulkesni paukščiai – nuo žvirblių iki zylių. Pastarosios rudenį kartais intensyviai kapsto atvirą styroporą ar montavimo putas net ir neperėjimo laikotarpiu.

Ornitologai tokiam elgesiui pateikia kelis paaiškinimus, tačiau bendra išvada paprasta: pažeistas šiltinimas paukščiams atrodo patraukli vieta slėptis ar ieškoti medžiagų, o pastato savininkui tai reiškia didesnę šilumos nuostolių ir drėgmės problemų tikimybę.

Kada galima šalinti lizdą ir ko nedaryti skubant

Esminė taisyklė – laikytis „langų“, kada tokie darbai leidžiami be atskiro leidimo: nuo spalio 16 dienos iki vasario pabaigos. Praktikoje tai dažniausiai reiškia, kad tvarkomi tušti, jau nenaudojami lizdai, o fasadas remontuojamas iki didesnių šalčių.

Tekste pabrėžiama ir dar viena svarbi detalė: prieš užtaisant ertmes verta pasišviesti į vidų. Šiltinimo tarpuose rudenį gali slėptis žiemoti besiruošiantys šikšnosparniai, kurie taip pat yra saugomi.

Kaip sumažinti pasikartojančią žalą

Kad problema nesikartotų kasmet, po remonto svarbu ne tik užtaisyti skylę, bet ir pašalinti priežastį – atviras, lengvai pasiekiamas šiltinimo ar putų vietas. Tekste kaip prevencijos pavyzdžiai minimi sandarūs skardos užbaigimai ir apsauginiai sprendimai, neleidžiantys paukščiams patekti po pakalimu.

Daugiabučiuose tokie darbai paprastai priskiriami bendroms pastato konstrukcijoms, todėl sprendimus ir išlaidas dažniausiai koordinuoja bendrija ar administratorius. Individualių namų savininkams verta įvertinti ne tik vienkartinį taisymą, bet ir apsaugos priemones, kurios gali sutaupyti kartotinių remonto išlaidų.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *