CP v2

Author: admin

  • 11 tūkst. paauglių tyrimas JAV: kanapės siejamos su lėtesne atminties ir dėmesio raida

    11 tūkst. paauglių tyrimas JAV: kanapės siejamos su lėtesne atminties ir dėmesio raida

    Ilgalaikis tyrimas, kuriame stebėta daugiau kaip 11 tūkst. vaikų ir paauglių, parodė ryšį tarp rekreacinio kanapių vartojimo ir šiek tiek lėtesnės atminties, dėmesio bei mąstymo įgūdžių raidos.

    Šie rezultatai papildo visuomenės sveikatos rekomendacijas paaugliams vengti kanapių, nes jos gali neigiamai veikti besivystančias smegenis.

    „Paauglystė yra kritinis smegenų vystymosi laikotarpis, o tai, ką matome, yra tai, kad paaugliai, pradėję vartoti kanapes, nebesivysto tokiu pačiu tempu kaip jų bendraamžiai“, – teigė neuropsichologė Natasha Wade iš Kalifornijos universiteto San Diege, pirmoji tyrimo autorė.

    „Iš pradžių šie skirtumai gali atrodyti nedideli, tačiau ilgainiui jie gali susikaupti ir paveikti mokymąsi, atmintį bei kasdienį funkcionavimą“, – pridūrė ji.

    Tai – viena didžiausių tokio pobūdžio analizių JAV. Ji atlikta remiantis „Adolescent Brain Cognitive Development“ (ABCD) projekto duomenimis: 11 036 jaunuoliai buvo stebimi nuo 9–10 metų iki 16–17 metų amžiaus.

    Kasmet dalyviams buvo atliekami plaukų, šlapimo, iškvėpto oro ir seilių tyrimai, taip pat jie atsakė į klausimus apie kanapių ir kitų medžiagų vartojimą.

    Dauguma kanapių vartojimo atvejų buvo rekreaciniai, nors nedidelė dalis tiriamųjų vartojo medicininį CBD (kanabidiolį) turėdami tėvų arba gydytojo leidimą.

    Tyrėjai pažymi, kad savarankiškų atsakymų derinimas su biologiniais mėginiais tikėtina leido patikimiau įvertinti paauglių kanapių vartojimą nei vien apklausos.

    Pažintinės raidos pokyčiai buvo vertinami testų serija, apimančia greitą ir atidėtą atmintį, informacijos apdorojimo greitį, slopinimo kontrolę, vizuospatinį apdorojimą, kalbinius gebėjimus ir darbinę atmintį.

    Nustatyta, kad kanapes vartoję paaugliai demonstravo lėtesnį augimą visose šiose srityse. Įdomu tai, kad iki kanapių vartojimo pradžios ši grupė dažnai testuose pasirodydavo ne prasčiau, o kartais net geriau nei bendraamžiai. Tačiau kanapėms atsiradus jų kasdienybėje, pažanga ėmė silpti.

    Vis dėlto tyrimas parodo ryšį, o ne priežastinį ryšį – todėl lieka neaišku, ar būtent kanapės sukelia lėtesnę pažintinę raidą. Tačiau analizėje buvo atsižvelgta į daugelį galimų paaiškinančių veiksnių, įskaitant šeimos aplinką, psichikos sveikatą ir kitų medžiagų vartojimą.

    Ryšys tapo aiškesnis, kai kanapių vartojimas buvo suskaidytas pagal tai, su kokiais kanabinoidais paaugliai turėjo didžiausią sąlytį – tai sustiprino prielaidą, kad tam tikros medžiagos gali prisidėti prie stebimų pokyčių.

    Paaugliai, kurie turėjo sąlytį su tetrahidrokanabinoliu (THC), patyrė gerokai didesnių atminties sunkumų nei nevartojusieji kanapių. Tuo metu nedidelė pogrupio dalis, kuri vartojo tik CBD, rodė palyginti įprastus rezultatus.

    „Šie rezultatai leidžia manyti, kad THC yra tikėtinas pokyčių, kuriuos stebime, variklis“, – sakė N. Wade.

    „Tai taip pat parodo, kokie sudėtingi gali būti kanapių produktai, ypač dėl to, kad kai kurie CBD pažymėti produktai vis tiek gali turėti THC“, – pridūrė ji.

    Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad kanapių vartojimo rodikliai tarp jaunų suaugusiųjų (13–24 metų) pastaraisiais dešimtmečiais iš esmės išliko gana stabilūs. Tačiau daugelyje JAV valstijų įvykęs legalizavimas, smarkiai išaugęs THC kiekis produktuose ir sumažėjęs rizikos suvokimas pakeitė bendrą situaciją.

    Ankstesni moksliniai darbai rodo, kad tokios rekreacinės medžiagos kaip alkoholis ar kanapės gali veikti paauglių smegenis kitaip nei suaugusiųjų – taip, kad tai gali trikdyti įprastą vystymąsi.

    Nors skirtumai tarp vartojusiųjų ir nevartojusiųjų buvo nedideli, autoriai pabrėžia, kad itin konkurencingoje aplinkoje, kurioje mokosi jauni žmonės, net menki pokyčiai gali virsti kliniškai reikšmingais mokymosi ir atminties sutrikimais.

    Pasak jų, net nežymūs šių gebėjimų pokyčiai gali turėti įtakos standartizuotiems testams, perėjimui į aukštesnę klasę ar galimybėms siekti aukštojo mokslo. Teoriškai vizuospatinių gebėjimų pokyčiai taip pat galėtų paveikti paauglių vairavimo įgūdžius.

    Tyrėjai pripažįsta, kad spaudimas ir problemos, dėl kurių dalis jaunuolių renkasi vartoti tokias medžiagas kaip kanapės, niekur nedingsta vien dėl mokslinių išvadų. Tačiau rezultatai leidžia manyti, kad trumpalaikis „palengvėjimas“ gali turėti ilgalaikių pasekmių.

    „Kanapių vartojimo atidėjimas padeda palaikyti sveiką smegenų vystymąsi“, – sakė N. Wade. „Kanapėms tampant vis labiau prieinamoms, svarbu, kad šeimos ir paaugliai suprastų, kaip tai gali veikti besivystančias smegenis.“

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Neuropsychopharmacology“.

  • „DFF Ventures“ uždarė 70 mln. eurų fondą: kas užkurs naują Europos pre-seed bangą 2026-aisiais

    „DFF Ventures“ uždarė 70 mln. eurų fondą: kas užkurs naują Europos pre-seed bangą 2026-aisiais

    Nyderlandų pre-seed rizikos kapitalo fondas „DFF Ventures“ pranešė uždaręs trečiąjį fondą – „DFF Ventures III“. Jis buvo perpasirašytas ir pasiekė 70 mln. eurų dydį. Šias lėšas fondas ketina investuoti į nuo pat idėjos gimimo kuriamas programinės įrangos ir dirbtinio intelekto (DI) technologijas, skirtas menkai skaitmenizuotoms pramonės šakoms.

    Fondas pradėtas formuoti 2025 m. rugsėjį, kai buvo įsipareigota skirti 50 mln. eurų. Tuo metu bendrovė taip pat atsinaujino – anksčiau ji veikė pavadinimu „Dutch Founders Fund“.

    „Tai ir daro šį fondą ypatingą. Mūsų ribotos atsakomybės partneriai supranta, į ką investuojame: į programinę įrangą, kuri veikia realų pasaulį. Logistika, prekyba, operacijos – sritys, kuriose atsparumas konkurencijai gimsta iš metų įžvalgų, tinklų ir duomenų. Tai nėra dalykas, kurį galima nukopijuoti per naktį“, – viešame pranešime teigė vienas iš steigėjų ir partnerių Patrickas Kerssemakersas.

    „DFF Ventures“ trečiojo fondo uždarymas atspindi platesnę 2026 m. Europoje stebimą pre-seed ir ankstyvosios stadijos investicijų bangą. Įvairiose šalyse skelbiami nauji ar išplėsti fondai vis dažniau orientuojasi į DI, „DeepTech“ ir tvarumo sprendimus.

    Vokietijoje „Vanagon Ventures“ užsitikrino 20 mln. eurų pirmąjį fondą, skirtą pre-seed B2B startuoliams, sprendžiantiems sisteminio lygmens iššūkius per DI ir „DeepTech“. Tuo pat metu „Ananda Impact Ventures“ paskelbė apie 73 mln. eurų pirmąjį uždarymą, skirtą Europoje kuriamiems poveikio (impact) startuoliams, dar labiau stiprindama Miuncheno, kaip ankstyvosios stadijos investicijų centro, pozicijas.

    Už Vokietijos ribų Kopenhagoje veikianti „The Footprint Firm“ pritraukė 76 mln. eurų „Footprint Fund I“ fondui, nukreiptam į Šiaurės Europos ankstyvosios stadijos klimato ir „DeepTech“ įmones. Šveicarijos „Constructor Capital“ uždarė 92,8 mln. eurų debiutinį fondą, kuriuo planuojama remti „DeepTech“, programinės įrangos ir „EdTech“ startuolius pasauliniu mastu. Lietuvoje „FIRSTPICK“ pristatė 25 mln. eurų fondą, skirtą Baltijos šalių kūrėjams nuo pačios pradžios, o Paryžiuje įsikūrusi „Elaia“ paskelbė apie 134 mln. eurų „DeepTech Seed“ fondą, dvigubai didesnį nei ankstesni.

    „Nuo tada, kai maždaug prieš šešis mėnesius atidarėme savo fondą, pasaulis tapo tik labiau neapibrėžtas. O kai yra neapibrėžtumo, lengva rinktis daugumos nuomonę. Tačiau daugumos nuomonė žudo grąžą. Todėl nuo pat pirmojo fondo laikomės pagrindinės tezės: manome, kad sunkiausia dalis yra realus pasaulis, o ne kodas“, – teigiama viešame rizikos kapitalo fondo pareiškime.

    Skaičiuojama, kad vien 2026 m. viešai paskelbta šių fondų kapitalo suma siekia apie 420 mln. eurų. Tai rodo tvirtą įsipareigojimą skatinti inovacijas menkai skaitmenizuotose industrijose ir pagrindinėse technologijose.

    „DFF Ventures“ – pre-seed rizikos kapitalo fondas, įkurtas verslininkų, stojusių už tokių bendrovių kaip „WeTransfer“, „fonQ“, „Just Eat“ ir „Treatwell“. Investicijų dydžiai paprastai svyruoja nuo 250 tūkst. iki 2,5 mln. eurų, o investuojama pradedant nuo idėjos stadijos į skaitmeninius sprendimus kuriančias įmones menkai skaitmenizuotose srityse.

    Fondo prioritetai – vertikalusis DI, „recommerce“ platformos ir prekyvietės. Nors investuojama globaliai, Europos rinka išlieka veiklos pagrindas.

    Praktikoje tai reiškia programinės įrangos ir DI įmones, veikiančias su fizinėmis operacijomis: „Fleequid“ (autobusų judėjimo sprendimai), „Vintage Cash Cow“ (antikvarinių daiktų prekyba), „NorthLadder“ (atnaujinta elektronika), „METYCLE“ (metalo laužo rūšiavimas) ir „Liablix“ (žalų administravimas).

    Pasak fondo, trečiasis fondas leis ir toliau investuoti nuo pat pradžios į įmones, kuriančias programinę įrangą esminėms ūkio grandims. Šįkart investicijų geografija, kaip teigiama, nebebus apribota vien Europos Sąjunga – investuoti planuojama visame pasaulyje.

    Skelbiama, kad su „DFF Ventures III“ jau prisijungė septynios naujos portfelio įmonės, o artimiausiu metu tikimasi jų dar daugiau.

  • Edinburgo „Exergy3“ pritraukė 11,4 mln. eurų: perteklinę žalią elektrą pavers pramonės šiluma

    Edinburgo „Exergy3“ pritraukė 11,4 mln. eurų: perteklinę žalią elektrą pavers pramonės šiluma

    Edinburge įsikūręs švariosios technologijos startuolis „Exergy3“, kuriantis itin aukštos temperatūros šiluminės energijos kaupimo sprendimus, per pradinį investicijų etapą pritraukė 11,4 mln. eurų (10 mln. svarų sterlingų). Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos nuosavai technologijai plėsti, siekiant spręsti pramonės dekarbonizacijos, elektros tinklų balansavimo ir energetinio saugumo iššūkius.

    Investicijų raundui vadovavo „Axeleo Capital“. Prie jo prisidėjo Bavarijoje veikiantis viešasis rizikos kapitalo investuotojas „Bayern Kapital“ ir Singapūre įsikūręs „Kibo Invest“. Taip pat dalyvavo esami investuotojai „Scottish Enterprise“, „Zero Carbon Capital“ ir „Old College Capital“ – Edinburgo universiteto vidinis rizikos kapitalo fondas.

    „Axeleo Capital“ rizikos kapitalo partneris Guillaume Sarlat pabrėžė, kad sunkiosios pramonės dekarbonizacija – vienas patraukliausių šiuo metu klimato technologijų investavimo krypčių Europoje.

    „Sunkiosios pramonės dekarbonizacija – jai tenka daugiau nei 20 proc. pasaulinės energijos suvartojimo, o ji vis dar daugiausia priklauso nuo iškastinio kuro – yra, ko gero, viena patraukliausių šiandienos klimato technologijų aparatūrinės įrangos investavimo galimybių Europoje. „Exergy3“ išskirtinai išnaudoja ribojamą ar neigiamomis kainomis parduodamą atsinaujinančią elektros energiją, ją itin aukštoje temperatūroje sukaupia ir taip pramonės klientams tiekia pigią, nulinės emisijos šilumą“, – teigė jis.

    „Exergy3“ įkurta 2023 m. ir yra Edinburgo universiteto atskilusi įmonė. Bendrovė siekia pasiūlyti mastelio didinimui tinkamus, prieinamus ir tvarius švarios pramoninės šilumos šaltinius, kurie padėtų pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos.

    Anot bendrovės, Europos energetikos sistemos apkrova auga, o disbalansas tarp pasiūlos ir paklausos didėja – atsinaujinančios energijos gamyba vis dažniau viršija tai, ką sistema gali absorbuoti realiu laiku. Dėl to dalis mažai taršios elektros energijos yra ribojama, nors sistemos kaštai didėja, o pramonė patiria spaudimą vienu metu užsitikrinti patikimą, įperkamą energiją ir mažinti emisijas.

    „Vien Jungtinėje Karalystėje 2024–2025 m. elektros tinklo balansavimui buvo išleista 2,7 mlrd. svarų sterlingų – tai lėmė didėjantis neatitikimas tarp pasiūlos ir paklausos, nes atsinaujinančios energijos gamyba vis dažniau viršija tai, ką sistema gali absorbuoti realiu laiku. Rezultatas – brangus paradoksas: dideli mažai taršios elektros kiekiai yra ribojami, nors sistemos kaštai auga. Tuo pat metu pramonė susiduria su vis didesniu spaudimu užsitikrinti patikimą, įperkamą energiją ir mažinti emisijas“, – teigiama bendrovės pranešime.

    „Exergy3“ akcentuoja, kad pramoninė šiluma sudaro reikšmingą pasaulinės energijos paklausos ir emisijų dalį, tačiau ją mažinti struktūriškai sudėtinga, nes daugeliui procesų reikalinga aukšta ir pastovi temperatūra. Tuo pat metu atsinaujinančios elektros dalis vis dažniau ribojama, nes sistemai sudėtinga realiu laiku integruoti generaciją.

    Bendrovės teigimu, jos technologija padeda sujungti šiuos du iššūkius: perteklinę atsinaujinančią elektrą, pavyzdžiui, ribojamą vėjo energiją, ji paverčia aukštos temperatūros šiluma pramonės poreikiams. Taip perteklius tampa panaudojamu energijos šaltiniu, o ne prarandama energija.

    „Exergy3“ vadovas Markus Rondé sako, kad pramonės šilumos poreikis ir atsinaujinančios elektros švaistymas yra tos pačios problemos pusės.

    „Tai dvi tos pačios problemos pusės. Pramonei reikia patikimos, aukštos temperatūros šilumos, o dideli atsinaujinančios elektros kiekiai nueina veltui. „Exergy3“ tai sujungia – perteklinę atsinaujinančią elektrą paverčia patikima, mažos kainos šiluma pramonei. Tai reiškia mažesnes emisijas, mažesnes energijos sąnaudas ir atsparesnę energetikos sistemą. Šis finansavimas leidžia mums greitai pereiti nuo bandomųjų projektų prie komercinio diegimo“, – teigė jis.

    Pasak bendrovės, sistema sukurta taip, kad būtų greitai integruojama pramoninėje aplinkoje. Moduliniai šiluminės energijos kaupimo įrenginiai atsinaujinančią elektrą paverčia aukštos temperatūros šiluma ir gali užtikrinti procesams reikalingą 50–1 200 laipsnių Celsijaus temperatūrą. Teigiama, kad sprendimas išlieka kompaktiškas, lengvai montuojamas ir reikalauja minimalios infrastruktūros.

    Toks lankstumas, anot „Exergy3“, leidžia technologiją taikyti įvairiuose pramonės procesuose – nuo tiesioginio šildymo iki garo gamybos – todėl ji gali būti aktuali daugeliui energijai imlių sektorių.

    Gavusi naują kapitalą, bendrovė ketina didinti gamybos apimtis, plėsti komandą ir užtikrinti platesnį diegimą pramonės objektuose. „Exergy3“ planuoja iki metų pabaigos padvigubinti darbuotojų skaičių. Taip pat vėliau šį ketvirtį ji ketina atidaryti biurą Miunchene, taip stiprindama plėtrą Vokietijoje.

    „Bayern Kapital“ vadovė Monika Steger teigė, kad pramonės procesų šilumos dekarbonizacija yra vienas pagrindinių svertų transformuojant energijai imlias pramonės šakas.

    „Pramonės procesų šilumos dekarbonizacija yra pagrindinis svertas transformuojant energijai imlias pramonės šakas ir kartu – itin aktuali klimato technologijų augimo rinka Europoje. „Exergy3“ kuria technologiškai perspektyvų sprendimą, esantį energijos, pramonės ir dekarbonizacijos sankirtoje“, – sakė ji.

    „Kaip rizikos kapitalo investuotojas, čia matome reikšmingą komercinį potencialą. Tai, kad „Exergy3“ ateityje ketina toliau plėtoti technologinį potencialą iš Miuncheno, taip pat pabrėžia Bavarijos patrauklumą kaip pramonės inovacijų vietos“, – pridūrė M. Steger.

    2023 m. gegužę „Exergy3“ atsiskyrė nuo Edinburgo universiteto ir gavo 4,1 mln. eurų (3,6 mln. svarų sterlingų) dotaciją iš Energetinio saugumo ir grynojo nulio emisijų departamento, kad Annandale spirito varykloje būtų pastatytas pilno masto demonstracinis įrenginys.

    2024 m. bendrovė pranešė užbaigusi 1,1 mln. eurų (1 mln. svarų sterlingų) priešpradinį finansavimo etapą, kuriam vadovavo „Zero Carbon Capital“, dalyvaujant esamiems investuotojams „Old College Capital“ ir „Scottish Enterprise“.

  • Nebereikia brangių krepšelių: perpjovė kiaušinių dėžutę – padažai šaldytuve nebeskrenda

    Nebereikia brangių krepšelių: perpjovė kiaušinių dėžutę – padažai šaldytuve nebeskrenda

    Dažnai virtuvės spintelės ir stalčiai būna perpildyti, todėl atrodo, kad vietos jau nebeužtenka. Tačiau neretai pakanka šiek tiek peržiūrėti daiktų išdėstymą ir erdvės organizavimą – skirtumas tampa akivaizdus.

    Pradėkite nuo šaldytuvo. Jei jame kaupiasi padažų buteliukai ir stiklainėliai, praverčia besisukantis padėklas. Tiesiog įdėkite jį į šaldytuvą ir sudėkite ant jo dažniausiai naudojamus produktus – tuomet užteks pasukti, kad greitai rastumėte tai, ko reikia.

    Dar vienas paprastas triukas – neišmesti kiaušinių dėžutės. Perpjaukite ją ir panaudokite kaip laikiklį padažų indeliams. Taip jie nebesivartys ir „neskraidys“ po šaldytuvą, o viskas bus vienoje vietoje.

    Spintelėse, kur laikote puodus ir keptuves, tvarką dažnai gadina dangčiai. Tokiu atveju gali padėti teleskopinės įtempimo strypų tipo atramos. Jas įstatykite spintelės viduje ar stalčiuje ir naudokite kaip skirtukus – dangčiai stovės vertikaliai ir neužims papildomos vietos.

    Didžiausią efektą suteikia teisingai sutvarkyti stalčiai. Pirmiausia juos visiškai ištuštinkite ir peržiūrėkite turinį. Atsisakykite nereikalingų daiktų ir to, ko seniai nebenaudojate. Tuomet nuvalykite stalčių vidų ir pradėkite viską dėlioti iš naujo.

    Naudokite nedidelius indelius ar stiklainėlius. Juose patogu laikyti prieskonius, cukrų, miltus ir kitus birius produktus. Tai ne tik taupo vietą, bet ir padeda palaikyti tvarkingą vaizdą. Smulkmenoms ypač tinka organizatoriai su skyreliais – jie leidžia išvengti chaoso.

    Nepamirškite ir vertikalios erdvės. Kabliukai spintelių viduje leidžia pakabinti rankšluosčius ar kitus daiktus ir taip atlaisvinti lentynas. Papildomos nedidelės lentynėlės taip pat padeda efektyviau išnaudoti vietą, ypač gilesnėse spintelėse.

    Net paprastas rūšiavimas duoda pastebimą rezultatą. Kai kiekvienas daiktas turi savo vietą, virtuvė tampa patogesnė, o laisvos erdvės atsiranda gerokai daugiau. Išbandykite šiuos patarimus – skirtumą pajusite greitai.

  • Ar pranašiški sapnai tik sutapimas? Istorinės detalės, nuo kurių nejauku net skeptikams

    Ar pranašiški sapnai tik sutapimas? Istorinės detalės, nuo kurių nejauku net skeptikams

    Ar yra buvę taip, kad pabundate šaltu prakaitu, su palengvėjimu pagalvojate „tai buvo tik sapnas“, o po kelių dienų suprantate, jog matyti vaizdai keistai primena tikrovę? Skeptikai aiškina, kad tai tėra sutapimai: smegenys apdoroja didžiulius informacijos kiekius, sujungia nerimą keliančias detales ir pateikia labiausiai tikėtiną scenarijų. Skamba logiškai. Vis dėlto kartais sapnai tarsi užbėga įvykiams už akių, nors tam, rodos, nebuvo jokių ženklų.

    Daugelis prisimena pasakojimus, kai 2022 metais nemažai žmonių teigė dar likus maždaug pusmečiui iki plataus masto invazijos sapnavę karą, apšaudymus ir slėptuves rūsiuose. Tuomet tai buvo nurašoma stresui, nuolatiniam naujienų srautui ar bendram nerimui, tačiau vėliau kai kam susidarė įspūdis, kad pasąmonė lyg bandė perspėti. Panašių istorijų aptinkama ir anksčiau – jos iki šiol kelia klausimų, į kuriuos mokslas ne visada turi aiškius atsakymus.

    Abraomo Linkolno sapnas

    Likę maždaug dešimt dienų iki nužudymo, šešioliktasis JAV prezidentas sapnavo itin ryškų sapną. Jame jis vaikščiojo tuščiomis Baltųjų rūmų salėmis ir girdėjo verkimą. Įėjęs į Rytų salę pamatė karstu apsuptą sargybos. Paklausęs kareivio, kas mirė Baltuosiuose rūmuose, išgirdo atsakymą, kad tai prezidentas, tapęs žudiko auka. Teigiama, jog šį sapną jis užsirašė, o netrukus įvyko tragedija.

    „Titaniko“ tragedija

    Pasakojimai apie „nenuskandinamo“ lainerio „Titanikas“ katastrofą dažnai minimi tarp labiausiai dokumentuotų atvejų, siejamų su pranašiškais sapnais. Skelbiama, kad maždaug 50 keleivių prieš pat išplaukimą atsisakė kelionės dėl nerimą keliančių sapnų. Vienas žinomiausių pasakojimų siejamas su verslininku Dž. Kononu Midltonu: jam du kartus sapnavosi laivas, plaukiantis rūke, o vėliau staiga skęstantis. Po šių sapnų jis esą grąžino bilietą, o po kelių dienų sužinojo apie katastrofą.

    Marko Tveno numanyta nelaimė

    Rašytojas Markas Tvenas yra pasakojęs sapne itin detaliai matęs brolio Henrio mirtį. Sapne jis regėjo metalinį karstą (tuo metu tai buvo retenybė), o ant krūtinės – baltų gėlių puokštę su viena raudona rože centre. Po kelių savaičių Henris žuvo per sprogimą garlaivyje.

    Pasakojama, kad atvykęs atsisveikinti rašytojas pamatė tokį pat karstą. O netrukus į salę įėjusi moteris ant velionio krūtinės padėjo būtent tokią puokštę, kokią jis buvo matęs sapne.

    Logika dažniausiai sufleruoja, kad tai – proto žaidimai ir atsitiktinumai. Tačiau tokie pasakojimai verčia suklusti: galbūt mūsų smegenys kartais „surenka“ informaciją taip, kaip dar nemokame paaiškinti ar išmatuoti. Tikėti tuo ar ne – kiekvieno asmeninis pasirinkimas, bet visiškai numoti ranka į intuicijos signalus daugeliui vis tiek nepavyksta.

  • Kiaušinių bumas ūkyje: balandį į pašarą įdėkite šį 1 priedą – vištos dės be perstojo

    Kiaušinių bumas ūkyje: balandį į pašarą įdėkite šį 1 priedą – vištos dės be perstojo

    Patyrę šeimininkai dalijasi paprastu būdu, kaip pagerinti kiaušinių kokybę ir išlaikyti stabilų vištų dėslumą visais metų laikais. Pasak jų, vienas veiksmingiausių natūralių priedų – daiginti grūdai.

    Teigiama, kad daiginti grūdai stiprina paukščių organizmą ir gali padėti pasiekti geresnį dėslumą. Toks pašaro papildas turtingas vitaminais, lengvai paruošiamas ir ypač praverčia tada, kai trūksta šviežios žaliosios masės.

    Kaip lengvai išsiauginti daigus?

    Paruošimas paprastai užtrunka apie 3 dienas. Grūdus nuplaukite, kelioms valandoms pamirkykite šiltame vandenyje ir pašalinkite viską, kas iškilo į paviršių. Tuomet vandenį nupilkite, grūdus vėl perplaukite ir paskleiskite plonu sluoksniu dėžėse ar loveliuose. Uždenkite drėgna šluoste ir palaikykite apie 20 °C temperatūrą.

    Maždaug po 2 parų pasirodo trumpi balti daigeliai – tokius grūdus jau galima šerti.

    Kokias kultūras rinktis?

    Specialistų teigimu, geriausiai tinka avižos ir kviečiai, nes jie greitai sudygsta ir turi daug naudingų medžiagų. Miežiai dažnai rekomenduojami broileriams ir vandens paukščiams. Į mišinį galima įmaišyti smulkintų kukurūzų, o soros dažniau siūlomos jauniems paukščiams.

    Kaip teisingai duoti paukščiams?

    Daigintus grūdus verta naudoti kaip priedą, o ne kaip pilnavertę pagrindinio pašaro alternatyvą. Dedeklėms siūloma į racioną įtraukti 3–4 kartus per savaitę, sudarant apie 15–20 proc. dienos normos. Broileriams dažniausiai pakanka 5–10 proc., o antims ir žąsims – iki 20 proc.

    Teigiama, kad toks papildas gali pagerinti medžiagų apykaitą ir prisidėti prie tvirtesnio kiaušinio lukšto.

    Vitaminų ir mineralų palaikymas

    Efektas gali sustiprėti, jei daigintus grūdus derinsite su mineralų ir vitaminų kompleksais. B ir E vitaminai, selenas bei kalcis, kaip nurodoma, padeda stiprinti reprodukcinę sistemą ir palaikyti produktyvumą.

    Reguliariai į racioną įtraukiami daigai, pasak šeimininkų, padeda paukščiams išlikti gyvybingesniems, stiprina imunitetą ir leidžia lengviau išlaikyti stabilų dėslumą bet kuriuo metų laiku.

  • Paprastas vandens triukas, kuris pakeis viską: taip iškepsite tobulai traškias bulves

    Paprastas vandens triukas, kuris pakeis viską: taip iškepsite tobulai traškias bulves

    Mėgstate keptas bulves, bet jos ne visada pavyksta traškios? Patyrę kulinarai dalijasi paprastu vandens triuku, kuris padeda iškepti bulves su traškia plutele ir minkštu vidumi.

    Keptos bulvės – vienas paprasčiausių ir labiausiai mėgstamų patiekalų. Jas galima valgyti su įvairiais mėsos patiekalais, salotomis arba tiesiog vienas. Tačiau net ir gaminant, atrodytų, elementariai, kartais vietoj gražių apskrudusių gabalėlių gaunasi minkšta, sulipusi masė.

    Kulinarų teigimu, pagrindinis „kaltininkas“ dažnai būna krakmolas. Dėl jo bulvės tampa lipnios, o kepant gabalėliai ima sulipti tarpusavyje ir praranda formą. Todėl prieš kepimą verta atlikti vieną paprastą veiksmą – bulves pamirkyti.

    Supjaustytas bulves sudėkite į šaltą vandenį ir pamirkykite apie 30 minučių. Per šį laiką pasišalina dalis krakmolo, todėl kepant bulvės nesulimpa ir lengviau apskrunda.

    Išmirkius bulves būtina jas gerai nusausinti popieriniu rankšluosčiu. Tada įkaitinkite keptuvę su augaliniu aliejumi, įberkite druskos ir dėkite bulves. Kepkite ant vidutinės arba didesnės kaitros, kol susidarys traški plutelė.

    Trumpai tariant, mirkymas šaltame vandenyje padeda pašalinti krakmolo perteklių, o gerai nusausintos bulvės karštame aliejuje greičiau apskrunda. Išbandykite šį triuką – rezultatas gali maloniai nustebinti.

  • Ekspertai įspėja: šios kiaulienos dalies nepirkite niekada, o šią rinkitės drąsiai

    Ekspertai įspėja: šios kiaulienos dalies nepirkite niekada, o šią rinkitės drąsiai

    Dažnai parduotuvėje ar turguje išsirenkame kiaulieną pagal tai, kaip gražiai ji atrodo vitrinoje, ir tik grįžę namo suprantame, kad patiekalas gavosi kietas arba per riebus. Kad neišleistumėte pinigų veltui, verta žinoti, kurios skerdenos dalys labiau tinka vieniems patiekalams, o kurių geriau vengti.

    Kurią kiaulienos dalį geriau apeiti?

    Daugelis renkasi sprandinę, nes ji laikoma minkšta ir sultinga. Vis dėlto specialistai perspėja, kad tai gali būti „probleminė“ vieta: kaklo srityje yra limfmazgių. Jei mėsos viduje matote sukietėjimų ar gelsvų mazgelių, tokio gabalo geriau nepirkti – kaitinant jie gali skleisti nemalonų kvapą ir palikti kartumą.

    Atsargiai reikėtų vertinti ir kumpį (užpakalinę dalį). Jeigu gyvulys buvo senesnis, ši mėsa dažnai būna sausa ir kieta – net ir ilgai troškinant gali likti „guminė“.

    Dar viena rekomendacija – vengti jau paruošto faršo. Tai tarsi „katė maiše“: į jį neretai sumalama tai, ko pirkėjai neimtų gabalais – gyslos, riebalų nuopjovos ar įvairios apipjaustymo liekanos. Patikimiau išsirinkti gabalą mėsos ir paprašyti sumalti vietoje arba susimalti namuose.

    Ką verta rinktis?

    Vienas universaliausių pasirinkimų – mentė. Ji dažniausiai kainuoja mažiau nei sprandinė, tačiau turi gerą mėsos ir nedidelio riebalų kiekio santykį. Mentė tinka ir kotletams, ir troškiniams, ir kepimui orkaitėje.

    Jei ieškote ypač švelnios ir liesos mėsos, verta rinktis išpjovą. Nors tai brangesnė dalis, joje beveik nėra atliekų, o gaminimas paprastai trunka vos 15–20 minučių.

    Kaip vietoje įvertinti mėsos kokybę?

    • Riebalai turėtų būti balti. Gelsvi ar pilkšvi riebalai dažnai rodo, kad mėsa senesnė.
    • Paspauskite gabalą pirštu: jei įdubimas greitai išsilygina, mėsa greičiausiai šviežia. Jei duobutė lieka, mėsa gali būti pradėjusi gesti arba buvo kelis kartus užšaldyta ir atšildyta.
    • Įvertinkite kvapą. Šviežia kiauliena kvepia neutraliai, kartais vos salstelėjusiu aromatu. Bet koks rūgštokas ar menkiausiai „prastumo“ kvapas – aiškus signalas nepirkti.
    • Geriau mažesnis, bet kokybiškas gabalas, nei namo parsineštas kilogramas riebalų ir gyslų.
  • 2 lašai pipirmėčių aliejaus ant kūno ir drabužių – erkės, sako, sprunka kaip nuo ugnies

    2 lašai pipirmėčių aliejaus ant kūno ir drabužių – erkės, sako, sprunka kaip nuo ugnies

    Erkės – vieni nemaloniausių „palydovų“ išvykose į gamtą, ypač miškuose ar aukštoje žolėje. Nors prekyboje galima rasti specialios, tankaus audinio aprangos, kuri neretai būna papildomai impregnuota repelentais ir išlieka veiksminga net po kelių skalbimų, tokie drabužiai dažnai kainuoja brangiai.

    Vis dėlto sumažinti erkių įkandimų riziką galima ir paprastesnėmis priemonėmis. Kai kurie augalai pasižymi itin stipriu aromatu, kuris gali atbaidyti šiuos voragyvius. Toliau – keli dažniausiai minimi pasirinkimai.

    Levandos

    Levanda – ne tik kvapnus ir dekoratyvus augalas. Teigiama, kad levandų eterinis aliejus dėl savo intensyvaus kvapo gali padėti atbaidyti erkes. Prieš einant į gamtą siūloma kelis lašus užtepti ant odos, drabužių ir avalynės.

    Kartusis kietis (pelynas)

    Kiečio kvapas taip pat laikomas erkes atbaidančiu. Rekomenduojama naudoti šio augalo užpilą, kurį nesunku pasiruošti namuose: šviežius lapus susmulkinkite, sudėkite į stiklainį, užpilkite verdančiu vandeniu ir uždenkite. Palikite pritraukti apie 24 valandas, tuomet nukoškite per marlę ir užpilą naudokite odai apipurkšti ar patepti.

    Pipirmėtės

    Dar vienas populiarus pasirinkimas – pipirmėtė. Pipirmėčių aliejuje esantis mentolis pasižymi stipriu kvapu, todėl prieš išeinant į mišką siūloma ant odos, drabužių ar batų užlašinti vos kelis lašus. Kai kas teigia, kad pakanka 2 lašų.

    Gvazdikėliai

    Apsaugai nuo erkių kartais naudojami ir gvazdikėliai – prieskonis, plačiai taikomas kulinarijoje bei liaudiškoje praktikoje. Rekomenduojama kelis lašus gvazdikėlių aliejaus užtepti ant odos ar drabužių; teigiama, kad kvapas gali išlikti veiksmingas iki 4 valandų.

    Renkantis eterinius aliejus verta prisiminti, kad jie gali dirginti odą ar sukelti alergines reakcijas, todėl prieš naudojimą pravartu atlikti jautrumo mėginį ir vengti kontakto su akimis.

  • Indų kempinėlės skirtingų spalvų ne šiaip sau: sužinojau, ką jos reiškia, ir nustebau

    Indų kempinėlės skirtingų spalvų ne šiaip sau: sužinojau, ką jos reiškia, ir nustebau

    Ar esate pastebėję, kad net vienoje pakuotėje indų plovimo kempinėlės dažnai būna skirtingų spalvų? Pasirodo, tai nėra vien dizaino sprendimas – spalvos gali padėti greitai suprasti, kuri kempinėlė kam labiausiai tinka.

    Daugelis virtuvėje kempinėlę naudoja beveik viskam: nuo stalo įrankių ir lėkščių iki stalviršių ar kriauklės. Tačiau skirtingos kempinėlių spalvos dažnai žymi jų kietumą ir paskirtį, todėl netinkamai pasirinkus galima subraižyti jautresnius paviršius arba, priešingai, neefektyviai nuvalyti įsisenėjusius nešvarumus.

    Kaip pagal spalvą suprasti kempinėlės paskirtį?

    Teigiama, kad geltonų atspalvių kempinėlės labiausiai tinka delikatiems paviršiams ir medžiagoms. Jos paprastai būna švelnesnės, todėl mažesnė rizika pažeisti stiklą, krištolą ar porcelianą.

    Raudonų ir rudų atspalvių kempinėlės dažniausiai būna standesnės, todėl laikomos universaliomis – jos tinka kasdieniam indų plovimui, kai reikia šiek tiek daugiau „jėgos“, bet norisi išvengti pernelyg agresyvaus šveitimo.

    Žalia spalva, savo ruožtu, neretai reiškia, kad kempinėlė yra pati šiurkščiausia. Tokias rekomenduojama naudoti tik tada, kai reikia įveikti stiprius nešvarumus, pavyzdžiui, valant pridegusią keptuvę ar puodą.

    Taigi, skirtingos indų kempinėlių spalvos dažniausiai nurodo jų kietumą ir paskirtį: geltonos – švelniam plovimui, raudonos ir rudos – universalesniems darbams, žalios – sunkesniems, įsisenėjusiems nešvarumams. Toks paprastas „kodavimas“ gali padėti prižiūrėti indus atsakingiau ir išvengti subraižymų.