CP v2

Author: admin

  • Mokslininkai rado būdą, kaip augalai „perjungia“ rubisko ir atlaiko šaltį: nauda ryžiams ir bulvėms

    Mokslininkai rado būdą, kaip augalai „perjungia“ rubisko ir atlaiko šaltį: nauda ryžiams ir bulvėms

    Nepastovūs orai ir staigūs temperatūros svyravimai vis dažniau smogia žemės ūkiui, o augalams tenka prisitaikyti per valandas ar net minutes. Naujas tyrimas rodo, kad kai kurie augalai turi vidinį mechanizmą, leidžiantį išlaikyti fotosintezę veiksmingą tiek atvėsus, tiek atšilus, pakeičiant vieno svarbiausių baltymų veikimą.

    Proceedings of the National Academy of Sciences publikuotame darbe aprašoma, kad augalai gali nepastebimai „perkonfigūruoti“ fermentą rubisko, kuris fotosintezėje suriša anglies dioksidą ir padeda gaminti cukrus augimui. Nors rubisko dažnai laikomas lėtu ir neefektyviu fermentu, tyrėjai rodo, jog jo veikimas gali būti reguliuojamas smulkiais struktūriniais pokyčiais.

    Mechanizmas aptiktas modeliniame augale Arabidopsis thaliana, plačiai naudojamame augalų biologijoje. Tokie modeliniai organizmai leidžia tiksliai sekti baltymų sudėtį ir pokyčius ląstelėse, o vėliau šias žinias taikyti žemės ūkio kultūroms.

    Kaip rubisko prisitaiko prie temperatūros

    Rubisko sudarytas iš didžiųjų ir mažųjų subvienetų, o būtent mažieji subvienetai, kaip rodo tyrimas, veikia kaip reguliavimo „sluoksnis“. Keičiantis temperatūrai, augalas gali parinkti kitokius mažųjų subvienetų variantus ir taip pakeisti viso fermento „elgseną“.

    Vėsesnėmis sąlygomis, maždaug apie 10 laipsnių Celsijaus, rubisko įgauna tokią formą, kuri leidžia reakcijoms vykti sparčiau. Tai padeda kompensuoti natūralų cheminių reakcijų lėtėjimą šaltyje ir palaikyti cukrų gamybą, nuo kurios priklauso augimas.

    Atšilus rubisko gali pereiti į stabilesnę, labiau „sutvirtintą“ konfigūraciją. Tokia forma, pasak tyrėjų, gali patikimiau išlaikyti anglies dioksido surišimą ir mažinti energijos nuostolius, kurie dažnėja esant šiluminiam stresui.

    Smulkūs pokyčiai, didelė nauda žemės ūkiui

    Tyrimas parodė, kad rubisko molekulės nebūtinai būna vienodos: dalis jų sudaro mišrias versijas, kuriose derinami skirtingi mažųjų subvienetų tipai. Eksperimentuose 54–72 proc. rubisko baltymų aptikta būtent hibridinėse formose, o tai rodo ne atsitiktinumą, bet lankstumą.

    Tokio lankstumo reikšmė ypač išryškėja, kai dažnėja karščio bangos ir staigūs atšalimai. Žemės ūkio augalai negali „pasitraukti“ iš nepalankių sąlygų, todėl jų produktyvumas priklauso nuo to, kaip greitai biochemija prisitaiko prie temperatūros šuolių.

    Mokslininkai tikisi, kad geresnis rubisko reguliavimo supratimas atvers papildomą kryptį selekcijai ir biotechnologijoms. Praktinis tikslas – sukurti veisles, kurios mažiau prarastų fotosintezės efektyvumą šaltyje ar karštyje, o tai aktualu tokioms kultūroms kaip ryžiai ir bulvės, taip pat sojos, medvilnė, miežiai ar kukurūzai.

    Kol kas rezultatai gauti su Arabidopsis thaliana, tačiau tolesni tyrimai bus orientuoti į svarbiausias žemės ūkio kultūras ir į tai, kaip tiksliai augalai ląstelėse „pasirenka“ vienus ar kitus rubisko subvienetus. Jei mechanizmą pavyks perkelti ar sustiprinti, jis galėtų tapti vienu iš atsakų į klimato kaitos keliamą derliaus nestabilumą.

    Šaltiniai:
    https://www.pnas.org/doi/10.1073/pnas.2519914123
    https://www.earth.com/news/plants-found-a-way-to-reshape-themselves-to-survive-temperature-swings/

  • Vaikų išnaudojimo medžiagos paieška žinutėse ES tapo neteisėta: ką darys „Meta“ ir „Google“

    Europos Sąjungoje nuo balandžio 3 dienos baigė galioti laikinas teisinis režimas, leidęs technologijų bendrovėms savanoriškai tikrinti privačias elektronines žinutes ir kitą turinį dėl vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos. Dėl to dalis iki šiol taikytų nusikaltimų prevencijos priemonių atsidūrė teisinėje pilkojoje zonoje.

    Pasibaigus terminui, ES teisėje nebeliko aiškaus pagrindo, kuris leistų paslaugų teikėjams proaktyviai aptikti vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą privačiuose ryšiuose. Europos Komisija yra įspėjusi, kad be tokio pagrindo tikrinimas gali prieštarauti e. privatumo taisyklėms, kurios saugo ryšių konfidencialumą.

    Tuo pat metu keturios didžiosios technologijų įmonės „Google“, „Meta“, „Microsoft“ ir „Snap“ pareiškė, kad ketina ir toliau imtis savanoriškų veiksmų vaikų saugumui užtikrinti. Bendrovės ragina ES institucijas skubiai susitarti dėl naujo reguliavimo, kuris aiškiai apibrėžtų, kas leidžiama ir kokiomis sąlygomis.

    „Raginame ES institucijas skubos tvarka užbaigti derybas dėl reguliavimo sistemos“, – teigiama bendrame bendrovių pareiškime.

    Teisinis neapibrėžtumas atsirado dėl politinio aklavietės: ES teisėkūros institucijoms nepavyko laiku susitarti, kaip pratęsti arba pakeisti laikiną reguliavimą. Europos Komisijos atstovai viešai pabrėžė, kad be teisinio pagrindo įmonės nebegali proaktyviai aptikti vaikų seksualinio išnaudojimo privačiuose pranešimuose.

    Ši situacija kelia dvi priešingas rizikas. Viena vertus, sustabdžius aptikimą gali sumažėti pranešimų teisėsaugai ir sulėtėti vaikų apsaugos veiksmai. Kita vertus, tęsiant tikrinimą be aiškaus leidimo, paslaugų teikėjai gali atsidurti pažeidimo situacijoje pagal ES privatumo taisykles ir sulaukti priežiūros institucijų vertinimo.

    Panašus tarpas buvo susidarięs ir 2020 metais, kai paslaugų teikėjai taip pat susidūrė su laikinu teisinio pagrindo trūkumu. Tuomet dalis bendrovių nenutraukė savanoriško aptikimo, argumentuodamos vaikų saugumo prioritetu, tačiau dabartinis atvejis išsiskiria tuo, kad ES institucijos viešai akcentuoja galimą neatitiktį e. privatumo reikalavimams.

    Europos Parlamente netrūksta ir kritikų, kurie teigia, kad pernelyg platus tikrinimas gali būti invazinis ir kelti grėsmę ryšių slaptumui. Žaliųjų frakcijai priklausanti europarlamentarė Markéta Gregorová yra sakiusi, kad ankstesniais laikotarpiais dalis įmonių ir be aiškaus pagrindo tęsė tikrinimą, todėl, jos vertinimu, būtina išlikti budriems ir užtikrinti proporcingumą.

    Dabar ES sprendimų priėmėjams tenka užduotis suderinti du jautrius tikslus: efektyvią kovą su vaikų seksualiniu išnaudojimu internete ir ryšių privatumo apsaugą. Kol nebus priimtas naujas aiškus reguliavimas, technologijų bendrovės, teisėsauga ir priežiūros institucijos veiks nepatogioje tarpinėje fazėje, kurioje vienodų taisyklių ir praktikos visoje ES gali ir nebūti.

    Šaltiniai:
    – https://pro.politico.eu/bills/755520/overview
    – https://www.europol.europa.eu/media-press/newsroom/news/combatting-child-sexual-exploitation-statement-catherine-de-bolle
    – https://blog.google/company-news/inside-google/around-the-globe/google-europe/reaffirming-commitment-to-child-safety/
    – https://www.politico.eu/article/eu-commissioners-blast-parliament-over-delays-to-online-child-abuse-crackdown/

  • GTA 6 be vėlavimo? Ekspertai tikina: „Rockstar Games“ laiko 2026 metų lapkritį

    GTA 6 be vėlavimo? Ekspertai tikina: „Rockstar Games“ laiko 2026 metų lapkritį

    Grand Theft Auto VI gerbėjai vėl turi dėl ko suklusti: žaidimų industrijos apžvalgininkai ir bendruomenės analitikai kartoja, kad „Rockstar Games“ planuojamos premjeros grafikas kol kas nesubyra. Remiantis viešai aptariamomis prognozėmis, GTA 6 pasirodymas siejamas su 2026 metų lapkričio 19 diena.

    Lūkesčiai šiam projektui išlieka milžiniški, nes GTA serija yra viena komerciškai sėkmingiausių visoje pramogų industrijoje. Analitikai seniai pabrėžia, kad vien išankstiniai užsakymai ir pirmųjų savaičių pardavimai gali tapti rekordiniai, o rinkodaros kampanija turėtų pasiekti masinę auditoriją gerokai už žaidėjų bendruomenės ribų.

    Kita vertus, skeptikų nestinga, nes „Rockstar Games“ istorijoje buvo ne vienas atvejis, kai dideli projektai buvo atidėti kokybės ir techninio stabilumo vardan. Žaidimų kūrime vėlavimai dažnai susiję su papildomu poliravimu, našumo optimizavimu konsolėms ir klaidų taisymu, ypač kai kalbama apie atviro pasaulio žanrą.

    Kodėl kalbama apie 2026 metų lapkritį?

    Prognozės dėl konkrečios datos šįkart siejamos su viešai aptarinėjamais komentarais ir industrijos kalendoriaus logika, o ne su oficialiu „Rockstar Games“ patvirtinimu. Viename iš aptarinėjamų tinklalaidžių epizodų žaidimo temą nuolat sekantys vedėjai teigė nematantys ženklų, kad 2026 metų lapkričio 19 diena būtų perkeliama.

    Vis dėlto svarbu atskirti spėjimus nuo patikrintų faktų: oficialiai „Rockstar Games“ ir leidėjas „Take-Two Interactive“ yra patvirtinę, kad GTA 6 planuojamas 2026 metais. Tiksli diena viešuose pranešimuose kol kas nėra galutinai įvardyta, todėl bet koks konkretus lapkričio terminas lieka neoficialia interpretacija.

    Ko tikėtis iki premjeros?

    Kol kas neaišku, kada pasirodys kitas pilnas žaidimo pristatymas ar naujas anonsas. Bendruomenė tikisi, kad aktyvesnė reklaminė kampanija gali startuoti artėjant premjeros metams, nes didelio biudžeto žaidimai dažniausiai stiprina komunikaciją likus keliems mėnesiams iki išleidimo.

    Taip pat toliau kartojama, kad pradinis leidimas pirmiausia bus skirtas konsolėms, o apie kompiuterinę versiją aiškumo nėra. Tokia strategija „Rockstar Games“ nėra nauja, nes ankstesni serijos žaidimai skirtingas platformas pasiekdavo etapais, siekiant išlaikyti kokybės standartus ir užtikrinti stabilų veikimą.

    Šiuo metu realistiškiausias scenarijus toks: 2026 metais GTA 6 pasirodymas išlieka plane, tačiau dėl tikslios datos reikės laukti oficialaus patvirtinimo. Iki tol rinkoje dominuos analizės ir spėjimai, kuriuos bet kada gali pakoreguoti patys kūrėjai.

    Šaltiniai:
    – https://www.rockstargames.com/newswire/article/4k41288381o75a/grand-theft-auto-vi-is-now-coming-may-26-2026
    – https://www.take2games.com/ir/news/rockstar-games-announces-grand-theft-auto-vi-coming-2026

  • ES palankiai vertina „Anthropic“ sprendimą: galingas DI modelis Claude Mythos stabdomas dėl kibernetinių rizikų

    ES palankiai vertina „Anthropic“ sprendimą: galingas DI modelis Claude Mythos stabdomas dėl kibernetinių rizikų

    Europos Komisija palankiai įvertino JAV bendrovės „Anthropic“ sprendimą atidėti naujausio bendrosios paskirties dirbtinio intelekto modelio Claude Mythos išleidimą. Briuselis pabrėžia, kad tokia „laipsniška“ strategija padeda suvaldyti riziką, jog naujas įrankis galėtų būti panaudotas plataus masto kibernetinėms atakoms.

    Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier teigė, kad modelio potencialas kelti kibernetinį pavojų yra pakankama priežastis rinktis atsargesnį diegimą. Pasak jo, Komisijos DI biuras su „Anthropic“ palaiko dialogą dėl praktinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo, tačiau detalių neatskleidžia dėl komercinio jautrumo.

    „Atsižvelgiant į modelio potencialą sukelti plataus masto kibernetinę riziką, palankiai vertiname tokį laipsnišką jo diegimą“, – sakė Thomas Regnier.

    „Anthropic“ pranešė, kad Claude Mythos, vidiniuose testuose, daugelyje užduočių aplenkė daugumą žmonių, kai reikėjo rasti ir išnaudoti programinės įrangos pažeidžiamumus. Tokie gebėjimai vertingi gynybai, tačiau tuo pačiu didina tikimybę, kad modelis gali paspartinti pažeidžiamumų paiešką ir atakų automatizavimą, jei patektų į netinkamas rankas.

    Vietoje plataus viešo pristatymo bendrovė naują technologiją pirmiausia suteikė ribotam ratui kibernetinio saugumo įmonių. Iš viso modeliu naudojasi 12 naujai suburtos grupės dalyvių ir dar 40 neįvardytų organizacijų, kurios jį taiko gynybiniams tikslams, įskaitant sistemų skenavimą, atsparumo testavimą ir incidentų prevenciją.

    Ši situacija aktuali ir dėl Europos Sąjungos DI reguliavimo. Pagal ES dirbtinio intelekto taisykles bendrosios paskirties modelių kūrėjai turi užtikrinti tinkamą kibernetinę apsaugą, o praktikos kodeksas numato pareigą spręsti rizikas, susijusias su galimybe sudaryti sąlygas pažangioms, plataus masto kibernetinėms atakoms.

    Ekspertai ir politikos formuotojai pastaruoju metu vis dažniau akcentuoja, kad DI modeliai, gebantys kurti kodą ir analizuoti programinę įrangą, gali tapti „jėgos daugikliu“ tiek gynyboje, tiek puolime. Dėl to ES institucijoms tenka užduotis suderinti inovacijų tempą, rinkos poreikius ir realią priežiūrą, ypač kai pažangiausių modelių kontrolė reikalauja daugiau specializuotų išteklių.

    Komisijos vertinimu, „Anthropic“ pasirinktas etapas, kai modelis pirmiau patikimas gynybos ekosistemai ir tik tuomet svarstomas platesnis prieinamumas, atitinka rizika grindžiamą požiūrį. Toks modelių diegimas leidžia geriau įvertinti realius poveikio scenarijus, nustatyti papildomas apsaugos priemones ir sumažinti tikimybę, kad pažeidžiamumų paieška bus paversta masine automatizuota paslauga.

    Šaltiniai:

    – https://www.politico.eu/article/eu-welcomes-anthropic-slow-release-powerful-new-ai-tool-claude-mythos/

    – https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2024/1689/oj

  • „BlackMill Games“ skelbia „Gallipoli“ premjerą: žadamas žiauriausias Pirmojo karo FPS

    „BlackMill Games“ skelbia „Gallipoli“ premjerą: žadamas žiauriausias Pirmojo karo FPS

    Nyderlandų studija „BlackMill Games“ paskelbė tikslią naujojo karo šaudyklės „Gallipoli“ išleidimo datą. Kūrėjai žada itin realistišką, komandiniu žaidimu paremtą FPS patirtį, perkeltą į Pirmojo pasaulinio karo Osmanų imperijos ir Artimųjų Rytų frontus.

    „BlackMill Games“ jau ne vienerius metus turi nišą tarp istorinio tikslumo mėgėjų: studija sukūrė „Verdun“, „Tannenberg“ ir „Isonzo“. Šie žaidimai išsiskyrė lėtesniu tempu, taktika grįstu komandiniu žaidimu ir dėmesiu ginklams, uniformoms bei mūšių geografijai.

    Kas bus „Gallipoli“?

    „Gallipoli“ pristatomas kaip ankstesnių studijos darbų idėjinis tęsinys ir tiesioginis „Isonzo“ įpėdinis. Šįkart veiksmas koncentruojamas į Osmanų teatro kampanijas, o kūrėjai akcentuoja istorines klases, autentišką ginkluotę ir atkurtas mūšių erdves.

    „Išsilaipinkite Anzako įlankos paplūdimiuose arba apgulkite Kut al Amara miestą Mesopotamijoje. „Gallipoli“ siūlo labiausiai įtraukiančius Pirmojo pasaulinio karo FPS mūšius su istorinėmis klasėmis ir autentiška ginkluote“, – skelbia kūrėjai.

    Istorinis kontekstas ir kodėl tai svarbu

    Pavadinimas tiesiogiai siejamas su Galipolio kampanija, prasidėjusia 1915 metų balandžio 25 dieną. Tai viena kruviniausių Pirmojo pasaulinio karo operacijų, dažnai minima kaip tragiškai nesėkmingas bandymas atverti sąjungininkams kelią per Dardanelus.

    Istorikai kampanijos aukas skaičiuoja šimtais tūkstančių, o skirtinguose šaltiniuose pateikiami skaičiai varijuoja priklausomai nuo to, ar įtraukiami sužeistieji ir dingusieji. Žaidimų industrijoje tokios temos paprastai sulaukia daugiau dėmesio dėl etikos klausimų, todėl kūrėjams tenka balansuoti tarp autentiškumo ir pramogos formato.

    Ko tikisi žaidėjai ir rinka?

    Pastaraisiais metais auga susidomėjimas nišiniais, mažiau holivudiškais karo laikotarpių žaidimais, ypač tais, kurie orientuojasi į komandinius veiksmus ir realizmą. „BlackMill Games“ serija iki šiol konkuravo su didžiųjų leidėjų kuriamais, labiau į masinę auditoriją nutaikytais šaudyklėmis, todėl „Gallipoli“ gali sustiprinti šios nišos pozicijas.

    Studija pabrėžia, kad autentiškumas turėtų jaustis nuo pirmųjų minučių prisijungus prie serverio: dėmesys skiriamas ginklų elgsenai, uniformų tikslumui, mūšio laukų rekonstrukcijai ir komandinių vaidmenų sąveikai. Būtent ši kryptis ir tapo pagrindiniu „Verdun“, „Tannenberg“ bei „Isonzo“ bendruomenių traukos tašku.

    Kūrėjai nurodo, kad „Gallipoli“ pasirodys jau po mėnesio, tačiau tiksli premjeros diena šiame pranešime neįvardijama. Papildomos detalės apie režimus, žemėlapių skaičių ir platformas turėtų paaiškėti artėjant išleidimui.

    Šaltiniai:

    – https://store.steampowered.com/app/2428600/Gallipoli/

    – https://www.awm.gov.au/articles/encyclopedia/gallipoli

    – https://www.britannica.com/event/Gallipoli-Campaign

  • Apklausa rodo: 3 iš 4 europiečių nori amžiaus ribos socialiniams tinklams, dažniausiai – nuo 16

    Apklausa rodo: 3 iš 4 europiečių nori amžiaus ribos socialiniams tinklams, dažniausiai – nuo 16

    Trys iš keturių Europos gyventojų mano, kad valdžia turėtų nustatyti minimalų amžių socialiniams tinklams, rodo POLITICO European Pulse apklausa šešiose didžiosiose Europos Sąjungos valstybėse. Dažniausiai siūloma riba – 16 metų, nors dalis respondentų pritartų ir žemesnei, 13–15 metų ribai.

    Apklausoje pusė žmonių teigė, kad socialinių tinklų paskyras reikėtų leisti kurti nuo 16 metų, o dar ketvirtadalis rinkosi 13–15 metų intervalą. Tik 4 proc. respondentų sakė, kad amžiaus ribojimų apskritai nereikia, o 22 proc. nuomone, tai turėtų spręsti tėvai.

    Šalys labiausiai palaiko ribojimus

    Didžiausias palaikymas fiksuotas Italijoje ir Lenkijoje, kur ribojimams pritarė atitinkamai 84 proc. ir 83 proc. apklaustųjų. Belgijoje ribojimus palaikė 76 proc., o Vokietijoje ir Ispanijoje – po 70 proc. respondentų.

    Prancūzijoje nuomonės labiausiai išsiskyrė: 69 proc. pasisakė už valdžios nustatytas taisykles, 31 proc. buvo prieš. Tyrimo duomenys rodo, kad net ir šalyje, kur diskusijos aštriausios, dauguma vis tiek linksta prie bendros ribos.

    16 metų riba – populiariausia

    Vertinant konkrečiai 16 metų slenkstį, jam labiausiai pritarė Italijos gyventojai, kur taip pasisakė 64 proc. respondentų. Toliau rikiuojasi Ispanija (55 proc.), Belgija (54 proc.), Lenkija (53 proc.), Prancūzija (48 proc.) ir Vokietija (39 proc.).

    Vokietijoje taip pat fiksuota didžiausia dalis žmonių, kurie apskritai atmeta bet kokias amžiaus ribas, tačiau ir ten tokių buvo tik 7 proc. Šalies kancleris Friedrichas Merzas viešai yra užsiminęs apie galimą pritarimą draudimui jaunesniems nei 14 metų, o Vokietijos valdžia yra subūrusi ekspertų grupę rekomendacijoms parengti.

    Politikai skuba, ekspertai įspėja

    Amžiaus ribojimų tema Europoje tampa vis aktualesnė, nes atskiros šalys jau ruošia konkrečius sprendimus. Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis paskelbė apie planą nuo 2027 metų sausio riboti socialinius tinklus jaunesniems nei 15 metų, o Prancūzija siekia, kad tokie apribojimai įsigaliotų nuo rugsėjo.

    Europos Komisija taip pat svarsto galimybę nustatyti bendrą, visoje Europos Sąjungoje galiojančią amžiaus ribojimo taisyklę. Diskusijų centre atsiduria ir amžiaus patvirtinimo priemonės, kurios turėtų užtikrinti, kad ribojimai veiktų praktikoje.

    Vis dėlto kritikai pabrėžia, kad vien draudimais problema neišsisprendžia, o netinkamai suprojektuotos patikros sistemos gali kelti privatumo ir vaikų teisių rizikų. Kovo pradžioje 371 saugumo ir privatumo ekspertas atvirame laiške perspėjo, kad kai kurios amžiaus tikrinimo priemonės gali būti nesaugios ir socialiai nepriimtinos.

    Apklausa atlikta 2026 metais kovo 13–21 dienomis, internetu apklausus 6 698 suaugusiuosius Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje ir Ispanijoje. Kiekvienoje šalyje apklausta ne mažiau kaip 1 000 respondentų, o rezultatai sverti pagal amžių, lytį ir geografiją.

    Šaltiniai:
    – https://www.politico.eu/article/most-europeans-want-minors-off-social-media/
    – https://www.politico.eu/article/greece-proposed-social-media-ban-movement/
    – https://www.politico.eu/article/age-check-social-media-scientist-warning/

  • Lenktynių žaidimo kūrėjai staiga išėmė DLC iš prekybos: įtariama licencijų krizė

    Lenktynių žaidimo kūrėjai staiga išėmė DLC iš prekybos: įtariama licencijų krizė

    Simuliacinių lenktynių gerbėjai dar praėjusių metų rudenį tikėjosi, kad „Project Motor Racing“ taps rimtu konkurentu „Gran Turismo“ tipo žaidimams. Vis dėlto po lapkričio 25 dieną įvykusio debiuto žaidimą lydėjo aštri kritika dėl techninės būklės ir bendro išbaigtumo.

    Pirmieji žaidėjų atsiliepimai „Steam“ platformoje buvo negailestingi: teigiamai įvertinta tik maždaug penktadalis daugiau nei 500 ankstyvųjų recenzijų. Vartotojai dažniausiai minėjo prastą optimizaciją, nestabilų veikimą, nepatogius meniu sprendimus, taip pat priekaištus grafikai ir vairavimo fizikai.

    Atnaujinimas 2.0.0 situacijos neišgelbėjo

    Kūrėjai iš „Straight4 Studios“ ilgą laiką žadėjo didelį lūžį, pristatydami atnaujinimą 2.0.0. Tačiau naujausi vertinimai rodo, kad pokyčių žaidėjams neužteko: per pastarąsias 30 dienų „Steam“ apžvalgose teigiamų atsiliepimų dalis laikėsi tik kiek daugiau nei ties puse.

    Tuo pat metu kūrėjai bandė papildyti turinį mokamu priedu, tačiau šis žingsnis netikėtai virto nauju galvos skausmu. Kovo 31 dieną pasirodęs papildymas „PMR: Japanese GT500 Pack“ netrukus buvo išimtas iš prekybos.

    DLC dingo iš visų platformų

    „PMR: Japanese GT500 Pack“ siūlė kelis išskirtinius automobilius, tarp jų 2022 metų „Nissan Calsonic Impul Z GT500“ ir 2024 metų „Honda Civic GT500“, taip pat du lenktynių trasų papildymus. Vis dėlto šiuo metu DLC nebegalima įsigyti nei „PlayStation“, nei „Xbox“, nei kompiuteriams skirtoje „Steam“ versijoje.

    Oficialaus paaiškinimo, kodėl turinys buvo skubiai pašalintas iš prekybos, kūrėjai kol kas nepateikė. Tai paliko erdvės spėlionėms, o žaidėjų bendruomenė ėmė ieškoti priežasčių, kodėl įprastas DLC staiga tapo neprieinamas.

    Įtariami licencijų klausimai

    Viešojoje erdvėje įsitvirtino versija, kad sprendimą galėjo lemti licencijavimo problemos. Apie tokią galimybę pranešta remiantis žaidimų žiniasklaidoje pasirodžiusiais svarstymais, tačiau patys kūrėjai situacijos nekomentuoja, todėl galutinės išvados išlieka nepatvirtintos.

    Lenktynių žaidimų rinkoje licencijos automobiliams, komandų spalviniams deriniams ir trasoms yra viena jautriausių sričių, nes sutartys dažnai turi griežtas naudojimo ribas pagal regionus, platformas ar terminus. Tokiais atvejais net ir išleistas turinys kartais gali būti laikinai sustabdytas, kol išsprendžiami teisiniai ar komerciniai nesutarimai.

    Kol kas neaišku, ar DLC sugrįš į parduotuves, ar pirkėjams bus siūlomi alternatyvūs sprendimai. Aiškiau turėtų paaiškėti tuomet, kai „Straight4 Studios“ pateiks oficialią poziciją ir nurodys, ar problemos buvo techninės, ar susijusios su teisių valdymu.

    Šaltiniai:
    – https://store.steampowered.com/
    – https://traxion.gg/

  • Apklausa: 8 iš 10 europiečių nepasitiki JAV ir Kinijos technologijų įmonėmis dėl duomenų

    Apklausa: 8 iš 10 europiečių nepasitiki JAV ir Kinijos technologijų įmonėmis dėl duomenų

    Daugiau nei 8 iš 10 europiečių nepasitiki JAV ir Kinijos technologijų bendrovėmis, kai kalba pasisuka apie asmens duomenų tvarkymą. Tai rodo nauja POLITICO European Pulse apklausa, atlikta šešiose didžiosiose Europos Sąjungos valstybėse.

    Apklausos duomenimis, 84 proc. respondentų teigė nepasitikintys JAV technologijų įmonėmis, kad jos atsakingai elgtųsi su jų asmeniniais duomenimis. Kinijos technologijų įmonių atžvilgiu nepasitikėjimas dar didesnis: net 93 proc. apklaustųjų sakė nematantys pagrindo joms patikėti savo duomenis.

    Šie rezultatai pasirodė tuo metu, kai Europa vis aktyviau siekia stiprinti vietines technologijų ekosistemas, įskaitant dirbtinis intelektas, debesijos paslaugas ir telekomunikacijas. Kartu ES institucijos ir valstybės narės ieško būdų mažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų gigantų, ypač iš JAV ir Kinijos.

    Pasitikėjimas Europoje taip pat ribotas

    Nors europiečiai vietines technologijų įmones vertina palankiau nei JAV ar Kinijos bendroves, pasitikėjimas jomis nėra aukštas. Tik 51 proc. respondentų nurodė pasitikintys Europos technologijų įmonėmis, kai šios tvarko jų asmeninius duomenis.

    Dar atsargiau vertinamos nacionalinės valdžios institucijos: 45 proc. apklaustųjų teigė pasitikintys savo šalies vyriausybe, kai kalba eina apie jų informacijos naudojimą. Tokie skaičiai rodo, kad duomenų apsaugos tema europiečiams yra jautri ne tik tarptautinių korporacijų, bet ir valstybės lygmeniu.

    Kur nepasitikima labiausiai

    Apklausoje išsiskyrė Vokietija, kur respondentai buvo skeptiškiausi. Net 91 proc. vokiečių teigė nepasitikintys JAV technologijų įmonėmis, o 98 proc. nurodė nepasitikintys Kinijos bendrovėmis.

    Tuo metu Lenkijoje nepasitikėjimas buvo mažesnis nei kitose tirtose šalyse. 38 proc. respondentų sakė pasitikintys JAV įmonėmis, o 20 proc. nurodė pasitikintys Kinijos technologijų bendrovėmis, kai šios tvarko asmens duomenis.

    Belgijoje palankiausiai vertinamos Europos įmonės: 59 proc. apklaustųjų tikino manantys, kad Europos technologijų bendrovės su jų duomenimis elgtųsi atsakingai. Vis dėlto net ir šis rodiklis rodo, kad reikšminga visuomenės dalis vis dar lieka skeptiška.

    Kodėl duomenų klausimas kelia įtampą

    Pagal ES taisykles bet kuri įmonė, tvarkanti europiečių asmens duomenis, nepriklausomai nuo to, kur yra registruota, privalo laikytis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento. Šis reglamentas nustato griežtus reikalavimus duomenų rinkimui, saugojimui, naudojimui ir vartotojų teisėms.

    Tačiau įmonėms, veikiančioms JAV ar Kinijos jurisdikcijose, papildomą riziką kelia nacionaliniai saugumo įstatymai, pagal kuriuos valdžios institucijos gali reikalauti perduoti duomenis. Būtent ši įtampa tarp ES privatumo standartų ir kitų valstybių teisinio reguliavimo, kaip ne kartą akcentavo Europos teismai ir priežiūros institucijos, išlieka viena centrinių priežasčių, kodėl pasitikėjimas užsienio technologijų bendrovėmis Europoje yra trapus.

    POLITICO European Pulse apklausą 2026 metais kovo 13 dieną–kovo 21 dieną atliko „Cluster17“ POLITICO ir „beBartlet“ užsakymu. Joje dalyvavo 6 698 respondentai iš Ispanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Lenkijos ir Belgijos.

    Šaltiniai:
    – https://www.politico.eu/article/8-in-10-europeans-dont-trust-us-chinese-firms-with-data/
    – https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2016/679/oj

  • „Carrefour“ traukiasi iš Lenkijos: per metus dingo 73 parduotuvės, smunka pardavimai

    „Carrefour“ traukiasi iš Lenkijos: per metus dingo 73 parduotuvės, smunka pardavimai

    Prancūzijos mažmeninės prekybos grupė „Carrefour“ mažina savo tinklą Lenkijoje: per metus šalyje nebeliko 73 parduotuvių. Naujausi bendrovės rezultatai rodo, kad Lenkija išlieka viena silpniausių grupės rinkų, nors globaliu mastu pardavimai auga.

    2026 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje „Carrefour“ Lenkijoje turėjo 704 prekybos vietas, kai prieš metus jų buvo 777. Toks kritimas rodo ne pavienių uždarymų bangą, o nuoseklų tinklo traukimąsi, kai dalis taškų uždaromi, perleidžiami partneriams arba restruktūrizuojami.

    Lenkija krenta, grupė auga

    Per 2026 metų pirmuosius tris mėnesius „Carrefour“ grupės pardavimai, vertinant palyginamųjų parduotuvių rodikliu, augo 2,2 proc. ir pasiekė 21,1 mlrd. eurų. Didžiausią indėlį į bendrą augimą davė Prancūzija ir Ispanija.

    Prancūzijoje pardavimai siekė 11,1 mlrd. eurų, Ispanijoje 2,8 mlrd. eurų, abiejose rinkose fiksuojant augimą. Tuo metu Lenkijoje situacija priešinga: palyginamųjų parduotuvių pardavimai smuko 2,9 proc., o tai signalizuoja mažėjantį pirkėjų aktyvumą net ir veikiančiose vietose.

    Kas spaudžia „Carrefour“ rinkoje?

    „Carrefour“ Lenkijoje per ketvirtį sugeneravo 548 mln. eurų pardavimų. Bendras pardavimų pokytis buvo minus 2,8 proc., o organinis nuosmukis siekė 4,3 proc., tai reiškia, kad traukimąsi lemia ne vien tinklo sumažėjimas, bet ir silpnesnė dinamika esamose parduotuvėse.

    Bendrovė kaip vieną pagrindinių priežasčių įvardija prastėjančias vartotojų nuotaikas ir sudėtingesnę mažmeninės prekybos aplinką. Praktikoje tai dažnai reiškia didesnį kainų jautrumą, pirkėjų migraciją į pigesnius formatus bei stiprėjančią konkurenciją dėl kasdienio krepšelio.

    Kokio formato tinklas liko?

    Nors tinklas mažėja, Lenkijoje „Carrefour“ vis dar veikia keliais formatais. 2026 metų kovo pabaigoje šalyje buvo 94 hipermarketai, 141 supermarketas, 463 patogumo parduotuvės ir 6 minkštojo diskonto tipo parduotuvės.

    Hipermarketų formatas daugelyje Europos rinkų susiduria su iššūkiais dėl pirkėjų įpročių pokyčių, o augimo varikliais dažniau tampa patogumo parduotuvės, e. prekyba ir lojalumo programos. Vis dėlto Lenkijos rezultatai rodo, kad vien formato įvairovės nepakanka, kai silpsta bendras vartojimas ir spaudžia kainų konkurencija.

    „Rezultatai atitinka mūsų planą, tęsiame strategiją Carrefour 2030 ir didiname konkurencingumą“, – sakė „Carrefour“ grupės vadovas Alexandre Bompard.

    Jis taip pat nurodė, kad bendrovė kol kas nemato reikšmingo įtampos Artimuosiuose Rytuose poveikio veiklai ir patvirtino 2026 metų finansinius tikslus. Tai reiškia, kad grupė tikisi stabilumo bendrai, tačiau atskirose rinkose, tokiose kaip Lenkija, gali tęsti griežtesnį kaštų ir tinklo peržiūros kursą.

    Šaltiniai:

    – https://www.carrefour.com/en/finance/publications

    – https://www.carrefour.com/en/group/strategy

  • Tauragėje susirinkę mokinių lyderiai apie tvarumą: iniciatyvos, kurios jau keičia mokyklas

    Tauragėje susirinkę mokinių lyderiai apie tvarumą: iniciatyvos, kurios jau keičia mokyklas

    Tauragės „Versmės“ gimnazijoje surengta Respublikinė mokinių savivaldos institucijų konferencija Ne rytoj, o šiandien: mokinių iniciatyvos tvarumo link. Į renginį atvyko mokinių savivaldų atstovai iš skirtingų Lietuvos mokyklų, aptarti, kaip tvarumo idėjos gali virsti konkrečiais veiksmais bendruomenėse.

    Konferenciją atidarė Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė, akcentavusi jaunimo iniciatyvumo ir atsakomybės svarbą. Pasak jos, tvarūs sprendimai prasideda nuo kasdienės praktikos mokyklose ir nuo gebėjimo telkti bendruomenę bendram tikslui.

    Mokinių savivaldos idėjos praktikoje

    Renginio metu mokiniai pristatė jau įgyvendinamas bei planuojamas iniciatyvas: nuo atliekų rūšiavimo kultūros stiprinimo ir daiktų pakartotinio naudojimo iki taupesnio energijos ir vandens vartojimo. Dalis komandų dalijosi patirtimis, kaip įtraukti klases į mokyklos sprendimų priėmimą ir paversti tvarumą ne vien projektu, o ilgalaike tvarka.

    Diskusijose pabrėžta, kad mokinių savivalda dažnai tampa greičiausiu kanalu pokyčiams pradėti, nes ji jungia mokinius, mokytojus ir administraciją. Konferencijos dalyviai akcentavo ir komunikacijos svarbą: tvarumo iniciatyvos veikia tuomet, kai mokyklos aiškiai susitaria dėl tikslų ir matuoja rezultatus, pavyzdžiui, kiek sumažėjo mišrių atliekų ar kiek bendruomenė sutaupė popieriaus.

    Ekologija neramiais laikais

    LRT žurnalistas ir tvarumo idėjų puoselėtojas Silvestras Dikčius skaitė pranešimą Ekologija neramiais laikais: Tavo slaptoji galia keisti pasaulį. Jis kalbėjo apie tai, kaip kasdieniai pasirinkimai ir bendruomeniniai sprendimai gali turėti apčiuopiamą poveikį, o tvarumas nėra vien „žalioji“ tema, bet ir atsparumo, ekonomijos bei atsakomybės klausimas.

    „Didžiausias pokytis prasideda tada, kai nustojame laukti idealių sąlygų ir pradedame nuo to, ką galime padaryti šiandien“, – sakė Silvestras Dikčius.

    Nuo idėjų prie sprendimų

    Po pranešimo vyko kūrybinės dirbtuvės, orientuotos į praktinių sprendimų paiešką ir bendradarbiavimą. Dalyviai dirbo su realiomis mokyklų situacijomis, ieškojo būdų, kaip iniciatyvas padaryti tęstines, o veiklas susieti su mokyklos kasdienybe ir ugdymo turiniu.

    Konferencija užbaigta refleksijomis, apibendrinant patirtis ir išsigryninant, kokių žingsnių imtis grįžus į savo mokyklas. Organizatorių teigimu, tokie susitikimai padeda mokinių savivaldoms ne tik pasisemti idėjų, bet ir kurti partnerystes, kurios vėliau virsta bendrais projektais.

    Renginyje ne kartą kartota mintis, kad tvarumo iniciatyvos efektyviausios tada, kai jos tampa bendruomenės įpročiu, o ne vienkartine akcija. Mokinių savivaldų aktyvumas rodo, kad jaunoji karta yra pasirengusi imtis atsakomybės ir kurti pokyčius jau dabar.

    Šaltiniai:
    – https://sdgs.un.org/goals
    – https://education.ec.europa.eu/focus-topics/green-education
    – https://unesdoc.unesco.org/ark:/48223/pf0000374802