Author: admin

  • Jūriniai vėjo parkai kaip dirbtiniai rifai: mokslininkai fiksuoja, kad prie turbinų telkiasi žuvys

    Jūriniai vėjo parkai kaip dirbtiniai rifai: mokslininkai fiksuoja, kad prie turbinų telkiasi žuvys

    Jūriniai vėjo parkai ilgą laiką buvo laikomi rizika jūros ekosistemoms: triukšmas statybų metu, intensyvus laivų judėjimas ir dugno darbai kėlė klausimų dėl žuvų, ruonių bei kitų migruojančių gyvūnų elgsenos. Tačiau naujesni stebėjimai rodo ir kitą pusę: dalyje vietovių prie turbinų pamatų ima telktis žuvys, o konstrukcijos veikia panašiai kaip dirbtiniai rifai.

    Didžiausi trumpalaikiai poveikiai dažniausiai siejami su įrengimo etapu, kai naudojamas polių kalimas ir kiti didelio garso darbai. Tokie impulsiniai garsai gali laikinai išbaidyti ar dezorientuoti kai kurias rūšis, todėl poveikis migruojantiems gyvūnams vertinamas atskirai kiekviename projekte. Vis dėlto dalis tyrimų Šiaurės jūroje ir Baltijos regiono sąsiauriuose rodo, kad eksploatacijos laikotarpiu aplink pamatus gali atsirasti naujų buveinių požymių.

    Kas vyksta po vandeniu?

    Daugelyje jūrinių teritorijų dugnas yra smėlingas ir gana vienodas, todėl ten trūksta kietų paviršių, prie kurių galėtų prisitvirtinti organizmai. Turbinų pamatai ir apsauginiai akmenų sluoksniai sukuria vertikalią, stabilią struktūrą, kuri kai kuriose vietose tampa tarsi atrama naujai bendrijai formuotis.

    Pirmiausia ant paviršių įsikuria smulkūs organizmai ir dumbliai, vėliau atsiranda daugiau bestuburių, o šie pritraukia smulkias žuvis. Ilgainiui tokia mitybos grandinė gali vilioti ir plėšresnes rūšis, todėl vietovė ima veikti kaip maitinimosi ir slėptuvių zona.

    Kodėl aplink turbinas gali daugėti gyvybės?

    Vienas iš paaiškinimų vadinamas rifo efektu: dirbtinė konstrukcija padidina buveinių įvairovę ir suteikia pavėsį, slėptuves bei atokvėpį nuo srovių. Turbinų pamatai taip pat gali sudaryti ramesnes vandens kišenes, kuriose žuvims lengviau taupyti energiją.

    Kitas svarbus veiksnys yra žmogaus veiklos apribojimai. Dėl navigacijos ir saugos reikalavimų aplink vėjo jėgainių parkus dažnai ribojama intensyvi dugninė trauka, o dideli laivai ir traleriai vengia artimų manevrų šalia konstrukcijų. Kai kur tai reiškia mažiau trikdomą jūros dugną ir mažesnį tiesioginį žvejybos spaudimą, todėl ekosistema gali atsigauti greičiau.

    Nauda nereiškia, kad rizikos išnyksta

    Ekspertai pabrėžia, kad teigiami pokyčiai vienoje grandyje nereiškia vienareikšmės naudos visai ekosistemai. Statybų triukšmas ir dugno drumstimas išlieka jautriausios fazės, o poveikis gali skirtis priklausomai nuo vietos gylio, srovių, dugno tipo ir rūšių sudėties.

    Be to, moksliškai svarbu atskirti, ar prie turbinų iš tiesų didėja žuvų populiacijos, ar žuvys tiesiog persiskirsto ir susitelkia naujose struktūrose. Todėl vis dažniau akcentuojama ilgalaikė stebėsena, palyginimai su kontrolinėmis teritorijomis ir bendras jūrų erdvės planavimas, kad energetikos plėtra vyktų kuo mažiau kenkiant biologinei įvairovei.

    Vis dėlto bendra tendencija aiški: kai kurios jūrinės vėjo energetikos konstrukcijos gali netikėtai sukurti sąlygas formuotis dirbtinių rifų tipo buveinėms. Tai keičia ankstesnį požiūrį, kad tokie parkai po vandeniu yra tik pramoninės dykros, ir skatina diskusiją, kaip projektuoti infrastruktūrą, kuri būtų palankesnė ir gamtai.

    Šaltiniai:
    https://www.unep-wcmc.org/en/news/how-offshore-wind-projects-can-affect-marine-migratory-species
    https://www.frontiersin.org/journals/marine-science/articles/10.3389/fmars.2023.1145922/full

  • Saulės elektrinės Anglijoje netikėtai keičia paukščių žemėlapį: grįžta retos, nykstančios rūšys

    Saulės elektrinės Anglijoje netikėtai keičia paukščių žemėlapį: grįžta retos, nykstančios rūšys

    Saulės elektrinės Anglijos kaime keičia kraštovaizdį ne vien vizualiai. Naujausi stebėjimai ir tyrimai rodo, kad dalis tokių teritorijų ima veikti kaip netikėtos buveinės, pritraukiančios paukščius, įskaitant nykstančias rūšis, kurios kai kur buvo tapusios retos ar net beveik nebesutinkamos.

    Diskusijose apie saulės parkus dažniausiai akcentuojama žemės ūkio paskirties žemės naudojimas ir poveikis vaizdui. Tačiau gamtininkų duomenys vis dažniau pabrėžia kitą pusę: tinkamai prižiūrimos saulės elektrinių teritorijos gali sukurti palankesnes sąlygas biologinei įvairovei nei intensyviai dirbami laukai šalia.

    Kaip saulės parkai tampa buveinėmis?

    Esminis veiksnys yra žemės naudojimo intensyvumas. Teritorijose po moduliais ir tarp jų dažnai rečiau ariama, mažiau purškiama herbicidais, o dirvožemis lieka mažiau trikdomas, todėl lengviau įsitvirtina pievų augalai ir laukinės gėlės.

    Tokia augalija didina vabzdžių gausą, o tai reiškia daugiau maisto paukščiams. Be to, kai kur saulės parkai aptveriami, sumažėja nuolatinis žmonių, technikos ar augintinių trikdymas, todėl atsiranda saugesnės perėjimo ir maitinimosi vietos.

    Tyrimai: daugiau paukščių ir didesnė įvairovė

    Kembridžo universiteto energetikos ir aplinkos tyrėjai, apžvelgę gamtai palankiai tvarkomus saulės parkus, pabrėžė, kad būtent valdymo praktika lemia rezultatą. Ten, kur paliekamos ar atkuriamos pievos, įrengiamos žydinčių augalų juostos, o šienavimas derinamas su perėjimo sezonu, fiksuojamas didesnis paukščių gausumas ir rūšių įvairovė.

    Panašias išvadas pateikė ir Karališkoji paukščių apsaugos draugija, vertinusi saulės parkų, tvarkomų biologinei įvairovei, poveikį. Organizacija akcentuoja, kad tokios teritorijos gali prisidėti prie vadinamųjų raudonojo sąrašo rūšių gausėjimo, jei vietoje vien tik „žolės nupjovimo“ taikomos kryptingos gamtotvarkos priemonės.

    Tarp minimų rūšių įvardijami vieversiai, paprastieji čivyliai, geltonosios startos ir kitos atvirų buveinių paukščių rūšys, kurioms ypač kenkia intensyvi žemdirbystė ir buveinių nykimas. Tyrėjai pabrėžia, kad saulės parkai savaime nėra „stebuklinga“ priemonė, tačiau gali tapti dalimi sprendimo, kai energijos gamyba derinama su gamtosaugos tikslais.

    Ką lemia valdymas ir ką tai reiškia Europai?

    Pagrindinė išvada paprasta: saulės parkų poveikis gamtai priklauso nuo to, kaip prižiūrima žemė. Monotoniškai trumpai pjaunama veja ar dažnas dirvos trikdymas biologinei įvairovei padeda mažiau, o pievų atkūrimas, žydinčių augalų mozaika ir ribotas chemikalų naudojimas rezultatą keičia iš esmės.

    Tendencija aktuali ne tik Jungtinei Karalystei. Augant atsinaujinančios energetikos projektų apimtims Europoje, vis daugiau dėmesio skiriama „gamtai palankios“ infrastruktūros principams, kai energijos gamyba derinama su buveinių atkūrimu. Praktikoje tai gali reikšti ganymo sprendimus, šienavimo kalendoriaus keitimą, vietinių augalų sėją ir planavimą, kad teritorijos netaptų ekologinėmis dykromis.

    Gamtininkai ir energetikos planuotojai vis dažniau sutaria, kad konfliktas tarp švarios energijos ir biologinės įvairovės nėra neišvengiamas. Tačiau tam reikia aiškių standartų, stebėsenos ir ilgalaikio teritorijų valdymo, o ne vien greito projekto įgyvendinimo.

    Šaltiniai:

    https://www.energy.cam.ac.uk/blog/research-highlight-birdlife-soars-nature-friendly-solar-farms

    https://www.rspb.org.uk/whats-happening/news/solar-farms-managed-for-nature-boost-bird-numbers-and-biodiversity

  • Dirbtiniai lizdai vėjo jėgainių parke: socialinė trauka sugrąžino tūkstančius jūrinių paukščių

    Dirbtiniai lizdai vėjo jėgainių parke: socialinė trauka sugrąžino tūkstančius jūrinių paukščių

    Jungtinės Karalystės Šiaurės jūroje, viename didžiausių jūrinių vėjo energetikos projektų, pradėtas netipiškas gamtosaugos eksperimentas: šalia jėgainių įrengti dirbtiniai lizdaviečių bokštai. Tikslas buvo konkretus – grąžinti nykstančius juodakojus kirasprandžius (kittiwake), kuriems įprastų lizdaviečių pakrantės skardžiuose vis mažėja.

    Ši rūšis per pastaruosius dešimtmečius patiria spaudimą dėl maisto bazės pokyčių jūroje, klimato kaitos, buveinių nykimo ir žmogaus veiklos pakrantėse. Jungtinėje Karalystėje kirasprandžiai įtraukti į raudonąjį sąrašą, o tai reiškia aukštesnę išnykimo riziką, jei sąlygos ir toliau prastės.

    Kaip veikia socialinė trauka?

    Vien pastatyti dirbtines lentynėles lizdams neužtenka, nes kirasprandžiai yra kolonijiniai paukščiai. Jie renkasi vietas, kur jau mato kitų paukščių aktyvumą, nes tai signalizuoja saugumą ir tinkamas sąlygas perėjimui.

    Todėl projekte pritaikytas socialinės traukos metodas: ant dirbtinių atbrailų pastatytos tikroviškos paukščių muliažų figūros, o aplinkoje leisti įrašyti kolonijos garsai. Taip kuriama įspūdžio, kad vieta jau apgyvendinta, o praskrendantys paukščiai greičiau nusileidžia, apsipranta ir lieka.

    Nuo bandymo iki pirmo jauniklio

    Projekto vystytojai skelbia, kad dirbtinėje lizdavietėje užfiksuotas lūžis – išperėtas pirmasis jauniklis. Tai svarbus indikatorius, nes sėkmingas perėjimas reiškia ne tik trumpalaikį paukščių apsilankymą, bet ir realiai veikiančią buveinę.

    Po pirmųjų sėkmės ženklų kolonija pradėjo augti, o paukščių daugėjo dėl įprasto kolonijinio efekto: kuo daugiau individų įsikuria, tuo patrauklesnė vieta tampa kitiems. Tokiu būdu anksčiau paukščiams „tuščia“ jūrinė infrastruktūros zona ėmė virsti funkcionuojančia perėjimo teritorija.

    Ką tai reiškia jūrinei vėjo energetikai?

    Diskusijose apie jūrinius vėjo parkus dažnai keliama dilema, kaip suderinti atsinaujinančios energijos plėtrą su biologinės įvairovės apsauga. Šis atvejis rodo, kad poveikį galima mažinti ne vien kompensacinėmis priemonėmis po statybų, bet integruojant ekologinius sprendimus dar projektavimo etape.

    Vis dėlto tai nėra universalus receptas visoms rūšims ar visiems parkams: poveikis paukščiams priklauso nuo migracijos kelių, maitinimosi vietų, statybų ir eksploatacijos ypatybių. Tačiau dirbtinių lizdaviečių ir socialinės traukos derinys tampa praktišku pavyzdžiu, kaip technologinė infrastruktūra gali būti pritaikyta ne tik energijos gamybai, bet ir tiksliniam rūšių išsaugojimui.

    Ekspertai pažymi, kad ilgalaikei sėkmei būtinas nuoseklus monitoringas: svarbu vertinti jauniklių išgyvenamumą, suaugusių paukščių grįžtamumą kitais metais, taip pat galimus šalutinius veiksnius, pavyzdžiui, plėšrūnų poveikį ar konkurenciją su kitomis rūšimis. Tik tokie duomenys leis patikimai pasakyti, ar dirbtinės kolonijos gali tapti reikšminga priemone stabdant kirasprandžių nykimą.

    Šaltiniai:

    https://hornseaproject3.co.uk/news/2024/08/first-kittiwake-chick-hatches-at-orsted-artificial-nesting-site

    https://www.bto.org.uk/understanding-birds/birdfacts/black-legged-kittiwake

    https://www.iucnredlist.org/species/22694505/132596360

  • DI agentai viešajame sektoriuje spartėja: „Gartner“ įspėja, kad organizacijos nespėja paskui

    DI agentai viešajame sektoriuje spartėja: „Gartner“ įspėja, kad organizacijos nespėja paskui

    DI diegimas viešajame sektoriuje spartėja, tačiau technologijų tempas dažnai lenkia žmonių ir organizacijų pasirengimą. Tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Gartner“ prognozuoja, kad iki 2028 metų bent 80 proc. viešojo sektoriaus institucijų naudos DI agentus, siekdamos automatizuoti sprendimų priėmimo procesus, didinti administracijos efektyvumą ir gerinti paslaugas gyventojams.

    Vis dėlto praktikoje dalis institucijų apsiriboja pavieniais bandomaisiais projektais ir atskirais įrankiais, todėl reali nauda būna ribota. DI sprendimai gali veikti konkrečioje grandyje, bet neperžengia vieno skyriaus ribų, o bandymai taip ir netampa ilgalaikiu darbo modeliu.

    Kur DI jau naudojamas?

    Viešojo sektoriaus organizacijos dažniausiai pradeda nuo sričių, kuriose rezultatą galima pamatyti greitai ir kur rizika lengviau valdoma. Tai apima gyventojų aptarnavimo pokalbių robotus ir virtualius agentus, dokumentų atpažinimą, automatizuotą klasifikavimą, vertimą, vaizdo analizę bei pagalbą darbuotojams rengiant atsakymus, santraukas ar vidinius dokumentus.

    Tokie sprendimai gali sutrumpinti atsakymų laiką, mažinti rutininių užduočių apimtį ir gerinti informacijos pasiekiamumą. Tačiau be bendro plano jie dažnai tampa atskirais eksperimentais, kuriuos sunku saugiai perkelti į kitus padalinius ar pritaikyti platesniam procesų spektrui.

    Kodėl pilotai neperauga į sistemą?

    Dažniausios kliūtys susijusios su pasitikėjimu DI rezultatais, teisinėmis ir etinėmis rizikomis bei negebėjimu aiškiai pamatuoti vertės. Jei institucija negali paaiškinti, kodėl sistema siūlo vieną ar kitą atsakymą ar klasifikaciją, mažėja tiek darbuotojų, tiek visuomenės pasitikėjimas, o sprendimai stringa.

    Kitas jautrus aspektas yra šališkumo rizika ir vienodo traktavimo principas. Viešajame sektoriuje klaidos kaina gali būti ypač didelė: netikslūs ar šališki pasiūlymai gali lemti nepagrįstus sprendimus, didinti skundų skaičių ir apskritai silpninti institucijos patikimumą.

    Trečiasis barjeras yra vertės skaičiavimas. Kai nėra iš anksto sutartų rodiklių, DI iniciatyvos lieka „įdomios“, bet sunkiai pagrindžiamos: neaišku, ar laimėtas laikas virto mažesnėmis sąnaudomis, ar pagerėjo paslaugų kokybė, ar sumažėjo klaidų ir rizikų.

    Ką reiškia brandus DI diegimas?

    „Gartner“ pabrėžia, kad universalaus DI strategijos šablono nėra, nes institucijos skiriasi pagal funkcijas, reguliacinę aplinką, procesų struktūrą ir duomenų brandą. Tačiau bendra kryptis aiški: DI neturi būti tik technologinis projektas, jis turi būti siejamas su institucijos misija, aiškiais prioritetais ir pamatuojamais rezultatais.

    Praktikoje tai reiškia, kad prieš plečiant DI naudojimą reikia susitarti, kokios problemos sprendžiamos, kokie procesai yra kritiniai ir kokiose vietose DI duos didžiausią efektą. Taip pat būtina iš anksto įvertinti poveikį darbo organizavimui, atsakomybių pasiskirstymui ir gyventojų pasitikėjimui.

    „Jei viešasis sektorius nori pereiti nuo eksperimentų prie tvarių rezultatų, reikia trijų dalykų vienu metu: strategijos, priežiūros ir pamatuojamumo. Technologija jau yra. Sunkiausia dalis yra nuosekliai sukurti veikimo modelį, kuriame DI realiai padeda įgyvendinti institucijos misiją“, – sakė „Gartner“ analitikas Deanas Lacheca.

    Brandus požiūris į DI diegimą remiasi ne tik įrankių pasirinkimu, bet ir aiškiomis valdymo taisyklėmis: kas atsakingas už sprendimą, duomenis ir riziką, kaip tikrinama kokybė, kaip prižiūrimas modelio veikimas laikui bėgant ir kaip dokumentuojami sprendimai. Ne mažiau svarbu turėti nuoseklią vidinę komunikaciją bei darbuotojų pasirengimo programą, kad DI taptų kasdienio darbo dalimi, o ne atskiru „IT bandymu“.

    Galiausiai, svarbus ir skaidrumas gyventojams: aiškus paaiškinimas, kur DI naudojamas, kokie saugikliai taikomi ir kas prisiima atsakomybę už galutinius sprendimus. Tokia praktika mažina konfliktų riziką ir padeda kurti pasitikėjimą, be kurio DI plėtra viešajame sektoriuje dažnai sustoja.

    Šaltiniai:

    https://www.gartner.com/en/newsroom/press-releases

    https://www.gartner.com/en/topics/artificial-intelligence

  • „New York Times“: SpaceX svarsto „Cursor“ perėmimą už 55 mlrd. eurų, tikslas – DI šuolis

    „New York Times“: SpaceX svarsto „Cursor“ perėmimą už 55 mlrd. eurų, tikslas – DI šuolis

    „New York Times“ pranešė, kad Elono Musko valdoma SpaceX pasirašė susitarimą su startuoliu „Cursor“, kuris gali baigtis šio verslo perėmimu maždaug už 55 mlrd. eurų. Skelbiama, kad bendradarbiavimo esmė – pagreitinti dirbtinio intelekto sprendimų kūrimą ir pritaikymą didelio masto projektuose.

    Pasak leidinio, sandoryje numatyta alternatyva: jei perėmimas neįvyktų, SpaceX galėtų investuoti apie 9 mlrd. eurų į bendrus DI projektus ir skaičiavimo infrastruktūrą. Tokia konstrukcija rodo, kad abi pusės siekia greitai užsitikrinti resursus, reikalingus modelių mokymui ir produktų plėtrai.

    Kas yra „Cursor“ ir kuo jis patrauklus

    „Cursor“ – programuotojams skirtus kodavimo įrankius kuriantis startuolis, įkurtas 2022 metais. „New York Times“ teigimu, bendrovė sparčiai augo ir, mažiau nei per dvejus metus, pasiekė apie 92 mln. eurų metinių pajamų lygį, o rizikos kapitalo rinkoje pritraukė maždaug 3,1 mlrd. eurų finansavimą.

    Leidinys taip pat akcentuoja vieną esminių šios rinkos kliūčių: skaičiavimo galios trūkumą. Tokie įrankiai ir DI modeliai reikalauja didžiulių pajėgumų, o prieiga prie modernių lustų ir duomenų centrų tampa strateginiu pranašumu, kuris lemia, kaip greitai galima išleisti naujas funkcijas ir konkuruoti su rinkos lyderiais.

    SpaceX interesas ir platesnis Musko DI planas

    Iš pirmo žvilgsnio kodavimo įrankiai gali atrodyti tolimi nuo SpaceX veiklos, kuri apima raketų kūrimą ir palydovinį internetą. Vis dėlto DI vis dažniau laikomas kritine technologija ir kosmoso pramonėje: nuo inžinerinio projektavimo ir gamybos optimizavimo iki autonominių sistemų, signalų apdorojimo bei palydovų tinklų valdymo.

    „New York Times“ kontekste primenama ir platesnė Elono Musko DI ekosistema: jis anksčiau prisidėjo prie „OpenAI“ kūrimo, vėliau įkūrė „xAI“, o pastaraisiais mėnesiais viešai kalbėjo apie didelio masto skaičiavimo infrastruktūros svarbą. Tokios kryptys leidžia suprasti, kodėl SpaceX partnerystė su „Cursor“ galėtų būti vertinama kaip bandymas greičiau užsitikrinti talentus, produktą ir prieigą prie DI vystymui būtinos infrastruktūros.

    Pranešimas pasirodė tuo metu, kai viešojoje erdvėje toliau aptarinėjami SpaceX planai dėl galimo akcijų platinimo biržoje. Kol kas neaišku, ar potencialus „Cursor“ perėmimas būtų įgyvendintas iki galimo debiuto, ar po jo, tačiau pats faktas, kad svarstomos tokio dydžio sumos, signalizuoja apie didėjančią konkurenciją dėl DI kompetencijų ir skaičiavimo resursų.

    Rinkos spaudimas taip pat auga dėl stiprių konkurentų, kurie aktyviai investuoja į programuotojams skirtus DI sprendimus ir modelių tobulinimą. Jei SpaceX iš tiesų pasirinktų perėmimo kelią, tai galėtų sustiprinti „Cursor“ pozicijas ir kartu SpaceX suteikti spartesnį kelią į DI produktų plėtrą, kurioje didžiausią vertę kuria ne vien algoritmai, bet ir mastas.

    Šaltiniai:

    https://www.nytimes.com/

  • Dezinformacija lenkia verslą 10 metų: 86 proc. įmonių mato grėsmę, bet ruošiasi per lėtai

    Dezinformacija lenkia verslą 10 metų: 86 proc. įmonių mato grėsmę, bet ruošiasi per lėtai

    Dezinformacija verslui jau seniai nebėra vien reputacijos klausimas. Naujausias tyrimas rodo, kad ji vis dažniau veikia pardavimus, investuotojų pasitikėjimą ir kasdienes operacijas, o reali žala gali atsirasti greičiau, nei spėja sureaguoti organizacijos.

    Ataskaitoje „Dezinformacija kaip rizika Lenkijos verslui“, kurią parengė „Fundacja IBRIS“ „Grupa PTWP“ užsakymu, 86 proc. apklaustų įmonių atstovų dezinformaciją įvardija kaip realią grėsmę. Beveik 40 proc. nurodo, kad jų organizacija jau susidūrė su dezinformaciniu išpuoliu, o dalis patyrė apčiuopiamas neigiamas pasekmes.

    Grėsmė ne teorinė, o operacinė

    Tyrime akcentuojama, kad klaidinančios žinutės vis dažniau daro spaudimą ne tik komunikacijos komandoms, bet ir verslo sprendimų grandinei. Tokia informacija gali paveikti vartotojų pasirinkimus, apsunkinti santykius su partneriais, o krizės metu sukelti tiekimo, personalo ar klientų aptarnavimo trikdžių.

    „Dezinformacija šiandien nebėra teorinis terminas. Tai reali ir išmatuojama operacinė grėsmė“, – sakė agentūros „Lighthouse“ įkūrėjas ir vadovas Przemysławas Mitraszewskis.

    Jo teigimu, taikinys dažniausiai yra pats brangiausias įmonės turtas – pasitikėjimas. Jam susvyravus, rinkos vertė ir investuotojų lūkesčiai gali keistis labai greitai, o atstatymo procesas užtrunka gerokai ilgiau nei pats informacinis išpuolis.

    DI sumažino kainą ir padidino mastą

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad generatyvinių technologijų pažanga pakeitė žaidimo taisykles. DI įrankiai sumažino dezinformacijos kūrimo kaštus, o platinimo greitis ir pasiekiamumas išaugo, todėl net lokali, į konkrečią įmonę nukreipta kampanija gali atrodyti įtikinamai ir plisti plačiai.

    „Drastiškai sumažėjo dezinformacinių veiksmų kaštai, o jų mastas ir prieinamumas išaugo daug kartų“, – sakė „Accenture Polska“ viceprezidentas Arturas Józefiakas.

    Pasak jo, tokios atakos nebėra vien valstybių ar didelių struktūrų įrankis. Jos vis dažniau nutaikomos į pavienes organizacijas, o didėjantis netikrų tekstų, vaizdų ir garso įrašų realistiškumas apsunkina greitą atpažinimą.

    Įmonės dažnai gesina gaisrus, o ne kuria prevenciją

    Nors deklaruojamas problemos suvokimas aukštas, tyrimo dalyviai įvardija ryškią spragą tarp suvokimo ir pasirengimo. Dviem iš trijų respondentų atrodo, kad verslas apie rizikas mąsto tarsi 2020 metais, kai tuo metu dezinformacijos aplinka jau primena 2030 metų realybę.

    Kaip didžiausios kliūtys minimi aiškių procedūrų trūkumas, nepakankamas vidinis pasirengimas ir per retai taikomi darbuotojų mokymai. Dėl to reakcija į incidentus dažnai būna pavėluota ir fragmentiška, o priemonės aktyvuojamos tik tada, kai problema jau eskalavosi.

    Tyrimo išvados pristatytos Europos ekonomikos kongrese Katovicuose vykusioje diskusijoje apie dezinformaciją versle. Ataskaita parengta remiantis kiekybine 205 įmonių atstovų apklausa ir giluminiais interviu; tyrimas atliktas 2026 metų balandį, taikant CAWI ir IDI metodus.

    Šaltiniai:

    https://www.wnp.pl/rynki/dezinformacja-uderza-w-biznes-firmy-dopiero-buduja-odpornosc,1054240.html

    https://www.eecpoland.eu/2026/pl/panel/8121.html

  • Palangoje startuoja Jurginių festivalis Jurgi, paimk raktus!: eisena su žirgais ir mugė

    Palangoje prasideda Jurginių festivalis Jurgi, paimk raktus! – kelias dienas truksianti pavasario šventė, kviečianti miestą patirti kaip gyvą folkloro sceną. Organizatoriai žada, kad tradiciniai žemės budinimo papročiai persipins su koncertais, edukacijomis ir bendruomenės renginiais kurorto erdvėse.

    Šventė siejama su Šv. Jurgio dienos tradicijomis, kurios lietuvių papročiuose žymi pavasario virsmą ir simbolinį žemės „atrakinimą“. Šis paprotys Lietuvoje turi regioninių variantų, o Palangoje festivalis tapo viena ryškiausių šiuolaikinių Jurginių interpretacijų, išlaikančių folkloro, muzikavimo ir bendro dalyvavimo principą.

    Folkloras mieste ir Birutės parke

    Festivalio metu Palangoje laukiama gausaus folkloro kolektyvų būrio iš įvairių Lietuvos regionų, todėl pasirodymai numatomi ne vien scenoje, bet ir viešosiose kurorto erdvėse. Skambės tradiciniai instrumentai, o žiūrovai bus kviečiami jungtis prie ratelių ir liaudies šokių, kad šventė išliktų ne tik stebima, bet ir patiriama.

    Vienas ryškiausių akcentų turėtų būti šeštadienį vyksiančios eitynės su žirgais iš miesto centro iki Birutės parko. Parke planuojami gamtos žadinimo ritualai ir bendri susibūrimai, kai folkloras sąmoningai perkeliams į natūralią aplinką, o šventės veiksmas „išsisklaido“ tarp medžių, takų ir aikščių.

    Mugė, edukacijos ir vakaro misterija

    Nuo penktadienio ir per savaitgalį Palangoje šurmuliuos Jurgio mugė, kurioje lankytojai galės ne tik įsigyti dirbinių ar gardumynų, bet ir įsitraukti į edukacines veiklas. Programoje numatyti amatų pristatymai, kūrybinės dirbtuvės, taip pat renginiai, supažindinantys su Šv. Jurgio simbolika ir jos vieta lietuviškoje tradicijoje.

    Šeštadienio vakarą prie Gintaro muziejaus numatyta šiuolaikinė misterija Jurgio legenda, kurioje senasis pasakojimas apie gėrio ir blogio kovą bus perteikiamas pasitelkiant šviesą, garsą ir animaciją. Po jos planuojami naktiniai šokiai Kurhauze, kur, kaip pabrėžia organizatoriai, svarbiausia ne įgūdžiai, o bendras šventinis buvimas.

    Uždarymas: jurginėjimas ir kiaušinienės piknikas

    Sekmadienį festivalis tradiciškai baigiamas bendru susibūrimu Birutės parke, kur numatomi žaidimai, edukacijos ir muzika. Taip pat planuojamas simbolinis kiaušinienės piknikas, į kurį dalyviai kviečiami atsinešti kiaušinių, o organizatoriai žada pasirūpinti ugnimi ir reikalingomis priemonėmis.

    Programoje numatyti ir sportiniai akcentai, tarp jų pusmaratonis Pralenk žirgą maršrutu nuo Šventosios iki Palangos. Šventę papildys ir religinės tradicijos elementai, įskaitant mišias ant Birutės kalno.

    Šaltiniai:

    https://lt.wikipedia.org/wiki/Jurgin%C4%97s

    https://ich.unesco.org/en/what-is-intangible-heritage-00003

    https://www.palanga.lt

  • Pakruojyje startuoja Silvestrui Dūdelei – 90: kaip jubiliejus primena lėlių teatro pradžią

    Pakruojyje startuoja Silvestrui Dūdelei – 90: kaip jubiliejus primena lėlių teatro pradžią

    Pakruojo rajone pradedamas projektas Silvestrui Dūdelei – 90: švenčiame visi!, skirtas pažymėti 90 metų sukaktį nuo profesionalaus lėlių teatro pradžios Lietuvoje. Organizatoriai žada, kad renginiai apjungs ne tik Pakruojį, bet ir kitas rajono vietoves, įtraukiant bendruomenes ir šeimas.

    Profesionalaus lėlių teatro pradžia Lietuvoje siejama su 1936 metais Kaune pristatytu Stasio Ušinsko spektakliu Silvestras Dūdelė. Šis kūrinys laikomas vienu svarbiausių lūžio taškų, kai lėlių teatras iš pavienės pramogos formų pradėjo kryptingai vystytis kaip profesionalus scenos menas.

    Pasak projekto rengėjų, jubiliejus tampa proga iš naujo atkreipti dėmesį į Stasio Ušinsko indėlį ir į tai, kaip lėlių teatras formavo kultūrinį Lietuvos peizažą. Lėlių teatras šiandien išlieka aktualus ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, nes jungia vizualųjį meną, muziką, literatūrą ir vaidybą.

    Numatoma, kad programoje bus įvairioms amžiaus grupėms skirti spektakliai ir kitos veiklos, kviečiančios lėlių teatrą patirti gyvai, savo bendruomenėje. Renginių organizatoriai pabrėžia, kad tokie projektai padeda kultūrą priartinti prie žmonių ir stiprina vietos tapatybę, kai istorinis pasakojimas tęsiamas per šiandienos kūrybą.

    Detali renginių programa turėtų būti paskelbta artimiausiu metu. Projekto Silvestrui Dūdelei – 90: švenčiame visi! įgyvendinimu rūpinasi Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešoji biblioteka, o finansavimą skiria Lietuvos kultūros taryba ir Pakruojo rajono savivaldybė.

    Šaltiniai:
    https://lt.wikipedia.org/wiki/Stasys_U%C5%A1inskas
    https://www.lrt.lt/tema/leliu-teatras
    https://www.lkt.lt/

  • Pakruojyje startavo Erasmus+ „EcoSTEAM“: moksleiviai tirs vandens kokybę ir gyvens šeimose

    Pakruojyje startavo Erasmus+ „EcoSTEAM“: moksleiviai tirs vandens kokybę ir gyvens šeimose

    Pakruojyje prasidėjo Erasmus+ projekto „EcoSTEAM: Integrating Innovation and Artistry for a Sustainable Future“ veiklos. Balandžio 20 dieną Pakruojo Juozo Pakalnio menų mokykloje surengtas projekto starto susitikimas, į kurį atvyko mokytojai ir moksleiviai iš Italijos ir Rumunijos.

    Mainų savaitę dalyviai gyvena pakruojiečių šeimose ir įsitraukia į vietos bendruomenės kasdienybę. Tokia Erasmus+ praktika dažnai laikoma viena efektyviausių, nes padeda ne tik gerinti kalbinius įgūdžius, bet ir stiprina tarpkultūrinį supratimą bei socialinius ryšius.

    Su atvykusiais svečiais susitiko Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis ir vicemeras Virginijus Kacilevičius. Savivaldybės vadovai akcentavo tarptautinių projektų naudą jaunimui, kai mokymasis derinamas su realiomis patirtimis ir partneryste su kitų šalių mokyklomis.

    Projekto atidarymo metu susirinkusiesiems koncertavo Pakruojo Juozo Pakalnio menų mokyklos auklėtiniai. Projekto „EcoSTEAM“ kryptis sieja ekologiją, kūrybiškumą ir praktinį tyrinėjimą, todėl veiklose numatomas tiek mokslinis, tiek meninis elementas.

    Vienas pagrindinių šios savaitės uždavinių – tirti geriamojo vandens kokybę ir palyginti rezultatus Lietuvoje, Italijoje bei Rumunijoje. Tokie tyrimai leidžia mokiniams suprasti, kaip matuojami aplinkos rodikliai, kuo skiriasi vandens tiekimo ir priežiūros praktikos įvairiose šalyse bei kodėl vandens sauga tampa vis svarbesne viešosios sveikatos tema.

    Programoje taip pat numatyti edukaciniai vizitai į Lietuvos jūrų muziejų ir Pakruojo krašto kultūros objektus. Organizatorių teigimu, tokios veiklos padeda dalyviams geriau pažinti Lietuvos gamtinį ir kultūrinį kontekstą bei sieja tvarumo temas su realiais pavyzdžiais.

    Pakruojo rajono savivaldybė informuoja, kad projektinės veiklos orientuotos į mokinių įgūdžių stiprinimą per patirtinį mokymąsi ir tarptautinį bendradarbiavimą. Tokie Erasmus+ mainai dažnai vertinami ir kaip investicija į vietos mokyklų tarptautiškumą, nes atveria kelius tolimesnėms partnerystėms ir bendriems darbams.

    Šaltiniai:
    https://erasmus-plus.ec.europa.eu/about-erasmus/what-is-erasmus
    https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/drinking-water

  • Palangos taryba renkasi balandžio 30 dieną: biudžeto pataisos, rinkliavos ir „Palangos šilumos tinklai“

    Palangos miesto savivaldybėje šaukiamas 10-ojo šaukimo tarybos 35-asis posėdis, kuris vyks 2026 metų balandžio 30 dieną 9 valandą Savivaldybės administracijos salėje Gintaro g. 33A, Palangoje. Darbotvarkė parengta remiantis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis ir tarybos veiklos reglamentu.

    Posėdyje numatyta tvirtinti kelių savivaldybės valdomų bendrovių ir įstaigų 2025 metų finansines ataskaitas bei veiklos rezultatus. Tarp jų – „Palangos Klevas“, „Palangos šilumos tinklai“, „Palangos komunalinis ūkis“, „Palangos vandenys“ ir SĮ Šventosios jūrų uosto direkcija.

    Biudžeto pakeitimai ir įsipareigojimai

    Vienas svarbiausių klausimų – Palangos miesto savivaldybės 2026–2028 metų biudžeto pakeitimas, kuris paprastai susijęs su pajamų ir išlaidų perskirstymu, investicinių projektų finansavimu ar tikslinimu pagal pasikeitusias aplinkybes. Kartu bus svarstomas garantijos suteikimas už „Palangos šilumos tinklų“ prisiimamus įsipareigojimus pagal paskolos sutartį.

    Tokio pobūdžio sprendimai savivaldybėse dažniausiai vertinami per finansinės drausmės prizmę: ar numatomi įsipareigojimai neprieštarauja skolos limitams ir ar jie prisideda prie ilgalaikių infrastruktūros tikslų. Tarybos posėdyje šie aspektai paprastai aptariami tiek politiškai, tiek administraciniu lygmeniu, remiantis pateiktais aiškinamaisiais raštais.

    Rinkliavos, triukšmas ir eismo ribojimai

    Darbotvarkėje numatyti sprendimai, tiesiogiai susiję su vietinėmis rinkliavomis: už leidimus organizuoti komercinius renginius viešojo naudojimo teritorijose, taip pat dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybės nustatytomis automobilių stovėjimo vietomis. Tokie klausimai pajūrio kurorte paprastai tampa aktualūs artėjant vasaros sezonui, kai išauga renginių ir transporto srautai.

    Taip pat planuojama tvirtinti triukšmo prevencijos zonas ir triukšmo rodiklius savivaldybės teritorijoje. Šie sprendimai svarbūs planuojant viešąją tvarką ir suderinant gyventojų poilsio interesus su kurortui būdinga intensyvia ekonomine veikla sezono metu.

    Projektai, parama ir turto klausimai

    Taryba svarstys sprendimus dėl vienkartinės paramos skyrimo, taip pat dėl dalyvavimo projekte, skirtame vaikų iš trečiųjų šalių įtraukties į švietimo sistemą stiprinimui. Darbotvarkėje numatytas ir klausimas dėl vaikų ir jaunuolių iš Bučos stovyklos organizavimo.

    Reikšmingą darbotvarkės dalį sudaro nekilnojamojo turto ir valstybinės žemės klausimai: nuomos sutarčių keitimas, atskirų sutarčių nutraukimai, sutikimai perleisti patalpas ar statinius, taip pat sklypų dalių nustatymas ir sklypų padalinimo sutartys. Tokie sprendimai savivaldybėse paprastai lemia tiek teritorijų planavimo, tiek investicinės plėtros kryptis.

    Posėdžio darbotvarkę teikia meras Šarūnas Vaitkus, o pranešimus numatyta pristatyti atsakingiems savivaldybės administracijos specialistams ir įstaigų atstovams. Tarybos sprendimai įsigalioja po jų priėmimo ir paskelbimo savivaldybės nustatyta tvarka.

    Šaltiniai:
    https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.5884
    https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.470999