CP v2

Author: admin

  • Vilkaviškio r. savivaldybė kviečia teikti paraiškas: parama sportininkams ir komandoms visus metus

    Vilkaviškio r. savivaldybė kviečia teikti paraiškas: parama sportininkams ir komandoms visus metus

    Vilkaviškio rajono savivaldybė kviečia teikti paraiškas sportininkų, atstovaujančių rajonui, ugdymo ir dalyvavimo aukšto meistriškumo varžybose rėmimui. Parama skiriama iš savivaldybės biudžeto lėšų, o paraiškos priimamos visus metus.

    Konkursu siekiama padėti sportininkams pasirengti ir dalyvauti pasaulio, Europos bei Lietuvos aukšto meistriškumo sporto varžybose ir čempionatuose. Savivaldybė pabrėžia, kad remiami tie, kurie realiai reprezentuoja Vilkaviškio rajoną ir atitinka nustatytus kriterijus.

    Kam numatyta parama?

    Parama orientuota į aukšto meistriškumo sportą, apimant ir komandinį, ir individualų pasirengimą. Prioritetas teikiamas komandinių sporto šakų sportininkams, taip pat numatytos galimybės olimpinėms ir neolimpinėms individualioms sporto šakoms.

    Pagal savivaldybės nurodytas kryptis, remiami aukšto meistriškumo prioritetinių komandinių sporto šakų, tokių kaip krepšinis ir futbolas, sportininkai. Taip pat įtraukiami aukšto meistriškumo olimpinių ir neolimpinių individualių sporto šakų sportininkai.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, jei jie teisės aktų nustatyta tvarka yra registruoti ir vykdo veiklą Vilkaviškio rajono savivaldybėje. Esminė sąlyga – pareiškėjas turi pagrįsti, kad sportininkas ar komanda reprezentuoja savivaldybę aukšto meistriškumo varžybose.

    Taip pat būtina atitikti rėmimo tvarkos apraše nustatytus kriterijus ir kartu su paraiška pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Savivaldybė akcentuoja, kad vertinimas vykdomas pagal patvirtintą paraiškų priėmimo, nagrinėjimo ir vertinimo tvarką.

    Kaip pateikti paraišką?

    Paraiška turi būti užpildyta aiškiai, parengta lietuvių kalba, o dokumentų puslapiai sunumeruoti. Užpildytą paraišką reikia pateikti voke, ant kurio aiškiai nurodyta, kad tai paraiška sportininkų rėmimui.

    Prie voko turi būti pridėtas lydraštis, kuris registruojamas savivaldybės administracijoje adresu S. Nėries g. 1, Vilkaviškis, 304 kabinetas. Dėl papildomos informacijos gyventojai gali kreiptis telefonu +370 610 04 193 arba elektroniniu paštu, nurodytu savivaldybės pranešime.

    „Paraiškos priimamos visus metus“, – nurodo Vilkaviškio rajono savivaldybė.

    Šaltiniai:
    – https://vilkaviskis.lt

  • Atvejo vadybos forumas Vilkaviškyje: kaip skirtingos institucijos susitaria dėl pagalbos žmogui

    Atvejo vadybos forumas Vilkaviškyje: kaip skirtingos institucijos susitaria dėl pagalbos žmogui

    Vilkaviškyje surengtas Atvejo vadybos forumas subūrė Marijampolės regiono savivaldybių socialinės paramos, sveikatos priežiūros, užimtumo ir teisės sričių specialistus. Vilkaviškio sporto centre vykusiame renginyje daug dėmesio skirta tam, kaip praktiškai užtikrinti sklandų tarpdisciplininį bendradarbiavimą, kai pagalbos žmogui reikia čia ir dabar.

    Forume dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Simona Bikaitė, taip pat įvairių institucijų atstovai, dirbantys su pažeidžiamomis gyventojų grupėmis. Renginio organizatoriai akcentavo, kad atvejo vadyba dažniausiai tampa pagrindiniu mechanizmu, leidžiančiu suderinti skirtingų paslaugų teikėjų veiksmus ir išvengti situacijų, kai žmogus lieka „tarp sistemų“.

    „Atvejo vadyba – tai ne tik paslaugų koordinavimas, bet ir gyvas bendradarbiavimas tarp institucijų, leidžiantis žmogui suteikti savalaikę ir visapusišką pagalbą. Tokie forumai stiprina tarpusavio supratimą ir padeda ieškoti sprendimų sudėtingose situacijose“, – sakė Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė.

    Renginio diskusijose aptarti dažniausiai praktikoje kylantys iššūkiai: informacijos apsikeitimas tarp įstaigų, atsakomybių ribos, skirtingi darbo tempai ir lūkesčiai. Ne kartą pabrėžta, kad efektyviai veikianti atvejo komanda prasideda nuo aiškaus vaidmenų pasiskirstymo ir susitarimų, kas, kada ir kokiu pagrindu priima sprendimus.

    Vilkaviškio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkės Remigija Augustaitienė ir Palmyra Kučiauskienė pristatė pranešimą apie atvejo vadybininko vaidmenį kaip jungtį tarp institucijų. Jame akcentuota, kad praktikoje atvejo vadybininkas neretai vienu metu tampa koordinatoriumi, konsultantu, tarpininku ir žmogui svarbia emocine atrama, todėl be nuoseklaus komandinio darbo šis vaidmuo greitai virsta „gaisrų gesinimu“.

    Praktinėse dirbtuvėse dalyviai analizavo realias situacijas, braižė problemų žemėlapius ir ieškojo, kaip sutrumpinti kelią nuo poreikio atpažinimo iki konkrečios pagalbos. Aptarta, kad didžiausią poveikį duoda ne pavienės priemonės, o suderintos paslaugos, kai socialinė pagalba, sveikatos priežiūra, užimtumo sprendimai ir teisinė apsauga veikia kaip viena sistema.

    Organizatorių teigimu, forumas tapo erdve ne tik pasidalinti patirtimi, bet ir susitarti dėl bendrų darbo principų, kurie vėliau virsta greitesniais sprendimais kasdienėse situacijose. Tikimasi, kad tokie susitikimai padės stiprinti tarpinstitucinį pasitikėjimą ir užtikrinti kokybiškesnę, savalaikę pagalbą gyventojams visame regione.

    Šaltiniai:
    – https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/socialines-paslaugos/
    – https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.493712

  • Vilkaviškyje palei Šeimeną iškilo 19 inkilų šikšnosparniams: kodėl to reikia dabar?

    Vilkaviškyje palei Šeimeną iškilo 19 inkilų šikšnosparniams: kodėl to reikia dabar?

    Vilkaviškyje palei Šeimenos upę įrengti šikšnosparniams skirti inkilai. Iniciatyvą įgyvendino Vilkaviškio miesto bendruomenė kartu su Vilkaviškio rajono savivaldybe, remiantis miesto dalies žalinimo schemos rekomendacijomis.

    Specialistai pabrėžia, kad tokie inkilai tampa svarbiu prieglobsčiu laikotarpiais, kai šikšnosparniams reikia saugių vietų veistis ar sustoti migracijos metu. Tai ypač aktualu urbanizuotose teritorijose, kur natūralių slėptuvių, tokių kaip seni medžiai su drevėmis ar ramios pastatų ertmės, kasmet mažėja.

    Prie projekto prisidėjo ir švietimo įstaigos: Vilkaviškio lopšelio-darželio „Eglutė“ bei Vilkaviškio pradinės mokyklos ugdytiniai inkilus papuošė ir dalyvavo edukacinėse veiklose. Toks įtraukimas, savivaldybės teigimu, padeda vaikams praktiškai susipažinti su biologinės įvairovės apsauga ir mažina nepagrįstas baimes šių gyvūnų atžvilgiu.

    Inkilų pakabinime dalyvavo savivaldybės vadovai, tarybos nariai, administracijos atstovai, mokytojai ir bendruomenės nariai. Iš viso pakabinta 19 specialių inkilų šikšnosparniams.

    Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos pirmininkas Deividas Makavičius atkreipia dėmesį, kad inkilai yra reali pagalba, kai nyksta natūralios slėptuvės. Jis taip pat pabrėžia, kad inkilų dekoravimas yra saugus, nes šiuolaikiniai sertifikuoti dažai yra netoksiški, jų kvapas greitai išsisklaido, o šikšnosparniams svarbesnė klausa nei uoslė.

    Šikšnosparniai laikomi vienais efektyviausių natūralių vabzdžių populiacijos reguliuotojų, todėl tokios priemonės gali turėti apčiuopiamos naudos aplinkai. Be to, mažos apimties, bet tikslinės gamtotvarkos priemonės, tokios kaip inkilai, vis dažniau įtraukiamos į miestų žalinimo sprendimus, siekiant suderinti infrastruktūros plėtrą su biologinės įvairovės išsaugojimu.

    Specialistai primena, kad šikšnosparnių inkilai turi būti kabinami atsakingai: parenkant tinkamą aukštį, kryptį ir vietą, kur mažiau trikdžių ir apšvietimo. Tinkamai įrengti inkilai gali būti naudojami ne vieną sezoną ir padėti stabiliau išlaikyti vietines šikšnosparnių populiacijas.

    Šaltiniai:
    – https://www.iucn.org/resources/issues-brief/urban-nature
    – https://www.eea.europa.eu/publications/urban-adaptation-in-europe

  • Euro zonoje įsižiebė stagfliacijos signalai: kainos kyla sparčiausiai per 3 metus, o verslas traukiasi

    Euro zonoje įsižiebė stagfliacijos signalai: kainos kyla sparčiausiai per 3 metus, o verslas traukiasi

    Euro zonos ekonomikoje ryškėja stagfliacijos požymiai: augimas stringa, o kainų spaudimas stiprėja. Naujausi verslo apklausų duomenys rodo, kad balandį privatusis sektorius netikėtai grįžo į smukimą.

    S&P Global sudėtinis pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) balandį krito iki 48,6 punkto, kai kovą siekė 50,7. Riba ties 50 punktų laikoma skiriamąja: žemiau jos aktyvumas vertinamas kaip mažėjantis.

    Šis posūkis ypač svarbus todėl, kad prieš tai privatusis sektorius augo 15 mėnesių iš eilės. Analitikai tikėjosi, kad rodiklis išliks virš 50 punktų, tačiau apklausa parodė ryškesnį sulėtėjimą, nei manyta.

    Kainos kyla, aktyvumas krenta

    Apklausa taip pat fiksavo spartėjantį kainų augimą. Balandį įmonės galutines kainas didino sparčiausiai per 37 mėnesius, o sąnaudų kainos augo didžiausiu tempu nuo 2022 metų pabaigos.

    Tokį derinį ekonomistai vadina stagfliacija, kai silpnas arba neigiamas augimas sutampa su aukšta infliacija. Praktikoje tai reiškia, kad gyventojų perkamoji galia mažėja, o verslui tampa sunkiau planuoti investicijas ir samdą.

    „Euro zoną vis labiau spaudžia ekonominės problemos, susijusios su karu Artimuosiuose Rytuose, ir tai tampa dideliu galvos skausmu politikos formuotojams“, – sakė S&P Global vyriausiasis verslo ekonomistas Chrisas Williamsonas.

    Jo teigimu, plintantys tiekimo trūkumai gali dar labiau slopinti augimą ir artimiausiomis savaitėmis didinti kainų spaudimą. Energetikos ir logistikos rizikos tokiais laikotarpiais greitai persiduoda į platesnį kainų krepšelį, ypač pramonei ir paslaugoms.

    Vokietija ir Prancūzija traukiasi

    Atskiros PMI ataskaitos rodo, kad balandį privatusis sektorius traukėsi ir Vokietijoje bei Prancūzijoje, dviejose didžiausiose euro zonos ekonomikose. Kartu fiksuota, kad infliacinis spaudimas jose išlieka, o tai didina riziką, kad kainų augimas užsitęs.

    Toks fonas svarbus ir finansų rinkoms, nes euro zonos ekonomikos kryptį dažnai lemia būtent šių šalių pramonės ir paslaugų sektorių dinamika. Jei jos ilgiau išliks silpnos, lėtėjimas gali tapti platesnis ir gilesnis.

    ECB sprendimų dilema

    Stagfliacijos rizika ypač sudėtinga Europos Centriniam Bankui, nes įprastos priemonės veikia skirtingomis kryptimis. Palūkanų normų didinimas paprastai mažina infliaciją, tačiau kartu gali dar labiau slopinti jau silpstantį ekonominį aktyvumą.

    „ECB vėl tenka nedėkinga užduotis spręsti, ar didinti palūkanų normas dėl nerimą keliančios infliacijos, ar laikyti šį kainų šuolį laikinu ir sutelkti dėmesį į tai, kad ekonomika nenuslystų į gilesnį nuosmukį“, – sakė C. Williamsonas.

    ECB atstovai yra signalizavę, kad artimiausiame posėdyje greičiausiai neskubės priimti sprendimų. ECB vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane’as, kalbėdamas Frankfurte, pabrėžė, kad kol neaiškesnė geopolitinių įvykių trukmė, sunku įvertinti, ar tai laikinas epizodas, ar ilgalaikis sukrėtimas.

    Ši situacija ECB verčia laviruoti tarp poreikio išlaikyti pasitikėjimą kova su infliacija ir rizikos nepasirodyti abejingiems, jei energetikos kainų šuolis primintų 2022 metų scenarijų. Ilgiau trunkantis energijos kainų spaudimas gali atidėti ir rinkų laukiamą palūkanų mažinimo ciklą, nes infliacijos grįžimas į tikslą taptų lėtesnis.

    Artimiausi mėnesiai bus lemiami: PMI rodikliai, vartotojų kainų dinamika ir energijos rinkų svyravimai parodys, ar euro zonos ekonomika susiduria su trumpu sutrikimu, ar su tvirtesniais stagfliacijos bruožais.

    Šaltiniai:

    – https://www.pmi.spglobal.com/Public/Home/PressRelease/89d5df92554f42589275c1d9ddb5fde3?s=1

  • „Agrofert“ vėl atveriamas kelias į ES paramą: Čekijos agentūros sprendimas sukėlė audrą

    „Agrofert“ vėl atveriamas kelias į ES paramą: Čekijos agentūros sprendimas sukėlė audrą

    Čekijos žemės ūkio paramos administravimo agentūra SZIF paskelbė, kad su buvusiu ministru pirmininku Andrejumi Babišu siejamas koncernas „Agrofert“ gali pretenduoti į Europos Sąjungos subsidijas. Agentūros teigimu, interesų konflikto rizika esą pašalinta, nes „Agrofert“ valdoma per patikėjimo fondą.

    Toks sprendimas iškart sulaukė opozicijos politikų, privačių ūkininkų ir nevyriausybinių organizacijų kritikos. Jų vertinimu, nacionalinė institucija neturėtų galutinai spręsti klausimo, kuris tiesiogiai susijęs su ES lėšų skaidrumu ir interesų konflikto taisyklių taikymu.

    Transparency International Čekija pabrėžė, kad tik Europos Komisija gali galutinai įvertinti, ar interesų konfliktas iš tiesų pašalintas. Organizacija kaltino Prahą taktika vilkinti procesą ir mažinti problemos svarbą, kol sprendimas bus įtvirtintas praktikoje.

    Patikėjimo fondas ir abejonių šleifas

    Agentūros sprendimas siejamas su patikėjimo fondu RSVP Trust, kuris, kaip skelbta viešai, buvo suformuotas tam, kad atitiktų politines sąlygas A. Babišo sugrįžimui į aukščiausius postus. Vis dėlto viešojoje erdvėje pastaruoju metu daugėjo klausimų, ar ryšiai su „Agrofert“ tikrai nutraukti iki galo.

    SZIF vadovas Petras Dlouhý nurodė, kad atlikus teisinį vertinimą padaryta išvada, jog fondas atitinka interesų konflikto prevencijos reikalavimus.

    „Po teisinio įvertinimo darau išvadą, kad patikėjimo fondas RSVP Trust atitinka interesų konflikto įstatymų sąlygas“, – sakė Petras Dlouhý.

    Agentūra taip pat pranešė, kad apdoros naujas paraiškas dėl finansavimo ir nesieks susigrąžinti tiesioginių, pagal teisę priklausančių žemės ūkio subsidijų, kurios „Agrofert“ buvo išmokėtos 2017–2021 metais, kai A. Babišas anksčiau ėjo ministro pirmininko pareigas.

    Kodėl tai jautrus klausimas ES?

    Ši tema Čekijoje jau turi istoriją: ankstesniais metais A. Babišas taip pat buvo perkėlęs „Agrofert“ į patikėjimo struktūras, tačiau vėliau tiek Čekijos teismai, tiek Europos Komisijos audito išvados kėlė abejonių, ar jis vis dar išlaikė įtaką koncernui. Tokios situacijos ES taisyklių kontekste vertinamos ypač griežtai, nes susijusios su viešųjų pinigų panaudojimo skaidrumu.

    Dabar Europos Komisija, remiantis viešai skelbta informacija, toliau vertina, ar Čekija ėmėsi pakankamų priemonių realiai nutraukti A. Babišo ryšius su stambiu ES paramos gavėju. Kritikai ragina SZIF paviešinti teisinį vertinimą, kuriuo remiantis priimtas sprendimas, kad visuomenė galėtų įvertinti jo argumentus.

    Ką tai reiškia praktikoje?

    Jeigu „Agrofert“ toliau bus laikomas tinkamu paramos gavėju, tai reikštų galimybę koncernui dalyvauti naujuose finansavimo kvietimuose pagal ES žemės ūkio ir kaimo plėtros priemones. Tačiau galutinė kryptis priklausys nuo Europos Komisijos vertinimo, nes būtent ji prižiūri ES biudžeto lėšų panaudojimo atitiktį bendroms taisyklėms.

    Kol kas sprendimas Čekijoje tapo politinės kovos objektu: vieni jį pristato kaip formalų teisės aktų laikymąsi, kiti – kaip bandymą išvengti platesnio ES institucijų vertinimo. Artimiausiu metu dėmesys kryps į tai, ar bus paviešintos SZIF išvados ir kokias išvadas pateiks Europos Komisija.

    Šaltiniai:
    – https://szif.gov.cz/cs/CmDocument?rid=%2Fapa_anon%2Fcs%2Fzpravy%2Fzpravy_o_fondu%2Ftiskove_zpravy%2F1776844359948.pdf
    – https://www.politico.eu/article/czech-prime-minister-andrej-babis-european-commission-audit-agrofert-conflict-of-interests/
    – https://www.politico.eu/article/czechia-andrej-babis-accusations-ties-agrofert/
    – https://www.politico.eu/article/czech-populist-billionaire-andrej-babis-prime-minister-ano-party-prague/

  • JAV ambasadorius ragina ES nekeisti Turnberry prekybos susitarimo: a deal is a deal

    JAV ambasadorius ragina ES nekeisti Turnberry prekybos susitarimo: a deal is a deal

    Ragina patvirtinti be esminių pataisų

    Jungtinių Valstijų ambasadorius Europos Sąjungoje Andrew Puzderis paragino ES patvirtinti JAV ir ES prekybos susitarimą be didelių pakeitimų. Jo teigimu, derybose pasiektas kompromisas turėtų būti įgyvendintas toks, koks buvo sutartas, o ne perrašomas vėlesniuose politiniuose etapuose.

    Interviu Delfų ekonomikos forume Graikijoje diplomatas pabrėžė, kad Vašingtono pozicija išlieka aiški ir nuosekli. ES institucijos šiuo metu rengia ir derina teisės aktus, kurie leistų susitarimą realiai pritaikyti praktikoje.

    „Mūsų pozicija tokia, kad susitarimas yra susitarimas“, – sakė Andrew Puzderis.

    Kas svarstoma Briuselyje

    Susitarimui įsigaliojus, ES įsipareigotų panaikinti tarifus JAV pramonės prekėms. Tačiau dėl įgyvendinimo sąlygų kyla nesutarimų tarp Europos Parlamento, kai kurių valstybių narių ir Europos Komisijos.

    Europos Parlamentas ir Prancūzija siekia į susitarimą įtraukti papildomų saugiklių, o dalis šalių, tarp jų Vokietija, pasisako prieš pakeitimus ir nori kuo greitesnio patvirtinimo. Kitas derybų tarp institucijų etapas, vadinamasis trilogas, numatytas gegužės 6 dieną.

    Saulėtekio ir saulėlydžio sąlygos

    Tarp siūlomų pakeitimų minimos dvi pagrindinės nuostatos. Pirmoji, vadinamoji saulėtekio sąlyga, susietų ES tarifų panaikinimą su tuo, ar JAV sumažins savo tarifus kai kuriems su plieno produktais susijusiems gaminiams.

    Antroji, vadinamoji saulėlydžio sąlyga, numatytų, kad susitarimas baigtų galioti 2028 metų kovo 31 dieną. Tai reikštų iš anksto nustatytą termino ribą, kurią dalis Europos politikų laiko papildomu spaudimo instrumentu, jei pasikeistų JAV prekybos kryptis.

    „Nenoriu daryti įtakos trilogo procedūrai komentuodamas pataisas ar galutinius rezultatus. Jei jie norės derėtis dėl naujo susitarimo, tada, matyt, derėsimės dėl naujo susitarimo“, – sakė Andrew Puzderis.

    Komisija taip pat kartoja tą pačią žinutę

    Europos Komisija, kaip ir Vašingtonas, signalizuoja, kad prioritetas yra greitas įgyvendinimas ir kuo mažiau papildomų reikalavimų. ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius pastarosiomis savaitėmis taip pat kartojo tą pačią formulę, pabrėždamas, kad per didelis pakeitimų skaičius gali vėl atverti derybas ir didinti neapibrėžtumą.

    Tuo metu kritiškesni ES politikai argumentuoja, kad nuo susitarimo sudarymo pasikeitė geopolitinis ir teisinis kontekstas. Kaip vieną iš priežasčių jie įvardija Donaldo Trumpo pareiškimus dėl Grenlandijos, taip pat JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimą, kuris panaikino dalį ankstesnių tarifų sistemos ir, jų nuomone, susilpnino ES išskirtinumą, kurį suteiktų Turnberry susitarimas.

    Kodėl tai svarbu verslui

    Jei susitarimas būtų įgyvendintas be papildomų sąlygų, tai galėtų reikšti greitesnį tarifinių barjerų mažėjimą daliai pramonės prekių srautų tarp ES ir JAV. Tačiau jei būtų įtraukti saugikliai arba terminuotas galiojimas, verslui tai didintų riziką planuojant ilgalaikes tiekimo grandines, investicijas ir kainodarą.

    Artimiausios savaitės parodys, ar ES institucijos pasirinks greitą patvirtinimą, ar sieks perrašyti susitarimą, prisiimdamos riziką, kad Vašingtonas tai laikys naujų derybų pradžia. Pats A. Puzderis aiškiai signalizuoja, kad JAV tokį scenarijų vertintų kaip susitarimo keitimą iš esmės, o ne techninį patikslinimą.

    Šaltiniai:
    – https://www.politico.eu/article/a-deal-is-a-deal-trumps-ambassador-tells-eu/
    – https://www.politico.eu/article/us-and-eu-strike-trade-deal/
    – https://www.politico.eu/article/dont-overload-us-deal-with-extra-demands-says-eu-trade-boss-maros-sefcovic/

  • Verslo kryptis – Panevėžys: plečiamos investicijų teritorijos, pagalba įmonėms ir naujos darbo vietos

    Panevėžys nuosekliai stiprina verslo aplinką, siekdamas pritraukti investicijas ir kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas. Mieste įgyvendinamas trejų metų projektas Verslo kryptis – Panevėžys, kurį vykdo VšĮ Panevėžio plėtros agentūra, o pagrindinė jos dalininkė yra Panevėžio miesto savivaldybė.

    Projektas apima 10 iniciatyvų, orientuotų į investuotojų pritraukimą, technologijų plėtrą ir glaudesnį verslo, mokslo bei viešojo sektoriaus bendradarbiavimą. Gyventojams tai reiškia daugiau kokybiškų darbo vietų, aiškesnes karjeros perspektyvas ir patrauklesnę miesto aplinką kasdieniam gyvenimui.

    Aiškesnė pagalba verslui

    Vienas pagrindinių tikslų yra užtikrinti, kad įmonės Panevėžyje greitai rastų praktiškai pritaikomą informaciją apie investicijų skatinimo priemones ir valstybės pagalbą. Tam stiprinamas bendradarbiavimas su nacionaliniais partneriais, kad konsultacijos ir atsakymai pasiektų verslą tiesiogiai, o ne per ilgą tarpininkavimo grandinę.

    Panevėžio plėtros agentūra organizuoja VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atstovų vizitus į miesto pramonės įmones. Susitikimuose aptariamos valstybės skatinimo priemonės, įmonių plėtros planai ir konkrečios kliūtys, kurias galima spręsti greičiau turint vieną kontaktą ir aiškiai apibrėžtą atsakomybių pasidalijimą.

    Lygiagrečiai gerinama ir verslo aptarnavimo kokybė pačiame mieste, tariantis su verslo asociacijomis ir paslaugas verslui teikiančiomis organizacijomis. Praktikoje tai reiškia daugiau dėmesio procesų paprastinimui, greitesnį informacijos pateikimą ir didesnį paslaugų nuoseklumą.

    Naujos teritorijos investuotojams

    Artėjant prie Panevėžio laisvosios ekonominės zonos užpildymo, miestas formuoja papildomą teritorijų pasiūlą investuotojams. Panevėžio miesto savivaldybės taryba patvirtino naujas LEZ ribas, įtraukiant sklypą prie Pušaloto ir Pramonės gatvių sankryžos.

    Kartu vertinami ir kiti sklypai bei pastatai, galintys tapti verslo plėtros vietomis, o investuotojams rengiama nuolat atnaujinama duomenų bazė. Tokia praktika dažnai laikoma vienu svarbiausių veiksnių, kai investicijų sprendimai priimami greitai ir lyginant kelias savivaldybes pagal parengtą infrastruktūrą bei aiškias įsikūrimo sąlygas.

    Pramonės bendrovėms ypač svarbi inžinerinė infrastruktūra, įskaitant elektros galios prieinamumą. Mieste išskiriama buvusi „Ekrano“ gamyklos teritorija, turinti išvystytą inžinerinę bazę, kuri gali tapti pranašumu pritraukiant technologinius ir gamybinius projektus.

    Panevėžys dėmesį skiria ir smulkiajam verslui, skatindamas veiklą atnaujintose viešosiose erdvėse. Taip pat inicijuojamas naujos investicinės teritorijos vystymas, siejant galimybes su „Rail Baltica“ vėžės potencialu ir bendradarbiaujant su Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėmis, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

    Kompetencijos, įvaizdis ir bendradarbiavimas

    Projektas numato nuolatinę konsultacinę pagalbą ir rekomendacijas verslui bei asmenims, besidomintiems Panevėžio galimybėmis. Kartu renkami ir analizuojami aktualūs duomenys, kad miesto sprendimai būtų paremti realiais poreikiais, o ne vien deklaracijomis.

    Vienu ryškesnių bendradarbiavimo pavyzdžių įvardijama 2025 metų pabaigoje sukurta platforma Bendradarbiaujantis Panevėžys. Į ją įsitraukė apie 30 viešojo, nevyriausybinio ir privataus sektoriaus atstovų, kurie diskutavo apie miesto iššūkius, prioritetus ir pilotines iniciatyvas, susijusias su erdvių įveiklinimu, bendruomeniškumo stiprinimu ir įtrauktimi.

    Mieste tęsiama ir iniciatyva Inžinerija – Panevėžio DNR, stiprinanti inžinerines kompetencijas per verslo ir švietimo bendradarbiavimą. Moksleivių vizitai į įmones, praktinės veiklos ir edukacijos prisideda prie profesinio orientavimo, o darbdaviams padeda anksčiau pasiekti potencialius darbuotojus ir mažinti kvalifikuotų specialistų trūkumą.

    Panevėžys taip pat tęsia viešinimo ir įvaizdžio stiprinimo iniciatyvas, tarp jų ir Atviros pramonės savaitgalį, kuris šiemet vyks jau ketvirtą kartą. Miesto rinkodara grindžiama duomenimis, o pristatytas prekės ženklas Panevėžys. Kaip mes siejamas su siekiu didinti miesto patrauklumą gyventi, dirbti, studijuoti ir investuoti.

    Verslo kryptis – Panevėžys rodo miesto strateginį pasirinkimą augti per investicijas, infrastruktūrą ir kvalifikaciją. Savivaldybės, agentūros ir nacionalinių partnerių bendradarbiavimas šiame modelyje tampa esmine sąlyga, kad planai virstų realiais projektais ir naujomis darbo vietomis.

    Šaltiniai:
    – https://investuoklietuvoje.lt/laisvosios-ekonomines-zonos/
    – https://www.railbaltica.org/about-rail-baltica/
    – https://eimin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/investicijos/

  • Panevėžio savivaldybė paskyrė 2026 metų kultūros stipendijas: 8 kūrėjų projektai gaus 18 000 eurų

    Panevėžio miesto savivaldybė patvirtino 2026 metų kultūros ir meno stipendijų paskirstymą. Parama skirta aštuoniems kūrėjams, kurių projektai komisijos įvertinti kaip turintys meninę vertę, aktualumą ir reikšmę miesto kultūriniam gyvenimui.

    Šiemet Kultūros ir meno skyrius sulaukė 10 paraiškų iš skirtingų sričių: teatro, dailės, fotografijos, literatūros, dizaino ir tarpdisciplininio meno. Vienos literatūros paraiškos administracinės atitikties vertinimas buvo neigiamas, o dar viena paraiška neperžengė minimalaus 55 balų slenksčio.

    Kas gaus ilgesnes stipendijas

    Aukščiausiai įvertintiems projektams, surinkusiems daugiau kaip 70 balų, skirtos penkių mėnesių stipendijos. Ši parama dažniausiai tenka aiškiai apibrėžtoms kūrybinėms idėjoms, kurias galima pristatyti miestui parodomis, instaliacijomis ar viešomis veiklomis.

    Penkių mėnesių stipendijos skirtos Markui Eckstrand stiklo instaliacijai Po vandeniu Skaistakalnio parko kupole, Sigitui Laurinavičiui instaliacijai Negirdimi, Eugenijui Nalevaikai projektui Panevėžys: potėpiai, sluoksniai ir inkliuzai bei Marijai Čičirkienei retrospektyvinei fotografijų parodai Fotografija laiko vėrinyje Juozo Miltinio dramos teatro erdvėse.

    Projektų turinys apima tiek ekologijos ir vandens ekosistemų trapumo temų aktualizavimą, tiek skirtingų raiškų jungimą, meninį miesto faktūrų tyrimą ir ilgesnio laikotarpio fotografijos darbų pristatymą. Tikimasi, kad dalis veiklų bus prieinamos plačiajai auditorijai per parodas, susitikimus ar kūrybines dirbtuves.

    Tęstiniai ir bendruomeniniai projektai

    Kitiems keturiems kūrėjams, surinkusiems mažiau nei 70 balų, skirtos keturių mėnesių stipendijos. Šioje grupėje ryškesnis dėmesys tęstiniams, dokumentiniams ir bendruomenę įtraukiantiems sumanymams.

    Keturių mėnesių stipendijas gavo Irena Milaševičiūtė-Paulavičienė darbų ciklui Miesto metamorfozės, Monika Pietarytė-Klaesson dokumentinės fotografijos projektui Privati laisvės architektūra apie 1990-ųjų privačių namų architektūrą, Arvydas Gudas tarpdisciplininiam projektui Urbanistinė impresija, taip pat Ieva Brikė programai Nemokami teatro improvizacijos užsiėmimai senjorams.

    Pastarajame projekte numatyta surengti ne mažiau kaip aštuonis nemokamus užsiėmimus senjorams ir parengti publikaciją regioninėje spaudoje. Savivaldybė tokias iniciatyvas paprastai vertina kaip tiesiogiai didinančias kultūros paslaugų prieinamumą ir įtrauktį skirtingoms amžiaus grupėms.

    Kiek lėšų skirta ir kaip jos naudojamos

    2026 metų kultūros ir meno stipendijoms iš Panevėžio miesto savivaldybės biudžeto paskirstyta 18 000 eurų. Stipendijos trukmė gali siekti nuo vieno iki penkių mėnesių, o dydis yra 500 eurų per mėnesį.

    Savivaldybės praktikoje tokio tipo stipendijos laikomos investicija į vietos kultūrinę pasiūlą: jos leidžia kūrėjams skirti daugiau laiko projektų įgyvendinimui, o gyventojams suteikia progą matyti naujus darbus galerijose, miesto erdvėse ir kultūros įstaigose. Kūrėjai, kuriems skirta parama, kviečiami pateikti rekvizitus sutarčių sudarymui.

    Šaltiniai:

    – https://panevezys.lt/

  • Panevėžio fontanų sezonas startuoja: aiškūs laikai, 70 tūkst. eurų priežiūrai ir naujiena Senvagėje

    Panevėžyje, artėjant šiltajam metų laikui, vėl pradedami įjungti miesto fontanai. Vandens čiurkšlės Laisvės ir Nepriklausomybės aikštėse bei Kultūros ir poilsio parke tampa ryškiu sezono ženklu, kviečiančiu trumpam sustoti miesto centre.

    Šiemet fontanų darbo grafikas išlieka toks pats kaip ir pernai. Darbo dienomis jie veiks nuo 7.30 valandos iki 22 valandos, o savaitgaliais – nuo 9.00 valandos iki 23.00 valandos.

    Savivaldybė nurodo, kad iki sezono pradžios įrenginiai buvo paruošti eksploatacijai: išvalyti, patikrinti ir įvertinta jų techninė būklė. Tai leidžia užtikrinti sklandų ir saugų veikimą visą vasarą, o esant palankioms oro sąlygoms sezonas gali būti pratęstas ir rudenį.

    Kiek vėliau bus įjungtas ir Senvagėje esantis plaukiojantis fontanas. Jam reikalingas papildomas paruošimas dėl sudėtingesnės technologinės įrangos.

    Vasaros vakarais prie Senvagės taip pat planuojami meninių projekcijų seansai. Apie tikslią plaukiojančio fontano veikimo pradžią gyventojai bus informuoti atskirai.

    Šiemet fontanų priežiūrai Panevėžio miesto savivaldybė skyrė 70 tūkst. eurų. Miesto fontanų sugrįžimas kasmet siejamas ne tik su infrastruktūros priežiūra, bet ir su viešųjų erdvių gyvybingumu, kai centrinės aikštės ir parkai tampa natūraliu traukos tašku.

    Šaltiniai:

    – https://panevezys.lt/panevezyje-pradeda-veikti-fontanai/

  • Kelių greideriavimas ir laistymas Klaipėdos rajone: kodėl nėra grafiko ir kada darbai efektyviausi

    Kelių greideriavimas ir laistymas Klaipėdos rajone: kodėl nėra grafiko ir kada darbai efektyviausi

    Gyventojams kylant klausimų, kada Klaipėdos rajone greideriuojami ir laistomi keliai, savivaldybė primena, kad šių darbų suplanuoti pagal griežtą kalendorių neįmanoma. Sprendimai priimami pagal realią kelių būklę ir oro sąlygas, todėl eiliškumas gali kisti.

    Kelių priežiūra nevyksta automatiškai pagal iš anksto sudarytą maršrutą. Keliai nuolat stebimi, o technika siunčiama tada, kai matyti poreikis, pavyzdžiui, atsiranda duobių, išvažinėjimų ar padidėja dulkėtumas, ir kai prognozės leidžia tikėtis kokybiško rezultato.

    Kas lemia greideriavimo laiką?

    Greideriavimas reikalauja tinkamos kelio dangos drėgmės, ypač žvyrkeliuose. Jei danga per sausa, ją sunku suformuoti taip, kad kelias laikytųsi ir netrupėtų, o ilgai lyjant arba esant šlapiai dangai darbai gali net pabloginti būklę.

    Dėl to seniūnijos vertina, ar danga nėra per sausa ar per šlapia, ir tik tada planuoja greideriavimą. Pirmenybė paprastai teikiama keliams, kuriais važiuoja mokykliniai autobusai, taip pat maršrutams į dažnai lankomus objektus ir keliams, jungiantiems kelis kaimus.

    Kada laistymas veikia geriausiai?

    Laistymas druskos tirpalu efektyviausias po lietaus arba esant nedideliam kritulių kiekiui. Ant drėgno paviršiaus tirpalas įsigeria giliau, todėl dulkėtumas sumažėja ilgesniam laikui.

    Jeigu kritulių daug, keliai paprastai nelaistomi, nes tirpalą vanduo greitai nuplautų į pakeles. Siekiant geriausio rezultato, darbai planuojami taip, kad kelias pirmiausia būtų nugreideriuotas, o tik po to palaistytas.

    Kas atsako už skirtingus kelius?

    Ar darbai bus atlikti greitai, priklauso ne tik nuo oro, bet ir nuo apimčių bei turimos technikos kiekio. Kad poreikiai būtų patenkinti kuo operatyviau, seniūnijos tarpusavyje derina darbus ir, kai reikia, bendradarbiauja.

    Savivaldybė prižiūri jai priklausančius vietinės reikšmės viešuosius ir jai perduotus vidaus kelius. Sodininkų bendrijų vidinių kelių laistymą organizuoja bendrijų pirmininkai, o privačių kelių priežiūra tenka jų savininkams.

    Valstybinės reikšmės kelius prižiūri AB „Kelių priežiūra“, o keliai priklauso AB „Via Lietuva“. Apie valstybinės reikšmės keliuose pastebėtas duobes, deformacijas, užtvindytus ruožus ar kitas eismo saugumui pavojų keliančias kliūtis galima pranešti telefonu 1801 arba telefonu +370 3 778 8001.

    Šaltiniai:

    – https://via-lietuva.lt/

    – https://www.keliuprieziura.lt/