Pasaulinės naftos rinkos pastarosiomis dienomis išlieka nervingos dėl Irano signalų, kad Hormuzo sąsiauryje galėtų atsirasti nuolatinis mokestis laivams. Ši siaura jūrų arterija yra viena svarbiausių pasaulio energijos tiekimo grandinėje, todėl bet kokie pokyčiai joje greitai persiduoda kainoms.
Įtampa sustiprėjo po pranešimų apie JAV smūgius Iranui ir tuo pat metu skambančių užuominų, kad galimas politinis susitarimas. Rinkoms tai reiškia prieštaringą žinutę: vienu metu didėja eskalacijos rizika, bet kartu paliekama erdvės deryboms.
Mokestis už laivybą?
Rinkoje aptarinėjamas scenarijus, kad Iranas kartu su Omanu galėtų imtis sąsiaurio reguliavimo ir taikyti vadinamąjį aplinkosauginį mokestį arba tranzito rinkliavą. Viešai skelbiama informacija apie tokio mokesčio mechanizmą kol kas fragmentiška, todėl dalyviai vertina ne tik kainą, bet ir precedento riziką.
Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmailis Baghaei yra sakęs, kad „jokio rinkliavos mokesčio nėra“, tačiau pabrėžė, jog laivybos kontrolė ir ekosistemos išsaugojimas Persijos įlankoje bei Omano jūroje turi kaštų.
Kodėl tai taip svarbu?
Per Hormuzo sąsiaurį keliauja reikšminga dalis pasaulio jūra transportuojamos naftos, o bet koks trikdis čia paveikia tiekimo saugumą nuo Europos iki Azijos. Dėl to net ir diskusijos apie papildomą mokestį gali padidinti kainų svyravimus, nes prekiautojai įskaičiuoja didesnę geopolitinę riziką.
Analitikai įspėja, kad problema gali būti ne vien pati rinkliavos suma, o tai, ar valstybės ir rinkos dalyviai apskritai sutiktų su tranzito mokesčio principu. Tokiu atveju būtų kvestionuojamas laisvos laivybos principas ir atsirastų naujas spaudimo instrumentas ateities konfliktuose.
Kainos ir tiekimo grandinės rizika
Rinkose minimas orientyras, kad mokestis galėtų siekti apie 1 eurą už barelį, nors patvirtintų detalių nėra. Kai naftos kaina aukšta, toks priedas rinkai atrodo mažiau skausmingas, tačiau kainoms kritus jis taptų santykinai didesne našta importuotojams arba eksportuotojams, kurie būtų priversti dalį kaštų prisiimti.
Neapibrėžtumą didina ir klausimas, kiek patikimos būtų siuntos net ir pasiekus politinį susitarimą. Jei laivybos srautai išlieka sumažėję, rinkoje išlieka tiekimo trūkumo baimė, o tai palaiko didesnius svyravimus ir brangesnį draudimą bei logistiką.
„Žmonės bijo užimti poziciją, kai dėl derybų būklės skamba tiek daug prieštaringų žinučių“, – sakė S&P Global Energy vadovas Dave’as Ernsbergeris.
Ekspertų vertinimu, net ir stabilizuojantis situacijai, grįžimas prie įprastų srautų gali užtrukti, nes susidaro laivų eilės, o tiekimo grandinės reaguoja su vėlavimu. Todėl rinkos dalyviai artimiausiu metu toliau stebės ne tik politinius pareiškimus, bet ir realius tanklaivių judėjimo duomenis regione.
Leave a Reply