Category: Aplinka

Įtampa dėl karo su Iranu iš naujo perbraižė energijos išteklių rinką, ypač suskystintų gamtinių dujų (LNG) sektoriuje. Dėl rizikų Artimuosiuose Rytuose pirkėjai vis dažniau vertina ne tik kainą, bet ir tiekimo maršrutų saugumą, politinį stabilumą bei galimybes užtikrinti nenutrūkstamus krovinių srautus.

Energetikos rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad Jungtinės Valstijos jau kurį laiką yra tarp didžiausių naftos eksportuotojų, tačiau pastaraisiais metais ypač stipriai didina LNG eksportą. Šiame segmente JAV tiesiogiai konkuruoja su Kataru, kuris ilgą laiką buvo laikomas vienu patikimiausių ir labiausiai gerbiamų pasaulio tiekėjų.

„JAV parodė, kad šiuo metu yra vienintelis tikrai patikimas tiekėjas pasaulyje, nes jų geografinė padėtis ir tai, kad nėra siaurų jūrų koridorių, kuriuos būtų galima lengvai blokuoti, tampa lemiamu pranašumu“, – sakė Adam Sikorski.

Pasak jo, karo ir eskalacijos rizika sustiprino argumentą, kad JAV tiekimas yra mažiausiai pažeidžiamas potencialiems sutrikimams. Rinka jautriai reaguoja į bet kokias grėsmes tranzito keliams, todėl pirkėjams svarbu, kad dujų kroviniai galėtų keliauti maršrutais, kurių neapriboja geopolitiniai „butelio kakleliai“.

Didžiausia įtampa tradiciškai siejama su Hormūzo sąsiauriu, per kurį keliauja reikšminga dalis regiono energetinių žaliavų srautų. Nors LNG tiekimo grandinės yra įvairesnės nei naftos, bet koks karinis ar politinis sukrėtimas šiame taške gali smarkiai padidinti draudimo, logistikos ir pristatymo riziką, o tai tiesiogiai veikia tiekėjų patikimumo vertinimą.

„Didžiausias pralaimėtojas energetikos sektoriuje yra Kataras. LNG iš Kataro ilgai buvo kokybės ir patikimumo etalonas, bet dabar jo reputacija smarkiai nukentėjo, nes kyla klausimas, ar valstybė gali leisti sau remtis, pavyzdžiui, 50 proc. dujų iš Kataro, jei Kataras nekontroliuoja Hormūzo sąsiaurio“, – sakė Adam Sikorski.

Šis argumentas aktualus ir Europai, kuri po pastarųjų metų energetinių sukrėtimų siekia mažinti priklausomybes ir stiprinti tiekimo diversifikaciją. Ilgalaikės sutartys su Kataru daugeliui šalių, įskaitant Lenkiją, buvo svarbi strategijos dalis, tačiau dabartinė geopolitinė aplinka verčia iš naujo įvertinti rizikų valdymą ir atsarginių scenarijų pasirengimą.

Ekspertų vertinimu, trumpuoju laikotarpiu didesnė rizika Artimuosiuose Rytuose gali išauginti LNG kainų svyravimus ir paskatinti pirkėjus rinktis tiekėjus, kurie gali pasiūlyti saugesnį maršrutą ir lankstesnes pristatymo sąlygas. Ilgesnėje perspektyvoje tai gali reikšti spartesnę JAV dalies augimo dinamiką pasaulinėje LNG rinkoje, o Katarui – poreikį stiprinti tiekimo patikimumo argumentus ir mažinti tranzito pažeidžiamumą.

Šaltiniai:

– https://www.eia.gov/todayinenergy/detail.php?id=61545

– https://www.iea.org/reports/gas-market-report-q1-2024

– https://www.consilium.europa.eu/en/infographics/eu-gas-supply/

– https://www.eia.gov/international/analysis/region/MiddleEast

Lenkija daugiau nei pusę importuojamos naftos perka iš Saudo Arabijos, o tai reiškia didelę priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir jo kainodaros sprendimų. Apie tai viešai kalbėję ekspertai pabrėžia, kad logistika iš Persijos įlankos ilgą laiką veikė patikimai, tačiau po karo Ukrainoje pradžios rinkos dinamika tapo gerokai aštresnė.

Esminė detalė ta, kad net ir turint keleriems metams sudarytus kontraktus, dalis naftos kainos praktikoje perskaičiuojama kiekvieną mėnesį. Tokiu atveju pardavėjas gali vienašališkai nustatyti priedą arba nuolaidą prie bazinės kainos, todėl galutinė įsigijimo kaina gali svyruoti sparčiau, nei vartotojai tikisi iš ilgalaikių sutarčių.

„Tai didelis žingsnis. Primenu, kad iš Saudo Arabijos perkame daugiau nei pusę naftos“, – sakė pašnekovas.

„Turime pardavėją, kuris logistiką yra sutvarkęs gerai, tačiau buvo kalbama ir apie husių veiksmus Raudonojoje jūroje, dėl kurių eksportas galėtų būti ribojamas. Kita vertus, nors turime kelių metų kontraktą, kainos nustatomos kas mėnesį ir pardavėjas vienašališkai pasako: taikau priedą arba nuolaidą“, – sakė jis.

Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais naftos rinka patyrė kelis vienu metu veikusius sukrėtimus: išaugusią rizikos premiją, spartesnį atsargų kaupimą, tiekimo maršrutų persitvarkymą ir ES sprendimus riboti rusiškos naftos importą. Šie veiksniai kėlė kainas pasaulinėse biržose, o daliai pirkėjų prisidėjo ir papildomos išlaidos dėl ilgesnių gabenimo grandinių bei draudimo.

Lenkijos atveju didesnis pirkimas iš Saudo Arabijos padėjo diversifikuoti tiekimą nuo Rusijos, tačiau kartu sustiprino priklausomybę nuo Artimųjų Rytų kainodaros ir regioninių rizikų. Raudonosios jūros saugumo situacija, įtampa prie svarbių jūrinių maršrutų ir OPEC+ sprendimai dėl gavybos ribojimo gali turėti tiesioginį poveikį įsigijimo sąlygoms, ypač kai kainų priedai ir nuolaidos koreguojami kas mėnesį.

„Pardavėjas visada elgdavosi racionaliai. Buvo paaiškinimų, kodėl jis taip daro, nes „Saudi Aramco“ negalėjo staiga pridėti 10 ar 15 JAV dolerių. Tačiau tai nėra ta pati situacija, kaip susitarus dėl stabilių sąlygų“, – sakė jis.

Praktikoje tai reiškia, kad ilgalaikės sutartys ne visada garantuoja visiškai fiksuotą kainą, ypač kai jose numatyta mėnesinė kainodaros formulė ir papildomi priedai pagal rinkos balansą. Dėl to galutinė naftos kaina gali reikšmingai skirtis tarp mėnesių, o pokyčius vėliau pajunta ir degalų vartotojai, nes perdirbimo bei logistikos grandinės kainas perskaičiuoja su tam tikru vėlavimu.

Šaltiniai:

– https://www.iea.org/reports/oil-market-report

– https://www.consilium.europa.eu/en/policies/sanctions/restrictive-measures-against-russia-over-ukraine/

– https://www.eia.gov/todayinenergy/detail.php?id=54199

Suomijos pakrančių apsauga įspėja, kad Baltijos jūroje daugėja incidentų, susijusių su vadinamosios šešėlinės laivyno tanklaiviais. Pasak pareigūnų, dalis šių laivų plaukioja su prastai parengtomis įgulomis, o tai didina avarijų ir galimo naftos išsiliejimo riziką jautriose akvatorijose, įskaitant Suomijos įlanką.

Suomijos pakrančių apsaugos gelbėjimo padaliniui vadovaujantis Jukka-Pekka Lumilahti viešai apibūdino situacijas, kai tarnyboms teko reaguoti nedelsiant. Jo teigimu, kai kurie atvejai rodo ne tik technines problemas, bet ir elementarios navigacijos bei budėjimo drausmės trūkumą.

„Vienu atveju pakrančių apsauga turėjo pasiųsti sraigtasparnį pažadinti miegančią tanklaivio įgulą, kuri neatsakė į iškvietimus. Jūrininkai pabudo tik tada, kai pareigūnai jau buvo laive“, – sakė Jukka-Pekka Lumilahti.

Kitu atveju tanklaivis, pasak Suomijos pareigūnų, plaukė tiesiai į vieną iš salų Suomijos įlankoje ir kursą pakeitė tik po radijo ryšio su pakrančių apsauga. Tokie epizodai, anot pareigūnų, ypač pavojingi siauruose farvateriuose ir salynų zonose, kur klaida gali baigtis susidūrimu ar užplaukimu ant seklumos.

Kas yra šešėlinis laivynas?

Šešėliniu laivynu paprastai vadinami senesni naftą ir naftos produktus gabenantys laivai, kurie dažnai veikia per sudėtingas nuosavybės grandines, keičia vėliavas, o jų draudimas ir techninė priežiūra kelia klausimų. Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą šis reiškinys tapo vienu iš būdų palaikyti rusiškos naftos eksportą, nepaisant tarptautinių ribojimų, todėl Baltijoje tokių reisų padaugėjo.

Jukka-Pekka Lumilahti taip pat atkreipė dėmesį į įgulų pasirengimą. Jo vertinimu, daliai jūrininkų trūksta tradicinės navigacijos įgūdžių, o tai ypač pavojinga, kai sutrinka šiuolaikinės sistemos arba reikia greitai priimti sprendimus prasto matomumo sąlygomis.

„Kai dauguma nebežino tradicinių navigacijos metodų, tik nedaugelis sugeba pasiekti reikiamą vietą be skaitmeninių žemėlapių“, – sakė Jukka-Pekka Lumilahti.

GPS trikdžiai ir incidentų rizika

Papildomu iššūkiu Suomijos tarnybos įvardija GPS signalų trikdymą, kurį sieja su Rusijos naudojamomis elektroninės kovos priemonėmis regione. Tokie trikdžiai gali lemti navigacijos klaidas, ypač jei įgulos prastai pasirengusios dirbti su alternatyviais orientavimosi metodais ir procedūromis.

Didžiausia Suomijos institucijų ir aplinkosaugos organizacijų baimė yra didelis naftos išsiliejimas, kuris galėtų greitai paveikti salynus ir pakrantes. Todėl Helsinkyje veikianti Johno Nurmineno fondas inicijavo praktines priemones, skirtas greitesniam reagavimui į galimą taršą.

Numatoma, kad ant salyno uolų bus tvirtinami specialūs tvirtinimo taškai, skirti greitai pritaisyti priešnaftines užtvaras. Suomija, kaip nurodo šalies institucijos, jau turi daugiau nei 100 kilometrų tokių užtvarų, kurios gali padėti riboti teršalų plitimą.

Koks tanklaivių srautas Suomijos įlankoje?

Suomijos pakrančių apsauga taip pat skelbia, kad tanklaivių judėjimas Suomijos įlankoje grįžo į ankstesnį lygį po laikino sumažėjimo, siejamo su intensyvesniais Ukrainos dronų smūgiais Rusijos naftos uostams. Kasdien į Sankt Peterburgo kryptį, Suomijos pareigūnų teigimu, plaukia nuo 5 iki 10 tanklaivių.

Vienas toks laivas gali gabenti labai didelius naftos ar naftos produktų kiekius, todėl net ir vienas rimtesnis incidentas būtų reikšmingas tiek aplinkosauginiu, tiek ekonominiu požiūriu. Dėl to Suomijos institucijos ragina išlaikyti didelį budrumą, gerinti stebėseną ir pasirengimą avarijoms, ypač vertinant senesnių laivų techninę būklę bei įgulų kompetencijas.

Šaltiniai:

– https://www.reuters.com/world/europe/russias-shadow-fleet-oil-tankers-what-why-do-they-matter-2024-02-12/

– https://www.consilium.europa.eu/en/policies/sanctions-against-russia/

– https://www.imo.org/en/MediaCentre/HotTopics/Pages/Default.aspx

Iš „Orlen“ didmeninių kainų sąrašo matyti, kad balandžio 23 dieną koncernas pakėlė pagrindinių degalų kainas. Ekodiesel dyzelino kaina didmenoje siekė apie 1 405 eurus už kubinį metrą, o benzino „Eurosuper 95“ – apie 1 240 eurų už kubinį metrą.

Per parą dyzelinas didmenoje pabrango maždaug 17 eurų už kubinį metrą, o benzinas – apie 12 eurų. Dieną prieš tai dyzelino kaina buvo mažinta, o benzino – šiek tiek didinta, todėl ketvirtadienio šuolis dyzelinui tapo pirmuoju didesniu kilimu po ilgesnio nuoseklaus pigimo.

Tekste nurodoma, kad pastarosiomis savaitėmis „Orlen“ dyzelino kainas didmenoje mažino kelis kartus iš eilės, įskaitant ryškesnį koregavimą savaitės pradžioje. Toks svyravimas paprastai rodo jautrią reakciją į naftos rinkos kainas, valiutų kursus ir regioninę paklausą, o pokyčiai didmenoje su kelių dienų vėlavimu dažnai atsispindi ir mažmeninėje rinkoje.

Maksimalios kainos degalinėse

Nuo kovo 31 dienos Lenkijoje taikomos laikinos maksimalios degalų kainos, įvestos vyriausybės pakete „Ceny Paliwa Niżej“. Šios ribos apskaičiuojamos pagal vidutinę vidaus didmeninę kainą, prie jos pridedant akcizą, degalų mokestį, nustatytą prekybos maržą bei pridėtinės vertės mokestį.

Energetikos ministerijos skelbiamais duomenimis, balandžio 23 dieną maksimalios kainos degalinėse buvo apie 1,40 euro už litrą benzino 95, apie 1,54 euro už litrą benzino 98 ir apie 1,58 euro už litrą dyzelino. Palyginti su ankstesne diena, benzino lubos didėjo, o dyzelino – mažėjo.

Kas lemia kainų kryptį?

Degalų kainoms Lenkijoje pastaruoju metu didžiausią įtaką darė brangusi nafta tarptautinėse rinkose, o tekste tai siejama su padidėjusia geopolitine įtampa Artimuosiuose Rytuose. Augant naftos ir gatavų degalų kotiruotėms, didmeniniai kainynai paprastai koreguojami greičiau nei mažmeninės kainos, ypač kai rinkoje veikia kainų „lubos“.

Taip pat akcentuojama, kad valdžia kasdien skelbia maksimalias degalų kainas, tačiau jos įsigalioja kitą dieną po paskelbimo oficialiame leidinyje. Jei pranešimai skelbiami prieš šventines dienas ar savaitgalį, kainų ribos gali galioti iki artimiausios darbo dienos pabaigos.

Finansų ministras Andrzejus Domańskis Europos ekonomikos kongrese Katovicuose teigė, kad programa turėtų būti pratęsta ir galiotų per gegužės pradžios šventines dienas, o šiuo metu pridėtinės vertės mokesčio ir akcizo lengvatos degalams galioja iki balandžio pabaigos.

„Ministerija yra techniškai pasirengusi“, – sakė Andrzejus Domańskis.

Rinkos dalyviams tai reiškia, kad artimiausiomis dienomis degalinių kainas gali labiau lemti ne vien didmeninių kainų kryptis, bet ir reguliavimo sprendimai dėl programos pratęsimo. Vartotojams tai paprastai išsiverčia į lėtesnį kainų kilimą, kai didmena brangsta, ir ne visada tokį pat greitą pigimą, kai didmena krenta.

Šaltiniai:

– https://money.pl/mobility/orlen-od-dluzszego-czasu-obnizal-ceny-paliw-w-hurcie-zmiana-kursu-

– https://money.pl/mobility/ceny-ropy-rosna-czwarta-sesje-z-rzedu-wzrok-skupiony-na-ciesninie-ormuz-