Category: Automobiliai

  • Šveicarų „Ammann“ pristatė elektrinį klotuvą: per dieną gali patiesti iki 1 200 tonų asfalto

    Šveicarų „Ammann“ pristatė elektrinį klotuvą: per dieną gali patiesti iki 1 200 tonų asfalto

    Kelių statybose atsiranda vis daugiau elektrinių mašinų, o Šveicarijos bendrovė „Ammann“ pristatė vieną įspūdingiausių naujovių – elektrinį asfalto klotuvą eABG 4820.

    Gamintojo teigimu, tai vienas didžiausių elektrinių klotuvų rinkoje, galintis per valandą pakloti iki 500 tonų asfalto, o su įkrovimo pertrauka – iki 1 200 tonų per dieną. Apie šią techniką rašo „InsideEVs“.

    Naujasis modelis sukurtas dyzelinį klotuvą pritaikius elektrai: eABG 4820 naudoja „Volvo Penta“ elektrinę pavarą. Esminis tokio sprendimo privalumas – gerokai mažesnis triukšmas, ypač aktualus miestuose ar triukšmui jautriuose objektuose.

    Be to, elektrinė pavara turi mažiau judančių dalių nei dyzelinis variklis, todėl dalis įprastų priežiūros darbų gali tiesiog išnykti kartu su jų kaštais. Kita vertus, rangovams tenka spręsti įkrovimo infrastruktūros klausimą depuose ir darbų vietose.

    Kaip sukonstruotas eABG 4820

    Klotuve sumontuotas 99 kilovatų elektrinis variklis, maitinamas 270 kilovatvalandžių baterijų paketu, sudarytu iš trijų atskirų modulių. „Volvo Penta“ tiekia baterijas, variklius, galios elektroniką ir valdymo technologijas.

    „Ammann“ savo ruožtu sujungė šią įrangą su hidraulika varomų mašinų patirtimi – elektrinė pavara turi „susikalbėti“ su hidrauline sistema ir tiekti tiek energijos, kiek konkrečiu metu reikia.

    Bendrovės e-klotuvo kūrimo komandos vadovas Philippas Brameris pabrėžia energijos valdymo ir architektūros svarbą: elektrinė pavara ne tik maitina mašiną, bet ir sklandžiai integruojasi su hidraulika, o valdymo sistema dozuoja energiją pagal poreikį.

    Įkrovimas ir darbiniai pajėgumai

    Traukos baterijos pagamintos pagal nikelio–kobalto–aliuminio oksido (NCA) cheminę sudėtį. Jas galima įkrauti per CCS2 jungtį iki 150 kW galia – maždaug per pusantros valandos.

    Kintamosios srovės (AC) įkrovimas iki 22 kW, kaip nurodoma, baterijas papildytų per 12 valandų. „Ammann“ teigia, kad vienos įkrovos turėtų pakakti visai pamainai, tačiau išorinis energijos šaltinis reikalingas patentuotai ABG e+ lygintuvo šildymo sistemai.

    Be tarpinio įkrovimo klotuvas gali pakloti apie 350–450 tonų asfalto. Maksimalus darbų plotis siekia iki 6,5 metro, todėl, gamintojo vertinimu, toks sprendimas tinka daugumai įprastų kelių tiesimo scenarijų.

    Elektrinis klotuvas pristatomas kaip ypač tinkamas darbams vietose, kur svarbios taršos ir triukšmo ribos. Vis dėlto platesniam tokių mašinų naudojimui reikšminga sąlyga išlieka galimybė patogiai ir greitai jas įkrauti darbo vietoje.

  • „Tesla“ kelia „Cybertruck“ kainą ir palieka tik „Cyberbeast“ versiją už 109 990 dolerių

    „Tesla“ kelia „Cybertruck“ kainą ir palieka tik „Cyberbeast“ versiją už 109 990 dolerių

    „Tesla“ antrą kartą per savaitę pakėlė „Cybertruck“ kainą ir smarkiai susiaurino šio modelio pasirinkimą. Dabar užsakymams palikta tik brangiausia „Cyberbeast“ versija, kainuojanti 109 990 JAV dolerių.

    Kaip rašo „InsideEVs“, pokyčiai įvyko netrukus po to, kai buvo pranešta, jog „Cybertruck“ gamyba artėja prie pabaigos. Gamintojas akivaizdžiai siekia maksimaliai išnaudoti likusį laiką, kol modelis dar parduodamas.

    Anksčiau pirkėjai galėjo rinktis kelias komplektacijas, tačiau jos viena po kitos dingo iš pasiūlos. Straipsnyje teigiama, kad „Tesla“ nutraukė visus „Cybertruck“ variantus, išskyrus aukščiausios klasės „Cyberbeast“.

    Pirkėjams tai reiškia paprastą dalyką: norint įsigyti naują „Cybertruck“, pasirinkimo praktiškai nebeliko, o įėjimo kaina tapo gerokai didesnė nei anksčiau. Taip pat užsimenama, kad tokia strategija gali mažinti naujų užsakymų srautą, kai gamyba jau planuojama uždaryti.

    Kas liko iš „Cybertruck“ pasiūlos

    Pasak publikacijos, šiuo metu užsakymams siūlomas tik tri-variklių „Cyberbeast“ variantas. Kiti anksčiau minėti modeliai, įskaitant „Dual Motor AWD“ ir „Premium AWD“, tapo nepasiekiami.

    Tekste nurodoma, kad „Cyberbeast“ yra brangiausias „Cybertruck“ pavadinimas (nameplate), o jo kaina po dar vieno pakėlimo pasiekė 109 990 JAV dolerių.

    Taip pat pateikiamos šio varianto charakteristikos: 320 mylių EPA įvertinta rida, deklaruojamas 0–60 mylių per valandą įsibėgėjimas per 2,6 sekundės ir reguliuojamo aukščio pakaba.

    Elonas Muskas: užsakymų daugiau nei liks automobilių

    „Tesla“ vadovas Elonas Muskas teigia, kad „Cybertruck“ pabaiga nėra susijusi su tuo, jog modelis būtų nuostolingas. Jo teigimu, šiuo metu užsakymų tempas viršija likusį gamybos pajėgumą.

    Jis taip pat tvirtino, kad, gamybai baigiantis maždaug per 8 mėnesius, bendrovei „teks grąžinti avansus daugeliui žmonių“. Straipsnyje minima, kad „Tesla“ svetainėje nurodomas pristatymo langas užsakant dabar – nuo 2027 metų kovo iki birželio.

    Dideli planai ir kuklesnė realybė

    Publikacijoje primenama, kad „Tesla“ kadaise kalbėjo apie daug didesnius „Cybertruck“ gamybos mastus. Teigiama, jog Teksaso „Gigafactory“ esą pritaikyta gaminti 125 000 „Cybertruck“ per metus, o E. Muskas anksčiau buvo minėjęs ir dar ambicingesnius skaičius.

    Tačiau, remiantis „Reuters“ cituojamais pramonės duomenimis, geriausiais metais 2024-aisiais „Tesla“ pardavė 37 965 tokius automobilius. Straipsnyje taip pat pateikiamas 2025 metų įvertis – apie 20 237 parduotus vienetus.

    Autoriai daro prielaidą, kad pirkėjų, pasirengusių mokėti už tai, ką siūlė „Cybertruck“, galėjo tiesiog nepakakti, o kainos augimas modelio pabaigoje tik dar labiau susiaurina potencialių klientų ratą.

  • „Lucid“ artėja prie „Cosmos“ gamybos: „Tesla Model Y“ varžovas planuojamas 2027-aisiais

    „Lucid“ artėja prie „Cosmos“ gamybos: „Tesla Model Y“ varžovas planuojamas 2027-aisiais

    Elektromobilių gamintoja „Lucid“ teigia, kad jos vidutinio dydžio elektrinis krosoveris „Cosmos“ artėja prie gamybos starto, numatyto 2027 metų antrajai pusei. Šis modelis turėtų varžytis su „Tesla Model Y“ ir „Rivian R2“, o naujasis bendrovės vadovas Silvio Napoli projektą vadina privalomu laimėti.

    Apie naujausią progreso etapą bendrovė kalbėjo per trečiojo ketvirčio rezultatų pristatymą, kurį apžvelgė „InsideEVs“. Pasak „Lucid“, svarbiausi darbai susiję ne tik su pačiu automobiliu, bet ir su gamybos infrastruktūra.

    „Cosmos“ bus gaminamas Saudo Arabijoje, King Abdullah Economic City (prie Džedos) esančioje AMP-2 gamykloje – tai antrasis „Lucid“ gamybos padalinys ir pirmasis už JAV ribų. Šioje vietoje jau surenkamas ir „Lucid Air“ sedanas, kuris gaminamas ir Arizonoje esančioje AMP-1 gamykloje.

    Bendrovė primena, kad „Cosmos“ startas anksčiau buvo numatytas greičiau, tačiau terminas nukeltas iki 2027-ųjų. „Lucid“ aiškina neskubėsianti, kad išvengtų kokybės problemų, su kuriomis teko susidurti pristatant „Gravity“ ir „Air“.

    AMP-2 gamykla artėja prie parengties

    S. Napoli teigimu, AMP-2 juda link atidarymo ir gamybos parengties, o vidutinio dydžio platformos projektas šiuo metu yra „pagal planą“. Jis taip pat įvardijo kelis konkrečius darbus, kurie jau pasiekė svarbias stadijas.

    Anot vadovo, štampavimo linijos įrengimas jau baigtas ir vyksta jos paleidimo darbai. Kėbulų cecho įrengimas spartėja, o pavaros agregatų diegimas progresuoja.

    Dažymo cechas, pasak jo, yra baigiamojoje stadijoje – įranga toliau atgabenama į gamyklą. Tokie etapai rodo, kad AMP-2 ruošiamasi realiai serijinei gamybai.

    „Cosmos“ prototipai – jau galutinėje stadijoje

    „Lucid“ teigia, kad pats „Cosmos“ taip pat artėja prie galutinės serijinės formos. Bendrovė pradėjo paskutinį prototipavimo etapą, į kurį įeina homologacija ir avarijų bandymai.

    Pilotinė gamyba Coolidge mieste (JAV) artėja prie paskutinio surinkimo etapo, o kartu vyksta ir praktinių žinių perdavimas AMP-2 gamyklai. Straipsnyje minima, kad „Cosmos“ prototipai buvo pastebėti netoli „Lucid“ padalinių.

    Kada bus daugiau detalių ir ką planuoja „Lucid“

    Bendrovė skelbia, kad tikslesnius „Cosmos“ pristatymo ir gamybos starto grafikus ketina paskelbti kitų metų pirmąjį ketvirtį. Kol kas žinoma, kad modelio kaina turėtų prasidėti maždaug nuo 50 000 JAV dolerių.

    S. Napoli rugpjūtį CNN sakė, kad „Cosmos“ turėtų įveikti daugiau nei 400 mylių vienu įkrovimu. „Lucid“ taip pat yra sakiusi, kad automobilyje planuojamos dviejų tipų baterijos – nikelio, mangano ir kobalto (NMC) bei ličio geležies fosfato (LFP).

    Be krosoverio projekto, „Lucid“ turi ir robotaksi planų: bendrovė kalba apie dešimtis tūkstančių tokių automobilių, kuriuos JAV ketina diegti kartu su „Uber“ ir „Nuro“, o Europoje – su „Bolt“. Robotaksi planuose minimi ir „Gravity“ (JAV), ir vidutinio dydžio platformos elektromobilis (JAV ir Europai).

    „Lucid“ taip pat pranešė gavusi papildomą 1,75 mlrd. JAV dolerių paskolą iš Saudo Arabijos viešojo investicijų fondo (Public Investment Fund), kuris yra pagrindinis bendrovės savininkas. Šis finansavimas turėtų padėti įgyvendinti gamybos ir plėtros planus.

  • DI bumas grasina nauju lustų trūkumu automobilių pramonei: kainos gali „sprogti“

    DI bumas grasina nauju lustų trūkumu automobilių pramonei: kainos gali „sprogti“

    Automobilių pramonė gali vėl priartėti prie lustų stygiaus – šįkart jį kursto sparčiai augantis dirbtinio intelekto (DI) sektorius. Gamintojai įspėja, kad dėl didėjančios duomenų centrų paklausos ima stigti bazinių puslaidininkių, kurių reikia šiuolaikiniams automobiliams.

    Apie tai „Reuters“ kalbėjo Nyderlandų puslaidininkių gamintojos „Nexperia“ vadovas Stefanas Tilgeris. Jo teigimu, dalis rinkos dalyvių perorientuoja tiekimą nuo įprastų, „kasdienių“ lustų į sprendimus, skirtus DI duomenų centrams.

    Problema, anot jo, kyla ne dėl to, kad visa rinka būtų „suvalgyta“ galingų grafikos procesorių (GPU) gamintojų. Spaudimas juntamas dar aukščiau tiekimo grandinėje: gamybos pajėgumai, inžineriniai talentai ir investicijos juda į pelningesnius DI projektus, o ne į brandesnių technologijų komponentus.

    Tai svarbu automobilių gamintojams ir jų tiekėjams, nes automobiliai naudoja daug įvairių, nebūtinai pačių pažangiausių, puslaidininkių. Jei jų pritrūktų, vėl galėtų strigti gamyba arba automobiliai būtų komplektuojami su mažiau funkcijų turinčia įranga, kaip jau buvo pandemijos metu.

    Gamintojai mato didėjančius „kamščius“

    Pasak publikacijoje minimų komentarų, su panašiais signalais susiduria ir Šveicarijoje įsikūrusi puslaidininkių bendrovė „STMicroelectronics“. Jos vadovas Jeanas-Marcas Chery perspėja, kad lustų liejyklos ir surinkimo gamyklos vis labiau „atsitraukia“ nuo tradicinių automobilių ir pramonės poreikių.

    S. Tilgeris taip pat atkreipia dėmesį į dar vieną augančią kryptį – naują robotikos bangą, kuri taip pat didina spaudimą tiekimo grandinėms. Tai reiškia, kad konkurencija dėl gamybos pajėgumų gali stiprėti ne tik dėl duomenų centrų.

    Įmonių vadovai pabrėžia, kad kalbama būtent apie bazinius puslaidininkius – tuos, kurie plačiai naudojami automobiliuose ir pramoninėje įrangoje. Jei jų gamyba mažėtų, susidarytų „butelio kaklelis“, kurį greitai pajustų visa automobilių ekosistema.

    Tiekėjai jau įspėja apie kainų šuolį

    Straipsnyje minima, kad poveikį jau fiksuoja ir automobilių tiekimo grandinės dalyviai. Vokietijos automobilių tiekėja „Aumovio“, gaminanti jutiklius, kameras ir kitą automobilinę elektroniką tokiems klientams kaip BYD, BMW ir „Ford“, per naujausią rezultatų pristatymą perspėjo, jog lustų sąnaudos auga ir kitais metais gali „sprogti“.

    Vienas iš įvardytų veiksnių – duomenų centrų paklausa, ypač susijusi su DI. Laikinojo finansų vadovo Clauso Bauerio teigimu, ši rinkos dalis yra itin pelninga ir praktiškai nejautri kainai, todėl tiekėjai esą galėtų parduoti net dvigubai didesnius pajėgumus būtent ten.

    Kol kas neaišku, ar situacija pasieks pandemijos metais matytą mastą, kai kai kurie gamintojai buvo priversti stabdyti linijas ar net tiekti automobilius be dalies funkcijų. Tačiau signalai rodo, kad DI lenktynės gali netiesiogiai smogti tradicinėms pramonės šakoms – įskaitant automobilių gamybą.

  • ZF pristatė 30 000 aps./min. elektromobilio variklį: žada lengvesnį ir kompaktiškesnį pavaros bloką

    ZF pristatė 30 000 aps./min. elektromobilio variklį: žada lengvesnį ir kompaktiškesnį pavaros bloką

    Vokietijos tiekėjas ZF pristatė naują elektromobilio pavaros sprendimą, kurio elektros variklis gali suktis iki 30 000 aps./min. Bendrovė teigia, kad tai leidžia tą pačią galią „sutalpinti“ į mažesnį ir lengvesnį paketą, o tai gali turėti tiesioginę įtaką elektromobilių efektyvumui.

    Kaip rašoma portale InsideEVs, ZF naujasis „High Revolution Drive“ viename korpuse sujungia elektros variklį, galios elektroniką ir transmisiją. Toks integruotas mazgas skirtas ne superautomobiliams, o masinės gamybos kasdieniams elektromobiliams.

    ZF lygina šį sprendimą su panašios paskirties „Select“ pavaros bloku, kurio variklis sukasi iki 18 000 aps./min. Anot bendrovės, naujasis agregatas gali būti beveik 25 proc. lengvesnis ir užimti mažiau vietos, o magnetams reikalingos medžiagos masė – perpus mažesnė.

    Įmonė taip pat nurodo, kad efektyvumas išlieka panašus – beveik 93 proc. Mažesnė masė teoriškai padeda taupyti energiją ir didinti nuvažiuojamą atstumą, o mažesnis magnetų kiekis gali mažinti kainą ir priklausomybę nuo žaliavų tiekimo grandinių.

    Kaip pasiekiama ta pati galia

    ZF aiškina, kad greičiau besisukantis variklis gali išvystyti reikiamą galią būdamas mažesnis. Toliau darbas perduodamas reduktoriui, kuris sumažina apsukas ir padidina ratams perduodamą sukimo momentą.

    Demonstracinė versija, kurią rodė ZF, gali pasiekti iki 268 arklio galių. Bendrovė nurodo, kad naudojamas maždaug 18:1 redukcijos santykis, o pikinis ratams perduodamas sukimo momentas siekia 3 500 Nm.

    Svarbi detalė – pateikiamas sukimo momentas yra jau po reduktoriaus, kai transmisija padidina variklio išėjimo momentą. ZF vartojamas terminas „dviejų pakopų transmisija“ šiuo atveju nereiškia dviejų greičių pavarų dėžės – kalbama apie nuoseklias krumpliaračių redukcijas.

    Kada tai galėtų pasirodyti rinkoje

    ZF teigia, kad serijinės gamybos „High Revolution Drive“ turėtų siūlyti 200–268 arklio galių diapazoną ir būti suderinamas tiek su 400, tiek su 800 voltų platformomis. Taip pat akcentuojama modulinė „Select“ architektūra, kuri esą turėtų palengvinti diegimą ir kontroliuoti kūrimo kaštus.

    Vis dėlto tai dar nėra artimiausio meto naujiena vairuotojams: gamyba taikoma 2030 metų tikslui. ZF nenurodė, kuriuose konkrečiuose elektromobiliuose šis pavaros blokas bus naudojamas, nors teigiama, kad su automobilių gamintojais jau vyksta derybos.

    Straipsnyje taip pat minima, kad ZF yra pristačiusi pavaros blokų remonto komplektus, kurie leistų servisams taisyti atskiras dalis (pavyzdžiui, reduktoriaus guolius), o ne keisti visą mazgą. Tačiau kol kas neaišku, ar tai tiesiogiai susiję su naujuoju „High Revolution Drive“ ir ar jį lydės konkretūs „remontuojamumo“ pažadai.

    Nors iki realių automobilių dar liko laiko, kryptis aiški: tie patys galios rodikliai mažesniame, lengvesniame ir potencialiai pigesniame pavaros bloke gali tapti vienu iš būdų padaryti elektromobilius racionalesnius kasdieniams pirkėjams.

  • „Ford“ jau surenka elektrinius „Fathom“ pikapus: 90 proc. bandymų baigta, bet pristatymai vėliau

    „Ford“ jau surenka elektrinius „Fathom“ pikapus: 90 proc. bandymų baigta, bet pristatymai vėliau

    „Ford“ jau pradėjo leisti nuo gamybinės linijos pirmuosius elektrinio pikapo „Fathom“ automobilius – jie skirti gamybos proceso patikrai, o ne klientams.

    Apie tai per ketvirčio rezultatų pristatymą pranešė bendrovės operacijų vadovas Kumaras Galhotra, kurio teigimu, apie 90 proc. validavimo bandymų jau atlikta.

    Anot jo, Luizvilio surinkimo gamykloje jau pagaminti pirmieji automobiliai tikrojoje gamybos linijoje. Tai svarbus etapas, nes naujas modelis kuriamas ant naujos „Universal Electric Vehicle Platform“ (UEV) platformos.

    Vis dėlto klientų pristatymų dar teks palaukti: bendrovė neplanuoja šių pikapų pristatyti maždaug metus, tad artimiausias laikotarpis bus skirtas gamybos ir tiekimo grandinės „įsivažiavimui“.

    Nauja schema: „surinkimo medis“

    „Fathom“ „Ford“ ketina gaminti ne tradicine konvejerio logika, o vadinamuoju „surinkimo medžiu“. Vietoj nuoseklaus surinkimo vienoje linijoje atskirai būtų komplektuojamos priekinė, vidurinė ir galinė dalys, o vėliau jos sujungiamos proceso pabaigoje.

    Bendrovė tikisi, kad toks metodas padės automobilius surinkti greičiau ir efektyviau, o kartu – pagerins ergonomiką darbuotojams.

    Šis principas primena „Tesla“ pristatytą „unboxed“ gamybos idėją, taikomą „Cybercab“ projektui, nors „Ford“ apie savo metodą kalba atskirai ir su sava terminologija.

    Didelės liejinės ir supaprastinta konstrukcija

    Bandymų darbai vyksta ne vien Luizvilyje. „Ford“ Shelbyville techniniame centre taip pat gamina dideles liejines, kurios naudojamos šio elektrinio pikapo konstrukcijoje.

    Šios liejinės kuriamos panašiu principu kaip „Tesla“ „Gigacasting“ – siekiama sumažinti gamybos sudėtingumą ir kaštus. Tekste nurodoma, kad 146 skirtingos detalės čia sujungiamos į dvi dideles liejines.

    Pasak K. Galhotros, „Ford“ jau pagamino 5 000 tokių „unicastings“ ir taip iš esmės patvirtino, jog naują technologiją gali įgyvendinti dideliu tempu.

    Didžiausias iššūkis – tiekimo grandinė

    Bendrovės operacijų vadovas pabrėžė, kad artimiausių mėnesių uždavinys – įsitikinti, jog tiekėjai gali stabiliai tiekti reikiamos kokybės detales reikiamu greičiu. Jo teigimu, tai įprastas etapas ruošiantis modelio startui.

    Nors validavimo darbai juda į priekį, masinė gamyba ir patikimas „įsibėgėjimas“ dažnai tampa sunkiausia užduoties dalimi – ypač kai diegiama visiškai nauja platforma ir gamybos metodai.

  • BMW daliai naujų elektromobilių rinksis pigesnes LFP baterijas: ką tai reiškia pirkėjams

    BMW daliai naujų elektromobilių rinksis pigesnes LFP baterijas: ką tai reiškia pirkėjams

    BMW patvirtino, kad dalyje naujausių elektromobilių naudos pigesnes ličio geležies fosfato (LFP) baterijas. Toks žingsnis gali atverti kelią labiau prieinamoms elektrinėms markės versijoms, nors gamintojas tiesioginių pažadų dėl mažesnių kainų kol kas neduoda.

    Apie planus bendrovės finansinių rezultatų aptarime kalbėjo BMW vadovas Milanas Nedeljkovičius, rašo „InsideEVs“. Jo teigimu, LFP technologija bus diegiama „labai konkrečiai“ – tam tikruose modeliuose ir konkretiems tikslams, tačiau neįvardyta nei kurie modeliai bus pirmieji, nei tikslesnė pradžios data už Kinijos ribų.

    Šiuo metu didžioji dalis „Neue Klasse“ elektromobilių, pasak BMW, remiasi cilindrinėmis nikelio–mangano–kobalto (NMC) celėmis, kurios laikomos pranašesnėmis dėl nuvažiuojamo atstumo. Vis dėlto LFP leidžia pasirinkti kitokią kainos ir nuotolio pusiausvyrą – tai ypač aktualu pirkėjams, kuriems maksimalus nuvažiuojamas atstumas nėra svarbiausias kriterijus.

    Praktinis pavyzdys jau matomas Kinijoje: bazinis pailgintos bazės BMW iX3 30L ten komplektuojamas su 77 kilovatvalandžių LFP baterija, o brangesnės 40L ir 50L versijos turi NMC akumuliatorius. Gamintojas iX3 30L nurodo 630 kilometrų CLTC ciklo nuotolį, tačiau šis bandymų ciklas paprastai yra optimistiškesnis nei Europoje įprastas WLTP.

    Kuo LFP skiriasi nuo NMC

    LFP baterijų pagrindinis pranašumas – mažesnė savikaina. Tai lemia ir pačios chemijos sudėtis: katode naudojami geležis ir fosfatas yra pigesni už NMC elementuose naudojamus nikelį ir kobaltą.

    Šiai chemijai dažnai priskiriamas ir ilgaamžiškumas bei didesnis terminis stabilumas. Taip pat LFP paprastai siejamos su mažesne degradacija, kai dažnai kraunama greituoju įkrovimu iki 100 proc.

    Tačiau yra ir kompromisas: LFP energijos tankis paprastai mažesnis, todėl norint pasiekti tokį patį nuvažiuojamą atstumą gali reikėti didesnės arba sunkesnės baterijos. Dėl to NMC išlieka patrauklesnis pasirinkimas modeliams, kur prioritetas – maksimalus nuotolis.

    Kur LFP gali pasirodyti pirmiausia

    BMW neatmeta, kad LFP gali atsirasti ir kai kurių jau esamų modelių versijose, sekant Kinijos iX3 pavyzdžiu. Taip pat minima, kad šiai technologijai ypač tiktų labiau biudžetinis, kompaktiškesnis „Neue Klasse“ elektromobilis.

    BMW yra patvirtinusi, kad 2028 metais planuoja pristatyti kompaktišką, Europai orientuotą elektrinį modelį. Vis dėlto konkrečių patvirtinimų, kad būtent jis gaus LFP bateriją, kol kas nėra.

    Tiekėjų plėtra Europoje ir JAV

    Kartu BMW plečia ir baterijų celių tiekimo geografiją. Bendrovė yra paskelbusi apie susitarimą su „Samsung SDI“ dėl šeštos kartos celių tiekimo iš Europos ir „LG Energy Solution“ – iš JAV, pradedant dešimtmečio pabaigoje.

    Europos tiekimo tinkle „Samsung SDI“ prisijungia prie CATL ir EVE Energy, tačiau šiuose susitarimuose neįvardijama, ar bus tiekiamos būtent LFP celės. BMW taip pat pabrėžia, kad vietinė gamyba savaime dar nereiškia automatiškai mažesnių galutinių kaštų.

    Net ir pasirinkus pigesnę baterijų chemiją, BMW pripažįsta, kad prekės ženklas išliks „premium“ segmente. Tai reiškia, kad pigesnės baterijos gali padėti suvaldyti kaštus, tačiau tokie modeliai vis tiek greičiausiai kainuos daugiau nei panašūs masinių gamintojų elektromobiliai.

  • „Land Rover“ stoja į teismą su BYD dėl „Defender“ kopijos: Nyderlanduose atliktos kratos

    „Land Rover“ stoja į teismą su BYD dėl „Defender“ kopijos: Nyderlanduose atliktos kratos

    „Jaguar Land Rover“ (JLR) pradėjo teisinį ginčą su Kinijos automobilių gamintoju BYD, įtardama, kad šis galėjo pažeisti intelektinės nuosavybės teises, kurdamas modelį Ti7. Ginčo epicentre – įtarimai, kad BYD visureigis pernelyg panašus į „Land Rover Defender“.

    Kaip skelbia „The Times“, dar rugpjūtį Nyderlanduose buvo atliktos kratos dviejuose BYD biuruose. Teismo paskirti antstoliai rinko skaitmeninius įrašus, susijusius su Ti7 kūrimu.

    Pranešime teigiama, kad Nyderlandų teismas vėliau šią savaitę spręs, ar JLR ieškinys gali būti nagrinėjamas toliau. Šis procesinis žingsnis sutampa su tuo, kad Ti7 kaip tik pasirodo Europos salonuose.

    Nei BYD, nei JLR situacijos komentuoti nepanoro. Vis dėlto ginčo kontekstas aiškus: kalbama ne tik apie panašų dizainą, bet ir apie įtarimus dėl galimo „Defender“ išardymo bei atvirkštinės inžinerijos (reverse engineering) tyrimų ir plėtros etape.

    Kuo remiasi JLR įtarimai

    Vizualūs Ti7 ir „Land Rover Defender“ panašumai, anot publikacijos, krenta į akis, tačiau JLR įtarimai esą platesni. Teigiama, kad JLR mano, jog BYD inžinieriai galėjo išardyti „Defender“ ir jį „išnarstyti“ tam, kad geriau suprastų konstrukcinius sprendimus.

    Pats konkurentų modelių analizavimas automobilių pramonėje nėra išskirtinis reiškinys – gamintojai dažnai lygina ir testuoja vieni kitų automobilius. Tačiau jei kuriant Ti7 būtų panaudotos saugomos technologijos ar kiti intelektinės nuosavybės elementai, tai jau galėtų tapti rimtesniu pažeidimu.

    Teismo sprendimas Nyderlanduose gali nulemti, ar JLR pretenzijos taps pilnaverčiu teisiniu procesu. Tai ypač aktualu dabar, kai BYD Ti7 planuojama netrukus pristatyti Europos pirkėjams.

    Ti7 kainos ir debiutas Europoje

    Ti7 pirmiausia buvo pristatytas Kinijoje – pranešama, kad 2025 metų rugsėjį jo kaina prasidėjo nuo mažiau nei 27 000 JAV dolerių. Vėliau, balandį, BYD pristatė baterijomis varomą (elektrinę) versiją už 29 900 JAV dolerių.

    Europoje, pasak publikacijos, Ti7 startinė kaina siekia apie 64 500 JAV dolerių, o panašios 7 vietų „Land Rover Defender 110“ versijos kaina – beveik 92 000 JAV dolerių. Toks kainų skirtumas leidžia suprasti, kodėl JLR į Europos rinką ateinantį konkurentą vertina jautriai.

    Taip pat nurodoma, kad BYD planavo Ti7 pristatymą Europos klientams pradėti jau nuo sausio. Teisinis ginčas, prasidėjęs būtent dabar, gali tapti papildomu iššūkiu įsitvirtinant regione.

    JLR jau yra bandžiusi ginti savo dizainą

    Pranešime primenama, kad tai nėra pirmas kartas, kai JLR teisinėmis priemonėmis bando apginti savo intelektinę nuosavybę. Gamintojas anksčiau buvo įsitraukęs į ginčus su kitais prekių ženklais.

    Pavyzdžiui, JLR pralaimėjo bylą prieš britų gamintoją „Ineos“, tačiau 2019 metais laimėjo teisinę kovą prieš Kinijos prekės ženklą Jiangling – tuomet teismas pripažino, kad „Landwind X7“ buvo pernelyg panašus į „Range Rover Evoque“.

    Ši istorija rodo, kad automobilių dizaino ir technologijų ginčai tarptautinėje rinkoje nėra retenybė – ypač tada, kai į Europą sparčiai ateina nauji konkurentai su agresyvia kainodara.

  • BYD pristatė „Yangwang Altior“: prabangus elektromobilis žada 1 000 km ir „tanko“ apsisukimus

    BYD pristatė „Yangwang Altior“: prabangus elektromobilis žada 1 000 km ir „tanko“ apsisukimus

    Kinijos automobilių milžinė BYD pristatė naują itin prabangų elektrinį sedaną „Yangwang Altior“, kuris taikosi į tokius vardus kaip „Rolls-Royce Ghost“ ir „Mercedes-Maybach S-Class“.

    Kaip rašo „InsideEVs“, modelis debiutavo Abu Dabyje ir išsiskiria ne tik prabangos detalėmis, bet ir techniniais sprendimais, kurių įprastai nesitikėtumėte šiame segmente.

    „Altior“ yra visiškai elektrinis: jį varo keturi elektros varikliai, po vieną kiekviename rate. Teigiama, kad bendra galia viršija 1 000 arklio galių, o energiją tiekia antros kartos „Blade“ baterija.

    Gamintojas akcentuoja ir komfortą: sedanas turi pakabą, kuri automatiškai parenka nustatymus pagal priekyje esančios kameros fiksuojamą kelią, kad važiavimas būtų kuo švelnesnis.

    „Tanko“ apsisukimai ir plūduriavimo funkcija

    Dėl keturių atskirai valdomų variklių „Yangwang Altior“ gali apsisukti vietoje – manevras apibūdinamas kaip „tanko“ stiliaus posūkis, kai automobilis gali pasisukti beveik savo ašyje.

    Taip pat minima avarinė plūduriavimo funkcija, skirta padėti vairuotojui išvažiuoti ar išsivaduoti, jei automobilis atsidurtų vandenyje.

    Prabangos akcentai: auksas, „brangakmenių“ pjūvis ir teatras atidarant duris

    Priekyje įrengtos masyvios grotelės turi atskirai poliruotus elementus, o artėjant savininkui įsijungia 12 besisukančių šviesos segmentų, kurie užsidega vienas po kito.

    BYD taip pat nurodo 137 „brangakmenių“ pjūvio elementus ir priekinį emblemą, kuri, teigiama, yra 24 karatų aukso.

    Durų atidarymas sukurtas kaip savotiškas „šou“: priekinės durys atsidaro iki 80 laipsnių, galinės – vadinamosios „coach“ tipo durys – iki 90 laipsnių. Durų viduje paslėpti ir specialiai pagaminti skėčiai – panašiai kaip „Rolls-Royce“ automobiliuose.

    Salonas, galinės sėdynės ir įranga

    Salone didelė ekranų kompozicija užima visą prietaisų skydelį – tai sprendimas, kuris ypač populiarus Kinijos rinkoje. Kartu naudojama ir daug metalinių fizinių jungiklių.

    Galiniai keleiviai čia gauna porą masažuojančių „nulinės gravitacijos“ krėslų, kurie gali atlošti nugarą ir pakelti kojų atramas. Interjere minima tradicinė siuvinėjimo apdaila šilko siūlais, vilnoniai kilimėliai ir natūralaus medžio apdaila.

    BYD skelbia, kad gale numatyta 354 mm vietos keliams ir 1 209 mm erdvės kojoms. Yra atskiras atsipalaidavimo režimas, kai vienu mygtuko paspaudimu pakyla užuolaidėlės, sėdynės atlošiamos, pritemsta apšvietimas ir pakyla kojų atramos.

    Pramogoms skirtas 21,4 colio iš lubų nusileidžiantis ekranas ir 39 garsiakalbių garso sistema. Be to, automobilyje įrengti du šaldytuvai, o galinis esą talpina 5,5 litro.

    Nuvažiuojamas atstumas, įkrovimas ir kaina

    Nuvažiuojamo atstumo atžvilgiu BYD teigia, kad „Altior“ vienu įkrovimu gali įveikti daugiau nei 1 000 km, nors šis skaičius pateikiamas pagal Kinijoje taikomą CLTC metodiką.

    Taip pat skelbiama, kad įkrovimas nuo 10 iki 70 proc. su „Flash Chargers“ įkrovikliais, galinčiais dirbti megavatų galia, turėtų trukti apie penkias minutes.

    Pradinis išankstinis „Yangwang Altior“ kainos lygis nurodomas 2,08 mln. juanių, o pristatymų pradžia planuojama 2027 metų antrąjį ketvirtį. „Yangwang“ šiuo metu automobilius parduoda Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Kinijoje, o kaip kitas žingsnis minima Europa – pirmųjų parduotuvių Jungtinėje Karalystėje tikimasi kitais metais.

  • Naujos ES baterijų taisyklės gali pabranginti elektromobilius: vien baterija +2 100 eurų

    Naujos ES baterijų taisyklės gali pabranginti elektromobilius: vien baterija +2 100 eurų

    Planuojami Europos Sąjungos reikalavimai baterijų gamybai gali reikšti, kad europietiški elektromobiliai pirkėjams kainuos daugiau. Skaičiuojama, kad vien dėl prievolės naudoti ES pagamintas baterijų celės elektromobilis su 60 kWh baterija gali pabrangti apie 2 100 eurų.

    Apie tai kalbama Briuselyje įsikūrusio analitinio centro „Bruegel“ rugsėjo 22 dieną paskelbtame politikos dokumente, kurį cituoja „Euronews“. Pagrindinė mintis paprasta: baterijas gaminti Europoje brangiau, o skirtumą kažkam teks padengti – tikėtina, galutiniam pirkėjui.

    Skaičiavimas grindžiamas baterijų celės kaina už kilovatvalandę: jei dėl reikalavimo celėms būti pagamintoms ES kaina kiltų nuo 50 iki 85 eurų už kWh, 60 kWh baterijai papildomos sąnaudos sudarytų 2 100 eurų. Tai – tik vienas iš galimų reguliavimo scenarijų, tačiau jis parodo mastą.

    Kartu minima ir kita idėja – reikalavimas naudoti mažo anglies pėdsako plieną, kuris, kaip teigiama, galėtų pridėti dar apie 200 eurų. Kita vertus, siūlomas transporto priemonių patvirtinimo (homologavimo) supaprastinimas esą leistų gamintojams sutaupyti maždaug 61 eurą vienam automobiliui.

    Kiek iš tikrųjų mokės pirkėjai?

    Kiek galutinė kaina išaugs realybėje, priklausys nuo kelių dalykų: kaip tiksliai bus suformuluotos taisyklės, kokio dydžio subsidijos būtų taikomos ir kiek papildomų išlaidų gamintojai perkeltų vartotojams. Kitaip tariant, šie skaičiai nėra „įkalti į akmenį“.

    Vis dėlto dokumente pabrėžiama, kad didžiausią smūgį gali patirti tie, kurie elektromobilį renkasi iš pigiausio segmento. Tokiems pirkėjams net keli tūkstančiai eurų gali tapti skirtumu tarp sprendimo pirkti ir sprendimo atidėti.

    „Bruegel“ perspėja, kad pernelyg didelė apsauga gali reikšti, jog sąskaitą už pramonės rėmimą galiausiai apmokės vartotojai (ir mokesčių mokėtojai). Todėl siūloma, kad apsaugos priemonės būtų laikinos ir suteiktų gamintojams aiškų laiką pasiruošti – t. y. sukurti pigesnius elektromobilius ir sustiprinti tiekimo grandines.

    Kodėl Europa ieško apsaugos priemonių?

    Fonas – įtampa dėl konkurencijos ir gamybos apimčių Europoje. Dokumente teigiama, kad ES automobilių gamyba nuo 2019 metų sumenko 19 proc., o 2025 metais europiečiai nupirko 2,2 mln. mažiau naujų automobilių nei 2019-aisiais.

    Kartu primenama ir sektoriaus svarba: platesnė automobilių pramonė Europoje siejama maždaug su 14 mln. darbo vietų. Tai viena priežasčių, kodėl politikams patraukli idėja dalį gamybos ir kritinių komponentų – ypač baterijų – „susigrąžinti“ į žemyną.

    Tačiau vietinės baterijų gamybos plėtra, kaip rodo paminėti pavyzdžiai, nėra paprasta: kai kurių projektų nesėkmės ir atsitraukimai atskleidžia, kaip sunku Europoje pasiekti Kinijos gamintojų kaštų lygį. Net ir Europoje pagamintos baterijos neretai priklauso nuo įrangos ar technologinių žinių iš Azijos.

    Galimi kompromisai ir jų kaina

    Dokumente svarstoma, kad vienas iš kelių būtų susitarimas su Kinija laikinai riboti į Europą siunčiamų elektromobilių ir įkraunamų hibridų skaičių. Tokia priemonė, kaip teigiama, galėtų suteikti daugiau laiko Europos gamintojams „pasivyti“ kainomis, tačiau turi aiškią riziką.

    Rizika – sumažėjus konkurencijai ir pasiūlai, automobiliai gali brangti. Pateikiama analogija, kad importo ribojimai anksčiau buvo taikyti japoniškiems automobiliams Europoje, o Kanada šiuo metu riboja kiniškų elektromobilių importą – tokiais atvejais apsauga dažnai reiškia didesnes kainas pirkėjams.

    Galiausiai akcentuojama, kad Europai gali prireikti ir išorinių investicijų bei kompetencijų: nurodoma, kad Pietų Korėjos įmonės valdo 65 proc. Europos baterijų celių gamybos pajėgumų, o Kinijos bendrovės – 55 proc. šiuo metu statomų pajėgumų. Tai rodo, kad „vietinės gamybos“ tikslas realybėje glaudžiai persipina su užsienio kapitalu ir technologijomis.