Category: Energetika

  • Serbijoje „NIS“ rugsėjį didins degalų gamybą: kiek eurodyzelino planuoja ir kodėl svarbu

    Serbijoje „NIS“ rugsėjį didins degalų gamybą: kiek eurodyzelino planuoja ir kodėl svarbu

    Serbijos kasybos ir energetikos ministrė Dubravka Đedović Handanović susitiko su Serbijos naftos bendrovių asociacijos UNKS ir bendrovės „NIS“ atstovais aptarti vidaus degalų tiekimo situaciją. Po rugpjūtį kilusių iššūkių, ministrė teigė, kad rinka stabilizuota ir rugsėjį didesnių sutrikimų nesitikima.

    Pagrindinis rizikos veiksnys išlieka žemas Dunojaus vandens lygis, apsunkinantis krovinių gabenimą vidaus vandenų keliais. Dėl to dalis tiekimo grandinių tampa brangesnės ir lėtesnės, o importuotojai yra priversti dažniau remtis geležinkeliu ar keliais.

    Rugsėjį naftos bendrovės prognozuoja, kad eurodyzelino paklausa išliks panaši kaip rugpjūtį ir sieks beveik 200 000 tonų. Didžiausią dalį planuojama padengti vietine gamyba iš Pančevo naftos perdirbimo gamyklos, kurios pajėgumas, kaip nurodoma, padidintas iki beveik 13 000 tonų per dieną.

    Ministrės teigimu, rugpjūtį didžioji eurodyzelino paklausos dalis buvo patenkinta vietine gamyba ir sudarė apie 160 000 tonų. Iš 32 000 tonų importo beveik pusė buvo atgabenta geležinkeliu, nes dėl žemo Dunojaus lygio išaugo logistiniai apribojimai.

    „Rugpjūtį didžiąją eurodyzelino paklausos dalį padengė vietinė gamyba, apie 160 000 tonų. Iš 32 000 tonų importo beveik pusė buvo atgabenta geležinkeliu dėl žemo Dunojaus lygio sukeltų problemų“, – sakė Dubravka Đedović Handanović.

    Serbijos valdžia taip pat pabrėžia, kad pratęstas „NIS“ licencijos galiojimas leidžia labiau remtis vietiniu perdirbimu, kai tarptautinėje aplinkoje išlieka kainų ir tiekimo svyravimai. Tai ypač svarbu šalims, kurios dalį degalų srautų tradiciškai gaudavo per upių logistiką ir regionines importo grandines.

    „NIS“ paskelbė, kad rugsėjį dar didins gamybą. Bendrovė planuoja pagaminti apie 190 000 tonų eurodyzelino, 17 000 tonų žibalo, 18 000 tonų mazuto ir apie 50 000 tonų benzino, o eurodyzelino importas, prognozuojama, sieks 36 000 tonų.

    Ministrė pažymėjo, kad didesnė gamyba svarbi ir dėl operacinių atsargų atstatymo. Valstybė anksčiau buvo leidusi rinkai panaudoti dalį atsargų, kad būtų išvengta trūkumų, todėl perdirbimo apimčių didinimas tampa priemone kartu ir stabilizuoti tiekimą, ir grąžinti atsargų lygį į įprastą režimą.

  • „Geoplin“ nuo lapkričio 1 dienos turės naują vadovą: įmonei vadovaus ilgametis „Petrol“ vadovas

    Naujas etapas „Geoplin“ vadovybėje

    Slovėnijos dujų bendrovė „Geoplin“ nuo 2026 metų lapkričio 1 dienos turės naują generalinį direktorių. Į šias pareigas skiriamas Uroš Bider, ilgametis „Petrol Group“ vadovų komandos narys.

    Apie sprendimą pranešė „Petrol Group“, kuriai priklauso „Geoplin“. Bendrovė pabrėžė, kad vadovo pasikeitimas turėtų užtikrinti veiklos tęstinumą ir suplanuotų tikslų įgyvendinimą.

    Kas keičiasi ir kas lieka

    Dabartinis „Geoplin“ vadovas Simon Urbancl pareigas eis iki kadencijos pabaigos 2026 metų spalį. Po to jis, kaip nurodoma pranešime, karjerą tęs užsienyje.

    Tuo pačiu išlaikomas ir dalies vadovybės stabilumas: direktorė Simona Kostrevc ir toliau liks bendrovės valdymo komandos nare. Tokia struktūra dažnai pasirenkama siekiant sklandaus perėjimo, kai keičiama aukščiausioji vadovo grandis.

    Uroš Bider patirtis energetikos sektoriuje

    Uroš Bider „Petrol Group“ dirba daugiau nei tris dešimtmečius, per kuriuos ėjo įvairias vadovaujančias pareigas Slovėnijoje ir regione. Pastaraisiais metais jis vadovavo „Petrol“ ir „Beogas“ veiklai Serbijoje.

    „Petrol Group“ teigimu, jo vadovavimo patirtis ir gilus energetikos sektoriaus išmanymas turėtų padėti užtikrinti „Geoplin“ strategijos tęstinumą. Energetikos įmonėms tai ypač svarbu dėl rinkos svyravimų, reguliavimo pokyčių ir tiekimo saugumo klausimų.

    „Jo didelė vadovavimo patirtis ir puikus energetikos sektoriaus išmanymas užtikrins „Geoplin“ valdymo tęstinumą bei tolesnį plėtros ir verslo tikslų įgyvendinimą“, – pranešime nurodė „Petrol Group“.

  • Vengrija skelbia vėjo elektrinių konkursą: 702 MVA prijungimo galia ir terminai iki 2032 metų

    Vengrija skelbia vėjo elektrinių konkursą: 702 MVA prijungimo galia ir terminai iki 2032 metų

    Vengrijos energetikos ir viešųjų paslaugų reguliuotojas MEKH paskelbė kvietimą teikti paraiškas vėjo elektrinių parkų statybai ir plėtrai. Paraiškas numatyta priimti iki 2026 metų spalio 30 dienos, o konkursas apima tiek naujus projektus, tiek esamų pajėgumų didinimą.

    Prieš skelbdama konkursą institucija atliko rinkos apklausą, kad įvertintų planuojamų investicijų brandą ir realius elektros tinklo prijungimo poreikius. Taip pat buvo derinamas konkurso projektas su sektoriumi, siekiant sumažinti neapibrėžtumą dėl taisyklių ir techninių reikalavimų.

    Tinklo taškai ir galios limitai

    Dalyviai galės varžytis dėl devynių prijungimo taškų šešiuose Vengrijos regionuose, o bendra siūloma į tinklą atiduodama galia siekia 702 megavoltamperus. Prijungimo mazgai numatyti Ács, Dunaújváros, Iváncsa, Kisbér, Komárom, Ócsa ir Székesfehérvár teritorijose, o Szombathely mieste suplanuoti trys atskiri taškai.

    Tokio tipo konkursuose tinklo pajėgumų paskirstymas tampa vienu svarbiausių veiksnių, nes būtent prijungimas dažnai yra didžiausias „butelio kaklelis“ atsinaujinančios energetikos projektams. Dėl to konkurso sąlygos iš esmės orientuotos į praktiškai įgyvendinamus projektus, o ne vien į deklaratyvius planus.

    Kada realiai galės prijungti?

    MEKH nurodo, kad ankstyviausia galima prijungimo data yra 2030 metų rugsėjo 30 diena. Konkreti data turės būti įrašyta į prijungimo planą ir sutartį, tačiau galutinis terminas negalės būti vėlesnis nei 2032 metų rugsėjo 30 diena.

    Tokie terminai signalizuoja, kad konkursas labiau susietas su vidutinės trukmės tinklo plėtros planavimu ir regioninių mazgų stiprinimu. Investuotojams tai reiškia poreikį iš anksto planuoti įrangos tiekimą, leidimus ir finansavimo struktūrą, kad projektas būtų pasirengęs startuoti dar iki faktinio prijungimo datos.

    Mokesčiai ir papildomos sąlygos

    Dalyvio mokestis nustatytas 3 000 000 Vengrijos forintų, tai yra apie 7 600 eurų. Konkurso laimėtojas taip pat turės kasmet prisidėti finansiškai prie savivaldybės, kurios teritorijoje bus įrengtas vėjo parkas.

    Be to, paraiškos teikėjas įsipareigoja dalintis prijungimo tašku ir susijusia gamintojo linija su kitu sėkmingu pareiškėju. Dar vienas kriterijus numato, kad investicija turi būti įgyvendinta pramoninėje arba anksčiau naudotoje teritorijoje, taip mažinant spaudimą naujoms gamtinėms vietovėms.

    Paraiškos bus teikiamos nuo 2026 metų rugsėjo 4 dienos per SZÜF platformą, o konkurso rezultatus planuojama paskelbti iki 2026 metų gruodžio 13 dienos. MEKH yra paskelbusi konkurso dokumentus ir procedūros aprašą, kuriuose detaliau apibrėžiami techniniai ir administraciniai reikalavimai.

    Vėjo energetikos plėtra Vengrijoje pastaruoju metu siejama ne tik su papildomos generacijos poreikiu, bet ir su tinklo patikimumu bei poveikio aplinkai valdymu. Energetikos politikos analitikai pabrėžia, kad didėjant vėjo elektrinių skaičiui svarbu užtikrinti aiškius ekologinius saugiklius, o taip pat įvertinti žiedinės ekonomikos principus įrangos gyvavimo cikle.

  • Šiaurės Makedonija ir Serbija pasirašė dujotiekio jungties sutartį: 70 km maršrutas keičia regioną

    Šiaurės Makedonija žengia į praktinį naujos dujų jungties su Serbija etapą: šalies dujų perdavimo sistemos operatorė NOMAGAS pasirašė projektavimo ir statybos sutartį su bendrove „Rapid Build“. Šiaurės Makedonijos Energetikos ministerija šį žingsnį įvardijo kaip perėjimą nuo pasirengimo prie realaus įgyvendinimo.

    Planuojamas dujotiekio interkonektorius sujungs abiejų šalių sistemas 70 kilometrų trasa, iš kurios 23 kilometrai drieksis Šiaurės Makedonijoje, o 47 kilometrai Serbijoje. Šiaurės Makedonijoje jungtis bus prijungta prie esamo vamzdyno netoli Klečovcės, o Serbijoje prie tinklo netoli Vranjės.

    Projekto tikslas – išplėsti prieigą prie skirtingų dujų tiekimo krypčių ir padidinti tiekimo patikimumą. Tokios jungtys paprastai vertinamos kaip priemonė mažinti vienos krypties ar vieno šaltinio riziką, ypač mažesnėms rinkoms, kurios istoriškai turėjo ribotas alternatyvas.

    „Šiandien klojame infrastruktūrinį pagrindą naujam energetiniam ryšiui tarp Šiaurės Makedonijos, regiono ir Europos“, – sakė energetikos ministrė Sanja Božinovska.

    Ministrė pabrėžė, kad jungtis su Serbija įgauna dar didesnę reikšmę lygiagrečiai vystant interkonektorių su Graikija. Ši kombinacija, anot jos, gali keisti Šiaurės Makedonijos vaidmenį nuo galutinio taško dujų maršrute prie labiau su regioninėmis rinkomis susietos šalies.

    „Prisijungę prie Graikijos ir Serbijos, nebūsime tik dujų maršruto pabaiga. Kuriame šalies, galinčios tapti tranzito ir energetine jungtimi tarp Pietų ir Šiaurės Europos, poziciją“, – sakė Sanja Božinovska.

    Energetikos ministerijos vertinimu, naujoji jungtis prisidės prie labiau integruotos ir lankstesnės regioninės rinkos kūrimo. Numatoma, kad infrastruktūra sudarys prielaidas dujas transportuoti abiem kryptimis, o tai gali pagerinti sistemos valdymą krizės metu ir efektyviau išnaudoti esamus bei naujus pajėgumus.

    Platesniame kontekste tokie interkonektoriai Europoje siejami su ilgalaike energetinio saugumo darbotvarke, kurioje akcentuojamas tinklų sujungiamumas, alternatyvūs tiekimo keliai ir rinkos konkurencija. Nors dujų vaidmuo pereinamuoju laikotarpiu vertinamas nevienareikšmiškai, trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu infrastruktūros lankstumas daugeliui šalių išlieka svarbus.

  • Ukraina žiemai dujų sukaupė anksčiau nei planuota: saugyklose jau 14,6 mlrd. kub. m

    Ukraina praneša jau pasiekusi baziniam 2026–2027 metų šildymo sezonui numatytą gamtinių dujų atsargų lygį. Pirmasis vicepremjeras ir energetikos ministras Denysas Šmyhalis paskelbė, kad šalies požeminėse saugyklose sukaupta 14,6 mlrd. kubinių metrų dujų.

    Pasak ministro, planuotas tikslas įvykdytas maždaug mėnesiu anksčiau, nei numatyta baziniame žiemos scenarijuje. Tai reiškia, kad Ukraina į rudenį ir žiemą žengia su atsargomis, kurios, valdžios vertinimu, turėtų padėti užtikrinti sistemos stabilumą net ir išliekant rizikoms energetikos infrastruktūrai.

    „Pagal dujų atsargas esame pasirengę 2026–2027 metų rudens ir žiemos laikotarpiui. Toliau dirbame kitose srityse“, – sakė Denysas Šmyhalis.

    Jis taip pat padėkojo šalies dujų gavybos bendrovėms, Ukrainos dujų perdavimo sistemos operatoriui, „Naftogaz“ ir visiems kuro bei energetikos sektoriaus darbuotojams, kurie prisidėjo prie šio rezultato. Oficialioje žinutėje pabrėžta, kad pagrindinis prioritetas išlieka energijos tiekimo saugumas.

    Požeminės dujų saugyklos Ukrainoje yra vienas svarbiausių šalies energetinio atsparumo elementų, nes leidžia sukauptas atsargas naudoti didžiausio vartojimo metu šaltuoju sezonu. Ankstesnis tikslo pasiekimas paprastai signalizuoja, kad injekcijos tempas vasaros mėnesiais buvo pakankamas ir suderintas su sistemos poreikiais.

    Šis pranešimas skelbiamas tuo metu, kai Europos dujų rinka išlieka jautri geopolitiniams veiksniams, o pasirengimas žiemai tradiciškai vertinamas kaip vienas svarbiausių energetikos politikos rodiklių. Ukrainos atveju papildomą reikšmę turi tai, kad energijos infrastruktūra karo sąlygomis patiria padidintą riziką, todėl atsargų valdymas tampa ne tik ekonominiu, bet ir nacionalinio saugumo klausimu.

  • Estija skyrė dar 125 000 eurų Ukrainos energetikos fondui: ką tai keičia prieš žiemą

    Estija skyrė dar 125 000 eurų Ukrainos energetikos fondui: ką tai keičia prieš žiemą

    Estija skyrė papildomus 125 000 eurų Ukrainos energetikos paramos fondui, o bendras šalies indėlis jau viršija 2 700 000 eurų. Ši parama skiriama tuo metu, kai Ukrainos energetikos sistema ir toliau patiria nuolatinius karo smūgius, ypač taikantis į gamybos ir perdavimo infrastruktūrą.

    Europos institucijų vertinimu, maždaug 70 proc. Ukrainos iki karo turėtų elektros gamybos pajėgumų buvo sunaikinta arba tapo nepasiekiami. Artėjant dar vienam šaltajam sezonui, energetikos įmonėms ypač svarbus greitas įrangos ir medžiagų tiekimas, kad būtų galima operatyviai šalinti gedimus po atakų.

    Ukrainos energetikos paramos fondas laikomas pagrindiniu tarptautinės pagalbos kanalu energetikos sektoriui. Fondo lėšomis finansuojami būtini pirkimai, padedantys atkurti pažeistus objektus, palaikyti kritines paslaugas ir mažinti riziką, kad atskirose teritorijose sutriks elektros ar šilumos tiekimas.

    Birželio mėnesį Ukrainos energetikos ministerija kartu su Europos Komisija ir Energetikos bendrijos sekretoriatu paragino mobilizuoti dar 650 000 000 eurų papildomos paramos, apie tai kalbėta Ukrainos atkūrimo konferencijoje. Skelbiama, kad prioritetiniams šalies energetikos poreikiams padengti vis dar trūksta maždaug 443 800 000 eurų.

    Iki šiol per fondą pasirašyta daugiau kaip 1 000 000 000 eurų vertės tiekimo ir viešųjų pirkimų sutarčių. Iš jų daugiau nei 770 000 000 eurų vertės parama jau pristatyta Ukrainos energetikos įmonėms 23 regionuose, siekiant užtikrinti sistemos atsparumą ir pasirengimą galimiems naujiems smūgiams.

  • JAV dar 30 dienų pratęsė NIS licenciją: tęsiamos derybos su „MOL“ ir didinama Pančevo gamyba

    JAV dar 30 dienų pratęsė NIS licenciją: tęsiamos derybos su „MOL“ ir didinama Pančevo gamyba

    Licencija pratęsta iki rugsėjo 30 dienos

    Jungtinės Valstijos dar 30 dienų pratęsė Serbijos naftos bendrovės NIS veiklos licenciją. Apie sprendimą pranešė Serbijos kasybos ir energetikos ministrė Dubravka Đedović Handanović.

    Pratęsimas galios iki rugsėjo 30 dienos ir leidžia įmonei tęsti veiklą, įskaitant Pančevo naftos perdirbimo gamyklos darbą. Serbijos valdžia akcentuoja, kad tai svarbu tuo metu, kai auga degalų paklausa.

    Kontekstą apsunkina ir ribotos importo galimybės. Pasak ministrės, dėl žemo Dunojaus vandens lygio logistikos grandinė tampa mažiau patikima, todėl vietinė gamyba įgauna dar didesnę reikšmę.

    Pančevo gamykla didino apimtis

    Rugpjūtį Pančevo perdirbimo gamykla padidino gamybą maždaug iki 13 000 tonų per dieną. Tikslas – geriau patenkinti vidaus rinkos poreikius ir sumažinti priklausomybę nuo importo.

    Toks sprendimas energetikos rinkoje dažnai vertinamas kaip apsidraudimas nuo kainų svyravimų ir tiekimo sutrikimų, ypač kai transporto keliai vandeniu tampa mažiau prognozuojami.

    Derybos su „MOL“ tęsiasi

    Kartu su licencijos pratęsimu toliau vyksta derybos dėl NIS pardavimo. Serbijos pusė pratęsimą įvardija kaip signalą, kad procese matoma pažanga, tačiau galutinių sprendimų kol kas neskelbia.

    „Pratęsta licencija yra svarbus signalas, kad matome progresą, ir kartu leidžia mums toliau atsakingai ir saugiai dirbti, kaip iki šiol, nepaisant visų sunkumų“, – sakė Dubravka Đedović Handanović.

    Ministrė pabrėžė, kad prioritetu išlieka pakankamas degalų kiekis gyventojams ir verslui bei energetinio saugumo užtikrinimas. Pasak jos, nestabilioje tarptautinėje aplinkoje nuosavi perdirbimo pajėgumai ir didesnis rėmimasis vietiniais ištekliais Serbijai yra kritiškai svarbūs.

  • Europos Komisija patvirtino Graikijos socialinio klimato planą: 4,8 mlrd. eurų parama pereinant prie švaresnės energijos

    Europos Komisija patvirtino Graikijos socialinio klimato planą: 4,8 mlrd. eurų parama pereinant prie švaresnės energijos

    Europos Komisija patvirtino Graikijos socialinio klimato planą, parengtą pagal ES Socialinio klimato fondo taisykles. Tai jau penktasis patvirtintas nacionalinis planas, o pagal biudžetą jis laikomas didžiausiu tarp iki šiol patvirtintų.

    Socialinio klimato fondas finansuojamas iš pajamų, gaunamų už apyvartinius taršos leidimus, ir skirtas sušvelninti perėjimo prie švaresnės ekonomikos poveikį gyventojams bei smulkiam verslui. Ypatingas dėmesys skiriamas pažeidžiamoms namų ūkių grupėms ir toms teritorijoms, kuriose alternatyvos iškastiniam kurui diegiamos lėčiau.

    Kiek lėšų numatyta iki 2032 metų

    Pagal patvirtintą planą iki 2032 metų numatoma sutelkti apie 4,77 mlrd. eurų. Iš jų apie 3,57 mlrd. eurų sudarytų ES finansavimas, o apie 1,2 mlrd. eurų būtų skiriama iš nacionalinių lėšų.

    Europos Komisijos vertinimu, jei suplanuotos investicijos ir reformos bus įgyvendintos, jos galėtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas maždaug 811 000 tonų anglies dioksido ekvivalento per metus iki 2032 metų. Tai siejama su platesne ES kryptimi mažinti iškastinio kuro vartojimą pastatuose ir transporte.

    Daugiausia dėmesio namų ūkiams

    Plane numatyta parama 460 000 pažeidžiamų namų ūkių, kad šie mažiau priklausytų nuo iškastinio kuro. Viena pagrindinių priemonių yra būsto energinio efektyvumo didinimas, planuojant iki 62 000 būsto renovacijų.

    Taip pat numatytas spartus šilumos siurblių ir saulės energijos vandens šildymo sistemų diegimas: planuojama įrengti apie 200 000 tokių sprendimų. Kartu planuojama sukurti 2 800 naujų energiškai efektyvių socialinių būstų vienetų.

    Atskira dalis lėšų, apie 226 mln. eurų, skiriama viešųjų studentų bendrabučių renovacijai. Tikimasi, kad tai pagerins galimybes siekti aukštojo mokslo 5 930 studentų, kuriems gyvenamoji vieta ir jos kaina yra svarbus veiksnys renkantis studijas.

    Įvedus naująją apyvartinių taršos leidimų sistemą pastatams ir kelių transportui, plane numatyta laikina šildymo išmoka. Ji turėtų padėti iki 800 000 namų ūkių per metus kompensuoti dalį šildymo išlaidų pereinamuoju laikotarpiu.

    Transportas, prieinamumas ir parama verslui

    Numatoma, kad apie 300 000 pažeidžiamų gyventojų pajus viešojo transporto kokybės ir pasiekiamumo pagerėjimą. Plane įrašytas daugiau nei 200 naujų elektrinių autobusų įsigijimas miesto teritorijose, kuriose susisiekimas šiuo metu ribotas.

    Taip pat planuojama įsigyti 22 naujus metro traukinius Atėnuose, plėtoti pagal poreikį kviečiamo transporto paslaugas atokesnėse vietovėse ir įrengti įkrovimo infrastruktūrą. Papildomai numatoma socialinės lizingo schema, kuri turėtų sudaryti sąlygas 15 000 nuo automobilio priklausomų namų ūkių naudotis elektromobiliais už įperkamesnę mėnesio kainą.

    Plane įtrauktos ir priemonės žmonėms su negalia: numatoma finansuoti daugiau nei 12 000 judumo priemonių, pavyzdžiui, elektrinių vežimėlių ir paspirtukų. Taip pat planuojama sukurti specializuotą mokyklinį transportą mokiniams su negalia ir gerinti infrastruktūros prieinamumą geležinkelio bei metro stotyse.

    Verslui numatyta parama daugiau nei 28 000 mikroįmonių, kad jos galėtų pereiti prie švaresnių pastatų ir transporto sprendimų. Tam skiriama reikšminga suma, įvardijama apie 820 mln. eurų, kuri būtų nukreipta į tikslines energinio efektyvumo priemones ir subsidijas, mažinančias energijos bei transporto sąnaudas.

    Europos Komisija nurodo, kad Graikija galės prašyti pirmosios išmokos pradėjusi įgyvendinimą ir pasiekusi numatytus tarpinius rodiklius. Praktikoje tai reiškia, kad finansavimas bus siejamas su aiškiais projektais ir reformomis, o ne vien planuojamais ketinimais.

  • „Greenvolt“ gavo 218 mln. eurų paketą dviem BESS Lenkijoje: 400 MW projektai artėja prie starto

    Portugalijos atsinaujinančios energetikos bendrovė „Greenvolt“ susitarė dėl finansavimo paketo dviem baterijų energijos kaupimo sistemų projektams (BESS) Lenkijoje. Pasak bendrovės, „UniCredit“ suteikė 153 mln. eurų tarpinę paskolą ir 65 mln. eurų garantijų liniją, reikalingą projektų vystymui ir įgyvendinimui.

    Finansuojami du objektai Ełk ir Turośń Kościelna vietovėse, kurie įvardijami kaip vieni didžiausių baterijų kaupimo projektų Lenkijos rinkoje. Bendra jų galia siekia 400 MW, o energijos talpa 1,6 GWh, tai reiškia po 200 MW ir 800 MWh kiekviename projekte.

    Kas jau padaryta ir kas laukia?

    „Greenvolt“ nurodo, kad Turośń Kościelna baterijų parkas atidarytas liepos mėnesį, o Ełk projektas jau prijungtas prie elektros tinklo. Tikimasi, kad Ełk komercinę veiklą pradės 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį, kai bus baigti likę testavimo ir paleidimo darbai.

    Tokio masto BESS projektams paprastai keliami griežti techniniai ir finansiniai reikalavimai: nuo prisijungimo sąlygų ir balansavimo paslaugų iki įrangos tiekimo grandinių bei ilgesnio garantinio aptarnavimo. Dėl to finansavimas dažnai struktūruojamas etapais, o garantijų priemonės tampa svarbios vykdant rangos, prijungimo ir eksploatacijos įsipareigojimus.

    Kodėl BESS Lenkijoje tapo bankuojami?

    Didelio masto baterijų kaupimas Europoje vis dažniau vertinamas kaip infrastruktūra, kuri padeda integruoti nepastovius atsinaujinančius šaltinius ir stabilizuoti sistemą. BESS gali greitai reaguoti į tinklo svyravimus, teikti dažnio reguliavimo paslaugas, mažinti pikines apkrovas ir optimizuoti prekybą elektros rinkoje, kai kainos svyruoja per parą.

    „Šis susitarimas taip pat atspindi augantį kreditorių pasitikėjimą baterijų kaupimu kaip brandžiu ir finansuojamu infrastruktūros turtu, padedančiu finansuoti vis didesnius ir sudėtingesnius projektus“, – sakė „Greenvolt Power“ susijungimų ir įsigijimų bei projektų finansavimo direktorius Adrianas Góralski.

    Rinkoje tai laikoma signalu, kad bankai vis dažniau mato aiškesnį pajamų modelį baterijų projektams: nuo sisteminių paslaugų iki pajamų iš kainų arbitražo ir galimų ilgalaikių sutarčių. Kartu dideli portfeliai leidžia efektyviau valdyti rizikas, nes pajamos ir techniniai rodikliai paskirstomi per kelis objektus.

  • Vengrijoje žalias šviesoforas „CATL“ baterijų gamyklai: pirmasis cechas Debrecene gavo leidimą

    Vengrijoje žalias šviesoforas „CATL“ baterijų gamyklai: pirmasis cechas Debrecene gavo leidimą

    Vengrijos Hajdú-Bihar apskrities Vyriausybės biuras išdavė naudojimo leidimą pirmajam „CATL“ baterijų elementų gamybos pastatui Debrecene. Tai svarbus projekto etapas, tačiau jis dar nereiškia, kad gamyba startuos artimiausiomis dienomis.

    Kaip nurodo bendrovė, leidimas apima dvi gamybos linijas, o iki realaus gamybos paleidimo dar vykdomi papildomi parengiamieji darbai. „CATL“ taip pat tęsia kitus leidimų ir derinimo procesus, kurių reikalauja Vengrijos institucijos ir Europos Sąjungos reguliavimas.

    Didžiausia bazė už Kinijos ribų

    „CATL“ apie antrąją gamyklą Europoje Debrecene paskelbė 2022 metais, pabrėždama tikslą tapti svarbia Europos automobilių ir elektromobilumo tiekimo grandinės dalimi. Bendrovė jau turi veikiančią baterijų gamybą Vokietijoje, o pastaraisiais metais viešai kalbėjo ir apie plėtros planus Ispanijoje.

    Užbaigus statybas, Vengrijos projektas turėtų tapti didžiausia „CATL“ gamybos baze už Kinijos ribų. Debreceno gamykla įvardijama kaip strateginis centras, skirtas tiekti produkciją pagrindiniams Europos automobilių pramonės klientams.

    Ką reiškia leidimas ir kas toliau?

    Naudojimo leidimas yra vienas iš būtinų etapų, leidžiančių artėti prie gamybos starto, tačiau praktikoje tai dažniausiai reiškia, kad objektas pripažintas tinkamu naudoti pagal paskirtį. Iki masinės gamybos įmonėms paprastai dar reikia užbaigti įrangos testavimą, darbuotojų parengimą, kokybės užtikrinimo procedūras ir kitus reguliacinius suderinimus.

    Skelbiama, kad baterijų elementų gamybos pastato plotas siekia 350 000 kvadratinių metrų, o planuojamas metinis pajėgumas turėtų būti 40 GWh. Toks mastas rodo, kad projektas orientuotas į didelius automobilių pramonės užsakymus ir ilgalaikį Europos rinkos poreikį.