CP v2

Category: Energetika

  • Slovėnijos „NGEN“ pritraukė iki 70 mln. eurų baterijų parkams CEE: kur ir kada atsiras 302 MW

    Kas finansuoja projektą

    Slovėnijos bendrovė „NGEN“ užsitikrino iki 70 mln. eurų finansavimą iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko. Sandorį papildomai sustiprina InvestEU rizikos mažinimo priemonės, kurios paprastai leidžia greičiau pritraukti kapitalą dideliems energetikos projektams.

    Lėšos bus skirtos penkioms didelio masto baterijų energijos kaupimo sistemoms, kurių bendra galia sieks 302 MW. Projektas orientuotas į greitai augančią rinką, kurioje baterijos tampa vienu svarbiausių tinklo lankstumo šaltinių.

    Kur bus įrengtos baterijos

    Numatyta įgyvendinti vieną projektą Latvijoje, du Lenkijoje, po vieną Rumunijoje ir Slovėnijoje. Skelbiama, kad Latvijos ir Slovėnijos įrenginiai būtų vieni didžiausių atskirai nuo elektrinių veikiančių, komunalinio masto baterijų projektų savo rinkose.

    Toks išskaidymas per kelias šalis leidžia išnaudoti skirtingus elektros kainų svyravimus ir balansavimo poreikius, kurie ypač išryškėja didėjant vėjo ir saulės elektrinių gamybai. Regionui tai svarbu ir dėl spartėjančios tinklų modernizacijos bei sinchronizacijos sprendimų.

    Kaip veiks verslo modelis

    „NGEN“ nurodo, kad baterijos veiks pagal vadinamąjį prekybinį modelį, kai pajamos generuojamos parduodant elektrą ir paslaugas rinkoje, o ne pagal ilgalaikes fiksuotas sutartis. Praktikoje tai reiškia, kad projektų sėkmė labiau priklausys nuo kainų skirtumų dienos eigoje, balansavimo paslaugų paklausos ir reguliavimo aplinkos.

    Baterijų parkai dažniausiai uždirba iš kelių šaltinių: energijos arbitražo, dažnio palaikymo ir kitų sisteminių paslaugų, taip pat tinklo perkrovų mažinimo. Dėl šios priežasties investuotojai vis dažniau vertina ne vien megavatų skaičių, bet ir prisijungimo tašką, rinkos taisykles bei galimybes teikti pagalbines paslaugas.

    Baterijų energijos kaupimo sistemas tieks JAV gamintojas „Tesla“.

  • Pirmą kartą pasaulyje vėjas ir saulė aplenkė dujas: ką rodo balandžio elektros gamybos duomenys

    Pirmą kartą pasaulyje vėjas ir saulė aplenkė dujas: ką rodo balandžio elektros gamybos duomenys

    Kas įvyko ir kodėl tai svarbu

    2026 metų balandį vėjo ir saulės elektrinės pagamino apie 22 proc. pasaulio elektros, o dujos sudarė apie 20 proc. Tokį lūžį fiksuoja energetikos analitikos centras „Ember“, vertinantis šalių ir regionų elektros gamybos duomenis.

    Tai pirmas kartas, kai vėjo ir saulės generacija per mėnesį viršijo dujų elektrinių gamybą pasauliniu mastu. Nors metiniu pjūviu dujos dar nėra aplenktos, pats faktas rodo sparčią energetikos miksų kaitą.

    Skaičiai: kiek pagamino vėjas, saulė ir dujos

    „Ember“ skaičiavimu, 2026 metų balandį vėjas ir saulė pagamino rekordinį apie 531 teravatvalandės elektros kiekį. Dujomis kūrenamos elektrinės tuo pačiu laikotarpiu pagamino apie 477 teravatvalandes.

    Palyginimui, 2021 metų balandį dujų generacija buvo panaši, apie 476 teravatvalandes, tačiau vėjo ir saulės bendra gamyba tuomet siekė tik apie 245 teravatvalandes. Per penkerius metus šių dviejų šaltinių gamyba iš esmės daugiau nei padvigubėjo.

    Kodėl lūžis fiksuotas būtent balandį

    Analitikai pabrėžia, kad balandis yra palankiausias mėnuo tokiam rekordui dėl sezoninių veiksnių. Šiaurės pusrutulyje, kur sutelkta didelė pasaulio saulės elektrinių dalis, pavasarį dažnai sutampa didesnė vėjo gamyba ir sparčiai auganti saulės generacija.

    Tuo pat metu elektros paklausa dažnai būna mažesnė tarp šildymo ir vėsinimo sezonų, todėl mažėja poreikis lanksčioms dujų elektrinėms. Dėl to dujų dalis miksuose pavasarį linkusi trauktis, palikdama daugiau erdvės atsinaujinantiems šaltiniams.

    Ryšys su energijos krize ir ilgalaike tendencija

    „Ember“ šį pasiekimą vertina kaip ilgalaikės krypties tąsą, o ne vienkartinę reakciją į išaugusį neapibrėžtumą iškastinio kuro rinkose. Organizacijos apžvalgoje pažymima, kad 2025 metais vėjo ir saulės plėtra padengė visą pasaulinį elektros paklausos augimą.

    Vis dėlto momentas simboliškas: geopolitinė įtampa ir svyruojančios dujų kainos daugeliui šalių išryškina importo priklausomybės rizikas. Auganti vėjo ir saulės gamyba, kartu su tinklų plėtra ir energijos kaupimo sprendimais, tampa vienu iš būdų tą riziką mažinti.

    Ką tai gali reikšti artimiausiais metais

    Vieno mėnesio rezultatas dar nereiškia, kad dujos jau prarado savo vaidmenį energetikos sistemoje. Dujos daugelyje rinkų išlieka svarbios balansavimui, ypač kai atsinaujinančių išteklių gamyba smarkiai kinta dėl oro sąlygų.

    Tačiau rekordas rodo, kad vėjo ir saulės plėtra pasiekė mastą, kai net trumpalaikiai sezoniniai pokyčiai gali perstumti tradicinių kuro rūšių pozicijas. Jei išliks investicijų tempas į generaciją, tinklus ir kaupimą, panašūs mėnesiai gali kartotis vis dažniau, o vėliau persikelti ir į metinius skaičiavimus.

  • Kroatija ir Slovėnija didina dujų pralaidumą Rogatec jungtyje: kada atsiras nauji pajėgumai

    Kroatija ir Slovėnija didina dujų pralaidumą Rogatec jungtyje: kada atsiras nauji pajėgumai

    Pasirašyta deklaracija dėl Rogatec jungties

    Slovėnijos ir Kroatijos dujų perdavimo sistemos operatoriai Plinovodi ir Plinacro pasirašė deklaraciją, kuria siekiama didinti Rogatec tarpvalstybinės jungties pralaidumą dujų srautams iš Kroatijos į Slovėniją.

    Įmonės sutaria koordinuotai įgyvendinti techninius, teisinius ir eksploatacinius sprendimus, kad papildomi pajėgumai būtų prieinami laiku ir būtų galima patikimiau planuoti regiono dujų srautus.

    Koks pralaidumas planuojamas

    Pagal paskelbtus planus, užbaigus Kroatijoje numatytus dujotiekių projektus, Rogatec jungties pralaidumas galėtų išaugti iki 170 000 kubinių metrų per valandą.

    Nurodoma, kad toks pralaidumas galėtų būti pasiektas nuo 2026 metų gruodžio 31 dienos, kai bus baigti atitinkami vamzdynų ruožai, finansuojami pagal Kroatijos Nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planą.

    Kokie projektai susiję su plėtra

    Rogatec jungties didinimas siejamas su Kroatijos magistralinių dujotiekių tinklo stiprinimu, įskaitant Bosiljevo–Sisak ir Kozarac–Sisak ruožus.

    Atnaujintas tinklas turėtų sudaryti sąlygas transportuoti didesnius dujų kiekius tarp šalių ir lanksčiau nukreipti srautus, kai rinkoje keičiasi paklausa ar tiekimo maršrutai.

    Kodėl tai svarbu regiono rinkai

    Didesni tarpvalstybiniai pajėgumai paprastai didina tiekimo saugumą ir konkurenciją, nes leidžia greičiau perskirstyti dujas tarp rinkų ir geriau išnaudoti skirtingus įvežimo kelius.

    Tokie projektai Baltijos ir Vidurio Europos regione vertinami kaip ilgalaikė priemonė mažinti trikdžių riziką ir užtikrinti, kad dujų infrastruktūra atitiktų kintančius vartojimo ir tiekimo scenarijus.

  • EBRD skiria naujus vadovus Centrinei Europai ir Baltijos šalims: kas keisis Lietuvai?

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD) pranešė paskyręs du naujus regiono vykdomuosius vadovus: Andreeą Moraru Centrinei Europai ir Baltijos šalims bei Grzegorzą Zielińskį Pietryčių Europai. Pokyčiai įsigalios nuo birželio 1 dienos ir žymi platesnį vadovybės atsinaujinimą po ilgametės regiono vadovės Charlotte Ruhe pasitraukimo į pensiją.

    EBRD yra viena svarbiausių tarptautinių institucijų, finansuojančių privataus sektoriaus plėtrą ir infrastruktūros modernizavimą Europoje. Bankas regionuose veikia per investicijas, paskolas ir konsultacijas, o prioritetu išlieka žalioji transformacija, energetinis saugumas ir verslo konkurencingumo stiprinimas.

    Kas vadovaus Baltijos regionui?

    Andreea Moraru iki šiol ėjo EBRD direktorės pareigas Lenkijoje ir Baltijos šalyse, todėl Baltijos rinkas ir jų poreikius pažįsta iš vidaus. Naujosiose pareigose ji koordinuos banko veiklą Kroatijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

    EBRD pabrėžia, kad Moraru turi daugiau nei dviejų dešimtmečių patirtį banke, dirbant tiek su konkrečiomis šalimis, tiek su sektoriais. Jos karjeroje akcentuojama gebėjimas auginti investicijų apimtis, telkti tarpkultūrines komandas ir kurti partnerystes su vyriausybėmis, finansų institucijomis bei privačiu verslu.

    Prieš darbą Varšuvoje ji vadovavo EBRD veiklai Graikijoje ir Kipre, kur plėtė banko verslo portfelį Graikijoje ir kartu užbaigė veiklos mažinimo etapą Kipre. EBRD taip pat pažymi jos patirtį valdybų lygmenyje finansų, draudimo, pensijų ir turto valdymo srityse.

    Naujas dėmesys Pietryčių Europai

    Grzegorzas Zielińskis paskirtas vadovauti EBRD operacijoms šešiose Vakarų Balkanų šalyse, taip pat Bulgarijoje, Rumunijoje ir Graikijoje. Jis banke dirba nuo 1998 metų, o karjerą pradėjo energetikos ir komunalinių paslaugų finansavimo srityje, vėliau koordinavo investicijas į atsinaujinančią energetiką ir regioninę energetikos darbotvarkę.

    Pastaraisiais metais Zielińskis ėjo aukštas pareigas tvarios infrastruktūros kryptyje, kur vadovavo EBRD energetikos komandai Europoje. Banko vertinimu, jo patirtis valdant daugiašalius investicinius projektus ir vykdant politikos dialogą turėtų sustiprinti EBRD poveikį Pietryčių Europoje.

    Ką tai gali reikšti Lietuvai?

    Nors personaliniai pokyčiai savaime nekeičia EBRD strategijos, vadovų kaita dažnai lemia akcentų perskirstymą: spartesnį sprendimų priėmimą, aktyvesnį projektų portfelio formavimą ar didesnį dėmesį konkretiems sektoriams. Lietuvai tai aktualu dėl tęsiamų regioninių energetikos ir infrastruktūros projektų, taip pat dėl privataus sektoriaus finansavimo poreikio.

    Pastaraisiais metais EBRD visoje Europoje nuosekliai didina investicijas į atsinaujinančią energetiką, tinklų modernizavimą, energijos vartojimo efektyvumą ir atsparumą geopolitiniams sukrėtimams. Baltijos šalyse šios kryptys susijusios su elektros sistemos stiprinimu, pramonės dekarbonizacija ir finansavimo prieinamumu vidutiniam verslui.

    EBRD skelbia, kad naujieji paskyrimai turėtų užtikrinti veiklos tęstinumą ir sustiprinti banko gebėjimą įgyvendinti didelio poveikio investicijas bei politikos dialogą regione. Artimiausiais mėnesiais bus aiškiau, kokius prioritetus naujoji vadovybė išskirs kaip pagrindinius Centrinei Europai ir Baltijos šalims.

  • IEA: elektromobilių pardavimai 2026 metais artėja prie 30 proc. rinkos – kas stumia augimą?

    IEA: elektromobilių pardavimai 2026 metais artėja prie 30 proc. rinkos – kas stumia augimą?

    Elektromobiliai toliau stiprina pozicijas

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) naujausioje pasaulinėje elektromobilių apžvalgoje prognozuoja, kad 2026 metais pasaulyje gali būti parduota apie 23 milijonai elektra varomų automobilių. Tai reikštų, kad elektromobiliai sudarytų beveik 30 proc. visų naujų automobilių pardavimų.

    Tokį augimą, pasak IEA, palaiko keli veiksniai: besiplečianti modelių pasiūla, valstybinių paskatų ir reguliavimo priemonių įtaka bei pirkėjų siekis sumažinti išlaidas degalams, ypač kainoms svyruojant dėl geopolitinių įtampų ir energijos rinkų neapibrėžtumo.

    2025 metų rekordai ir 2026 metų pradžios kontrastai

    IEA skaičiuoja, kad 2025 metais pasauliniai elektromobilių pardavimai augo apie 20 proc. ir viršijo 20 milijonų. Tai reiškia, kad maždaug vienas iš keturių naujų automobilių buvo elektrinis, o apie 40 šalių elektromobiliai sudarė bent 10 proc. naujų pardavimų.

    Vis dėlto 2026 metų pirmąjį ketvirtį, po politikos ir paramos pokyčių Kinijoje bei Jungtinėse Valstijose, pasauliniai pardavimai, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo apie 8 proc. IEA pabrėžia, kad bendras kritimas paslėpė labai nevienodą regionų dinamiką.

    Europoje pardavimai augo beveik 30 proc., o Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, neskaičiuojant Kinijos, fiksuotas apie 80 proc. šuolis. Lotynų Amerikoje augimas siekė apie 75 proc., o kovą beveik 90 šalių registravo metinį pardavimų didėjimą, dalis jų pasiekė mėnesio rekordus.

    Kainos, baterijos ir tiekimo grandinės

    IEA teigimu, elektromobiliai pagrindinėse rinkose tampa vis konkurencingesni kainos atžvilgiu, o tai gali didinti paklausą net ir mažėjant ar keičiantis subsidijoms. Papildomą impulsą suteikia baterijų technologijų pažanga ir ilgainiui mažėjančios baterijų kainos, nors trumpuoju laikotarpiu rinką vis dar veikia žaliavų ir logistikos svyravimai.

    Agentūra taip pat pateikia ilgalaikę prognozę: iki 2035 metų, net ir neįvedus naujų politikos priemonių, pasaulinis elektromobilių parkas, neskaičiuojant dviračių ir triračių, gali pasiekti apie 510 milijonų. Palyginimui, dabar jis vertinamas kaip artėjantis prie 80 milijonų.

    „Elektromobilių populiarumas žymi esminį pokytį automobilių rinkose ir energetikos sistemoje, o didesnis jų paplitimas suteikia šiokį tokį palengvėjimą didžiausio naftos pasiūlos sukrėtimo istorijoje fone“, – sakė IEA vykdomasis direktorius Fatih Birol.

    „Žvelgiant į priekį, mažėjančios baterijų kainos ir galimi politikos sprendimai, reaguojant į dabartinę pasaulinę energijos krizę, turėtų suteikti papildomo pagreičio elektromobilių rinkoms“, – pridūrė jis.

    Kinija išlieka didžiausiu elektromobilių gamybos centru: IEA duomenimis, joje pagaminama beveik trys ketvirtadaliai pasaulyje pagamintų elektrinių automobilių. Eksportas, viršijant vidaus paklausą, augo iki daugiau nei 2,5 milijono vienetų, o Kinijos įtaka baterijų elementų gamybai ir pagrindinėms medžiagoms išlieka itin didelė.

    Be lengvųjų automobilių, sparčiai auga ir elektrinių sunkvežimių rinka, nors didžioji dalis pardavimų vis dar koncentruojasi Kinijoje. 2025 metais pasauliniai elektrinių sunkvežimių pardavimai daugiau nei padvigubėjo, o elektriniai modeliai sudarė beveik vieną iš dešimties parduotų sunkvežimių.

    IEA apžvalgoje taip pat akcentuojamos automobilių technologijų kryptys, susijusios su programine įranga ir dirbtiniu intelektu, bei plečiami duomenų įrankiai, skirti stebėti kainas ir politikos priemones skirtingose rinkose. Tai, agentūros vertinimu, tampa vis svarbiau vertinant, kaip greitai elektromobiliai pakeis įprastą automobilių parką ir kaip tai paveiks elektros paklausą, naftos vartojimą bei emisijas.

  • Lenkijos „GAZ-SYSTEM“ FSRU nuleistas į vandenį: žingsnis link SGD terminalo Gdansko įlankoje

    Pirmas Lenkijos plaukiojantis SGD terminalas

    Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorės „GAZ-SYSTEM“ užsakytas plaukiojantis saugojimo ir dujinimo laivas FSRU nuleistas į vandenį Pietų Korėjos laivų statykloje „HD Hyundai Heavy Industries“.

    Šis etapas reiškia, kad pagrindiniai korpuso ir konstrukcijų darbai baigti, o projektas pereina į įrengimo, technologinių sistemų integravimo ir bandymų fazę.

    FSRU bus maždaug 295 metrų ilgio ir 46 metrų pločio, o jo talpyklos galės saugoti apie 170 000 kubinių metrų suskystintų gamtinių dujų.

    Pradėjus veiklą, terminalas turėtų per metus dujinti daugiau kaip 6 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, taip didindamas tiekimo lankstumą ir regiono energetinį saugumą.

    Kas dar laukia iki starto?

    Nors laivas jau primena beveik baigtą objektą, rangovams dar liko daug darbų: įrangos sumontavimas, technologinių sistemų sujungimas ir pilnas energetinių grandinių suderinimas.

    Vienas svarbiausių etapų bus membraninės sistemos įrengimas SGD talpyklose, kuri užtikrina saugų žemos temperatūros kuro saugojimą, taip pat dujinimo modulio montavimas.

    Artimiausiais mėnesiais planuojamas laivo sistemų paleidimas ir integracija, įskaitant prijungimą prie kranto elektros tiekimo, generatorių ir katilų paleidimą bei energinių sistemų bandymus.

    Vėliau numatyti jūriniai ir dujų bandymai, kurie turi patvirtinti, kad varomoji, saugos ir dujinimo įranga patikimai veikia realiomis eksploatavimo sąlygomis.

    Grafikas ir krantinė Gdansko įlankoje

    Užbaigtas FSRU į Gdansko įlanką turėtų atplaukti 2027 metų pabaigoje, o dujinimo paslaugų pradžia planuojama 2028 metų pirmąjį ketvirtį.

    Lygiagrečiai juda ir sausumos darbai. Netoli Gdansko, Górki Zachodnie vietovėje, į statybvietę pristatyta tuneliavimo įranga, skirta išgręžti daugiau kaip 1 kilometro ilgio mikrotunelį būsimam jūriniam dujotiekiui.

    Tunelis drieksis po pakrantės mišku, kopomis, paplūdimiu ir Gdansko įlankos dugnu, kad terminalas būtų prijungtas prie perdavimo sistemos ir galėtų patikimai tiekti dujas į šalies tinklą.

    Artimiausiais mėnesiais turėtų prasidėti ir pagrindiniai terminalo krantinės statybos darbai Gdansko įlankoje, o sausumos dujotiekio Gdanskas–Gustorzyn atkarpoje darbai jau yra pažengę.

  • Vengrija svarsto JAV SGD kelią per Lenkiją: ką lems Gdansko terminalas ir tranzito kaina?

    Vengrija svarsto JAV SGD kelią per Lenkiją: ką lems Gdansko terminalas ir tranzito kaina?

    Energetikos tiekimo diversifikacija

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ir Vengrijos politikas Péteris Magyaras Varšuvoje aptarė, kad Europos Sąjungos valstybės gali savarankiškai spręsti, iš ko pirkti energiją. Vis dėlto jie pabrėžė bendrą regiono tikslą – mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir plėsti alternatyvius kelius.

    Pasak D. Tusko, Lenkija siūlo Vengrijai praktines galimybes didinti tiekimo pasirinkimą, įskaitant bendrus infrastruktūros projektus ir investicijas. Ši kryptis atitinka po 2014 metų ES suaktyvėjusią politiką stiprinti jungtis ir kurti atsparesnį energetikos tinklą Vidurio ir Rytų Europoje.

    JAV SGD per Gdanską

    Agentūros „Reuters“ cituota informacija rodo, kad Lenkija planuoja siūlyti Vengrijai prieigą prie JAV suskystintų gamtinių dujų per naują Gdansko SGD terminalą. Nurodoma, kad terminalas turėtų pradėti veikti 2028 metais, o tai potencialiai atvertų dar vieną maršrutą regionui.

    Tokio sprendimo logika paprasta: SGD terminalai leidžia pirkti dujas globalioje rinkoje ir mažina riziką, susijusią su vienu vamzdynų koridoriumi. Tačiau konkurencingumas priklauso ne tik nuo pačių dujų kainos, bet ir nuo logistikos grandinės, pajėgumų rezervavimo bei perdavimo tarifų.

    Kainos ir tranzito mokesčiai

    P. Magyaras Lenkijos transliuotojui TVN24 teigė, kad Vengrija norėtų mažesnės SGD kainos, o dabartines sąlygas apibūdino kaip dar nepakankamai konkurencingas. Jo vertinimu, situaciją galėtų pagerinti mažesni tranzito mokesčiai arba sprendimai ES lygmeniu, kurie didintų SGD patrauklumą.

    „Būtume laimingiausi, jei tranzito mokestis būtų mažesnis arba jei Europos Sąjunga padėtų padaryti SGD konkurencingesnes“, – sakė Péteris Magyaras.

    SGD importo atveju galutinė kaina paprastai susideda iš kelių dalių: tiekimo sutarties, suskystinimo ir laivybos, terminalo paslaugų bei perdavimo tinklų mokesčių. Todėl net ir atsiradus naujam terminalui, galutinis rezultatas Vengrijai priklausytų nuo to, kokiomis sąlygomis būtų rezervuojami pajėgumai ir kiek kainuotų transportavimas iki vartotojų.

    Vengrija jau anksčiau buvo pasirašiusi SGD sutartis su „Shell“, „Chevron“ ir „Engie“, taip diversifikuodama tiekimo portfelį. Lygiagrečiai regione plečiami vamzdynų pajėgumai, tarp jų projektai su Kroatija, taip pat viešai aptariama galimybė ateityje sujungti tinklus su Slovėnija.

  • Vučić dėl „MOL“ ir NIS derybų: optimizmo mažai, sprendimo tikisi iki gegužės 22 dienos

    Vučić dėl „MOL“ ir NIS derybų: optimizmo mažai, sprendimo tikisi iki gegužės 22 dienos

    Įtampa dėl NIS akcijų

    Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučić pareiškė, kad derybos su Vengrijos energetikos grupe „MOL“ dėl su Rusija siejamos NIS akcijų paketo klausimo kol kas juda sunkiai. Pasak jo, optimizmo dėl susitarimo iki nustatyto termino lieka nedaug.

    Šis klausimas susijęs su bandymu rasti sprendimą dėl rusiško kapitalo dalies Serbijos naftos bendrovėje NIS, kuri yra strategiškai svarbi šalies degalų tiekimui ir naftos perdirbimui. Dėl geopolitinės situacijos ir sankcijų rizikų tokio turto struktūros pokyčiai tampa ne tik komerciniu, bet ir politiniu sprendimu.

    Ką pasakė Vučić

    Vučić nurodė, kad iki gegužės 22 dienos tikimasi rasti aiškų sprendimą, tačiau derybų eiga jo netenkina. Tai signalas rinkai, kad sandoris gali užsitęsti arba būti peržiūrimas ieškant alternatyvių scenarijų.

    „Derybos nevyksta gerai. Paliekame galimybę rasti tinkamą sprendimą, bet nesu optimistas“, – sakė Aleksandaras Vučić.

    Prezidentas taip pat išreiškė viltį, kad JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras (OFAC) įvertins Serbijos situaciją ir šalis nebus baudžiama. Vučić akcentavo, kad Serbija, jo vertinimu, nėra atsakinga už susiklosčiusią padėtį.

    Kodėl svarbus gegužės 22 dienos terminas

    Praktikoje tokie terminai dažniausiai reiškia, kad iki jų turi būti pateiktas planas, kaip bus sumažinta arba pašalinta sankcijų rizika, susijusi su Rusijos kapitalu. Energetikos sektoriuje tai ypač jautru, nes bet kokie apribojimai gali paveikti tiekimo grandines, finansavimą ir atsiskaitymus.

    Jei sprendimas nebus pasiektas laiku, Serbija gali susidurti su papildomomis politinėmis ir ekonominėmis įtampomis, įskaitant didesnį neapibrėžtumą dėl degalų rinkos ir investicinės aplinkos. Tuo pat metu derybų rezultatas svarbus ir regionui, nes NIS vaidmuo Balkanų energetikos grandinėje yra reikšmingas.

  • „Fortum“ Suomijoje atidarė švaraus vandenilio bandymų centrą: kuo svarbus 1 MW pilotas

    „Fortum“ Suomijoje atidarė švaraus vandenilio bandymų centrą: kuo svarbus 1 MW pilotas

    Suomijos energetikos grupė „Fortum“ Loviisoje atidarė „Kalla“ bandymų centrą, skirtą ilgalaikiams švaraus vandenilio gamybos bandymams. Bendrovė šį projektą pristato kaip praktinį žingsnį, padėsiantį įvertinti technologijų veikimą realiomis eksploatavimo sąlygomis.

    Centro pilotinėje aikštelėje įdiegta 1 megavato galios šarminė elektrolizės sistema, kurią pristatė Europos technologijų įmonė „Stargate Hydrogen“. „Fortum“ nurodo, kad tai viena pirmųjų platformų Šiaurės šalyse, kur skirtingų tipų elektrolizerių sprendimus planuojama testuoti greta, o bendra galia ateityje turėtų siekti apie 2 megavatus.

    Investicija ir darbų grafikas

    Projektui, apimančiam tiek statybos, tiek eksploatavimo etapą, numatyta 20 milijonų eurų investicija. Aikštelės paruošimas pradėtas 2024 metų rudenį, o statybos darbai įsibėgėjo 2025 metų vasarą.

    Pirmasis vandenilis, kaip skelbiama, pagamintas paleidimo ir derinimo metu 2025 metų gruodį. Pilną veiklą centras turėtų pasiekti 2026 metų vasarą, o technologijų validavimo ir eksploatacinių pamokų kaupimo etapas planuojamas iki 2028 metų.

    Kodėl šis pilotas svarbus rinkai

    Tokios bandymų aikštelės vertinamos kaip tarpinis žingsnis tarp laboratorinių bandymų ir pramoninių projektų, nes leidžia patikrinti efektyvumą, patikimumą bei priežiūros poreikius. Vandenilio gamybai elektrolizės būdu itin svarbus stabilus ir konkurencingas elektros tiekimas, todėl Šiaurės šalių rinkose šie projektai dažnai siejami su atsinaujinančia energetika ir pramonės dekarbonizacijos tikslais.

    „Fortum“ pabrėžia, kad sukaupta patirtis bus reikalinga planuojant didesnio masto sprendimus pramonei, kuriai būtina mažinti iškastinio kuro naudojimą. Praktiniai duomenys iš pilotų paprastai tampa pagrindu sprendžiant, kokios technologijos tinkamiausios skirtingiems vartojimo scenarijams ir kokie kaštai realiai susidaro eksploatacijoje.

    „Kalla“ bandymų centro atidarymas rodo, kad „Stargate Hydrogen“ pasiekė brandos lygį, leidžiantį pelnyti didžiosios pramonės pasitikėjimą“, – sakė „Stargate Hydrogen“ vadovas Marko Virkebau.

    „Šis projektas, įgyvendintas kartu su „Fortum“, patvirtina, kad mūsų technologija ir komanda pasirengusios remti augančią vandenilio ekonomiką Šiaurės šalyse ir už jų ribų“, – pridūrė jis.

  • „ENNA Geo“ perima tris geotermijos licencijas Kroatijoje: ką tai reiškia elektros gamybai?

    „ENNA Geo“ perima tris geotermijos licencijas Kroatijoje: ką tai reiškia elektros gamybai?

    Kroatijos ENNA Group geotermijos dukterinė bendrovė „ENNA Geo“ pasirašė susitarimą įsigyti bendrovę IGeoPen, priklausančią Jungtinės Karalystės įmonei A14 Energy Limited. Sandoriu perimamos trys geoterminės žvalgybos licencijos Ernestinovo, Sječe ir Pčelić teritorijose.

    Numatyta, kad atsiskaitymas bus mišrus: pradinė įmoka ir kintama dalis, susieta su būsima komercine elektros gamyba kiekvienoje teritorijoje. „ENNA Geo“ perimtų pilną šių vietų nuosavybę, o sandorio užbaigimas planuojamas 2026 metų antrąjį pusmetį.

    Du elektrinių projektai jau pažengę

    „ENNA Geo“ Kroatijoje jau vysto du pažengusios stadijos geoterminių elektrinių projektus. Vienas jų yra Zagocha prie Slatinos, kur numatoma 20 megavatų elektrinė prijungiamoji galia, kitas – Babina Greda su 15 megavatų galia.

    Skelbiama, kad Zagocha projektas šiuo metu laikomas labiausiai pažengusiu geoterminės elektrinės projektu Kroatijoje. Planuojama, kad elektrinė per metus pagamintų daugiau kaip 130 000 megavatvalandžių elektros, o tokio kiekio pakaktų daugiau nei 42 000 namų ūkių poreikiams.

    Giliausi gręžiniai ir aukšta temperatūra

    Slatina 2 eksploataciniame plote užbaigtas 4 582 metrų gylio gręžinys, kuris įvardijamas kaip giliausias geoterminis gręžinys Kroatijoje. Nurodoma, kad vandens temperatūra jame siekia iki 211 laipsnių Celsijaus, o tai sudaro palankias sąlygas elektros gamybai.

    Babina Greda projekte gręžinio gylis siekia 4 083 metrus, o vandens temperatūra yra apie 180 laipsnių Celsijaus, taip pat tinkama elektros gamybai. Bendrovė pabrėžia ir liekamosios šilumos panaudojimo kryptis, kurios dažnai tampa svarbia geotermijos ekonomikos dalimi, pavyzdžiui, pramonėje, šiltnamiuose, šildymui ar džiovykloms.

    Investicijos ir planuojami terminai

    Bendra investicija į Zagocha projektą vertinama 162 300 000 eurų, o veiklos pradžia siejama su 2030 metais. Babina Greda projektui nurodoma 121 800 000 eurų investicija, o komercinės veiklos startas prognozuojamas 2032 metais.

    Energetikos rinkoje geotermija vis dažniau vertinama kaip vietinis, nuo oro sąlygų mažiau priklausantis atsinaujinantis šaltinis, galintis stabiliai tiekti bazinę generaciją. Tokie projektai dažniausiai reikalauja didelių pradinių investicijų ir rizikos valdymo žvalgybos etape, tačiau sėkmės atveju gali užtikrinti ilgalaikę, prognozuojamą gamybą ir papildomas šilumos panaudojimo pajamas.