CP v2

Category: Energetika

  • Jordanija pritarė 930 mln. eurų žaliajam amoniako projektui Akaboje: ką tai pakeis eksportui

    Jordanija pritarė 930 mln. eurų žaliajam amoniako projektui Akaboje: ką tai pakeis eksportui

    Jordanijos Ministrų Taryba pritarė pirmajam šalies žaliajam vandenilio ir žaliojo amoniako projektui: Akabos uosto mieste planuojama maždaug 930 mln. eurų vertės gamykla. Projektą vysto bendra įmonė, kurioje dalyvauja su Japonija siejama „Hynfra Group“ ir regioninė pramonės bendrovė „Fidelity Group“.

    Numatoma, kad objektas veiks visiškai nepriklausomai nuo nacionalinio elektros tinklo, naudodamas nuosavą saulės elektrinių parką ir energijos kaupimą. Jordanijai, ilgą laiką priklausomai nuo energijos importo, tai reikšmingas signalas apie siekį kurti eksportui skirtą švarių energijos išteklių pramonę.

    Kaip veiks off-grid gamykla

    Pagal pristatytą koncepciją gamykla elektrą gamins iš maždaug 550 megavatų saulės elektrinių, o sistemos stabilumui numatytas apie 500 megavatvalandžių energijos kaupiklis. Vietoje elektros energija būtų naudojama vandens elektrolizei, taip gaminant žaliąjį vandenilį.

    Vėliau vandenilis būtų paverčiamas žaliuoju amoniaku, kurį lengviau sandėliuoti ir transportuoti nei vandenilį. Projektiniu pajėgumu planuojama pagaminti apie 100 000 tonų žaliojo amoniako per metus, o didžioji dalis produkcijos būtų skirta eksportui.

    Kodėl pasirinktas amoniakas

    Amoniakas pasaulyje laikomas vienu praktiškiausių būdų perkelti žaliąjį vandenilį į tarptautinę prekybą, nes jis turi išvystytą logistiką ir gali būti gabenamas jūrų keliais. Be to, amoniakas yra pagrindinė trąšų pramonės žaliava, todėl paklausa išlieka didelė net ekonomikai svyruojant.

    Kita kryptis, kuri pastaraisiais metais sparčiai auga, yra laivybos siekis mažinti taršą: amoniakas vertinamas kaip potencialus mažesnių emisijų kuras arba kurą pakeičianti žaliava. Būtent šie du sektoriai dažnai įvardijami kaip sritys, kuriose šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas yra sudėtingas, o alternatyvų reikia kuo greičiau.

    Terminai ir svarbiausias testas

    Skelbiama, kad finansinį projekto užbaigimą tikimasi pasiekti 2027 metų rugsėjį, o komercinė veikla galėtų startuoti 2030 metų lapkritį. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiais metais svarbiausias rodiklis bus investuotojų ir kreditorių pasiryžimas finansuoti didelės apimties pramoninį objektą, kurio pajamos priklausys nuo būsimų ilgalaikių sutarčių.

    Projektas išsiskiria tuo, kad numato nuosavą energijos gamybą ir kaupimą, todėl kritiškai svarbu užtikrinti stabilų elektrolizės ir visos chemijos grandinės darbą. Jei deklaruojami terminai bus išlaikyti, Jordanija galėtų sustiprinti Akabos uosto vaidmenį kaip energijos produktų eksporto vartus ir papildyti tradicinį eksportą naujos kartos pramonine produkcija.

    „Šis sprendimas žymi naują etapą, kuriame Jordanija gali tapti reikšminga žaliojo vandenilio ir žaliojo amoniako tiekimo grandinės dalimi“, – sakė projekto atstovai, pristatydami vyriausybės pritarimą.

    Valstybės lygmens patvirtinimas dar nereiškia, kad gamykla bus pastatyta, tačiau jis sukuria aiškesnį teisinį ir institucinį kelią. Jei finansavimas bus užtikrintas, iki dešimtmečio pabaigos Jordanija galėtų pradėti eksportuoti žaliąjį amoniaką į tarptautines rinkas ir taip keisti šalies ekonominį profilį nuo energijos importuotojo link švarios pramonės eksportuotojo.

  • Paskelbti 2026 metų Europos tvarios energijos apdovanojimų finalistai: spręs ir visuomenės balsai

    Paskelbti 2026 metų Europos tvarios energijos apdovanojimų finalistai: spręs ir visuomenės balsai

    Kas pateko į finalą

    Europos Komisija paskelbė 2026 metų Europos tvarios energijos apdovanojimų (EUSEW) finalininkus. Į finalą trijose kategorijose pateko devyni kandidatai ir projektai, atrinkti už pažangą energijos efektyvumo ir atsinaujinančios energijos srityse.

    Apdovanojimai kasmet išskiria sprendimus, kurie gali būti pritaikomi plačiau Europoje: nuo pastatų renovacijos finansavimo iki mažo anglies dioksido pėdsako šildymo ir vėsinimo. Organizatoriai pabrėžia, kad dėmesys skiriamas realiai įgyvendintiems rezultatams, o ne vien idėjoms.

    Trys kategorijos ir jų akcentai

    Kategorijoje Mažos ir vidutinės įmonės, skatinančios energijos efektyvumą, vertinami inovatyvūs verslo ar finansavimo modeliai, padedantys diegti efektyvumo sprendimus pastatuose ir pramonėje. Tarp finalininkų minimos platformos ir iniciatyvos, kurios pritraukia gyventojų investicijas, siūlo pažangius vėsinimo sprendimus ar mažina energetinį skurdą, siejant būsto finansavimą su renovacijos konsultacijomis.

    Vietos energijos veiksmų kategorijoje dėmesys skiriamas bendruomenių ir savivaldybių iniciatyvoms, kurios vietos lygmeniu spartina perėjimą prie švarios energijos. Į finalą pateko projektai, orientuoti į iškastinių dujų atsisakymą esamuose pastatuose, renovacijos bendradarbiavimo platformas ir energijos bendrijų bei vietos valdžios partnerystes.

    Kategorijoje Moterys energetikoje apdovanojamos lyderės, kurių veikla padeda į priekį stumti švarios energijos transformaciją ir lyčių lygybę sektoriuje. Finalininkių darbai apima piliečių atsinaujinančios energijos projektų telkimą ir finansavimą, lyderystę reguliavimo aplinkoje bei inovacijas, skatinančias mažo anglies dioksido pėdsako šilumos sprendimus.

    Kaip bus išrinkti nugalėtojai

    Nugalėtojus lems viešas balsavimas internetu, kuris vyksta iki gegužės 31 dienos. Rezultatai bus paskelbti EUSEW apdovanojimų ceremonijoje Briuselyje birželio 9 dieną.

    Šis formatas leidžia įsitraukti plačiajai visuomenei, tačiau kartu didina dėmesį projektų komunikacijai ir skaidrumui: rinkėjams svarbu suprasti, kokią apčiuopiamą naudą kandidatai sukuria gyventojams ir verslui. Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija remti sprendimus, kurie mažina sąskaitas už energiją, didina atsparumą kainų svyravimams ir spartina renovaciją.

    Pats EUSEW renginys vyks hibridiniu formatu Briuselyje ir internetu birželio 9–11 dienomis. Tai vienas didžiausių kasmetinių Europos renginių, skirtų atsinaujinančiai energijai ir efektyviam jos vartojimui, apimantis politikos konferenciją, apdovanojimus, energetikos mugę ir jaunųjų energetikos ambasadorių iniciatyvas.

  • Čekijos hidroakumuliacinė Dlouhé Stráně po modernizacijos pasiekė gamybos rekordą

    Čekijos hidroakumuliacinė Dlouhé Stráně po modernizacijos pasiekė gamybos rekordą

    Kovo rezultatas pranoko ankstesnį rekordą

    Čekijoje veikianti hidroakumuliacinė elektrinė Dlouhé Stráně kovą pagamino 83,073 gigavatvalandės elektros ir taip pasiekė naują mėnesio rekordą. Apie tai pranešė didžiausia šalies energetikos bendrovė „ČEZ“.

    Įmonės teigimu, rezultatas beveik 1 proc. viršijo ankstesnį rekordą, fiksuotą 2020 metais balandį. Rekordinė gamyba sutapo su reikšmingos modernizacijos programos pabaiga 30 metų veikiančiame objekte.

    Investicijos didino patikimumą ir našumą

    Per pastaruosius penkerius metus „ČEZ“ į Dlouhé Stráně atnaujinimus investavo apie 41 mln. eurų. Pagrindinis tikslas buvo didinti įrenginių patikimumą ir efektyvumą, kad elektrinė galėtų stabiliai dirbti esant didesniems tinklo svyravimams.

    Vienas svarbiausių darbų 2021 metais buvo viršutinio baseino eksploatacinio tūrio padidinimas iki 2,72 mln. kubinių metrų. Tai, pasak operatoriaus, vieno ciklo gamybos pajėgumą padidino maždaug 6 proc.

    Elektrinė veikia kaip tinklo baterija

    Dlouhé Stráně įrengta giliai po žeme ir veikia kaip didelė baterija: kai elektros perteklius, vanduo pumpuojamas į viršutinį baseiną, o piko metu leidžiamas žemyn ir gamina elektrą. Tokios elektrinės ypač svarbios augant vėjo ir saulės generacijai, kurios gamyba priklauso nuo oro sąlygų.

    Operatorius pabrėžia, kad objektas prisideda prie Čekijos elektros sistemos stabilumo ir gali padėti atkurti tiekimą po visiško elektros tiekimo sutrikimo. Tarp išskirtinių elektrinės faktų minimos ir didelės galios reversinės turbinos, kurios leidžia greitai pereiti nuo siurbimo režimo prie gamybos.

    „Dlouhé Stráně jau seniai laikome išskirtinai svarbia Čekijos elektros tinklo dalimi“, – sakė „ČEZ“ hidroelektrinių padalinio vadovas Róbert Heczko.

    Jis pridūrė, kad reguliarūs priežiūros darbai ir nuosekli modernizacija turi tiesioginį teigiamą poveikį tiek gamybos apimtims, tiek elektrinės būklei. „ČEZ“ modernizacijos programa apima ir kitus šalies hidroenergetikos objektus, o bendras efektyvumo augimas, bendrovės vertinimu, kai kur siekia iki 10 proc.

  • „ALTEO“ pajamos šoktelėjo iki 100 mln. eurų, bet pelningumą sumažino vienkartinis mokestis

    Augimas, kurį prislopino mokestis

    Vengrijos atsinaujinančios energetikos bendrovė „ALTEO“ 2026 metų pirmąjį ketvirtį padidino pajamas 24 proc. iki maždaug 100 mln. eurų. Rezultatą, kaip skelbia įmonė, daugiausia lėmė plėtra žiedinės ekonomikos paslaugose ir saulės energetikos projektai.

    Vis dėlto įmonės EBITDA per tą patį laikotarpį sumažėjo 23 proc. iki maždaug 7,7 mln. eurų. Pagrindinė kritimo priežastis – vienkartinis vadinamasis netikėtų pajamų mokestis energijos tiekėjams, apskaičiuotas kaip 0,5 proc. nuo 2025 metų pajamų ir sumokėtas per pirmąjį ketvirtį.

    Kas dar spaudė rezultatus

    „ALTEO“ nurodė, kad ketvirčio rodiklius papildomai apsunkino mažesnės maržos sisteminių paslaugų rinkoje ir mažesnė nuo oro sąlygų priklausomų elektrinių generacija. Tai tipinė rizika atsinaujinančios energetikos portfeliui, ypač kai vėjo ir saulės ištekliai svyruoja sezoniškai.

    Pajamos iš atsinaujinančių išteklių taip pat traukėsi dėl to, kad „Pannon Szélerőmű“ pasitraukė iš Vengrijos privalomo supirkimo tarifo sistemos KÁT, kuri rinkos dalyviams įprastai užtikrina palankesnes kainodaros sąlygas. Tokie perėjimai dažnai reiškia didesnę priklausomybę nuo rinkos kainų ir didesnį rezultatų nepastovumą.

    Žiedinė ekonomika ir saulės projektai amortizavo smūgį

    Įmonė pabrėžė, kad žiedinės ekonomikos segmentas padėjo kompensuoti dalį neigiamų veiksnių. Tam įtakos turėjo „ALTEO Circular“ įsigijimas ir praėjusių metų birželį pradėjusio veikti atliekų tvarkymo padalinio veiklos įsibėgėjimas.

    Reikšmingu indėliu tapo ir didelis saulės energetikos projektas, įgyvendintas „MOL“ užsakymu Algyő vietovėje. „MOL“ yra didžiausia Vengrijos naftos bendrovė, valdanti šalies naftos perdirbimo gamyklą, be to, ji yra ir viena „ALTEO“ akcininkių.

    „Nepaisant sudėtingesnių išorinių aplinkybių, daug dėmesio skiriame strategijos įgyvendinimui, kad užtikrintume ilgalaikį augimą ir kompensuotume mažiau palankias rinkos sąlygas“, – sakė „ALTEO“ vadovas Attila Chikán Jr.

    Jis teigė, kad 2026 metų pirmosiomis savaitėmis bendrovė trijose vietose pradėjo eksploatuoti elektros energijos kaupimo įrenginius, kurių bendra galia siekia 70 megavatų. Pasak vadovo, šių pajėgumų uždarbio potencialas reikšmingiau turėtų atsispindėti nuo antrojo ketvirčio, kai įrenginiai pilnu pajėgumu dalyvaus rinkoje.

    „ALTEO“ taip pat pranešė, kad plėtė dujinių variklių pajėgumus per naują įsigijimą ir sėkmingai praėjo perdavimo sistemos operatoriaus MAVIR aFRR akreditacijos bandymus. Įmonė sieja šį žingsnį su Vengrijos prisijungimu prie PICASSO platformos, kuri atveria galimybes teikti balansavimo paslaugas platesnėje Europos rinkoje.

    Papildomu stabilumo signalu įmonė įvardijo pratęstas ilgalaikes sutartis: su Ózdi Távhőtermelő és Szolgáltató Kft. šilumos tiekimo susitarimas pratęstas iki 2040 metų, o su „Heineken Hungária Sörgyárak“ – iki 2029 metų pabaigos. Tokios sutartys paprastai padeda mažinti pajamų svyravimus, ypač kai rinkoje didėja kainų nepastovumas.

  • Vakarų Graikija planuoja 105 MW viešą saulės parką: žadama iki 62 proc. mažesnė elektra

    Vakarų Graikija planuoja 105 MW viešą saulės parką: žadama iki 62 proc. mažesnė elektra

    Didžiausias bendruomeninis parkas šalyje

    Vakarų Graikijos regionas planuoja įgyvendinti 105 MW galios viešą saulės elektrinių parką Aitoloakarnanijos prefektūroje. Projektas siejamas su Graikijoje įtvirtinta bendruomeninės ir kooperatinės energetikos schema, skirta platesniam gyventojų ratui.

    Skelbiama, kad tai būtų didžiausias tokio tipo bendruomeninis saulės projektas Graikijoje ir vienas didžiausių Europoje pagal deklaruojamą modelį bei apimtį. Parką numatoma vystyti viešojoje žemėje Mesolongyje.

    Kam skirta ir ką žada

    Pagal pristatytus planus, užbaigus projektą daliai gavėjų elektros sąnaudos galėtų sumažėti iki 62 proc. Numatoma, kad tai prisidėtų prie didesnio energijos saugumo tiek ūkininkams, tiek gyventojams, ypač tiems, kuriems sąskaitos už elektrą yra didelė biudžeto dalis.

    Teigiama, kad tiesioginė nauda būtų skirta apie 17 000 pažeidžiamų namų ūkių, o platesnis poveikis galėtų paliesti beveik 300 000 gyventojų 12 savivaldybių. Projekto aprašyme taip pat minimi 147 000 ūkininkų ir piliečių kaip tikslinė grupė, kuriai būtų kuriamas ilgalaikis kainų stabilumo mechanizmas.

    Finansavimas ir politinis kontekstas

    Dalį finansavimo planuojama užtikrinti per Vakarų Graikijos regioninę veiksmų programą, kuriai šiam tikslui numatyta 25 000 000 eurų. Tai reiškia, kad projektas remtųsi ne vien privačiu kapitalu, bet ir regioninės plėtros lėšomis.

    Vieta parinkta viešojoje teritorijoje, kuri regionui suteikta per Žemės ūkio plėtros ministerijos sprendimus. Toks modelis atspindi platesnę Europos tendenciją, kai savivaldybės ir regionai per atsinaujinančios energetikos projektus siekia mažinti energijos skurdo riziką ir didinti vietinės gamybos dalį.

    „Įgyvendiname energetinę demokratiją: didžiausias viešas bendruomeninis fotovoltinis parkas šalyje padės šimtams tūkstančių gyventojų“, – sakė Graikijos pareigūnai, pristatydami schemą.

    Ekspertai pažymi, kad galutinis poveikis sąskaitoms priklausys nuo prijungimo prie tinklo terminų, elektros rinkos kainų dinamikos ir to, kaip tiksliai bus paskirstoma pagaminta energija gavėjams. Vis dėlto viešųjų bendruomeninių saulės parkų plėtra laikoma vienu sparčiausių būdų didinti atsinaujinančios energijos dalį, kartu nukreipiant naudą socialiai jautriausioms grupėms.

  • Derybos dėl NIS perėmimo įgauna pagreitį: „MOL“ jau sutiko dėl perdirbimo apimčių

    Derybos dėl NIS perėmimo įgauna pagreitį: „MOL“ jau sutiko dėl perdirbimo apimčių

    Serbijos energetikos ir kasybos ministrė Dubravka Đedović Handanović teigia, kad derybos tarp Rusijos kontroliuojamos NIS ir Vengrijos energetikos grupės „MOL“ juda į priekį. Pasak jos, artimiausiomis dienomis numatyti tolesni susitikimai, kuriuose bus derinamos likusios komercinės ir teisinės detalės.

    Ministrė taip pat nurodė, kad iki gegužės 15 arba 16 dienos turėtų atsirasti sąlygos dalimi informacijos pasidalyti su Jungtinėmis Valstijomis, kurioms esą reikės pritarti sutarčiai. Tokia formuluotė rodo, kad sandoris gali būti jautrus sankcijų ir tarptautinio reguliavimo kontekstui, o galutiniam sprendimui svarbi ne tik regioninė, bet ir geopolitinė dimensija.

    „Vienas iš esminių klausimų yra „MOL“ įsipareigojimas dėl metinio perdirbimo lygio, ir dėl to jau pasiekėme susitarimą“, – sakė Dubravka Đedović Handanović.

    Anot ministrės, papildomi klausimai daugiausia susiję su komercinėmis sąlygomis: produkcijos realizavimu Serbijos rinkoje ir logistikos sprendiniais. Serbijai svarbu užtikrinti, kad vidaus rinka būtų stabiliai aprūpinta Pančevo naftos perdirbimo gamyklos produkcija, todėl derybose akcentuojamas tiekimo saugumas ir rinkos balansas.

    Kita derybų kryptis susijusi su naujo Serbijos ir Vengrijos naftotiekio projektu. Ministrė išskyrė, kad dar teks išspręsti teisinius aspektus, susijusius su infrastruktūros statyba, nes tokie projektai paprastai apima leidimus, žemės naudojimo klausimus, aplinkosauginius reikalavimus ir tarptautinius įsipareigojimus.

    Regiono energetikos rinkoje tokio pobūdžio sandoriai dažnai vertinami ne vien kaip verslo sprendimai, bet ir kaip strateginiai žingsniai, turintys įtakos kuro tiekimo grandinėms, perdirbimo pajėgumų panaudojimui ir kainų stabilumui. Jei susitarimas bus užbaigtas, jis gali reikšmingai pakeisti NIS valdymo struktūrą ir sustiprinti „MOL“ pozicijas Pietryčių Europoje.

  • Italijoje gimė aitvarų karuselė: aukštumų vėją gaudanti sistema galėtų prilygti 2 500 turbinų

    Italijoje gimė aitvarų karuselė: aukštumų vėją gaudanti sistema galėtų prilygti 2 500 turbinų

    Italijos inžinierių kuriama alternatyva tradicinėms vėjo jėgainėms skamba neįprastai: energiją siūloma gaminti ne nuo bokštų su mentėmis, o iš aukštai skraidančių aitvarų, valdomų ir sinchronizuojamų vienoje sistemoje. Sprendimas dažniausiai vadinamas „KiteGen Carousel“ ir remiasi idėja pasiekti stipresnius, pastovesnius vėjus kelis šimtus metrų ar dar aukščiau virš žemės.

    Pagrindinė problema, kurią bando spręsti tokios technologijos kūrėjai, yra žemutinių oro sluoksnių vėjo nepastovumas ir turbulencija. Kuo aukščiau, tuo vėjas paprastai tampa tolygesnis, o didesnis jo greitis reiškia ir didesnį energijos potencialą, nes vėjo energija labai stipriai priklauso nuo greičio.

    Kaip veikia aitvarų karuselė?

    Sistemos esmė yra ant žemės esantis žiedinis bėgis su generatoriais ir tvirti trosai, prie kurių pritvirtinti keli ar keliolika aerodinaminių sparnų tipo aitvarų. Skriedami nustatytomis trajektorijomis, aitvarai sukuria didelę trosų trauką, o ši mechaninė jėga paverčiama elektros energija sukant generatorius žemėje.

    Skirtingai nei įprastos vėjo jėgainės, čia nereikia itin aukštų bokštų ir didžiulių menčių, todėl teoriškai mažėja dalis konstrukcinių ir logistikos iššūkių. Vis dėlto technologinis sudėtingumas persikelia į valdymą: aitvarus būtina tiksliai koordinuoti, kad trauka būtų stabili, o skrydžio trajektorijos nesikirstų.

    Kodėl tai laikoma potencialiai dideliu proveržiu?

    Kūrėjų pristatymuose akcentuojama, kad vienas toks kompleksas galėtų pagaminti tiek energijos, kiek labai didelis įprastų vėjo turbinų parkas, kai kur minimi ir palyginimai su iki 2 500 turbinų. Tokie skaičiai vertintini kaip teorinės projekcijos ar maksimalūs scenarijai, nes reali gamyba priklauso nuo vietovės vėjo sąlygų, sistemos mastelio, patikimumo ir veikimo laiko.

    Praktikoje svarbiausias klausimas būtų ne tik pikinė galia, bet ir nuosekli metinė generacija bei eksploatacijos kaštai. Aukštumų vėjo sprendimai žada didesnį pajėgumo koeficientą, tačiau tam reikia itin patikimų valdymo algoritmų, atsparių medžiagų, saugumo zonų ir aiškios integracijos į elektros tinklą.

    Iššūkiai: sauga, patikimumas ir poveikis aplinkai

    Aitvarų sistemos turi spręsti aviacijos saugos ir oro erdvės naudojimo klausimus, nes skraidantys įrenginiai reikalauja suderinamumo su skrydžių koridoriais bei vietos taisyklėmis. Ne mažiau svarbus ir patikimumas: trosų nuovargis, ekstremalūs orai, apledėjimas ar audros gali tapti esminiais rizikos veiksniais.

    Kitas aspektas yra poveikis aplinkai ir laukinei gamtai. Tradicinės vėjo jėgainės dažnai kritikuojamos dėl rizikos paukščiams ir šikšnosparniams, o aitvarų sistemos, nors ir be didelių menčių, taip pat turėtų būti vertinamos dėl galimo poveikio migracijos keliams ir triukšmo, priklausomai nuo konkretaus įrengimo.

    Jei technologija pasiteisintų komerciniu mastu, ji galėtų tapti nišine alternatyva regionams, kur sudėtinga statyti aukštas konstrukcijas ar kur ypač vertingi aukštesnių sluoksnių vėjai. Tačiau iki to dar reikės įrodyti ne tik efektyvumą, bet ir ilgalaikį patikimumą, aiškią ekonominę naudą bei sklandų reguliacinį suderinamumą.

  • Biomasės energetika V4 šalyse kelia klausimų: duomenų spraga rodo galimą miškų pernaudojimą

    Biomasės energetika V4 šalyse kelia klausimų: duomenų spraga rodo galimą miškų pernaudojimą

    Kur atsiranda duomenų spraga?

    V4 šalyse, tai yra Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje, biomasės energetikos tvarumą temdo ryškus duomenų nesutapimas. Tyrime, lyginant Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro medienos išteklių balansus ir „Eurostat“ energijos balansus, fiksuojamas reikšmingas skirtumas tarp deklaruojamos medienos kilmės biokuro pasiūlos ir suvartojimo.

    REKK vyresnioji tyrėja Gabriella Szajkó daro išvadą, kad spragą gali lemti keli veiksniai: nelegali medienos ruoša, nedeklaruotas medienos kuro importas, energijai naudojama apvalioji mediena ar kitos nei malkos kategorijos, biomasė iš ne miško žemės, žemės ūkio biomasė, taip pat statistinės metodikos ir apskaitos paklaidos.

    „Laikas iš naujo įvertinti biomasės energetiką“, – sakė Gabriella Szajkó.

    Pasak jos, ilgą laiką ES politika siuntė signalus, skatinusius didesnį miškų išteklių naudojimą, o tai gali prieštarauti tikslui iki 2050 metų pasiekti klimatui neutralų ūkį. Tyrimas pabrėžia, kad V4 šalyse rizikos ženklai gali būti dar ryškesni.

    Skaičiai: nuo ES vidurkio iki V4 išskirtinumo

    Analizėje nurodoma, kad per pastaruosius du dešimtmečius biomasės energijos gamyba ES augo tiek absoliučiai, tiek palyginti su kitais atsinaujinančiais šaltiniais. Nors sparčiai plėtėsi saulės ir vėjo energetika, kietasis biokuras iš medienos išliko didžiausia atsinaujinančios energijos kategorija daugelyje šalių.

    Tačiau medienos biomasė nėra neribotas išteklius, o duomenų neatitikimai kelia klausimą, ar deklaruojamas „klimato neutralumas“ nėra paremtas pernelyg optimistinėmis prielaidomis. ES mastu tyrimas mini apie 12 proc. vidutinę spragą tarp bendrų panaudojimo apimčių ir deklaruojamų šaltinių, o duomenų neapibrėžtumas 2009–2015 metais didėjo.

    V4 šalių situacija išsiskiria labiau: 2009–2017 metais spraga čia siekė apie 33–56 proc. Vertinant bendrą energinį ir neenerginį medienos panaudojimą, lyginant su metiniu miškų prieaugiu, trijose iš keturių šalių matomas pernaudojimo požymis, o bendras netvarumo „rezervas“ gali būti ypač didelis.

    Kas vyksta atskirose šalyse?

    Čekijoje spraga, tyrimo duomenimis, mažėjo nuo maždaug 35 proc. 2009 metais iki 12 proc., tačiau tai aiškinama 2017 metais suaktyvėjusiu žievėgraužio protrūkiu. Dėl jo smarkiai išaugo sanitariniai kirtimai ir oficialiai registruota medienos pasiūla, o tai laikinai „pagerino“ balansą.

    Vengrijoje deklaruojamas suvartojimas buvo apie 53–66 proc. didesnis nei deklaruojami šaltiniai, todėl neatitikimas išliko vienas didžiausių. Lenkijoje iki 2017 metų dalis medienos apskaitos buvo žymima kaip nežinomos kilmės, o po 2015 metų jos apimtys statistikoje augo itin sparčiai, nors bendras skirtumas ilgainiui mažėjo.

    Slovakijoje ryškesnė spraga išryškėjo po 2010 metų ir, tyrimo vertinimu, siekė apie 26–46 proc., net ir tuo metu, kai didesnę pasiūlą turėjo užtikrinti vadinamieji gelbėjimo kirtimai. Autoriai pabrėžia, kad skirtingos apskaitos taisyklės ir importo deklaravimo netolygumai gali iškraipyti realų vaizdą.

    Politikos paskatos ir rizika klimatui

    Tyrime teigiama, kad nors bendras energijos poreikis kai kuriose srityse mažėjo, šilumos ir elektros gamintojai dėl tiesioginių ir netiesioginių ES paskatų didino kietojo biokuro naudojimą. V4 šalyse pirminių kietųjų biokurų naudojimas energijos transformacijai augo greičiau nei daugelyje kitų ES valstybių.

    Namų ūkiai išlieka didžiausias biomasę naudojantis sektorius V4 regione: šios šalys sudaro apie 14 proc. ES gyventojų, tačiau, tyrimo duomenimis, sunaudoja apie 21 proc. viso namų ūkių kietojo biokuro ES. Tai reiškia, kad bet kokie biokuro tiekimo ar kainų pokyčiai čia turi didesnį socialinį poveikį.

    Autoriai ragina stiprinti stebėsenos, ataskaitų teikimo ir patikros principus, kad būtų aiškiau atskirta, kiek biokuro iš tiesų gaunama iš tvarių šaltinių. Kartu siūloma iš naujo įvertinti, ar dabartinė biomasės energetikos plėtra suderinama su klimato tikslais, ypač jei mažėja miškų anglies sankaupos ir didėja deginimo emisijos.

    Kontekstas svarbus ir politiniu požiūriu: ES atsinaujinančios energijos tikslai bei tvarumo kriterijai didina spaudimą tiksliai apskaityti biomasės kilmę. Jei duomenų spragos išliks, valstybėms gali tekti rinktis tarp griežtesnių taisyklių, spartesnio perėjimo prie mažiau išteklių reikalaujančių technologijų ir papildomų priemonių miškų anglies sinkams apsaugoti.

  • „DEPA Commercial“ laimėjo Bulgartransgaz LNG konkursą: 500 GWh krovinys keliaus per Aleksandrupolį

    „DEPA Commercial“ laimėjo Bulgartransgaz LNG konkursą: 500 GWh krovinys keliaus per Aleksandrupolį

    Graikijos dujų bendrovė „DEPA Commercial“ laimėjo Bulgartransgaz tarptautinį suskystintų gamtinių dujų (LNG) tiekimo konkursą, skirtą Bulgarijos perdavimo sistemos eksploataciniams poreikiams užtikrinti. Konkursas buvo vykdomas per Bulgarijos energijos biržą Balkan Gas Hub.

    Pagal konkursą numatytas 500 GWh, arba 0,5 TWh, LNG kiekis. Tai prilygsta maždaug 45–50 mln. kubinių metrų gamtinių dujų, priklausomai nuo dujų kokybės ir energinės vertės, todėl toks krovinys gali turėti apčiuopiamą reikšmę trumpalaikiam regiono balansui.

    Skelbiama, kad krovinys turėtų būti pristatytas į Aleksandrupolio plaukiojantį SGD terminalą (FSRU) per pirmąsias dešimt rugpjūčio dienų. Ten dujos bus išdujintos ir vamzdynais nukreiptos į Bulgariją.

    Regioninis kontekstas ir reikšmė

    Aleksandrupolio FSRU pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių Pietryčių Europos taškų, leidžiančių didinti tiekimo šaltinių įvairovę ir mažinti priklausomybę nuo vienos krypties dujų srautų. Tokie konkursai ir krovinių planavimas per terminalus suteikia perdavimo operatoriams daugiau lankstumo valdant sezoninius svyravimus.

    Bulgarijai LNG pirkimai per regioninius terminalus yra būdas užsitikrinti papildomus kiekius, kai rinkoje išauga paklausa arba reikia sustiprinti sistemos patikimumą. Praktikoje tai taip pat padeda formuoti konkurencingesnę kainodarą, nes atsiranda daugiau alternatyvų tiekėjams ir maršrutams.

    Įmonės komentaras

    „Teigiamas šio konkurso rezultatas parodo, kokia svarbi yra efektyvi suinteresuotų šalių partnerystė siekiant energetinio saugumo“, – sakė „DEPA Commercial“ prekybos koordinuojantis direktorius Christos Basdekis.

    Pasak jo, bendrovė veikia Pietryčių Europos gamtinių dujų rinkose ir siekia artimiausiais metais toliau prisidėti prie tiekimo saugumo regione. Energetikos rinkoje tai reiškia nuoseklų dalyvavimą trumpalaikiuose pirkimuose, sandoriuose biržose ir logistikos grandinėse, kurios leidžia dujas nukreipti ten, kur jų labiausiai reikia.

  • Slovakija įpareigojo SPP sukaupti 17,5 TWh dujų: kiek tai kainuos valstybei ir kodėl dabar

    Slovakija įpareigojo SPP sukaupti 17,5 TWh dujų: kiek tai kainuos valstybei ir kodėl dabar

    Privalomas kaupimo grafikas

    Slovakijos vyriausybė nustatė privalomą gamtinių dujų kaupimo grafiką valstybinei energetikos bendrovei SPP, siekdama užsitikrinti tiekimo saugumą artėjančiam šildymo sezonui. Sprendimas reiškia, kad dalis atsargų bus kaupiama ne pagal komercinę logiką, o pagal valstybės nustatytą poreikį.

    Pagal nustatytą planą SPP iki liepos 1 dienos privalo turėti 5,6 TWh dujų, iki rugsėjo 1 dienos atsargos turi pasiekti 13 TWh. Didžiausias reikalavimas numatytas laikotarpiu nuo spalio 1 dienos iki gruodžio 1 dienos, kai 17,5 TWh lygis turi būti pasiektas bent vieną dieną.

    Ką reiškia 17,5 TWh?

    Galutinis tikslas atitinka maždaug 1,6 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Toks dydis paprastai vertinamas kaip reikšminga nacionalinių atsargų dalis, leidžianti sumažinti riziką, jei žiemą išaugtų suvartojimas ar sutriktų importo srautai.

    Pačiai SPP, kaip nurodoma viešai aptartuose skaičiavimuose, savo klientų portfelio poreikiams pakaktų apie 8 TWh. Tačiau vyriausybė reikalauja papildomai sukaupti dar 9,5 TWh, kad atsargos veiktų kaip platesnė nacionalinė saugumo priemonė, o ne tik įmonės komercinis rezervas.

    Kodėl rinkai tai nepatrauklu?

    Vyriausybė sprendimą grindžia tuo, kad dabartinėmis rinkos sąlygomis didelio masto kaupimas komerciniams žaidėjams gali būti finansiškai nepatrauklus. Viena priežasčių yra santykinai mažas skirtumas tarp vasaros ir žiemos dujų kainų, dėl kurio sandėliavimas, kaip pelno strategija, praranda patrauklumą.

    Energetikos rinkoje atsargų kaupimo ekonomika dažnai remiasi sezoniškumu: pigiau įsigyti dujas vasarą, o žiemą jų vertė būna didesnė. Kai šis kainų skirtumas susitraukia, sandėliavimo sąnaudos ir rizikos gali viršyti galimą naudą, todėl valstybė renkasi įpareigojimus ir kompensavimo mechanizmą.

    Kiek kainuos ir kaip bus kompensuojama?

    Valstybė numato kompensuoti SPP grynąsias papildomų apimčių sąnaudas, įskaitant sandėliavimo pajėgumų rezervavimą ir su prekės praradimais susijusius nuostolius. Bendra numatoma šių įsipareigojimų kaina siekia apie 64 mln. eurų.

    Skelbiama, kad kompensavimo praktika gali būti įgyvendinta mažinant dividendus, kuriuos SPP įprastai perveda į valstybės biudžetą. Tokiu būdu valstybė faktiškai padengtų papildomas išlaidas ne per tiesioginę išmoką, o per mažesnes įplaukas iš valdomos įmonės.

    „Dabartinės rinkos sąlygos, ypač mažas vasaros ir žiemos kainų skirtumas, daro didelį kaupimą komerciškai nepatrauklų“, – sakė dujų rinkos specialistas Brendanas A’Hearns.

    Šis modelis rodo platesnę tendenciją Europoje, kai energetinio saugumo tikslai vis dažniau derinami su valstybės vaidmens stiprinimu kritinės infrastruktūros ir atsargų valdyme. Tokie sprendimai paprastai vertinami kaip draudimas nuo tiekimo šokų, tačiau kartu kelia klausimų dėl to, kaip sąnaudos ilgainiui pasiskirstys tarp biudžeto, įmonės finansų ir galutinių vartotojų.