CP v2

Category: Energetika

  • Vengrija ruošiasi biomethano šuoliui: per kelerius metus planuoja 20–25 stambias gamyklas

    Vengrija ruošiasi biomethano šuoliui: per kelerius metus planuoja 20–25 stambias gamyklas

    Vengrija artimiausiais metais planuoja reikšmingą biomethano plėtrą ir svarsto galimybes į dujų tinklą integruoti daugiau atsinaujinančių dujų. Budapešte vykusiame Biogazo viršūnių susitikime sektoriaus atstovai teigė, kad šalyje realiai veikia apie 50 biogazo jėgainių, o dar panašus skaičius įrenginių yra susiję su nuotekų valymu.

    Pasak Vengrijos Nacionalinės biomethano, biogazo ir bioenergijos pramonės asociacijos eksperto Ádámo Ragonczos, biomethano gamyba šiuo metu siekia apie 5,4 mln. kubinių metrų per metus ir ją užtikrina tik dvi gamyklos. Tuo pat metu šalies tikslas iki 2030 metų yra pasiekti 180 mln. kubinių metrų per metus, todėl ypač akcentuojamas energetikos ir žemės ūkio sektorių bendradarbiavimas.

    Kas stabdo projektus?

    Šiuo metu Vengrija pagamina apie 200 mln. kubinių metrų biogazo per metus, daugiausia naudojamo elektros gamybai. Iki 2030 metų siekiama šį kiekį padidinti iki 600 mln. kubinių metrų, tačiau prioritetu įvardijamas biomethanas, o esamos biogazo jėgainės turėtų toliau veikti.

    Įvardijama, kad per artimiausius kelerius metus šalyje galėtų būti pastatyta 20–25 didesnės biomethano gamyklos. Vis dėlto rinkos dalyviai pabrėžia, jog vien tik tikslų nepakanka, reikia aiškesnių investicinių signalų ir veikiančių kainodaros mechanizmų.

    Dujų tinklas ar elektros tinklas?

    Gas Infrastructure Europe (GIE) atstovas Jakubas Przyborowiczius atkreipė dėmesį į neatitikimus Europos Sąjungos reguliavime: ambicingi biomethano tikslai, įskaitant REPowerEU kryptį, ne visada atsispindi infrastruktūros planavimo ir finansavimo logikoje. Tai, jo teigimu, apsunkina ilgalaikių investicijų planavimą.

    Jo pateikta analizė rodo, kad biomethano integravimas į esamą dujų tinklą gali pareikalauti gerokai mažesnių investicijų nei elektros tinklų plėtra. Skaičiuojama, kad dujų infrastruktūros pritaikymo poreikis galėtų siekti apie 2,5 mlrd. eurų, o tai, anot pranešėjo, būtų keliasdešimt kartų pigiau nei analogiška elektros tinklų plėtra.

    Didelis susidomėjimas, mažai sutarčių

    Vengrijos perdavimo sistemos operatoriaus FGSZ verslo plėtros vadovas Gáboras Miklósas Dudás teigė, kad pastaruoju metu daugėja užklausų dėl prisijungimo prie tinklo. Operatorius, pasak jo, pateikė siūlymus teisėkūrai, dalis jų priimti, o FGSZ paskirtas koordinuoti prisijungimo prašymų procesą.

    „Šiuo metu turime apie 13–15 prašymų, tačiau dar nepasiekėme prisijungimo sutarčių etapo“, – sakė Gáboras Miklósas Dudás.

    Jo teigimu, rengiami techniniai reikalavimai, tačiau daug kas priklauso nuo pačių pareiškėjų pasirengimo pereiti prie praktinių sprendimų. Jis taip pat nurodė, kad šiuo metu prie tinklo jau prijungtos dvi biomethano gamyklos, o dar vienos prijungimas turėtų įvykti artimiausiu metu.

    Reguliacinę aplinką aptaręs „Bureau Veritas“ atstovas Indy Vatteroth pabrėžė, kad biomethano ir atsinaujinančių dujų sektoriuje taisyklių daugėja ir jos griežtėja. Esminiais tampa atsinaujinančios kilmės įrodymai, kilmės garantijos, emisijų patikra bei matavimo ir sertifikavimo grandinės, kurios, tikėtina, bus dar detalesnės.

    „MVM ONEnergy“ atstovas Zsoltas Borsányi akcentavo, kad dabartinėje rinkos ir reguliacinėje aplinkoje kainodaros mechanizmai, susieti su atsinaujinančiais tikslais, neveikia taip, kad skatintų realią rinkos plėtrą. Jo vertinimu, su Jedlik Ányos programa siejama daug projektų ir investicijų apimčių, tačiau didelė dalis jų dar neperėjo į įgyvendinimo stadiją, todėl rinka išlieka vangoka.

    Ekspertų vertinimu, Vengrijos planams svarbiausia bus užtikrinti nuoseklias taisykles, greitesnį prisijungimo procesą ir aiškesnę paklausos pusę, kad projektai nevirstų vien paraiškomis. Jei šie elementai susidėlios, biomethanas gali tapti reikšminga energetikos ir žemės ūkio jungtimi, mažinančia iškastinių dujų poreikį.

  • Serbija atmeta „MOL“ pasiūlymą dėl NIS: svarbiausia Pančevo naftos perdirbimo gamykla ir tiekimas

    Serbijos energetikos ministrė Dubravka Đedović Handanović po kelias valandas trukusių derybų su „MOL“ atstovais pareiškė, kad šalis negali priimti pateikto pasiūlymo dėl NIS ateities. Pasak jos, siūlomos sąlygos neužtikrina to, ko Belgradas reikalauja dėl Pančevo naftos perdirbimo gamyklos veiklos, pajėgumų ir rinkos aprūpinimo.

    Ministrė akcentavo, kad Serbija neketina peržengti jau anksčiau įvardytų ribų ir laiko NIS strategiškai svarbia įmone. Vyriausybės pozicija išlieka tokia pati: Pančevo gamykla turi tęsti darbą taip, kad būtų patikimai aprūpinama vietos rinka degalais ir kitais naftos produktais.

    Derybų esmė: gamykla ir įsipareigojimai

    Serbijos pusė taip pat primena ankstesnius NIS įsipareigojimus, kuriuos, valdžios vertinimu, bendrovė privalo įvykdyti. Jei to padaryti neįmanoma, Belgradas tikisi aiškios ir adekvačios kompensacijos, atitinkančios valstybės interesą bei investicijų ir tiekimo saugumo logiką.

    „Mes negalime sutikti su pasiūlymu, kuris neapgina Serbijos rinkos aprūpinimo ir Pančevo gamyklos ateities“, – sakė Dubravka Đedović Handanović.

    Ministrė nurodė, kad iš „MOL“ tikimasi atnaujinto pasiūlymo artimiausiu metu. Sprendimas, kaip bus organizuojamas NIS valdymas ir kokiomis sąlygomis tęsis Pančevo gamyklos darbas, tiesiogiai susijęs su energetiniu saugumu ir kainų stabilumu vidaus rinkoje.

    Konkurencija dėl NIS akcijų ir politinė žinutė

    Į situaciją įsitraukė ir Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučić, komentuodamas žinias apie galimą NIS akcijų pardavimą. Viešumoje pasirodė informacija, kad naujai įkurta Serbijos įmonė siūlė apie 2 milijardus eurų už 56,15 proc. „Gazprom Neft“ valdomą NIS akcijų paketą, o tai esą būtų maždaug dvigubai daugiau, nei buvo minima kalbant apie „MOL“.

    Prezidentas pabrėžė, kad Serbija neleis, jog kontrolinį paketą perimtų ką tik įsteigta įmonė, neturinti patirties naftos perdirbimo sektoriuje. Jis teigė, kad derybos su „MOL“ tęsiasi, o sprendimų tikimasi artimiausiomis dienomis, tačiau kartu užsiminė apie galimą spaudimą Serbijai.

    „Serbija neleis, kad daugumą NIS perimtų bendrovė be realios patirties naftos perdirbime“, – sakė Aleksandaras Vučić.

    Žiniasklaidoje minėta, kad alternatyvų pasiūlymą pateikė pernai įkurta bendrovė „Senator Treasury G.T.7 Two LLC“, o jos savininkas Ranko Mimović teigė, kad Rusijos pusė esą „iš principo“ sutiko su pasiūlymo logika. Serbijos vadovas šį scenarijų vertino atsargiai, akcentuodamas patikimo operatoriaus ir kompetencijos svarbą.

    Ką planuoja „MOL“ ir kokie terminai spaudžia?

    „MOL“ dar sausio mėnesį skelbė susitarusi dėl pagrindinių sąlygų su „Gazprom Neft“ dėl 56,15 proc. akcijų paketo įsigijimo. Taip pat viešai kalbėta, kad Vengrijos bendrovė derasi su Jungtinių Arabų Emyratų įmone ADNOC dėl galimos mažumos dalies NIS.

    Procesą riboja ir tarptautiniai terminai: sandorį, remiantis nurodomomis sąlygomis, reikia užbaigti iki gegužės 22 dienos pagal OFAC licenciją. A. Vučić anksčiau buvo minėjęs, kad „MOL“ už akcijas galėtų mokėti apie 1 milijardą eurų, tačiau galutinės sumos ir struktūra, sprendžiant iš Serbijos reakcijos, tebėra derybų objektas.

    Rinkai svarbiausia, kad bet koks sprendimas užtikrintų ne tik nuosavybės pasikeitimą „popieriuje“, bet ir realų tiekimo tęstinumą. Dėl to Serbijos reikalavimai orientuojami į Pančevo gamyklos darbo perspektyvą, žaliavos tiekimą ir įsipareigojimus, kurie mažina riziką, jog šalyje kiltų degalų trūkumo ar kainų šuolių scenarijus.

  • Teksaso „Zephyr Energy“ pristatė Windbeam: tylus generatorius, elektrą gaminantis net esant silpnam vėjui

    Teksaso „Zephyr Energy“ pristatė Windbeam: tylus generatorius, elektrą gaminantis net esant silpnam vėjui

    Kol vėjo energetika vis dažniau siejama su milžiniškomis turbinomis, Teksase veikianti bendrovė „Zephyr Energy“ siūlo kitokią kryptį. Ji pristato Windbeam mikrogeneratorių, kuris energiją išgauna ne sukamaisiais sparnais, o iš virpesių, atsirandančių net nuo labai silpno oro judėjimo.

    Tokie sprendimai orientuoti į aplinkas, kur įprastos turbinos dažnai neatsiperka ar kelia konfliktų dėl triukšmo, vaizdinės taršos ir vietos poreikio. Miestuose vėjas dažnai būna nepastovus, jį iškraipo pastatai, todėl svarbi tampa technologija, galinti veikti esant mažiems greičiams.

    Kaip veikia Windbeam technologija

    Windbeam esmė yra lanksti sija, kuri ore ne sukasi, o svyruoja ir virpa. Šiuos virpesius sužadina oro srautas, o judesys paverčiamas elektra naudojant linijinį generatorių.

    Kadangi nėra tradicinių pavarų, krumpliaračių ar masyvių guolių, sumažėja mechaninė trintis ir priežiūros poreikis. Tai taip pat leidžia tikėtis tylesnio darbo ir paprastesnės konstrukcijos, kurią lengviau pritaikyti skirtingose vietose.

    Kuo tai skiriasi nuo įprastų vėjo turbinų

    Didelės vėjo turbinos paprastai efektyviausiai veikia ten, kur vėjas yra stiprus ir gana tolygus, todėl jos statomos atvirose teritorijose ar jūroje. Gyvenamosiose zonose jų plėtrą riboja triukšmo reikalavimai, atstumai iki pastatų, kraštovaizdžio apsaugos ir visuomenės nepritarimas.

    Windbeam tipo sprendimai taikosi į kitą nišą: mažos galios generaciją ten, kur svarbiausia ne rekordinių kiekių gamyba, o pastovus papildomas šaltinis. Teoriškai tokie įrenginiai galėtų papildyti pastatų energetiką, pavyzdžiui, maitinti jutiklius, ryšio įrangą ar dalį inžinerinių sistemų.

    Kur tokia idėja gali prigyti

    Didžiausias potencialas siejamas su urbanistinėmis erdvėmis, kur energijos poreikis yra didelis, o vietos dideliems įrenginiams trūksta. Kompaktiškesni generatoriai gali būti integruojami į pastatų infrastruktūrą, jei jų triukšmo lygis ir vibracijos atitinka techninius bei saugos reikalavimus.

    Vis dėlto esminis klausimas išlieka praktinis: kokią realią galią ir kiek kilovatvalandžių per metus toks įrenginys pagamins konkrečiomis sąlygomis. Rinkai svarbūs ir kiti rodikliai: patvarumas, atsparumas oro sąlygoms, sertifikavimas, montavimo kaštai eurais ir atsiperkamumas, lyginant su saulės elektrinėmis ar baterijomis.

    Atsinaujinančios energetikos kryptys šiandien vis dažniau skaidomos į dvi dalis: didelius projektus tinklui ir mažus, decentralizuotus sprendimus vartotojui. Windbeam atstovauja pastarajai logikai, kur svarbiausia yra ne mastas, o galimybė išnaudoti anksčiau nepatrauklias, silpno vėjo zonas.

  • Šiaurės Afrika stato gigavatines saulės elektrines Sacharoje: dalis energijos gali keliauti į Europą

    Šiaurės Afrika stato gigavatines saulės elektrines Sacharoje: dalis energijos gali keliauti į Europą

    Sachara laikoma viena atšiauriausių vietų energetikos infrastruktūrai: moduliai kaista iki daugiau nei 60 laipsnių, dulkės mažina našumą, o tinklo prijungimo taškai dažnai būna už šimtų kilometrų. Vis dėlto Šiaurės Afrikoje sparčiai daugėja gigavatinės galios saulės elektrinių, kurios keičia regiono energetikos planus.

    Pagrindinis variklis paprastas: vieni didžiausių saulės spinduliuotės rodiklių pasaulyje ir didžiuliai atviri plotai leidžia generuoti daug elektros palyginti žemomis sąnaudomis. Kartu auga ir vietinis elektros poreikis, todėl valstybės ieško būdų mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir stabilizuoti kainas.

    Kas pasikeitė per pastaruosius metus

    Dar prieš dešimtmetį didžiausia kliūtis buvo ne saulė, o finansavimas ir taisyklės: investuotojams trūko aiškių konkursų, ilgalaikių sutarčių ir tinklo plėtros planų. Pastaraisiais metais regiono šalys dažniau rengia didelius viešuosius konkursus, plečia nepriklausomų gamintojų modelį ir įteisina partnerystes su privačiu sektoriumi.

    Tai sutapo su pasauline tendencija, kai saulės elektrinių technologijos tapo efektyvesnės, o dideli projektai rinkoje nebeatrodo eksperimentas. Dėl to į Šiaurės Afrikos projektus dažniau ateina tarptautiniai bankai ir plėtotojai, kuriems svarbiausia yra prognozuojama grąža ir aiškūs reguliavimo rėmai.

    Egipto ambicija: ne tik sau, bet ir eksportui

    Ryškiausias pavyzdys šiame kontekste yra Egiptas, kuris dėl geografijos yra natūrali jungtis tarp Afrikos, Artimųjų Rytų ir Europos. Šalis siekia neapsiriboti vietos vartojimu ir vis dažniau kalba apie švaresnės energijos eksportą, ypač per regionines jungtis ir pramoninius projektus prie Sueco kanalo.

    Didelę vietą planuose užima žaliasis vandenilis, kurio gamybai reikia daug pigios elektros iš atsinaujinančių šaltinių. Saulės elektrinės čia tampa ne tik energijos tiekimo sprendimu gyventojams, bet ir pramonės grandinės dalimi, nukreipta į tarptautinę rinką.

    Kaip sprendžiami karščio ir dulkių iššūkiai

    Didelis karštis tiesiogiai mažina fotovoltinių modulių efektyvumą, todėl projektai vis dažniau remiasi technologijomis, kurios geriau išlaiko našumą esant aukštoms temperatūroms. Praktikoje tai reiškia pažangesnius modulius, mažesnius nuostolius karštyje ir tikslesnį projektavimą, kad generacija būtų stabilesnė per dienos pikus.

    Dulkės ir smėlio audros kelia ne mažesnę problemą: užteršti paviršiai greitai sumažina gamybą, todėl svarbūs priežiūros sprendimai, valymo logistika ir atsparios dangos. Kartu dykumos paviršiaus atspindėjimas gali tapti privalumu, jei naudojami dvišaliai moduliai, gebantys surinkti dalį šviesos ir nuo žemės atspindžio.

    Ne mažiau svarbus aspektas yra tinklai: net ir pastatytos elektrinės neduos maksimalios naudos be perdavimo infrastruktūros, kaupimo sprendimų ir regioninių jungčių. Būtent dėl to dalies projektų sėkmė bus vertinama ne pagal įrengtą galią, o pagal tai, kiek stabiliai energija pasiekia vartotojus ir ar atsiveria reali eksporto kryptis į Europą.

  • Retas Naujosios Zelandijos žvirblinis žuvėdras prieš saulės parką: 280 000 modulių ir 40 paukščių

    Retas Naujosios Zelandijos žvirblinis žuvėdras prieš saulės parką: 280 000 modulių ir 40 paukščių

    Naujosios Zelandijos Auklando regione planuotas didelis saulės elektrinės projektas susidūrė su netikėta kliūtimi: greta numatytos statybų vietos gyvena viena rečiausių pasaulio perinčių paukščių rūšių – tara iti, dar vadinama Naujosios Zelandijos mažąja žuvėdra.

    Ši rūšis evoliuciškai siejama su itin sena linija, o dabartinė jos populiacija laikoma kritinės būklės. Skaičiuojama, kad likę apie 40 suaugusių paukščių, o perinčių patelių – vos apie 10.

    Projektas, žadėjęs žalią proveržį

    Planuotas saulės parkas turėjo užimti apie 292 hektarus ir būti vystomas bendradarbiaujant energetikos bendrovei „Contact Energy“ bei saulės energetikos vystytojui „Lightsource bp“. Projekto apimtis buvo įspūdinga: numatyta įrengti apie 280 000 pasukamų saulės modulių.

    Vystytojai akcentavo, kad elektrinė prisidėtų prie mažesnių išmetamųjų teršalų ir aprūpintų elektra reikšmingą namų ūkių skaičių. Tačiau kritikai pabrėžė, kad pasirinkta vieta yra arti Kaiparos uosto pakraščių, svarbių paukščių maitinimosi ir žiemojimo teritorijų.

    Kodėl saulės moduliai gali tapti spąstais?

    Gamtosaugininkai ir dalis vietos bendruomenės kėlė riziką, kad didelis blizgančių modulių plotas paukščiams gali atrodyti kaip vandens telkinys. Toks reiškinys pasaulyje aptariamas kaip optinis efektas, kai atspindžiai klaidina vandens paukščius ir skatina leistis ar nerti ten, kur vandens nėra.

    Šiuo atveju baimintasi, kad paukščiai, ieškodami žuvies, gali bandyti leistis virš modulių, o tai didintų susidūrimų ir traumų tikimybę. Kadangi populiacija itin maža, net nedidelis suaugusių individų netekimas gali turėti neproporcingai didelį poveikį rūšies išlikimui.

    Teismo vertinimas ir posūkis

    Byla pasiekė teismą, o sprendimuose daug dėmesio skirta tam, kad poveikio mažinimas vien stebėsena nėra pakankamas, kai kalbama apie kritiškai nykstančią rūšį. Taip pat akcentuota, jog riziką būtina vertinti prevenciškai, nes pasekmės gali būti negrįžtamos.

    Vystytojai siūlė apsaugos priemonių paketą ir stebėseną, tačiau oponentai laikėsi pozicijos, kad reali žala gali paaiškėti per vėlai. Galutinis proceso rezultatas reiškė, kad projektas turėjo būti koreguojamas, atsižvelgiant į biologinės įvairovės apsaugos prioritetą.

    Ši istorija tapo platesnės dilemos pavyzdžiu: kaip spartinant atsinaujinančios energetikos plėtrą suderinti klimato tikslus su retų rūšių apsauga. Ekspertai pabrėžia, kad sprendimas dažniausiai slypi ne vien technologijose, o ankstyvame teritorijų atrankos etape, išsamiuose poveikio vertinimuose ir aiškiose gamtosaugos sąlygose.

  • Vengrijos FGSZ žada naują dujų pajėgumų paketą Ukrainai: planas gali perbraižyti srautus regione

    Vengrijos FGSZ žada naują dujų pajėgumų paketą Ukrainai: planas gali perbraižyti srautus regione

    Vengrijos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius FGSZ planuoja pasiūlyti Ukrainai vadinamąjį sujungtų pajėgumų produktą, kuris leistų rinkos dalyviams paprasčiau rezervuoti dujų transportavimo galimybes per tarpvalstybinius taškus. Apie tai Budapešte vykusiame 7-ajame LNG (suskystintųjų gamtinių dujų) viršūnių susitikime kalbėjo FGSZ vadovas Szabolcs I. Ferencz.

    Jo teigimu, pastarieji metai operatoriui tapo nuolatinio prisitaikymo laikotarpiu, nes regione keitėsi dominuojančios dujų kryptys. Iki tol svarbūs srautai iš Ukrainos vėliau užleido vietą maršrutams per Balkanų kryptį, o artėjant dešimtmečio pabaigai operatorius tikisi dar vienos transformacijos.

    Kas yra sujungti pajėgumai?

    Sujungtų pajėgumų pasiūlymai paprastai reiškia, kad dujų prekybininkams pateikiamas vienas suderintas produktas dviem susietiems įėjimo ir išėjimo taškams. Tai gali sumažinti administracinę naštą ir riziką, kai pajėgumus tenka pirkti atskirai skirtingose sistemose, o taip pat padidinti tarpvalstybinės prekybos patrauklumą.

    FGSZ vadovas nurodė, kad įmonė siekia iki 2027 metų pabaigos pradėti siūlyti sujungtus pajėgumus į Ukrainos pusę ir sudaryti galimybę rinkai planuotis ilgesniam laikotarpiui. Pasak jo, toks produktas galėtų paskatinti aktyvesnį prekybininkų susidomėjimą ir pakeisti regiono konkurencinį vaizdą.

    Trys kryptys, nuo kurių priklausys Vengrija

    FGSZ akcentavo, kad nuo 2027 metų Vengrija turės būti pasirengusi užsitikrinti tiekimą iš kelių krypčių vienu metu, tarp jų iš Kroatijos, Rumunijos ir Austrijos. Tokia strategija siejama su platesnėmis Europos energetikos politikos kryptimis, įskaitant REPowerEU tikslus mažinti priklausomybę nuo rusiškų išteklių ir didinti tiekimo šaltinių įvairovę.

    Tarp artimiausių darbų operatorius įvardijo jungčių plėtrą su Kroatija ir Rumunija. Pasak S. I. Ferenczo, Vengrijos pusėje jau diegiami techniniai sprendimai, tačiau reali pajėgumų plėtra priklausys ir nuo darbų kaimyninėse sistemose, todėl būtinas suderintas infrastruktūros vystymas abiejose sienos pusėse.

    Ką tai gali reikšti regionui?

    FGSZ signalizuoja, kad ateityje konkurencingesnis galėtų tapti maršrutas Kroatija–Vengrija–Ukraina, ypač jei Kroatijos LNG infrastruktūra ir regioniniai vamzdynai užtikrins pakankamus srautus į žemyną. Tokia kryptis gali būti patraukli ir dėl lankstesnio tiekimo, kai dujos į regioną patenka ne vienu kanalu.

    „Manau, kad mūsų trečiasis prioritetas yra pagaliau pasiūlyti sujungtus pajėgumus Ukrainos kryptimi“, – sakė FGSZ vadovas Szabolcs I. Ferencz.

    „Tikimės, kad iki 2027 metų pabaigos galėsime siūlyti sujungtus pajėgumus 15 metų į priekį, o tai pakeistų situaciją ir suteiktų patrauklių galimybių prekybininkams“, – teigė jis.

    Jei planas bus įgyvendintas, rinkos poveikis priklausys nuo kelių veiksnių: infrastruktūros parengties Ukrainos pasienyje, suderintų taisyklių taikymo, realių pajėgumų Rumunijos ir Kroatijos kryptyse bei regioninių kainų skirtumų. Vis dėlto pats siekis sukurti patogesnį ir ilgesniam laikui numatomą pajėgumų produktą rodo, kad operatoriai ruošiasi naujam dujų srautų žemėlapiui Europoje.

  • IEA analitikas: Europos dujų saugyklų pildymas šią vasarą bus sunkesnis ir brangesnis

    IEA analitikas: Europos dujų saugyklų pildymas šią vasarą bus sunkesnis ir brangesnis

    Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) dujų analitikas Gregas Molnáras įspėja, kad Europos dujų saugyklų pildymo sezonas 2026 metais gali būti sudėtingesnis, nei tikėtasi. Jo vertinimu, padėtį blogina išaugusi geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri iškraipo suskystintų gamtinių dujų (SGD) srautus ir kainų dinamiką.

    Pasak eksperto, 2025–2026 metais pasaulinė SGD pasiūla augo sparčiai ir tai kurį laiką spaudė kainas žemyn. Vis dėlto rinkos jautrumas geopolitiniams sukrėtimams išliko, o dėl to kainų šuoliai gali grįžti net ir esant didesnei pasiūlai.

    Dujų rinka tapo globali

    G. Molnáro teigimu, Europoje vis dar pasitaiko nuomonė, kad Artimųjų Rytų trikdžiai pirmiausia yra Azijos problema, nes didžioji dalis SGD įprastai keliauja būtent ten. Tačiau jis pabrėžia, kad dujų rinka per pastarąjį dešimtmetį tapo gerokai labiau susieta, todėl kainų ir srautų pokyčiai Azijoje greitai persiduoda Europai.

    Analitikas atkreipė dėmesį į kainų koreliacijos augimą: jei 2015 metais ryšys tarp Azijos ir Europos dujų kainų buvo palyginti silpnas, tai 2025 metais jis tapo itin glaudus. Tai reiškia, kad Europos kainos vis dažniau reaguoja ne tik į regioninius veiksnius, bet ir į globalius SGD paklausos bei pasiūlos svyravimus.

    Signalas saugykloms – tempas atsilieka

    Vienas svarbiausių vasaros klausimų Europoje bus dujų injekcijos į saugyklas ir tikslinių užpildymo lygių pasiekimas. G. Molnáro vertinimu, norint pasiekti 90 proc. užpildymą, reikėtų reikšmingai didesnių injekcijų apimčių, palyginti su 2023 metų vasara, o 80 proc. lygis būtų artimesnis praėjusių metų tempui.

    Tačiau, pasak jo, pavasarį situacija neatrodė palanki: injekcijos buvo maždaug 20 proc. mažesnės nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau. Tai rodo tiek griežtesnes pasiūlos sąlygas, tiek mažesnę komercinę motyvaciją pildyti saugyklas, kai sezoniniai kainų skirtumai nėra palankūs.

    „Dabartiniai duomenys rodo, kad nesame kelyje link 90 proc. užpildymo, o tai atspindi įtemptesnę pasiūlą ir nepalankius sezoninius kainų skirtumus. Todėl šios vasaros saugyklų pildymas greičiausiai bus sudėtingesnis ir brangesnis, nei tikėtasi“, – sakė Gregas Molnáras.

    SGD banga ateina, bet ne iškart

    Žvelgdamas į 2026–2030 metų laikotarpį, IEA analitikas akcentavo, kad dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose pasaulinė rinka neteko reikšmingos dalies planuotos SGD pasiūlos. Nors nauji pajėgumai, ypač Jungtinėse Valstijose, ilgainiui gali kompensuoti dalį praradimų, šio efekto rinkoje gali tekti laukti ilgiau.

    Jo teigimu, net ir augant naujiems SGD projektams, realus pasiūlos padidėjimo poveikis gali vėluoti bent kelerius metus. Tai reiškia, kad artimiausiu laikotarpiu konkurencija dėl SGD krovinių ir kainų nepastovumas gali išlikti didesni, o Europos saugyklų pildymas taps dar svarbesniu energetinio saugumo faktoriumi.

  • Budapešto SGD viršūnių susitikimas: energijos lyderiai įspėja dėl kainų šuolių ir rizikų žiemai

    Budapešto SGD viršūnių susitikimas: energijos lyderiai įspėja dėl kainų šuolių ir rizikų žiemai

    Budapešte vykusiame 7-ajame SGD viršūnių susitikime energetikos sektoriaus vadovai perspėjo, kad du paraleliai vykstantys geopolitiniai konfliktai – Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje – didina tiekimo sutrikimų riziką. Jų vertinimu, rinkos kainodara ne visuomet atspindi visą rizikos mastą, todėl kainų svyravimai gali išlikti dideli ir artėjant kitam šaltajam sezonui.

    Diskusijoje dalyvavę „ENGIE“, SOCAR, BOTAŞ, MVM ONEnergy, „OMV Petrom“ ir „MET Hungary“ atstovai pabrėžė, kad SGD Europai tapo svarbiu sistemos lankstumo šaltiniu. Tačiau būtent lankstumas, pasak dalyvių, vis dažniau kainuoja brangiau, nes valstybės ir įmonės konkuruoja dėl papildomų krovinių, laivybos pajėgumų ir terminalų pralaidumų.

    Rizika, kuri gali būti neįkainota

    „ENGIE“ atstovas Ralfas Dickgreberis akcentavo, kad rinkoje vienu metu susikerta keli rizikos veiksniai, o kainos ne visada adekvačiai įvertina galimus tiekimo sukrėtimus. Jo teigimu, jei kainos grįžtų prie ankstesnių aukštumų, paklausos problemos pirmiausia gali išryškėti jautresniuose sektoriuose, pavyzdžiui, aviacijoje.

    „Manau, kad rinka tinkamai neįkainojo tiekimo šoko. Turime Rusijos karą Ukrainoje, o ant viršaus – konfliktą Artimuosiuose Rytuose“, – sakė Ralfas Dickgreberis.

    „MET Hungary“ vadovė Eszter Szekeres išskyrė skirtumą tarp Europos ir Azijos reakcijos į energijos kainas. Jos vertinimu, Europa dažniau orientuojasi į trumpalaikius kainų skirtumus ir momentines rizikas, o tai gali lemti situaciją, kai saugumas užtikrinamas, bet už jį mokama brangiausiai.

    „Europa turės energijos, bet Europa mokės brangiausią kainą. Skubiausias klausimas šiandien – kada rinka pradės labiau įkainoti riziką kitai žiemai“, – sakė Eszter Szekeres.

    TTF priklausomybė ir nauji indeksai

    MVM ONEnergy vadovas Gábor Orbán pabrėžė, kad Vidurio Europoje vis dar dominuoja priklausomybė nuo TTF kainų indekso, kuris išlieka nepastovus. Kartu, jo teigimu, pasaulinėje rinkoje daugėja sandorių, susietų su JAV „Henry Hub“ indeksu, tačiau šis perėjimas reikalauja kitokio rizikų valdymo ir kompetencijų.

    Vadovas taip pat pateikė pavyzdį, kai bendrovė svarstė rezervuoti pajėgumus šiauriniame SGD terminale, tačiau siūlomas kainodaros priedas prie TTF, jo vertinimu, buvo per didelis. Tai, pasak jo, rodo, kad net turint prieigą prie infrastruktūros, galutinė tiekimo kaina gali tapti ribojančiu faktoriumi.

    Infrastruktūra, ilgalaikės sutartys ir regiono vaidmuo

    „OMV Petrom“ valdybos narys Franckas Neelis teigė, kad nauji projektai gali padėti sumažinti įtampą, tačiau artimiausi metai išliks jautrūs geopolitiniams sukrėtimams. Jis atkreipė dėmesį, kad dalis regioninių iniciatyvų, susijusių su alternatyviais maršrutais ir tarifais, susiduria su ekonominio patrauklumo problema, todėl rinkos dalyviai ne visuomet aktyviai naudojasi siūlomais sprendimais.

    BOTAŞ atstovas Mithatas Aydinas pabrėžė Turkijos ambiciją stiprinti tiekimo saugumą ir didinti vaidmenį kaip regioninio tiekimo ir prekybos mazgo. Jo teigimu, auganti vidaus gavyba ir plečiami saugyklų pajėgumai leidžia geriau amortizuoti žiemos paklausos šuolius, o perteklinė logistika gali būti nukreipta ir į Europos rinkas.

    „Mūsų pagrindinis tikslas – Turkijos tiekimo saugumas, o antra – galime tiekti energiją Europai prekybos pagrindu“, – sakė Mithatas Aydinas.

    SOCAR viceprezidentas Vitaliy Baylarbayov priminė, kad nepaisant augančios SGD svarbos, vamzdynai regione išlieka pagrindinė tiekimo „stuburo“ dalis. Jis akcentavo, kad energetikos politika, mokesčiai ir reguliaciniai sprendimai tiesiogiai persiduoda vartotojų kainoms, todėl, jo vertinimu, Europa turi derinti trumpalaikius sprendimus su ilgalaikėmis sutartimis ir realiu infrastruktūros pralaidumu.

    „Kiekvienas energetikos politikos sprendimas didina kainas vartotojams. Be dujų Europa neišsilaikys, o be dujų nebus ir elektros artimiausius 10–15 metų“, – sakė Vitaliy Baylarbayov.

    Diskusijos pabaigoje dalyviai sutarė, kad artimiausiu laikotarpiu lemiami bus rizikų valdymo sprendimai, skaidrios tarptautinės partnerystės ir praktiškai veikiantys tiekimo maršrutai. Jie taip pat perspėjo, kad užsitęsus aukštoms energijos kainoms, didėja spaudimas Europos pramonės konkurencingumui.

  • Budapešto SGD viršūnių susitikimas: laikini dujų rinkos trikdžiai ar gilėjančios struktūrinės rizikos?

    Budapešto SGD viršūnių susitikimas: laikini dujų rinkos trikdžiai ar gilėjančios struktūrinės rizikos?

    Budapešte vykusiame 7-ajame Budapešto SGD viršūnių susitikime energetikos sektoriaus atstovai vertino, kiek Europos dujų rinka iš tiesų tapo atsparesnė po pastarųjų metų tiekimo sukrėtimų. Pagrindinis diskusijos klausimas buvo paprastas, bet esminis: dabartiniai svyravimai tėra laikini, ar jie rodo gilesnes, ilgalaikes rizikas energijos saugumui.

    Diskusijoje dalyvavo Tarptautinės energetikos agentūros analitikas Gergely Molnár, SGD rinkos vadovas Luis Sanchez iš „MET Group“, MVM ONEnergy atstovas László Fritsch, CEEGEX vadovas Dániel Garai ir „OMV Petrom“ valdybos narys Franck Neel. Ekspertai akcentavo, kad rinkos dalyviai šiandien į krizes reaguoja kitaip nei 2022 metais, tačiau tai nebūtinai reiškia, jog rizikos išnyko.

    Rinka ramesnė, bet testas tęsiasi

    Pasak Gergely Molnár, pastaruoju metu vis dažniau lyginama su 2022 metų krize, tačiau dabar sukrėtimai neretai vertinami kaip laikini, o ne kaip ilgalaikis struktūrinis dujų pasiūlos praradimas. Tai keičia ir įmonių sprendimus, ir kainodaros lūkesčius, nes rinkoje mažiau vietos panikai, o daugiau skaičiavimui.

    Luis Sanchez pabrėžė, kad SGD išlieka vienu svarbiausių Europos stabilumo ramsčių, ypač tada, kai vamzdynais tiekiamų dujų srautai tampa politiškai ar techniškai neapibrėžti. Jo vertinimu, dabartinė situacija energetikai yra reikšmingas ištvermės testas, parodantis, kaip greitai rinka sugeba perskirstyti krovinius ir prisitaikyti prie paklausos bei pasiūlos šuolių.

    Praktikoje tai reiškia, kad Europa vis labiau priklauso nuo pasaulinės SGD rinkos konkurencijos ir laivybos maršrutų saugumo. Kuo daugiau neapibrėžtumo tarptautinėje prekyboje, tuo labiau svarbi tampa infrastruktūra, terminalų apkrovimas, ilgalaikės tiekimo sutartys ir galimybė greitai reaguoti į kainų signalus.

    Saugyklų tikslai ir kainų svyravimai

    MVM ONEnergy atstovas László Fritsch atkreipė dėmesį, kad trumpuoju laikotarpiu pirkimo strategijos iš esmės nepasikeitė, tačiau pasikeitė rinkos elgsena. Jo teigimu, jei 2022 metais viena naujiena galėdavo sukelti apie 30 proc. kainų šuolį ar kritimą, dabar svyravimai dažniau telpa į 10–25 proc. ribas.

    Vis dėlto, Fritsch perspėjo, kad ramesnė dinamika gali būti apgaulinga, nes dalis rizikų niekur nedingo, o rinkos nuotaika gali būti pernelyg atvėsusi. Daug kalbama apie dujų saugyklų užpildymą ir pasirengimą žiemai, bet realūs veiksmai, jo vertinimu, ne visuomet atitinka ambicijas, ypač siekiant 90 proc. saugyklų užpildymo tikslų.

    Ši tema ypač svarbi todėl, kad saugyklos Europoje veikia kaip draudimo mechanizmas staigių tiekimo sutrikimų atveju. Jei pildymas vėluoja arba tampa pernelyg brangus, rizika persikelia į šildymo sezoną, kai paklausos šuolis gali sutapti su pasaulinės SGD rinkos įtampa.

    Reguliavimas, geopolitika ir Azijos faktorius

    CEEGEX vadovas Dániel Garai pabrėžė, kad neapibrėžtumą didina ir teisinių bei reguliacinių sprendimų grandinė Europos Sąjungoje. Tarp temų buvo aptarta ir politinė kryptis riboti rusiškų dujų srautus, taip pat su tuo susiję ginčai, kurie gali turėti įtakos tiekimo planavimui ir sandorių rizikos vertinimui regione.

    „OMV Petrom“ atstovas Franck Neel atkreipė dėmesį į kainų ryšį tarp Azijos ir Europos rodiklių, kai SGD kroviniai konkuruoja globaliai, o kainų signalai viename regione greitai atsispindi kitame. Jo teigimu, kai kurios Azijos valstybės, siekdamos stabilumo, imasi pragmatiškų priemonių, įskaitant valstybės intervencijas, o didžiosios ekonomikos, tokios kaip Kinija, prioritetą teikia vidaus apsaugai, kas gali mažinti rinkai prieinamą lankstumą.

    Diskusijos dalyviai sutiko, kad Europai padėjo diversifikuoti tiekimą ir išplėsti SGD pajėgumus, tačiau ilgalaikis atsparumas priklausys nuo kelių veiksnių vienu metu. Tarp jų yra aiškus ir prognozuojamas reguliavimas, saugyklų politika, infrastruktūros plėtra, paklausos valdymas ir gebėjimas konkuruoti dėl SGD krovinių su Azijos rinka, kai įtampa pasaulyje vėl išauga.

    „Rinka šiandien dažniau traktuoja sukrėtimus kaip laikinus, o ne kaip struktūrinį dujų pasiūlos praradimą“, – sakė Gergely Molnár.

    „SGD išlieka kritiškai svarbus Europos rinkos stabilumui, o dabartis yra rimtas sektoriaus testas“, – sakė Luis Sanchez.

  • Budapešto SGD viršūnių susitikimas: Europa peržiūri energijos miksą, o rinkos rizika brangsta

    Budapešto SGD viršūnių susitikimas: Europa peržiūri energijos miksą, o rinkos rizika brangsta

    Budapešte įvykęs 7-asis SGD viršūnių susitikimas subūrė daugiau kaip 100 bendrovių iš 24 šalių ir atskleidė vieną aiškią žinią: Europai tenka iš naujo vertinti savo energijos miksą, o dujų ir SGD tiekimo saugumas vėl tampa kainos dalimi.

    Konferencijoje daug dėmesio skirta pasikeitusioms dujų tiekimo rizikoms geopolitinės įtampos fone. Dalyviai pabrėžė, kad rinka, jų vertinimu, dar ne iki galo įkainoja galimus tiekimo sutrikimus, todėl kainų šuoliai gali kartotis dažniau.

    Rizika dar neįkainota?

    MET grupės SGD vadovas Luisas Sanchezas konferencijoje akcentavo, kad Europa turi iš esmės permąstyti energijos šaltinių derinį. Jo teigimu, augant neapibrėžtumui vien diversifikacijos nepakanka, reikia užsitikrinti ir lankstumą, kad sistema atlaikytų staigius srauto pokyčius.

    Tarptautinės energetikos agentūros dujų analitikas Gergely Molnár teigė, kad įtemptos rinkos sąlygos gali išlikti ilgiau, nei manyta anksčiau. Kartu jis pažymėjo, kad vidutiniu laikotarpiu naujų suskystinimo pajėgumų augimas turėtų amortizuoti dalies tradicinių tiekimų sumažėjimą.

    „Griežtesnės rinkos sąlygos gali tęstis ilgiau, nei tikėtasi anksčiau“, – sakė Gergely Molnár.

    Reglamentai, infrastruktūra ir kainos

    IOGP Europe vadovas Zoltán Áldott įspėjo, kad ES metano reglamento įgyvendinimas, priklausomai nuo praktinių detalių, gali kelti papildomų rizikų tiekimui. Pramonės atstovai ragino suderinti klimato tikslus su realiomis tiekimo grandinių galimybėmis, kad nebūtų sukurta naujų „siaurų vietų“ importo kanaluose.

    Regiono perspektyvoje daug kalbėta apie Vidurio ir Rytų Europą: šalims gali tekti sparčiau diversifikuoti SGD tiekimą, o infrastruktūroje prioritetu įvardyta sausumos jungčių pralaidumo ir likvidumo didinimas. Kitaip tariant, vien turėti terminalą neužtenka, svarbu, kaip greitai dujos gali būti nukreiptos ten, kur jų reikia.

    Kainų tema skambėjo kone kiekvienoje diskusijoje. Rinkos dalyviai pabrėžė, kad Europai pildant saugyklas gali tekti konkuruoti su Azijos pirkėjais, o tuomet SGD kroviniai juda ten, kur pasiūloma didesnė kaina.

    „Jei krizė užsitęs, Europa turės „perpirkti“ krovinius iš Azijos, kad užpildytų saugyklas“, – sakė Jeffersonas Edwardsas.

    Ką tai reiškia artėjančiam sezonui

    Konferencijoje nuskambėjo ir praktinė vartotojams svarbi rizika: brangios vasaros dujos gali virsti dar didesnėmis sąskaitomis žiemą, nes tiekėjai ir pirkėjai iš anksto fiksuoja kainas saugyklų pildymui. Tai ypač aktualu šalims, kurios labiau priklausomos nuo importo ir turi mažiau vietinių alternatyvų.

    Infrastruktūros operatoriai ragino maksimaliai išnaudoti esamus pajėgumus ir greitinti naujus projektus, nes srautai Europoje keičiasi. Atsižvelgiant į planuojamus tiekimo krypties persiskirstymus, dalis regiono operatorių jau dabar modeliuoja scenarijus, kai po 2027 metų didesnė dalis dujų atkeliaus kitais maršrutais nei anksčiau.

    Galiausiai, konferencijos dalyviai akcentavo rizikos valdymą: dėl kainų nepastovumo ir išaugusių užtikrinimo reikalavimų dujų prekyboje vis daugiau kapitalo „įšaldoma“ kliringo sistemose. Tai gali mažinti rinkos dalyvių lankstumą ir didinti jautrumą staigiems kainų šuoliams.

    „Mūsų vertinimu, vien Europos dujų rinkos kliringo sistemoje užblokuota daugiau nei 100 milijardų eurų užtikrinimo“, – sakė Dániel Garai.