CP v2

Category: Energetika

  • Italijos saulės parke po moduliais – skirtingi mikroklimatai: dirvožemio gyviai gyvena skirtingai

    Italijos saulės parke po moduliais – skirtingi mikroklimatai: dirvožemio gyviai gyvena skirtingai

    Saulės elektrinės keičia ne tik elektros gamybą, bet ir sąlygas žemėje po moduliais. Italijoje viename saulės parke mokslininkai ištyrė siauras dirvožemio juostas tarp eilių ir nustatė, kad net kelių metrų atstumu susidaro labai skirtingos aplinkos.

    Tyrėjai tikėjosi įprastų pokyčių, susijusių su šešėliu, šiluma ir drėgme. Vis dėlto rezultatai parodė daugiau: po tais pačiais saulės moduliais dirvožemio smulkieji bestuburiai skyrėsi pagal tai, kurioje panelių pusėje gyvena.

    Kaip susidaro skirtingos zonos

    Saulės modulių metamas šešėlis dalį dienos palaiko žemesnę dirvos temperatūrą ir ilgiau išlaiko drėgmę po lietaus. Tuo metu atviresnėse tarpueilių vietose dirvožemis greičiau įkaista ir sparčiau išdžiūsta, ypač vasarą, kai saulės spinduliuotė intensyvi.

    Tokie skirtumai atsiranda gana greitai ir veikia ne vien paviršių. Kinta ir augalijos danga, o kartu ir organinių liekanų kiekis dirvoje, todėl susiformuoja tarsi keli mikrohabitatų tipai vienoje, iš pažiūros vienodoje teritorijoje.

    Kas yra tie nematomi gyventojai

    Tyrime daugiausia dėmesio skirta dirvožemio mikrobestuburiams, pavyzdžiui, šokliukams ir erkėms. Šie organizmai plika akimi dažnai nepastebimi, tačiau jie svarbūs skaidant organinę medžiagą ir palaikant maisto medžiagų apytaką.

    Vėsesnėse ir drėgnesnėse vietose po moduliais dažniau aptinkamos drėgmę mėgstančios rūšys, o atviresnėse, sausesnėse zonose dominuoja karščiui atsparesni organizmai. Kitaip tariant, saulės parkas sukuria dirvožemiui skirtingas gyvenimo sąlygas, kurios „atrūšiuoja“ bendrijas.

    Kodėl tai svarbu planuojant saulės parkus

    Didėjant saulės energetikos mastui Europoje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik kraštovaizdžiui ar paukščiams, bet ir tam, kas vyksta dirvožemyje. Dirvožemio gyvybė svarbi ir anglies kaupimui, ir dirvos derlingumui, todėl net nedideli mikroklimato pokyčiai gali turėti platesnių pasekmių.

    Mokslininkų įžvalgos rodo, kad saulės parkų projektavime gali būti verta numatyti sprendimus, padedančius išlaikyti dirvožemio stabilumą: valdyti augalijos dangą, mažinti perdžiūvimą atvirose zonose ir stebėti dirvožemio būklę ne tik įrengimo pradžioje, bet ir vėliau.

    Tyrimas pabrėžia paprastą, bet reikšmingą faktą: dvi dirvos dėmės, kurias skiria keli metrai, po saulės moduliais gali virsti visiškai skirtingomis buveinėmis. O tai reiškia, kad energetikos infrastruktūra „perrašo“ ne tik vaizdą virš žemės, bet ir nematomą gyvenimą po ja.

  • Nyderlanduose užfiksuota netikėta paukščių migracija: jūrinė rūšis „naudoja“ vėjo jėgaines kaip stoteles

    Nyderlanduose užfiksuota netikėta paukščių migracija: jūrinė rūšis „naudoja“ vėjo jėgaines kaip stoteles

    Ilgą laiką manyta, kad jūriniai paukščiai jūroje įrengtas vėjo jėgaines pirmiausia laiko kliūtimi ir, kiek įmanoma, jų vengia. Dalis rūšių iš tiesų keičia maršrutus, kad išvengtų susidūrimo rizikos, triukšmo ar trikdymo.

    Tačiau Nyderlandų pakrantėje mokslininkai migracijų metu pastebėjo kitokį vaizdą. Retesnė jūrinė paukščių rūšis prie vėjo jėgainių sugrįždavo ne atsitiktinai: judėjimas tarp konstrukcijų kartojosi ir atrodė kryptingas.

    Kodėl tyrėjai sukluso?

    Stebėjimai buvo sutelkti į migruojančius jūrinius paukščius, keliaujančius per Šiaurės jūrą, kur nuotolinėse jūrinėse teritorijose pastatyta daug vėjo parkų. Tokiose kelionėse paukščiams tenka įveikti didelius atstumus virš atviro vandens, kur beveik nėra vietų nutūpti ar orientyrų.

    Tyrėjai, analizuodami skrydžių trajektorijas ir elgseną šalia kelių vėjo parkų, pastebėjo dėsningumą. Kai kurie individai koregavo kryptį taip, kad priartėtų prie turbinų, net kai oro sąlygos išlikdavo stabilios.

    Ką rodo migracijos duomenys?

    Surinkta informacija leido įtarti, kad paukščiai kai kuriose vietose vėjo jėgainių zonas naudoja kaip tarpines stoteles. Priartėję prie vienos konstrukcijos, jie trumpam sulėtindavo judėjimą, o vėliau skrisdavo toliau link kitos.

    Tokie sustojimai dažnai būdavo trumpi, kartais trunkantys vos kelias minutes, bet pasikartojantys. Mokslininkams tai priminė judėjimą tarp dirbtinių „salų“, išsidėsčiusių jūroje per visą migracijos kelią.

    Pastebėta ir tai, kad prie turbinų pamatų gali didėti paukščių maitinimosi aktyvumas. Po vandeniu esantys konstrukcijų elementai laikui bėgant apauga, susidaro vietos, kur telkiasi smulkesnė gyvūnija, o paskui ir žuvys, pritraukiančios plėšrūnus, tarp jų ir paukščius.

    Kodėl vėjo jėgainės gali tapti „orientyrais“?

    Atviroje jūroje orientavimasis ypač sudėtingas, kai matomumą riboja rūkas, krituliai ar bangavimas. Vėjo jėgainių eilės sukuria vertikalius, iš toli pastebimus objektus, kurie gali padėti palaikyti kryptį ir sumažinti navigacijos „neapibrėžtumą“ ilguose perskridimuose.

    Mokslininkų vertinimu, tokia struktūrų teikiama nauda gali būti dvejopa: vizualūs orientyrai ir didesnė tikimybė rasti maisto. Vis dėlto pabrėžiama, kad toks elgesys nėra universalus ir daugelis kitų rūšių vėjo parkų teritorijų ir toliau vengia.

    Dėl šių priežasčių tyrėjai ragina vėjo parkų poveikį vertinti ne vien pagal bendrą „vengimo“ taisyklę. Skirtingos rūšys gali reaguoti nevienodai, o kai kurios, panašu, prisitaiko prie naujos infrastruktūros greičiau, nei buvo manyta anksčiau.

    Ekspertai pažymi, kad tai nekeičia būtinybės planuojant jūrinius vėjo parkus vertinti rizikas paukščiams ir jų migracijai. Tačiau nauji stebėjimai rodo, jog realus poveikis gali būti sudėtingesnis: nuo trikdymo ir susidūrimų rizikos iki netikėto „naudojimo“ kaip tarpinių taškų kelionėje.

  • Turkija balandį fiksavo hidroenergetikos rekordą: 11,66 mlrd. kWh ir auganti vietinė gamyba

    Turkija balandį fiksavo hidroenergetikos rekordą: 11,66 mlrd. kWh ir auganti vietinė gamyba

    Rekordinė mėnesio gamyba

    Turkijos hidroelektrinės balandį pagamino rekordinį kiekį elektros – 11,66 mlrd. kilovatvalandžių. Tai tapo didžiausiu hidroenergijos mėnesio rezultatu šalyje per visą stebėjimų laikotarpį.

    Vien hidroenergija sudarė 41,4 proc. visos balandį šalyje pagamintos elektros. Toks šuolis paprastai siejamas su sezoniniu vandens prietaku ir palankesnėmis hidrologinėmis sąlygomis po žiemos.

    Atsinaujinančių dalis šoktelėjo

    Hidroelektrinių indėlis pakėlė bendrą atsinaujinančių išteklių dalį iki 70,5 proc. visos mėnesio elektros gamybos. Kartu tai padidino ir vietinių energijos išteklių svorį elektros balanse.

    Skelbiama, kad vietinių šaltinių dalis balandį pasiekė 83 proc. Tai reiškia mažesnį poreikį importuojamiems energijos ištekliams ir didesnį sistemos atsparumą kainų svyravimams tarptautinėse rinkose.

    Ką tai reiškia energetikos politikai

    Turkijos energetikos ministerija rekordą sieja su tikslu mažinti priklausomybę nuo išorės tiekėjų ir stiprinti energetinį saugumą. Didelė atsinaujinančios generacijos dalis taip pat prisideda prie ilgalaikių klimato įsipareigojimų.

    „Naudodami energiją, pagamintą iš mūsų pačių išteklių, mažiname priklausomybę nuo išorės, stipriname energetinį saugumą ir užtikrintai judame 2053 metų nulinės grynosios taršos tikslo link“, – sakė energetikos ministras Alparslanas Bayraktaras.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad tokie rekordai dažnai būna sezoniški: hidroenergijos gamyba stipriai priklauso nuo kritulių ir vandens atsargų, todėl ilgalaikiam stabilumui svarbios ir kitos generacijos rūšys bei tinklų lankstumas.

  • Ukraina baterijų energijos kaupiklius pripažino kritine infrastruktūra: ką tai keičia tinklui

    Ukraina baterijų energijos kaupiklius pripažino kritine infrastruktūra: ką tai keičia tinklui

    Naujas statusas energetikoje

    Ukrainos Ministrų kabinetas nacionalinės kritinės infrastruktūros sąrašą papildė elektros energijos kaupimo įrenginiais, tarp jų ir didelės galios baterijų sistemomis. Apie sprendimą viešai informavo Ukrainos Energetikos ministerija, pabrėždama, kad jis tiesiogiai susijęs su energetikos sistemos atsparumu.

    Kritinės infrastruktūros statusas reiškia, kad šie objektai tampa prioritetiniai valstybės apsaugos ir atsparumo planuose. Praktikoje tai gali apimti griežtesnius saugumo reikalavimus, papildomas fizinės apsaugos priemones ir aiškesnį koordinavimą su civiline sauga.

    Kodėl svarbūs būtent kaupikliai

    Energetikos kaupikliai tampa vienu svarbiausių tinklo stabilumo įrankių, ypač kai generacija ir vartojimas greitai svyruoja. Didelės baterijų sistemos leidžia greitai subalansuoti dažnį, mažinti avarinių atjungimų riziką ir palaikyti elektros tiekimą sutrikimų metu.

    Karinių atakų sąlygomis decentralizuoti sprendimai įgauna dar didesnę reikšmę, nes mažina priklausomybę nuo pavienių stambių objektų. Kaupimas padeda lanksčiau perskirstyti energiją, užtikrinti rezervą kritiniams vartotojams ir greičiau atkurti tiekimą.

    Skaičiai ir plėtros kryptis

    Ukraina jau yra įdiegusi elektros energijos kaupimo sistemas, kurių bendra galia viršija 500 megavatų. Reguliuotojai taip pat yra pateikę technines sąlygas papildomai įrengti dar 1 000 megavatų kaupimo galios.

    Tokia dinamika atitinka platesnę tendenciją, kai baterijų projektai vertinami ne tik kaip komerciniai, bet ir kaip strateginiai tinklo patikimumo elementai. Kritinės infrastruktūros statusas gali paspartinti leidimų, apsaugos ir infrastruktūrinės integracijos procesus.

    „Didelės apimties baterijų energijos kaupimo įrenginiai padeda elektros sistemai veikti stabiliau, greičiau reaguoti į paklausos svyravimus ir mažina avarinių atjungimų riziką“, – sakė Ukrainos pirmasis vicepremjeras ir energetikos ministras Denysas Šmyhalis.

    Pasak jo, sprendimo tikslas yra užtikrinti maksimaliai įmanomą tokių objektų apsaugą. Energetikos institucijos pabrėžia, kad stiprinant tinklo atsparumą svarbios ir kitos priemonės, įskaitant objektų fortifikavimą bei operatyvų reagavimą į incidentus.

  • „Orlen“ išplėtė Klečevo saulės parką iki 250 MW: hibridinė jėgainė keičia Lenkijos energetiką

    „Orlen“ išplėtė Klečevo saulės parką iki 250 MW: hibridinė jėgainė keičia Lenkijos energetiką

    Didžiausia Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pranešė užbaigusi Klečevo (Wielkopolės vaivadija) regioninio saulės energijos centro plėtrą. Po darbų elektrinės įrengtoji galia pasiekė 250 megavatų, o projektas įvardijamas kaip vienas didžiausių saulės objektų Vidurio ir Rytų Europoje.

    Bendrovės teigimu, tokios apimties gamyba per metus gali pagaminti tiek elektros, kad jos pakaktų iki 100 000 namų ūkių poreikiams. Projektas įgyvendintas rekultivuotoje buvusio atviro tipo lignito kasybos teritorijoje, todėl jis taip pat siejamas su pramoninių plotų pritaikymu naujai paskirčiai.

    Klečevo kompleksas vystomas kaip hibridinė jėgainė: be saulės modulių, čia įrengta ir 19,2 megavato vėjo elektrinių galia. Toks derinys leidžia efektyviau naudoti infrastruktūrą, o gamyba tampa stabilesnė, nes skirtingi šaltiniai dalinai kompensuoja vienas kito svyravimus permainingomis oro sąlygomis.

    „Orlen“ nurodo, kad objektas turi tinklo prijungimo ir reguliacinius suderinimus, kurie ateityje leistų didinti galią iki 334 megavatų. Tai reikštų, kad Klečevo mazgas galėtų tapti dar svarbesniu regioniniu generacijos tašku, jei bus priimti investiciniai sprendimai dėl tolesnės plėtros.

    Plėtra įsilieja į platesnę „Orlen“ strategiją iki 2035 metų viršyti 12 gigavatų atsinaujinančių išteklių įrengtąją galią. Į šį tikslą įtraukiami vėjo ir saulės parkai, taip pat biometano ir biodujų projektai, kurie energetikos sistemoje paprastai vertinami kaip galintys prisidėti prie lankstesnės generacijos.

    Įmonė taip pat yra viešai įvardijusi jūrinio vėjo plėtros kryptį Baltijos jūroje, o energetikos sistemos stabilumui didinti numato ir branduolinės energetikos projektus, tarp jų mažųjų modulinių reaktorių kryptį. „Orlen“ argumentuoja, kad didesnė vietinė, mažai emisijų sukelianti gamyba kartu su tinklų modernizavimu yra svarbi tiek energetiniam saugumui, tiek kainų stabilumui.

    „Nuosekliai įgyvendiname didžiausią investicijų programą Lenkijos energetikos istorijoje, kurią pavertėme didžiule statybų aikštele“, – sakė „Orlen“ valdybos pirmininkas Ireneuszas Fąfara.

    „Taip kuriama rytojaus energija: nepriklausomybė ir energetinis saugumas, taip pat kuo mažesnės energijos kainos Lenkijos gyventojams. Klečevo projektas rodo transformacijos mastą ir tempą“, – pridūrė jis.

  • „OMV Petrom“ sudarė didžiausią Rumunijos saulės PPA: nuo 2027 metų pirks pusę Văcărești parko gamybos

    „OMV Petrom“ sudarė didžiausią Rumunijos saulės PPA: nuo 2027 metų pirks pusę Văcărești parko gamybos

    Ukrainos energetikos grupės DTEK atsinaujinančios energetikos padalinys Europos Sąjungoje DRI gavo komercinės veiklos licenciją 126 megavatų piko galios Văcărești saulės elektrinių parkui Rumunijoje.

    Parkas, įrengtas Dâmbovița apskrityje, per metus turėtų pagaminti tiek elektros, kad jos pakaktų maždaug 50 000 namų ūkių poreikiui. Skaičiuojama, kad tai leistų kasmet išvengti apie 48 600 tonų anglies dioksido emisijų.

    Šis projektas taip pat tapo pagrindu vienam didžiausių iki šiol Rumunijoje sudarytų fizinių saulės energijos pirkimo–pardavimo susitarimų, dar vadinamų PPA. Nuo 2027 metų sausio 50 proc. Văcărești parke pagamintos elektros DRI parduos „OMV Petrom“.

    Văcărești parkui finansuoti buvo suformuotas iki 60 000 000 eurų negrąžintinio reikalavimo finansavimo paketas, kurį suteikė „UniCredit“ ir „Garanti BBVA“. Tokia struktūra paprastai leidžia projektą grįsti pačio objekto pinigų srautais ir aiškesne ilgalaike pajamų perspektyva.

    Pastaraisiais metais DRI Rumunijoje įjungė keturis atsinaujinančios energetikos projektus ir šalyje jau yra sukaupusi 299 megavatų veikiančių pajėgumų. Be Văcărești saulės parko, portfelyje minimi Glodeni I ir Glodeni II saulės parkai, taip pat Ruginoasa sausumos vėjo jėgainių parkas.

    Ruginoasa projektas išsiskiria tuo, kad tai vienas pirmųjų naujų vėjo projektų Rumunijoje per maždaug dešimtmetį. Tokie projektai pastaruoju metu dažnai siejami su didėjančiu poreikiu spartinti tinklų plėtrą ir balansavimo sprendimus, kad nepastovios generacijos dalis sistemoje galėtų augti.

    DRI skelbia planuojanti toliau plėsti veiklą Europoje, o Rumunijoje taip pat numato diegti baterijų energijos kaupimo sprendimus. Baterijų kaupikliai paprastai padeda efektyviau išnaudoti saulės ir vėjo gamybą, mažinti kainų svyravimų poveikį ir didinti sistemos lankstumą.

    PPA sandoriai regione vis dažniau vertinami kaip būdas stambioms įmonėms užsitikrinti prognozuojamas elektros sąnaudas, o projektų vystytojams suteikti bankams patrauklesnį, ilgalaikėmis pajamomis paremtą modelį. „OMV Petrom“ susitarimas su DRI išryškina, kad saulės energetika Rumunijoje pereina į didesnio masto, įmonių paklausos skatinamą etapą.

  • Europos geoterminės energijos planas artėja: kodėl tikslas augti iki gigavatų tampa realus

    Europos geoterminės energijos planas artėja: kodėl tikslas augti iki gigavatų tampa realus

    Geotermija grįžta į ES darbotvarkę

    Europos Komisija birželio 4 dieną ketina pristatyti Geoterminės energijos veiksmų planą, kuris turėtų pagreitinti geotermijos plėtrą šildymui, vėsinimui, elektros gamybai ir šilumos kaupimui. Dokumentas siejamas su platesniu ES tikslu didinti energetinį saugumą ir mažinti priklausomybę nuo importuojamų iškastinių energijos išteklių.

    Geoterminė energija išsiskiria tuo, kad gali tiekti pastovią galią ir šilumą, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Dėl šios priežasties ji vis dažniau minima kaip sprendimas pramonei ir centralizuotam šilumos tiekimui, kur vien atsinaujinanti elektra problemų neišsprendžia.

    Nuo megavatų link gigavatų

    Iki šiol didelė dalis Europos geotermijos projektų buvo vystomi kaip pavienės, lokalaus masto iniciatyvos, tačiau sektorius vis garsiau kalba apie perėjimą prie gigavatų. Tokia kryptis reiškia ne vien didesnes elektrines, bet ir platesnį geotermijos pritaikymą miestų šilumos tinkluose, pramoniniuose procesuose bei sezoninėje šilumos akumuliacijoje.

    Plėtros tempą dažniausiai stabdo ilgi leidimų derinimo procesai, požeminės geologijos rizika ir aukštos pradinės investicijos gręžiniams. Būtent šias kliūtis, tikimasi, planas bandys mažinti per aiškesnį reguliavimą, standartizuotus leidimų kelius ir finansines rizikos pasidalijimo priemones.

    Kas aptariama Europos geotermijos viršūnių susitikime

    Antrasis Europos geotermijos viršūnių susitikimas organizuojamas taip, kad sutaptų su Europos Komisijos veiksmų plano pristatymu. Renginyje numatytos diskusijos apie tai, ko geotermijai labiausiai reikia iš ES ir nacionalinės politikos, kad investicijos didėtų, o projektai būtų diegiami sparčiau.

    Programoje daug dėmesio skiriama finansavimui ir komercinimui, kai kalbama apie draudimo, kapitalo ir vartotojų kainos santykį. Taip pat aptariama, kaip geoterminiai sprendimai galėtų tapti praktiška šildymo ir vėsinimo alternatyva regionuose, kur šilumos siurbliai ar biokuras ne visuomet yra optimalūs.

    „Geoterminės energijos veiksmų planas gali tapti proga iš esmės supaprastinti kelią nuo idėjos iki veikiančios geoterminės sistemos“, – sakė sektoriaus atstovai, komentuodami laukiamą Europos Komisijos dokumentą.

    Renginyje taip pat numatyta atskira diskusija apie politinių sprendimų kokybę, kai geotermija konkuruoja dėl vietos tarp kitų švarių technologijų. Praktikoje tai reiškia klausimą, ar valstybės bus pasirengusios greitinti leidimų išdavimą, stiprinti duomenų apie gelmes prieinamumą ir mažinti investuotojų riziką.

    Tarp pranešėjų ir diskusijų dalyvių numatyti Tarptautinės energetikos agentūros, Europos Komisijos, Europos geoterminės energijos tarybos bei privataus sektoriaus atstovai. Pagrindinis akcentas išlieka tas pats: kaip geotermiją paversti ne nišiniu, o masiškai diegiamu sprendimu Europos energetikos sistemoje.

  • JAV iždas leido „MOL Group“ tęsti derybas dėl NIS kontrolės iki birželio 6 dienos

    JAV iždas leido „MOL Group“ tęsti derybas dėl NIS kontrolės iki birželio 6 dienos

    Vengrijos energetikos bendrovė „MOL Group“ gavo JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuro (OFAC) leidimą iki 2026 metų birželio 6 dienos tęsti derybas dėl kontrolinio Serbijos naftos bendrovės NIS akcijų paketo įsigijimo.

    Tokie leidimai paprastai reikalingi tada, kai sandorio dalyviai ar susiję akcininkai patenka į sankcijų režimo rizikos lauką. NIS atvejis išlieka jautrus dėl istorinių ryšių su Rusijos kapitalu, todėl deryboms taikomos griežtos atitikties ir terminų sąlygos.

    „Pastaruosius mėnesius intensyviai derėjomės su visais pagrindiniais NIS sandorio dalyviais ir pasiekėme reikšmingą pažangą“, – sakė „MOL Group“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Zsoltas Hernádi.

    „Įžengėme į galutinę šių itin sudėtingų derybų fazę. Išliekame optimistiški, nors per artimiausias savaites dar reikia galutinai suderinti kai kurias sąlygas“, – sakė Z. Hernádi.

    Pasak bendrovės vadovo, planuojamas sandoris, jei bus užbaigtas, būtų naudingas visoms pusėms ir prisidėtų prie ilgalaikio tiekimo saugumo regione, ypač Serbijoje. Energetikos rinkoje tai reikštų didesnį aiškumą dėl vieno svarbiausių šalies perdirbimo ir degalų tiekimo žaidėjų ateities.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad tokio tipo įsigijimus dažnai lydi ne tik komercinės, bet ir geopolitinės derybos, o terminų pratęsimas signalizuoja, jog procesas juda į priekį, tačiau galutinis susitarimas vis dar priklauso nuo politinių ir reguliacinių sprendimų.

  • Lietuvos biometano rekordas balandį: į tinklą patiekta 41 GWh, gamyba per metus patrigubėjo

    Lietuvos biometano rekordas balandį: į tinklą patiekta 41 GWh, gamyba per metus patrigubėjo

    Lietuvoje biometano gamyba balandį pasiekė rekordą: į gamtinių dujų perdavimo sistemą patiekta beveik 41 gigavatvalandė atsinaujinančių dujų. Dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ skelbia, kad tai yra maždaug tris kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai į tinklą buvo patiekta apie 15 gigavatvalandžių.

    Toks šuolis rodo, kad biometanas iš nišinės technologijos sparčiai virsta realia energetikos grandinės dalimi, kuri gali mažinti priklausomybę nuo importuojamų iškastinių dujų. „Amber Grid“ pateikiamu palyginimu, vien balandį pagaminto biometano kiekio užtektų iki 100 000 namų ūkių metiniams maisto gaminimo poreikiams.

    Kas stumia augimą į priekį

    Rinkos augimą pirmiausia lemia didėjančios gamybos galios ir gerėjanti infrastruktūra, leidžianti biometaną patiekti į tinklą skirtingais būdais. Nuo metų pradžios vystytojas „Green Genius“ pradėjo eksploatuoti šešis nuotolinius objektus ir vieną tiesioginio tiekimo gamyklą, taip papildomai pridėdamas beveik 22 megavatų gamybos pajėgumų.

    Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 biometano gamyklų, kurių bendra galia siekia 76 megavatus. Penkios jų yra tiesiogiai prijungtos prie „Amber Grid“ dujų perdavimo sistemos, aštuonios biometaną į tinklą tiekia per įpurškimo taškus atgabenant jį autocisternomis, o viena gamykla yra prijungta prie skirstymo tinklo.

    Kokia biometano vieta dujų balanse

    „Amber Grid“ vertinimu, biometanas šiuo metu sudaro apie 2 proc. viso Lietuvos dujų suvartojimo. Vis dėlto ambicijos kur kas didesnės: investicijos į žemės ūkio ir maisto atliekų perdirbimą orientuojamos į tai, kad iki 2030 metų biometano dalis galėtų priartėti prie 10 proc.

    Energetikos požiūriu tai svarbu ne tik dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, bet ir dėl sistemos lankstumo: biometanas gali būti naudojamas ten, kur elektrifikacija juda lėčiau, pavyzdžiui, dalyje pramonės procesų ar sunkiajame transporte. Kuo daugiau vietinės kilmės dujų patenka į tinklą, tuo didesnė kainų ir tiekimo rizikų amortizacija, ypač regiono geopolitinių įtampų fone.

    Eksportui svarbios kilmės garantijos

    Augant gamybai, vis svarbesnė tampa prekyba ir patikimumą užtikrinantys mechanizmai, ypač kilmės garantijos. „Amber Grid“ pabrėžia, kad Lietuvos atsinaujinančių dujų kilmės garantijų registras, kurį administruoja įmonė, integruotas į europines platformas, o tai gamintojams atveria daugiau galimybių parduoti biometaną užsienio rinkose.

    „Matome sparčiai augančius biometano gamybos pajėgumus Lietuvoje, plečiamą infrastruktūrą ir aktyvų šalies dalyvavimą Europos žaliosios energijos rinkoje“, – sakė „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

    Jo teigimu, integracija su europiniais registrais leidžia gamintojams efektyviau eksportuoti biometaną ir stiprina sektoriaus konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Praktikoje tai reiškia didesnį skaidrumą pirkėjams, lengvesnį kilmės įrodymą ir paprastesnę prekybą atsinaujinančiomis dujomis tarp valstybių.

    Rinkos dalyviai tikisi, kad tolesnė tinklo plėtra, daugiau įpurškimo sprendimų ir stabilios investicijų sąlygos leis rekordinius mėnesius paversti nauja norma. Kartu tai didina spaudimą spartinti atliekų surinkimo ir perdirbimo grandines, nes būtent žaliavų prieinamumas ilgainiui tampa vienu svarbiausių biometano augimo ribojimų.

  • JK patvirtino 3 GW Dogger Bank South: nauja sąlyga dėl vėjo šešėlio neramina kaimynus

    JK patvirtino 3 GW Dogger Bank South: nauja sąlyga dėl vėjo šešėlio neramina kaimynus

    Jungtinės Karalystės Vyriausybė gegužės 14 dieną patvirtino Dogger Bank South – vieną didžiausių šalyje planuojamų jūrinių vėjo parkų, kurio bendra galia sieks 3 GW. Kartu su leidimu pateikta neįprasta sąlyga: prieš pradedant statybas privaloma parengti vadinamąjį vėjo šešėlio poveikio planą, suderinant veiksmus su kaimyniniais projektais.

    Dogger Bank South vystomas kaip bendra „RWE“ ir „Masdar“ iniciatyva: „RWE“ priklauso 51 proc., „Masdar“ – 49 proc. Projektą sudaro du po 1,5 GW parkai, o galutinis investicinis sprendimas, pasak vystytojų, planuojamas 2027 metais, todėl realios statybos dar užtruks.

    Kodėl vėjo šešėlis tampa problema

    Vėjo turbinos gamina elektrą „paimdamos“ dalį judančio oro kinetinės energijos. Už rotoriaus susidaro lėtesnio, labiau turbulentiško oro zona – vadinamasis vėjo šešėlis, kuris gali nusidriekti toliau nei vieno parko ribos.

    Jei toks srautas pasiekia kito parko turbinų lauką, jos gali gauti mažesnį vėjo greitį ir atitinkamai pagaminti mažiau elektros. Dideliuose, tankiai užstatytuose jūriniuose plotuose šis reiškinys vis dažniau vertinamas ne kaip teorinė inžinerinė detalė, o kaip reali rizika gamybai ir pajamoms.

    Neįprasta sąlyga leidime

    Patvirtinimą pasirašęs energetikos sekretorius Edas Milibandas įpareigojo vystytojus prieš statybas užtikrinti konsultacijas ir poveikio mažinimą per vėjo šešėlio poveikio planą. Kitaip tariant, statybos negalės prasidėti, kol nebus sutarta, kaip bus kalbamasi su galimai paveiktų parkų operatoriais ir kokios priemonės bus taikomos.

    Ši formuluotė išskirtinė tuo, kad oficialiai pripažįsta galimą situaciją, kai vienas atsinaujinančios energetikos projektas gali apčiuopiamai sumažinti kito projekto generaciją. Iki šiol tokios įtampos dažniausiai likdavo komercinių derybų ar techninių vertinimų lauke, o ne aiškiai įrašytos į leidimo sąlygas.

    Kaimynai stebi, kuo tai baigsis

    Planavimo dokumentuose viešai fiksuotos ir kai kurių kaimyninių vystytojų pastabos, kad Dogger Bank South gali daryti įtaką jų projektų vėjo režimui. Viena aktyviau klausimą kėlusių bendrovių – „Ørsted“, valdanti Hornsea projektų grupę, kuri pabrėžė galimų finansinių nuostolių riziką.

    „Tikimės diskusijų su Dogger Bank South vystytojais projektui judant į priekį“, – sakė „Ørsted“ atstovas.

    JK jūrinio vėjo sektorius sparčiai plečiasi, todėl Šiaurės jūroje daugėja atvejų, kai parkai planuojami vis arčiau vienas kito. Tą pačią dieną, kai patvirtintas Dogger Bank South, leidimas suteiktas ir North Falls – 1 GW projektui, kurį vysto „RWE“ ir SSE kaip esamo Greater Gabbard parko plėtrą.

    Artimiausias Dogger Bank South etapas – detalus projektavimas ir pirkimų sprendimai, tačiau didžiausias klausimas bus vėjo šešėlio poveikio planas. Jei pavyks sklandžiai suderinti interesus ir kompensavimo ar mažinimo priemones, tai gali tapti precedentu būsimoms didelių parkų leidimų sąlygoms vis labiau užpildytoje Šiaurės jūroje.