CP v2

Category: Finansai

  • Kaukėti vyrai užtvindė Doverį: sutriko keltai, policija atskleidė, kas vyko ir kuo baigėsi

    Kaukėti vyrai užtvindė Doverį: sutriko keltai, policija atskleidė, kas vyko ir kuo baigėsi

    Incidentas uoste ir mieste

    Šeštadienio rytą į Doverį atvyko kelios dešimtys kaukėtų, juodai apsirengusių vyrų – policija įvykį apibūdino kaip protestą. Dėl viešosios tvarkos incidento sutriko judėjimas mieste ir prieigose į vieną svarbiausių Jungtinės Karalystės keleivinių uostų.

    Doverio uosto administracija nurodė, kad incidentas paveikė maršrutus į uostą ir iš jo, o situacija buvo stebima visame mieste. Vėliau uostas pranešė, kad darbas grįžo į įprastą ritmą, keliai atviri, o eismas juda laisvai.

    Vėlavimai ir vežėjų reakcija

    Keltų operatorius „P&O Ferries“, vykdantis reisus tarp Doverio ir Kalė, teigė, kad po sutrikimų paslaugos buvo teikiamos su iki valandos vėlavimais. Tokie vėlavimai Doverio koridoriuje greitai persiduoda ir kitiems logistikos srautams, nes uostas yra pagrindinis keliautojų ir krovinių vartas tarp JK ir žemyninės Europos.

    Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašai, kuriuose matyti susirinkę protestuotojai, dalis jų veidus slėpė po balaklavomis, gobtuvais ar kepurėmis, skandavo šūkius. Policija nurodė, kad pareigūnai dirbo įvykio vietoje ir bendravo su susirinkusiaisiais.

    Politikų pareiškimai ir policijos išvada

    Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų antiimigracinis aktyvistas Tommy Robinson savo paskyroje pasidalijo protesto vaizdo įrašu ir teigė, kad tai esą buvo signalas valdžiai. Jis tikino, kad judėjimas gali augti ir kartojo raginimą susigrąžinti šalį.

    „Doverio parkrunas atšauktas, priėjimas prie uosto sutrikdytas, o gyventojų kasdienybė apsunkinta“, – sakė parlamento narys Mike’as Tappas.

    „Nebuvo atlikta jokių sulaikymų. Eismas vyksta įprastai, o iki vidurdienio visi buvo išsiskirstę“, – sakė Kento policija.

    Policija pabrėžė, kad situacija buvo suvaldyta be sulaikymų, o judėjimas mieste stabilizavosi dar tą pačią dieną. Pastaraisiais metais migracijos tema JK išlieka viena jautriausių politinių diskusijų ašių, o protestai ir kontrprotestai periodiškai sukelia įtampą didžiuosiuose transporto mazguose.

  • Belgrade – Mladičiaus laidotuvės be valstybės pagarbos: Briuselis perspėja Serbiją

    Belgrade – Mladičiaus laidotuvės be valstybės pagarbos: Briuselis perspėja Serbiją

    Belgrade šeštadienį prasidėjo buvusio Bosnijos serbų kariuomenės vado Ratko Mladičiaus pagerbimo renginiai. Nors dalis jo rėmėjų jį vadina karo didvyriu, tarptautiniai teismai Mladičių yra nuteisę už genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

    Pasak šeimos ir žiniasklaidos, laidotuvės numatytos pirmadienį, o jose gali dalyvauti dešimtys tūkstančių žmonių. Serbijos valdžia pabrėžia, kad valstybinių ir karinių pagerbimo elementų nebus, o aukščiausi pareigūnai ceremonijoje nedalyvaus.

    Laidotuvės be valstybės ceremonijų

    R. Mladičius mirė atlikdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę Hagoje, o jo palaikai į Serbiją buvo pargabenti praėjusią savaitę. Karinės struktūros dalyvavo logistikoje, tačiau Belgrade aiškinama, kad tai nereiškia valstybinių laidotuvių.

    Skelbiama, kad nebus nei artilerijos salvių, nei iškilmingos karinės rikiuotės, taip pat jis nebus laidojamas vadinamosiose nusipelniusių asmenų kapavietėse. Serbijos institucijos taip pat tikina, kad šeštadienio minėjimas nėra valstybės organizuotas renginys, jį inicijavo atsargos karininkų organizacija.

    Kontekstas: Srebrenica ir Sarajevo apgultis

    Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiai Jugoslavijai ir jo teisinis perėmėjas yra pripažinę R. Mladičių kaltu dėl Srebrenicos genocido. 1995 metų liepą Srebrenicoje buvo nužudyta daugiau kaip 8 000 bosnių vyrų ir berniukų, o šie įvykiai laikomi didžiausiomis masinėmis žudynėmis Europoje po Antrojo pasaulinio karo.

    Teismas taip pat konstatavo jo atsakomybę už Sarajevo apgulties metu vykdytus nusikaltimus. Miestas buvo apšaudomas ir snaiperių terorizuojamas beveik ketverius metus, o Bosnijos karas nusinešė per 100 000 gyvybių ir privertė milijonus žmonių palikti namus.

    Europos spaudimas Serbijai auga

    Po R. Mladičiaus mirties Serbijoje vyko vigilijos ir eisenos, kurios sulaukė kritikos iš Europos Sąjungos atstovų. ES plėtros kryptį kuruojanti eurokomisarė Marta Kos viešai pareiškė, kad nuteisto karo nusikaltėlio šlovinimas nesuderinamas su vertybėmis, kuriomis grindžiamas Serbijos kelias į ES.

    Įtampa sustiprėjo ir dėl Serbijos vidaus politikų reakcijų, kai kurie jų kritiką iš Briuselio atmetė kaip nepagrįstą. Tuo pat metu Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Michaelas O’Flaherty ragino valdžias aktyviai priešintis nuteistų karo nusikaltėlių šlovinimui, pabrėždamas, kad tai nėra saviraiškos laisvės saugomas reiškinys pagal Europos žmogaus teisių konvenciją.

    Ši istorija Serbijai tampa dar vienu politiniu testu santykiuose su Europos Sąjunga, ypač kai šalis siekia išlaikyti derybų dėl narystės tempą. Briuselis signalizuoja, kad ne tik formalūs sprendimai, bet ir viešoji tolerancija istorijos revizionizmui bei karo nusikaltimų relativizavimui gali turėti pasekmių.

    Viešosios tvarkos užtikrinimas laidotuvių dieną Belgrade laikomas vienu svarbiausių artimiausių dienų iššūkių. Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius yra sakęs, kad tarnybos ruošiasi dideliam žmonių srautui ir žada panaudoti turimus resursus saugumui užtikrinti.

  • Nepale po potvynių – stebuklas: du žmones rado gyvus po 10 dienų, tūkstančiai vis dar dingę

    Nepale po potvynių – stebuklas: du žmones rado gyvus po 10 dienų, tūkstančiai vis dar dingę

    Nepale, praėjus 10 dienų po niokojančių staigių potvynių šalies šiaurėje, gelbėtojai per atskiras operacijas ištraukė du gyvus žmones. Tuo pat metu pareigūnai skelbia, kad dingusiųjų skaičius išlieka milžiniškas, o patvirtintų žūčių – daugiau nei 1 300.

    Gelbėjimo darbai sutelkti teritorijose prie Nepalo ir Tibeto sienos, kur potvynio banga nušlavė gyvenvietes ir infrastruktūrą. Didžiausi nuostoliai fiksuojami Rasuva, Nuvakoto, Dhadingo, Gorkhos ir Tanahuno rajonuose, kuriuose nuošliaužos ir purvo srautai apsunkina paiešką.

    Rasta po purvu ir tunelyje

    Viena moteris buvo aptikta gyva savo namuose Nuvakoto rajone, kai pastatą buvo užvertę storas purvo sluoksnis ir nuolaužos. Nepalo kariuomenės paviešintoje medžiagoje matyti, kad išvaduota moteris buvo visa aplipusi purvu, o vėliau ji sraigtasparniu išskraidinta į Katmandu.

    Kitoje vietoje gyvas rastas Kinijos pilietis, įstrigęs hidroelektrinės projekte esančiame tunelyje. Nepalo ministro pirmininko biuras pranešė, kad tai jau trečias žmogus, išgelbėtas iš Trishuli hidroenergetikos projekto, o dviem Nepalo darbuotojams pavyko ištrūkti dieną anksčiau.

    „Gelbėtojai dirba nenutrūkstamai, nes kiekviena valanda gali būti lemiama“, – sakė Nepalo kariuomenės atstovai.

    Šimtai gali būti įkalinti tuneliuose

    Pasak Nepalo kariuomenės, vyras buvo ištrauktas iš maždaug 225 metrų ilgio tunelio ir sraigtasparniu evakuotas karinių pajėgų, dirbusių kartu su Pietų Korėjos nelaimių valdymo ekspertais. Tuneliuose gelbėjimo darbus dažnai riboja užgriuvusios konstrukcijos, vanduo, dumblas ir nestabili grunto būklė.

    Valdžios institucijos nurodo, kad apie 900 darbuotojų tebėra dingę, o maždaug 500 žmonių gali būti įkalinti įvairiuose tuneliuose net 12 hidroenergetikos projektų teritorijose. Būtent šiose vietose paieška ir gelbėjimas yra vienas sudėtingiausių, nes reikia sunkiosios technikos, specialios ventiliacijos ir nuolatinio geologinio vertinimo.

    Galima priežastis – ledyno griūtis

    Nepalo nelaimių valdymo agentūra teigia, kad katastrofą greičiausiai sukėlė ledyno griūtis, galėjusi staiga užtvenkti vandenį ir suformuoti potvynio bangą. Tokie reiškiniai, ypač kalnuotuose regionuose, gali virsti staigiais ir itin destruktyviais srautais, kurie per trumpą laiką nusineša tiltus, kelius ir namus.

    Paieškose dalyvauja ir specializuotos komandos iš Kinijos, Indijos, Pietų Korėjos bei Jungtinių Valstijų. Pareigūnai pabrėžia, kad išgyvenusiųjų tikimybė mažėja, tačiau gelbėtojai tęsią darbą, kol bus patikrintos pagrindinės rizikos zonos.

  • „Fitch“ kilstelėjo Portugalijos reitingą į A+: ką tai reiškia paskoloms ir mokesčiams?

    „Fitch“ kilstelėjo Portugalijos reitingą į A+: ką tai reiškia paskoloms ir mokesčiams?

    Reitingas pakilo iki A+

    Reitingų agentūra „Fitch“ pagerino Portugalijos valstybės skolos reitingą nuo A iki A+ ir nurodė stabilią perspektyvą. Toks sprendimas paprastai signalizuoja rinkoms mažesnę riziką ir gali padėti šaliai skolintis palankesnėmis sąlygomis.

    Portugalijos investicijų ir užsienio prekybos agentūra AICEP pabrėžė, kad sprendimas dera su pastaruoju metu augančiu investuotojų pasitikėjimu. Vyriausybė tvirtina, kad visos pagrindinės agentūros Portugalijai šiuo metu suteikia A lygio įvertinimą.

    Kodėl „Fitch“ tapo optimistiškesnė

    „Fitch“ teigimu, reitingo kėlimą lėmė stiprėjantys viešieji finansai ir prognozuojamas skolos mažėjimas. Agentūra taip pat išskyrė, kad Portugalijos biudžeto rodikliai, lyginant su panašiai vertinamomis šalimis, yra geresni, o tai siejama su politiniu įsipareigojimu fiskalinei drausmei.

    „Reitingo pakėlimas atspindi stiprėjančius Portugalijos viešuosius finansus, mažėjančios skolos trajektoriją ir tvirtesnį biudžetą nei panašių šalių“, – teigiama „Fitch“ pranešime.

    Skola mažėja, bet rizikos išlieka

    Agentūra prognozuoja, kad valstybės skola, vertinant nuo bendrojo vidaus produkto, mažės nuo 89,7 proc. 2025 metais iki 87,0 proc. 2026 metais ir 82,9 proc. 2028 metais. Vis dėlto šis lygis, „Fitch“ skaičiavimu, išliks gerokai aukštesnis nei A kategorijos šalių medianinis rodiklis, siejamas su 59,5 proc.

    Portugalijos reitingą, pasak „Fitch“, palaiko ir narystė Europos Sąjungoje bei euro zonoje, taip pat palyginti geri valdysenos rodikliai. Tačiau šiuos privalumus vis dar atsveria sukaupta viešoji ir išorinė skola.

    Biudžetui spaudimą didina išlaidos

    „Fitch“ vertina, kad biudžeto perteklius gali smukti nuo 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto 2025 metais iki 0,1 proc. 2026 metais. Tam įtakos, agentūros teigimu, turi papildomos išlaidos po audrų, 2026 metų biudžete numatytos mokesčių ir būsto priemonės, investicijų pikas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą bei augančios išlaidos atlyginimams ir pensijoms.

    Portugalijos finansų ministras Joaquim Miranda Sarmento yra pareiškęs, kad skolos ir bendrojo vidaus produkto santykio mažėjimas yra šeimų ir verslų pastarųjų metų darbo rezultatas, o tempas neturi sulėtėti. Jis taip pat akcentavo būtinybę mažinti biurokratiją, kuri, pasak ministro, slopina investicijas, ypač tiesiogines užsienio investicijas.

    Būsto kainos ir gynybos tikslai

    Agentūra atkreipė dėmesį ir į būsto prieinamumo problemą. „Fitch“ skaičiavimu, 2026 metų pirmąjį ketvirtį būsto kainos Portugalijoje buvo apie 99 proc. aukštesnės nei 2019 metų ketvirtąjį ketvirtį, kai euro zonoje augimas siekė apie 31 proc.

    „Fitch“ mano, kad ribota pasiūla ir paklausa, siejama ir su imigracija, yra labiau struktūrinės priežastys, todėl staigi korekcija artimiausiu metu nėra pagrindinis scenarijus. Vis dėlto agentūra įspėja, kad kainų šuolis didina pažeidžiamumą ir spaudžia gyventojų įperkamumą, o ilgalaikėje perspektyvoje viešuosius finansus gali apsunkinti ir NATO siekis iki 2035 metų gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto.

  • „Coinbase“ prašo SEC leidimo 24/7 akcijų perpetualioms: kas tai ir ką tai reikštų JAV rinkai

    „Coinbase“ prašo SEC leidimo 24/7 akcijų perpetualioms: kas tai ir ką tai reikštų JAV rinkai

    Didžiausia JAV kriptovaliutų birža „Coinbase“ siekia gauti Vertybinių popierių ir biržų komisijos (SEC) pritarimą, kad galėtų siūlyti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę prekiaujamus akcijų perpetualių sandorius. Tokie produktai jau turi paklausą tarptautinėse rinkose, tačiau JAV jų kelias iki šiol buvo ribotas dėl griežtesnio reguliavimo.

    Apie žingsnį į priekį bendrovė pranešė pateikusi registracijos pranešimo formą SEC, tikėdamasi pradėti listinguoti vadinamuosius equity perpetuals. Bendrovė pabrėžia, kad siekia reguliuojamo formato, kuris, jos teigimu, atvertų JAV investuotojams aiškesnes taisykles ir apsaugas, kurių dažnai trūksta užsienio platformose.

    „Akcijų perpetualių sandorių paklausa tarptautiniu mastu jau įrodyta, todėl mus džiugina galimybė JAV investuotojams pasiūlyti reguliuojamą kelią“, – sakė „Coinbase“ politikos vadovas Faryar Shirzad.

    Vien SEC pritarimo neužtektų: „Coinbase“ taip pat reikėtų prekių ateities sandorių reguliuotojo – Prekių ateities sandorių komisijos (CFTC) – „žalios šviesos“. JAV praktikoje tai ypač svarbu, nes išvestinių finansinių priemonių priežiūra dažnai persidengia, o produktų priskyrimas konkrečiam reguliatoriui priklauso nuo struktūros ir rizikų.

    Perpetuals, arba perpetuallūs ateities sandoriai, yra išvestinė finansinė priemonė be galiojimo pabaigos datos. Jie leidžia spekuliuoti turto kainos pokyčiais jo realiai neįsigyjant, o pozicijos dažniausiai palaikomos naudojant užstatą ir kasdienius ar periodinius atsiskaitymus, kurie padeda priartinti kainą prie bazinio turto rinkos.

    „Coinbase“ jau yra žengusi į šią kryptį: 2026 metų kovo mėnesį bendrovė paskelbė apie perpetualių ateities sandorių startą ne JAV rinkoms, leisdama prekiauti sutartimis, susietomis su atskiromis akcijomis. Tarp minimų bazinių aktyvų – „Apple“, „Microsoft“, „NVIDIA“ ir „Amazon“, tačiau JAV investuotojams tokie instrumentai kol kas nėra plačiai prieinami per reguliuojamus kanalus.

    Reguliuotos 24/7 prekybos idėja pastaruoju metu įgauna pagreitį: CFTC jau yra leidusi pradėti listinguoti bitkoino perpetualių ateities sandorius JAV, kai jos darbuotojai pritarė atitinkamiems pasiūlymams. Vėliau reguliuotojas taip pat inicijavo konsultacijas dėl naftos perpetualių sutarčių ir nepertraukiamos prekybos modelio, kas signalizuoja platesnį interesą modernizuoti rinkos infrastruktūrą.

    Šios diskusijos įgauna svorį ir dėl to, kad nemaža perpetualių sandorių rinkos dalis iki šiol veikia už JAV ribų, platformose, kurios nėra prižiūrimos JAV reguliatorių. Tokia aplinka dažnai reiškia didesnę sandorio šalies riziką, mažesnį skaidrumą ir ribotesnes teisių gynimo galimybes, jei kyla ginčas ar sutrinka prekyba.

    Pastaraisiais mėnesiais išskirtinio dėmesio sulaukė ir „Hyperliquid“, kuri išpopuliarėjo tarp kriptovaliutų išvestinių priemonių prekiautojų. JAV politinėje darbotvarkėje taip pat nuskambėjo signalų, kad ieškoma būdų, kaip tokio tipo perp prekybą priartinti prie „visiškai atitinkančio reikalavimus ir teisėto“ modelio, nors konkretūs sprendimai priklausys nuo reguliavimo architektūros ir priežiūros praktikos.

    Jei „Coinbase“ gautų reikalingus pritarimus, tai galėtų tapti reikšmingu precedentu: 24/7 akcijų išvestinių produktų pasiūla per reguliuojamą kanalą sustiprintų konkurenciją ir galimai keistų investuotojų lūkesčius dėl prekybos laiko, likvidumo ir rizikos valdymo priemonių. Kartu tai keltų klausimų dėl rinkos stabilumo, maržos reikalavimų, investuotojų tinkamumo vertinimo ir to, kaip 24/7 režimas derėtų su tradicine akcijų biržų prekybos bei atsiskaitymų infrastruktūra.

  • AMC akcijos šoktelėjo 21 proc.: vadovas kritikuoja „Robinhood“ dėl tokenizuotų akcijų siūlymo

    AMC akcijos šoktelėjo 21 proc.: vadovas kritikuoja „Robinhood“ dėl tokenizuotų akcijų siūlymo

    Kas sukėlė staigų kainos šuolį

    JAV kino teatrų tinklą valdanti AMC akcijų kaina prekyboje po oficialių biržos valandų šoktelėjo apie 21 proc. Impulsą suteikė viešas bendrovės vadovo Adamo Arono pareiškimas, nukreiptas į „Robinhood“ sprendimą siūlyti vadinamąsias tokenizuotas JAV akcijas.

    Pasak A. Arono, AMC nedalyvavo kuriant šiuos produktus ir su jais neturi jokio ryšio. Jis taip pat suabejojo, kaip tokia pasiūla gali būti teisėta, jei produktai nėra registruoti pagal JAV vertybinių popierių reguliavimą.

    „Ši praktika man atrodo nepateisinama. Kaip tai apskritai gali būti teisėta? Mes su tuo neturime jokio ryšio ir to nepritariame“, – sakė Adam Aron.

    Bendrovės vadovas pridūrė, kad situaciją nedelsiant peržiūrės išoriniai AMC vertybinių popierių teisės konsultantai. Tokie pareiškimai rinkoje dažnai interpretuojami kaip signalas apie galimus teisinius veiksmus arba oficialius kreipimusis į priežiūros institucijas.

    Kaip veikia tokenizuotos akcijos

    „Robinhood“ dokumentuose tokenizuotos akcijos apibūdinamos kaip tokenizuoti skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia su grupe susijusi užsienyje registruota struktūra. Praktikoje tai reiškia, kad pirkėjas gauna kainos pokyčių ekspoziciją, tačiau neįgyja pačios akcijos nuosavybės ir akcininko teisių.

    Tokia konstrukcija skiriasi nuo tradicinio investavimo per biržą, kur investuotojas paprastai tampa akcijų savininku per tarpininką ir gali turėti balsavimo ar kitų akcininko teisių. Tokenizuotų produktų atveju pagrindinė vertė siejama su išvestiniu instrumentu ir jo emitento įsipareigojimais.

    Įmonė taip pat nurodo, kad šie tokenai nėra registruoti kaip vertybiniai popieriai JAV ir neturėtų būti siūlomi JAV rinkoje. Dėl šios priežasties tokie produktai atsiduria reguliavimo pilkojoje zonoje, ypač kai informacija pasiekia mažmeninius investuotojus socialiniuose tinkluose.

    „Robinhood“ atsakas ir platesnis kontekstas

    „Robinhood“ vadovas Vladas Tenevas į A. Arono kritiką sureagavo klausimu, kokia konkreti problema kelia nerimą. Vieša diskusija išryškino esminę įtampą tarp inovacijų, leidžiančių prekiauti beveik visą parą, ir klasikinės kapitalo rinkų logikos, kuri remiasi aiškia nuosavybe bei priežiūra.

    Tokenizuotų vertybinių popierių populiarumą dažniausiai lemia pažadai dėl greitesnių atsiskaitymų, prekybos už tradicinių biržų darbo valandų ribų ir patogaus naudojimo per kriptovaliutų infrastruktūrą. Tačiau didėjant apimtims, daugiau dėmesio sulaukia investuotojų apsauga, informacijos atskleidimas ir klausimas, kas atsako už produkto rizikas.

    Šis ginčas nėra pirmas panašus atvejis, kai įmonės viešai atsiriboja nuo tokenizuotų produktų, susietų su jų akcijomis ar pavadinimu. Tokiose situacijose pagrindinė rizika tampa reputacinė ir reguliacinė: net jei emitentas teigia siūlantis tik išvestinę ekspoziciją, dalis investuotojų gali klaidingai suprasti, kad įsigyja tikras akcijas.

    Rinkoje artimiausiu metu dėmesys gali krypti į tai, ar bus sulaukta oficialių vertybinių popierių priežiūros institucijų komentarų ir ar AMC imsis konkrečių teisinių žingsnių. Tokie veiksmai gali turėti įtakos ne tik vienai platformai, bet ir platesnei tokenizuotų finansinių produktų plėtros krypčiai.

  • JAV bitkoino ETF fiksuoja didžiausią įplaukų dieną nuo sausio: į fondus įtekėjo 620 mln. eurų

    JAV bitkoino ETF fiksuoja didžiausią įplaukų dieną nuo sausio: į fondus įtekėjo 620 mln. eurų

    JAV biržoje prekiaujami momentiniai bitkoino ETF per vieną dieną pritraukė didžiausias grynąsias įplaukas nuo sausio vidurio. Remiantis rinkos duomenų suvestinėmis, bendra įplaukų suma siekė apie 620 mln. eurų, o didžiausia dalis teko didžiausiam pagal valdomą turtą fondui.

    Didžiausią grynųjų įplaukų dalį sugeneravo „BlackRock“ fondas „iShares Bitcoin Trust“ (IBIT) – į jį per dieną nukreipta apie 386 mln. eurų. Įplaukas taip pat fiksavo ir kiti JAV momentiniai bitkoino ETF, tarp jų – „Fidelity“ bei „Grayscale“ valdomos priemonės.

    Kas stumia ETF įplaukas?

    Rinkos dalyviai šį šuolį sieja su atsigavusiomis lūkesčių nuotaikomis dėl makroekonomikos ir palūkanų normų trajektorijos. Kai investuotojai ima tikėtis stabilesnės infliacijos ir mažesnės palūkanų kėlimo rizikos, didėja apetitas rizikingesniam turtui, įskaitant kriptoturtą.

    Analitikų vertinimu, įplaukos į ETF dažniau rodo ne trumpalaikes spekuliacijas, o didesnių investuotojų sprendimus skirti dalį portfelio tokiai turto klasei. ETF formatas institucijoms patrauklus tuo, kad suteikia prieigą prie bitkoino per reguliuojamą, biržoje prekiaujamą produktą, nereikalaujant tiesiogiai laikyti kriptovaliutos.

    „Įplaukų koncentracija IBIT fonde išduoda institucinį pasirinkimą: tai dažnai yra priemonė, per kurią patogiau įgyvendinti didesnio masto alokaciją, o ne vienadienį statymą“, – sakė kriptoturto rinkos analitikė Rachael Lucas.

    Rinka stebi palūkanas ir duomenis

    Artimiausiu laikotarpiu kriptoturto kainų kryptį, kaip ir anksčiau, gali lemti JAV ekonominiai rodikliai bei centrinių bankų signalai. Investuotojai paprastai jautriai reaguoja į užimtumo, infliacijos ir vartojimo duomenis, nes jie daro įtaką lūkesčiams dėl palūkanų normų.

    Po šio įplaukų šuolio bitkoino kaina sugrįžo virš 68 900 eurų ribos ir vėliau laikėsi netoli 68 800 eurų. Rinkos dalyviai dabar vertina, ar didesnės ETF įplaukos taps tvaresne tendencija, ar tai buvo vienkartinis impulsas, susijęs su konkrečia diena ir lūkesčių pokyčiu.

    Ką tai gali reikšti ilgesniam laikui?

    Analitikai atkreipia dėmesį ir į koreliacijų pokyčius: bitkoino ryšys su auksu pastaruoju metu stiprėjo, o sąsajos su pagrindiniais JAV akcijų indeksais kai kuriais laikotarpiais silpo. Jei ši kryptis išsilaikytų, dalis investuotojų bitkoiną galėtų vertinti ne tik kaip rizikingą augimo turtą, bet ir kaip galimą apsidraudimo priemonę nuo infliacijos, nors toks vertinimas rinkoje išlieka nevienareikšmis.

    Tolesnė kryptis priklausys nuo naujų makroekonominių signalų ir to, ar ETF srautai išsilaikys kelias sesijas iš eilės. Jei įplaukos tęsis, tai gali sustiprinti rinkos pasitikėjimą, kad didieji investuotojai pamažu didina ekspoziciją bitkoinui per reguliuojamus fondus.

  • Pietų Korėja nuo 2027 metų žada tokenizuoti akcijas ir obligacijas: planas trimis etapais

    Pietų Korėja nuo 2027 metų žada tokenizuoti akcijas ir obligacijas: planas trimis etapais

    Pietų Korėjos finansų reguliuotojas pranešė kuriantis tokenizavimo infrastruktūrą, kuri ateityje būtų pritaikoma įvairių rūšių vertybiniams popieriams, įskaitant akcijas, obligacijas ir fondus. Tikslas – sukurti aiškias taisykles ir techninį pagrindą, kad vertybiniai popieriai galėtų būti leidžiami ir apskaitomi naudojant blokų grandinės sprendimus.

    Šis pranešimas paskelbtas po konsultacinės grupės dėl tokenizuotų vertybinių popierių posėdžio. Pietų Korėja jau patvirtino teisės aktų pakeitimus, kurie numato teisinį blokų grandine paremtų vertybinių popierių pripažinimą, o jų įsigaliojimas numatytas 2027 metų vasario 4 dieną.

    Trys etapai iki platesnės rinkos

    Reguliuotojo planas suskirstytas į tris etapus, kad perėjimas vyktų palaipsniui ir būtų galima įvertinti rizikas. Pirmajame etape numatoma pradėti nuo ribotesnių instrumentų, daugiausia skirtų instituciniams investuotojams, taip mažinant galimą poveikį mažmeninei rinkai.

    Pirmajame etape daug dėmesio skiriama privačioms pinigų rinkos fondų struktūroms ir privačioms įmonių obligacijoms. Taip pat numatoma pradėti akcijų tokenizavimą nuo nelistinguojamų akcijų, naudojant patikėjimo modelį, kai pačios akcijos lieka esamoje sistemoje, o investuotojai gauna tokenizuotą patikėjimo naudos gavėjo vertybinį popierių.

    Antrasis etapas būtų pradedamas tuomet, jei pirmojo etapo veikimas bus įvertintas kaip stabilus ir saugus. Tokiu atveju infrastruktūra būtų plečiama į viešai siūlomus vertybinius popierius, kad tokenizavimas taptų prieinamas platesnei emisijų ir platinimo praktikai.

    Trečiasis etapas numato atsiskaitymų infrastruktūros perkėlimą į blokų grandinę. Reguliuotojas nurodė siekį sudaryti sąlygas atsiskaityti už tokenizuotus vertybinius popierius naudojant stabilios vertės kriptovaliutas, tačiau tai būtų vėlesnis žingsnis, priklausantis nuo ankstesnių etapų rezultatų ir rinkos pasirengimo.

    Kokie apribojimai ir reikalavimai numatomi?

    Pagal pateiktas gaires, esami vertybinių popierių tarpininkai ir prekybos įmonės galėtų dirbti su tokenizuotais vertybiniais popieriais be papildomos licencijos, jei veiktų pagal jau galiojančių leidimų apimtį. Tuo pačiu nebiržinės prekybos platformoms numatoma pareiga iš anksto suderinti veikimą su Finansų priežiūros tarnyba.

    Mažmeniniams investuotojams nebiržinėse platformose būtų taikoma metinė grynųjų pirkimų riba – 100 000 000 Pietų Korėjos vonų vienoje prekybos vietoje. Perskaičiavus apytikriu kursu, tai sudaro apie 62 000 eurų per metus, tačiau faktinė suma eurais gali svyruoti priklausomai nuo valiutų kurso.

    Taip pat numatytos registracijos taisyklės ne bankų subjektams, kurie norėtų patys tvarkyti investuotojų sąskaitas, susijusias su jų leidžiamais tokenizuotais vertybiniais popieriais. Tokiems emitentams būtų keliami kapitalo ir organizaciniai reikalavimai, įskaitant 4 000 000 000 Pietų Korėjos vonų nuosavo kapitalo kartelę, tai yra apie 2 500 000 eurų.

    Reguliuotojas kaip tarptautinius orientyrus įvardijo „BlackRock“ tokenizuotą fondą „BUIDL“ ir Honkongo tokenizuotas žaliąsias obligacijas. Tai rodo, kad Pietų Korėja savo planą dėlioja atsižvelgdama į jau veikiančius rinkos pavyzdžius ir siekia suderinti inovacijas su investuotojų apsauga.

    Nors tokenizavimas dažnai pristatomas kaip būdas pagreitinti atsiskaitymus ir sumažinti tarpininkų grandinę, praktinis įgyvendinimas priklauso nuo teisinių apibrėžčių, apskaitos suderinamumo ir kibernetinio saugumo. Todėl pasirinktas etapinis modelis leidžia reguliuotojui tikrinti sistemos patikimumą realiomis sąlygomis prieš pereinant prie masiškesnių sprendimų.

  • Pelningas Belgijos „Octave.energy“ pritraukė 10 mln. eurų: baterijų kaupimą ir EMS plės visoje Europoje

    Pelningas Belgijos „Octave.energy“ pritraukė 10 mln. eurų: baterijų kaupimą ir EMS plės visoje Europoje

    Kas pritraukė investuotojus?

    Belgijoje, Mechelene, įsikūręs švariosios energetikos startuolis „Octave.energy“ pritraukė 10 mln. eurų A serijos investiciją, kad paspartintų plėtrą Europoje ir toliau tobulintų baterijų energijos kaupimo sistemas bei energijos valdymo sistemą (EMS). Bendrovė pabrėžia, kad jos sprendimai orientuoti į verslo klientus, kuriems svarbiausia patikimumas ir reali finansinė grąža iš energijos turto.

    Raundą sudarė nuosavo kapitalo ir lankstaus skolos finansavimo derinys. Pagrindiniu investuotoju tapo „SPDG Growth“, o prie finansavimo prisidėjo imec.istart, „BNP Paribas Fortis“ ir KBC.

    „Mes giliai integruojame baterijas su EMS, daug dėmesio skiriame sistemų veikimo laikui ir suteikiame klientams laisvę monetizuoti lankstumą energijos rinkose su pasirinktu optimizatoriumi“, – teigė „Octave.energy“.

    Ką tiksliai kuria „Octave.energy“?

    Įkurta 2020 metais, „Octave.energy“ kuria išmanias baterijų energijos kaupimo sistemas pramonės įmonėms, smulkiajam ir vidutiniam verslui bei žemės ūkio sektoriui. Bendrovės kelias prasidėjo nuo nuosavos žiedinės ekonomikos principais grįstos baterijų saugyklos kūrimo, į ją integruojant valdymą ir stebėseną.

    Dabar įmonė akcentuoja pirmo gyvavimo ciklo LFP (ličio geležies fosfato) baterijų sprendimus ir siūlo integruotą paketą: pačias baterijas, EMS bei turto valdymo platformą. Tokia architektūra leidžia ne tik „pastatyti“ bateriją, bet ir nuolat optimizuoti jos veikimą pagal vartojimo, gamybos bei tinklo sąlygas.

    Kodėl baterijos verslui tampa būtinybe?

    „Octave.energy“ teigimu, elektrifikacija Europoje spartėja greičiau, nei spėja augti elektros tinklų pralaidumas. Daugeliui įmonių tai reiškia tinklo apkrovos ribojimus, kainų svyravimus ir praktines kliūtis greitai didinti gamybą, elektrifikuoti procesus ar diegti didesnės galios įrangą.

    Įmonė akcentuoja, kad baterija pati savaime neišsprendžia visų problemų, jei nėra išmanaus valdymo. EMS leidžia didinti savos saulės energijos panaudojimą, mažinti galios pikus, išmaniai valdyti elektromobilių įkrovimą, o tinklo ribojimų zonose efektyviau planuoti papildomos galios poreikį.

    Pasak bendrovės, nuo veiklos pradžios ji pristatė baterijų sistemas, kurių bendra energijos talpa viršija 200 MWh, ir aptarnavo daugiau nei 400 įmonių. Tarp klientų minimi „Colruyt Group“, „McDonald’s“, „Eneco“, „Naturgy“ ir „Nextensa“.

    „Octave.energy“ nurodo, kad pelningai dirba trejus metus iš eilės, o 2025 metais sugeneravo 16 mln. eurų pajamų. Naujas kapitalas bus naudojamas plėsti pardavimų ir operacijų komandas Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Vokietijoje bei augti per diegimo partnerių tinklą.

    Pirmieji projektai jau veikia Liuksemburge, Nyderlanduose ir Ispanijoje. Bendrovė taip pat investuos į EMS ir turto valdymo platformų vystymą, siekdama užtikrinti, kad baterijų sistemos patikimai veiktų per visą eksploatavimo laikotarpį.

  • „Andreessen Horowitz“ remiama „OpenReserve“ gavo preliminarų OCC pritarimą nacionalinio banko chartijai

    Rizikos kapitalo bendrovės „Andreessen Horowitz“ remiama finansinių technologijų įmonė „OpenReserve“ sulaukė preliminaraus sąlyginio JAV Valiutos kontrolieriaus tarnybos (OCC) pritarimo kurti pilno aptarnavimo nacionalinį banką. Tai vienas ryškesnių pastarojo meto signalų, kad JAV reguliuotojas ieško kelio, kaip naujus skaitmeninės finansų infrastruktūros modelius perkelti į federalinės priežiūros rėmus.

    OCC nurodė, kad prieš bankui pradedant veiklą „OpenReserve“ privalės sukaupti ne mažiau kaip 210 milijonų eurų pradinio apmokėto kapitalo, atskaičius organizacines ir pasirengimo veiklai išlaidas. Taip pat pirmuosius trejus veiklos metus bankas turės palaikyti ne mažesnį kaip 12 proc. pirmojo lygio sverto kapitalo rodiklį, kuris rodo atsparumą nuostoliams.

    „OpenReserve“ įkurta 2025 metais, o jos kuriamas modelis remiasi programuojama pagrindine apskaitos sistema ir atsiskaitymais grandinėje. Bendrovė viešai deklaruoja, kad planuojamų paslaugų spektras apimtų indėlius ir skolinimą, mokėjimus, iždo paslaugas, skaitmeninio turto saugojimą, taip pat tarptautinę korespondentinę bankininkystę.

    Reguliuotojo dokumentuose taip pat minima, kad „OpenReserve“ ketina steigti visiškai valdomą dukterinę bendrovę, kuri rūpintųsi JAV doleriais denominuotų, rezervu užtikrintų stabilios vertės kriptovaliutų išleidimu, saugojimu, konvertavimu ir mokėjimais. OCC pažymėjo, kad ši dukterinė struktūra dar nėra pateikusi atskiros paraiškos, todėl jos vertinimas būtų atskiras procesas.

    Įmonė anksčiau pritraukė apie 23 milijonus eurų siekusią pradinę investiciją, kurią vedė „a16z crypto“, o prie finansavimo prisidėjo ir kiti rinkos dalyviai. Investuotojų pusėje akcentuojama, kad didesnė bankinių paslaugų konkurencija ir technologiniai sprendimai galėtų atnešti naudos tiek JAV vartotojams, tiek tarptautinėms įmonėms.

    Preliminarus pritarimas nereiškia automatinio starto. Prieš pradėdama veiklą „OpenReserve“ turės įvykdyti OCC priešatidaryminius reikalavimus, gauti galutinį patvirtinimą, siekti FDIC indėlių draudimo bei atlikti su Federaline rezervų sistema susijusius formalumus, įskaitant paraišką dėl Federalinio rezervų banko akcijų.

    Šis sprendimas priimtas platesniame kontekste, kai OCC pastaraisiais metais išduoda daugiau sąlyginių leidimų su skaitmeniniu turtu ar moderniomis atsiskaitymo technologijomis susijusioms finansų institucijoms. Vis dėlto kryptis sulaukia ir kritikos: dalis politikų bei rinkos stebėtojų kelia klausimą, ar tokie modeliai nebandys peržengti Nacionalinio banko akto leidžiamų veiklų ribų, o priežiūra spės paskui technologinius pokyčius.