CP v2

Category: Finansai

  • Lenkija nuo rugsėjo mažina elektros tinklo mokesčius: stambioji pramonė sutaupys šimtus mln. eurų

    Lenkijos energetikos ministerija keičia elektros energijos tarifų ir atsiskaitymo taisykles: naujas reguliavimas numato mažesnius tinklo mokesčius energiškai intensyvioms įmonėms ir paprastesnę sąskaitų logiką buitiniams vartotojams. Pakeitimai turi įsigalioti rugsėjo 7 dieną ir, ministerijos vertinimu, per metus leistų sutaupyti reikšmingas sumas didžiausiems pramonės vartotojams.

    Didžiausias dėmesys skiriamas įmonėms, kurios pramonės objekte savo reikmėms sunaudoja ne mažiau kaip 50 GWh elektros per metus. Tokiems vartotojams numatoma mažinti dvi tinklo tarifo dalis: pastoviąją iki 10 proc., o kintamąją – iki 50 proc.

    Kas ir kiek gali sutaupyti?

    Ministerija skaičiuoja, kad lengvata galėtų būti aktuali apie 143 pramonės vartotojams. Bendra metinė nauda, pagal pateiktus vertinimus, siektų apie 440 mln. zlotų, tai yra maždaug 100 mln. eurų.

    „Mažiname naštą energiškai intensyvioms įmonėms, kad jos būtų konkurencingesnės Europoje. Kartu supaprastiname atsiskaitymo taisykles buitiniams vartotojams“, – sakė Miłosz Motyka.

    Reguliavimas taip pat numato pereinamuoju laikotarpiu 2027–2031 metais išlaikyti lengvatą daliai vartotojų, kuriems taikomas specialus kokybės mokesčio režimas. Šios priemonės vertė ministerijos nurodytuose skaičiavimuose siekia apie 67 mln. zlotų per metus, tai yra maždaug 15 mln. eurų.

    Kaip tai siejama su OZE ir tinklų apkrova?

    Ministerija pabrėžia, kad tarifų pakeitimai skirti ne tik trumpalaikiam sąnaudų sumažinimui, bet ir geresniam sistemos kaštų atspindėjimui. Praktikoje tai reiškia bandymą suderinti didelių vartotojų mokamas tinklo dedamąsias su jų poveikiu elektros sistemos apkrovai, ypač augant nepastoviai gamybai iš OZE.

    Numatomas ir kokybės mokesčio diferencijavimas pagal paros ir metų laiką, įvedant laiko zonas. Idėja paprasta: brangesniais laikotarpiais vartojimą mažinti, o pigesniais – perkelti gamybos procesus, taip geriau išnaudojant laikus, kai sistemoje daugiau pigesnės generacijos.

    Toks modelis atitinka bendrą Europos kryptį skatinti vartojimo lankstumą, kai dideli vartotojai prisitaiko prie gamybos ir tinklo apkrovų. Energetikos rinkoje tai vis dažniau siejama su investicijomis į energijos kaupimą, procesų automatizavimą ir sprendimus, leidžiančius reaguoti į kainų signalus realiu laiku.

    Kas keisis buitiniams vartotojams?

    Reguliavimas numato perkelti abonentinį mokestį į sąskaitos prekybinę dalį, kad vartotojams būtų lengviau palyginti reguliuojamus tarifus su rinkos pasiūlymais. Ministerija tikina, jog dėl aiškesnės struktūros sąskaitos per metus turėtų tapti labiau prognozuojamos, o tai palengvintų biudžeto planavimą.

    Taip pat nustatoma pareiga pardavėjui informuoti vartotoją apie atsiskaitymo pagal faktinį suvartojimą galimybę, jei įrengtas nuotolinio nuskaitymo skaitiklis. Vartotojas galėtų rinktis atsiskaitymą pagal realius duomenis arba pagal prognozes.

    Ministerija akcentuoja, kad pakeitimai yra platesnės priemonių krypties dalis, nukreipta į energiškai intensyvių sektorių sąnaudų valdymą ir elektros sistemos efektyvumą. Praktinis jų poveikis priklausys nuo to, kaip greitai įmonės pritaikys vartojimą prie laiko zonų signalų ir kaip aktyviai buitiniams vartotojams bus siūlomi aiškiai palyginami planai.

  • Ar Lenkija gali pasitraukti iš EU ETS? Vyriausybė siekia stabdyti spekuliacijas CO2 leidimais

    EU ETS tema Lenkijoje kaista

    Diskusijos dėl galimo Lenkijos pasitraukimo iš EU ETS neslūgsta ir vėl tapo viena karščiausių klimato politikos temų šalyje. Ji įgavo ir vidaus politikos atspalvį: dalis politikų kalba apie referendumus dėl Žaliojo kurso, kiti ragina grįžti prie anglies, o valdančiosios institucijos akcentuoja reformų siekį pačioje ES.

    Per Seimo komisijos posėdį klimato ir aplinkos viceministras Krzysztofas Bolesta teigė, kad pasitraukimas iš EU ETS Lenkijai yra realiai neįmanomas. Jo argumentas paprastas: EU ETS yra ES teisės dalis, o pasirinktinai taikyti tik patogias taisykles, pasak jo, reikštų griauti bendrą ES teisėkūros logiką.

    „Pasitraukimas iš ETS yra neįmanomas. Tai ES teisės dalis, o jei kiekviena valstybė galėtų rinktis, kas jai tinka, visa sistema subyrėtų“, – sakė Krzysztofas Bolesta.

    Opozicija: sąskaita už Žaliąjį kursą

    Kitą poziciją išsakė parlamentaras Januszas Kowalskis, teigęs, kad ankstesnės derybos dėl Žaliojo kurso buvo pralaimėtos, o tai dabar esą virsta didelėmis sąnaudomis energetikai ir pramonei. Jis taip pat pabrėžė, kad Lenkijos energetikos sistema ilgą laiką rėmėsi anglimi, todėl perėjimo kaštai, lyginant su kitomis šalimis, yra didesni.

    Pasak J. Kowalskio, per 2021–2027 metų laikotarpį EU ETS Lenkijai gali kainuoti apie 100 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 23 mlrd. eurų. Tuo metu viceministras pripažino, kad dabartinė padėtis iš dalies yra ankstesnių sprendimų pasekmė, tačiau ragino sprendimų ieškoti ne pasitraukiant, o derantis dėl palankesnių taisyklių ES viduje.

    „Turime būti Europos Sąjungoje ir joje kovoti dėl geresnių taisyklių. Jei kas siūlo nepriimti biudžeto ir išeiti iš ES, tegu tai pasako tiesiai“, – sakė Krzysztofas Bolesta.

    Vyriausybės tikslas – mažinti spekuliacijų įtaką

    Lenkijos vyriausybė, kalbėdama apie EU ETS peržiūrą, akcentuoja ne pasitraukimą, o sistemos koregavimą. Vienas iš ryškiausių Varšuvos siūlymų – riboti finansų institucijų dalyvavimą CO2 leidimų prekyboje, siekiant sumažinti spekuliacijų poveikį kainoms.

    CO2 leidimais prekiaujama biržose, o kritikai teigia, kad finansiniai žaidėjai sustiprino kainų šuolius ir taip padidino sąnaudas elektros gamintojams bei pramonei. Vis dėlto Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija anksčiau buvo viešai nurodžiusi, kad nemato pakankamai įrodymų, jog rinką sistemingai iškreiptų spekuliacija.

    Kainos šuolis po reformų ir naujas Briuselio planas

    Ilgą laiką, maždaug iki 2018 metų, vienos tonos CO2 emisijos kaina EU ETS sistemoje dažnai laikėsi žemiau 10 eurų. Vėliau, po reformų, kuriomis buvo sustiprintas rinkos stabilumo rezervas ir mažintas perteklinių leidimų kiekis, rinka pradėjo vertinti emisijų leidimus kaip vis labiau ribotą išteklių, o kainos reikšmingai pakilo.

    Svarbiu lūžiu tapo ir sprendimai dėl dalies leidimų anuliavimo nuo 2023 metų bei spartesnio bendro leidimų kiekio mažinimo. Tai padidino konkurenciją dėl leidimų ir sustiprino signalą, kad ateityje jų bus mažiau, todėl pramonė ir energetika turi greičiau investuoti į mažiau taršias technologijas.

    Tuo pat metu Europos Komisija neseniai pristatė naują EU ETS reformos projektą, kuriame numatomas švelnesnis kursas nei anksčiau. Tarp svarstomų krypčių – lėtesnis leidimų kiekio mažinimas dalyje laikotarpio, griežtesnės taisyklės rinkos stabilumo rezervui ir papildomi resursai Modernizavimo fondui.

    Vis dėlto nuo pasiūlymo iki realių teisės aktų pokyčių dar laukia ilgas derinimo kelias Europos Parlamente ir Taryboje. Net ir siekis susitarti iki 2027 metų pavasario, atsižvelgiant į politinius interesus ir didelį suinteresuotų šalių skaičių, gali pasirodyti pernelyg ambicingas.

  • Vokietijos gamybos kaštai spaudžia „Volkswagen“: daugiau užsakymų gali atitekti Poznanės gamyklai

    Gamybos mažinimas Vokietijoje

    „Volkswagen“ viešai pripažįsta, kad Europoje susidūrė su per dideliais gamybos pajėgumais ir dėl to ieško, kur mažinti apimtis bei kaštus. Koncerno vertinimu, vien Europoje pajėgumai viršija paklausą maždaug 500 000 automobilių per metus, todėl restruktūrizacija tampa ne pasirinkimu, o būtinybe.

    Didžiausias spaudimas tenka Vokietijos gamykloms, kuriose gamyba brangiausia. Koncernas signalizuoja, kad ateityje ne visoms Vokietijos vietovėms galės garantuoti naujų modelių gamybos paskyrimus, o tai didina riziką, jog dalis projektų bus perkelta į pigesnes Europos šalis.

    Kodėl dėmesys krypsta į Lenkiją?

    Pramonės analitikai ir Vokietijos žiniasklaida vis dažniau mini Čekiją, Slovakiją ir Poznanę kaip galimus naujų „Volkswagen“ projektų laimėtojus. Logika paprasta: mažesni darbo ir gamybos kaštai leidžia greičiau atkurti pelningumą, ypač kai rinka spaudžiama kainų konkurencijos ir lėtėjančios paklausos.

    Vienas dažniausiai aptariamų scenarijų yra naujo elektrinio komercinio automobilio, planuojamo apie 2028 metus, gamyba ne Vokietijoje, o Lenkijoje. Nors oficialių patvirtinimų dėl konkretaus modelio dar nėra, pati kryptis atitinka koncerno tikslą daugiau gaminti ten, kur bendra savikaina mažesnė.

    Skirtumą lemia darbo kaštai

    Kaštų skirtumus gerai iliustruoja Europos darbo sąnaudų statistika: vidutinė valandinė darbo kaina Europos Sąjungoje siekia apie 34,9 euro. Vokietijoje ji yra apie 45 eurai, kai Lenkijoje – apie 19,1 euro, o Čekijoje ir Slovakijoje – apie 19,8 euro.

    Toks atotrūkis reiškia, kad net ir nedideli gamybos perkėlimai ar naujų modelių „nominacijos“ gali turėti apčiuopiamą finansinį efektą. Automobilių pramonėje, kur maržos dažnai matuojamos kelių procentų rėžiuose, tai tampa vienu svarbiausių argumentų renkantis vietą naujiems projektams.

    Mažiau modelių, paprastesnė komplektacija

    Be geografinių sprendimų, „Volkswagen“ planuoja mažinti ir produktų sudėtingumą. Koncernas kalba apie modelių skaičiaus sumažinimą maždaug perpus, o komplektacijų pasirinkimų karpymą iki 75 proc., vietoje jų siūlant aiškius komplektacijų paketus.

    Toks supaprastinimas turėtų mažinti tiekimo grandinių įvairovę, sandėliavimo poreikį ir surinkimo proceso sudėtingumą. Kaip pavyzdys nurodomos sėdynės: vietoje daugiau nei 2 300 variantų ateityje būtų paliekama apie 100, taip iš esmės mažinant gamybos klaidų ir logistikos kaštų riziką.

    Sprendimus lems politika ir akcininkai

    „Volkswagen“ atvejis išskirtinis tuo, kad sprendimų priėmimas Vokietijoje yra glaudžiai susijęs su profsąjungomis ir regionų įtaka. Priežiūros taryboje didelę dalį balsų turi darbuotojų atstovai ir Žemutinės Saksonijos žemė, todėl socialiniai argumentai čia dažnai konkuruoja su grynai ekonominiu efektyvumu.

    Vis dėlto, kai kaštai pradeda stipriau spausti akcininkų interesus, didėja tikimybė, kad į pirmą planą bus keliami grąžos ir konkurencingumo tikslai. Tokiu atveju sprendimai dėl gamybos geografijos gali būti dar labiau nukreipti į pigesnes Europos vietas, tarp jų ir Lenkiją.

  • ES smogia Brazilijos mėsai: įsigaliojo importo stabdymas – kas laukia ūkininkų ir prekybos?

    ES smogia Brazilijos mėsai: įsigaliojo importo stabdymas – kas laukia ūkininkų ir prekybos?

    Europos Komisijos sprendimas stabdyti mėsos importą iš Brazilijos įsigaliojo rugsėjo 3 dieną. Priemonė taikoma dėl susirūpinimo antimikrobinių vaistų, įskaitant antibiotikus, naudojimu gyvulininkystėje ir dėl to, ar eksportas atitinka Europos Sąjungos maisto saugos taisykles.

    Komisija nurodo, kad ES galioja griežti reikalavimai, ribojantys antimikrobinių medžiagų naudojimą, ypač tada, kai jos taikomos augimo skatinimui ar profilaktikai. Nuo šios datos pradėtas taikyti sąrašas šalių, kurios, ES vertinimu, iš esmės laikosi šių taisyklių, o Brazilija jame kol kas neįtraukta.

    Stabdymas apima ir paukštieną

    Importo stabdymas apima kelias produktų grupes, tarp jų jautieną, paukštieną, kiaušinius ir medų. Sprendimas buvo paremtas dar gegužę nacionalinių ekspertų balsavimu, o vėliau, nepaisant derybų su Brazilijos institucijomis, priemonė pradėta taikyti praktiškai.

    Kai kurių produktų importas teoriškai galėtų būti atnaujintas, jei ES auditai patvirtintų, kad tiekimo grandinė atitinka reikalavimus. Komisija yra pradėjusi paukštienos ir medaus patikras remdamasi Brazilijos pateiktomis rašytinėmis garantijomis, tačiau galutinės išvados paprastai užtrunka ilgiau nei pačios inspekcijos.

    Jautienai trūksta garantijų

    Komisijos atstovai pabrėžia, kad jautienos atveju pateikti pakankamas garantijas sudėtingiau, nes jos turi apimti visą gyvulio gyvenimo ciklą. Galvijų auginimas trunka ilgiau, todėl ES vertinimu svarbu užtikrinti atsekamumą ir kontrolę nuo ūkio iki skerdimo ir eksporto.

    „Turime taisykles, kurios draudžia antimikrobines medžiagas naudoti augimui skatinti, todėl reikalaujame aiškių įrodymų, kad importuojami produktai atitinka mūsų standartus“, – sakė Europos Komisijos atstovė spaudai Eva Hrncirova.

    Smūgis prekybos susitarimo fone

    Sprendimas priimtas jautriame politiniame ir ekonominiame kontekste, nes Brazilijos žemės ūkio produktų importas yra viena labiausiai ginčijamų ES ir Mercosur prekybos susitarimo temų. Kritikai Europoje teigia, kad dalis Pietų Amerikos gamintojų konkuruoja nelygiomis sąlygomis, jei jų produkcijai taikomi silpnesni fitosanitariniai ar maisto saugos standartai.

    Europos ūkininkų organizacijos ne kartą akcentavo, kad griežtėjant ES žaliajam reguliavimui ir reikalavimams dėl antibiotikų, gerovės bei atsekamumo, importuojama produkcija turi būti vertinama pagal tuos pačius principus. Tuo tarpu Brazilija siekia išsaugoti prieigą prie ES rinkos, todėl techninės derybos ir bandymai pateikti papildomas garantijas, tikėtina, tęsis.

  • Graikijos žvejai suskaičiavo milijonus: laimikis menki, bet ančiuviai dominuoja

    Graikijos žvejai suskaičiavo milijonus: laimikis menki, bet ančiuviai dominuoja

    Graikijos jūrinė žvejyba 2025 metais sugavo 42 100,8 tonos žvejybos produktų, o bendra jų vertė siekė 166,62 mln. eurų. Tai rodo Graikijos statistikos tarnybos ELSTAT paskelbti duomenys, atskleidžiantys ne tik sugautus kiekius, bet ir didelius skirtumus tarp laimikio vertės pagal žvejybos būdą.

    Šalyje veikė 11 399 motorizuoti žvejybos laivai, o absoliuti dauguma jų – 10 949 – naudojo kitus priekrantės žvejybos įrankius. Nors tokie laivai sugavo palyginti mažesnę dalį bendro kiekio, būtent jie sukūrė didžiausią bendros vertės dalį.

    Laimikio kiekis ir vertė nesutampa

    Didžiausią sugauto kiekio dalį sudarė laivai, žvejojantys apsupamaisiais tinklais, kai žuvų būriai apjuosiami tinklu. Jie sugavo 21 667,5 tonos, tai yra daugiau nei pusę viso kiekio, tačiau pagal vertę ši dalis tesudarė 28,9 proc.

    Kita priekrantės įranga sugavo apie 23 proc. viso kiekio, bet pagal vertę uždirbo daugiausia – 38,3 proc., arba 63,88 mln. eurų. Tuo metu traleriai sudarė 25,5 proc. sugauto kiekio ir 32,8 proc. bendros vertės.

    Skirtumai ypač išryškėja vertinant vidutinę kainą už kilogramą. Pagal ELSTAT skelbiamus skaičius, apsupamaisiais tinklais sugautas laimikis vidutiniškai siekė apie 2,22 euro už kilogramą, kai kitos priekrantės įrangos laimikis – apie 6,60 euro už kilogramą.

    Vyrauja ančiuviai ir sardinės

    Ryškiausiai 2025 metų laimikyje dominavo ančiuviai – jų sugauta 10 445,1 tonos. Tai sudarė 24,8 proc. viso šalies sugauto kiekio, vadinasi, beveik kas ketvirta tona buvo būtent ančiuviai.

    Po ančiuvių rikiavosi sardinės, kurių sugauta 4 541,6 tonos, apvaliosios sardinėlės – 2 603,6 tonos, giliavandenės rožinės krevetės ir karamotės – 2 067,5 tonos, o taip pat jūrinės lydekos – 1 949,2 tonos. Šios penkios rūšys kartu sudarė 51,3 proc. viso sugauto kiekio.

    Ančiuviai pirmavo ir pagal ekonominę vertę – 19,55 mln. eurų. Antroje vietoje pagal vertę buvo jūrinės lydekos – 16,88 mln. eurų, trečioje – sardinės, kurių vertė siekė 14,17 mln. eurų.

    Atskirai išsiskyrė raudonosios kefalės: sugauta 1 066,8 tonos, o vertė siekė 9,30 mln. eurų. Tai iliustruoja, kad ne vien sugautas kiekis lemia bendras pajamas – kai kurios rūšys rinkoje vertinamos gerokai brangiau.

    Kurios jūros zonos uždirbo daugiausia

    Didžiąją dalį laimikio sudarė žuvys – 35 057,1 tonos, tai yra 83,3 proc. viso kiekio, o jų vertė sudarė 75,8 proc. bendros sumos. Vėžiagyviai sudarė 8,1 proc. kiekio ir 10,8 proc. vertės, o moliuskai – 7,7 proc. kiekio, bet net 12,5 proc. vertės.

    Žvejyba labiausiai koncentravosi Šiaurinėje Egėjo jūroje: čia sugauta 28 452,9 tonos, kurių vertė siekė 101,02 mln. eurų. Tai reiškia, kad ši zona sudarė 67,6 proc. viso šalies laimikio ir 60,6 proc. bendros vertės.

    Antra buvo Pietinė Egėjo jūra, kur sugauta 9 183,2 tonos už 43,15 mln. eurų. Toliau rikiavosi Centrinė Jonijos jūros dalis su 3 106,7 tonos laimikiu, kurio vertė siekė 14,96 mln. eurų.

    Ekspertai pabrėžia, kad žvejybos sektoriaus pajamos vis dažniau priklauso ne tik nuo tonų, bet ir nuo rūšinės sudėties, sugavimo būdo bei galimybių tiekti aukštesnės pridėtinės vertės produktus. ES žuvininkystės politikoje vis daugiau dėmesio skiriama tvarumui ir išteklių apsaugai, todėl ekonominis efektyvumas tampa tokia pat svarbia tema kaip ir sugavimo apimtys.

  • Eurostatas įvardijo 3 išlaidas, kurios suvalgo 46 proc. biudžeto: kaip žmonės vis tiek randa džiaugsmui?

    Eurostatas įvardijo 3 išlaidas, kurios suvalgo 46 proc. biudžeto: kaip žmonės vis tiek randa džiaugsmui?

    Europos Sąjungos namų ūkių biudžetai tebėra įtempti, o didžiausią spaudimą kelia būtinosios išlaidos. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad beveik pusė visų namų ūkių išlaidų tenka trims kategorijoms, be kurių kasdienybė tiesiog neįmanoma.

    Maistas, būstas su komunalinėmis paslaugomis ir transportas kartu sudaro apie 46 proc. visų ES namų ūkių vartojimo išlaidų. Tai reiškia, kad didelė dalis pajamų yra skiriama ne pasirinkimams, o baziniams poreikiams ir galimybei nuvykti į darbą.

    Sunkiausios biudžeto eilutės

    Didžiausia našta dažniausiai tenka būstui ir komunalinėms paslaugoms, nes šios išlaidos jautriai reaguoja į energijos kainų svyravimus. Eurostato infliacijos struktūroje energija išlieka viena nepastoviausių dedamųjų, todėl sąskaitos namų ūkiams gali kisti net ir tuomet, kai kitos kainos stabilėja.

    Maisto kainos po ankstesnių šuolių daug kur nusistovėjo aukštesniame lygyje, todėl pirkėjai vis dažniau ieško akcijų, renkasi pigesnius prekės ženklus ar keičia įpročius. Transporto išlaidos taip pat išlieka reikšmingos dėl degalų, viešojo transporto bilietų ir automobilio išlaikymo.

    Kur pinigai juda toliau

    Nors būtinosios išlaidos užima didžiausią biudžeto dalį, Eurostatas fiksuoja ir kitą tendenciją: dalis vartotojų ne tiek nustoja leisti, kiek perplanuoja, kam skiria laisvesnes lėšas. Tarp 2025 metų sausio ir 2026 metų sausio didžiausias išlaidų dalies augimas buvo matomas poilsio, sporto ir kultūros kategorijoje.

    Pagal Eurostato skaičiavimus, šios kategorijos dalis ūgtelėjo 1,2 procentinio punkto. Restoranų ir apgyvendinimo paslaugų dalis didėjo 0,3 procentinio punkto, o švietimui skiriama dalis augo 0,1 procentinio punkto, signalizuodama, kad net brangstant kasdienybei žmonės bando išlaikyti įprastą gyvenimo kokybę.

    Išlaidos, kurias žmonės karpo

    Kad biudžetas „sueitų“, dalis namų ūkių labiau spaudžia kitas eilutes. Transporto išlaidų dalis per metus sumažėjo 0,4 procentinio punkto, o informacijos ir ryšių paslaugų dalis krito 0,3 procentinio punkto, rodydama pastangas optimizuoti planus, prenumeratas ar ryšio paslaugų paketus.

    Ekonomistai pabrėžia, kad tokie pokyčiai ne visiems vienodai pasiekiami: mažesnes pajamas gaunantys namų ūkiai turi mažiau erdvės manevrui, kai auga būtinosios sąskaitos. Vis dėlto bendras vaizdas rodo labiau selektyvų vartojimą, kai taupoma „nematomose“ vietose, bet stengiamasi išsaugoti emocinę gerovę ir socialinį gyvenimą.

    Eurostato duomenys taip pat primena, kad būtent šios bazinės kategorijos dažniausiai labiausiai veikia bendrą infliacijos pojūtį, nes jas žmonės apmoka kas savaitę ar kas mėnesį. Kai beveik pusė biudžeto iš anksto „užrakinta“, kiekvienas papildomas euras tampa sprendimu, ką atidėti, o ką išlaikyti.

  • Prancūzija smogia „Shein“ ir „Temu“: Kinija grasina atsaku, mokestis už drabužį sieks 20 eurų

    Prancūzija smogia „Shein“ ir „Temu“: Kinija grasina atsaku, mokestis už drabužį sieks 20 eurų

    Prancūzijoje įsigaliojo vadinamasis kovos su itin greitąja mada įstatymas, kuriuo siekiama pažaboti masinę pigių drabužių prekybą ir jos poveikį aplinkai. Kinijos valdžia pareiškė, kad priemonės faktiškai nutaikytos į Azijos elektroninės prekybos platformas, tokias kaip „Shein“ ir „Temu“, todėl esą yra diskriminacinės.

    Prancūzijos Užsienio reikalų ministerijai pavaldžios Užsienio prekybos ir patrauklumo tarnybos atstovas tokius kaltinimus atmetė. Pasak jo, įstatymas skirtas vartotojų apsaugai ir aplinkosaugai, o ne konkrečios šalies ar įmonių baudimui.

    „Mums visiems, įskaitant Kiniją, naudingi ramūs ir civilizuoti prekybiniai santykiai su Prancūzija ir Europos Sąjunga“, – sakė Prancūzijos Užsienio prekybos ir patrauklumo tarnybos atstovas.

    Kinijos prekybos ministerijos atstovė Huang Ling paragino Prancūziją sustabdyti įstatymo taikymą ir įspėjo apie galimas atsakomąsias priemones. Ji teigė, kad Prancūzijai tęsiant šią politiką, Kinija gins „teisėtas Kinijos įmonių teises ir interesus“.

    Įstatymas numato mokesčius tam tikriems drabužiams, o ilgainiui mokestis gali priartėti prie 20 eurų už vieną gaminį. Priemonė sukurta kaip finansinis stabdis ypač intensyviai gamybai ir itin trumpam drabužių naudojimo ciklui, kuris didina atliekų kiekius ir taršą.

    Kaip bus sprendžiama, kas laikoma itin greitąja mada?

    Pagal naują tvarką, itin greitosios mados statusas bus nustatomas pagal du kriterijų blokus: į rinką pateikiamų drabužių apimtį ir remonto kainos santykį su pirkimo kaina. Kuo prasčiau gaminys įvertinamas pagal šiuos rodiklius, tuo didesnis mokestis jam gali būti taikomas.

    Prancūzijos pusė pabrėžia, kad taisyklės formaliai taikomos visiems rinkos dalyviams pagal jų veiklos modelį, o ne pagal kilmės šalį. Vis dėlto Kinija tvirtina, kad praktinis poveikis pirmiausia palies itin didelius pigių drabužių srautus generuojančias platformas.

    „Jeigu Kinija turi techninių pastabų dėl šio įstatymo, ji turi teisę kelti klausimą Pasaulio prekybos organizacijoje“, – sakė Prancūzijos Užsienio prekybos ir patrauklumo tarnybos atstovas.

    Europos Komisijos klausimai ir platesnis prekybos kontekstas

    Europos Komisija anksčiau buvo išreiškusi abejonių, ar kai kurios įstatymo nuostatos dera su Europos Sąjungos teise, ypač dėl reklamos ribojimų. Įstatymas apima draudimą reklamuoti greitosios mados prekių ženklus, įskaitant influencerų rinkodarą, todėl Prancūzija turėjo koreguoti tekstą ir atsakyti į suderinamumo klausimus.

    Prancūzijos atstovas teigia, kad pakeitimai sustiprino teisės akto pagrįstumą, nors dalis klausimų, pasak jo, dar gali būti diskutuojami. Tuo pat metu Paryžius akcentuoja parlamento suverenumą ir įstatymo priėmimo teisėtumą.

    Įtampa dėl mados sektoriaus reguliavimo vyksta platesniame Europos Sąjungos ir Kinijos prekybinių ginčų fone. Pastaraisiais metais Pekinas jau taikė priemones prieš europinius produktus, o Prancūzijos verslo interesai, įskaitant konjako gamintojus, anksčiau buvo atsidūrę panašių muitinių ir antidempingo veiksmų epicentre.

    Šiame kontekste Prancūzijos sprendimas tampa dar vienu testu, kiek griežtai Europos valstybės ryšis reguliuoti pasaulinių platformų verslo modelius, o Kinija gali bandyti ginčyti šias priemones tarptautinės prekybos taisyklių rėmuose.

    Tuo pat metu „Shein“ toliau siekia įsitvirtinti pasaulinėse kapitalo rinkose: bendrovė šią savaitę startavo Honkongo biržoje, o anksčiau planuoti žingsniai Niujorke ir Londone buvo strigę dėl išaugusio reguliuotojų ir politikų dėmesio. Bendrovė taip pat yra perkėlusi pagrindinę būstinę į Singapūrą, siekdama mažinti su Kinijos kilme siejamą riziką.

  • „Volkswagen“ ruošiasi istoriniam kirčiui: 100 000 darbo vietų mažinimas ir grėsmė 4 gamykloms

    „Volkswagen“ ruošiasi istoriniam kirčiui: 100 000 darbo vietų mažinimas ir grėsmė 4 gamykloms

    Susitarimas dėl 100 000 vietų

    Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ pranešė, kad vadovybė ir profesinės sąjungos sutarė dėl papildomo 50 000 darbo vietų mažinimo iki dešimtmečio pabaigos. Tai prisidės prie anksčiau planuotų 50 000, todėl bendras mažinimas sieks 100 000.

    Bendrovė teigia, kad personalo apimtys turi būti nuosekliai derinamos prie ekonominės realybės. Skaičiuojama, kad tai sudarytų apie 15 proc. visos grupės darbuotojų.

    „Būtina sistemingai suderinti darbuotojų skaičių su ekonomine realybe“, – teigiama „Volkswagen“ pareiškime.

    Sprendimui pritarė stebėtojų taryba, kurioje dirba ir darbuotojų, ir akcininkų atstovai. Tai laikoma svarbiu žingsniu sudėtingose derybose dėl kaštų mažinimo ir konkurencingumo.

    Kodėl spaudimas didėja

    „Volkswagen“ nurodo, kad situaciją apsunkina JAV tarifų politika, nepastovi elektromobilių paklausa ir ypač aštri konkurencija Kinijoje bei iš Kinijos gamintojų. Pastarieji pastaraisiais metais aktyviai plečia eksportą ir didina kainų spaudimą Europoje.

    Europos gamintojams papildomų iššūkių kelia ir sparčiai besikeičianti vartotojų paklausa: pirkėjai jautriau reaguoja į kainą, o elektromobilių rinkoje daugėja modelių, kurie siūlo didelę komplektaciją už mažesnę sumą. Tuo pat metu didelę reikšmę turi ir baterijų tiekimo grandinės, energijos kainos bei gamybos efektyvumas.

    Gamyklos Vokietijoje ir istorinis precedentas

    Įmonė taip pat pripažino, kad keturių Vokietijos gamyklų ateitis 2030-aisiais nėra užtikrinta. Kalbama apie padalinius Hanoveryje, Emdėne, Cvikau ir Nekarsulme.

    Jei šie objektai būtų uždaryti, tai būtų pirmas kartas, kai „Volkswagen“ užvertų pilno masto automobilių gamyklas savo namų rinkoje. Toks scenarijus reikštų reikšmingą poslinkį Vokietijos pramonės politikoje ir darbo rinkoje, nes automobilių sektorius išlieka viena svarbiausių šalies ekonomikos atramų.

    „Stebėtojų taryba vienbalsiai patvirtino vykdomosios valdybos šiandien pristatytą ateities planą“, – sakė „Volkswagen“ vadovas Oliveris Blume.

    „Volkswagen“ grupė vienija ne tik pagrindinį „Volkswagen“ prekės ženklą, bet ir „Audi“, „Porsche“, „Škoda“, „SEAT“, „Cupra“, taip pat prabangos segmentą atstovaujančius „Bentley“, „Lamborghini“ ir „Ducati“. Bendrovė pabrėžia, kad pertvarka apims visą grupę ir sieks atkurti konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.

  • Trumpo atstovas rėžė Londonui: renkatės Briuselį, o ne Ameriką – kas bus su prekybos sutartimi?

    Trumpo atstovas rėžė Londonui: renkatės Briuselį, o ne Ameriką – kas bus su prekybos sutartimi?

    JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris pareiškė, kad Jungtinės Karalystės siekis laikytis Europos Sąjungos taisyklių apsunkina planus plėsti praėjusiais metais sudarytą prekybos susitarimą su Donaldo Trumpo administracija. Jo teigimu, Londonas po „Brexit“ taip ir neišnaudojo didesnės reguliacinės laisvės.

    Interviu laikraščiui „Financial Times“ Greeris sakė, kad JAV pusė tikėjosi ryškesnio britų posūkio į liberalesnę prekybos politiką, ypač prekių standartų srityje. Pasak jo, derybose nuolat atsiremiama į argumentą, kad sprendimus reikia derinti su ES pozicija.

    „Jūs esate laisvi nuo ES, tai kodėl neatsiveriate labiau ir nepriimate amerikietiškų standartų prekių? Bet atsakymas dažnai būna, kad reikia palaukti, ką pasakys ES“, – sakė Jamiesonas Greeris.

    Šie komentarai nuskambėjo Jungtinės Karalystės vyriausybei svarstant glaudesnį bendradarbiavimą su ES po „Brexit“ laikotarpio. Dabartinis ministras pirmininkas Andy Burnham viešai pabrėžė, kad visuomenė pavargo nuo aiškios krypties stokos, o dalis verslo tikisi stabilesnių santykių su pagrindine eksporto rinka.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas per vizitą Londone taip pat signalizavo, kad Paryžius ir Londonas pasirengę kalbėtis apie platesnį Jungtinės Karalystės santykių atnaujinimą su ES. Tikimasi, kad iki metų pabaigos gali įvykti svarbus ES ir Jungtinės Karalystės aukščiausio lygio susitikimas, kuriame būtų aptartos prekybos, saugumo ir reguliacinio suderinamumo kryptys.

    Kontekstas jautrus ir dėl ankstesnio prekybos susitarimo su JAV. 2025 metais paskelbtas susitarimas numatė tarifų mažinimą kai kurioms britiškoms prekėms, tarp jų prabangiems automobiliams, taip pat plienui ir aliuminiui, po to, kai Vašingtonas buvo įvedęs plataus masto muitų paketą partneriams.

    Tačiau didžiausi ginčai kilo dėl žemės ūkio ir maisto standartų. Jungtinė Karalystė ne kartą kartojo, kad papildomas JAV produktų importas neturėtų mažinti britiškų maisto saugos reikalavimų, o viešojoje erdvėje ypač jautriai vertintos diskusijos dėl paukštienos apdorojimo ir jautienos gamybos praktikų.

    Greerio pastabos atspindi platesnę problemą, su kuria susiduria Londonas: vienu metu išlaikyti sklandžią prekybą su ES ir tuo pačiu maksimaliai išplėsti prieigą prie JAV rinkos. Ekspertai pabrėžia, kad kuo labiau Jungtinė Karalystė derina taisykles su ES, tuo mažiau erdvės lieka atskirai pripažinti JAV standartus, ypač maisto, chemijos ir pramonės sertifikavimo srityse.

    Kita jautri derybų tema – vaistai ir jų kainodara. Straipsnyje minėta, kad siekdama išvengti JAV muitų kai kuriems farmacijos produktams Jungtinė Karalystė sutiko mokėti didesnes kainas už dalį vaistų, o tai kelia politinių klausimų dėl ilgalaikio poveikio sveikatos sistemai ir biudžetui.

    Artimiausiais mėnesiais Londonui teks apsispręsti, ar prioritetas bus gilesnis ekonominių taisyklių suderinimas su ES, ar didesnė derybinė laisvė su JAV. Abi kryptys gali duoti naudos, tačiau kiekviena jų reiškia ir kompromisus, kurie ypač ryškūs jautriausiuose sektoriuose: maisto standartų, pramonės reguliavimo ir vaistų rinkos.

  • Tyrimas: darbuotojai su DI atrodo geresni, nei yra – vadovams kyla nepatogus klausimas

    Tyrimas: darbuotojai su DI atrodo geresni, nei yra – vadovams kyla nepatogus klausimas

    Darbuotojai biuruose įgijo naują, dažnai nematomą pranašumą: vis plačiau naudojamas dirbtinis intelektas (DI) padeda parengti tekstus, analizes, prezentacijas ar kodą taip, kad rezultatai gali pranokti realius įgūdžius.

    Tai kelia dilemą vadovams, vertinantiems, kas iš tiesų pasirengęs didesnei atsakomybei ar paaukštinimui, o kas tiesiog efektyviai pasitelkia technologiją.

    Platformos „Use.AI“ užsakymu atliktoje apklausoje, kurioje dalyvavo 9 684 dirbantys suaugusieji JAV, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, Europos Sąjungoje ir Lotynų Amerikoje, daugiau nei pusė respondentų teigė, kad DI leidžia jiems atrodyti labiau patyrusiems, nei jie yra iš tikrųjų.

    Apklausos duomenimis, 64 proc. pripažino DI panaudoję užduotims, kurių savarankiškai nebūtų įveikę, o 43 proc. sakė, kad technologija padėjo imtis pareigų, kurioms dar nesijautė pakankamai kvalifikuoti.

    DI naudojimas dažnai nutylimas

    Tyrimas rodo, kad dalyje organizacijų DI naudojimas tampa tyliąja norma: 39 proc. darbuotojų nurodė pateikę DI padedant parengtą darbą to neatskleisdami, o 30 proc. prisipažino priėmę pagyrimus už rezultatą, kurį reikšmingai sugeneravo technologija.

    Kita vertus, tai nebūtinai reiškia taisyklių pažeidimą, nes daugelyje darboviečių vis dar nėra aiškių reikalavimų deklaruoti DI pagalbą, ypač kai jis integruojamas į kasdienius įrankius.

    „Nemanau, kad įmonės turėtų reikalauti atskleisti kiekvieną sąveiką su DI“, – sakė „Use.AI“ bendraįkūrėjas ir vadovas Ihor Herasymov.

    „Praktiškesnė riba yra tai, ar DI iš esmės suformavo darbo turinį. Jei jis sugeneravo reikšmingą analizės, rekomendacijos, prezentacijos, kodo ar kito svarbaus rezultato dalį, apie tokią pagalbą reikėtų informuoti“, – sakė Ihor Herasymov.

    Pasak jo, tikslas neturėtų virsti darbuotojų sekimu, o veikiau suteikti vadovams kontekstą, kad šie galėtų įvertinti ir rezultatą, ir žmogaus indėlį, kartu išlaikant aiškią atsakomybę už pateikiamą darbą.

    Kaip keičiasi darbo vertinimas?

    Apklausos duomenys atskleidžia ir platesnę problemą: kai galutinis produktas tampa lengvai išgludinamas DI pagalba, vien pagal „gražų rezultatą“ vis sunkiau spręsti apie realias kompetencijas.

    19 proc. respondentų teigė, kad DI padedamas darbas prisidėjo prie jų paaukštinimo, o 35 proc. pripažino, kad be DI jiems būtų sunku atlikti dalį dabartinių užduočių.

    „Galutinis rezultatas vis dar svarbus, tačiau jis tampa mažiau išsamus gebėjimų matas“, – sakė Ihor Herasymov.

    „Darbdaviams reikia suprasti, ar žmogus gali paaiškinti savo sprendimų logiką, pastebėti DI sugeneruotų atsakymų klaidas, priimti sprendimus esant nepakankamai informacijai ir sureaguoti, kai technologija pateikia netikėtą ar neteisingą rezultatą“, – sakė Ihor Herasymov.

    Įrankis ar priklausomybė?

    Ekspertų vertinimu, DI naudojimas pats savaime tampa profesiniu įgūdžiu, tačiau rizika išryškėja tada, kai darbuotojas geba pateikti atsakymą, bet negeba patikrinti jo pagrįstumo ar apginti sprendimo.

    Tokiu atveju DI iš produktyvumo įrankio gali virsti atrama, silpninančia savarankišką sprendimų priėmimą, o vadovams tampa sunkiau atskirti kompetenciją nuo „išnuomoto“ mąstymo.

    Šią situaciją aštrina ir tai, kad DI vis sparčiau integruojamas į verslo procesus, įskaitant automatizuotas užduotis, kai asistentai gali ne tik siūlyti sprendimus, bet ir atlikti veiksmus sistemose.

    Augant tokiam automatizavimui, organizacijoms vis svarbiau turėti aiškias taisykles, kada būtina atskleisti reikšmingą DI indėlį, ir kaip vertinti darbuotojų gebėjimą suprasti, tikrinti ir prisiimti atsakomybę už rezultatą.