CP v2

Category: Finansai

  • „Kraken“ savininkė „Payward“ žada tokenizuoti 100 LSE akcijų: prekyba galėtų vykti per LSE 24

    Kriptovaliutų biržos „Kraken“ savininkė „Payward“ paskelbė planus tokenizuoti 100 didžiausių Londono vertybinių popierių biržoje kotiruojamų bendrovių akcijų. Pagal bendrovės pranešimą, šios skaitmeninės akcijų atitikmenų versijos bus platinamos kaip xStocks, o pirmieji Londono rinkos instrumentai turėtų pasirodyti artimiausiomis savaitėmis.

    „Payward“ teigimu, xStocks būtų 1:1 pagrįsti realiomis akcijomis, t. y. kiekvienam žetonui turėtų atitikti viena bazinė akcija. Tokia struktūra siekia sujungti tradicinių vertybinių popierių rinką su blokų grandinės infrastruktūra, kur atsiskaitymai dažnai gali vykti greičiau ir skaidriau.

    Planuojama, kad xStocks galėtų būti siūlomi investuotojams daugiau nei 110 šalių, tačiau Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems investuotojams šie instrumentai kol kas nenumatomi. Praktikoje tai reiškia, kad produktas orientuojamas į tarptautinę auditoriją, o vietos reguliavimo ir platinimo sąlygos dar gali keistis.

    Svarbiausia partnerystės dalis – galimybė, gavus reguliuotojų pritarimą, šiais instrumentais prekiauti per LSE 24 – Londono vertybinių popierių biržos planuojamą pailgintų valandų prekybos platformą. LSE yra skelbusi, kad LSE 24 darbo dienomis galėtų veikti nuo 17 valandos iki 7 valandos 50 minučių, numatant 30 minučių pertrauką dienos pabaigos procesams.

    „Dirbdami su „Payward“ ir tęsdami bendradarbiavimą su rinkos infrastruktūros ekosistema, nagrinėjame, kaip emitentai ir investuotojai gali pasinaudoti naujomis prieigos formomis, kartu išlaikant standartus, kuriais remiasi viešosios rinkos“, – sakė LSE vadovė Julia Hoggett.

    „Payward“ nurodė, kad platesnėje programoje būtų ne tik Jungtinės Karalystės, bet ir JAV, Europos bei Honkongo tokenizuotos akcijos, taip pat kitos turto klasės. Bendrovė akcentuoja, kad tai nėra vien tradicinių akcijų „skaitmeninė kopija“: kartu su LSE ketinama tirti ir vadinamųjų „gimtųjų“ akcijų žetonų modelį, kai vertybiniai popieriai būtų leidžiami per biržos infrastruktūrą, išlaikant tas pačias teises ir pilną pakeičiamumą su įprastomis akcijomis.

    Tokenizuotų akcijų rinka pastaraisiais metais auga dėl kelių priežasčių: investuotojai siekia paprastesnės prieigos prie tarptautinių rinkų, o rinkos dalyviai ieško efektyvesnių atsiskaitymų ir ilgesnio prekybos laiko. Vis dėlto tokie produktai susiduria su griežtais vertybinių popierių taisyklių reikalavimais, todėl galutinė pasiūla, prieinamumas skirtingose šalyse ir prekybos sąlygos priklausys nuo reguliacinių sprendimų.

    Tuo pat metu tradicinės biržos vis aktyviau vertina blokų grandinės technologijos pritaikymą, nes ji gali mažinti kai kurių procesų kaštus ir didinti skaidrumą. Jei LSE 24 projektas bus įgyvendintas kaip planuojama, jis gali tapti vienu iš ryškesnių bandymų sujungti pailgintas prekybos valandas ir tokenizacijos sprendimus didelėje reguliuojamoje rinkoje.

  • „Binance“ plečia prekybą JAV akcijomis: startuoja pasirinkimo sandoriai 1 000 akcijų ir ETF

    „Binance“ plečia prekybą JAV akcijomis: startuoja pasirinkimo sandoriai 1 000 akcijų ir ETF

    Kriptovaliutų birža „Binance“ plečia tradicinių finansų pasiūlą ir pradeda siūlyti pasirinkimo sandorius daugiau nei 1 000 JAV biržose kotiruojamų akcijų ir biržoje prekiaujamų fondų (ETF). Bendrovė teigia, kad nauji produktai skirti ne JAV gyvenantiems klientams, o JAV vartotojams jie nebus prieinami.

    Pasirinkimo sandoriai bus teikiami per „Nest Trading Limited“ – „Binance“ brokerį–dilerį, prižiūrimą Abu Dabio pasaulinės rinkos (Abu Dhabi Global Market) reguliuotojo. „Nest Trading Limited“ veiks kaip pristatantis brokeris, o pavedimai vykdymui, kliringui, atsiskaitymui ir vertybinių popierių saugojimui bus nukreipiami į JAV registruotą „Alpaca Securities“.

    „Binance“ nurodo, kad šie pasirinkimo sandoriai bus fiziškai atsiskaitomi. Tai reiškia, kad įvykdžius sandorį vartotojas gauna arba pristato pačias bazines akcijas ar ETF vienetus, kurie bus laikomi „Alpaca Securities“ saugojime „Binance“ klientų naudai.

    Mažmeniniams investuotojams, kuriems bus suteikta teisė prekiauti pasirinkimo sandoriais, planuojama pasiūlyti tiek pirkimo, tiek pardavimo pasirinkimo sandorius. Birža pabrėžia, kad perkant pasirinkimo sandorį didžiausias galimas nuostolis paprastai apsiriboja sumokėta premija, tačiau konkreti rizika priklauso nuo strategijos ir rinkos sąlygų.

    Naujas žingsnis tęsia „Binance“ kryptį stiprinti kelių turto klasių platformos modelį. Birželį birža paskelbė sudariusi galimybę klientams už JAV ribų prekiauti daugiau nei 7 000 JAV listinguojamų akcijų ir ETF, o šalia to siūlo ir kitus su akcijomis susietus produktus.

    „Binance“ taip pat akcentuoja, kad šiemet sparčiai augo tradicinių finansų priemonėmis paremta išvestinių sandorių prekyba. Pasak bendrovės, tradicinių finansų nuolatinių ateities sandorių apyvarta rugpjūtį pasiekė apie 433 400 000 000 eurų ir buvo maždaug 15 kartų didesnė nei sausį, kai siekė apie 29 500 000 000 eurų.

    Didžiausią šios apyvartos dalį sudarė su akcijomis susieti nuolatiniai ateities sandoriai: rugpjūtį jų apyvarta, „Binance“ duomenimis, siekė apie 342 900 000 000 eurų, kai sausį buvo apie 410 900 000 eurų. Tai rodo, kad investuotojai vis aktyviau ieško priemonių, leidžiančių valdyti akcijų rinkų riziką ir naudoti sudėtingesnes strategijas, įprastas tradicinėse brokerių platformose.

    Į akcijų išvestinių priemonių segmentą juda ir kitos kriptovaliutų biržos. Pavyzdžiui, „Bybit“ yra pranešusi apie planus paleisti visą parą veikiančius pasirinkimo sandorius, susietus su akcijų nuolatiniais ateities sandoriais, tačiau jų atsiskaitymo modelis skirsis nuo fiziškai atsiskaitomų pasirinkimo sandorių, kuriuos pristato „Binance“.

    „Akcijų pasirinkimo sandoriai yra svarbus kitas žingsnis „Binance“ evoliucijoje į platesnę kelių turto klasių platformą“, – sakė „Binance“ biržos ir prekybos vadovas Shunyet Jan.

    Bendrovė pabrėžia, kad tai turi suteikti daugiau įrankių tiems, kurie nori dalyvauti akcijų rinkose, valdyti pozicijų riziką ir taikyti strategijas, kurios tradiciškai buvo prieinamos per klasinius brokerius. Kartu vartotojams primenama, kad išvestinės priemonės yra sudėtingos ir jų vertė gali greitai keistis, todėl prieš pradedant prekiauti svarbu įvertinti tinkamumą ir riziką.

  • Berlyno „Cloover“ užsitikrino 86,2 mln. eurų finansavimą: pelningumas ir DI neo-komunalinių paslaugų planas

    Berlyno „Cloover“ užsitikrino 86,2 mln. eurų finansavimą: pelningumas ir DI neo-komunalinių paslaugų planas

    Berlyne įsikūrusi bendrovė „Cloover“, kuri vysto DI pagrįstą energijos platformą namų saulės elektrinėms, šilumos siurbliams ir būsto elektrifikacijai, pranešė užsitikrinusi 86,2 mln. eurų finansavimo priemonę. Įmonė taip pat skelbia pasiekusi pelningumą praėjus maždaug trejiems metams nuo įkūrimo.

    Pasak „Cloover“, jos metinių pajamų tempas viršija 301,7 mln. eurų. Įmonė tvirtina, kad nauja finansavimo priemonė papildo anksčiau paskelbtą didesnį finansavimo įsipareigojimą, susijusį su energijos įrangos ir įrengimo projektų finansavimu.

    Finansavimas ir plėtra Europoje

    „Cloover“ nurodo, kad bendras jos turimos finansavimo galios dydis po šio sandorio viršija 1,12 mlrd. eurų. Ši suma siejama su Europos investicijų fondo garantija, skirta energijos įrangos ir įrengimo finansavimui įmonės veiklos rinkose.

    Bendrovė teigia planuojanti plėtrą į Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Lenkiją. Tokia kryptis atitinka bendrą Europos rinkos tendenciją, kai namų ūkių elektrifikacija spartėja, o investicijų poreikis didėja dėl saulės elektrinių, kaupiklių, šilumos siurblių ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūros diegimo.

    Modelis: partnerystė su montuotojais

    Įmonę 2023 metais įkūrė Jodokas Betschartas, Pederis Bromsas ir Valentinas Gönczy. „Cloover“ teigia, kad vietoje nuosavos didelės pardavimų komandos pasirinko bendradarbiauti su nepriklausomais montuotojais ir jiems suteikti finansavimą, programinę įrangą bei energijos produktus.

    Pagal deklaruojamą modelį montuotojai išlaiko savo prekės ženklą, klientų bazę ir pasirinktą įrangą, o finansavimas įtraukiamas į pardavimo momentą. „Cloover“ tikina, kad galutiniam klientui sprendimas dėl finansavimo gali būti pateikiamas greičiau nei per dvi minutes, nereikalaujant pradinių įmokų, o išlaidas galima išdėstyti iki 25 metų.

    „Mes pasiekiame namų ūkius per montuotojus, kuriais jie jau pasitiki, o tada kiekvieną namą paverčiame elektrine, o savininką – energijos rinkos dalyviu“, – sakė „Cloover“ bendraįkūrėjas Jodokas Betschartas.

    Neo-komunalinių paslaugų ambicija

    „Cloover“ skelbia siekianti per „Cloover Energy“ paversti namus virtualiomis elektrinėmis. Įmonė aiškina, kad įdiegus namų energijos valdymo sistemą būtų derinami dinaminiai ir fiksuoti tarifai, o išskaidyti ištekliai, tokie kaip saulės elektrinės, baterijos, šilumos siurbliai ir elektromobilių įkrovikliai, būtų agreguojami į vieną lankstumo portfelį.

    Šį derinį bendrovė vadina DI gimtąja neo-komunalinių paslaugų koncepcija, kur vertė kuriama ne nuosavomis elektrinėmis, o įdiegtu namų ūkių technologijų parku ir jo gebėjimu lanksčiai vartoti, kaupti ar atiduoti energiją į tinklą.

    „Viskas, ką darome, veikia DI pagrindu – nuo rizikos vertinimo iki energijos optimizavimo kiekvienuose namuose“, – sakė „Cloover“ bendraįkūrėjas Valentinas Gönczy.

    Bendrovė argumentuoja, kad Europoje keičiantis skatinimo schemoms, įskaitant į tinklą atiduodamos energijos apmokėjimo modelių peržiūras, didesnę reikšmę įgauna lankstumo paslaugos. Tokiame kontekste virtualios elektrinės tampa būdu namų ūkiams uždirbti ne iš fiksuoto tarifo, o iš realiu laiku įvertinamos tinklo naudos.

    „Cloover“ teigimu, šiuo metu ji veikia penkiose Europos rinkose ir per partnerystę su montuotojais per metus įgyvendina apie 20 000 įrengimų. Įmonė taip pat tvirtina esanti tarp trijų didžiausių gyvenamosios energetikos žaidėjų didžiausioje Europos energijos rinkoje, tačiau detalesnio palyginimo metodikos neatskleidžia.

  • Berlyno „Auxxo“ užbaigė 33,3 mln. eurų fondą: daugiau investicijų moterų įkūrėjoms ir nauja platforma

    Berlyno „Auxxo“ užbaigė 33,3 mln. eurų fondą: daugiau investicijų moterų įkūrėjoms ir nauja platforma

    Augantis fondas ir platesnis investuotojų ratas

    Berlyne įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „Auxxo“ pranešė užbaigusi „Female Catalyst Fund II“ fondą, kurio dydis siekia 33,3 mln. eurų. Tai reikšmingas šuolis, palyginti su ankstesniu fondo leidimu, ir signalas, kad įvairovės temą investuotojai vis dažniau vertina kaip grąžą didinantį veiksnį.

    Fonde pagrindiniu investuotoju tapo Europos investicijų fondas, o prie jo prisijungė ir kiti rinkos dalyviai, tarp jų „Aurum Impact“, „EnBW New Ventures“, „Cherry Ventures“ bei „Speedinvest“, taip pat šeimų biurai, verslo angelai ir technologijų įkūrėjai iš visos Europos.

    „Didžiuojamės pasitikėjimu, kurį parodė Europos investicijų fondas ir kiti investuotojai, suprantantys, kad įvairovė kuria grąžą“, – sakė „Auxxo“ bendraįkūrėja ir vadovaujanti partnerė Bettine Schmitz.

    Kam investuoja „Auxxo“ ir kokie pavyzdžiai portfelyje

    „Auxxo“ veikia nuo 2021 metų ir daugiausia dėmesio skiria „pre-seed“ bei „seed“ etapams Europoje. Bendrovė pabrėžia investuojanti į komandas, kuriose yra bent viena moteris įkūrėja, turinti ne mažiau kaip 20 proc. įkūrėjų akcijų.

    Pasak bendrovės, „Female Catalyst Fund II“ jau yra investavęs į 11 įmonių. Tarp anksčiau minėtų pavyzdžių – „Emidat“, kurianti klimato duomenų infrastruktūrą statybų sektoriui, „Resolutiion“, vystanti DI sprendimus komercinių ginčų nuostoliams mažinti, ir „Stanhope.ai“, dirbanti su interpretuojamomis autonominėmis sistemomis robotams ir dronams.

    Vėliau portfelį papildė „Marble Imaging“, kurianti Žemės stebėjimo palydovus ir analitikos įrankius gynybos bei infrastruktūros reikmėms, „Delta Labs“, kuri siūlo DI pagrįstą rinkos žvalgybą per sintetinių klientų simuliacijas, ir „Radiogenesis“, kuri taiko DI naujų radiovaistų kūrimui onkologijoje.

    Nauja platforma įkūrėjų paieškai

    Kartu su fondo uždarymu „Auxxo“ pristatė visai Europai skirtą įkūrėjų sujungimo platformą, skirtą padėti moterims greičiau rasti bendraįkūrėjus ir suburti įvairesnes komandas. Iniciatyvos tikslas – mažinti vadinamąją bendraįkūrėjų spragą, kai stipri idėja stringa dėl techninių ar verslo kompetencijų trūkumo komandoje.

    Platforma orientuota į tris auditorijas: vienišus įkūrėjus, ieškančius techninio ar operacinio partnerio, patyrusius specialistus, svarstančius pereiti į verslumą, ir komandas, ieškančias kapitalo. „Auxxo“ akcentuoja, kad tokiu būdu komandoms atsiveria ir tiesioginis priėjimas prie ankstyvos stadijos investavimo kompetencijos.

    „Mes visada matėme save kaip tiltą. Su šia platforma kuriame to tilto pamatus ir norime, kad daugiau moterų kurtų startuolius ne kada nors, o dabar“, – sakė „Auxxo“ bendraįkūrėja ir vadovaujanti partnerė Dr. Gesa Miczaika.

    „Auxxo“ taip pat atkreipia dėmesį į platesnį rinkos kontekstą: nors lyčių įvairovė viešai deklaruojama vis dažniau, moterų įkurtos įmonės Europoje vis dar gauna neproporcingai mažą rizikos kapitalo dalį. Tokie fondai kaip „Female Catalyst Fund II“ siekia ne tik užpildyti finansavimo spragą, bet ir sukurti tvirtesnį talentų bei bendraįkūrėjų tinklą ankstyviausiose stadijose, kai sprendžiasi startuolio augimo trajektorija.

  • Bitcoin laikosi po naftos šuolio ir griežtesnių Fed signalų: kas dabar gali nulemti kainą

    Bitcoin laikosi po naftos šuolio ir griežtesnių Fed signalų: kas dabar gali nulemti kainą

    Bitcoin antradienį laikėsi apie 78 000 JAV dolerių ribą ir išsaugojo didžiąją dalį rugpjūčio prieaugio, nors rinkose išaugo įtampa dėl brangstančios naftos ir sustiprėjusių lūkesčių, kad JAV Federalinis rezervų bankas šį mėnesį gali kelti palūkanų normas.

    Rugpjūtį bitcoin pabrango maždaug 25 proc. ir fiksavo geriausią rugpjūtį nuo 2017 metų, o bendras mėnesio šuolis buvo stipriausias nuo 2024 metų lapkričio, remdamiesi rinkos duomenimis teigė „LMAX Group“ strategai. Toks rezultatas išsiskiria tuo, kad jis pasiektas ne itin palankioje makro aplinkoje.

    Nafta, doleris ir palūkanos spaudžia riziką

    Pastarosiomis dienomis atsinaujinusi JAV ir Irano eskalacija kilstelėjo „Brent“ naftos kainą virš 90 JAV dolerių už barelį, o tai investuotojams reiškia grėsmę infliacijos mažėjimo trajektorijai. Kartu augant obligacijų pajamingumams ir stiprėjant doleriui, rizikingesniems aktyvams, įskaitant kriptoturtą, formuojasi papildomi priešpriešiniai vėjai.

    Rinkos dalyviai taip pat sureagavo į JAV centrinio banko vadovų ir politikų toną po kalbų Džeksono Houlio renginiuose, kur vėl išryškėjo „vanagiška“ žinutė apie ryžtą kovoti su infliacija. Dėl to dalis investuotojų ėmė labiau tikėti palūkanų normų didinimu jau artimiausiame posėdyje.

    ETF srautai ir techniniai lygiai

    Prekiautojai atkreipia dėmesį, kad bitcoin trumpam buvo pakilęs virš 81 000 JAV dolerių, tačiau vėliau grįžo žemiau 78 000 po griežtesnių komentarų apie palūkanas. Vis dėlto savaitės pabaigoje svyravimai buvo palyginti riboti, o tai daliai rinkos atrodo kaip ženklas, kad pirkėjai vis dar linkę „gaudyti“ kritimus.

    Vienas svarbiausių indikatorių šioje fazėje išlieka neatidėliotiniai bitcoin biržoje prekiaujami fondai. Po devynių iš eilės teigiamų sesijų, per kurias pritraukta apie 924 mln. JAV dolerių, fiksuota maždaug 202 mln. JAV dolerių dienos nutekėjimas, tačiau tai kol kas nepanaikino bendro įspūdžio, kad institucinių pinigų srautai išlieka reikšmingi.

    Rinkos strategai išskiria 75 000 ir 82 000 JAV dolerių zonas kaip artimiausius orientyrus prieš JAV Federalinio atvirosios rinkos komiteto posėdį rugsėjo viduryje. Tuo pat metu 72 000 JAV dolerių minima kaip žemesnė atrama, jei nepastovumas rinkoje staigiai išaugtų.

    Ką gali pakeisti JAV darbo rinka

    Artimiausias dėmesio taškas yra JAV darbo rinkos ataskaita, kuri tradiciškai daro didelę įtaką palūkanų normų lūkesčiams. Ekonomistai prognozuoja, kad rugpjūtį darbo vietų skaičiaus augimas sieks apie 55 000, o nedarbo lygis išliks ties 4,1 proc.

    Silpnesnis nei tikėtasi rodiklis galėtų priversti rinką abejoti, ar Fed ryšis kelti palūkanas blogėjančios darbo rinkos fone. Toks scenarijus trumpuoju laikotarpiu galėtų sumažinti spaudimą rizikingesniems aktyvams, tačiau bet koks netikėtai stiprus duomenų šuolis, priešingai, sustiprintų „vanagišką“ trajektoriją.

    Bendrai analitikai pabrėžia, kad bitcoin atsparumas išlieka pastebimas, tačiau artimiausios savaitės gali būti nervingos: naftos kaina, geopolitika ir Fed retorika vienu metu veikia lūkesčius dėl infliacijos ir palūkanų. Dėl to rinka tikėtina liks „kapota“, kol paaiškės aiškesnė kryptis po sprendimų dėl palūkanų ir svarbiausių JAV makroduomenų.

  • Ispanijos PLD Space pritraukė dar 108 mln. eurų: „Mitsubishi Electric“ stiprina statymą į MIURA 5

    Ispanijos PLD Space pritraukė dar 108 mln. eurų: „Mitsubishi Electric“ stiprina statymą į MIURA 5

    Finansavimo etapas, kuris peržengė planą

    Ispanijos kosmoso transporto bendrovė PLD Space pranešė praplėtusi C serijos investicijų etapą ir papildomai pritraukusi apie 108 mln. eurų. Po šio pratęsimo visas C etapas išaugo iki maždaug 288 mln. eurų, o bendra iki šiol gauta suma siekia apie 488 mln. eurų.

    Šis pranešimas pasirodė netrukus po to, kai PLD Space gavo apie 158,9 mln. eurų Europos kosmoso agentūros paramą pagal Europos nešėjų konkursą. Tokia kombinacija rodo, kad europinės paleidimų pajėgos tampa strateginiu prioritetu ne tik institucijoms, bet ir pramonei.

    Kas investavo ir kodėl tai svarbu

    Kaip nurodo bendrovė, C serijos pratęsimui vėl vadovavo „Mitsubishi Electric Corporation“, o kartu dar kartą prisidėjo ir Ispanijos viešųjų fondų valdymo įmonė COFIDES. Prie naujų investuotojų taip pat prisijungė Endeavor Catalyst ir Ispanijos bei Omano privataus kapitalo fondas, valdomas MCH Private Equity.

    Sandorį konsultavo Banco Santander, o teisiniais klausimais bendrovei talkino „Deloitte“. Toks investuotojų ir patarėjų sąrašas paprastai reiškia ne vien kapitalą, bet ir griežtesnius lūkesčius dėl valdymo, rizikos kontrolės bei aiškaus kelio į komercines pajamas.

    „Šis žingsnis sustiprina mūsų galimybes pereiti į globalų komercinių paleidimų tiekėją, išlaikant griežtą operacinę ir finansinę drausmę“, – sakė PLD Space vykdomasis prezidentas Ezequiel Sánchez.

    MIURA 5 ir Europos paleidimų rinka

    PLD Space nurodo, kad naujas kapitalas bus skirtas MIURA 5 industrializacijai, gamybos ir bandymų pajėgumams, paleidimų infrastruktūrai bei perėjimui prie tvaraus komercinių operacijų modelio. Mažųjų palydovų rinka Europoje auga, tačiau iki šiol itin priklausė nuo neeuropinių paleidimų paslaugų, todėl vietinių alternatyvų stiprinimas tampa ir ekonominiu, ir politiniu klausimu.

    Įmonė akcentuoja vertikalią integraciją, kai inžinerija, testavimas, gamyba ir operacijos sutelkiamos į vieną struktūrą. Tokia strategija kosmoso sektoriuje dažnai pasirenkama siekiant mažinti tiekimo grandinės rizikas ir trumpinti ciklą nuo prototipo iki skrydžio.

    Kas yra PLD Space

    PLD Space įkurta 2011 metais, o ją įsteigė Raúl Torres ir Raúl Verdú. Bendrovė kuria raketų MIURA šeimą ir vysto LINCE kapsulės koncepciją, siekdama aptarnauti skirtingo tipo misijas bei didinti Europos technologinį savarankiškumą kosmoso transporto srityje.

    Pasak bendrovės, joje dirba daugiau nei 500 žmonių, o infrastruktūra išsidėsčiusi keliuose taškuose: Elčėje ir Teruelyje Ispanijoje, Kurū Prancūzijos Gvianoje bei Dukme Omane. Toks geografijos derinys leidžia derinti gamybą, bandymus ir prieigą prie paleidimų vietų, tačiau kartu kelia ir aukštesnius reikalavimus koordinacijai bei kaštų kontrolei.

  • „Ethena“ pristatė „Ethena Pay“ „Avalanche“ tinkle: iki 6 proc. grąža ir kortelės atlygiai

    „Ethena“ pristatė „Ethena Pay“ „Avalanche“ tinkle: iki 6 proc. grąža ir kortelės atlygiai

    Kriptovaliutų bendrovė „Ethena Labs“, kuri kuria sintetinį dolerį USDe, plečia veiklą į mokėjimų sritį ir pristatė beta versijos programėlę „Ethena Pay“. Tai savarankiškos saugojimo (self-custody) pinigų programėlė, sukurta „Avalanche“ tinkle ir orientuota į kasdienius atsiskaitymus bei atlygį už vartotojų laikomus likučius.

    Pasak „Ethena“ įkūrėjo Guy Young, „Ethena Pay“ siekia sujungti iki šiol fragmentuotą kasdienę finansų praktiką, kur tradiciniai pervedimai ir kriptovaliutos dažnai veikia tarsi atskirose ekosistemose. Programėlė leidžia turėti USDe kaip dolerio likutį ir naudoti jį atsiskaitymams, o vartotojo lėšos valdomos jo paties piniginėje.

    Kaip veikia įnešimai ir išėmimai

    „Ethena Pay“ suteikia galimybę gauti lėšas dviem keliais: bankiniais pervedimais, naudojant IBAN duomenis, arba pervedant kriptovaliutą tiesiai į piniginę. Abiem atvejais į programėlę lėšos pateikiamos USDe forma, taip sukuriant vieningą likučio modelį, paremtą stabilios vertės kriptoturtu.

    Vartotojai taip pat gali siųsti lėšas į išorines banko sąskaitas, o gavėjas išmoką gauna vietos valiuta. Bendrovė teigia, kad kai kurie bankiniai pervedimai (JAV doleriais, eurais ir svarais sterlingų) numatyti be mokesčio, o kitiems taikomi 0,05–0,1 proc. įkainiai.

    Grąža, narystės lygiai ir kortelės atlygiai

    Programėlėje numatyti trys narystės lygiai: Standard, Pro ir VIP. Standard planas yra nemokamas, o Pro ir VIP lygiai atrakinami užrakinant tam tikrą „Ethena“ ENA žetonų vertę arba pritraukiant nustatytą skaičių naujų vartotojų per rekomendacijas.

    Standard naudotojams žadama 5 proc. metinė grąža (APY) likučiams iki maždaug 4 600 eurų ekvivalento. Pro ir VIP lygiams numatyta iki 6 proc. metinė grąža didesniems limitams, atitinkamai iki maždaug 13 800 ir 46 000 eurų ekvivalento.

    „Ethena“ teigia, kad taupymo grąžai naudojamas USDe mechanizmas, tačiau likusios atlygių dalies finansavimo šaltinio detaliau neatskleidžia. Tai svarbus aspektas vertinant ilgalaikį tvarumą, nes agresyvūs atlygių modeliai rinkoje dažnai priklauso nuo rinkodaros biudžetų ar laikino subsidijavimo.

    Kartu pristatoma ir „Ethena Pay Card“ kortelė, kurios pinigų grąžinimas (cashback) priklauso nuo narystės lygio. Skelbiama, kad atlygis mokamas „Avalanche“ tinklo AVAX žetonais, o kai kuriuose prekės ženkluose VIP naudotojams gali būti siūlomi didesni grąžinimo procentai.

    Prieinamumas ir reguliavimo klausimai

    Beta versija pristatoma etapais 48 šalyse, programėlė pasiekiama „iOS“ ir „Android“ įrenginiuose. Tarp startinių rinkų minimos tokios valstybės kaip Brazilija, Meksika, Pietų Afrika, Kenija, Filipinai, Singapūras, Japonija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Australija.

    Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga į pradinį etapą neįtrauktos, tačiau „Ethena“ nurodo planuojanti jas pridėti beta laikotarpiu, atsižvelgiant į vietos reguliavimo reikalavimus. Paklaustas apie konkrečias licencijas ir leidimus atskirose jurisdikcijose, Guy Young teigė, kad informacija turėtų būti pateikta viešoje dokumentacijoje.

    Reguliavimo tema „Ethena“ atžvilgiu ypač jautri, nes Europoje anksčiau buvo fiksuota priežiūros institucijų kritika dėl USDe siūlymo. Tokios aplinkybės reiškia, kad mokėjimų produkto plėtra į griežčiau reguliuojamas rinkas gali užtrukti, o galutinis funkcijų rinkinys gali kisti.

    „Šiandien finansinės paslaugos vis dar suskaidytos tarp tradicinių pinigų ir kriptovaliutų ekosistemų“, – sakė Guy Young.

    „Ethena“ pabrėžia, kad „Ethena Pay“ sukurta išskirtinai „Avalanche“ tinkle, o pasirinkimas esą susijęs su siekiu turėti nematomą, bet verslui pritaikytą infrastruktūrą mokėjimams. Bendrovė taip pat žada beta laikotarpiu kas savaitę pridėti naujų šalių, valiutų ir funkcijų.

  • Drono ataka Leipcigo oro uoste priminė grėsmę: „INLEAP Photonics“ gavo 20 mln. eurų gynybai

    Dronų keliama rizika kritinei infrastruktūrai Europoje tampa ne teorine, o labai apčiuopiama – tai priminė incidentas Leipcigo ir Halės oro uoste. Tokiame kontekste Vokietijos „INLEAP Photonics“ pritraukė 20 mln. eurų pradinės stadijos investiciją, skirtą lazerinei dronų gynybai plėsti.

    Finansavimo raundą vedė fondas UVC Partners, prisijungė HTGF, „Balnord“, „Sentries“ ir „Scale Capital“. Bendrovė teigia, kad pinigai bus skirti gamybos apimčių didinimui, kokybės užtikrinimui, sertifikavimui, pardavimams bei aptarnavimui – kad sistemas būtų galima tiekti didesniu mastu.

    „Mūsų technologija jau pasiekė rinką, o užsakymų srautas stiprėja. Dabar investuojame į gamybą, kokybės užtikrinimą, pardavimus ir servisą, kad patenkintume paklausą ir galėtume tiekti sistemas didesniu mastu“, – sakė „INLEAP Photonics“ vadovas ir įkūrėjas Dr.-Ing. Marius Lammers.

    Bendrovė įkurta 2023 metais kaip „Laser Zentrum Hannover“ atskirta įmonė ir vysto itin greito, preciziško lazerio spindulio valdymo sprendimus. Be pramonės lazerinių procesų efektyvinimo, antra kryptis – kontroliuojama dronų neutralizacija, orientuota į žmonių ir svarbių objektų apsaugą.

    „INLEAP Photonics“ akcentuoja, kad lazerinė gynyba turi veikti ir karinėse, ir civilinėse aplinkose, kur keliami papildomi saugos reikalavimai. Investuotojai išskiria dvigubos paskirties principą kaip esminį veiksnį, leidžiantį technologiją greičiau diegti oro uostuose, energetikos objektuose ar duomenų centruose.

    „Dronų gynyba nebėra vien karinis klausimas. Oro uostams, energetikos objektams ir duomenų centrams reikia tokio pat apsaugos lygio kaip ir karinėms bazėms“, – sakė UVC Partners partnerė Amanda Birkenholz.

    Pasak įmonės, vienas pagrindinių jos produktų – „INLEAP FASTLIGHT SHIELD“, kuriamas kontroliuojamai ir civilinei aplinkai pritaikytai dronų gynybai. Teigiama, kad sistema per kelias sekundes gali neutralizuoti droną, nutaikydama į identifikuotas silpnąsias vietas, o sprendimas būtų tinkamas ir kariniams, ir kritinės infrastruktūros scenarijams.

    Kita linija – „INLEAP FASTLIGHT HELD“, lazerinės dronų gynybos sprendimas ant bepilotės antžeminės platformos, skirtas mobilesniems panaudojimo atvejams. Bendrovė pabrėžia, kad abiejų produktų technologinis pagrindas bendras, todėl plėtra ir gamybos standartizavimas turėtų būti greitesni.

    Įmonė taip pat nurodo bendradarbiaujanti su Vokietijos gynybos ministerija ir Bundesveru, o strateginė partnerystė su „STARK Defence“ turėtų sustiprinti pozicijas vidaus rinkoje. Europoje apskritai ryškėja tendencija, kad dronų aptikimas ir neutralizavimas vis dažniau vertinamas kaip kritinės infrastruktūros atsparumo dalis, o sprendimų tiekėjai spaudžiami įrodyti patikimumą, sertifikavimo atitiktį ir saugų veikimą tankiai apgyvendintose teritorijose.

    „INLEAP Photonics“ teigimu, perėjimas prie serijinės gamybos reikalauja ne vien pajėgumų didinimo, bet ir vienodų surinkimo, testavimo bei priėmimo procedūrų. Būtent todėl dalis investicijos bus nukreipta į standartizuotas gamybos grandines, testavimo infrastruktūrą ir patikimas tiekimo grandis, kad sistemos būtų parengtos plačiam diegimui Europoje.

  • „Silhouette“ paleido RFQ prekybą „xStocks“ „Hyperliquid“: ką tai keičia žetonizuotoms akcijoms

    „Silhouette“ paleido RFQ prekybą „xStocks“ „Hyperliquid“: ką tai keičia žetonizuotoms akcijoms

    „Silhouette“, blokinių sandorių sluoksnis, veikiantis „Hyperliquid“ tinkle, pagrindiniame tinkle pristatė request-for-quote (RFQ) prekybos sistemą. Pirmasis jos pritaikymas – žetonizuotos akcijos iš „xStocks“, kurias vysto „Payward“.

    Naujoji sistema leidžia prekybininkams pateikti užklausą dėl pasirinkto „xStock“, o prisijungę rinkos formuotojai pateikia konkuruojančius kainos pasiūlymus. Sandoris įvykdomas pasirinkus geriausią pasiūlymą, o atsiskaitymas įvyksta grandinėje bet kuriuo paros metu ir gali būti didelės apimties.

    Esminis pokytis tas, kad žetonizuotoms akcijoms nebereikia atskiros nuolatinės pavedimų knygos, kad jos galėtų būti realiai prekiaujamos. „Silhouette“ teigimu, toks modelis ypač tinka rinkai, kurioje atsiranda vis daugiau tokenizuotų vertybinių popierių, tačiau likvidumas dažnai išsiskaido per daugybę instrumentų.

    „Žetonizuotos akcijos vis atkeliauja į grandinę, o daugeliui jų tiesiog nėra kur prekiauti“, – sakė „Silhouette“ įkūrėjas Chandleris De Kockas.

    „RFQ logika paprasta: dėl kiekvieno sandorio konkuruoja rinkos formuotojai, atsiskaitymas vyksta grandinėje, o aktyvai, kurie įrodo realų srautą, vėliau pereina į nuosavas „HyperCore“ rinkas“, – pridūrė jis.

    „xStocks“ pristatyta 2025 metų birželį ir, bendrovės teigimu, jau apdorojo daugiau kaip 40 mlrd. eurų bendros apyvartos. Iš šios sumos beveik 20 mlrd. eurų atsiskaityta grandinėje, o turėtojų skaičius viršijo 200 000.

    Modelis paremtas 1:1 principu, kai kiekvienas žetonas atitinka viešai listinguojamą akciją, o pasiūla plečiama ne tik JAV rinkoje, bet ir Europoje bei Azijoje. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai tradicinių finansų instrumentai perkeliami į blokų grandines siekiant greitesnio atsiskaitymo ir lengvesnės prieigos.

    Pagal „RWA.xyz“ duomenis, pasaulyje šiuo metu egzistuoja apie 2,53 mlrd. eurų vertės žetonizuotų akcijų. „Payward“ „xStocks“ dalis sudaro apie 620 mln. eurų, todėl tai vienas didžiausių emitentų šiame segmente, nusileidžiantis tik keliems konkurentams.

    „Payward“ taip pat pranešė planuojanti žetonizuoti 100 didžiausių Londono vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių. Pirmųjų Londone listinguojamų „xStocks“ pasirodymas numatomas artimiausiomis savaitėmis, tačiau tai priklausys nuo reguliacinių patvirtinimų.

    Rinkai tai svarbu dėl dviejų priežasčių: pirma, RFQ gali tapti praktiniu sprendimu likvidumui sutelkti ankstyvoje instrumento stadijoje, antra, tai sudaro kelią „graduoti“ aktyvesnius žetonus į pilnavertes rinkas. Vis dėlto platesnis žetonizuotų akcijų augimas ir toliau priklausys nuo reguliavimo, turto užtikrinimo skaidrumo ir patikimų atsiskaitymo bei rizikos valdymo mechanizmų.

  • Ciuricho „xorlab“ pritraukė 5 mln. eurų: kaip Europoje auga suvereni el. pašto apsauga

    Ciuricho „xorlab“ pritraukė 5 mln. eurų: kaip Europoje auga suvereni el. pašto apsauga

    Ciuriche įsikūręs kibernetinio saugumo startuolis „xorlab“ pritraukė 5 mln. eurų A+ serijos investiciją ir skelbia spartinsiantis plėtrą Europoje. Pirmieji tikslai – DACH regionas, Beneliuksas ir Šiaurės šalys, kur el. paštas išlieka viena dažniausių atakų krypčių.

    Finansavimo etapui vadovavo esamas investuotojas Spicehaus Partners, dalyvavo Grapha Holding, EquityPitcher Ventures ir ZKB Start-up Finance. Bendrovė nurodo, kad lėšos bus skirtos produkto masteliui, pardavimams ir partnerystėms, kad sprendimas sparčiau pasiektų dideles organizacijas ir viešąjį sektorių.

    Kas keičiasi el. pašto atakose

    „xorlab“ akcentuoja dvi vienu metu stiprėjančias tendencijas: didėjantį atakų sudėtingumą ir Europos siekį mažinti priklausomybę nuo už Europos ribų valdomos infrastruktūros. Pastaraisiais metais ypač daug dėmesio sulaukia verslo el. pašto kompromitavimo schemos, kai sukčiai apsimeta vadovais ar partneriais ir siekia išvilioti pavedimus.

    Tokios atakos dažnai būna be kenkėjiškų priedų ir nepalieka tradiciniams filtrams atpažįstamų parašų. Dėl to organizacijos vis dažniau ieško sprendimų, kurie vertintų ne tik laiško turinį, bet ir kontekstą, siuntėjo elgseną bei ryšius organizacijoje.

    Reguliavimas didina atsakomybę

    Bendrovė sieja augančią paklausą ir su ES reguliavimu: NIS2 direktyva kelia kibernetinio atsparumo kartelę svarbiems ir esminiams sektoriams, o DORA reglamentas finansų rinkos dalyviams įtvirtina griežtesnius IRT rizikų valdymo reikalavimus. Praktikoje tai reiškia didesnį spaudimą užtikrinti tiek vidinių sistemų, tiek tiekimo grandinės skaitmeninį atsparumą.

    „xorlab“ teigia, kad organizacijoms tampa aktualu ne vien aptikti atakas, bet ir įrodyti kontrolę bei procesus audito ir priežiūros kontekste. Dėl to akcentuojama duomenų valdymo ir veiklos kontrolės tema – kur apdorojami duomenys, kas administruoja paslaugą ir kokios yra priklausomybės.

    Suverenios apsaugos pažadas

    2015 metais ETH Zurich absolventų Antonio Barresi ir Matthias Ganz įkurta „xorlab“ siūlo el. pašto saugos platformą, kurią galima diegti vietoje, hibridiniu būdu arba debesijoje. Bendrovė pabrėžia, kad apdorojimas gali vykti Europos duomenų centruose, o operacijas vykdo Europoje esanti komanda, siekiant atliepti skaitmeninio suverenumo lūkesčius.

    Sprendimas pristatomas kaip gebantis aptikti el. laiškus, kurie atskirai atrodo įprasti, tačiau neatitinka organizacijos įprastų komunikacijos modelių. Tai apima neįprastus siuntėjus, nestandartinius prašymus ar pirmą kartą pasirodančias mokėjimo užklausas, kurios dažnai naudojamos BEC schemose.

    „xorlab“ klientų sąraše minimos finansų ir telekomunikacijų organizacijos bei viešasis sektorius, įskaitant Julius Bär, Swisscom, Vontobel, G+D ir CERN. Bendrovė tikisi, kad naujas kapitalas padės įsitvirtinti kaip europietiškam el. pašto saugumo žaidėjui, kai DI pagreitina sukčiavimo kampanijų kūrimą ir didina jų mastą.

    „Europai reikia savų kibernetinio saugumo čempionų – ne vietinių jau egzistuojančių sprendimų kopijų, o įmonių, kurios apibrėžtų naują įmonių saugumo kartą“, – sakė „xorlab“ vadovas ir vienas įkūrėjų Antonio Barresi.