CP v2

Category: Finansai

  • Į Gdansko Baltic Hub atplaukė pasaulio rekordininkas OOCL Wisdom: dvigubas metanolio variklis

    Į Gdansko konteinerių terminalą Baltic Hub atplaukė OOCL Wisdom – itin didelės talpos laivas, išsiskiriantis dvigubu varikliu, pritaikytu naudoti metanolį. Terminalas skelbia, kad tai pirmasis naujos serijos laivas, kuriais vežėjas atnaujina savo flotilę mažesnių emisijų kryptimi.

    OOCL Wisdom talpa siekia 24 168 TEU, o pats laivas yra 399 metrų ilgio ir 61 metro pločio. Tokie parametrai priskiria jį didžiausių pasaulyje konteinervežių klasei, kurią gali priimti tik moderni infrastruktūra ir giliavandeniai terminalai.

    Laive įdiegtas dvigubas variklis, galintis naudoti metanolį kaip alternatyvų kurą, taip pat energinio efektyvumo ir saugos sprendimai, skirti optimizuoti eksploataciją. Metanolis laivybos sektoriuje vis dažniau minimas kaip vienas iš realistiškiausių tarpinių žingsnių, nes leidžia mažinti iškastinio kuro naudojimą ir prisitaikyti prie griežtėjančių tarptautinių reikalavimų.

    Gdansko terminalo augimas

    Baltic Hub pabrėžia, kad reguliariai aptarnaujami tokio dydžio laivai stiprina Gdansko vaidmenį pasauliniuose jūrų prekybos maršrutuose. Tai svarbu ne tik Lenkijos rinkai – didelių laivų užsukimai didina viso regiono patrauklumą krovinių srautams.

    Terminalas 2025 metais pasiekė rekordą – perkrauta 2,76 milijono TEU, o metinis augimas siekė 23 proc. Be to, 2026 metų liepą fiksuotas didžiausias mėnesio rezultatas: 310 274 TEU, pirmą kartą perkopus 300 000 TEU ribą per vieną mėnesį.

    Kas valdo Baltic Hub?

    Baltic Hub yra didžiausias Lenkijos konteinerių terminalas, jame dirba beveik 1 500 žmonių. Terminalo akcininkai – PSA International, Lenkijos plėtros fondas ir IFM Global Infrastructure Fund.

    Tiek laivo OOCL Wisdom techniniai sprendimai, tiek terminalo perkrovos rekordai rodo bendrą tendenciją: jūrų logistika vienu metu didina mastą ir ieško alternatyvių degalų, kad išliktų konkurencinga bei atitiktų aplinkosaugos standartus.

  • Ormužo sąsiauris pervadintas į Trumpo vardą? Prezidentas vėl kalba apie JAV kontrolę

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ pasiūlė Ormužo sąsiaurį pervadinti savo pavarde. Įraše jis taip pat pakartojo teiginį, kad Jungtinės Valstijos esą kontroliuoja šį strategiškai svarbų jūrų kelią.

    „Dabar, kai JAV jį kontroliuoja, ar turėtume Ormužo sąsiaurį pervadinti Trumpo sąsiauriu?“ – rašė Donaldas Trumpas. Konkrečių žingsnių, kaip toks pervadinimas būtų įgyvendintas, jis nepateikė.

    Ormužo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, per kurį kasdien keliauja didelė dalis Persijos įlankoje išgaunamos naftos. Dėl bet kokių karo veiksmų ar blokadų šiame regione rinkos paprastai reaguoja staigiais naftos ir transportavimo kainų šuoliais.

    Kas iš tikrųjų kontroliuoja sąsiaurį?

    Trumpas anksčiau ne kartą teigė, kad Iranas, puldinėjantis laivus regione, esą nekontroliuoja sąsiaurio. Kaip argumentą jis yra minėjęs, kad dalis laivų juda maršrutu, kurį prižiūri JAV pajėgos.

    Tuo pat metu viešojoje erdvėje skelbiama, kad per sąsiaurį plaukiojančių tanklaivių srautai išlieka dideli, nors karo ir saugumo rizikos yra išaugusios. JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas teigė, kad vieną iš pastarųjų dienų per Ormužo sąsiaurį praplaukė tanklaiviai, gabenę apie 17 milijonų barelių naftos, o iki konflikto vidurkis siekdavo apie 20 milijonų barelių per dieną.

    Įtampa regione nemažėja

    Pranešama, kad JAV toliau taiko jūrinę blokadą Irano uostams, o Iranas tęsia išpuolius prieš laivybą. Tokia dinamika didina riziką tiek energijos tiekimo grandinėms, tiek tarptautiniam draudimui ir krovinių vežimo tarifams.

    Saudo Arabijos institucijos taip pat skelbė, kad naktį buvo apšaudytas Saudo Arabijos tanklaivis, o per smūgį žuvo du įgulos nariai. Tokie incidentai dar labiau sustiprina nerimą dėl Ormužo sąsiaurio saugumo ir galimų pasekmių pasaulinei naftos rinkai.

  • Nyderlandų centrinis bankas į Europą perkėlė 86 tonas aukso: kodėl pasirinktas Londonas

    Nyderlandų centrinis bankas De Nederlandsche Bank (DNB) pranešė užbaigęs operaciją, per kurią 86 tonos aukso buvo perkeltos iš JAV ir Kanados į Europą. Bankas aiškina, kad sprendimas susijęs su didesniu pasirengimu galimoms krizinėms situacijoms ir poreikiu greičiau valdyti atsargas.

    DNB nurodo, kad augant geopolitiniam neapibrėžtumui svarbu užtikrinti, jog auksas prireikus būtų lengvai pasiekiamas ir greitai panaudojamas. Dalis perdislokavimo logikos siejama ir su tuo, kad Londonas laikomas vienu pagrindinių pasaulio tauriųjų metalų prekybos bei saugojimo centrų.

    Kodėl pasirinktas Londonas

    Pasak DNB, atsargos Londone yra operaciškai patogesnės nei anksčiau laikytos saugyklose Otavoje ar Niujorke. Tokia vieta leidžia sparčiau atlikti sandorius ar užtikrinti likvidumą, jei rinkose kiltų įtampa, o finansų sistemoje reikėtų papildomų užtikrinimo priemonių.

    „Taip pagerinome aukso rezervų prieinamumą. Tikimės, kad niekada nereikės jų naudoti, tačiau būtina stiprinti mūsų saugumą“, – sakė DNB vadovas Olafas Sleijpenas.

    Kokios DNB aukso atsargos dabar

    Bendros DNB aukso atsargos siekia 612,4 tonos. Po pokyčių pagrindine saugojimo vieta tampa Londonas, kuriame bus laikoma 32,1 proc. atsargų, Nyderlanduose dalis išliks 30,8 proc.

    JAV ir Kanada po pertvarkos išlaikys po 18,5 proc. Nyderlandų bankas pabrėžia, kad atsargų išdėstymas keliose valstybėse mažina operacines rizikas ir suteikia daugiau lankstumo valdant rezervus.

    Kaip vyko perkėlimas

    DNB nurodo, kad perkėlimas buvo atliktas keliais būdais: dalis aukso perkelta naudojant pirkimo ir pardavimo apsikeitimo sandorius, o 27 tonos buvo fiziškai transportuotos oro keliu. Šios siuntos pirmiausia atgabentos į pagrindinę saugyklą Zeiste, kur 2023 metais atidarytas DNB grynųjų pinigų centras.

    Iš Zeisto auksas etapais gabentas į Londoną, taip išvengiant poreikio perlydyti dalį luitų ir sumažinant visos operacijos kaštus. Pastaraisiais metais daug centrinių bankų aktyviau peržiūri aukso strategijas, nes auksas laikomas atsarga, kuri gali veikti kaip papildomas stabilumo elementas didelio neapibrėžtumo laikotarpiais.

    Palyginimui, Naujausiais duomenimis, Lietuvos kaimynystėje esantis Lenkijos centrinis bankas yra reikšmingai didinęs aukso atsargas, o ir kiti regiono bankai pastaraisiais metais dažniau grįžta prie aukso kaip rezervų diversifikavimo priemonės.

  • Lėktuvų bilietai gali brangti: „Ryanair“ mažina žiemos skrydžius dėl rekordiškai brangaus kuro

    Didžiausia Europoje pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ įspėja, kad artimiausiais mėnesiais lėktuvų bilietai gali pastebimai brangti. Priežastis – ilgiau užsitęsęs aviacinių degalų trūkumas ir aukštos naftos kainos, dėl kurių vežėjai peržiūri skrydžių planus.

    Įmonė skelbia, kad rugpjūtį atliko apie 120 000 skrydžių ir pervežė 22 mln. keleivių, o lėktuvų užpildymas siekė 96 proc. Tačiau kartu pranešta apie žiemos sezono tvarkaraščio peržiūrą ir skrydžių mažinimą ten, kur maršrutai tampa mažiau pelningi.

    Kodėl brangsta aviacinių degalų rinka?

    „Ryanair“ teigimu, aviacinių degalų tiekimą Europoje spaudžia geopolitinės įtampos ir sutrikę tiekimo keliai, o vietinė gamyba ne visuomet pajėgi greitai kompensuoti trūkstamus kiekius. Kai rinkoje juntamas deficitas, avialinijos paprastai patiria tiesioginį savikainos šuolį, kuris ilgainiui atsispindi bilietų kainose.

    Remiantis straipsnyje pateiktais skaičiais, aviacinių degalų kainos rinkos sandoriuose buvo pakilusios iki daugiau nei 120 eurų už barelį, o tona siekė apie 1 150 eurų. Tai yra lygis, kuris trumpųjų skrydžių segmente ypač skausmingas, nes bilieto kainoje kuras sudaro reikšmingą dalį.

    „Jeigu aukštos kuro kainos išliks, bilietų kainų korekcijos į viršų bus neišvengiamos“, – teigia bendrovė.

    Kaip „Ryanair“ bando sutaupyti?

    Vežėjas skaičiuoja, kad dalį kuro rizikos jam pavyksta suvaldyti išankstiniais kontraktais: nurodoma, kad apie 80 proc. poreikio yra užfiksuota sutartimis už maždaug 58 eurus už barelį. Vis dėlto likusiai daliai tenka dabartinė rinkos kaina, todėl maršrutų tinklo apkarpymas tampa vienu greičiausių būdų sumažinti nuostolius.

    „Ryanair“ taip pat mažina keleivių prognozes: vietoje anksčiau planuotų 216 mln. per fiskalinius 2026 metus bendrovė dabar tikisi pervežti 2 mln. mažiau. Skaičiuojama, kad vienkartinė skrydžių tinklo redukcija, įvertinus degalų kainas, galėtų sumažinti nuostolius maždaug 70–100 mln. eurų.

    Žiemos skrydžių tvarkaraštis įsigalioja spalio pabaigoje, todėl tikėtina, kad artimiausiu metu paaiškės, kuriuose oro uostuose ir kryptimis skrydžių bus mažiau. Kadangi „Ryanair“ yra viena svarbiausių bendrovių daugelyje Europos oro uostų, sprendimai gali turėti tiesioginį poveikį ir keliautojams, ieškantiems pigiausių bilietų trumpiems skrydžiams.

  • ES duoda Kinijai ultimatumą iki spalio: Šefčovičius perspėja apie griežtesnes priemones

    ES duoda Kinijai ultimatumą iki spalio: Šefčovičius perspėja apie griežtesnes priemones

    Ultimatumas iki spalio

    Europos Komisijos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius pareiškė, kad Kinija iki spalio turi pateikti apčiuopiamų rezultatų, kitaip Europos Sąjunga svarstys griežtesnes apsaugines priemones. Pasak jo, tikslas – pažaboti augantį ES prekybos deficitą su Pekinu ir apsaugoti Europos pramonę.

    Komisaras pabrėžė, kad derybos jau peržengė vien ekonomikos rėmus ir tapo politiniu klausimu, kuriuo domisi visų 27 ES valstybių lyderiai. Artimiausios savaitės įvardijamos kaip kritinės, nes planuojami aukšto lygio kontaktai tarp Briuselio ir Pekino.

    „Tai labai politinis procesas, o Europos lyderiai iki spalio nori matyti aiškius rezultatus“, – sakė M. Šefčovičius.

    Ko Briuselis tikisi iš Pekino

    ES siekia ne vien bendrų pažadų, bet ir konkretaus veiksmų plano, kuris parodytų kryptį, kaip bus mažinamas disbalansas prekyboje. M. Šefčovičius teigė, kad valstybės narės tikisi bent jau sprendimo modelio, kuris vėliau galėtų virsti įgyvendinimo etapais.

    Anot komisaro, prieiga prie Kinijos rinkos Europos įmonėms nepasikeis per naktį, todėl iki spalio labiausiai laukiama įrodymo, kad susitarimas įmanomas ir realiai veiks. Derybose akcentuojamos jautrios sritys, kuriose ES mato didžiausią riziką ir konkurencinį spaudimą.

    „Bandau tai pasiekti derybomis, bet jos turi atnešti labai konkrečius rezultatus“, – sakė M. Šefčovičius.

    Prekybos karo rizika didėja

    Pastaraisiais mėnesiais įtampa tarp Briuselio ir Pekino augo, nes Europos Komisija ėmėsi priemonių, ribojančių kai kurių Kinijos įmonių galimybes ES rinkoje, ir pradėjo tyrimus dėl galimai nesąžiningų prekybos praktikų. Kinija savo ruožtu ne kartą signalizavo galimą atsaką, todėl vis dažniau kalbama apie riziką peraugti į platesnį prekybos konfliktą.

    ES taip pat ruošia naujus vadinamuosius gynybinius instrumentus, kurie leistų greičiau reaguoti į situacijas, kai importas arba valstybės parama, ES vertinimu, iškreipia konkurenciją. M. Šefčovičius užsiminė apie planuojamą diversifikavimo instrumentą, kurio logika – mažinti priklausomybę nuo vienos tiekimo krypties ir stiprinti atsparumą.

    Komisaras patvirtino, kad spalį planuoja vykti į Kiniją, o netrukus po to Briuselyje numatytame ES lyderių susitikime prekybos santykiai su Pekinu turėtų tapti vienu pagrindinių darbotvarkės klausimų. Šiuo metu, pasak jo, visos ES valstybės fiksuoja prekybos deficitą su Kinija.

  • Briuselis atsisako taikyti JAV ir Kanadą: ką tai reiškia muitams ir Europos verslui?

    Briuselis atsisako taikyti JAV ir Kanadą: ką tai reiškia muitams ir Europos verslui?

    ES: tarpininkauti neketiname

    Europos Komisijos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius pareiškė, kad Briuselis nemato galimybių tarpininkauti aštrėjančiame JAV ir Kanados prekybos konflikte. Pasak jo, Europos Sąjunga nėra tokioje pozicijoje, kuri leistų imtis mediatoriaus vaidmens dvišalėse derybose.

    Komisaras pabrėžė, kad JAV ir Kanadą sieja itin glaudūs ekonominiai ryšiai, todėl, nepaisant dabartinės įtampos, anksčiau ar vėliau abi pusės ieškos būdų susitarti. ES tuo metu labiau koncentruojasi į savo prekybos interesus ir stabilias taisykles.

    Tarifai – mokesčiai vartotojams

    Po žlugusių derybų Vašingtonas paskelbė apie 50 proc. muitus iš Kanados importuojamiems automobiliams ir sunkvežimiams. Otava atsakė atsakomaisiais muitais daugiau nei 700 JAV prekių grupių, kurių vertė siekia apie 17,2 mlrd. eurų.

    „Muitai yra mokesčiai, kuriuos galiausiai sumoka ekonomikos dalyviai arba piliečiai“, – sakė Marošas Šefčovičius. Jis kartojo ES poziciją, kad prioritetas turėtų būti laisva ir sąžininga prekyba, kai tarifai yra kuo mažesni arba jų visai nėra.

    Kanada artėja prie ES

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney po derybų su JAV fiasko paragino stiprinti ryšius su Europa ir patvirtino planus dalyvauti Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metinėje kalboje Strasbūre rugsėjo viduryje. Taip pat rudenį numatytas ES ir Kanados viršūnių susitikimas.

    Šefčovičius teigė, kad Europos Komisija yra pasirengusi svarstyti įvairias glaudesnio bendradarbiavimo kryptis, tačiau galutinis tempas priklausys nuo Kanados ambicijų. Jis priminė, kad po 2016 metais pasiekto ES ir Kanados susitarimo prekyba tarp šalių reikšmingai augo, o likusių barjerų mažinimas galėtų atverti dar daugiau galimybių.

    Pasak komisaro, tarp realistiškų artimiausių žingsnių įvardijamas skaitmeninis susitarimas, kurį abi pusės siektų pasirašyti iki metų pabaigos. Taip pat minimas bendradarbiavimas kritinių žaliavų srityje, įskaitant potencialias bendras investicijas, kurios tampa vis aktualesnės dėl tiekimo grandinių saugumo.

    ES Kanadą laiko panašiai mąstančia partnere, ypač diskutuojant apie pasaulinės prekybos taisyklių ateitį ir atsparumo politiką. Šefčovičius taip pat akcentavo, kad Kanada gali būti svarbi partnerė siekiant glaudesnių ryšių su Ramiojo vandenyno regiono valstybių prekybos erdve CPTPP, kurioje Kanada yra viena iš pagrindinių narių.

  • Nyderlandai skubiai permestė 86 tonas aukso į Londoną: atskleidė, ko baiminasi

    Nyderlandai skubiai permestė 86 tonas aukso į Londoną: atskleidė, ko baiminasi

    Kas ir kodėl perkelta

    Nyderlandų centrinis bankas DNB pranešė trečiadienį dalį šalies aukso atsargų perkėlęs iš JAV ir Kanados į Londoną. Iš viso į Jungtinę Karalystę nukreiptos 86 tonos, kaip nurodoma, dėl augančios geopolitinės įtampos.

    DNB pabrėžė, kad Londone laikomas auksas yra lengviau ir greičiau realizuojamas tarptautinėje rinkoje nei atsargos Niujorke ar Otavoje. Banko teigimu, tai didina galimybes operatyviai panaudoti rezervą krizės atveju.

    „Šiuo žingsniu pagerinome aukso atsargų panaudojamumą. Tikimės, kad jo niekada neprireiks, tačiau privalome stiprinti atsparumą ir pasirengimą“, – sakė DNB prezidentas Olafas Sleijpenas.

    Kiek aukso turi Nyderlandai

    Pasak DNB, bendra Nyderlandų aukso atsargų apimtis 2025 metų pabaigoje siekė 612,4 tonos. Tuo metu jos buvo įvertintos 72,2 milijardo eurų verte.

    Iki sprendimo dalis aukso buvo laikoma JAV ir Kanadoje, o dalis Nyderlanduose ir Londone. Perkėlus 86 tonas, Londono dalis padidėjo iki 32,1 proc., o JAV ir Kanados dalys sumažėjo iki po 18,5 proc.

    Kaip vyko operacija

    DNB nurodė, kad aukso perkėlimas atliktas ne vien fiziniu transportavimu. Dalis pokyčio pasiekta derinant pirkimo ir pardavimo sandorius, taip sumažinant riziką, susijusią su didelių kiekių tauriųjų metalų gabenimu.

    Bankas taip pat paaiškino, kad daugiau nei 27 tonos fizinio aukso buvo perkelta iš JAV ir Kanados į Zeistą Nyderlanduose. Tokia pat apimtis iš Zeisto nukeliavo į Londoną, kad nereikėtų lydyti ir iš naujo formuoti aukso luitų.

    DNB teigimu, pasirinktas mišrus modelis leidžia išskaidyti logistikos ir saugumo rizikas, kartu išlaikant aukso atsargų standartizaciją. Londonas laikomas vienu svarbiausių pasaulio aukso prekybos ir atsiskaitymų centrų, todėl tokia vieta bankui suteikia daugiau lankstumo ekstremaliomis aplinkybėmis.

  • Tyrimas įspėja: „Ryanair“ „Boeing 737“ integruoti laiptai siejami su šimtais kritimų

    Tyrimas įspėja: „Ryanair“ „Boeing 737“ integruoti laiptai siejami su šimtais kritimų

    Italijos Nacionalinė skrydžių saugos agentūra ANSV paskelbė analizę, kurioje „Ryanair“ naudojami „Boeing 737“ integruoti, iš fiuzeliažo išsiskleidžiantys laiptai siejami su gerokai didesne keleivių kritimų rizika nei oro uostų tiekiami mobilūs trapai.

    Tyrime vertinti įvykiai, fiksuoti tiek Italijoje, tiek platesnėje „Ryanair“ statistikoje, o duomenys rinkti per Europos aviacijos saugos institucijų naudojamą ECCAIRS sistemą. ANSV akcentuoja, kad kritimų skaičiai ryškiai išsiskiria, palyginti su kitų vežėjų atvejais.

    Ką parodė skaičiai

    ANSV nurodo, kad 2023–2025 metais Italijoje buvo užregistruoti 104 keleivių kritimų atvejai įlaipinimo ar išlaipinimo metu. Iš jų 85 atvejai buvo susiję su „Boeing 737“ priekiniais integruotais laiptais, tai sudarė apie 82 proc. visų incidentų.

    Agentūra taip pat pateikia platesnį vaizdą nuo 2021 metų: „Ryanair“ registravo 489 kritimus ant laiptų, iš kurių 360, arba apie 73 proc., įvyko naudojant būtent integruotą „Boeing 737“ laiptų sistemą. ANSV vertinimu, tai maždaug tris kartus daugiau nei kritimų, fiksuotų naudojant oro uostų trapus.

    Kodėl integruoti laiptai rizikingesni

    Integruoti laiptai vežėjams patrauklūs todėl, kad sutrumpina orlaivio apsisukimo laiką ir mažina antžeminio aptarnavimo kaštus, nes nereikia laukti oro uosto technikos. Tačiau ANSV pažymi, kad konstrukciniai parametrai priartėja prie komforto ribų, ypač skubant, nešant bagažą ar esant slidžiai dangai.

    ANSV aprašyme minima, kad laiptai turi 12 pakopų, maždaug 61 centimetro plotį, apie 20 centimetrų aukštį, 25 centimetrų pakopos gylį ir apie 35 laipsnių nuolydį. Agentūros teigimu, oro uostų trapai dažniausiai būna mažesnio pakopos aukščio, mažesnio nuolydžio ir su didesnėmis aikštelėmis, todėl keleiviams yra atlaidesni.

    Taip pat išskiriama konstrukcinė detalė: dėl fiuzeliažo formos pirmas žingsnis leidžiantis žemyn gali būti asimetriškas, o tai didina suklupimo riziką. Tuo pat metu pabrėžiama, kad ES taisyklės integruotiems laiptams paprastai nenumato tokių griežtų matmenų reikalavimų kaip skrydžio saugai kritinėms sistemoms.

    Kas keičiasi ir ką siūlo ekspertai

    ANSV tyrimas prasidėjo nuo kelių incidentų Genujoje, Venecijoje ir Bolonijoje, kai keleiviai patyrė sunkių sužalojimų. Aprašytuose atvejuose dažnai kartojasi tie patys veiksniai: neatidumas, neįsikibimas į turėklą ir bagažo nešimas abiem rankomis.

    Po šių įvykių „Ryanair“ atnaujino išlaipinimo protokolą ir įguloms nurodė dažniau kartoti perspėjimą laikytis turėklo, įskaitant pranešimus vietos kalba. Tuo metu Ispanijos aviacijos incidentų tyrėjai anksčiau buvo raginę „Boeing“ perprojektuoti laiptus, mažinant nuolydį ir didinant pakopų plotą, o „Ryanair“ siūlyta labiau remtis oro uostų trapais.

    ANSV pabrėžia, kad iki šiol tyrimai nėra nustatę, jog integruotų laiptų sistema būtų techniškai brokuota. Vis dėlto agentūra palaiko rekomendacijas ieškoti konstrukcinių patobulinimų ir kartu stiprinti keleivių informavimą, nes reali rizika dažniausiai atsiranda susidėjus keliems paprastiems veiksniams.

  • Vokietijos turtingiausiojo mirtis paliko netikėtą palikimą: „Kühne Foundation“ tapo milžine

    Vokietijos turtingiausiojo mirtis paliko netikėtą palikimą: „Kühne Foundation“ tapo milžine

    42,2 mlrd. eurų atsidūrė labdarai

    Vokietijos logistikos magnatas Klausas-Michaelis Kühne, ilgą laiką laikytas turtingiausiu šalies žmogumi, mirė 2026 metų rugpjūčio 24 dieną, būdamas 89 metų. Jo maždaug 42,2 mlrd. eurų vertės turtas, kaip buvo suplanuota iš anksto, perėjo ne paveldėtojams, o į labdaros organizaciją „Kühne Foundation“.

    Šis sprendimas iškart iškėlė fondą į turtingiausių Europos labdaros fondų gretas. Viešai minima suma reiškia ne vien grynuosius pinigus, o kontrolinius ar reikšmingus akcijų paketus bei įmonių dalis, generuojančias dividendus.

    Šveicarijos kantonas be paveldėjimo mokesčio

    K. M. Kühne gyveno Šveicarijoje, Švico kantone, Šindellegi miestelyje, kur paveldėjimo mokesčio apskritai nėra. Tai tapo esminiu veiksniu, kodėl turtas galėjo būti perduotas fondui be papildomų mokestinių „trinties taškų“.

    Verslininkas viešai kritikavo Vokietijos mokesčių ir ekonomikos politiką, todėl asmeninius ir dalį verslo interesų buvo sutelkęs Šveicarijoje. Dėl skirtingų atskleidimo reikalavimų, dalis jo turto struktūros, kaip teigiama žiniasklaidos vertinimuose, galėjo likti mažiau matoma viešumoje.

    „Valstybė negali tinkamai valdyti ekonomikos“, – sakė Klausas-Michaelis Kühne interviu Vokietijos transliuotojui NDR.

    Ką valdo fondas ir kodėl tai svarbu rinkoms

    Į fondą perėjo verslininko valdomos struktūros per holdingą, kuriame telkėsi jo įtakos paketas logistikoje ir transporte. Svarbiausias turtas siejamas su „Kühne+Nagel“, taip pat reikšmingomis dalimis konteinerių laivybos bendrovėje „Hapag-Lloyd“ ir oro linijose „Lufthansa“.

    Tokio masto turto perdavimas fondui kelia praktinių klausimų, kaip labdaros organizacija valdys strateginius paketus cikliškuose sektoriuose, kuriuos veikia geopolitika, energijos kainos, palūkanų normos ir pasaulinės prekybos svyravimai. Laivybos ir logistikos rinkoje pastaraisiais metais ryškėja konsolidacija, o fondų valdomi paketai gali daryti įtaką ilgalaikėms įmonių kryptims.

    Fondas jau iki šiol veikė kaip didesnė institucija, turinti kelias dešimtis susijusių organizacijų ir šimtus darbuotojų. Skelbiama, kad jo lėšos buvo nukreipiamos į logistikos švietimą, mediciną, klimato iniciatyvas, humanitarinę logistiką ir kultūrą, o naujai atėję dividendų srautai gali reikšmingai padidinti finansines galimybes.

    Europos fondų modelis: filantropija ir mokesčiai

    K. M. Kühne atvejis primena plačiau Europoje žinomą modelį, kai didelio verslo savininkai turtą perkelia į fondus, kurie ir toliau valdo akcijas, o pelnas skiriamas viešosioms iniciatyvoms. Panašūs mechanizmai taikomi ir kitose šalyse, nors fondų turtų mastai skiriasi dešimtimis kartų.

    Šveicarijoje diskusijos dėl federalinio paveldėjimo ir dovanojimo mokesčio itin turtingiems gyventojams jau buvo pasiekusios referendumų lygį, tačiau tokios iniciatyvos ne kartą sulaukdavo pasipriešinimo dėl galimo poveikio šalies patrauklumui kapitalui. Tai reiškia, kad fondų ir turto planavimo tema greičiausiai išliks politinėje darbotvarkėje, ypač didėjant visuomenės dėmesiui nelygybei ir mokesčių teisingumui.

  • ECB užsimena apie dar vieną kėlimą: energijos šokas vėl įkaitino euro zonos infliaciją

    ECB užsimena apie dar vieną kėlimą: energijos šokas vėl įkaitino euro zonos infliaciją

    Rinkos laukia sprendimo

    Euro zonoje infliacija rugpjūtį pasiekė 3,3 proc., o vienu svarbiausių kainų augimo veiksnių vėl tapo energijos brangimas. Dėl to rinkose vis garsiau kalbama, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) artimiausiame posėdyje gali dar kartą kelti palūkanas.

    Pagal rinkos lūkesčius, rugsėjo 10 dieną ECB indėlių palūkanų normą galėtų padidinti nuo 2,25 proc. iki 2,50 proc. Tai būtų antras kėlimas per pastaruosius mėnesius, po birželio 11 dieną įvykusio pirmojo didinimo per trejus metus.

    Kodėl šis infliacijos šuolis kitoks

    ECB ekonomistai Kristina Barauskaitė Griškevičienė ir Claus Brand savo analizėje pabrėžė, kad dabartinis kainų kilimo epizodas labiausiai susijęs su energijos pasiūlos šoku. Jų vertinimu, šį kartą paklausos veiksniai ir viešosios politikos paskatos vaidina gerokai mažesnį vaidmenį.

    „Šį kartą dominuoja energijos pasiūlos šokas, o paklausa ir viešosios politikos paskatos turi tik nedidelį vaidmenį. Šie skirtumai paaiškina, kodėl skiriasi ir pinigų politikos atsakas“, – sakė ECB ekonomistai.

    Ekonomistų skaičiavimu, apie 90 proc. energijos infliacijos šuolio 2026 metų sausio–gegužės laikotarpiu galima sieti su nepalankiais energijos pasiūlos veiksniais. Tuo pat metu pinigų ir fiskalinė politika energijos infliaciją esą slopino tik nežymiai.

    Karas ir tiekimo rizikos energijos rinkose

    Analizėje akcentuojama, kad dabartinę situaciją paaštrino karo eskalacija Artimuosiuose Rytuose ir su tuo siejamas Hormūzo sąsiaurio uždarymas. Šis koridorius svarbus globaliems naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautams, todėl bet koks trikdis greitai persiduoda energijos kainoms Europoje.

    ECB birželį palūkanas kėlė tik prasidėjus energetinių kainų bangai ir siekdamas užkirsti kelią ilgalaikiam infliacijos įsitvirtinimui. Net ir optimistiškiausiame scenarijuje, kuris rėmėsi greita konflikto pabaiga, bankas tuomet prognozavo, kad infliacija iki 2 proc. tikslo gali negrįžti anksčiau nei 2027 metais.

    Nors palūkanų didinimas paprastai veikia paklausą ir kreditavimą, energijos pasiūlos šokai centriniams bankams yra sudėtingesni. Dėl to ECB, lygindamas su 2021–2022 metų laikotarpiu, kalba apie laipsniškesnį atsaką ir mažesnį spaudimą agresyviai griežtinti politiką.

    2021–2022 metais infliaciją kėlė ne vien energija, bet ir tiekimo grandinių sutrikimai bei stiprus paklausos atsigavimas po pandemijos, kurį papildė skatinamoji fiskalinė ir pinigų politika. Dabartiniame epizode, ECB vertinimu, svarstyklės daug labiau krypsta į energijos pasiūlos pusę, todėl sprendimai gali būti labiau priklausomi nuo geopolitinių rizikų raidos.