CP v2

Category: Finansai

  • „Bitwise“ „Solana“ ETF per 10 mėnesių perkopė 1 mlrd. eurų: ką tai signalizuoja rinkai

    „Bitwise“ „Solana“ ETF per 10 mėnesių perkopė 1 mlrd. eurų: ką tai signalizuoja rinkai

    „Bitwise“ pranešė, kad jos „Solana“ biržoje prekiaujamas fondas per maždaug 10 mėnesių pasiekė 1 mlrd. eurų valdomo turto ribą. Toks šuolis išsiskiria tuo, kad didžioji dalis lėšų, pasak bendrovės, pritraukta rinkai esant nepalankioje fazėje.

    Kalbama apie „Bitwise Solana Staking ETF“, kuris suteikia investuotojams reguliuojamą priėjimą prie „Solana“ ekosistemos, o dalį grąžos gali sudaryti ir stakingo pajamos. Būtent šis derinys pastaraisiais metais tapo vienu iš veiksnių, kodėl dalis institucinių investuotojų kriptoturtą renkasi per ETF, o ne tiesiogiai.

    „Esame dėkingi investuotojams, kad patikėjo „Bitwise“ savo investicijos valdymą“, – teigiama bendrovės pranešime.

    Nors fondas pasiekė 1 mlrd. eurų ribą, jo kaina nuo įtraukimo į prekybą, kaip viešai nurodė bendrovės atstovai, yra kritusi apie 40 proc. Tuo pat metu „Solana“ žetonas nuo istorinių aukštumų buvo atsitraukęs dar daugiau, todėl AUM augimas labiau atspindi įplaukas ir produkto paklausą, o ne vien kainos kilimą.

    Rinkos duomenys rodo, kad prekybos aktyvumas „Solana“ spot ETF segmente per laikotarpį nuo paleidimo viršijo 13 mlrd. eurų apyvartą, o bendra grynųjų srautų suma siekė apie 1,6 mlrd. eurų. Analitikų vertinimu, ryškesnio nuoseklaus išsipardavimo nebuvimas po itin silpnos metų pradžios išryškina investuotojų toleranciją rizikai ir ilgalaikiškesnį požiūrį į produktą.

    Pastarosiomis savaitėmis kriptoturto rinkoje matomas atsigavimas, o „Solana“ kaina per mėnesį buvo pakilusi reikšmingai. Tokiame kontekste ETF augimas dažnai tampa ne tik investuotojų nuotaikų indikatoriumi, bet ir priemone, per kurią į rinką ateina naujas kapitalas, ypač kai tiesioginis kriptoturto pirkimas daliai institucijų išlieka ribojamas vidinių taisyklių.

    Institucinis susidomėjimas „Solana“ taip pat stiprėja per tradicinių finansų kanalus. Pavyzdžiui, „Charles Schwab“ yra paskelbusi planus artimiausiais mėnesiais pradėti diegti spot „Solana“ prekybą savo platformoje, o tai gali dar labiau padidinti likvidumą ir praplėsti investuotojų ratą.

    Tarp žinomų rinkos dalyvių minima ir „Goldman Sachs“, kuri, remiantis viešais duomenimis, yra viena didžiausių identifikuojamų spot „Solana“ ETF turėtojų, turinti apie 82 mln. eurų vertės poziciją. Analitikų įžvalgos rodo, kad aktyvesni pirkėjai buvo finansų patarėjai, o dalis rizikos fondų tuo metu mažino pozicijas, kas signalizuoja skirtingus investavimo horizontus ir rizikos valdymo strategijas.

    ETF augimas iki 1 mlrd. eurų nėra garantija, kad svyravimai sumažės, nes kriptoturtas išlieka jautrus makroekonominėms naujienoms, reguliaciniams sprendimams ir rinkos likvidumo pokyčiams. Vis dėlto tokio dydžio AUM paprastai reiškia didesnį produkto matomumą, didesnį prekybos aktyvumą ir aiškesnį signalą, kad „Solana“ tampa vis labiau integruojama į tradicinių investuotojų instrumentų rinkinį.

  • Tuskas perspėja dėl Rusijos eskalacijos: artimiausi 7–8 mėnesiai gali būti kritiniai NATO saugumui

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė matantis signalų, kad Rusija ruošiasi rimtai eskaluoti karą prieš Ukrainą ir didinti įtampą regione. Pasak jo, artimiausi 7–8 mėnesiai gali būti kritiniai, todėl sąjungininkams būtina išlikti budriems ir pasirengusiems skirtingiems scenarijams.

    Tuskas kalbėjo apie Vakarų žvalgybos vertinimus ir viešojoje erdvėje pasirodančius požymius, leidžiančius spręsti apie galimą Rusijos pasirengimą platesnio masto veiksmams. Jis pabrėžė, kad kai kurie saugumo klausimai negali būti aptariami detaliai, tačiau bendras situacijos rimtumas esą nekelia abejonių.

    Signalai apie mobilizaciją

    Lenkijos premjeras nurodė, kad Rusija gali ruoštis naujiems mobilizacijos sprendimams, o įvairiuose vertinimuose minimi skaičiai siekia iki 600 000 karių. Anot jo, tokio masto mobilizacija Rusijai būtų didelis iššūkis net ir esant karo ekonomikai, todėl ji turėtų aiškų tikslą didinti karinį spaudimą.

    Pastaraisiais metais Rusija nuosekliai plėtė karines pajėgas, didino gynybos finansavimą ir stiprino pramonės pajėgumus, kad galėtų ilgiau išlaikyti karo tempą. Vakarų šalys savo ruožtu akcentuoja, kad Rusijos karinė pramonė prisitaiko, o karo veiksmai Ukrainoje tampa ilgalaikiu išbandymu tiek frontui, tiek užnugariui.

    NATO reakcija ir Baltijos šalių scenarijus

    Tuskas akcentavo, kad NATO patikimumas remiasi praktiniu, o ne deklaratyviu įsipareigojimų vykdymu. Jo teigimu, jei Rusija ryžtųsi ribotam išpuoliui prieš kurią nors NATO valstybę, Aljanso atsakas turėtų būti greitas ir vieningas, kad būtų išvengta klaidingų Kremliaus skaičiavimų.

    Premjeras kaip pavyzdį įvardijo Estiją ir pažymėjo, kad delsimas ar bandymas „išlaukti“ tik didintų riziką, jog kitos regiono valstybės atsidurtų „eilėje“. Tuskas pabrėžė, kad Lenkija, Baltijos šalys ir kiti rytinio NATO flango sąjungininkai privalo aktyviai telkti Aljansą nedviprasmiškai atgrasymo politikai.

    Karo lūžio taškas

    Tusko vertinimu, karas Ukrainoje išlieka lūžio taške: vienu metu matomi ženklai, kad Ukraina įgyja iniciatyvą, tačiau netrukus išryškėja ir realios rizikos, susijusios su Rusijos resursais bei gebėjimu tęsti spaudimą. Tokia dinamika, pasak jo, ir lemia, kodėl artimiausi mėnesiai gali tapti itin jautrūs visam regionui.

    Jis taip pat pabrėžė glaudaus Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų koordinavimo svarbą, išskirdamas Lenkijos vaidmenį kaip vieno pagrindinių saugumo ramsčių rytiniame flange. Politinė žinutė aiški: atgrasymas veikia tik tada, kai sąjungininkų vienybė ir pasirengimas matomi ne tik dokumentuose, bet ir sprendimuose bei realiuose pajėgumuose.

  • Ekspertas apie ETS ir ETS2: dalis sąskaitų už elektrą – emisijų kaina, bet OZE gali ją mažinti

    Europos Sąjungos taršos leidimų prekybos sistema ETS pastaraisiais metais vis dažniau minima kaip viena priežasčių, kodėl brangsta energija. Tačiau kartu tai ir mechanizmas, kuris skatina investicijas į atsinaujinančią energetiką, galinčią ilgainiui mažinti kainas vartotojams.

    Apie tai kalbėjęs energetikos komentatorius Danielis Czyżewskis pabrėžė, kad visuomenė dažniausiai tiesiogiai mato išlaidas, o ne naudą. Jo teigimu, daliai namų ūkių netrukus aktuali taps ir ETS2 plėtra, kuri apims papildomus sektorius ir gali turėti įtakos kasdienėms išlaidoms.

    Kiek kainoje sudaro ETS?

    ETS veikia taip: elektrą gaminančios įmonės, ypač deginančios iškastinį kurą, turi įsigyti taršos leidimus už išmetamą anglies dioksidą. Kai leidimų kaina kyla, didėja ir anglimi ar dujomis gaminamos elektros savikaina, o tai gali atsispindėti didmeninėje kainoje.

    Pasak pašnekovo, esant maždaug 82 eurų kainai už vieną taršos leidimo vienetą, anglies elektrinėse taršos leidimai gali sudaryti reikšmingą gamybos sąnaudų dalį. Jo vertinimu, galutinėje sąskaitoje vartotojams tai gali sudaryti apie penktadalį ar net trečdalį kainos, priklausomai nuo konkretaus tarifo ir kitų dedamųjų.

    Kodėl OZE gali numušti kainą?

    Nors ETS didina iškastinio kuro gamybos sąnaudas, sistema kartu kuria aiškų signalą rinkai: kuo daugiau taršos, tuo brangiau. Dėl to atsinaujinantys šaltiniai, kurių gamyboje tiesioginių taršos leidimų nereikia, tampa konkurencingesni ir dažnai pigiau formuoja rinkos kainą.

    Danielis Czyżewskis akcentavo, kad auganti saulės ir vėjo elektrinių dalis sistemoje gali veikti kaip kainas žemyn traukiantis veiksnys. Net įvertinus balansavimo ir sistemos valdymo kaštus, atsinaujinančių išteklių generacija dažnai išlieka pigesnė už elektrą iš anglies, kurios savikainą stipriai didina taršos leidimai.

    „Jeigu visuomenei bus nuolat rodoma tik sąskaitos dalis, susijusi su ETS, pasipriešinimas tik augs“, – sakė Danielis Czyżewskis.

    Jo vertinimu, Europos Komisijai ir nacionalinėms institucijoms trūksta aiškesnio paaiškinimo, kodėl ši sistema egzistuoja ir kokią ilgalaikę naudą ji gali duoti. Pasak eksperto, be nuoseklios komunikacijos visuomenei ETS lengvai tampa vien tik pabrangimų simboliu, nors jo esmė yra perorientuoti ekonomiką į mažesnės taršos sprendimus.

    Praktikoje vartotojams didžiausią reikšmę turi tai, kaip greitai didėja pigesnės vietinės generacijos dalis, kaip efektyviai vystomi elektros tinklai ir kaupimo sprendimai, bei kaip valstybės panaudoja su ETS susijusias įplaukas. Kuo daugiau investuojama į energijos efektyvumą ir švarią gamybą, tuo mažesnė rizika, kad taršos leidimų kaina taps nuolatiniu spaudimu sąskaitoms.

  • Čilė ir Argentina derasi dėl Andų metalų: ką keičia nauji protokolai ir investuotojų medžioklė

    Čilė ir Argentina pradėjo naują derybų etapą dėl bendro Andų pasienyje esančių metalų telkinių vystymo. Tikslas aiškus: sudaryti patrauklesnes sąlygas užsienio investuotojams ir pagreitinti projektus, kurie ilgus metus strigo dėl politikos ir ekonomikos rizikų.

    Pasienio zona tarp Čilės Atakamos regiono ir Argentinos San Chuano provincijos laikoma viena perspektyviausių vario ir tauriųjų metalų kryptžių Pietų Amerikoje. Šiame regione jau seniai veikia kasybos pramonė Čilės pusėje, o Argentinos teritorijos iki šiol išliko gerokai mažiau išvystytos.

    Kas pasikeitė dabar?

    Abi šalys dar 1997 metais buvo pasirašiusios susitarimą dėl kasybos integracijos ir bendradarbiavimo, tačiau reali pažanga buvo ribota. Priežastys dažniausiai siejamos su politiniu cikliškumu, skirtingomis vyriausybių kryptimis ir sudėtingu tarpvalstybiniu projektų koordinavimu.

    Papildomą spaudimą darė ir Argentinos ekonominiai iššūkiai, įskaitant užsitęsusią infliaciją bei investicinio stabilumo stoką. Dėl to brangūs infrastruktūros sprendimai atokiuose Andų regionuose ilgą laiką buvo atidėliojami.

    Lūžiu tapo tai, kad pastaruoju metu suaktyvėjo politinė valia atnaujinti praktinį bendradarbiavimą ir greitinti procedūras. Derybose akcentuojama, kad be koordinuoto veikimo sunku išnaudoti pasienyje esančių telkinių mastą ir pritraukti didelius tarptautinius žaidėjus.

    Telkiniai įspūdingi, bet kliūčių netrūksta

    Pastarosiomis savaitėmis buvo patvirtinti operaciniai protokolai keliems pasienio projektams, tarp jų Vicuña, NexoAndino ir Filo Sur. Telkiniai driekiasi per sieną, todėl licencijavimas, logistika, aplinkosaugos reikalavimai ir infrastruktūros planavimas neišvengiamai tampa abiejų valstybių bendru klausimu.

    Geologiniai vertinimai rodo labai didelį potencialą: minima apie 32 mln. tonų vario, taip pat reikšmingi aukso ir sidabro kiekiai. Tokie skaičiai pasauliniame kontekste svarbūs, nes varis laikomas vienu kritinių metalų energetikos pertvarkai, tinklų plėtrai ir elektrifikacijai.

    Didžiausia problema išlieka ne telkinių buvimas, o jų įveiklinimas. Andų reljefas ir atstumas iki infrastruktūros reiškia, kad vien žvalgybos ir kasybos sprendimų nepakanka, reikia kelių, elektros, ryšio ir patikimų tiekimo grandinių.

    Logistika ir vanduo gali nulemti sėkmę

    Transporto kryptis čia turi kritinę reikšmę: nors telkiniai yra Argentinoje ir Čilėje, geografiškai patogiausias išvežimas dažnai veda į Ramiojo vandenyno pusę. Palyginti nedidelis atstumas iki Čilės uostų kontrastuoja su gerokai ilgesniais maršrutais iki Argentinos pagrindinių logistikos mazgų.

    Kita kertinė sąlyga yra vanduo, būtinas rūdos apdorojimui ir koncentravimui. Sausose Andų zonose vandens trūkumas yra struktūrinė problema, todėl investuotojams tenka vertinti brangius sprendinius, įskaitant vamzdynus, gėlinimo infrastruktūrą ar kitus tiekimo modelius.

    Ekspertai pabrėžia, kad bendra programa galėtų duoti daugiau nei vien kasybos pajamas: pagerėję keliai, ryšio tinklai ir energetikos infrastruktūra skatintų platesnę regiono plėtrą. Tačiau šių projektų sėkmę lems tai, ar pavyks sumažinti reguliacinę riziką ir užtikrinti aiškias taisykles investuotojams abiejose sienos pusėse.

  • Lenkija baigia CPN paketą: nuo rugsėjo brangs degalai, nes nebus pratęsta sumažinto PVM schema

    Lenkijoje iki rugpjūčio pabaigos dar galios vadinamasis CPN (Ceny Paliwa Niżej) paketas, kuriuo buvo mažinamas PVM ir ribojamos maksimalios degalų kainos. Energetikos ministras Miłoszas Motyka patvirtino, kad Vyriausybė šios schemos pratęsti neplanuoja.

    Ministro teigimu, priemonė nuo pat pradžių buvo finansuojama tik ribotą laiką, nes rėmėsi biudžeto galimybėmis. Jis pabrėžė, kad dėl įtemptų viešųjų finansų ir kitų prioritetų, tokių kaip gynyba, infrastruktūra, švietimas ir sveikata, papildomoms subsidijoms erdvės nebelieka.

    „CPN paketas buvo suplanuotas iki rugpjūčio pabaigos, tiek leido biudžeto finansavimas, o pratęsimui nebeturime tvaraus šaltinio“, – sakė Miłoszas Motyka.

    Ministras taip pat siejo sprendimą su prezidento Karolio Nawrockio žingsniu perduoti Konstituciniam Teismui įstatymą dėl vadinamojo viršpelnio mokesčio naftos sektoriui. Pasak jo, būtent ši planuota įplaukų dalis turėjo kompensuoti biudžeto netektis, kurios atsirado dėl sumažinto PVM degalams.

    Pagal viešai skelbtus vertinimus, paskutinės dvi CPN paketo savaitės valstybės biudžetui kainavo apie 110 000 000 eurų, o visa programa iš viso siekė maždaug 1 100 000 000 eurų. Tai reiškia, kad net ir trumpalaikis degalų kainų „užšaldymas“ tapo reikšminga, iš anksto neplanuota išlaidų eilute.

    Nuo rugsėjo 1 dienos turėtų būti grąžintas standartinis 23 proc. PVM tarifas, todėl degalų kainos mažmeninėje rinkoje, tikėtina, kils automatiškai. Rinkos analitikai Lenkijoje prognozuoja, kad benzinas ir dyzelinas gali pabrangti maždaug 0,14–0,21 euro už litrą, priklausomai nuo kainodaros ir naftos kainų dinamikos.

    CPN paketas buvo pristatytas kaip laikina priemonė, reaguojant į naftos kainų šuolius ir geopolitinę įtampą, kuri didino energijos išteklių kainų svyravimus. Schema rėmėsi ne tik PVM sumažinimu, bet ir maksimalios kainos formule, kuri apėmė vidutinę didmeninę kainą, mokesčius ir fiksuotą mažmeninę maržą.

    Vyriausybė pabrėžia, kad kainų reguliavimas ir mokesčių mažinimas gali būti taikomi tik trumpuoju laikotarpiu, kai būtina amortizuoti staigius šokus. Ilgainiui svarbiausiais veiksniais išlieka naftos kainos pasaulinėse rinkose, nacionaliniai mokesčiai ir konkurencija degalinių tinkle.

  • Lenkija ruošia ryczałt reformą: nuo 2027 metų mažesnis limitas ir 17 proc. mokestis nuo apyvartos

    Lenkijos Vyriausybė svarsto mokesčių pakeitimų paketą, kuris nuo 2027 metų gali reikšmingai pakeisti gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio ir ryczałt nuo pajamų (apyvartos) principus. Didžiausio dėmesio sulaukia būtent ryczałt, nes planuojami ribojimai gali paliesti tūkstančius smulkių ir vidutinių verslų.

    Pagal svarstomas nuostatas, teisę taikyti ryczałt planuojama sieti su gerokai mažesne metinių pajamų riba. Ji turėtų kristi nuo 2 000 000 eurų iki 250 000 eurų, o tai reikštų, kad dalis įmonių ir individualių veiklų turėtų ieškoti kitos apmokestinimo schemos.

    Kas keistųsi ryczałt taisyklėse?

    Be mažinamo limito, siūlomas ir papildomas mechanizmas, kuris keistų apmokestinimą metų eigoje. Numatyta, kad viršijus 300 000 eurų pajamų ribą, pajamų perviršis tais pačiais metais būtų apmokestinamas 17 proc. tarifu.

    Esminė detalė ta, kad ryczałt yra mokestis nuo pajamų, o ne nuo pelno. Tai reiškia, jog verslas gali sumokėti daugiau ne todėl, kad realiai daugiau uždirbo, o todėl, kad pardavė daugiau, net jei marža liko maža.

    Kodėl didelė apyvarta gali tapti spąstais?

    Pokyčiai jautriausi toms veikloms, kur apyvarta didelė, bet pelningumas nedidelis, pavyzdžiui, prekyboje, distribucijoje ar kai kuriuose statybos segmentuose. Tokiose srityse didelę dalį pajamų „suvalgo“ prekių savikaina, logistika, darbo užmokestis ir kitos būtinos išlaidos.

    Tuo pat metu paslaugų sektoriuje, kur kaštai dažnai mažesni, toks pats pajamų lygis gali reikšti gerokai didesnį pelną. Vien tik pajamų riba neatskiria šių dviejų skirtingų verslo modelių, todėl vienodi kriterijai gali lemti nevienodas pasekmes.

    „Riba taikoma pajamoms, o ne pelnui, todėl didelę apyvartą turintis verslas nebūtinai yra labai pelningas“, – sakė mokesčių konsultantas Piotr Juszczyk.

    Ką tai reikštų verslui praktikoje?

    Didžiausias neapibrėžtumas kyla dėl naujojo 300 000 eurų slenksčio, kuris įvestų „perjungimą“ metų viduryje. Jei ši nuostata būtų priimta, verslui reikėtų iš anksto planuoti, kada artėjama prie ribos, ir vertinti, kaip staigus tarifo šuolis paveiktų kainodarą, pinigų srautus ir sutartinius įsipareigojimus.

    Dalį ryczałt taikančių verslų tai galėtų paskatinti pereiti prie kitų apmokestinimo formų, kuriose skaičiuojamas pelnas ir leidžiama atskaityti sąnaudas. Tačiau tai paprastai reiškia sudėtingesnę apskaitą, daugiau administravimo ir didesnę klaidų riziką.

    „Automatinis sprendimas pagal apyvartą gali paliesti ir sąžiningus verslus, ypač dirbančius su maža marža“, – sakė mokesčių ekspertas dr. Bartosz Kubista.

    Lenkijos Finansų ministerijos duomenys rodo, kad ryczałt pakeitimai gali paliesti reikšmingą mokesčių mokėtojų grupę. Tarp ryczałt taikančiųjų nemažai yra statybos, prekybos, gamybos ir sveikatos priežiūros sektorių atstovų, todėl sprendimas greičiausiai turės plačias pasekmes rinkai.

    Kol kas tai yra siūlymai, kuriems dar reikės pereiti visą teisėkūros procesą. Jei reformos būtų priimtos, jos įsigaliotų 2027 metų sausio 1 dieną, todėl verslui svarbu iš anksto sekti sprendimus ir vertinti skirtingus mokesčių scenarijus.

  • Mechanikai įvardijo patikimumo etaloną: kuris „Toyota“ modelis rečiausiai matomas servisuose

    Renkantis automobilį vis dažniau svarbiausia tampa ne galia ar įranga, o patikimumas ir išlaikymo kaštai. Mechanikų teigimu, dalis modelių į servisus grįžta nuolat dėl pasikartojančių gedimų, o kiti metų metus apsieina be rimtesnių remontų.

    Britų žiniasklaidoje cituojami autoservisų specialistai kaip vieną patikimiausių pasirinkimų mini Toyota. Ypač išskiriamas Yaris hibridas su benzininiu varikliu, kuris esą retai kelia problemų pačiai brangiausiai automobilio daliai.

    „Niekada nemačiau, kad šie automobiliai į servisą patektų dėl būtinybės remontuoti variklį. Jie pigūs eksploatuoti ir palyginti nebrangūs įsigyti“, – sakė autoserviso specialistas, kurį cituoja britų spauda.

    Kitas ekspertas kaip praktišką variantą nurodo Toyota Aygo su automatine pavarų dėže, tačiau pabrėžia elementarią taisyklę: patikimumas dažnai prasideda nuo reguliarios priežiūros. Pasak jo, laiku atliekami kasmetiniai aptarnavimai sumažina riziką, kad net ir paprastas miesto automobilis taps nuolatiniu serviso svečiu.

    Kur gedimai dažniausi?

    Tarp dažniau į dirbtuves atkeliaujančių automobilių minimi Jaguar Land Rover modeliai, kuriems priskiriamos pasikartojančios bėdos dėl alyvos nuotėkių ir pneumatinės pakabos. Mechanikai tokius gedimus įvardija kaip vienus labiausiai varginančių, nes jų diagnostika ir remontas gali užtrukti bei kainuoti brangiai.

    Taip pat kritikos sulaukia dalies šios grupės automobilių dyzeliniai Ingenium šeimos varikliai. Specialistų vertinimu, būtent jėgainės patikimumas gali labiausiai paveikti bendrą automobilio eksploatacijos kainą ir savininko ramybę, nes variklio remontai dažniausiai yra vieni brangiausių.

    Ne tik benzinas ar dyzelinas

    Mechanikai atkreipia dėmesį, kad gedimų rizika išlieka ir elektromobiliuose, tik ji dažniau susijusi su kitomis sistemomis. Kaip pavyzdys minimas Jaguar I-Pace, kurio savininkai esą neretai kreipiasi dėl įkrovimo sistemos sutrikimų ar klimato kontrolės problemų.

    Ekspertai pabrėžia, kad renkantis automobilį verta vertinti ne tik markės reputaciją, bet ir konkretaus modelio bei jo komplektacijos istoriją. Patikimumą lemia ir eksploatavimo įpročiai, rida, priežiūros disciplina, o taip pat tai, ar automobilis turi aiškią, dokumentais pagrįstą techninės priežiūros istoriją.

    Specialistų įžvalgos rodo bendrą tendenciją: vairuotojai vis dažniau ieško modelių, kurių priežiūra nuspėjama, o gedimai pasitaiko rečiau. Tokiuose palyginimuose Toyota dažnai išlieka tarp favoritų, ypač kalbant apie mažus miesto automobilius ir hibridines jų versijas.

  • Rusijoje vasarą benzino gamyba smuko iki 70 proc. poreikio: dronų smūgiai spaudžia rinką

    Rusijoje vasaros pabaigoje benzino gamyba sumažėjo iki maždaug 70 proc. vidutinio vidaus rinkos poreikio šiltuoju sezonu. Remiantis „Reuters“ cituojamais šaltiniais degalų sektoriuje, vasarą Rusijos rinkai vidutiniškai reikia apie 115 000 tonų benzino per parą.

    Agentūros duomenimis, dienos benzino gamyba rugpjūčio pabaigoje krito nuo maždaug 90 000 tonų iki apie 80 000 tonų. Toks lygis reikštų, kad reikšminga paklausos dalis turi būti dengiama atsargomis, importu arba ribojant pasiūlą atskirose teritorijose.

    Pagrindine smukimo priežastimi įvardijama besitęsianti Ukrainos dronų atakų banga prieš energetikos objektus Rusijoje, įskaitant naftos perdirbimo gamyklas. Tokie smūgiai periodiškai sutrikdo atskirų įrenginių darbą, o prastovos greitai atsispindi degalų gamybos statistikoje.

    Pastaraisiais mėnesiais atakų ir techninių sustabdymų fone Rusijos regionuose jau buvo fiksuojami epizodai, kai degalinių tinklai ribojo pardavimus ar taikė kiekybinius limitus. Tokios priemonės dažniausiai naudojamos tada, kai vietinė logistika nebespėja perkelti degalų srautų iš kitų šalies dalių.

    Maskva taip pat ėmėsi eksporto ribojimų, kad daugiau benzino liktų vidaus rinkoje. „Reuters“ nurodo, kad draudimas eksportuoti benziną, kuris iš pradžių buvo taikytas ribotą laiką, vėliau pratęstas iki 2027 metų sausio 31 dienos.

    Vidaus rinkos deficitas, kaip teigiama, paskatino didinti importą: naftos produktų srautai augo iš Azijos, o benzinas buvo vežamas ir iš Baltarusijos. Tai neįprasta situacija valstybei, kuri paprastai yra viena didžiausių naftos ir naftos produktų eksportuotojų, tačiau ji parodo, kaip greitai infrastruktūros sutrikimai gali pakeisti rinkos balansą.

    Šaltiniai taip pat mini, kad dėl pastarųjų atakų darbą buvo priverstos stabdyti ar riboti kelios stambios benzino gamybos aikštelės, tarp jų ir Sławnieft-JANOS Jaroslavlio srityje. Tokie sustojimai paprastai didina spaudimą didmeninėms kainoms ir verčia valdžią rinktis tarp tiekimo stabilizavimo bei eksporto pajamų.

    Ekspertų vertinimu, jei infrastruktūros trikdžiai tęsis, Rusijai gali tekti dažniau remtis atsargomis ir importu, o regionuose didės rizika vėl grįžti prie pardavimo ribojimų. Vidaus rinkos įtampa taip pat gali paveikti kaimynines rinkas per logistiką ir prekybos srautus, ypač jei ribojimai eksporte išliks ilgą laiką.

  • Lenkijos kariuomenės lubos – 300 tūkst. aktyvioje tarnyboje: generolai aiškina, kas stabdo plėtrą

    Lenkijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė įvardijo ribą, kuri, jos vertinimu, žymi praktiškas kariuomenės plėtros „lubas“. Generalinio štabo viršininkas generolas Wiesławas Kukuła teigia, kad 300 tūkst. karių aktyvioje tarnyboje yra absoliutus maksimumas, nes išlaikymo kaštai tiesiogiai spaustų modernizacijos tempą.

    Jo aiškinimu, didėjant profesionaliosios tarnybos skaičiui didėja ir nuolatinės išlaidos, kurios konkuruoja su lėšomis ginkluotei, technikai, infrastruktūrai ir mokymams. Todėl, pasak generolo, vien tik profesinės kariuomenės didinimas negali būti vienintelė kryptis, jei tikslas yra išlaikyti pajėgumų kokybę.

    Finansiškai įtemptas 500 tūkst. planas

    Lenkijos gynybos planuose numatoma siekti iki 500 tūkst. karių struktūros, kurioje derėtų aktyvioji tarnyba ir rezervas. Generalinis štabas pabrėžia, kad tokia schema įmanoma tik tuo atveju, jei augimas bus laipsniškas, o didžiausias šuolis numatomas po 2035 metų.

    Generolas nurodė, kad kariuomenė skaičiavimus daro moduliais po 1 000 karių, vertindama, kaip kiekvienas papildomas tūkstantis paveiktų galimybes įsigyti konkrečias ginkluotės sistemas. Tokia metodika leidžia matyti ne tik personalo išlaidas, bet ir realią kainą modernizacijai, kai biudžetas yra ribotas.

    „300 tūkst. yra absoliuti viršutinė riba, kalbant apie aktyviąją karinę tarnybą“, – sakė generolas Wiesławas Kukuła.

    Jo teigimu, išlaidų balansą gali padėti užtikrinti didesnis atsargų, aktyviojo rezervo ir kitų tarnybos formų vaidmuo. Tai leistų palaikyti parengtį ir kartu sumažinti nuolatinius kaštus, kurie būdingi dideliam profesionalų korpusui.

    Demografija verčia keisti personalo politiką

    Kitas akcentas – demografinės tendencijos. Generolas pripažino, kad mažėjanti gyventojų bazė reiškia sunkesnį verbavimą ir didesnę konkurenciją dėl darbo jėgos, todėl kariuomenė turi prisitaikyti prie mažesnių potencialių kandidatų srautų.

    „Artėja didelis demografinis nuosmukis, todėl turime pasirengti mažesniam naujokų skaičiui“, – sakė generolas Wiesławas Kukuła.

    Tokiame kontekste Lenkijos kariuomenė daugiau dėmesio skiria tam, kaip efektyviau atrinkti žmones ir kaip juos paskirstyti pagal gebėjimus. Tikslas – mažinti situacijas, kai karys atsiduria pareigose, kurios neatitinka jo kompetencijų, o dėl to prarandamas motyvavimas ir mažėja efektyvumas.

    Kompetencijų klausimynas ir testai

    Generalinis štabas vysto kompetencijų valdymo sistemą, kurios dalis yra vadinamasis kariuomenės kompetencijų klausimynas. Jis pilotuojamas, o idėja paprasta: surinkti daugiau duomenų apie naują kariškį, jo stipriąsias puses, interesus, kalbų žinias ir motyvaciją.

    Lygiagrečiai rengiami keli testų tipai. Vienas jų skirtas pradiniam vertinimui ir orientuotas į bendruosius gebėjimus, kitas labiau sietinas su psichofiziniu potencialu, o vėlesniuose etapuose planuojamas kompetencijų testas, kuris turėtų padėti priimant sprendimus dėl konkrečių pareigų.

    Sistemos kūrėjai nurodo, kad klausimų bazė gali siekti daugiau kaip 15 tūkst. klausimų, o užduotys būtų adaptuojamos pagal atsakymų tikslumą, kad profilis būtų sudaromas kuo objektyviau. Galutinius sprendimus dėl paskyrimų, kaip pabrėžiama, ir toliau priimtų žmonės, tačiau algoritmai galėtų pateikti rekomendacijas.

    Planuojama, kad ateityje rekomendacijų modulyje galėtų būti taikomas ir dirbtinis intelektas, kad paskirstymas pagal specialybes vyktų greičiau ir tiksliau. Kartu pabrėžiama, kad tokios priemonės turi derėti su duomenų apsaugos reikalavimais, nes būtent privatumo klausimai anksčiau buvo minimi kaip viena priežasčių, kodėl platesnis testavimas nebuvo pradėtas anksčiau.

    Lenkijos kariuomenės siunčiama žinutė aiški: skaičiai patys savaime nekuria saugumo, jei augimas „suvalgo“ modernizacijos biudžetą. Todėl akcentuojamas balansas tarp aktyviosios tarnybos, rezervo ir efektyvesnio žmonių parinkimo, ypač kai demografinis spaudimas artimiausiais dešimtmečiais tik didės.

  • Putinas apie ryšius su Lukašenka: Rusija ir Baltarusija stiprina Sąjunginę valstybę ir prekybą

    Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per susitikimą su Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka pareiškė palankiai vertinantis dvišalį bendradarbiavimą tiek ekonomikoje, tiek tarptautinėje darbotvarkėje. Pokalbis vyko netoli Maskvos, o akcentu tapo abiejų šalių siekis toliau stiprinti vadinamąją Sąjunginę valstybę.

    Pasak Putino, Maskva ir Minskas esą nuosekliai įgyvendina tarpusavio susitarimus įvairiose srityse, pradedant žemės ūkiu ir maisto produktais, baigiant energetika bei kitais sektoriais. Jis teigė, kad šalių koordinacija tarptautinėje arenoje išlieka aktyvi, o politinė integracija tęsiama.

    Akcentas – integracija ir saugumas

    Sąjunginė valstybė, jungianti Baltarusiją ir Rusiją, veikia nuo 2000 metų sausio 26 dienos. Šis formatas ilgą laiką apėmė ekonominės ir politinės integracijos tikslus, o pastaraisiais metais vis dažniau siejamas ir su saugumo bei gynybos koordinavimu.

    2024 metų gruodį Putinas ir Lukašenka pasirašė susitarimą dėl saugumo garantijų Sąjunginės valstybės rėmuose. Juo šalys įsipareigojo teikti viena kitai pagalbą, jei būtų užpulta viena iš jų, taip formaliai sustiprindamos tarpusavio įsipareigojimų paketą.

    Prekyba auga, didžiausias dėmesys – technologijoms

    Putinas pateikė prekybos statistiką, teigdamas, kad pernai dvišalės prekybos apyvarta siekė beveik 52 mlrd. JAV dolerių. Perskaičiavus, tai sudaro apie 48 mlrd. eurų, o 2026 metų pirmąjį pusmetį apyvarta, anot jo, augo 12,5 proc.

    Lukašenka savo ruožtu prognozavo, kad šių metų rezultatas gali būti dar didesnis. Jis išskyrė didėjančius mainus modernios elektronikos srityje ir tikino, kad Minskas čia turįs „didelį potencialą“, todėl būtent aukštesnės pridėtinės vertės segmentai gali tapti vienu svarbiausių variklių.

    Baltarusijos vadovas Maskvoje lankėsi darbinio vizito metu ir, kaip skelbiama, susitiko ne tik su Putinu, bet ir su Rusijos ministru pirmininku Michailu Mišustinu. Tokie kontaktai rodo, kad dvišalė darbotvarkė apima tiek politinius, tiek ekonominius klausimus, o technologijų ir pramonės kooperacija išlieka vienu ryškiausių akcentų.