CP v2

Category: Finansai

  • Montpeljė „Lupin Dental“ pritraukė 15 mln. eurų: dantų robotika ruošiasi proveržiui klinikose

    Montpeljė „Lupin Dental“ pritraukė 15 mln. eurų: dantų robotika ruošiasi proveržiui klinikose

    15 mln. eurų raundas ir investuotojai

    Montpeljė įsikūręs odontologinės robotikos startuolis „Lupin Dental“ užbaigė A serijos finansavimo etapą ir pritraukė 15 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos technologijos vystymui, komercializacijai ir partnerystėms su klinikomis bei mokslo institucijomis.

    Raundui vadovavo „Fynveur“, investavusi 10 mln. eurų, taip pat prisidėjo esami akcininkai ir privatūs investuotojai. Finansavimas papildytas „Bpifrance“ paskola, o „Invus“ įsitraukė kaip patarėjas ir prisijungė prie valdybos.

    Ką kuria „Lupin Dental“

    2019 metais įkurta įmonė, kurios bendraįkūrėjai yra dr. Galipas Gürelis ir dr. Stefenas Koubis, kuria prižiūrimos automatizacijos sprendimus odontologijai. Pagrindinė kryptis yra procedūrų tikslumo didinimas ir darbo eigos supaprastinimas, kad gydytojai galėtų nuosekliau atkartoti suplanuotą rezultatą.

    Bendrovės kuriama „Lupin Robotic System“ platforma orientuota į minimaliai invazines dantų paruošimo procedūras estetinių laminatų ir panašių restauracijų atvejais. Sprendimas apjungia programinę dalį, skirtą galutinei šypsenai suplanuoti ir paruošimo planui sugeneruoti, bei robotinę darbo vietą, kuri tiksliai įgyvendina parengtą planą.

    „„Lupin Dental“ atveria naują etapą su šiuo svarbiu pasiekimu. Tai rodo investuotojų pasitikėjimą mūsų vizija ir leidžia paspartinti misiją transformuoti odontologinę priežiūrą per inovacijas“, – sakė dr. Galipas Gürelis ir dr. Stefenas Koubis.

    Reguliaciniai žingsniai ir planai

    2026 metų birželį įmonė pranešė gavusi UKCA sertifikavimą „Lupin Robotic System“ sprendimui, leidžiantį komercializuoti produktą Didžiojoje Britanijoje. Bendrovė taip pat nurodo turinti ankstesnį reguliacinį pritarimą Indijoje, tačiau sistema šiuo metu nėra patvirtinta klinikiniam naudojimui JAV ar Europos Sąjungoje.

    Šiais metais bendrovė taip pat stiprino valdymo komandą: valdybos pirmininku paskirtas Michelis Mayeris, o nauju valdybos nariu tapo Philippe’as Veranas. Įmonės planuose yra partnerystės su akademinėmis ir medicinos institucijomis bei platesnis darbas su odontologais ir odontologijos paslaugų organizacijomis, kad robotinė technologija būtų sparčiau diegiama praktikoje.

    Rinkos kontekste tokie sprendimai dažniausiai siejami su dviem tendencijomis: sparčiai augančiu skaitmeninės odontologijos vaidmeniu ir didėjančiu poreikiu standartizuoti sudėtingas procedūras, mažinant variaciją tarp skirtingų operatorių. „Lupin Dental“ atvejis rodo, kad investuotojai tikisi, jog robotika taps ne nišine, o realiai klinikų kasdienybę keičiančia technologija.

  • Dunamu ir „Visa“ susitarė dėl stabiliųjų monetų ir DI: svarstoma „Open Standard“ kuriama OUSD

    Dunamu ir „Visa“ susitarė dėl stabiliųjų monetų ir DI: svarstoma „Open Standard“ kuriama OUSD

    Pietų Korėjos kriptovaliutų biržos „Upbit“ valdytoja „Dunamu“ paskelbė pasirašiusi strateginę partnerystę su „Visa“. Bendrovės žada kartu kurti naujas finansines paslaugas, paremtas stabiliomis monetomis ir dirbtiniu intelektu, daugiausia dėmesio skirdamos mokėjimams ir perlaidoms.

    Pranešime nurodoma, kad „Dunamu“ skaitmeninio turto technologijos bus derinamos su „Visa“ pasauliniu mokėjimų tinklu. Pagrindinės kryptys apima stabiliomis monetomis paremtus atsiskaitymus, tarpvalstybines perlaidas ir DI sprendimus, kurie galėtų automatizuoti dalį finansinių veiksmų, tačiau išlaikant atitiktį reguliavimui.

    Ko ieškoma stabilių monetų rinkoje

    Partnerystės tikslas siejamas su saugesniu, skaidresniu ir lengviau suderinamu skaitmeninio turto naudojimu. „Visa“ ir „Dunamu“ akcentuoja siekį stabilių monetų sprendimus priartinti prie įprastos mokėjimų infrastruktūros, kad jie veiktų ne kaip atskira ekosistema, o kaip integruota mokėjimų grandinės dalis.

    „Dunamu“ taip pat išskyrė, kad bendradarbiavimo rėmuose bus vertinamos skirtingos stabilios monetos, įskaitant „Open Standard“ kuriamą „Open USD“ (OUSD). Pasak bendrovės atstovo, OUSD laikoma vienu iš kelių projektų, kurie šiuo metu analizuojami galimam pritaikymui.

    DI kryptis: agentinė prekyba

    DI dalyje numatoma nagrinėti vadinamąją agentinę prekybą, kai DI agentas gali surasti prekes ar paslaugas ir atlikti pirkimo bei apmokėjimo veiksmus vartotojo vardu. Tokie modeliai finansų sektoriuje vertinami kaip kita automatizacijos banga, tačiau paprastai reikalauja aiškių vartotojo sutikimo, rizikų valdymo ir atsakomybės taisyklių.

    „DI, stabilios monetos ir žetonizacija yra pagrindinės tendencijos, kurios pakeis finansų ir prekybos veikimą. Bendradarbiaudami su „Visa“ sujungsime skaitmeninį turtą su esamais finansais ir sukursime naują pasaulinę finansinę patirtį, kurią vartotojai pajus“, – sakė „Dunamu“ vadovas Oh Kyung-seok.

    Kodėl tai svarbu Pietų Korėjai ir rinkai

    Naujiena pasirodė augant didžiųjų mokėjimų tinklų dėmesiui stabilių monetų temai, ypač tarpvalstybinėms perlaidoms, kur tradicinės grandinės dažnai būna brangesnės ir lėtesnės. „Dunamu“ atstovas pabrėžė, kad bendrovė nesiekia iš anksto pasirinkti vienos konkrečios stabilios monetos ir orientuojasi į atvirą struktūrą, kuri galėtų sujungti skirtingus sprendimus su finansų ir mokėjimų infrastruktūra.

    Kartu tai rodo, kad rinkoje įsitvirtina praktinis požiūris: prieš diegiant sprendimus vertinami paklausos signalai, reguliacinė aplinka, technologinis stabilumas ir tinkamumas realiems mokėjimų scenarijams. Būtent nuo šių kriterijų priklausys, ar „Dunamu“ ir „Visa“ pasirinkimai peraugs į konkrečius produktus vartotojams ir verslui.

  • Prancūzijos kvantinių kompiuterių bendrovė „Pasqal“ žengia į Nasdaq: startui – 309 mln. eurų

    Paryžiuje įsikūrusi kvantinių kompiuterių bendrovė „Pasqal“ pradeda prekybą Nasdaq biržoje po verslo jungimo su specialios paskirties įsigijimo bendrove „Bleichroeder Acquisition Corp. II“. Sandorio pabaigoje įmonė skelbia turinti apie 309 mln. eurų grynųjų, kuriuos planuoja skirti plėtrai ir gamybos pajėgumų didinimui.

    Biržos debiutas žymi etapą, kai iki šiol rizikos kapitalo finansuotas „DeepTech“ mastelio verslas pereina į viešąją rinką. Pats sandoris buvo patvirtintas akcininkų, o apie planus jungtis „Pasqal“ pranešė dar 2026 metų pavasarį, tuomet nurodant maždaug 1,7 mlrd. eurų ikipinigę vertę.

    „Ši diena nėra finišo linija, tai yra pagreičio taškas“, – sakė „Pasqal“ vadovas Wasiqas Bokhari.

    Bendrovė pabrėžia, kad naujos lėšos turėtų pagreitinti kvantinių sistemų diegimą realiose veiklos aplinkose, išplėsti gamybą ir priartinti kelią į klaidoms atsparius kvantinius kompiuterius. Pastarasis tikslas laikomas vienu didžiausių sektoriaus iššūkių, nes dabartinės kvantinės sistemos yra jautrios triukšmui ir klaidoms, todėl stabilumas ir klaidų korekcija tampa esminiais technologinio proveržio elementais.

    Kas yra „Pasqal“ technologija

    „Pasqal“ kuria kvantinius kompiuterius, paremtus neutraliųjų atomų technologija: atomų masyvai valdomi lazeriais, kad būtų atliekami kvantiniai skaičiavimai. Įmonė akcentuoja dvigubą kryptį: šiandien orientuojasi į analoginio kvantinio skaičiavimo praktines užduotis, o kartu kuria architektūrą, kuri ateityje galėtų palaikyti klaidoms atsparius, universalesnius skaičiavimus.

    Bendrovė įkurta 2019 metais, o tarp jos bendraįkūrėjų minimas prancūzų fizikas Alainas Aspect, 2022 metais apdovanotas Nobelio fizikos premija. „Pasqal“ teigia jau turinti kelis veikiančius kvantinius procesorius ir dalį jų pateikianti klientams per debesijos prieigą.

    Europos kvantinių technologijų bumas

    „Pasqal“ žingsnis į viešąsias rinkas vyksta tuo metu, kai Europoje ryškėja didėjantis kapitalo srautas į kvantinių technologijų sektorių. Pastaraisiais metais investuotojai vis dažniau finansuoja ne tik laboratorinius prototipus, bet ir gamybos plėtrą, programinės įrangos ekosistemas bei integraciją su aukšto našumo skaičiavimo infrastruktūra.

    2026 metais Europoje fiksuota ne viena didelė investicija į kvantinių procesorių kūrėjus ir su kvantika susijusias bendroves, o dalis įmonių renkasi viešąsias rinkas kaip papildomą kapitalo šaltinį. „Pasqal“ atveju šis finansavimo modelis leidžia vienu metu siekti mastelio, reikalingo pramoniniams užsakymams, ir išlaikyti ilgalaikę technologijų vystymo programą, kuri paprastai reikalauja kelerių metų investicijų.

    Kur bus nukreiptos lėšos

    „Pasqal“ skelbia dalį kapitalo skirsianti gamybai ir papildomų kvantinių procesorių diegimui, įskaitant pajėgumų plėtrą Palaiseau, kur yra pagrindinė gamybos bazė. Taip pat numatoma stiprinti debesijos ir programinės įrangos platformą, kad kvantinės užduotys būtų patogiau jungiamos su įprasta, klasikine skaičiavimo infrastruktūra.

    „Šie 309 mln. eurų suteikia mums reikšmingos ugnies galios ir kelių metų veiklos rezervą technologinei plėtrai“, – sakė „Pasqal“ finansų vadovas Stéphane Rougeot.

    Nors bendrovė pasirinko Nasdaq kaip pirmąją viešojo sąrašo biržą, ji pabrėžia, kad centrinė būstinė lieka Prancūzijoje, o ateityje svarstoma ir dviguba kotiruotė „Euronext Paris“. Tai reikštų papildomą matomumą Europos investuotojams ir galėtų sustiprinti bendrovės pozicijas regione, kuriame kvantinių technologijų politika ir viešosios investicijos tampa vis svarbesne konkurencijos dėl talentų ir pramoninių projektų dalimi.

  • JK mokesčių duomenys atskleidė 240 kripto milijonierių: pajamos siekė 15,9 mlrd. eurų

    JK mokesčių duomenys atskleidė 240 kripto milijonierių: pajamos siekė 15,9 mlrd. eurų

    Jungtinės Karalystės mokesčių administratorius HM Revenue and Customs (HMRC) paskelbė naujausius metinius duomenis, kurie parodė, kad 2024–2025 mokestiniais metais 240 žmonių deklaravo daugiau nei 1,2 mln. eurų kriptoturto kapitalo prieaugį kiekvienas. Tai pirmas kartas, kai kripto kapitalo prieaugiui buvo skirta atskira deklaravimo skiltis savarankiško deklaravimo formoje, todėl HMRC tikisi tikslesnio atsekamumo.

    Pagal oficialią statistiką apmokestinamą kriptoturto kapitalo prieaugį deklaravo 17 600 asmenų. Jie nurodė apie 15,9 mlrd. eurų pardavimo ir kitokio perleidimo pajamų bei apie 1,6 mlrd. eurų bendro kapitalo prieaugio.

    Kas pasikeitė deklaravime?

    Iki šio laikotarpio kriptoturto sandoriai paprastai būdavo įtraukiami į bendrą kapitalo prieaugio skiltį, todėl atskirti kriptoturto dalį iš bendrų deklaracijų buvo sunkiau. Atskira eilutė deklaracijoje reiškia, kad HMRC gali lengviau analizuoti duomenis, lyginti tendencijas ir taikyti rizikos vertinimą.

    HMRC duomenimis, vidutinis deklaruotas prieaugis vienam asmeniui siekė apie 90 000 eurų. Tuo metu 240 didžiausių deklaruotojų grupė sudarė apie 825 mln. eurų viso kapitalo prieaugio, t. y. reikšmingą bendros sumos dalį.

    Daugėja dėmesio ir perspėjimų

    Duomenys pasirodė didėjančios priežiūros fone: HMRC aktyviau siunčia vadinamuosius perspėjamuosius laiškus asmenims, kurių deklaracijos, institucijos vertinimu, gali neatitikti turimų duomenų. Tokie laiškai paprastai suteikia galimybę savanoriškai patikslinti informaciją ir sumokėti trūkstamus mokesčius iki pradedant formalų tyrimą.

    Apskaitos bendrovė UHY Hacker Young skelbė, kad per pastaruosius metus HMRC išsiuntė apie 81 000 perspėjamųjų laiškų įtariamiems mokesčių nesumokėjusiems kriptoturto investuotojams, o tai yra maždaug ketvirtadaliu daugiau nei metais anksčiau. Bendrovė taip pat prognozuoja, kad tyrimų skaičius augs, kai HMRC pradės gauti daugiau informacijos iš užsienio kriptoturto paslaugų teikėjų.

    „Kai HMRC turės šiuos duomenis, kriptoturto investuotojų mokestiniai patikrinimai taps gerokai paprastesni. Pasitelkus duomenis ir DI pagrįstus įrankius bus lengviau sudaryti sąrašus tų, kurie gali būti nesumokėję kapitalo prieaugio ar pajamų mokesčio“, – sakė UHY Hacker Young partnerė Neela Chauhan.

    Tarptautinis duomenų apsikeitimas ir naujos taisyklės

    Jungtinė Karalystė pradėjo įgyvendinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos kriptoturto ataskaitų teikimo sistemą, kuri numato platesnį tarptautinį informacijos apsikeitimą. HMRC yra nurodžiusi, kad klientų duomenis iš kriptoturto paslaugų teikėjų tikisi pradėti gauti 2027 metais, o tai turėtų sustiprinti galimybes identifikuoti nedeklaruotą prieaugį.

    Tokios sistemos esmė yra standartizuotas duomenų rinkimas apie kriptoturto sandorius ir jų perdavimas mokesčių administratoriui, kai klientas yra šalies rezidentas. Praktikoje tai reiškia, kad mokesčių institucijos gali dažniau remtis ne vien savideklaracija, bet ir trečiųjų šalių pateiktais duomenimis.

    HMRC primena, kad apmokestinami įvykiai gali kilti ne tik parduodant kriptoturtą už tradicines valiutas, bet ir keičiant vieną kriptoturtą į kitą, atsiskaitant už prekes ar paslaugas bei tam tikrais dovanojimo atvejais. 2025–2026 mokestiniais metais asmenys, kurių kriptoturto pajamos ar prieaugis viršija taikomas neapmokestinamas ribas, privalo tai deklaruoti per savarankišką deklaravimo sistemą ir sumokėti mokėtinus mokesčius iki 2027 metų sausio 31 dienos.

  • Berlyno „Nanolope“ pritraukė 800 000 eurų: pastatų paviršius pavers šilumos kaupikliais

    Berlyno „Nanolope“ pritraukė 800 000 eurų: pastatų paviršius pavers šilumos kaupikliais

    Berlyne įsikūręs „Nanolope“ užsitikrino 800 000 eurų ankstyvosios stadijos investiciją, kurią skirs šilumos energijos kaupimo sprendimams pastatuose vystyti. Startuolis kuria didelės talpos šilumos kaupimo medžiagas, leidžiančias sienas, lubas ar grindis paversti pasyviais šilumos akumuliatoriais.

    Finansavimo raunde dalyvavo IBB Ventures per savo ikiseed fondą, taip pat keli verslo angelai ir energetikos, nekilnojamojo turto bei medžiagų technologijų sričių ekspertai. Bendrovė teigia, kad gautos lėšos padės didinti gamybos apimtis, įgyvendinti pirmuosius bandomuosius projektus ir plėsti komandą.

    Sprendimas senam fondui

    „Nanolope“ pabrėžia, kad tvaraus šildymo proveržis daugiausia priklausys nuo esamų pastatų, kuriuose dažnai veikia pasenusios šildymo sistemos ir trūksta energinio efektyvumo. Dėl to didėja sąnaudos, o reikalavimai efektyvumui griežtėja, tačiau kapitalinis atnaujinimas daugeliui savininkų išlieka per brangus ir užtrunkantis.

    Startuolio kuriami skydai skirti spręsti būtent šią problemą: jie projektuojami taip, kad būtų galima diegti modernizuojant pastatus be didelių konstrukcinių intervencijų. Tokiu būdu siekiama sumažinti šildymo ir vėsinimo poreikį, stabilizuoti vidaus temperatūrą ir mažinti piko apkrovas, kurios ypač svarbios energijos sistemoms.

    „Perėjimą prie tvaraus šildymo lems esami pastatai. Daugeliui jų reikia sprendimų, kuriuos būtų galima įdiegti greitai ir ekonomiškai, be didelių statybinių intervencijų. Būtent tai kuriame su savo šilumos kaupimo skydais“, – sakė „Nanolope“ vadovas ir vienas įkūrėjų Felixas Marske.

    Kaip veikia šilumos kaupimo skydai

    Pasak bendrovės, jos technologija leidžia pastato apdailos elementus paversti šilumos ir vėsos kaupikliais, kurie sugeria energijos perteklių ir vėliau ją atiduoda, kai jos reikia. Praktikoje tai reiškia mažesnius temperatūros svyravimus patalpose tiek žiemą, tiek vasarą ir efektyvesnį šildymo bei vėsinimo sistemų darbą.

    Tokie sprendimai tampa aktualūs ir dėl rinkos tendencijų: Europoje daugėja šilumos siurblių diegimo atvejų, o elektros tinklams vis svarbiau valdyti vartojimo pikus. Šilumos energijos kaupimas pastatuose gali tapti papildomu įrankiu, kuris leidžia geriau suderinti šildymo poreikius su energijos kainų svyravimais ir tinklo apkrovomis.

    Žaliosios chemijos kryptis

    „Nanolope“ teigia medžiagas kurianti pagal žaliosios chemijos principus: skydams naudojamos atsinaujinančios augalinės kilmės žaliavos, gaunamos Europos Sąjungoje. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad gamyboje nenaudojami retieji žemės elementai, o produktai numatomi perdirbti pasibaigus jų eksploatacijos laikui.

    Startuolis orientuojasi į būsto bendroves ir komercinio nekilnojamojo turto valdytojus, tarp kurių minimi viešbučiai, biurai ir maitinimo įstaigos. Tikslas – didinti pastatų energinį efektyvumą ir gerinti šiluminį komfortą, kartu mažinant sąnaudas ir emisijas.

    „Komanda mus įtikino savo kompetencija, patirtimi ir ambicija, klimato kaitos kontekste nustatant naujus standartus statybų sektoriuje su patentuotomis energijos kaupimo medžiagomis“, – sakė IBB Ventures atstovė Sabine Wolff.

    „Nanolope“ įkurta 2025 metais, o jos technologija, pasak įmonės, yra apsaugota patentais. Artimiausias etapas – pilotiniai diegimai realiuose objektuose, kurie turėtų parodyti, kiek praktikoje galima sumažinti šildymo ir vėsinimo poreikį bei pagerinti vidaus mikroklimatą.

  • „Circle“ susitarė su „Chelsea“: nuo 2026–2027 sezono marškinėlius puoš USDC ženklas

    „Circle“ susitarė su „Chelsea“: nuo 2026–2027 sezono marškinėlius puoš USDC ženklas

    Stabiliosios kriptovaliutos USDC leidėja „Circle“ sudarė rėmimo sutartį su Anglijos „Premier“ lygos klubu „Chelsea“ ir taps pagrindine partnerė bei marškinėlių priekinės dalies rėmėja. Apie susitarimą pranešta penktadienį, o USDC ir „Circle“ ženklinimas atsiras vyrų, moterų ir akademijos komandų aprangose nuo 2026–2027 sezono.

    Sandoris skelbiamas tuo metu, kai stabiliosios kriptovaliutos vis plačiau naudojamos atsiskaitymams ir tarptautiniams pervedimams, o rinkoje dominuoja su JAV doleriu susieti aktyvai. Viešai skelbiamais duomenimis, bendra JAV doleriu susietų stabiliojo kurso kriptovaliutų pasiūla siekia apie 292 mlrd. eurų, o didžiausią dalį joje sudaro USDT ir USDC.

    Sporto rėmimo banga grįžta

    Kriptovaliutų bendrovės pastaraisiais metais vėl aktyviau grįžta į sporto rėmimo rinką, nors po 2022 metų rinkos nuosmukio dalis prekės ženklų buvo pristabdę brangias kampanijas. Didelio matomumo sutartys futbolo ir kitose sporto šakose laikomos būdu greitai pasiekti pasaulinę auditoriją, tačiau kartu jos kelia ir reputacinių rizikų klausimų.

    Jungtinėje Karalystėje priežiūros institucijos anksčiau yra įspėjusios klubus atsakingai vertinti rėmimo sutartis su neautorizuotomis kriptovaliutų įmonėmis, atkreipiant dėmesį į finansinių nusikaltimų ir vartotojų apsaugos rizikas. „Circle“ teigia turinti Jungtinėje Karalystėje suteiktą elektroninių pinigų leidėjo licenciją, todėl gali veikti pagal vietos reguliavimo reikalavimus.

    Ką sako abi pusės

    „USDC kūrėme tikėdami, kad pinigai turėtų veikti sklandžiai visiems ir visur, taip, kaip veikia internetas“, – sakė „Circle“ vadovas Jeremy Allaire.

    „Ši partnerystė leidžia „Chelsea“ atsidurti futbolo skaitmeninės evoliucijos priešakyje“, – sakė „Chelsea“ prezidentas Jasonas Gannonas.

    Susitarimo vertė ir trukmė viešai neatskleidžiamos. Vis dėlto tokio masto sandoris paprastai reiškia ne tik logotipą ant aprangos, bet ir ilgalaikius rinkodaros projektus, skaitmeninių atsiskaitymų eksperimentus bei bendras kampanijas, orientuotas į globalią sirgalių bazę.

    „Chelsea“ 2026–2027 sezoną pradėjo rungtyniaudama be marškinėlių rėmėjo, o „Circle“ ir USDC ženklinimas turėtų atsirasti vėliau, jau įsigaliojus sutarties laikotarpiui. Klubas yra vienas geriausiai atpažįstamų prekės ženklų pasauliniame futbole, todėl „Circle“ tai tampa reta proga pristatyti stabiliosios kriptovaliutos idėją milijonams žiūrovų vienoje didžiausių sporto scenų.

  • „Revier Therapeutics“ startuoja su 6 mln. eurų: taikinyje širdies nepakankamumas ir aterosklerozė

    „Revier Therapeutics“ startuoja su 6 mln. eurų: taikinyje širdies nepakankamumas ir aterosklerozė

    Heidelberge įsikūrusi biotechnologijų bendrovė „Revier Therapeutics“ oficialiai pradėjo veiklą ir pranešė užbaigusi pradinio etapo investicijų raundą, kuriame pritraukė 6 mln. eurų. Įmonė kuria ligą modifikuojančius vaistus kardiometabolinėms ligoms, o pirmieji projektai orientuoti į širdies ir kraujagyslių riziką.

    Finansavimo raundui vadovavo KHAN Technology Transfer Fund II, taip pat prisidėjo High-Tech Gründerfonds (HTGF), VORNvc ir privatūs investuotojai per Revier Invest Heidelberg. Bendrovė teigia, kad lėšos bus naudojamos ikiklinikinių programų spartinimui ir komandos plėtrai, įskaitant klinikinių ir operacinių funkcijų stiprinimą.

    Naujasis taikinys: IIa klasės HDAC

    „Revier Therapeutics“ savo strategijos pagrindu įvardija selektyvų IIa klasės histonų deacetilazių (HDAC) slopinimą. Šie fermentai dalyvauja genų raiškos reguliavime ir, kaip rodo pastarųjų metų akademiniai tyrimai, gali būti susiję su patologiniais procesais širdies ir metabolinėse ligose.

    Įmonė pabrėžia, kad kuria geriamuosius mažos molekulinės masės junginius, kurie turėtų slopinti būtent ligą skatinančią fermentinę veiklą, kartu išsaugant svarbias fiziologines funkcijas. Toks selektyvumo siekis iš dalies yra atsakas į ankstesnės kartos platesnio veikimo HDAC inhibitorių patirtį, kai dėl poveikio kelioms HDAC klasėms klinikinį pritaikomumą ribodavo nepageidaujami reiškiniai.

    Ką planuoja daryti su investicija

    Bendrovės teigimu, jos pirmosios dvi programos nukreiptos į širdies nepakankamumą su išlikusia išstūmimo frakcija ir į aterosklerozinę širdies ir kraujagyslių ligą. Abi sritys laikomos didelės nepatenkintos medicininės paklausos zonomis, nes daliai pacientų trūksta tikslinių, ilgalaikį poveikį užtikrinančių gydymo sprendimų.

    „Nepaisant reikšmingos pažangos širdies ir kraujagyslių medicinoje, milijonai pacientų vis dar turi ribotas tikslines gydymo galimybes. Manome, kad naujos kartos kardiometaboliniai vaistai turi spręsti ligą lemiančią biologiją, kad pacientams būtų užtikrinti ilgalaikiai sprendimai“, – sakė „Revier Therapeutics“ bendraįkūrėja ir vadovė profesorė Eva van Rooij.

    „Pirmos kartos HDAC inhibitoriai plačiai veikė kelias HDAC klases ir dėl to pasireikšdavo dozę ribojantys šalutiniai poveikiai. „Revier“ junginiai selektyviai taiko IIa klasės HDAC, siekiant terapinio efektyvumo išlaikant palankesnį saugumo profilį“, – sakė mokslinis bendrovės įkūrėjas profesorius Johannes Backs.

    Investuotojų vertinimu, selektyvus požiūris gali padėti išnaudoti HDAC biologijos potencialą ir kartu išvengti ankstesnių metodų ribotumų. Pasak KHAN Technology Transfer Fund II atstovo Michaelio Hamacherio, tai gali atverti kelią ligą modifikuojantiems sprendimams ir keisti įprastą gydymo praktiką, jei ikiklinikiniai rezultatai sėkmingai persikels į klinikinius tyrimus.

    Artimiausiu metu „Revier Therapeutics“ ketina koncentruotis į ikiklinikinių duomenų paketų stiprinimą, kandidatų atranką ir pasirengimą pirmiesiems klinikiniams etapams. Biotechnologijų rinkoje tai dažniausiai reiškia intensyvią toksikologinių, farmakokinetinių ir veiksmingumo tyrimų programą, kuri lemia, ar projektai bus pakankamai brandūs tolimesniam finansavimui ir klinikinei plėtrai.

  • „Public Citizen“: investuotojai Trumpo kriptoversluose prarado 4,7 mlrd. eurų, jam – 1,4 mlrd.

    „Public Citizen“: investuotojai Trumpo kriptoversluose prarado 4,7 mlrd. eurų, jam – 1,4 mlrd.

    Su prezidentu Donaldu Trumpu siejamuose kriptovaliutų projektuose investuotojai patyrė mažiausiai 4,7 mlrd. eurų nuostolių, teigiama nevyriausybinės organizacijos „Public Citizen“ ataskaitoje. Tuo pat metu pats Trumpas 2025 metais iš kriptoverslų galėjo gauti bent 1,4 mlrd. eurų pajamų, nurodoma jo finansinėse deklaracijose.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad didžioji dalis minimos 4,7 mlrd. eurų sumos yra nerealizuoti nuostoliai. Tai reiškia, kad turto vertė sumažėjo, tačiau investuotojai nebūtinai pardavė turimus žetonus ir nuostolis dar nėra galutinai įtvirtintas sandoriu.

    Didžiausias smūgis – memecoin TRUMP

    Anot „Public Citizen“, didžiausia nuostolių dalis siejama su memecoin TRUMP, kuris buvo pristatytas 2025 metų sausį, likus kelioms dienoms iki inauguracijos. Organizacijos vertinimu, apie 1 mln. iš maždaug 1,6 mln. mažmeninių piniginių, pirkusių žetoną decentralizuotose biržose, atsidūrė minuse, o bendra jų nuostolių suma siekia apie 3,2 mlrd. eurų.

    Skaičiuojama, kad tik apie 400 mln. eurų iš šių nuostolių buvo realizuota, kai investuotojai žetonus pardavė. Likusi dalis vertinama kaip popierinis nuostolis, priklausantis nuo to, ar ir kada turtas bus realizuotas.

    Ataskaitoje taip pat akcentuojama ankstyvųjų pirkėjų pranašumas: didžioji dalis mažmeninių investuotojų uždirbto pelno, kaip teigiama, teko piniginėms, kurios pirko per pirmąsias dvi žetono prekybos dienas. Tuo metu vėliau prisijungę investuotojai dažniau patyrė nuostolių, nes kaina po piko smarkiai krito.

    Kitos kryptys: WLFI, „Trump Media“ ir skaitmeninės kortelės

    „Public Citizen“ nurodo, kad reikšminga nuostolių dalis priskiriama projektui World Liberty Financial, kurio ekosistemoje minimi mažiausiai 1 mlrd. eurų nuostoliai. Ši suma apima ir viešai listinguotos bendrovės AI Financial Corp. vertės kritimą po partnerystės su projektu, teigiama ataskaitoje.

    Atskirai įvardijamas ir „Trump Media“ bitkoinų rezervas, kurio vertės kritimas, „Public Citizen“ skaičiavimu, sudaro apie 450 mln. eurų popierinių nuostolių. Ataskaitoje teigiama, kad bendrovė buvo sukaupusi 9 477 bitkoinus, o jų įsigijimo savikaina viršijo tuo metu rinkoje fiksuotą vertę.

    Organizacija taip pat įvertino nuostolius, kuriuos patyrė pirkėjai, įsigiję kelias Trumpo skaitmeninių kolekcinių kortelių serijas: bendra suma siekia apie 9,3 mln. eurų. Tuo metu su JAV doleriu susietiems žetonams atskirų investuotojų nuostolių nepriskirta, nes jie išlaikė susiejimą.

    Ką reiškia šie skaičiai investuotojams

    Tokio pobūdžio ataskaitos primena, kad memecoin ir panašių projektų kainos dažnai pasižymi itin dideliu nepastovumu, o pelno ir nuostolių pasiskirstymas paprastai nėra tolygus. Rinkose, kuriose vyrauja spekuliacija, ankstyvieji dalyviai dažniau fiksuoja pelną, o vėlyvieji pirkėjai rizikuoja likti su nuvertėjusiu turtu.

    „Public Citizen“ ataskaita iškelia ir interesų konflikto klausimą, kai su aukšto rango politiniais veikėjais siejami projektai pritraukia masinį dėmesį bei kapitalą. Vis dėlto reali investuotojų patirtis priklauso nuo įėjimo kainos, likvidumo ir to, ar nuostoliai tampa realizuoti pardavus turtą.

    „Trumpo žetonai buvo priskirti jo bendrovei, o kita jo pajamų dalis galėjo būti gauta per licencijavimo mokesčius, kuriems nereikėjo asmeninių investicijų“, – sakė „Public Citizen“.

  • Mastrihtėje įsikūrusi „Clementine“ pritraukė 1,7 mln. eurų: DI agentas keičia klausos klinikų darbą

    Mastrihtėje įsikūrusi „Clementine“ pritraukė 1,7 mln. eurų: DI agentas keičia klausos klinikų darbą

    Nyderlandų Mastrihtėje įsikūręs sveikatos technologijų startuolis „Clementine“ pritraukė 1,7 mln. eurų siekiančią pradinę investiciją. Bendrovė kuria platformą, kuri, pasitelkdama DI, padeda klausos klinikoms efektyviau paversti užklausas realiais vizitais ir mažinti administracinę naštą.

    Investicijų etapui vadovavo Amsterdame veikiantis ankstyvos stadijos „Healthy.Capital“, investuojantis į sveikatos technologijų sprendimus. Pasak investuotojų, „Clementine“ stiprybė yra aiškiai į sveikatos priežiūros procesus orientuota platformos strategija ir potencialas augti tarptautiniu mastu.

    DI agentas „Matthew“ klinikoms ir pacientams

    Pagrindinis „Clementine“ produkto elementas yra DI pagrįstas klausos priežiūros agentas „Matthew“, skirtas bendrauti su potencialiais pacientais visą parą. Sprendimo idėja paprasta: dalis žmonių, susiduriančių su klausos prastėjimu, delsia kreiptis pagalbos, o klinikos ne visuomet spėja laiku atsakyti į visas užklausas.

    „Matthew“ sugeba atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus, paaiškinti procesą, padėti žmogui apsispręsti ir nukreipti į tinkamą paslaugą ar vizito registraciją. Klinikai tai reiškia daugiau laiko specialistams ir mažiau rutininio darbo registratūrai, o pacientui – greitesnį ir aiškesnį kelią iki konsultacijos.

    „Klinikoms nereikia daugiau užklausų, joms reikia geresnių pokalbių tinkamu momentu“, – sakė „Clementine“ įkūrėjas ir vadovas Vince van de Weijer.

    Kodėl rinka auga greitai

    „Clementine“ teigimu, pasaulyje su klausos praradimu susiduria apie 1,5 mlrd. žmonių, o didelė dalis jų pagalbos taip ir neieško. Praktikoje tai dažnai lemia keli veiksniai: stigma, neaiškumas, ką daryti pirmiausia, taip pat ilgas delsimas, kol problema pripažįstama ir pradedama spręsti.

    Pastaraisiais metais sveikatos priežiūroje ryškėja tendencija didinti paslaugų prieinamumą per nuotolinę komunikaciją ir automatizuotą pirminį kontaktą. Tokie sprendimai kaip virtualūs asistentai ar skambučių bei registracijų automatizavimas tampa būdu sumažinti eiles ir geriau paskirstyti personalo laiką, tačiau kartu reikalauja griežtų duomenų apsaugos ir patikimumo standartų.

    Kam bus skiriamos lėšos

    „Clementine“ planuoja pritrauktas lėšas skirti DI galimybių plėtrai ir partnerystėms su klausos klinikomis bei kitomis sveikatos priežiūros organizacijomis. Bendrovė taip pat pabrėžia, kad sprendimas kuriamas remiantis elgsenos mokslo įžvalgomis, siekiant padėti žmogui įveikti emocines ir praktines kliūtis, kurios dažnai stabdo nuo pirmo žingsnio.

    Įmonė jau anksčiau skelbė apie komercinės veiklos plėtrą per partnerystę su rinkodaros agentūra „Zoolstra“, dirbančia su klausos klinikomis JAV ir Kanadoje. Tai rodo, kad startuolis iš karto taikosi į tarptautinę rinką, kurioje klinikų konkurencija didelė, o paciento kelio valdymas tampa esmine verslo dalimi.

    „Clementine“ įkurta 2024 metais ir savo sprendimą pristato kaip specializuotą platformą klausos priežiūros sektoriui. Augant DI naudojimui sveikatos paslaugose, investuotojų dėmesys vis dažniau krypsta į nišinius įrankius, kurie ne tik automatizuoja bendravimą, bet ir tiesiogiai gerina paslaugų teikimo procesus.

  • IREN planuojamos 23–28 mlrd. eurų DI investicijos išgąsdino rinką: analitikai mato kitą vaizdą

    IREN planuojamos 23–28 mlrd. eurų DI investicijos išgąsdino rinką: analitikai mato kitą vaizdą

    Bitkoinų kasėja ir skaičiavimo infrastruktūros plėtotoja IREN paskelbė, kad 2027 finansiniais metais planuoja reikšmingai didinti DI debesijos verslo mastą, o investicijų apimtis gali siekti apie 23–28 mlrd. eurų. Tyrimų ir tarpininkavimo bendrovės „Bernstein“ analitikai teigia, kad būtent šis didelis kapitalo išlaidų skaičius galėjo išgąsdinti investuotojus.

    Pasak „Bernstein“, rinkos reakcija gali neatskleisti viso paveikslo, nes kartu gerėja vieneto ekonomika ir trumpėja investicijų atsipirkimo laikas. Analitikai skaičiuoja, kad GPU infrastruktūros investicijos dabar gali atsipirkti maždaug per dvejus metus, kai anksčiau atsipirkimas buvo arčiau trejų metų.

    Rezultatai: augančios pajamos, bet didelis nuostolis

    IREN 2026 finansinių metų ataskaitoje nurodė, kad DI debesijos paslaugų pajamos išaugo beveik aštuonis kartus ir pasiekė apie 110 mln. eurų. Tuo metu bitkoinų kasimo pajamos sudarė apie 493 mln. eurų ir buvo maždaug 19 proc. didesnės nei prieš metus.

    Bendros įmonės pajamos per metus pakilo iki maždaug 604 mln. eurų, tačiau bendrovė patyrė apie 600 mln. eurų grynąjį nuostolį. IREN tai siejo su maždaug 546 mln. eurų vertės turto nurašymais, kai dalis kasimo įrangos buvo išmontuota ir atlaisvinta infrastruktūra DI debesijos plėtrai.

    Kontraktai ir kainodara: kiek uždirbama iš megavato

    „Bernstein“ vertinimu, pagal ankstesnius susitarimus IREN iš vieno IT megavato generuodavo apie 9 mln. eurų metinių pajamų, tačiau naujesni trejų metų kontraktai jau gali viršyti 18 mln. eurų. Analitikai taip pat teigia, kad bendrovė derasi dėl 3–5 metų trukmės sutarčių, kuriose kainodara galėtų artėti prie 23 mln. eurų už IT megavatą.

    „Bernstein“ nurodo, kad IREN turi didelę dalį pajėgumų jau užpildytą sutartimis, o derybos dėl vėlesnių laikotarpių tęsiasi. Pasak analitikų, įmonės kontraktų portfelis ir planuojami susitarimai gali reikšmingai padėti finansuoti plėtrą, tačiau investuotojams vis dar svarbiausia išlieka aiškumas dėl kapitalo poreikio ir grąžos.

    Kodėl tai svarbu rinkai

    DI infrastruktūros bumas didina skaičiavimo resursų paklausą, o kartu auga ir energijos bei tinklo prijungimo svarba. Dėl ilgų elektros tinklų prijungimo terminų ir lėto naujų duomenų centrų įvedimo į rinką kai kurios įmonės, jau turinčios parengtą energetinę infrastruktūrą, gali įgyti pranašumą, nes pajėgumus galima greičiau perorientuoti į DI apkrovas.

    IREN atvejis atskleidžia ir platesnę tendenciją: kriptovaliutų kasėjai vis dažniau ieško alternatyvių pajamų šaltinių, o dalį infrastruktūros bando pritaikyti didelės galios skaičiavimams. Vis dėlto didelės apimties plėtra reiškia ir didesnę finansavimo, vykdymo bei ciklo riziką, todėl rinkos reakcija į dešimčių milijardų eurų planus išlieka jautri.

    „Didelis kapitalo išlaidų skaičius galėjo išgąsdinti rinką, tačiau investuotojai gali nepakankamai įvertinti gerėjančią vieneto ekonomiką ir greitesnį papildomų investicijų atsipirkimą“, – teigė „Bernstein“ analitikai.