Category: Finansai

  • Kripto ekosistemų naujienos: kas skatina blokų grandinės diegimą ir kur bręsta kitas augimas

    Kripto ekosistemų naujienos: kas skatina blokų grandinės diegimą ir kur bręsta kitas augimas

    Kripto ekosistemų naujienos vis dažniau sukasi ne apie kainų šuolius, o apie realų blokų grandinės pritaikymą: mokėjimus, turto tokenizaciją, tapatybės sprendimus ir duomenų saugą. Rinka išlieka jautri reguliavimui ir technologiniams atnaujinimams, todėl dėmesys krypsta į tai, kas veikia praktikoje.

    Europos Sąjungoje aiškesnės taisyklės atsiranda per MiCA reglamentą, kuris standartizuoja reikalavimus kripto turto paslaugų teikėjams ir daliai žetonų leidėjų. Tai mažina teisinį neapibrėžtumą, tačiau kartu kelia naujų pareigų dėl licencijavimo, rizikų valdymo ir vartotojų informavimo.

    Technologijų pusėje svarbiausia tendencija yra mastelio didinimas: daugėja 2 lygio sprendimų ir atnaujinimų, kurie leidžia pigiau ir greičiau vykdyti operacijas, išlaikant saugumą. Toks progresas ypač svarbus decentralizuotoms finansų paslaugoms ir mokėjimams, kur vartotojai tikisi patirties, panašios į įprastas finansines programėles.

    Lygiagrečiai stiprėja institucinė kryptis: tradicinės finansų įstaigos testuoja blokų grandinę atsiskaitymams, vertybinių popierių ir fondų vienetų tokenizacijai. Tokenizacija dažnai pristatoma kaip būdas supaprastinti apskaitą, sumažinti tarpininkų grandinę ir atverti galimybę smulkesniems investuotojams, tačiau praktikoje sėkmę lems likvidumas ir suderinamumas su teisės normomis.

    Ne mažiau svarbus klausimas yra vartotojų apsauga ir saugumas: įsilaužimai, sukčiavimas ir klaidos išmaniosiose sutartyse išlieka viena didžiausių kliūčių masinei plėtrai. Dėl to auga auditų, rezervų įrodymo praktikų ir rizikų kontrolės svarba, o projektai, kurie skaidriai komunikuoja saugumo priemones, dažniau pritraukia ilgalaikį kapitalą.

    Artimiausiu metu kripto ekosistemų augimą greičiausiai lems ne vienas „stebuklingas“ projektas, o keli sutampantys veiksniai: aiškesnis reguliavimas, geresnė vartotojo patirtis, patikimesnė infrastruktūra ir aiškios realios naudos. Kuo daugiau sprendimų bus integruota į kasdienes finansines paslaugas, tuo mažiau blokų grandinė atrodys kaip nišinė technologija.

    Šaltiniai:
    https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2023/1114/oj
    https://www.consilium.europa.eu/en/policies/crypto-assets/
    https://ethereum.org/en/roadmap/

  • „Ethereum Foundation“ pardavė 10 000 ETH „Bitmine“ už 22 mln. eurų: kam skiriami pinigai

    „Ethereum Foundation“ pardavė 10 000 ETH „Bitmine“ už 22 mln. eurų: kam skiriami pinigai

    „Ethereum Foundation“ pranešė užbaigusi ne biržoje (OTC) sudarytą 10 000 ether (ETH) pardavimo sandorį su „Bitmine Immersion Technologies“, kurios kriptoturto iždui vadovauja valdybos pirmininkas Tomas Lee. Vidutinė sandorio kaina siekė 2 387 JAV dolerius už vienetą, o visa suma sudaro apie 22 mln. eurų.

    Fondas nurodė, kad gautos lėšos bus skirtos pagrindinėms veikloms finansuoti: protokolo tyrimams ir plėtrai, ekosistemos vystymui, bendruomenės dotacijoms bei kitoms programoms. Tai vienas iš periodiškų fondo žingsnių, kuriais siekiama užtikrinti stabilų veiklos finansavimą nepriklausomai nuo rinkos ciklų.

    Operacijų finansavimas ir kritika

    Pastarasis pardavimas įvyko netrukus po ankstesnio fondo sprendimo dalį ETH konvertuoti į stabilias monetas, kad būtų padengtos tyrimų, dotacijų ir kitos ekosistemos išlaidos. Tokia praktika kripto rinkose įprasta, tačiau „Ethereum Foundation“ istorijoje ji ne kartą sulaukė kritikos, ypač rinkai jautriais laikotarpiais, kai didesni pardavimai gali būti interpretuojami kaip spaudimas kainai.

    Reaguodamas į viešas diskusijas, fondas pastaraisiais metais viešino planus mažinti tiesioginių ETH pardavimų poreikį. Tarp svarstomų ir taikomų priemonių minimos alternatyvos, kurios galėtų generuoti pajamų srautus, pavyzdžiui, kapitalo panaudojimas decentralizuotose finansų sistemose ir ETH stakingas.

    „Bitmine“ didina ETH atsargas

    „Bitmine Immersion Technologies“ šiuo sandoriu papildė savo ETH rezervą ir toliau stiprina pozicijas kaip viena didžiausių viešai listinguojamų bendrovių, kaupiančių ethereum. Bendrovė šią savaitę skelbė turinti 4 976 485 ETH, tai sudaro apie 4,12 proc. visos ether pasiūlos.

    Įmonė jau anksčiau pirko ETH iš „Ethereum Foundation“ ne biržoje: praėjusį mėnesį ji įsigijo 5 000 ETH už maždaug 10 mln. JAV dolerių, tai yra apie 9 mln. eurų. Tokie OTC sandoriai dažnai pasirenkami siekiant sumažinti tiesioginį poveikį rinkos kainai, palyginti su pardavimu atvirose biržose.

    Kontekstas rinkoje

    Sandorio paskelbimo metu ETH kaina buvo kiek žemesnė ir rinkoje fiksuotas nedidelis dienos kritimas. Vis dėlto kriptoturto rinkose trumpalaikiai svyravimai dažnai susiję ne su vienu įvykiu, o su bendra likvidumo, makroekonominių lūkesčių ir investuotojų pozicionavimo dinamika.

    „Ethereum Foundation“ veiksmai išlieka svarbūs stebėtojams dėl dviejų priežasčių: fondas turi reikšmingą ETH rezervą, o jo finansavimo sprendimai signalizuoja apie tai, kaip planuojamas ilgalaikis protokolo vystymas. Tuo pat metu didėjančios institucijų ir viešų bendrovių ETH pozicijos rodo augantį interesą laikyti ether kaip strateginį skaitmeninį turtą.

    Šaltiniai:

    https://x.com/ethereumfndn/status/2047685166966161659

    https://www.theblock.co/post/398096/tom-lee-says-crypto-winter-is-much-closer-to-ending-as-bitmine-buys-another-101627-eth

    https://www.theblock.co/post/396728/ethereum-foundation-swaps-5000-eth-stablecoins-operational-grant-funding

    https://www.theblock.co/post/393614/ethereum-foundation-sells-5000-eth-to-tom-lees-bitmine-in-10-million-otc-deal

  • Centrinių bankų naujienos: palūkanų kryptis aiškėja, bet kada atpigs paskolos ir indėliai?

    Centrinių bankų naujienos: palūkanų kryptis aiškėja, bet kada atpigs paskolos ir indėliai?

    Pasaulio centriniai bankai pastaraisiais mėnesiais siunčia aiškesnes užuominas dėl palūkanų normų krypties, tačiau skirtinguose regionuose tempai išlieka nevienodi. Rinkos labiausiai stebi, kada sprendimai realiai persiduos į būsto paskolų įmokas, verslo finansavimo kainą ir indėlių grąžą.

    Euro zonoje Europos Centrinis Bankas vertina infliacijos lėtėjimą ir atlyginimų dinamiką, o sprendimus grindžia duomenimis, o ne iš anksto pažadėtu grafiku. Tai reiškia, kad net ir pradėjus mažinimo ciklą palūkanos gali kristi palaipsniui, o bankų siūlomos paskolų maržos ir indėlių palūkanos prisitaikys nevienodu greičiu.

    „Sprendimai bus priimami posėdis po posėdžio, remiantis gaunamais duomenimis“, – sakė ECB vadovė Christine Lagarde.

    Jungtinėse Amerikos Valstijose Federalinis rezervų bankas išlaiko atsargų toną, nes infliacijos rodikliai ir darbo rinka vis dar kelia klausimų, ar kainų augimas tvariai grįžta į tikslą. Dėl to finansų rinkos nuolat pervertina momentą, kada prasidės mažinimai, o tai atsispindi obligacijų pajamingumuose ir bankų skolinimosi kainoje.

    „Mums reikia daugiau pasitikėjimo, kad infliacija tvariai juda link 2 proc. tikslo“, – sakė Federalinio rezervų banko vadovas Jerome Powell.

    Jungtinėje Karalystėje Anglijos bankas taip pat akcentuoja infliacijos ir paslaugų kainų inerciją, todėl palūkanų mažinimo pradžia gali būti nukelta, jei kainų spaudimas neatslūgs. Japonijoje situacija kitokia: ten centrinis bankas po ilgo itin žemų palūkanų laikotarpio žengė normalizavimo kryptimi, o tai keičia pasaulinį likvidumo foną.

    Lietuvos gyventojams ir įmonėms didžiausias praktinis klausimas yra paskolų su kintamomis palūkanomis kaina, nes ji tiesiogiai priklauso nuo tarpbankinių palūkanų euro zonoje. Net jei bazinės normos pradės mažėti, greičiausias efektas paprastai matomas ten, kur palūkanos perskaičiuojamos kas 3, 6 ar 12 mėnesių, o fiksuotų palūkanų paskolose pokyčiai dažniau atsiranda per naujų sutarčių kainodarą.

    Indėlių palūkanos dažniausiai reaguoja lėčiau ir priklauso ne tik nuo centrinių bankų normų, bet ir nuo bankų tarpusavio konkurencijos bei lėšų poreikio. Todėl laikotarpiais, kai rinkose daug neapibrėžtumo, indėlių pasiūlymai gali skirtis labiau nei bazinių palūkanų pokyčiai, o gyventojai dažniau lygina terminus ir sąlygas.

    Pastaruoju metu prie rinkos analizės prisideda ir dirbtinis intelektas bei automatizuoti modeliai, kurie greičiau apdoroja makroekonominius duomenis ir centrinių bankų komunikaciją. Vis dėlto net pažangūs DI sprendimai negali pašalinti pagrindinio rizikos veiksnio: netikėtų infliacijos šuolių, geopolitinių sukrėtimų ar energijos kainų pokyčių, kurie priverčia centrinius bankus keisti toną.

    Artimiausiu metu investuotojai ir skolininkai didžiausią dėmesį skirs infliacijos, darbo rinkos ir ekonomikos augimo rodikliams, nes jie lems, ar palūkanų mažinimas bus nuoseklus, ar pertraukiamas. Praktinis patarimas skolininkams išlieka tas pats: vertinti ne vien tik bazinių palūkanų prognozes, bet ir sutarties perskaičiavimo periodą, maržą bei asmeninį atsparumą įmokų svyravimams.

    Šaltiniai:
    https://www.ecb.europa.eu/press/pressconf/html/index.en.html
    https://www.federalreserve.gov/monetarypolicy/fomccalendars.htm
    https://www.bankofengland.co.uk/monetary-policy-summary-and-minutes
    https://www.boj.or.jp/en/mopo/mpmdeci/index.htm

  • JAV Teisingumo departamentas nutraukė tyrimą dėl Powello: kelias Warshui į FED ir palankesnė kripto kryptis

    JAV Teisingumo departamentas nutraukė tyrimą dėl Powello: kelias Warshui į FED ir palankesnė kripto kryptis

    JAV Teisingumo departamentas nutraukė baudžiamąjį tyrimą dėl Federalinio rezervo sistemos vadovo Jerome’o Powello. Šis sprendimas mažina politinę įtampą Vašingtone ir sudaro prielaidas Senatui sparčiau judėti tvirtinant naują centrinio banko vadovą Keviną Warshą.

    Tyrimas buvo susijęs su įtarimais dėl galimai neteisingų pareiškimų apie Federalinio rezervo būstinės renovacijos aplinkybes. Apie tyrimo uždarymą viešai pranešė Kolumbijos apygardos JAV prokuratūros vadovė Jeanine Pirro.

    Sprendimas paskelbtas praėjus kelioms dienoms po K. Warsho klausymo Senate, kuriame jis dalyvavo kaip kandidatas į Federalinio rezervo sistemos vadovus. Klausymo metu jis akcentavo, kad skaitmeninis turtas jau yra integruotas į JAV finansų sektorių ir, jo vertinimu, tapo jo kasdienės veiklos dalimi.

    „Skaitmeninis turtas jau yra JAV finansinių paslaugų industrijos audinio dalis“, – sakė Kevinas Warshas.

    Politiniu požiūriu tyrimo nutraukimas gali būti svarbus dėl Senato bankininkystės komiteto nario Thomo Tilliso pozicijos. Jis anksčiau buvo viešai siejęs paramą K. Warsho kandidatūrai su tyrimo pabaiga, todėl sprendimas užverti bylą padidina tikimybę, kad balsų Senato tvirtinime pakaks.

    Rinkos dalyviai šį žingsnį vertina ir platesniame kontekste: atlaisvinus politinį „kamštį“ dėl Federalinio rezervo vadovybės, komitetas teoriškai galėtų greičiau grįžti prie kripto rinkos reguliavimo klausimų. Pastaraisiais metais JAV Kongrese intensyviai diskutuojama, kaip aiškiau atskirti skirtingas skaitmeninio turto kategorijas, sustiprinti vartotojų apsaugą ir tuo pačiu išlaikyti inovacijų tempą.

    Vienas dažniausiai minimas scenarijus – kad po vadovybės klausimo išsprendimo komitetas galėtų imtis vadinamojo Clarity Act svarstymo procedūrų. Tokią seką viešai aptarė ir „Grayscale“ tyrimų vadovas Zachas Pandlas, teigęs, kad tai galėtų tapti logišku kitu politiniu žingsniu.

    Federalinio rezervo vadovų kaita finansų rinkoms svarbi ne tik dėl palūkanų normų ar infliacijos valdymo krypties. Pastaruoju metu itin daug dėmesio skiriama tam, kaip centrinis bankas ir kitos institucijos vertins stabilias monetas, skaitmeninio turto infrastruktūrą bei bankų ir kripto sektoriaus sąveiką, ypač mokėjimų ir atsiskaitymų srityje.

    Kol kas nėra aišku, kokius konkrečius reguliavimo sprendimus K. Warshas remtų tapęs Federalinio rezervo sistemos vadovu, tačiau jo retorika Senate signalizuoja pragmatiškesnį požiūrį į skaitmeninio turto vaidmenį finansų sistemoje. Tuo pat metu bet kokia JAV kripto rinkos reguliavimo pažanga priklausys ne tik nuo Federalinio rezervo, bet ir nuo Kongreso, Vertybinių popierių ir biržos komisijos bei kitų priežiūros institucijų sprendimų.

    Šaltiniai:
    https://www.theblock.co/post/398364/fed-pick-warsh-backs-cryptos-place-in-finance-as-warren-raises-sock-puppet-concerns-in-hearing
    https://www.theblock.co/post/398498/crypto-bill-nears-stablecoin-rewards-breakthrough-ethics-concerns-resurface
    https://x.com/USAttyPirro/status/2047679907312939264

  • Tenesis uždraudė kriptovaliutų bankomatus visoje valstijoje: griežtas smūgis sukčiams

    Tenesis uždraudė kriptovaliutų bankomatus visoje valstijoje: griežtas smūgis sukčiams

    Tenesis tapo antrąja JAV valstija, kuri visiškai uždraudė kriptovaliutų bankomatus. Nuo šiol už tokių įrenginių laikymą ar eksploatavimą bet kur valstijoje gresia baudžiamoji atsakomybė už nusižengimą.

    Gubernatorius Billas Lee balandžio 13 dieną pasirašė Atstovų Rūmų įstatymo projektą HB2505, kuris buvo priimtas vienbalsiai abiejuose parlamento rūmuose. Įstatymas įsigalios liepos 1 dieną, o jo taikymas apima ne tik operatorius, bet ir verslus, kurie leidžia įrenginius statyti savo patalpose.

    Kas konkrečiai uždrausta?

    Įstatymas draudžia įrengti ir valdyti vadinamuosius virtualios valiutos kioskus, dažniau atpažįstamus kaip bitkoinų ar kitų kriptovaliutų bankomatai. Tokie įrenginiai dažnai būna degalinėse, mažose parduotuvėse ar prekybos centruose.

    Už pažeidimus numatyta A klasės nusižengimo atsakomybė, kuri gali reikšti iki vienerių metų laisvės atėmimo ir iki maždaug 2 300 eurų baudą. Suma perskaičiuota pagal apytikslį 2 500 JAV dolerių dydį.

    Kodėl valstijos griežtina taisykles?

    Nors kriptovaliutų bankomatai patys savaime nėra apgaulės priemonė, jie dažnai išnaudojami sukčiavimo schemose. Tipinis scenarijus, kurį aprašo ir JAV teisėsauga, kai sukčiai prisistato policijos ar institucijų darbuotojais, išgąsdina žmogų tariama skola ar gresiančiu areštu ir nukreipia jį prie bankomato atlikti pavedimą kriptovaliuta.

    FBI duomenimis, su kriptovaliutų kioskais siejami nuostoliai 2025 metais siekė beveik 360 000 000 eurų. Ypač dažnai nukenčia vyresnio amžiaus žmonės, todėl įstatymų leidėjai vis aktyviau ieško priemonių, kaip sumažinti tokio tipo apgavysčių mastą.

    Tenesis seka Indianos pavyzdžiu

    Iki šiol dauguma JAV valstijų rinkosi ne visišką draudimą, o griežtesnį reguliavimą: reikalavo licencijų operatoriams, nustatė dienos limitus ar įpareigojo suteikti papildomą informaciją vartotojams. Vis dėlto Tenesis pasirinko griežčiausią modelį, prisijungdamas prie Indianos, kuri tokį draudimą priėmė anksčiau.

    AARP duomenimis, vien per šiuos metus trisdešimt valstijų pateikė įstatymų projektus, susijusius su kriptovaliutų kioskais, o iki 2026 metų tokio pobūdžio teisės aktus buvo priėmusios 20 valstijų. Tai rodo, kad kriptovaliutų bankomatų tema iš nišinės technologinės diskusijos vis dažniau pereina į vartotojų apsaugos ir teisėsaugos prioritetų lauką.

    Tenesio sprendimas gali tapti svarbiu precedentu: jei draudimas pasiteisins mažinant sukčiavimo mastą, kitos valstijos gali rinktis ne vien reguliavimo stiprinimą, o visišką kriptovaliutų bankomatų atsisakymą.

    Šaltiniai:

    https://capitol.tn.gov/Bills/114/Bill/HB2505.pdf

    https://www.aarp.org/advocacy/crypto-atm-fraud-protections/

    https://law.justia.com/codes/tennessee/title-40/chapter-35/part-1/section-40-35-111/

    https://www.theblock.co/post/397134/fbi-says-crypto-related-fraud-losses-hit-record-11-4-billion-in-2025-with-seniors-bearing-the-brunt

    Indiana committee advances crypto ATM ban, weakened pension investment bill

  • Kripto reguliavimo kryptis ryškėja: ką naujos valdžios taisyklės reiškia investuotojams ir rinkai

    Kripto reguliavimo kryptis ryškėja: ką naujos valdžios taisyklės reiškia investuotojams ir rinkai

    Kriptovaliutų politikos ir reguliavimo naujienos vis dažniau lemia ne tik momentinius kainų svyravimus, bet ir tai, kaip sparčiai rinka bręsta. Valdžios sprendimai apima kriptovaliutų, decentralizuotų finansų ir kitų blokų grandinės sprendimų priežiūrą, o jų poveikį pirmiausia pajunta biržos, paslaugų teikėjai ir investuotojai.

    Pastaraisiais metais reguliuotojai daug dėmesio skiria pinigų plovimo prevencijai, klientų pažinimo reikalavimams ir sankcijų laikymuisi. Šie pokyčiai reiškia, kad kripto įmonėms tenka investuoti į atitiktį, o daliai vartotojų mažėja anonimiškumo lūkesčiai bei didėja patikrinimų apimtis.

    Europos Sąjungoje kripto rinkai svarbiausia kryptis siejama su MiCA reglamentu, kuris nustato vieningas taisykles kripto turto leidėjams ir paslaugų teikėjams. Praktikoje tai turėtų padėti aiškiau apibrėžti, kas ir kokiomis sąlygomis gali siūlyti kripto paslaugas, kaip turi būti informuojami klientai ir kokios taikomos vartotojų apsaugos priemonės.

    Jungtinėse Valstijose reguliavimo fonas išlieka fragmentuotas, o rinka jautriai reaguoja į institucijų veiksmus, susijusius su vertybinių popierių teisės taikymu ir priežiūros gairėmis. Tai išlaiko teisinę riziką daliai projektų ir lemia, kad kai kurios bendrovės renkasi konservatyvesnį produktų pristatymą arba veiklos geografiją.

    Reguliavimas paliečia ir decentralizuotus finansus, nors jų prigimtis kelia išskirtinių iššūkių. Diskusijose vis dažniau akcentuojama atsakomybė už protokolų kūrimą, valdymą ir vartotojų informavimą, o taip pat rizikų, susijusių su išmaniosiomis sutartimis ir stabiliosiomis monetomis, mažinimas.

    Investuotojams tai reiškia, kad vien techninė ar rinkos analizė tampa nepakankama: būtina sekti ir reguliavimo kalendorių. Didesnis aiškumas paprastai didina institucinių dalyvių susidomėjimą, tačiau trumpuoju laikotarpiu griežtesnės taisyklės gali suspausti pasiūlą, pakeisti mokesčių struktūrą ar apriboti tam tikras paslaugas.

    Šaltiniai:
    https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2023/1114/oj
    https://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2023/05/16/markets-in-crypto-assets-mica-eu-adopts-new-rules-for-crypto-assets/
    https://www.fatf-gafi.org/en/topics/virtual-assets.html

  • JAV sankcionuoja su Iranu siejamas kriptovaliutų pinigines: „Tether“ įšaldė 317 mln. eurų

    JAV sankcionuoja su Iranu siejamas kriptovaliutų pinigines: „Tether“ įšaldė 317 mln. eurų

    JAV Iždo departamentas paskelbė sankcijas kelioms kriptovaliutų piniginėms, kurias sieja su Iranu. Šis žingsnis pristatomas kaip dalis pastangų didinti ekonominį spaudimą Teheranui ir riboti režimo galimybes pasiekti tarptautinius finansų srautus.

    Apie sankcijas pranešta netrukus po to, kai stabiliosios kriptovaliutos emitentas „Tether“ įšaldė 344 mln. JAV dolerių vertės USDT. Perskaičiavus apytiksliu 0,92 euro kursu už JAV dolerį, tai sudaro apie 317 mln. eurų, o įšaldymas, kaip nurodyta, vyko derinant veiksmus su JAV Užsienio turto kontrolės biuru ir teisėsauga.

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas, kurio žodžius citavo CNN, akcentavo, kad taikomasi į finansinius kanalus, padedančius Iranui apeiti apribojimus. Sankcijų logika paprasta: identifikuoti piniginių adresus, juos įtraukti į sąrašus ir taip apsunkinti lėšų judėjimą kriptovaliutų infrastruktūroje.

    „Mes seksime pinigus, kuriuos Teheranas desperatiškai bando perkelti už šalies ribų, ir smogsime visoms finansinėms gyvybės linijoms, susijusioms su režimu“, – sakė Scottas Bessentas.

    Pasak CNN nurodomo šaltinio, įšaldytos lėšos buvo dviejose piniginėse, susijusiose su „Tron“ tinklu. Vienoje jų buvo apie 213 mln. JAV dolerių vertės USDT, kitoje apie 131 mln. JAV dolerių, o adresai buvo įtraukti į blokavimo sąrašus išmaniosios sutarties lygiu, taip apribojant galimybę perkelti turtą.

    Kontekstas rodo, kad kriptovaliutos Irano atveju seniai laikomos vienu iš būdų apeiti tarptautines sankcijas. Pastaraisiais metais Vakarų institucijos vis dažniau sankcionuoja ne tik asmenis ar įmones, bet ir konkrečius skaitmeninius identifikatorius, tokius kaip piniginių adresai, nes būtent per juos praktikoje juda lėšos.

    Analitikos bendrovė „Chainalysis“ yra skelbusi, kad kriptovaliutų turto apimtys Irane 2025 metais galėjo siekti 7,8 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 7,2 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat nurodo, kad reikšminga aktyvumo dalis siejama su Irano Islamo revoliucijos gvardija, kuri, pasak vertinimų, galėjo sudaryti maždaug pusę minimų apimčių.

    Kita detalė, kurią mini tarptautinė žiniasklaida, yra Irano bandymai išplėsti kriptoatsiskaitymų naudojimą. Tarp aptariamų pavyzdžių yra pranešimai apie galimybę priimti bitkoinus kaip atsiskaitymo formą už tranzito mokesčius, susijusius su laivyba Hormūzo sąsiauryje, nors praktinis mastas ir patikrinami duomenys apie tokių mokėjimų apimtis išlieka riboti.

    Rinkai tai dar vienas signalas, kad stabiliosios kriptovaliutos ir jų emitentai vis labiau tampa geopolitinių sprendimų dalimi. JAV institucijos pastaraisiais metais nuosekliai plečia sankcijų taikymą skaitmeniniams aktyvams, o kriptovaliutų sektorius, siekdamas išvengti rizikų, vis dažniau bendradarbiauja su reguliuotojais ir teisėsauga.

    Šaltiniai:

    https://www.theblock.co/post/398599/tether-freezes-344-million-in-usdt-on-tron-after-wallets-flagged-by-u-s-authorities

    Inside Iran’s Growing $7.8 Billion Crypto Ecosystem: IRGC Dominance and a Flight to Bitcoin Reflect Geopolitical Tensions and Domestic Unrest

  • Bitcoin bando atsigauti: ETF srautai, „Citigroup“ prognozės ir „Strategy“ planas kaupti 5 proc.

    Bitcoin bando atsigauti: ETF srautai, „Citigroup“ prognozės ir „Strategy“ planas kaupti 5 proc.

    Bitcoin kaina po kelių silpnesnių savaičių vėl rodo atsigavimo ženklus, o investuotojai ieško atsakymo, ar tai tik laikinas atšokimas, ar rimtesnio ciklo pradžia. Pastaruoju metu rinkos nuotaikas kaitina ir geopolitinė įtampa, ir JAV pinigų politikos neapibrėžtumas, todėl kriptovaliutų svyravimai išlieka dideli.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad kainai priartėjus prie maždaug 70 000 JAV dolerių ribos, bitkoinas vėl pradėtas lyginti su skaitmeniniu auksu. Vis dėlto kryptis nėra vienareikšmė: net ir trumpi kilimai neretai baigiasi greitu korekciniu kritimu, kai rinkoje pritrūksta pirkėjų impulso.

    ETF srautai ir palūkanų veiksnys

    Vienas svarbiausių pastarojo meto signalų ateina iš biržoje prekiaujamų fondų, susietų su bitkoinu. Per kelias pastarąsias savaites šie fondai fiksavo reikšmingus įplaukas, kurios siekė apie 2,8 milijardo eurų, o tai rodo, kad dalis investuotojų bando pirkti kainos dugne.

    Tuo pat metu matyti ir priešinga dinamika: ankstesniu laikotarpiu ETF buvo patyrę apie 3,7 milijardo eurų išplaukas, o didieji rinkos dalyviai, vadinamieji banginiai, mažino savo pozicijas. Tai sustiprina argumentą, kad rinka vis dar svyruoja tarp baimės ir godumo, o tvariam augimui reikia nuoseklaus paklausos palaikymo.

    Papildomu spaudimo tašku išlieka JAV centrinio banko laikysena. Kai palūkanos išlieka aukštos, rizikingesni aktyvai dažnai praranda dalį patrauklumo, nes investuotojai gauna geresnę grąžą iš saugesnių instrumentų, tokių kaip trumpalaikės obligacijos.

    Riba, kurią stebi techninė analizė

    Techninės analizės šalininkai išskiria kelis svarbius lygius. Jei kaina išsilaikytų aukščiau maždaug 74 000 JAV dolerių, atsirastų prielaidų testuoti aukštesnes zonas, o artimiausias reikšmingas pasipriešinimas formuojasi maždaug 80 600–85 000 JAV dolerių intervale.

    Neigiamu scenarijumi laikomas tvarus kritimas žemiau maždaug 68 000 JAV dolerių, nes tuomet sustiprėtų rizika grįžti į žemesnius kainos lygius. Analitikai įspėja, kad kriptovaliutų rinkoje judėjimai dažnai būna greiti, todėl slenksčiai gali būti pramušami per trumpą laiką.

    „Citigroup“ koreguoja prognozes, „Strategy“ didina apetitą

    Rinkos lūkesčius koreguoja ir didieji bankai. „Citigroup“ analitikai sumažino 12 mėnesių bitkoino kainos tikslą nuo 143 000 iki 112 000 JAV dolerių, argumentuodami lėtesnėmis reguliavimo iniciatyvomis JAV, silpnesniu tinklo aktyvumu ir kuklesnėmis ETF įplaukų prielaidomis.

    Perskaičiavus, banko bazinė prognozė atitinka maždaug 103 000 eurų, o ankstesnis tikslas buvo apie 132 000 eurų. Kraštutiniu, optimistiniu atveju minimas ir maždaug 152 000 eurų lygis, o pesimistiniu scenarijumi įvardijama maždaug 53 000 eurų kaina, jei ekonominė aplinka taptų recesinė.

    Institucinio intereso simboliu toliau išlieka „Strategy“, anksčiau žinoma kaip „MicroStrategy“. Bendrovė viešai deklaruoja siekį ilgainiui sutelkti itin reikšmingą bitkoinų kiekį ir pabrėžia, kad orientuojasi į ilgalaikį laikymą, o ne spekuliacinį pardavimą.

    Kontekstui svarbu ir tai, kad bitkoino pasiūla yra ribota, o emisijos tempą kas kelerius metus mažina halvingas. Vis dėlto rinkoje daugėja diskusijų, ar dideli, nuoseklūs korporacijų pirkimai ilgainiui nepradės daryti didesnės įtakos pasiūlos ir paklausos balansui nei vien ciklinis emisijos mažėjimas.

    Kasyba brangsta, dalis įmonių suka į DI

    Bitkoino ekosistemoje keičiasi ir kasėjų ekonomika: augant konkurencijai bei energijos sąnaudoms, dalis bendrovių ieško alternatyvių pajamų šaltinių. Viena ryškėjančių krypčių yra duomenų centrų infrastruktūros pritaikymas dirbtinis intelektas skaičiavimams, nes didelė dalis kasybos ūkių jau turi galingą elektros ir aušinimo bazę.

    Rinkos stebėtojai pastebi, kad toks persiorientavimas gali pakeisti kriptovaliutų sektoriaus struktūrą: dalis pajėgumų, kurie anksčiau buvo skirti tik kasybai, gali būti nukreipiami į kitus skaičiavimo poreikius. Tai svarbu ir investuotojams, nes kasėjų finansinė padėtis bei jų sprendimai dėl pardavimo dažnai veikia pasiūlą rinkoje.

    Artimiausiu metu bitkoino kryptį lems keli veiksniai vienu metu: ETF srautų tvarumas, JAV palūkanų normų trajektorija, reguliavimo aiškumo didėjimas ir institucinės paklausos realūs veiksmai. Dėl šios priežasties trumpalaikiai kainos šuoliai dar nebūtinai reiškia, kad krizė baigėsi, tačiau jie gali signalizuoti, kad rinka bando formuoti stabilesnį dugną.

    Šaltiniai:

    – https://www.federalreserve.gov/monetarypolicy/fomc.htm

    – https://www.sec.gov/news/pressreleases

    – https://www.cmegroup.com/markets/cryptocurrencies/bitcoin.html

    – https://ir.microstrategy.com/

  • Lenkija: kriptovaliutų turėtojų daugėja – jas turi 2,7 mln. suaugusių, ryškėja jaunimo šuolis

    Lenkija: kriptovaliutų turėtojų daugėja – jas turi 2,7 mln. suaugusių, ryškėja jaunimo šuolis

    Lenkijoje daugėja žmonių, turinčių kriptovaliutų: 2025 metų pabaigoje jas deklaravo apie 2,7 mln. suaugusiųjų, arba maždaug 12 proc. pilnamečių. Per metus tai yra apie 500 000 naujų turėtojų, o augimą labiausiai tempia jauniausios amžiaus grupės.

    Tyrimų duomenimis, kriptovaliutų žinomumas šalyje taip pat kyla: 2025 metų gruodį apie jas buvo girdėję 75 proc. suaugusių lenkų, kai prieš metus tokių buvo 71,9 proc. Palyginimui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija nurodo, kad išsivysčiusiose ekonomikose kriptovaliutas turinčių suaugusiųjų dalis dažniausiai siekia 4–10 proc., tad Lenkijos rodiklis patenka į aukštesnę šio intervalo dalį.

    Kas dažniausiai turi kriptovaliutų?

    Ryškiausia tendencija – amžius: 18–34 metų grupėje kriptovaliutas turi apie 25 proc. žmonių, o vyresnėse grupėse šis skaičius mažėja. Tarp 55 metų ir vyresnių jas nurodo turintys tik apie 5 proc. apklaustųjų, todėl rinką vis labiau formuoja jaunimo finansiniai įpročiai ir rizikos tolerancija.

    Matomas ir lyčių skirtumas: kriptovaliutų turėtojų gerokai daugiau tarp vyrų nei tarp moterų. Tyrėjai šį atotrūkį sieja su skirtingu požiūriu į finansinę riziką ir spekuliacinius aktyvus, ką dažnai fiksuoja ir platesni finansinio elgesio tyrimai.

    Kodėl žmonės įsitraukia?

    Apklaustieji dažniausiai mini kelias priežastis: siekį apsisaugoti nuo infliacijos, potencialiai didelį uždarbį, tikėjimą ilgalaikiu vertės augimu ir portfelio diversifikaciją. Kartu dalis rinkos dalyvių kriptovaliutas traktuoja kaip spekuliacinį instrumentą, nes jų kainos istoriškai pasižymėjo itin dideliu trumpalaikiu svyravimu.

    „Labiausiai veikia matoma investicinė nauda: nuo apsaugos nuo infliacijos iki tikėjimo, kad vertė ateityje augs“, – sakė tyrimo rezultatų pristatyme cituojama Varšuvos universiteto tyrėja Katarzyna Niewińska.

    Didelę įtaką sprendimams daro socialiniai kanalai: bendruomenės, forumai, turinio kūrėjai ir draugų rekomendacijos. Tyrime pažymima, kad aukštesnes finansines žinias turintys respondentai kriptovaliutas dažniau mato kaip diversifikavimo priemonę ir labiau akcentuoja strateginį požiūrį bei ilgesnį investavimo horizontą.

    Vaikai, žaidimai ir reguliavimas

    Atskirai išskiriama tema – nepilnamečių kontaktas su kriptoturtu per žaidimų ekosistemas, kuriose pasitaiko atsiskaitymų ar pirkinių, susietų su kriptovaliutomis ir panašiais skaitmeniniais aktyvais. Tyrėja atkreipia dėmesį, kad tėvai kartais apie kriptoturtą pirmą kartą išgirsta iš savo vaikų, todėl didėja spaudimas stiprinti nepilnamečių apsaugą ir finansinį švietimą.

    Reguliavimo kontekstas Europoje keičiasi: Europos Sąjungos Kriptoturto rinkų reglamentas MiCA įveda vienodesnes taisykles kriptoturto paslaugų teikėjams, informacijos atskleidimui ir vartotojų apsaugai. Nacionalinėms valdžios institucijoms tenka užduotis šias nuostatas įgyvendinti vietos teisėje ir užtikrinti priežiūrą, ypač ten, kur rinka anksčiau augo greičiau nei taisyklės.

    DI vaidmuo šioje rinkoje taip pat didėja: nuo automatizuoto informacijos pateikimo ir prekybos strategijų iki sukčiavimo schemų, kurios geba įtikinamiau imituoti patikimus šaltinius. Dėl to ekspertai ragina investuotojus vertinti riziką, tikrinti informaciją ir nepamiršti, kad didelis svyravimas reiškia ir realią staigių nuostolių tikimybę.

    Lenkijos pavyzdys rodo, kad kriptovaliutų tema iš nišinės vis dažniau pereina į kasdienes finansines diskusijas. Tačiau kartu, augant turėtojų skaičiui, didėja ir poreikis aiškesnėms taisyklėms, atsakingam reklamavimui bei finansiniam raštingumui, ypač tarp jaunų žmonių.

    Šaltiniai:
    – https://www.oecd.org/en/topics/sub-issues/financial-literacy.html
    – https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2023/1114/oj

  • Doleris kyla dėl karo ir brangstančios energijos: ar euro ir dolerio paritetas vėl realus?

    Doleris kyla dėl karo ir brangstančios energijos: ar euro ir dolerio paritetas vėl realus?

    Pastarosiomis savaitėmis finansų rinkose ryškėja klasikinis „rizikos vengimo“ scenarijus: augant geopolitinei įtampai ir energijos kainoms, investuotojai dažniau renkasi JAV dolerį. Tai atsispindi ir euro bei dolerio santykyje, kuris po ankstesnių lūkesčių dėl tvirtesnio euro vėl pasislinko dolerio naudai.

    Rinkų nuotaikas labiausiai veikia dvi susijusios temos: karo rizika Artimuosiuose Rytuose ir brangstantys energijos ištekliai. Tokiais laikotarpiais doleris dažnai stiprėja kaip pasaulinė atsiskaitymo valiuta, o papildomą paklausą kuria ir JAV trumpalaikiai iždo vertybiniai popieriai, laikomi saugesne užuovėja.

    Kaip karas stiprina dolerį

    Kai dėl konflikto brangsta nafta ir dujos, išauga infliacijos sugrįžimo tikimybė, o centriniai bankai priversti ilgiau išlaikyti aukštesnes palūkanų normas. JAV ekonomika, palyginti su Europa, laikoma atsparesnė energijos kainų šokams, nes šalis yra gerokai labiau energetiškai savarankiška.

    Tai svarbu euro zonai: didesnės importuojamos energijos sąnaudos blogina prekybos sąlygas ir gali silpninti eurą. Rinkos dalyviai prisimena 2022 metus, kai energetinis šokas prisidėjo prie euro silpnėjimo ir laikino euro bei dolerio pariteto pramušimo.

    Energetikos aspektas išlieka kertinis: jei naftos kainos išsilaiko aukštai, tai kelia riziką, kad infliacija taps „lipnesnė“, o palūkanų normų mažinimas bus atidedamas. Tokia aplinka paprastai palanki doleriui, nes JAV aktyvai išlieka patrauklūs dėl palyginti aukštesnių pajamingumų.

    Fed ir ECB skirtumai vėl tampa esminiai

    Doleriui papildomai padeda JAV centrinio banko laikysena. Kai Federalinė rezervų sistema signalizuoja, kad palūkanų normos gali išlikti aukštos ilgiau, stiprėja argumentas laikyti kapitalą JAV doleriais, nes tikimasi geresnės grąžos už mažesnę riziką.

    Euro zonoje situacija sudėtingesnė: Europos Centrinis Bankas turi balansuoti tarp silpnesnio ekonomikos augimo ir rizikos, kad brangesnė energija vėl pakels infliaciją. Rinkos jautriai reaguoja į bet kokias užuominas, ar ECB labiau linksta į ekonomikos skatinimą mažinant palūkanas, ar į griežtesnę poziciją dėl kainų stabilumo.

    Ką tai gali reikšti regiono valiutoms

    Kai pasaulyje daugėja neapibrėžtumo, kapitalas dažnai traukiasi iš besivystančių ir mažesnių rinkų į JAV, o tai didina spaudimą regiono valiutoms. Papildomas veiksnys yra energijos importo sąskaita: brangesnė nafta ir dujos reiškia didesnį užsienio valiutų poreikį atsiskaitymams.

    Tokioje aplinkoje paritetas tarp euro ir dolerio vėl tampa realiu orientyru prognozėse, nors galutinį rezultatą nulems konflikto eiga ir tai, kiek ilgai energijos kainos išliks padidėjusios. Kuo ilgiau rinkos gyvens su aukštų kainų ir didesnės infliacijos rizika, tuo stipresnis išlieka dolerio „saugios užuovėjos“ argumentas.

    „Kai geopolitinė rizika ir energijos kainos kyla vienu metu, rinkos dažniau renkasi dolerį ir trumpalaikius JAV skolos vertybinius popierius“, – sako rinkų analitikai.

    Šaltiniai:

    – https://www.federalreserve.gov/monetarypolicy/fomc.htm

    – https://www.ecb.europa.eu/press/pressconf/html/index.en.html

    – https://www.iea.org/reports/oil-market-report

    – https://www.eia.gov/todayinenergy/