CP v2

Category: Finansai

  • Naftos kainoms pigti vilčių mažai: Trumpas žada dar vieną labai stiprų smūgį Iranui

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ruošia dar vieną atsakomąjį smūgį Iranui po naujausios raketų atakos regione. Pasak jo, atsakas esą bus labai stiprus, o tai sustiprino rinkų nervingumą ir sumažino viltis, kad naftos kainos artimiausiu metu reikšmingai kris.

    Interviu metu Trumpas taip pat kartojo, kad Teheranas esą nori atnaujinti derybas, nes sankcijos daro didelį spaudimą šalies ekonomikai. Kartu jis pripažino, kad nėra tikras, ar įmanoma pasiekti tvarų susitarimą, kuris sumažintų įtampą ir sugrąžintų stabilumą regione.

    „Smogsime labai stipriai. Atsakas bus“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ormuziui jautrios naftos kainos

    Rinkos į kiekvieną eskalacijos žingsnį reaguoja pirmiausia dėl Ormuzo sąsiaurio, per kurį keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos ir suskystintų dujų srautų. Bet koks rizikos padidėjimas šiame koridoriuje paprastai brangina transportavimą, didina draudimo įmokas ir iškart atsispindi ateities sandorių kainose.

    Po pranešimų apie naują įtampą regione naftos kaina trumpuoju laikotarpiu šoktelėjo maždaug 3 proc. Tokie judesiai dažnai būna paremti ne vien faktiniais tiekimo sutrikimais, bet ir lūkesčiais, kad jie gali prasidėti, jei konfliktas plėsis arba bus smogta energetikos infrastruktūrai.

    Rizika – Irano eksporto infrastruktūrai

    Papildomą nerimą kelia retorika apie galimus smūgius objektams, svarbiems Irano naftos ir dujų eksportui. Tokie signalai rinkoms reiškia didesnę tikimybę, kad būtų paveikta pasiūla, o tai automatiškai mažina erdvę kainoms kristi net ir tuo atveju, jei paklausa pasaulyje auga lėčiau.

    Trumpas savo socialinių tinklų platformoje taip pat paskelbė dirbtinis intelektas sugeneruotą vaizdo įrašą, kuriame užsimenama apie Irano energijos eksporto infrastruktūros sunaikinimą. Nors toks turinys nėra oficialus karinis pranešimas, jis paprastai didina neapibrėžtumą ir stiprina rizikos priedą naftos kainoje.

    Ką tai reiškia vairuotojams ir verslui

    Jei įtampa išliks, degalų kainos Europoje, įskaitant Lietuvą, gali išlikti jautrios net ir nedidelėms naujienoms iš regiono. Galutinę kainą lemia ne tik naftos birža, bet ir perdirbimo maržos, logistikos kaštai bei valiutų svyravimai, tačiau geopolitinis fonas dažnai suveikia kaip greičiausias katalizatorius.

    Energetikai ir transporto sektoriui tai reiškia didesnį planavimo neapibrėžtumą, ypač jei smūgių ir atsakomųjų veiksmų ciklas tęsis. Kol nėra aiškių ženklų apie įtampos mažėjimą ir saugius srautus per Ormuzo sąsiaurį, tikėtis stabilaus naftos pigimo rinkoms išlieka sudėtinga.

  • Baigiasi Timo Cooko era „Apple“: po 15 metų vadovo pareigas perima Johnas Ternus, dėmesys DI

    „Apple“ pranešė, kad po 15 metų generalinio direktoriaus pareigas palieka Timas Cookas. Nuo rugsėjo 1 dienos bendrovės vadovu taps ilgametis techninės įrangos padalinio vadovas Johnas Ternus, o Cookas lieka įmonėje naujai sukurtose vykdomojo pirmininko pareigose.

    Šis vaidmuo, pasak bendrovės, leis Cookui labiau koncentruotis į strateginius santykius su partneriais ir vyriausybėmis, ypač regionuose, kur svarbi tiekimo grandinė ir reguliacinė aplinka. Vadovų pasikeitimas rinkoje vertinamas kaip signalas, kad „Apple“ pradeda naują etapą, kuriame lemiami bus sprendimai dėl DI, paslaugų ir įrenginių kainodaros.

    Investuotojai ir analitikai artimiausiais mėnesiais itin atidžiai stebės, kaip naujasis vadovas dėlios prioritetus: ar „Apple“ spartins DI funkcijų diegimą, kaip stiprins prenumeruojamų paslaugų segmentą ir kokią kryptį pasirinks pagrindiniam produktui – „iPhone“. Praktinis šių planų testas gali tapti rudenį vykstantys produktų pristatymai.

    „Pirmuoju laikotarpiu rinkos itin akylai vertins naujojo vadovo sprendimus dėl DI programų mastelio, paslaugų plėtros strategijos ir „iPhone“ kainodaros“, – teigiama komentare.

    Kartu svarbi ir geopolitinė bei gamybos rizika. „Apple“ pastaraisiais metais aktyviai diversifikuoja gamybą, didindama apimtis Indijoje ir Vietname, tačiau tiekimo grandinės sprendimai Kinijoje išlieka kritiški tiek kaštams, tiek pristatymo terminams, o mikroschemų pasiūla ir sutartys su gamintojais toliau bus vienas jautriausių klausimų.

    Cooko vadovavimo laikotarpis sutapo su ypač sparčiu „Apple“ augimu. 2011 metais bendrovės pajamos siekė apie 108 milijardus JAV dolerių, o pastaraisiais metais augo iki maždaug 416 milijardų JAV dolerių, tai atitinka apie 383 milijardus eurų. Tokia dinamika sustiprino „Apple“ pozicijas kaip vieną didžiausių pasaulio technologijų bendrovių.

    Rinkos vertė taip pat išaugo iki įspūdingų mastų: minima apie 4,5 trilijono JAV dolerių kapitalizacija, arba maždaug 4,1 trilijono eurų. Šie skaičiai pabrėžia, kad vadovo pasikeitimas vyksta ne krizės fone, o brandžioje, itin didelės vertės įmonėje, kur pagrindinis iššūkis – išlaikyti augimą ir inovacijų tempą didėjant konkurencijai DI srityje.

  • Lomžoje iki 2028 metų iškils nauja geležinkelio stotis: miestas po 33 metų grįžta į žemėlapį

    Lenkijos Podlasko vaivadijoje esanti Lomža, ilgus metus laikyta vienu ryškiausių susisiekimo atskirties pavyzdžių, sulauks naujos geležinkelio stoties. Valstybinė bendrovė PKP SA pasirašė sutartį dėl modulinio stoties pastato statybos, o projekto pabaiga numatyta 2028 metais.

    Skelbiama, kad stotis kainuos apie 2 200 000 eurų, o darbai bus vykdomi pagal modelį „projektuok ir statyk“. Kartu planuojama sutvarkyti ir stoties prieigas, kad kelionė traukiniu būtų patogesnė ir patrauklesnė kasdieniams keleiviams.

    Kas numatyta naujoje stotyje?

    Projekte numatyta įrengti šildomą ir vėsinamą laukimo salę, viešus tualetus, erdvę prekybos automatams bei papildomą uždengtą laukimo zoną lauke. Taip pat bus įrengti informaciniai ekranai su traukinių tvarkaraščiais, susieti su infrastruktūros valdytojų sistemomis, kad realiuoju laiku būtų rodoma aktuali informacija.

    Prie stoties planuojama maždaug 25 vietų automobilių aikštelė, įskaitant trumpalaikio sustojimo zoną Kiss and Ride, vietas žmonėms su negalia ir keliaujantiems su vaikais. Numatyti dviračių stovai ir dviračių remonto stotelė, o teritorija bus stebima kameromis su išplėstomis saugumo funkcijomis.

    Kodėl Lomžai tai svarbu?

    Susisiekimo ministras Dariusz Klimczak pabrėžė, kad Lomža ilgą laiką buvo vienas didesnių Lenkijos miestų, neturėjusių keleivinių geležinkelio ryšių. Jo teigimu, keleivinių maršrutų sugrįžimas po 33 metų tapo ženklu, kad susisiekimo atskirtį įmanoma mažinti nuosekliomis investicijomis.

    „Lomža ilgus metus buvo susisiekimo atskirties simbolis, o šiandien ji tampa įrodymu, kad tokią atskirtį galima įveikti“, – sakė Dariusz Klimczak.

    Pasak ministro, nuo birželio iš Lomžos vėl vykdomi keleiviniai reisai į kelis miestus, tačiau vien traukinių nepakanka. Jo teigimu, stoties infrastruktūra turi realiai skatinti žmones rinktis geležinkelį, nes patogi ir saugi stotis yra viena svarbiausių kelionės grandžių.

    Platesnis geležinkelių modernizavimo kontekstas

    Lenkijoje pastaraisiais metais didelį dėmesį skiriama geležinkelių infrastruktūros atnaujinimui ir stočių modernizavimui, o moduliniai sprendimai pasirenkami siekiant greitesnio įgyvendinimo ir aiškesnių kaštų. Dariusz Klimczak taip pat teigė, kad iki 2027 metų pabaigos šalyje planuojama atidaryti dar 30 stočių.

    Podlasko vaivadijoje numatomos investicijos ir kituose miestuose, įskaitant Łapy, Dąbrowa Białostocka bei Augustów, o Suvalkuose vyksta stoties modernizavimo darbai. Šios priemonės, anot Lenkijos institucijų, turi padėti stiprinti regionų pasiekiamumą ir mažinti priklausomybę nuo kelionių automobiliu.

  • Lenkijos finansų ministras G20: deregulacija, skaitmenizavimas ir dialogas su verslu turi stumti augimą

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis G20 finansų ministrų susitikime Asheville, Šiaurės Karolinoje, akcentavo, kad ekonomikos augimą labiausiai spartina deregulacija, skaitmenizavimas ir glaudi valdžios partnerystė su verslu.

    Pasak ministro, Lenkija per kelis dešimtmečius nuėjo kelią nuo centralizuotai planuotos ekonomikos iki didelės rinkos ekonomikos, o augimas esą nėra atsitiktinė politikos pasekmė, bet sąmoningas tikslas, į kurį turi būti orientuotos reformos.

    Beveik 200 reformų paketas

    A. Domańskis teigė, kad 2025 metais Lenkija įgyvendino didžiausią nuo ekonominės transformacijos deregulacijos paketą, apėmusį beveik 200 reformų, rengtas įtraukiant verslo atstovus.

    Ministro žinutė G20 kontekste siejosi su platesne diskusija apie tai, kaip valstybės gali didinti produktyvumą, mažinti administracinę naštą ir pritraukti investicijų, kartu išlaikydamos finansinį stabilumą.

    Trys prioritetai G20 darbotvarkei

    Kalbėdamas apie G20 darbotvarkę, Lenkijos finansų ministras išskyrė tris kryptis: tolesnį reguliavimo supaprastinimą įmonėms, pragmatišką energetikos transformaciją bei investicijas į švietimą.

    Jis pabrėžė, kad energetikos pokyčiai turi derinti klimato tikslus su pramonės konkurencingumu ir ekonominiu saugumu, o švietimo srityje daugiau dėmesio reikėtų skirti tiksliems mokslams, technologijoms ir DI.

    „Transformacija turi atsižvelgti į visuomenę; pokyčiai turi būti vykdomi dialoge, stiprinant pasitikėjimą ir plačią paramą“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Ką pabrėžė JAV ir Lenkijos centrinis bankas

    Susitikime Lenkija buvo minima kaip vienas pavyzdžių, apie kuriuos kalbant siekta atverti diskusiją dėl augimo. JAV finansų ministras Scottas Bessentas, kaip skelbta, šalia Lenkijos minėjo ir kitas šalis, pateiktas kaip augimo istorijų pavyzdžiai.

    G20 kontekste pasisakė ir Lenkijos centrinio banko vadovas Adamas Glapińskis. Pagal banko pranešimą, jis taip pat akcentavo deregulacijos svarbą ir pabrėžė, kad tvariam augimui būtina centrinio banko nepriklausomybė, siejama su ilgalaikiu kainų stabilumu.

    Lenkijos centrinis bankas taip pat nurodė, kad šalis, jų vertinimu, neturi ryškių išorinių disbalansų, o eksporto augimas, lydėjęs didesnį konkurencingumą, vyko kartu su didesniais realiais atlyginimais ir augančia vidaus paklausa.

  • PKP LHS pereina prie lokomotyvų remonto savo jėgomis: sutaupyti tikisi apie 4,7 mln. eurų

    PKP Linia Hutnicza Szerokotorowa (PKP LHS) plečia lokomotyvų priežiūros ir remonto darbus, kuriuos atliks savo techninėje bazėje. Bendrovė teigia, kad taip siekia mažinti priklausomybę nuo išorinių rangovų, greitinti riedmenų grąžinimą į eksploataciją ir kontroliuoti kaštus, kurie pastaraisiais metais augo dėl paslaugų brangimo bei dalių tiekimo apribojimų.

    PKP LHS valdo 77 lokomotyvų parką, taip pat turi specialiųjų transporto priemonių ir vagonų. Didelę parko dalį sudaro sovietinės konstrukcijos M62 pagrindu sukurti lokomotyvai, Lenkijoje plačiau žinomi kaip ST44, o dalis jų per laiką buvo modernizuoti ir pritaikyti plataus 1 520 mm vėžės darbui.

    P4 remontai – sudėtingesnis etapas

    Iki šiol įmonė savo jėgomis daugiausia vykdė žemesnio lygio patikras ir priežiūrą, tačiau 2026 metais pradėjo perimti ir P4 lygio remontus. P4 yra vienas iš gilesnių techninės priežiūros etapų, kuris paprastai reiškia dalinį lokomotyvo išardymą, mazgų diagnostiką ir platesnės apimties keitimus.

    Toks remontas gali apimti važiuoklės mazgų ir ratų porų patikrą, stabdžių sistemos darbus, traukos variklių ir pavarų dėžių būklės įvertinimą, elektros bei pneumatinių sistemų diagnostiką, reguliavimą ir bandymus po remonto. Praktikoje tai užima daugiau laiko nei einamoji priežiūra, o kvalifikuotų specialistų ir įrangos poreikis yra gerokai didesnis.

    2026 metų pirmąjį pusmetį PKP LHS savo dirbtuvėse atliko keturių M62 tipo lokomotyvų P4 lygio remontą, dar du tokie lokomotyvai paruošti kitam etapui. Įmonė pabrėžia, kad pradžioje dalis specializuotų darbų, pavyzdžiui, susijusių su generatorių agregatais ar važiuoklės elementais, vis dar patikima išoriniams partneriams.

    „Tikslas yra sukurti kompetencijas, kurios leistų visą P4 remonto apimtį atlikti savo bazėje. Tai nėra vien kaštų mažinimas – svarbu ir techninė savarankiškumo bei proceso kontrolės stiprinimas“, – sakė PKP LHS Priežiūros biuro direktorius Eugeniusz Magryta.

    Sutaupymas ir parko atnaujinimas

    PKP LHS skaičiuoja, kad šis modelis 2026 metais leistų sutaupyti apie 1,6 mln. eurų, o 2027 metais – daugiau nei 4,7 mln. eurų. Sutaupymai siejami su mažesnėmis išorinių paslaugų sąnaudomis, efektyvesniu darbų planavimu ir geresniu atsarginių dalių panaudojimu.

    Kitas projekto etapas numato P4 remontų apimties plėtrą modernizuotiems 311Da tipo dyzeliniams lokomotyvams, kurie yra giliai atnaujinti M62 šeimos modeliai. PKP LHS planuoja, kad 2027 metais savo pajėgumais atliks P4 remontą 10 tokių lokomotyvų, bendradarbiaudama su „General Electric“ dėl dyzelinių variklių sprendimų ir techninės priežiūros kompetencijų.

    Lygiagrečiai PKP LHS ruošiasi riedmenų atnaujinimui ir skelbia esanti pažengusi 12 naujų lokomotyvų įsigijimo pasirengimo stadijoje. Bendrovė valdo beveik 400 kilometrų ilgio plataus vėžės liniją, kuri jungia Lenkijos geležinkelių tinklą su rytine šalies siena ir yra svarbi krovinių pervežimo bei logistikos grandinės dalis.

    Įmonė nurodo, kad joje dirba apie 1 260 darbuotojų, o metinės pajamos siekia 94–117 mln. eurų. Šiame kontekste investicijos į priežiūros pajėgumus vertinamos kaip būdas užtikrinti parko patikimumą ir lankstumą, ypač kai pramonės sektoriuje didėja spaudimas trumpinti prastovas ir stabilizuoti eksploatacinius kaštus.

  • Piorunų pirkimas per SAFE: po 60 mln eurų nesėkmės – daugiamilijardė sutartis ir nauji terminai

    Lenkija su Lietuva, Latvija ir Norvegija pasirašė bendrąją sutartį dėl nešiojamų priešlėktuvinių raketų kompleksų Piorun įsigijimo. Šis pirkimas finansuojamas Europos Sąjungos gynybos paskolų mechanizmu SAFE ir, pagal Lenkijos pusės pateikiamą informaciją, yra vienas didžiausių Piorun užsakymų nuo sistemos pasirodymo rinkoje.

    Šalių konsorciumą į priekį pastūmėjo ankstesnė nesėkmė siekiant paramos per kitą ES instrumentą. Tuomet projektas dėl Piorun įsigijimo nebuvo atrinktas finansavimui ir konsorciumas neteko galimybės gauti 60 mln. eurų dotacijos, todėl vėliau buvo ieškoma didesnio ir lankstesnio finansavimo šaltinio.

    Kas pasikeitė po EDIRPA?

    Pagal anksčiau taikytą EDIRPA programą ES rėmė bendrus valstybių gynybos pirkimus ribotu dotacijų biudžetu, o konkurencija tarp projektų buvo didelė. Neatrinktas Piorun projektas liko rezerviniame sąraše, tačiau patirtis, kaip tvirtina Lenkijos Ginkluotės agentūra, padėjo geriau parengti dokumentus ir pirkimo logiką naujam etapui.

    SAFE mechanizmas veikia kitaip: vietoje dotacijų didesniu mastu siūlomos mažesnių palūkanų paskolos, skirtos spartinti gynybos pajėgumų stiprinimą ir bendrus pirkimus Europoje. Būtent per SAFE keturios šalys planuoja apmokėti Piorun užsakymą, o galutinis įgyvendinimas priklausys nuo atskirų vykdomųjų sutarčių.

    Vykdomosios sutartys – dar nepasirašytos

    Bendroji sutartis nustato pagrindines būsimų užsakymų sąlygas, tačiau konkrečios sumos ir kiekiai kiekvienai šaliai įtvirtinami vykdomosiose sutartyse. Lenkijos Ginkluotės agentūros vadovas Arturas Kuptelis pabrėžė, kad, gerai parengus bendrąją sutartį, vėlesni pasirašymai turėtų būti daugiau procedūrinis žingsnis, susijęs su teisine ir finansavimo priežiūra.

    „Jeigu bendroji sutartis parengta tinkamai, vykdomosios sutartys bus tik techninis klausimas“, – sakė Arturas Kuptelis.

    Skelbiama, kad didžioji užsakymo dalis tenka Lenkijos kariuomenei, o likusi dalis bus skirta Lietuvai, Latvijai ir Norvegijai. Vis dėlto šalių poreikiai išsiskiria ne dėl pačių Piorun sistemų, o dėl logistikos ir mokymo paketų, nes Lenkija šias sistemas naudoja jau ilgą laiką, o kitos šalys gali stiprinti infrastruktūrą ir rengimą nuo mažesnės bazės.

    Kodėl Piorun paklausa auga?

    Piorun priskiriamas labai trumpo nuotolio oro gynybos kategorijai ir yra skirtas taikiniams ore naikinti, įskaitant sraigtasparnius ir bepiločius orlaivius. Šio tipo ginkluotės paklausa Europoje išaugo po Rusijos pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą, kai oro grėsmės, ypač dronai, tapo kasdieniu iššūkiu fronte ir už jo ribų.

    Piorun sistemos buvo plačiai aptarinėjamos ir dėl naudojimo Ukrainoje, o Lenkijos gynybos pramonė pastaraisiais metais aktyviai didino gamybos apimtis. Pranešta, kad gamintojas „Mesko“, priklausantis „Polska Grupa Zbrojeniowa“, yra pasiekęs kelių tūkstančių pagamintų vienetų ribą, o tiekimo grafikai priklausys nuo naujų sutarčių ir gamybos pajėgumų.

    Terminus riboja ir SAFE taisyklės: pirkimai turi būti įvykdyti bei atsiskaityti per nustatytą laikotarpį, o minimas galutinis horizontas siejamas su 2030 metais. Tik pasirašius vykdomąsias sutartis paaiškės tikslūs pristatymų grafikai ir detalūs kiekiai kiekvienai valstybei.

  • Ispanijoje karštis pražudė 5 232 žmones: skaičius didžiausias nuo 2015 metų

    Ispanijoje karštis pražudė 5 232 žmones: skaičius didžiausias nuo 2015 metų

    Ispanijoje 2026 metais užfiksuotos 5 232 mirtys, statistiškai priskiriamos aukštai oro temperatūrai. Tai didžiausias rodiklis nuo 2015 metų, kai pradėjo veikti kasdienio mirtingumo stebėsenos sistema MoMo, skelbia preliminarūs duomenys.

    Vien rugpjūtį, pirminiais skaičiavimais, karščiai galėjo lemti 2 147 mirtis. Šis skaičius dar gali kisti, nes MoMo duomenys paprastai patikslinami per maždaug savaitę, kai gaunama daugiau registrų informacijos.

    Kaip skaičiuojamos mirtys?

    MoMo, kurį administruoja Carlos III sveikatos institutas, nefiksuoja tik tų atvejų, kai mirties liudijime tiesiogiai įrašyta šiluma kaip priežastis. Sistema vertina perteklinį mirtingumą ir priskiria jį temperatūrų poveikiui, remdamasi mirčių statistika ir meteorologiniais duomenimis.

    Toks metodas leidžia įvertinti platesnį karščio poveikį, kai šiluma paaštrina lėtines ligas ar sukelia dehidrataciją, širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijas. Dėl to oficialiai patvirtintų „šilumos smūgio“ atvejų skaičius paprastai būna mažesnis nei statistiškai priskiriamos mirtys.

    Vasaros rekordai ir pažeidžiamiausios grupės

    Šių metų skaičiai jau viršijo ankstesnius didžiausius vasarų rodiklius: 2022 metais buvo vertinama 4 789 mirtys, o 2023 metais – 3 035. Dabartinis vertinimas apima laikotarpį nuo gegužės 15 dienos, kai kasmet aktyvuojamas nacionalinis planas dėl karščio poveikio sveikatai.

    Didžiausia našta tenka vyresnio amžiaus žmonėms. Iš 5 232 šiemet priskiriamų mirčių 5 048 tenka vyresniems nei 65 metų gyventojams, o 85 metų ir vyresni sudaro apie 62 proc. visų atvejų, tai yra 3 256 mirtys; taip pat apie 60 proc. mirčių tenka moterims.

    Karštis gali tęstis ir rugsėjį

    Vasara Ispanijoje pažymėta išskirtinai aukštomis temperatūromis: šalies meteorologijos tarnyba AEMET nurodo, kad 2026 metų liepa buvo šilčiausia istorinių stebėjimų sekoje, pasiekusi 2022 metų lygį, o birželis tapo antras šilčiausias nuo matavimų pradžios.

    Nors MoMo duomenų seka prasideda 2015 metais, dabartiniai rodikliai vis dar nepasiekia 2003 metų karščio bangos masto, kai Ispanijoje aukštoms temperatūroms buvo priskiriama apie 13 000 mirčių. AEMET prognozės taip pat rodo, kad kai kuriose šalies dalyse aukštesnės nei įprasta temperatūros gali laikytis ir pirmosiomis rugsėjo dienomis.

    Sveikatos specialistai primena, kad rizika didžiausia vyresniems, sergantiems širdies, kvėpavimo ligomis, taip pat kūdikiams ir dirbantiems lauke. Karščių metu rekomenduojama gerti pakankamai vandens, vengti fizinio krūvio vidurdienį ir stebėti artimųjų savijautą, ypač jei jie gyvena vieni.

  • Rumunijai gresia 770 mln. eurų netektis: politinis karas sustabdė reformą, kurią reikalauja ES

    Rumunijai gresia 770 mln. eurų netektis: politinis karas sustabdė reformą, kurią reikalauja ES

    Rumunija rizikuoja netekti mažiausiai 770 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, nes šalies pagrindinės politinės jėgos laiku nesutarė dėl viešojo sektoriaus atlyginimų reformos. Šis žingsnis buvo viena esminių sąlygų, susietų su Nacionaliniu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu.

    Pagal ES institucijose nurodomą informaciją, praleistas terminas reiškia, kad suma bus išskaičiuota iš dar Rumunijai priklausančių maždaug 8,44 mlrd. eurų. Tai sudaro apie 40 proc. viso 21,41 mlrd. eurų vertės šalies gaivinimo paketo, skirto investicijoms ir reformoms po pandemijos.

    Kas nutiko ir kas spręs

    Reformos priėmimo terminas baigėsi rugpjūčio 31 dieną, tačiau kompromisas dėl naujo viešojo sektoriaus atlyginimų įstatymo taip ir nebuvo pasiektas. Galutinį finansinės korekcijos dydį Europos Komisija turėtų nustatyti vertindama Rumunijos galutinį mokėjimo prašymą, kurį šalis turi pateikti iki rugsėjo pabaigos.

    Viešojo sektoriaus atlyginimų reformos neįgyvendinimas įvardijamas kaip pagrindinė priežastis, dėl kurios Rumunijai mažinamas finansavimas. Kartu minima, kad neįvykdyti ir kai kurie kiti mažesni tikslai, tarp jų ir su dekarbonizacija susiję įsipareigojimai.

    „Tai sudėtinga tema, turinti didelių socialinių ir ekonominių pasekmių, o sprendimus teko derinti esant milžiniškam laiko spaudimui“, – sakė Rumunijos prezidentas Nicușoras Danas.

    Profsąjungų spaudimas ir protestai

    Siūlomai reformai griežtai priešinasi Rumunijos profesinės sąjungos, teigdamos, kad daliai viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai galėtų mažėti. Taip pat kritikuota ir numatyta indeksavimo pagal infliaciją logika, kuri, pasak profsąjungų, nekompensuotų realių pragyvenimo išlaidų.

    Įtampa išsiliejo ir į gatves: rugpjūčio 25 dieną kelių federacijų atstovai protestavo prie Darbo ministerijos. Jie reikalavo didesnio minimalaus atlyginimo ir kolektyvinių derybų atnaujinimo.

    Koalicijos griūtis ir naujos rizikos

    Politinis ginčas virto kaltinimų grandine tarp buvusios valdančiosios koalicijos partnerių. Laikinasis darbo ministras Dragoșas Pîslaru kaltino Socialdemokratų partiją blokavus reformą ir žadėjus profsąjungoms tai, ko esą neleidžia šalies finansinės galimybės.

    Socialdemokratai šiuos kaltinimus atmetė ir atsakomybę permetė Nacionalinei liberalų partijai bei buvusiam ministrui pirmininkui Ilie Bolojanui, teigdami, kad įstatymo projektas buvo derinamas uždarai ir nesugebėta susitarti su socialiniais partneriais. Bolozano vyriausybė žlugo gegužę po nepasitikėjimo balsavimo, kurį parėmė socialdemokratai ir kraštutinių dešiniųjų Aljansas už rumunų vienybę.

    Europos lėšų tema Rumunijoje kaista ir dėl kitų teisėkūros sprendimų, susijusių su interesų konfliktais viešajame sektoriuje. Nors atitinkamas vadinamasis integralumo įstatymas priimtas laiku, Europos Komisija dar gali vertinti, ar jo taikymas atitinka teisinės valstybės principus, o neigiama išvada reikštų papildomą riziką įšaldyti dalį mokėjimų.

    ES gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė lėšas sieja su konkrečiais rodikliais ir reformomis, todėl politiniai vėlavimai tiesiogiai virsta finansinėmis pasekmėmis. Rumunijos atvejis tampa dar vienu priminimu, kad politinis nestabilumas ir neapibrėžtumas gali kainuoti šimtus milijonų eurų, net jei didžioji dalis investicijų planų formaliai jau patvirtinta.

  • „Apple“ laukia DI posūkis: kas yra Johnas Ternusas ir kodėl jam teks spręsti ne tik technologijas?

    „Apple“ laukia DI posūkis: kas yra Johnas Ternusas ir kodėl jam teks spręsti ne tik technologijas?

    Antradienį „Apple“ generalinio direktoriaus pareigas perima 51 metų Johnas Ternusas. Jis paveldi bendrovę, kuri dominuoja išmaniųjų telefonų rinkoje, tačiau DI srityje, kaip pripažįsta analitikai, vis dar atsilieka nuo dalies konkurentų.

    Vadovų kaita užbaigia 15 metų trukusį Timo Cooko laikotarpį, per kurį buvo sustiprinta tiekimo grandinė ir išplėstas paslaugų verslas. Dabar „Apple“ akcentas krypsta į naują etapą, kuriame išmaniosios funkcijos ir DI tampa centrine produktų dalimi.

    Inžinierius, kūręs „Apple“ geležį

    J. Ternusas į „Apple“ atėjo 2001 metais ir kilo karjeros laiptais iki vyresniojo viceprezidento, atsakingo už aparatinės įrangos inžineriją. Jo komandos prižiūrėjo visą produktų liniją, įskaitant „iPhone“, kurie generuoja didelę dalį „Apple“ pajamų.

    Analitikai pabrėžia, kad naujasis vadovas geriausiai išmano aparatūros inovacijas, o tai gali tapti jo strateginiu pranašumu. Vartotojų įpročiai rodo, kad daugeliui pirkėjų sprendimą atsinaujinti pirmiausia lemia įrenginys, o tik tada programinės naujovės.

    Jau po kelių dienų nuo kadencijos pradžios J. Ternus turės vieną didžiausių viešų išbandymų: rugsėjo 9 dieną numatytą kasmetinį „iPhone“ renginį. Rinkoje laukiama ir reikšmingo dizaino šuolio, o didžiausias dėmesys krypsta į galimą pirmąjį sulankstomą „iPhone“.

    DI lenktynės ir konkurentų spaudimas

    Pastaraisiais metais didžiosios technologijų bendrovės agresyviai investuoja į DI: nuo asmeninių asistentų ir teksto generavimo iki nuotraukų, vaizdo ir produktyvumo įrankių. „Apple“ strategija tradiciškai remiasi glaudžia aparatūros, programinės įrangos ir paslaugų integracija, todėl rinkos lūkesčiai yra itin aukšti.

    Ekspertai pažymi, kad J. Ternus teks aiškiai apibrėžti, kaip „Apple“ DI funkcijos bus įdiegtos vartotojams suprantamai ir praktiškai. DI vertė kasdienybėje dažniausiai atsiskleidžia ne per atskiras demonstracijas, o per mažus, bet nuolat naudojamus patobulinimus įrenginyje.

    Tuo pat metu „Apple“ svarbu neprarasti to, kas jau veikia: stabilios gamybos, tiekimo grandinės ir produktų kokybės. Būtent ši pusiausvyra, anot analitikų, lems, ar DI etapas „Apple“ bus suvokiamas kaip proveržis, ar tik pavėluotas prisitaikymas.

    Kinija, JAV politika ir tiekimo grandinė

    Didžiausias ne technologinis iššūkis gali būti geopolitika. „Apple“ gamybos modelis ilgai rėmėsi Kinija, o pastaraisiais metais dalis „iPhone“ surinkimo perkelta į Indiją, kai kurios gamybos kryptys plėtojamos Vietname, tačiau Kinija išlieka ir svarbus vartotojų regionas, ir pagrindinė tiekimo sistemos ašis.

    JAV politinis spaudimas taip pat auga: Donaldo Trumpo aplinkoje ne kartą kartotas reikalavimas daugiau „iPhone“ gaminti JAV, kartu kalbant ir apie galimus tarifus įrenginiams, pagamintiems užsienyje. T. Cookas buvo vertinamas kaip vadovas, sugebėjęs derėtis ir su Vašingtonu, ir su Pekinu, kad apsaugotų sudėtingą tiekimo tinklą.

    Šioje srityje J. Ternus patirtis vertinama atsargiau, nes iki šiol jis buvo labiau inžinerijos, o ne tarptautinės politikos veidas. Vis dėlto „Apple“ sprendimas palikti T. Cooką valdyboje kaip vykdomąjį pirmininką rodo siekį užtikrinti tęstinumą, ypač bendraujant su politikos formuotojais visame pasaulyje.

    Rugsėjo pradžios produktų pristatymas taps pirmuoju ženklu, kaip „Apple“ planuoja suderinti dvi kryptis: naują DI etapą ir patikrintą aparatinės įrangos strategiją. Jei sulankstomas „iPhone“ bus pristatytas, tai gali tapti simboliniu J. Ternuso startu, kuriame inovacijos bus vertinamos ne pažadais, o realiu produktu.

  • „QatarEnergy“ pratęsė SGD tiekimo atšaukimus iki lapkričio: Europa ieško išeičių

    „QatarEnergy“ pratęsė SGD tiekimo atšaukimus iki lapkričio: Europa ieško išeičių

    Energetikos milžinė „QatarEnergy“ pratęsė nenugalimos jėgos aplinkybių paskelbimą suskystintų gamtinių dujų tiekimui į Europą ir Aziją. Pagrindinė priežastis – užsitęsę trikdžiai Hormūzo sąsiauryje, dėl kurių reguliarus SGD gabenimas tebėra smarkiai apribotas.

    Apie papildomus tiekimo atšaukimus informavo ir Italijos energetikos bendrovė „Edison“. Ji teigė gavusi pranešimą, kad „QatarEnergy“ negalės pristatyti dar penkių krovinių, planuotų nuo rugsėjo pabaigos iki lapkričio pradžios.

    Pagal „Edison“ sutartį nuo balandžio mėnesio iš viso paveikta 29 SGD siunta, o tai atitinka apie 3,8 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Bendrovė nurodė jau pakeitusi 21 siuntą, prilygstančią maždaug 2 mlrd. kubinių metrų, ir tikina galinti vykdyti įsipareigojimus klientams.

    Rinka persitvarko be Kataro dujų

    Trikdžiai iš esmės sumažino Kataro SGD pasiūlą pasaulinėje rinkoje. Skaičiuojama, kad per pirmuosius šešis karo mėnesius Kataras eksportavo vos 18 krovinių, kai tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau – 509.

    Prarastų pardavimų mastas vertinamas apie 20,7 mlrd. eurų. Toks deficitas didina kainų svyravimus ir verčia importuotojus ieškoti brangesnių, bet greičiau pasiekiamų alternatyvų arba mažinti vartojimą.

    „Jei neįvyks politinis lūžis, tikėtina, kad ši situacija tęsis gana ilgai“, – sakė Kolumbijos universiteto Pasaulinės energetikos politikos centro tyrėja Anne-Sophie Corbeau.

    Jos teigimu, atnaujinimas mėnesiui po mėnesio rodo, kad tikslios datos, kada eksportas grįš į įprastas vėžes, tiekėjai ir pirkėjai kol kas neturi.

    Kas užpildo trūkumą ir kas rizikuoja labiausiai

    Dalį trūkumo dengia kiti eksportuotojai: daugiau krovinių atkeliauja iš JAV ir Kanados, taip pat didesnė pasiūla fiksuojama Nigerijoje ir Malaizijoje. Vis dėlto to nepakanka visam praradimui kompensuoti, todėl dalis Azijos šalių mažina dujų vartojimą arba pereina prie kitų kuro rūšių.

    Europa šį laikotarpį iš dalies amortizuoja naudodama požeminių saugyklų atsargas, taip mažindama spaudimą momentinei rinkai. Tai reiškia ir kitą riziką – jei žiema bus šaltesnė, o papildomos siuntos brangs, atsargų lygis gali tapti jautria vieta.

    Didžiausia rizika tenka valstybėms, kurios labiau priklausė nuo Kataro ar regiono SGD ir pirko dujas trumpalaikiais sandoriais. Tarp pažeidžiamiausių rinkų įvardijamos Pakistanas, Bangladešas ir Indija, o Japonija laikoma geriau apsaugota dėl įvairesnio ilgalaikių sutarčių portfelio.

    Hormūzas – ne vienintelė kliūtis

    Iki konflikto Hormūzo sąsiauriu keliavo apie penktadalis pasaulinės SGD prekybos, todėl bet koks ilgalaikis sutrikimas iškart persiduoda tiekimo grandinėms. Nors dalis naftos tanklaivių judėjimo tęsiasi, SGD laivynas yra labiau specializuotas, o alternatyvų Katarui praktiškai nėra.

    Vertinama, kad saugiam laivybos atnaujinimui esant, „QatarEnergy“ galėtų per maždaug du mėnesius atstatyti gamybą iš 12 nepažeistų SGD gamybos linijų. Tuo metu dviejų atakuojant apgadintų linijų remontas, kaip skelbta, gali užtrukti nuo trejų iki penkerių metų.

    Nors po JAV ir Irano memorandumo birželį trumpam buvo atsinaujinęs ribotas judėjimas, jis neišsilaikė – atsinaujinus atakoms, rizikos jūroje vėl išaugo. Dėl to rinkos dalyviai vis dažniau kalba apie galimai ilgesnį, iki 2028 metų besitęsiantį laikotarpį, kol pasiūlos ir paklausos balansas taps stabilesnis.