CP v2

Category: Finansai

  • „Niewiadów“ artėja prie stambiakalibrės amunicijos gamybos: patikrintos linijos, pasirašyta nauja sutartis

    Lenkijos gynybos pramonės grupė „Niewiadów“ pranešė žengusi dar vieną žingsnį link stambiakalibrės amunicijos gamybos. Bendrovės teigimu, sėkmingai baigtas technologinių linijų, skirtų amunicijos užtaisymui sprogmenimis, techninis priėmimas.

    Tiekėjas – Slovakijos gynybos pramonės koncernas KONSTRUKTA-Industry. Įranga į Lenkiją turėtų būti atgabenta rugsėjo ir spalio sandūroje, o po sumontavimo prasidės diegimo darbai ir darbuotojų mokymai.

    Kokiai amunicijai ruošiama gamyba?

    „Niewiadów“ nurodo, kad parengta infrastruktūra bus skirta kelioms stambiakalibrės amunicijos rūšims. Tarp jų – 155 mm artilerijos šaudmenys, 120 mm tankų amunicija ir 120 mm minosvaidžių šaudmenys.

    Tokie pajėgumai šiandien vertinami kaip strategiškai svarbūs visame regione, nes Europos valstybės didina užsakymus ir investicijas į amunicijos tiekimo grandines. Gynybos sektoriuje prioritetu tampa ne tik naujų gamybos linijų įrengimas, bet ir stabilus komponentų bei sprogmenų tiekimas.

    „Baigtas techninis priėmimas patvirtino, kad linijos veikia tinkamai ir yra komplektuotos. Įranga į Lenkiją atvyks rugsėjo ir spalio sandūroje, o netrukus pradėsime montavimą ir darbuotojų mokymus“, – sakė „Niewiadów“ vadovas Adamas Januszko.

    Įmonė skelbia, kad tikslas – iki metų pabaigos pasiekti pasirengimą pradėti gamybą. Praktikoje tai reiškia, kad po įrangos instaliavimo dar reikės suderinti technologinius režimus, atlikti saugos patikras ir užbaigti personalo apmokymą.

    Dar viena linija – minosvaidžių šaudmenims

    Be jau priimtų technologinių linijų, „Niewiadów“ informavo apie naują sutartį dėl papildomos technologinės linijos SA-15 įsigijimo. Ji bus skirta 120 mm minosvaidžių sviedinių bei 120 mm artilerijos HE tipo šaudmenų užtaisymui su TNT.

    Pagal skelbiamą informaciją, tiekėjas taip pat bus KONSTRUKTA-Industry, kuri prisiims atsakomybę už programinę įrangą, įrankius, dokumentaciją, darbuotojų mokymą ir paleidimo darbų palaikymą. Bendrovė pažymi, kad pakeitus įrangos komplektaciją ši linija galėtų būti pritaikyta ir 155 mm šaudmenų gamybai.

    Numatoma, kad linija turėtų būti pristatyta per 11 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo. Įsigaliojimui būtini keli formalūs žingsniai, įskaitant galutinio naudotojo sertifikato gavimą, eksporto licenciją Slovakijoje ir pirmosios įmokos užskaitymą.

  • Lenkija ir Ukraina ne visada kalba vienu balsu: kur sutampa interesai versle, gynyboje ir ES kelyje

    Lenkijos ir Ukrainos santykiai ne kartą išgyveno įtampos periodus, tačiau abiejų šalių interesai išlieka glaudžiai susiję saugumo, ekonomikos ir Europos integracijos klausimais. Tai akcentuota konferencijoje, skirtoje Ukrainos nepriklausomybės keliui ir integracijai į Vakarų struktūras aptarti.

    Diskusijose pabrėžta, kad praktinis bendradarbiavimas dažniausiai stiprėja tuomet, kai šalys susitelkia į konkrečius projektus: prekybą, investicijas, technologijų kūrimą ir gynybos pramonę. Pasak pranešėjų, būtent čia atsiranda daugiausia bendrų vardiklių, net jei politiniuose pareiškimuose kartais skamba skirtingi akcentai.

    Lenkijos valdžios atstovai priminė istorinį faktą, kad Lenkija buvo viena pirmųjų valstybių, pripažinusių Ukrainos nepriklausomybę 1991 metais. Taip pat pažymėta, kad Ukrainoje veikia tūkstančiai Lenkijos kapitalo ar su Lenkija susijusių verslo subjektų, o karo metu bendradarbiavimo formos persiorientavo į atsparumo didinimą ir tiekimo grandinių stabilumą.

    Ukrainos diplomatai pabrėžė, kad europinė integracija Ukrainai yra civilizacinis pasirinkimas, o tokios sritys kaip naujosios technologijos ir gynybos pramonė tapo vienomis svarbiausių ekonomikos atramų. Pasak jų, dalis pažangos buvo pasiekta kuriant ekonominį atsparumą ir pasitelkiant tarptautinę paramą, tačiau pagrindinis tikslas išlieka aiškus – nuoseklus priartėjimas prie Europos Sąjungos standartų.

    Gynybos pramonė ir inovacijos

    Konferencijoje akcentuota, kad Ukrainos gynybos sektoriuje veikia ne tik valstybinės, bet ir privačios įmonės, kurios konkuruoja rinkos sąlygomis. Tokia struktūra, pasak dalyvių, skatina greitesnį inovacijų diegimą, o gynybos užsakymų logika neretai persiduoda ir civilinėms technologijoms.

    Diskusijose kaip svarbi kryptis įvardytas viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas, ypač tarptautiniu mastu. Taip pat pabrėžta, kad Lenkija Ukrainai išlieka viena svarbiausių vartų į Europos rinką, o bendri projektai gynybos pramonėje gali būti vienas iš būdų pagilinti ekonominius ryšius.

    ES parama ir „Ukraine Facility“

    Kalbant apie Ukrainos kelią į Europos Sąjungą, daug dėmesio skirta paramos mechanizmams ir jų priežiūrai. Paminėtas ES instrumentas „Ukraine Facility“, kuriuo siekiama stabilizuoti Ukrainos finansus ir padėti įgyvendinti reformas, kartu finansuojant atsigavimą bei atstatymą.

    Konferencijoje pabrėžta, kad europinės procedūros numato griežtus auditus, tačiau realus iššūkis – užtikrinti, kad parama virstų skaidriais projektais vietoje. Ši tema įgijo ypatingą svarbą karo sąlygomis, kai spartus poreikių finansavimas turi derėti su atsakomybe ir kontrole.

    Korupcijos iššūkis ir institucijos

    Viena jautriausių diskusijų temų išliko korupcija, kuri įvardyta kaip ilgalaikis Ukrainos Achilo kulnas. Kartu akcentuota, kad visuomenės požiūris keičiasi: korupcija vis dažniau vertinama kaip nepriimtina, o bandymai riboti antikorupcinių institucijų galias sulaukia protestų.

    „Ukraina išgyvena antikorupcinės terapijos laikotarpį: sistema veikia, bet jai nuolat reikia politinės valios ir visuomenės spaudimo“, – sakė vienas konferencijos dalyvių.

    Taip pat aptartos institucijos, atsakingos už kovą su korupcija, įskaitant Ukrainos antikorupcinį biurą NABU, Specialiąją antikorupcinę prokuratūrą SAP ir Aukštąjį antikorupcinį teismą. Dalyviai pažymėjo, kad skaidrumo standartai tampa vienu iš svarbiausių kriterijų tiek siekiant ES integracijos, tiek pritraukiant investicijas.

    Galiausiai priminta, kad Lenkija prisijungė prie tarptautinės Ukrainos rėmėjų koordinavimo platformos, kuri siekia suderinti donorų paramą ir atstatymo prioritetus. Verslo atstovų teigimu, tai gali atverti daugiau galimybių Lenkijos įmonėms dalyvauti projektuose, tačiau kartu reikalaus nuoseklaus skaidrumo ir aiškių taisyklių viešuosiuose pirkimuose.

  • Meta sutinka su JAV valstijomis: apie 15 mlrd. eurų išmoka ir nauji ribojimai vaikams „Facebook“ bei „Instagram“

    Technologijų bendrovė „Meta“, valdanti „Facebook“ ir „Instagram“, pasiekė taikos susitarimą su 29 JAV valstijomis ir teritorijomis dėl kaltinimų, kad platformos sąmoningai naudojo priklausomybę skatinančius mechanizmus, galinčius kenkti vaikams ir paaugliams. Susitarimas dar turės būti patvirtintas teisme, tačiau jau dabar laikomas vienu reikšmingiausių pastarųjų metų ginčų dėl jaunimo saugumo internete.

    Pagal susitarimą „Meta“ įsipareigoja išmokėti apie 15,2 mlrd. eurų. Šios lėšos, kaip skelbiama, būtų nukreiptos į jaunimo saugumo internete iniciatyvas, įskaitant prevenciją, švietimą ir priemones, mažinančias rizikas nepilnamečiams skaitmeninėje erdvėje.

    Kas buvo kaltinama?

    Ieškinį koordinavusių valstijų prokurorai teigė, kad „Facebook“ ir „Instagram“ dizainas esą buvo kuriamas taip, kad skatintų ilgesnį naudojimą, o tai jaunų žmonių atveju gali stiprinti priklausomybės riziką. Tarp minimų pasekmių nurodyti nerimo ir depresijos simptomai, savivertės problemos bei kūno įvaizdžio iškraipymai.

    Be poveikio psichikos sveikatai, skunduose taip pat akcentuotas nepilnamečių duomenų rinkimo ir naudojimo klausimas. Valstijos siekė, kad bendrovė ne tik sumokėtų kompensaciją, bet ir realiai pakeistų produktų veikimą bei apsaugos nustatymus.

    Kokie ribojimai numatomi vaikams?

    Susitarime numatyta, kad „Meta“ turėtų įdiegti papildomas apsaugos priemones nepilnamečiams. Tarp jų minimas galimas naudojimosi ribojimas iki dviejų valandų per dieną, nakties metu taikomi prieigos apribojimai ir pranešimų išjungimas mokymosi valandomis.

    Taip pat nurodoma, kad dalį blokavimų tėvai ar globėjai galėtų koreguoti. Šis aspektas ypač svarbus diskusijose apie balansą tarp vaikų saugumo, tėvų kontrolės ir paauglių privatumo.

    „Meta“ viešai jau anksčiau neigė, kad jos platformos savaime kenkia vaikams, tačiau pastaraisiais metais didėjantis institucijų ir visuomenės spaudimas privertė technologijų bendroves peržiūrėti nepilnamečių apsaugos standartus. JAV ir kitose šalyse daugėja bylų bei reguliavimo iniciatyvų, nukreiptų prieš socialinius tinklus ir vaizdo platformas, įskaitant „Youtube“, „TikTok“ ir „Snapchat“.

    Šis susitarimas gali tapti signalu visam sektoriui: iš platformų tikimasi ne tik deklaracijų apie saugumą, bet ir apčiuopiamų produktinių pakeitimų, ribojančių perteklinį naudojimą bei mažinančių rizikas pažeidžiamiausiems vartotojams.

  • Italija prašo mažiau SAFE lėšų gynybai: Europos Komisija žada antrą kvietimą, šansai Lietuvai ir Lenkijai

    Italija nusprendė pasinaudoti mažesne Europos Sąjungos programos SAFE suma, nei planuota anksčiau. Apie tai, remdamasis agentūros ANSA informacija, žurnalistams pranešė Italijos vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Antonio Tajani.

    Pasak jo, Roma kreipsis dėl maždaug 8,9 mlrd. eurų, nors anksčiau buvo svarstoma didesnė suma. Sprendimą jis aiškino poreikiu daugiau investuoti į sveikatos apsaugą ir socialinę politiką.

    „Nusprendėme naudoti mažiau lėšų, nes reikia daugiau investuoti į sveikatos apsaugą ir socialinę politiką“, – sakė Antonio Tajani.

    Ministras taip pat teigė, kad Italijos gynybos ministerija parengs projektų sąrašą, kuriems būtų panaudotos SAFE lėšos. Jo vertinimu, dalis iniciatyvų jau buvo planuotos anksčiau, bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis.

    Antonio Tajani nurodė, kad realus lėšų panaudojimas galėtų prasidėti nuo kitų metų. Tuo metu Europos Komisija patvirtino gavusi Italijos paraišką mažesnei sumai, nei buvo deklaruota pradinėse diskusijose.

    Kas yra SAFE ir kodėl svarbu

    SAFE (Security Action for Europe) yra Europos Sąjungos finansinis instrumentas gynybos išlaidoms didinti, veikiantis paskolų principu. Bendra programos apimtis siekia 150 mlrd. eurų, o tikslas – greičiau finansuoti bendrus ar suderintus gynybos pajėgumų stiprinimo projektus.

    Programos logika paprasta: valstybės gali skolintis palankesnėmis sąlygomis, o finansuojami projektai turi prisidėti prie Europos gynybos pajėgumų stiprinimo, įskaitant bendrus pirkimus ir suderinamumą.

    Kas gali pasikeisti Lietuvai ir Lenkijai

    Italijai prašant mažiau, dalis SAFE resursų gali likti nepanaudota pirmajame etape. Europos Komisijos atstovas yra užsiminęs, kad dar šiais metais gali būti paskelbtas antras kvietimas teikti paraiškas, kad likusios lėšos būtų perskirstytos.

    Lenkijos pusė jau yra viešai sakiusi, kad domisi dalyvavimu antrajame kvietime. Toks scenarijus reikštų, kad regiono valstybėms, tarp jų ir Lietuvai, atsirastų papildoma galimybė siekti finansavimo projektams, susijusiems su gynybos pajėgumų plėtra ir bendrais pirkimais.

    Italijos vidaus diskusijos

    Italijoje SAFE idėja anksčiau sulaukė kritikos, ypač iš centrokairės opozicijos politikų, kurie akcentavo, kad didesni prioritetai turėtų būti skiriami sveikatos apsaugai ir švietimui. Ši vidaus politinė įtampa padeda paaiškinti, kodėl vyriausybė pasirinko mažesnį įsipareigojimą gynybos finansavimui per SAFE.

    Tuo pat metu Europoje stiprėja spaudimas didinti gynybos finansavimą dėl prastėjančios saugumo situacijos ir poreikio greičiau užpildyti pajėgumų spragas. Dėl to antrasis SAFE kvietimas, jei bus paskelbtas, gali sulaukti aktyvesnės konkurencijos tarp valstybių.

  • Karas Persijos įlankoje perbraižo energetiką: kas laimi iš OIE, anglies ir brangių degalų

    Karas Persijos įlankoje ir sutrikęs naftos bei suskystintų gamtinių dujų tiekimas tapo vienu ryškiausių pastarųjų mėnesių sukrėtimų energetikos rinkoms. Dėl įtampos svarbiuose tranzito keliuose brangstant iškastiniam kurui, daugelis valstybių Europoje ir Azijoje spartina sprendimus, kurie mažintų priklausomybę nuo importo.

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) pastaraisiais metais nuosekliai fiksuoja augantį atsinaujinančios energetikos pajėgumų plėtrą, o tokie sukrėtimai ją dar labiau pagreitina. Energetikos politika vis dažniau remiasi ne vien klimato tikslais, bet ir saugumo argumentu: kuo daugiau vietinės gamybos, tuo mažiau pažeidžiamumo kainų šuoliams.

    OIE pagreitis ir saulės bumas

    Didžiausias trumpalaikis laimėtojas šiame etape yra atsinaujinantys energijos ištekliai, ypač saulės elektrinės. Stogų fotovoltinės sistemos ir dideli saulės parkai diegiami greičiau nei tradiciniai energijos gamybos projektai, o jų savikaina daugelyje rinkų tapo konkurencinga net be išskirtinių subsidijų.

    Šalyse, kur elektros kainos jautriai priklauso nuo importuojamo kuro, saulės ir vėjo generacija vertinama kaip būdas stabilizuoti sąskaitas ir sumažinti tiekimo rizikas. Kartu auga ir investicijos į tinklų modernizavimą bei energijos kaupimą, nes nepastoviai generacijai reikia lankstesnės sistemos.

    Anglis grįžta kaip saugumo pagalvė

    Vis dėlto rinkos reakcija nėra vien kryptinga. Kai kuriose šalyse, siekiant užtikrinti stabilų elektros tiekimą, trumpuoju laikotarpiu vėl didinamas anglies panaudojimas, nes ji lengviau sandėliuojama, o jos tiekimo grandinės dažnai labiau diversifikuotos.

    Tokia kryptis kelia dilemą: energetinis saugumas trumpam gali nustelbti klimato tikslus, o didesnis anglies deginimas didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Europos Sąjungoje ši tendencija paprastai vertinama kaip laikina, tačiau ji parodo, kad perėjimui prie mažataršės energetikos būtini ir atsarginiai pajėgumai.

    Brangūs degalai stumia elektrifikaciją

    Transportas išlieka didžiausias naftos vartotojas, todėl kainų šuoliai labiausiai matomi degalinėse ir logistikos grandinėse. Dėl brangesnio kuro dalis vartotojų ir verslų greičiau persvarsto pasirinkimus: daugiau dėmesio skiriama elektromobiliams, viešajam transportui, maršrutų optimizavimui ir efektyvesniems automobiliams.

    Didėjanti elektrifikacija siejama ir su gamybos bei eksporto dinamika, ypač Azijoje, kur elektromobilių sektorius išlieka vienu sparčiausiai augančių. Kartu tai didina spaudimą elektros sistemoms: auga paklausa, todėl dar svarbesnės tampa vietinės generacijos investicijos, kaupimo sprendimai ir tinklų pralaidumas.

    Ekspertai pabrėžia, kad energetikos miksą keisti brangu, o aukštesnės palūkanų normos gali lėtinti didelius infrastruktūros projektus. Dėl to transformacija dažnai vyksta dviem greičiais: greitai plečiamos saulės ir vėjo elektrinės, bet lygiagrečiai kai kur laikinai grįžtama prie anglies ar ilgiau išlaikomi dujiniai pajėgumai.

    „Energetikos sistemos pertvarka reikalauja didelių investicijų, o brangesnis kapitalas didina pradinės plėtros kaštus, todėl kelias į dekarbonizaciją nėra vienakryptis“, – sakė DNV transformacijos perspektyvų vadovas Sverre Alvik.

    Artimiausiu metu daug lems tai, ar išliks sutrikimai strateginiuose tiekimo keliuose ir kiek greitai rinką papildys nauji suskystintų gamtinių dujų pajėgumai. Tačiau jau dabar matyti, kad karinė įtampa tapo papildomu katalizatoriumi: energetikos politika vis dažniau orientuojasi į pigesnius, vietinius ir greitai diegiamus sprendimus.

  • CSG pasirašo dešimtis užsakymų visame pasaulyje: karinei inžinerijai skirs per 43 mln. eurų

    Pramonės ir technologijų grupė CSG pranešė per pastaruosius mėnesius pasirašiusi kelias stambias sutartis dėl karinės inžinerijos technikos tiekimo penkiems klientams Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Pietryčių Azijoje. Bendrovės teigimu, tai vienas ryškesnių pastarojo meto pavyzdžių, kaip sparčiai auga paklausa specializuotai sausumos ginkluotės pramonės technikai.

    Sutarčių paketas apima dešimtis tiltų klojimo transporto priemonių, kurių bendra vertė viršija 43 mln. eurų. Tokios platformos laikomos kritinės reikšmės inžinerinei paramai, nes leidžia kariuomenei greitai įveikti vandens telkinius, griovius ar kitas natūralias bei dirbtines kliūtis, išlaikant judrumą.

    Kas perkama ir kam tai skirta

    CSG nurodo, kad naujieji užsakymai susiję su AM-70 ir AM-50 serijos tiltų klojimo sistemomis. Šios priemonės skirtos operatyviam perėjų įrengimui, kai būtina užtikrinti technikos ir personalo judėjimą, ypač esant intensyvioms kovinėms ar logistinėms operacijoms.

    Tiekimas bus vykdomas per CSG grupės įmonę „Excalibur Army“, kuri specializuojasi sausumos karinės technikos kūrime, gamyboje ir modernizavime. Bendrovės praktika rodo, kad tokios sutartys dažnai apima ne tik pačią platformą, bet ir atsarginių dalių, aptarnavimo bei mokymų paketus, nors konkrečios sąlygos šiuo atveju neatskleidžiamos.

    Paklausą kelia saugumo situacija

    CSG akcentuoja, kad sandoriai atspindi stabiliai didėjantį tarptautinį poreikį inžinerinei ir paramos technikai. Pastaraisiais metais Europos valstybės didina gynybos biudžetus ir spartina pajėgumų stiprinimą, o mobilumo ir logistikos užtikrinimas tapo vienu svarbiausių prioritetų planuojant gynybą.

    „Nauji kontraktai patvirtina, kad tarptautinėse rinkose išlieka didelė mūsų inžinerinių ir paramos transporto priemonių paklausa. Klientai ypač vertina didelį pravažumą, greitą parengimą ir galimybę pritaikyti perėjos ilgį pagal konkrečią operacinę situaciją“, – sakė CSG gynybos sistemų padalinio pardavimų direktorius Richardas Kubėna.

    Pasak jo, užsakymai iš Europos, Artimųjų Rytų ir Pietryčių Azijos taip pat rodo, kad sprendimai pritaikomi plačiam klimato ir eksploatacinių sąlygų spektrui. Ginkluotės pramonėje tai svarbus argumentas, nes skirtinguose regionuose keliami reikalavimai patikimumui, aptarnavimo infrastruktūrai ir operaciniam naudojimui gali smarkiai skirtis.

  • JAV palūkanų mažinimas vis tolsta: infliacija liepą išliko aukšta, brango kuras ir elektra

    JAV rinkose vis garsiau svarstoma, kad Federalinio rezervo galimybės greitai mažinti bazines palūkanų normas menksta. Naujausi infliacijos duomenys rodo, kad kainų spaudimas išlieka didesnis, nei tikėtasi, o tam daugiausia įtakos turi energijos išteklių brangimas.

    Remiantis JAV Darbo statistikos biuro duomenimis, liepos mėnesį vartotojų kainų augimas išsilaikė ties 3,7 proc. Rinkos lūkesčiai buvo šiek tiek žemesni, tačiau rezultatą pakėlė aukštesnės degalų ir elektros energijos kainos.

    Kas labiausiai palaiko infliaciją

    Energetikos kainos JAV infliacijoje dažnai veikia kaip greitas katalizatorius: brangesni degalai didina transporto kaštus, o elektra tiesiogiai atsiliepia namų ūkių išlaidoms. Net ir tada, kai kai kurių prekių kainos stabilizuojasi, energijos šuoliai gali pristabdyti bendrą infliacijos lėtėjimą.

    Tokie svyravimai rinkoms svarbūs ir dėl to, kad jie greitai persiduoda į verslo sąnaudas. Dėl to investuotojai atidžiai vertina, ar infliacija grįžta į tvaresnę mažėjimo trajektoriją, ar užsitęs aukštesnių kainų laikotarpis.

    Kaip tai veikia Federalinį rezervą

    Infliacijos rodikliai yra vienas pagrindinių kriterijų sprendžiant dėl palūkanų normų krypties, todėl išliekanti 3,7 proc. infliacija mažina argumentų skubiam palūkanų mažinimui. Kuo ilgiau kainų augimas laikosi virš rinkos prognozių, tuo didesnė tikimybė, kad palūkanų mažinimas bus nukeltas.

    Artimiausias Federalinio rezervo posėdis numatytas rugsėjo 15–16 dienomis, o sprendimų komunikacija tradiciškai sulaukia didelio finansų rinkų dėmesio. Investuotojai ieškos užuominų, ar centrinis bankas labiau nerimauja dėl užsitęsusios infliacijos, ar jau mato pakankamai aiškių ženklų švelninti pinigų politiką.

    Žvilgsnis į artimiausius mėnesius

    Analitikų vertinimu, artimiausiais mėnesiais infliacijos kryptį gali lemti ne tik degalų kainos, bet ir prekybos politika bei valiutos kursas. Jei importas brangtų dėl silpnesnio dolerio, tai galėtų papildomai kelti kainas vidaus rinkoje.

    Rinkoms tai reiškia didesnį neapibrėžtumą: optimistiniai scenarijai apie greitą palūkanų mažinimą silpnėja, o sprendimai vis labiau priklausys nuo kiekvieno naujo infliacijos ir energijos kainų signalo.

  • Warsho pirmasis Jackson Hole: rekordinė JAV skola, iždo gelbėjimas ir įkyriai aukšta infliacija

    Warsho pirmasis Jackson Hole: rekordinė JAV skola, iždo gelbėjimas ir įkyriai aukšta infliacija

    JAV centrinio banko vadovas Kevinas Warshas penktadienį Jackson Hole simpoziume pirmą kartą sakys pagrindinę kalbą, kai ilgalaikės skolinimosi kainos išlieka padidėjusios, o infliacija vis dar negrįžta prie 2 proc. tikslo. Investuotojai iš šio pasirodymo tikisi aiškesnio signalo, ar Federalinis rezervų bankas pasirengęs griežtinti politiką.

    Jackson Hole simpoziumą nuo 1978 metais rengia Kanzaso miesto Federalinis rezervų bankas, o nuo 1982 metų jis vyksta Vajominge, Jackson Lake Lodge konferencijų centre. Į renginį susirenka apie 120 centrinių bankų vadovų, ekonomistų ir politikos formuotojų iš daugiau nei 70 valstybių, todėl bet koks tonas ar formuluotė gali paveikti rinkų lūkesčius.

    Šių metų tema skirta finansų inovacijoms, mokėjimams ir jų reikšmei politikai, tačiau kontekstas akivaizdžiai monetarinis. Jackson Hole tradiciškai vyksta tarp Federalinio atvirosios rinkos komiteto posėdžių, todėl pirmininko kalba tampa viena iš retų progų pakoreguoti rinkų „kompasą“ be oficialaus sprendimo dėl palūkanų.

    Warshas viešai pabrėžia, kad tikslas nesikeičia.

    „Nėra jokio minkšto infliacijos tikslo. Yra tikslas, ir jis yra 2 proc.“, – sakė K. Warshas.

    Tačiau rinkoms svarbiausia ne kryptis, o kelias. JAV centrinis bankas šiuo metu peržiūri savo veiklos principus ir komunikaciją, todėl pirmininkas vengia detalių išankstinių gairių, kurios anksčiau padėdavo sumažinti netikėtumus finansų rinkose.

    Naujausi duomenys spaudimą tik didina: asmeninio vartojimo išlaidų kainų indeksas, kurį Federalinis rezervų bankas laiko pagrindiniu rodikliu, liepą augo sparčiau nei tikėtasi, o metinis tempas išliko gerokai virš 2 proc. ribos. Bazinė infliacija taip pat laikosi aukščiau tikslo, todėl klausimas, ar palūkanos pakankamai riboja ekonomiką, išlieka atviras.

    Liepos mėnesį Federalinis atvirosios rinkos komitetas palūkanas paliko 3,50–3,75 proc. intervale, tačiau dalis regioninių bankų vadovų pasisakė už didinimą. Tuo pat metu išvestinių priemonių rinkoje matyti atsargesni lūkesčiai dėl griežtinimo, o šis skirtumas ir yra viena priežasčių, kodėl Jackson Hole kalba laikoma itin jautria.

    Obligacijų rinka tapo nervų centru

    Didžiausias testas persikėlė į ilgalaikių JAV valstybės obligacijų segmentą. JAV valstybės skola perkopė 40 trilijonų JAV dolerių, tai yra apie 36,8 trilijono eurų, o 10 ir 30 metų obligacijų pajamingumų šuoliai didina skolinimosi kainą visoje ekonomikoje nuo būsto paskolų iki verslo finansavimo.

    Ši dinamika privertė veikti JAV iždą. Iždo sekretorius Scottas Bessentas paskelbė ketinantis bent padvigubinti 10–30 metų trukmės obligacijų supirkimus antrinėje rinkoje nuo 1,8 milijardo eurų iki 3,7 milijardo eurų per operaciją, taip mažinant ilgalaikių vertybinių popierių pasiūlą ir siekiant numušti pajamingumus.

    Vis dėlto rinka sureagavo nevienareikšmiškai: pajamingumai vėliau vėl kilo, todėl Bessentas viešai leido suprasti, kad iždas, reikalui esant, galėtų įsikišti didesne apimtimi. Susidaro neįprasta įtampa, kai fiskalinė institucija bando slopinti ilgalaikių palūkanų kilimą, o centrinis bankas gali būti linkęs leisti rinkai „padaryti dalį darbo“ griežtinant finansines sąlygas.

    Aukso ir bitkoino šuolis siunčia signalą

    Kai investuotojai pradeda abejoti, ar skola gali būti valdoma be infliacijos „pagalbos“, rinkoje stiprėja vadinamoji valiutos nuvertėjimo logika, kai ieškoma aktyvų, kurių pasiūla nėra lengvai plečiama. Tokiose fazėse dažnai brangsta auksas, stiprėja kriptovaliutų paklausa, o valiuta patiria spaudimą.

    Rugpjūtį auksas pabrango apie 15 proc. ir fiksavo vieną stipriausių mėnesių per kelis dešimtmečius, o bitkoinas šoktelėjo daugiau nei 25 proc., pasiekdamas naujas aukštumas. Kartu JAV dolerio indeksas, lyginantis dolerį su šešiomis pagrindinėmis valiutomis, judėjo žemyn, o šių signalų kombinacija rinkoms dažnai reiškia tą patį: infliacijos rizika nėra iki galo suvaldyta.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Jackson Hole dėmesingai stebės ir Europa, nes JAV palūkanų kryptis daro įtaką dolerio kursui, kapitalo srautams ir pasaulinėms finansavimo sąlygoms. Europos Centrinio Banko atstovai taip pat dalyvaus diskusijose, nors oficialiai akcentas šiemet nukreiptas į mokėjimų ateitį ir finansų inovacijas.

    Artimiausių sprendimų kalendorius sudėlioja papildomą įtampą: ECB skelbia savo posėdžių protokolus, o kitas sprendimas dėl palūkanų numatytas netrukus po to, kai rinka jau bus „suvirškinusi“ Warsho žinutes. Griežtesnis tonas Jackson Hole gali sustiprinti dolerį ir sugriežtinti globalias finansines sąlygas, o tai Europai reikštų sudėtingesnį balansą tarp augimo ir infliacijos.

    Dėl to penktadienio kalba nebėra vien tradicinis centrinio banko pasisakymas. Tai testas, ar Federalinis rezervų bankas gali įtikinti rinkas, kad 2 proc. infliacijos tikslas išlieka realus, o pasirinktas kelias yra pakankamai patikimas ir nuoseklus.

  • „Meta“ sutiko mokėti 14,6 mlrd. eurų: JAV verčia keisti „Facebook“ ir „Instagram“ taisykles

    „Meta“ sutiko mokėti 14,6 mlrd. eurų: JAV verčia keisti „Facebook“ ir „Instagram“ taisykles

    Technologijų milžinė „Meta“ sutiko sumokėti apie 14,6 mlrd. eurų ir įdiegti papildomas vaikų saugumo priemones „Facebook“ bei „Instagram“ platformose. Taip užbaigiamas precedento neturintis teisminis ginčas JAV dėl paauglių priklausomybės nuo socialinių tinklų ir žalos psichikos sveikatai.

    Susitarimą patvirtino JAV valstijų generaliniai prokurorai, nurodydami, kad byla apėmė vartotojų apsaugos reikalavimus ir įtarimus dėl platformų dizaino sprendimų. Į procesą buvo įsitraukusios dešimtys valstijų, o dalis jų atskirai buvo parengusios papildomus ieškinius.

    Kuo kaltinta „Meta“?

    Ieškiniuose teigta, kad „Meta“ sąmoningai kūrė funkcijas, skatinančias ilgalaikį įsitraukimą ir galinčias formuoti priklausomybę, ypač tarp nepilnamečių. Tarp dažniausiai minimų elementų įvardyti begalinis slinkimas, pranešimų srautas, įspėjimai ir socialinio palyginimo mechanikos.

    Taip pat akcentuotas klausimas dėl jaunesnių nei 13 metų vaikų duomenų apsaugos ir galimo jų rinkimo be pakankamo tėvų sutikimo. Būtent šie aspektai pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių JAV reguliuotojų ir prokurorų dėmesio taikinių.

    Šis susitarimas nutraukė teismo procesą Kalifornijoje, kuriame buvo tikimasi liudijimų apie vidines bendrovės žinias ir sprendimų priėmimą. Vaikų saugumo gynėjai viešai buvo užsiminę, kad byloje galėjo būti kviečiamas liudyti ir „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas.

    Ką „Meta“ turės pakeisti?

    Pagal susitarimo sąlygas „Meta“ įsipareigojo diegti griežtesnius nepilnamečių apsaugos sprendimus ir riboti perteklinį naudojimą. Viena iš numatomų priemonių siejama su dienos naudojimo limitais ir privalomomis pauzėmis, kad būtų mažinamas nenutrūkstamas naršymas.

    Taip pat numatyta mažinti pranešimų srautą mokyklos valandomis darbo dienomis ir stiprinti amžiaus patvirtinimo mechanizmus. Daug dėmesio skiriama turinio kontrolei, kad nepilnamečius rečiau pasiektų patyčias, valgymo sutrikimus ar savęs žalojimą skatinanti medžiaga.

    Susitarime taip pat akcentuojamos patogesnės tėvų kontrolės priemonės ir saugesnė numatytųjų nustatymų logika. Praktikoje tai reiškia, kad apsaugos funkcijos turėtų veikti ne vien kaip savanoriškai įjungiamas pasirinkimas, bet ir kaip aktyvi nepilnamečių paskyrų apsaugos dalis.

    Kodėl ši byla svarbi visam sektoriui?

    Apie 14,6 mlrd. eurų dydžio suma laikoma viena didžiausių JAV valstijų vartotojų apsaugos istorijoje, susijusių su technologijų bendrove. Nors „Meta“ mastui tai nėra egzistencinis smūgis, precedentas stiprina signalą, kad vaikų saugumas internete tampa nebe rekomendacija, o teisinė pareiga.

    Pastaraisiais metais spaudimas socialiniams tinklams augo ir dėl nutekintų vidinių dokumentų bei viešų liudijimų, kurie kėlė klausimus apie tai, kaip vertinamas paauglių pažeidžiamumas ir ar saugumo sprendimai nėra per silpni. Rinka tuo pat metu vis aktyviau diegia amžiaus patvirtinimo, tėvų kontrolės ir rizikingo turinio ribojimo technologijas, įskaitant DI pagrįstą moderavimą.

    Šis susitarimas gali paskatinti panašias bylas ir kitoms platformoms, nes valstijos bei federalinės institucijos vis dažniau siekia ne tik baudų, bet ir struktūrinių pokyčių produktuose. Vartotojams tai reiškia griežtesnius nepilnamečių paskyrų nustatymus ir labiau ribojamą įtraukimo funkcijų veikimą.

  • Princas Harry su Meghan grįžo į JK: nutekėjo detalės apie naujus namus ir vaikų mokyklą

    Princas Harry su Meghan grįžo į JK: nutekėjo detalės apie naujus namus ir vaikų mokyklą

    Princas Harry, Sasekso kunigaikštis, kartu su Meghan ir jų dviem vaikais, kaip praneša Jungtinės Karalystės žiniasklaida, sugrįžo į Jungtinę Karalystę. Teigiama, kad šeima į šalį atvyko praėjus vos kelioms dienoms po žinios apie planus vėl įsikurti Britanijoje.

    Pranešimuose nurodoma, kad šeima trečiadienį nusileido Birmingame po privataus skrydžio iš Kalifornijos. Kartu keliavo ir jų vaikai Archie bei Lilibet, o šis vizitas vertinamas kaip vienas ryškiausių poros sugrįžimų nuo 2020 metais įvykusio išvykimo.

    Tuomet Harry ir Meghan paskelbė atsitraukiantys nuo karališkosios šeimos pareigų ir persikėlė į Jungtines Valstijas. Sprendimas buvo lydimas viešų nesutarimų, įtampos su dalimi šeimos narių ir nuolatinių diskusijų dėl poros vaidmens monarchijoje.

    Kur planuoja įsikurti šeima

    Anot pranešimų, šeima ketina apsigyventi Kotsvoldse pietvakarių Anglijoje, kuris laikomas pasiturinčiu ir itin geidžiamu regionu. Ši vietovė garsėja saugumu, privatumu ir tuo, kad joje neretai gyvena žinomi visuomenės veikėjai.

    Skelbiama, kad vaikams jau parinkta nauja mokykla, o tai rodo planus įsitvirtinti ilgesniam laikui, o ne tik trumpam apsilankymui. Kol kas oficialių rūmų ar pačios poros komentarų dėl konkretaus gyvenamojo būsto nepateikta.

    Santykiai šeimoje ir saugumo klausimas

    Per pastaruosius metus viešojoje erdvėje daug dėmesio sulaukė Harry santykiai su tėvu karaliumi Karoliu III ir broliu princu Williamu. Žiniasklaida teigia, kad su tėvu ryšys esą šiek tiek atšilęs, tačiau nesutarimai su broliu išlieka gilūs.

    Prieš kurį laiką interviu BBC Harry buvo sakęs, kad „nemato pasaulio, kuriame šiuo metu parvežtų žmoną ir vaikus į Jungtinę Karalystę“. Jis taip pat pripažino pasiilgstantis gimtinės ir apgailestaujantis, kad vaikai nemato šalies, kurioje jis užaugo.

    Dabar, šeimai sugrįžus, dėmesio centre atsidurs ir viešai finansuojamos apsaugos klausimas. Jungtinėje Karalystėje šis aspektas dažnai tampa politinių bei visuomeninių diskusijų objektu, nes susijęs su valstybės lėšomis ir rizikos vertinimu.

    Šį mėnesį, komentuodamas situaciją, Mančesterio meras Andy Burnham pabrėžė, kad tai yra privatus reikalas, ir sakė, kad valdžia šeimai linki sėkmės. Vis dėlto būtent saugumo sprendimai gali tapti vienu svarbiausių praktinių iššūkių, lemiančių, kaip dažnai ir kokiomis sąlygomis Harry šeima gyvens Britanijoje.