CP v2

Category: Finansai

  • JAV pasiuntinys įtaria Izraelio motyvus Sirijoje: smūgis bazei galėjo būti susijęs su rinkimais

    JAV specialusis pasiuntinys Sirijai ir Irakui Tomas Barrackas pareiškė, kad Izraelio smūgis Sirijoje esančiai Abu al-Dhuhuro oro bazei galėjo turėti ir vidaus politikos motyvų. Jo teigimu, viena iš svarstomų versijų yra bandymas provokuoti Turkiją, o tai galėjo būti naudinga artėjant rinkimams Izraelyje.

    Pasak T. Barracko, tai yra tik hipotezė, tačiau ji esą paaiškintų, kodėl ataka įvyko nepaisant to, kad Izraelis ir Turkija pastaruoju metu palaikė aukšto lygio kontaktus. Jis pridūrė, kad tokio pobūdžio žingsnis regione gali kelti papildomą įtampą, ypač kai kalbama apie galimą Turkijos karių dislokavimą.

    Versijos dėl smūgio priežasčių

    T. Barrackas nurodė ir kitą galimą paaiškinimą: koordinacijos trūkumą Izraelio saugumo grandinėje. Jo vertinimu, skirtingos institucijos, įskaitant kariuomenę, žvalgybą ir ministro pirmininko biurą, galėjo nesuderinti veiksmų, o sprendimas galėjo būti priimtas remiantis nevienodai interpretuota žvalgybine informacija.

    „Viena teorija yra ta, kad jie tiesiog provokavo Turkiją; tai labai agresyvus žingsnis, bet rinkimų kontekste jis gali būti palankiai sutiktas“, – sakė Tomas Barrackas.

    „Kita teorija yra komunikacijos stoka tarp Izraelio gynybos pajėgų, „Mossad“ ir ministro pirmininko kanceliarijos“, – pridūrė jis.

    Turkijos karių judėjimas kelia klausimų

    T. Barrackas taip pat suabejojo Izraelio teiginiu, kad Turkija esą ketino perkelti pajėgas į minėtą bazę šiaurės vakarų Sirijoje. Anot jo, Izraelis dar likus maždaug šešioms dienoms iki smūgio informavo JAV apie turimą žvalgybinę informaciją dėl galimų Turkijos karinių judėjimų, tačiau papildomi patikrinimai tokios informacijos nepatvirtino.

    „Izraelis likus maždaug šešioms dienoms iki atakos informavo JAV apie žvalgybinius duomenis dėl galimų Turkijos pajėgų judėjimų link objekto. Patikrinome per atitinkamas žvalgybos institucijas ir atsakymai buvo tokie: ne, nieko panašaus nevyksta“, – sakė Tomas Barrackas.

    Regiono stabilumas ir rinkimų fonas

    Šią savaitę T. Barrackas jau buvo viešai pareiškęs, kad Izraelio antskrydžiai prieš Abu al-Dhuhuro bazę yra nereikalinga eskalacija, kuri nepadeda regiono stabilumui. Tokie veiksmai, jo vertinimu, didina riziką, kad nesutarimai tarp regiono valstybių peraugs į platesnį konfliktą.

    Abu al-Dhuhuro oro bazė yra maždaug 70 kilometrų nuo Turkijos sienos ir, kaip skelbiama, neveikia nuo 2013 metų. Po politinių pokyčių Sirijoje 2024 metų gruodį bazė, pasak karinių šaltinių, galėjo būti naudojama naujų Sirijos pajėgų mokymams, tačiau jos statusas ir realus panaudojimas išlieka jautrus klausimas regione.

    Izraelyje 2026 metų spalio 27 dieną turėtų vykti parlamento rinkimai. Artėjant tokiems politiniams ciklams, saugumo klausimai dažnai atsiduria dėmesio centre, o bet kokios karinės operacijos kaimynystėje gali turėti ir diplomatinę, ir vidaus politinę kainą.

  • KGHM svarsto antrą kasyklą Čilėje: prie Sierra Gorda gali prisidėti nauja atodanga

    Lenkijos vario gamintoja KGHM, jau daugiau nei dešimtmetį veikianti Čilėje, svarsto galimybes išplėsti projektą šalia Sierra Gorda kasyklos. Vis garsiau kalbama apie gretimų vario telkinių įsisavinimą, kuris praktiškai galėtų reikšti naujos atviros kasybos aikštelės atsiradimą.

    Sierra Gorda yra vienas svarbiausių KGHM užsienio aktyvų, todėl bendrovė ieško būdų maksimaliai išnaudoti esamą infrastruktūrą ir perdirbimo pajėgumus. Kasyklos eksploatavimo laikotarpis šiuo metu siejamas maždaug su 2045 metais, tad sprendimų langas platus, tačiau pasirengimas dažnai pradedamas gerokai anksčiau.

    Gręžiniai rodo tęstinumą

    Projektas grindžiamas keliais geologinės žvalgybos darbų paketais, kurie vertina, ar mineralizacija tęsiasi po dabartine planuojama atodanga ir už jos ribų. Tokie tyrimai kasybos pramonėje yra įprasti: patvirtinus tęstinumą, galima pailginti kasyklos gyvavimo laiką arba suformuoti naują gavybos etapą.

    Bendrovė nurodo, kad giliųjų gręžinių rezultatai rodo stabilų vario ir molibdeno kiekį, o tai atveria galimybes vidutiniu laikotarpiu papildyti išteklių bazę. Kartu vertinamos ir teritorijos už dabartinio karjero ribų, kur žvalgoma, ar verta planuoti atskirą naują atodangą.

    „Iki šiol giliųjų gręžinių rezultatai rodo nuoseklius vario ir molibdeno kiekius, todėl atsiranda galimybė vidutiniu laikotarpiu įtraukti naujus išteklius“, – teigia KGHM.

    Galimas bendradarbiavimas su BHP

    Situaciją dar labiau įdomina tai, kad netoli Sierra Gorda veikia ir kita didelė vario kasykla Spence, priklausanti Australijos grupei BHP. Atstumas tarp objektų yra mažesnis nei 10 kilometrų, todėl pramonėje natūraliai kyla klausimų dėl galimos operacinės partnerystės, ypač perdirbimo grandyje.

    KGHM patvirtina, kad kalbasi su BHP apie galimą bendradarbiavimą būtent dėl Spence kasyklos ir rūdos perdirbimo sprendimų. Pastaraisiais metais kasybos sektoriuje ryškėja tendencija dalintis infrastruktūra ar derinti procesus, kad būtų mažinamos sąnaudos ir gerinamas efektyvumas, ypač tuomet, kai naujų projektų plėtra brangsta.

    „Norime labiau koncentruotis į vario gamybinių pajėgumų kūrimą, o ne jų pirkimą“, – yra viešai signalavusi BHP vadovybė.

    Kodėl dabar tai tampa aktualu

    Vario rinka pastaraisiais metais išlieka jautri pasiūlos rizikoms: naujų telkinių įvedimas užtrunka, o investicijų kaštai kyla dėl energijos, logistikos ir aplinkosauginių reikalavimų. Dėl to dalis bendrovių dažniau renkasi esamų kasyklų plėtrą, o ne brangius įsigijimus ar visiškai naujų projektų vystymą nuo nulio.

    KGHM atveju papildoma logika slypi jau veikiančio komplekso masto ekonomijoje: jei šalia esami telkiniai pasitvirtintų, būtų siekiama kuo daugiau pasinaudoti esamais perdirbimo pajėgumais ir logistika. Pirmieji aiškesni sprendimai dėl tolesnės plėtros krypčių gali paaiškėti dar šiais metais, kai bus apibendrinti naujausių žvalgybos darbų rezultatai.

    Kartu bendrovė vertina ir kitas tarptautines galimybes, todėl Čilė nėra vienintelė kryptis, tačiau Sierra Gorda plėtra išlieka vienu realiausių ir greičiausiai įgyvendinamų scenarijų, jei geologiniai duomenys patvirtins ekonominį potencialą.

  • Bitkoinas šovė iki maždaug 67 000 eurų: geriausia savaitė nuo 2023 metų, bet rizika išlieka

    Bitkoino kaina 2026 metų rugpjūčio 21 dieną pakilo iki maždaug 67 000 eurų ir per dieną šoktelėjo apie 6 proc. Tai tapo geriausia savaite šiai kriptovaliutai nuo 2023 metų, rodo tarptautinių rinkų duomenys.

    Dar savaitės pradžioje bitkoinas kainavo apie 55 000 eurų, tad augimas per kelias dienas buvo ryškus. Investuotojų nuotaikas papildomai palaikė ir su kriptovaliutomis susijusių bendrovių akcijų brangimas JAV biržose.

    Kas pastūmėjo kainą?

    Vienas svarbiausių impulsų atėjo iš obligacijų rinkos: JAV iždo obligacijų pajamingumams smukus, rinkoje sumažėjo spaudimas rizikingesniam turtui. Tokiose sąlygose dalis kapitalo dažniau grįžta į akcijas ir kriptovaliutas.

    Prie judėjimo prisidėjo ir vadinamasis trumpųjų pozicijų „išspaudimas“, kai kainai staigiau kylant investuotojai priversti uždaryti statymus dėl kritimo. Tai sustiprina augimą, nes uždarymui reikia pirkti turtą rinkoje.

    Rekordai dar toli

    Nors savaitė įspūdinga, bitkoinas vis dar gerokai žemiau ankstesnių aukštumų. 2026 metų sausį kaina buvo pakilusi iki maždaug 83 000 eurų, o 2025 metų spalio 6 dieną buvo pasiektas apie 111 000 eurų istorinis maksimumas.

    Tokia dinamika reiškia, kad pastarasis šuolis labiau primena atšokimą po silpnesnio laikotarpio, o ne naują aiškiai patvirtintą ilgalaikę augimo bangą. Rinkoje išlieka jautrumas palūkanų normų lūkesčiams, reguliavimo naujienoms ir likvidumo pokyčiams.

    Ekspertai perspėja dėl korekcijos

    Dalis rinkos dalyvių tikisi, kad kriptovaliutų rinka artėja prie ilgesnės trukmės nuosmukio pabaigos, tačiau prieš tvirtesnį atsigavimą galimas dar vienas išpardavimas. Toks scenarijus dažnai minimas remiantis ankstesnių ciklų istorija.

    „Tikimės paskutinės išsipardavimo bangos ir dar maždaug 20 proc. kritimo, kad tai atitiktų ankstesnius ciklus“, – sakė Token Bay Capital įkūrėja ir vadovė Lucy Gazmararian.

    Analitikai primena, kad staigūs kilimai kriptovaliutų rinkoje dažnai būna lydimi ir staigių korekcijų. Dėl to investuotojams rekomenduojama vertinti ne vien dienos ar savaitės pokyčius, o riziką planuoti ilgesniam laikotarpiui.

  • Macronas su Zelenskiu sutarė: Prancūzija spartins modernios ginkluotės ir raketų tiekimą Ukrainai

    Akcentas – oro gynyba

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė telefonu kalbėjęsis su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir su juo aptaręs skubesnį modernios karinės technikos bei raketų perdavimą Ukrainai. Pasak jo, pokalbis truko beveik dvi valandas ir buvo skirtas svarbiausiems saugumo klausimams.

    Didžiausias dėmesys, anot Zelenskio, buvo skirtas oro gynybos stiprinimui, nes Rusijos smūgiai prieš Ukrainos infrastruktūrą ir miestus išlieka intensyvūs. Šiame kontekste Ukraina nuolat siekia didinti pajėgumus numušti dronus ir raketas, o sąjungininkų tiekiama ginkluotė tampa kritiškai svarbi.

    „Turėjome labai gerą pokalbį su Emmanueliu Macronu. Pirmiausia kalbėjome apie poreikį stiprinti oro gynybą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Patriot raketos ir licencijos gamybai

    Zelenskis pabrėžė vertinantis Prancūzijos pasirengimą prisidėti ir derybose su kitais partneriais, kurie turi Ukrainai reikalingų raketų sistemoms „Patriot“. „Patriot“ išlieka viena svarbiausių oro gynybos sistemų, galinčių perimti dalį balistinių grėsmių, todėl raketų atsargos ir papildymas yra nuolatinis Ukrainos prioritetas.

    Taip pat pranešta apie sutartą kryptį dėl Prancūzijos galimybių oro gynybos srityje ir planus paspartinti tiekimus. Zelenskis nurodė, kad Macronas patvirtino pasirengimą suteikti licenciją raketų gamybai, o tai gali reikšti ilgalaikį sprendimą, leidžiantį Ukrainai ar partneriams greičiau užtikrinti reikiamą amunicijos kiekį.

    „Sutarėme paspartinti moderniausios prancūziškos technikos ir raketų tiekimą. Dėkoju už patvirtintą pasirengimą suteikti licenciją raketų gamybai“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Diplomatija ir finansavimas artimiausiems metams

    Ukrainos vadovas nurodė, kad pokalbyje aptarti ir diplomatiniai veiksmai su partneriais bei kontaktai su JAV prezidento komanda. Tokie koordinuoti žingsniai paprastai siejami su tolesne karinės paramos logistika, politinių sprendimų derinimu ir ilgalaikėmis saugumo garantijomis.

    Be to, Zelenskis akcentavo gynybos finansavimo klausimą šiems ir ateinantiems metams. Augant poreikiui oro gynybos sistemoms, amunicijai ir technikos remontui, finansinis užtikrintumas tampa viena pagrindinių temų, dėl kurių Ukraina tariasi su sąjungininkais.

    Artimiausiu metu numatytas vadinamosios norinčiųjų koalicijos susitikimas, skirtas Ukrainos rėmimo koordinavimui. Skelbiama, kad susitikimui turėtų bendrai vadovauti Macronas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnham ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.

  • Vokietija Kyjive žada 60 mln eurų Ukrainai: parama humanitarinei pagalbai ir NATO fondui

    Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis vizito Kyjive metu paskelbė apie papildomą finansavimą Ukrainai: 50 mln eurų humanitarinei pagalbai ir dar 10 mln eurų NATO kompleksinio paramos paketo fondui. Pasak jo, lėšos turėtų prisidėti ir prie gyventojų, ir prie kariuomenės poreikių, ypač artėjant šaltajam sezonui.

    Pirmosiomis ministro viešnagės valandomis Kyjive kelis kartus suveikė oro pavojaus sirenos, mieste buvo girdimi sprogimai. Ukrainos pareigūnai ir stebėsenos kanalai tokias situacijas dažnai sieja su Rusijos raketų ir bepiločių atakų grėsme, kuri išlieka nuolatiniu kasdienybės fonu sostinėje.

    Ką apims papildomi pinigai?

    J. Wadephulio teigimu, 50 mln eurų humanitarinės paramos bus nukreipta per Jungtinių Tautų agentūras ir nevyriausybines organizacijas. Tokia pagalba paprastai naudojama būtiniausioms priemonėms užtikrinti, pradedant laikinu apgyvendinimu, vandeniu, šildymu ar medicinos paslaugomis, ypač regionuose arčiau fronto.

    Dar 10 mln eurų Berlynas skirs NATO visapusiškos paramos paketo fondui Ukrainai. Ministro žodžiais, per šį mechanizmą remiami decentralizuoti energijos tiekimo sprendimai Ukrainos kariams, būtina medicinos įranga karinėms gydymo įstaigoms ir skubiai reikalingos priemonės kovai su dronais.

    „Rusija ir toliau atakuoja energetikos infrastruktūrą ir daro viską, kad žiemą paverstų ginklu“, – sakė Johannas Wadephulis.

    Signalai dėl JAV vaidmens ir taikos paieškų

    Vokietijos ministras taip pat pranešė, kad kitą savaitę planuoja aptarti taikos paieškas su JAV diplomatijos vadovu Marku Rubiu. Berlynas tikisi aktyvesnio Vašingtono įsitraukimo į procesus, kurie galėtų priartinti politinius sprendimus, tačiau kartu pabrėžia, kad Ukrainai būtina išlaikyti paramos tęstinumą.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha akcentavo, jog bendradarbiavimas su Vokietija gynybos srityje išlieka vienas svarbiausių, ypač oro gynybos stiprinimo klausimu. Jo teigimu, Ukrainai perduotos sistemos kasdien gelbsti civilių gyvybes ir mažina žalą kritinei infrastruktūrai.

    Vėliau šeštadienį J. Wadephulis susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Prezidentas pranešė, kad pokalbiuose daug dėmesio skirta oro gynybai ir pasirengimui žiemai, taip pat aptartas darbas dėl susitarimo Drone Deal formatu, kurį siekiama pasirašyti artimiausiu metu.

    Nors papildomos sumos nėra didžiausios bendrame tarptautinės paramos kontekste, jos siunčia politinį signalą apie Vokietijos ketinimą išlaikyti lyderystę remiant Ukrainą. Berlynas nuosekliai pabrėžia, kad parama siejama ne tik su Ukrainos atsparumu, bet ir su platesniu Europos saugumo architektūros stabilumu.

  • Pietų Korėja pirmąkart plaukia per Arktį į Europą: konteinervežis turėtų pasiekti Gdanską

    Pietų Korėja į Europą išsiuntė pirmąjį savo konteinervežį maršrutu per Arktį – laivu plaukiama vadinamuoju Šiaurės jūrų keliu. Laivas į kelionę iš Busano išplaukė šeštadienio vakarą vietos laiku, pranešė šalies vandenynų ministerija.

    Teigiama, kad reisą vykdo Pietų Korėjos logistikos bendrovė „PanStar“. Krovinį sudaro, be kita ko, automobilių dalys, chemijos produktai ir apie 100 tuščių konteinerių.

    Planuojama, kad laivas pakeliui užsuks į Felixstowe Jungtinėje Karalystėje ir Roterdamą Nyderlanduose. Gdansko uostą jis turėtų pasiekti rugsėjo viduryje, o vėliau grįžti į Busaną; visas bandymas turėtų trukti apie 45 dienas.

    Šis sprendimas siejamas su išaugusiomis rizikomis tradiciniuose maršrutuose per Artimuosius Rytus, kai dalis vežėjų ir užsakovų ieško alternatyvų Sueco kanalui. Arktyje kelias į Šiaurės Europą teoriškai yra trumpesnis, tačiau jį riboja sezoniškumas, ledų sąlygos ir griežti saugumo reikalavimai.

    Prezidentas Lee Jae Myung Arkties laivybą yra įvardijęs kaip prioritetą valstybei, kurios eksportas ypač priklauso nuo jūrų transporto. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad jei tokie reisai daugėtų, iki 2030 metų Arktis galėtų tapti labiau įprastu prekybos maršrutu daliai krovinių.

    Vis dėlto iniciatyva kelia ir politinių klausimų. Šiaurės jūrų kelias didžiąja dalimi driekiasi per Rusijos kontroliuojamas akvatorijas, todėl Vakarų sąjungininkams siekiant izoliuoti Rusiją dėl karo Ukrainoje, bet kokia praktinė koordinacija ar pagalbos mechanizmai gali tapti jautrūs.

    Skelbiama, kad Seulas su Maskva derino techninius kelionės aspektus, įskaitant galimą pagalbą ekstremaliose situacijose, pavyzdžiui, laivui įstrigus lede. Tokiose platumose dažnai prireikia ledlaužių palydos, specialios klasės laivų ir iš anksto numatytų gelbėjimo procedūrų.

    Aplinkosaugininkai taip pat kritikuoja vis dažnesnius reisus per Arktį, pabrėždami rizikas ekosistemoms ir galimą papildomą poveikį ledo tirpimui. Laivyba regione reiškia ne tik taršos ir avarijų grėsmę, bet ir didesnį triukšmą bei poveikį jūrų gyvūnijai.

    Norvegijos Tolimosios Šiaurės logistikos centro duomenimis, pernai Arkties maršrutu plaukė 88 laivai, atlikę 103 reisus. Tai daugiau nei 2024 metais, kai fiksuoti 97 reisai, ir gerokai daugiau nei 2022 metais, kai jų buvo 43.

  • Vietinis turinys energetikoje: kodėl PGE renkasi brangiau Europoje, o ne pigiau Kinijoje

    Energetikos sektoriuje stiprėja diskusija apie vadinamąjį vietinį turinį, kai investicijoms ir pirkimams prioritetas teikiamas šalies ar regiono tiekėjams. Lenkijos energetikos grupė PGE šią kryptį sieja ne su emociniu „ekonominiu patriotizmu“, o su ilgalaikiu saugumu, stabilumu ir tiekimo grandinių patikimumu.

    PGE valdybos įgaliotine vietinio turinio klausimais paskirta Alicja Wąsowicz pabrėžia, kad sprendimas „pirkti brangiau Lenkijoje ar Europoje, ar pigiau Kinijoje“ realybėje nėra vien kainos palyginimas. Pasak jos, vietinis tiekimas yra investicija į ekonomikos atsparumą, kompetencijų auginimą ir mažesnę priklausomybę nuo geopolitinių sukrėtimų.

    Kaip matuojamas vietinis turinys?

    Vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria tiek įmonės, tiek valdžios institucijos, yra vienodos metodikos trūkumas. Skirtingos pramonės šakos „vietinį turinį“ supranta nevienodai, todėl skaičiai, pateikiami be aiškios metodikos, gali klaidinti ir skatinti neteisingus palyginimus.

    Dėl to PGE atsargiai vertina bendro grupės rodiklio viešinimą, tačiau atskiruose segmentuose vietinio turinio dalis jau yra reikšminga. Pavyzdžiui, elektros skirstymo segmente vietinių pirkimų dalis siekia apie 85 proc., nes nemaža dalis priežiūros ir tinklų eksploatacijos darbų atliekama vietos įmonių.

    Siekiant sukurti palyginamus duomenis, Lenkijoje vykdomas pilotinis projektas, kuriame dalyvauja Centrinė statistikos tarnyba ir valstybės turto ministerija. Projekto tikslas yra surinkti duomenis ne tik apie pagrindines sutartis, bet ir apie grandinę žemiau, įtraukiant subrangovus, kad matytųsi realus vietinių pajėgumų panaudojimas.

    Kodėl svarbiau ne kriterijai, o pasiruošimas

    PGE teigia, kad vietinio tiekimo didinimas prasideda dar iki konkurso paskelbimo. Bendrovė akcentuoja pirkimų planų viešinimą, ankstyvą dialogą su rinka ir išankstines konsultacijas, kad tiekėjai nebūtų užklupti netikėtais reikalavimais.

    „Mes negalime kontroliuoti, kas pateiks pasiūlymą ir kokia bus jo kaina, bet galime užtikrinti, kad mūsų reikalavimai laiku būtų suderinti su rinkos pajėgumais“, – sakė Alicja Wąsowicz.

    Jos teigimu, rinkos tyrimas ir realistiškas reikalavimų pritaikymas dažnai duoda daugiau naudos nei formaliai į konkursus įdėti vertinimo kriterijai, kurie „remtų“ vietos tiekėjus. Be to, Europos Sąjungos teisėje tiesioginis tiekėjų diskriminavimas pagal kilmę yra ribojamas, todėl kriterijai turi būti pagrįsti objektyviais interesais, tokiais kaip sauga, kokybė, patikimumas ar tvarumas.

    Kur dar yra augimo potencialas?

    PGE nurodo, kad skirstymo segmente vietinio turinio didinimo galimybės jau ribotos, nes rodiklis ir taip aukštas. Tačiau didesnis potencialas matomas projektuose, kuriuose šiuo metu dominuoja tarptautiniai tiekėjai, pavyzdžiui, jūrinėje vėjo energetikoje.

    Šiame sektoriuje reikalinga aukšta specializacija, sertifikavimas ir patirtis, todėl vietinių įmonių įsitraukimas natūraliai auga lėčiau. Vis dėlto PGE akcentuoja, kad augimo galimybės yra ne tik statybos etape, bet ir projektavimo bei ilgamečio eksploatavimo fazėje, kur užsakymai tęsiasi dešimtmečius.

    Kartu pripažįstama, kad ne viską įmanoma nupirkti vietoje, ypač kai kalbama apie specifinius komponentus ar pajėgumų trūkumą. Tokiose situacijose sprendimas dažnai tampa rizikų valdymu: pigesnis pirkimas iš Kinijos gali reikšti ilgesnius pristatymo terminus, didesnę tiekimo sutrikimų tikimybę ar papildomas kokybės ir atitikties užtikrinimo sąnaudas.

    Pasak PGE atstovės, atsakingas užsakovas, norėdamas suteikti šansą vietos įmonėms, turi subalansuoti ir kitą pusę: terminus, biudžetą bei kokybės reikalavimus. Dideliuose projektuose vienas netinkamas komponentas ar prastos kokybės paslauga gali sustabdyti darbus ir sukelti didelius finansinius nuostolius.

    Ilgalaikėje perspektyvoje PGE vietinį turinį sieja su platesniu tikslu kurti atsparesnę ekonomiką, kurioje kritiniai energetikos projektai mažiau priklauso nuo išorinių šokų. Tokia logika, kaip pabrėžiama, reiškia ne tik didesnę kainą šiandien, bet ir daugiau stabilumo rytoj.

  • Graikija skaičiuoja rekordus, bet turistai taupo: banko duomenys atskleidė, kas vyksta

    Graikija skaičiuoja rekordus, bet turistai taupo: banko duomenys atskleidė, kas vyksta

    Graikijos turizmo sektorius 2026 metų pirmąjį pusmetį fiksavo aiškų augimą: į šalį atvyko daugiau keliautojų, o įplaukos iš kelionių taip pat didėjo. Visgi centrinio banko statistika rodo paradoksą – vidutinės išlaidos vienai kelionei mažėjo, todėl pajamų augimas ne visur spėjo paskui turistų srautus.

    Graikijos banko duomenimis, nuo sausio iki birželio kelionių pajamos išaugo 14,8 proc. ir siekė 8,80 mlrd. eurų. Atvykstamasis turizmas per tą patį laikotarpį didėjo dar sparčiau – 15,4 proc., iki 13,49 mln. keliautojų.

    Dėl to kelionių balansas buvo teigiamas ir pasiekė 6,93 mlrd. eurų perteklių, kai 2025 metais tuo pačiu laikotarpiu jis sudarė 6,01 mlrd. eurų. Šis rodiklis svarbus visai ekonomikai, nes turizmas yra viena pagrindinių Graikijos eksporto paslaugų, tiesiogiai papildanti šalies einamosios sąskaitos pajamas.

    Birželis: daugiau atvykimų, mažiau išlaidų

    2026 metų birželį įplaukos iš turizmo siekė 3,48 mlrd. eurų ir buvo tik 1,2 proc. didesnės nei prieš metus. Tuo metu atvykimų skaičius augo 6,9 proc. ir pasiekė 4,92 mln. keliautojų, todėl pajamų dinamika akivaizdžiai atsiliko nuo srautų.

    Graikijos bankas šį skirtumą sieja su kritusiomis vidutinėmis išlaidomis vienai kelionei: birželį jos sumenko 6,2 proc., o per visą pusmetį – 0,6 proc. Praktikoje tai reiškia, kad dalis keliautojų trumpino viešnagę, rinkosi pigesnį apgyvendinimą ar mažino išlaidas maitinimui ir pramogoms.

    Tokia tendencija siejama ir su platesniu Europos vartotojų elgesiu po infliacijos šoko: kelionės dažnai lieka prioritetu, tačiau biudžetai planuojami griežčiau. Turizmo verslui tai gali reikšti didesnį užimtumą, bet spaudimą maržoms, ypač regionuose, kur didelę paklausos dalį sudaro kainai jautrūs keliautojai.

    Kas augino srautus ir pajamų skirtumus?

    Pirmąjį pusmetį ypač augo atvykimai iš ES: keliautojų iš ES 27 šalių padaugėjo 19,3 proc. Išsiskyrė kelionės sausuma – per sienos kirtimo punktus atvykstančiųjų skaičius šoktelėjo 49,3 proc., kai atvykimai per oro uostus didėjo 7,3 proc.

    Tarp pagrindinių rinkų atvykimai iš Vokietijos augo 10,4 proc., iš Italijos – 17,9 proc., iš Jungtinės Karalystės – 10,4 proc. Vis dėlto pajamų struktūra nebuvo vienoda: kai kurių šalių keliautojų srautas didėjo, tačiau bendros įplaukos iš jų mažėjo, o tai rodo mažesnes išlaidas vienam turistui.

    Per 2026 metų pirmąjį pusmetį įplaukos iš ES 27 šalių gyventojų augo 10,7 proc. ir sudarė 4,53 mlrd. eurų, o iš kitų šalių – 19,7 proc., iki 3,86 mlrd. eurų. Euro zonos šalių indėlis siekė 3,78 mlrd. eurų ir augo 13,3 proc., tačiau iš ES šalių, nepriklausančių euro zonai, įplaukos mažėjo 1,1 proc.

    Vokietija išliko viena svarbiausių rinkų pagal pajamas, tačiau per pusmetį iš vokiečių keliautojų gauta 1,276 mlrd. eurų, tai yra 6,3 proc. mažiau nei prieš metus. Birželį vokiečių atvykimų daugėjo, bet įplaukos smuko 14,5 proc., iki 515,1 mln. eurų, todėl turizmo verslui tai tapo aiškiu signalu apie taupymo elgseną.

    Neigiamą kryptį rodė ir Prancūzijos rinka: per pusmetį įplaukos mažėjo 7,4 proc., iki 414,3 mln. eurų, o atvykimai praktiškai nekito. Birželį smukimas buvo dar ryškesnis – įplaukos krito 33,9 proc., iki 129,8 mln. eurų, kartu mažėjant ir atvykimų skaičiui.

    Tuo metu Italija tapo vienu ryškiausių augimo variklių: per pusmetį įplaukos didėjo 31,1 proc. ir pasiekė 470,0 mln. eurų, o atvykimai augo 17,9 proc. Birželį italų įplaukos šoktelėjo 34,4 proc., iki 248,3 mln. eurų, ir tai stiprino bendrą pajamų statistiką.

    Jungtinė Karalystė per pusmetį sugeneravo 1,179 mlrd. eurų įplaukų, tai yra 8,5 proc. daugiau nei prieš metus, o atvykimai augo 10,4 proc. Visgi birželį britų rinka sulėtėjo: įplaukos mažėjo 26,1 proc., iki 442,9 mln. eurų, o atvykimai krito 12,0 proc.

    JAV rinka išsiskyrė tuo, kad per pusmetį įplaukos augo 10,8 proc. ir siekė 796,9 mln. eurų, nors atvykimų skaičius mažėjo 5,4 proc., iki 656,7 tūkst. keliautojų. Tai leidžia daryti prielaidą, kad atvykstantieji iš JAV vidutiniškai išleido daugiau, tačiau birželį įplaukos vis tiek sumažėjo 3,7 proc., iki 257,8 mln. eurų, kartu traukiantis ir srautams.

    Graikijos bankas taip pat pažymi, kad atvykstamojo turizmo srauto statistikoje neatsispindi kruizų duomenys, išskyrus tuos atvejus, kai jie užfiksuoti pasienio apklausoje. Dalis sezono pajamų todėl gali būti paskirstyta kitaip, nei rodo standartiniai atvykimų kanalai, ypač salose, kur kruizai turi reikšmingą poveikį.

  • Portugalijos pensijų perteklius tik popieriuje: ataskaita įspėja dėl mažėsiančių išmokų

    Portugalijos pensijų perteklius tik popieriuje: ataskaita įspėja dėl mažėsiančių išmokų

    Portugalijos socialinės apsaugos sistemos finansinė padėtis oficialiose ataskaitose atrodo palanki, tačiau naujas ekspertų parengtas tyrimas teigia, kad matomas pensijų sistemos perteklius gali būti klaidinantis. Pasak ataskaitos autorių, ilgainiui pensijų išmokos gali mažėti, o reali sistemos našta būti didesnė, nei rodo atskirai pateikiami skaičiai.

    Ataskaita „Pensijų reforma Portugalijoje: tvariai ir teisingai sistemai – kartų sutartis“ siekia sujungti bendrojo režimo ir valstybės tarnautojų pensijas administruojančios „Caixa Geral de Aposentações“ duomenis. Tokiu būdu, kaip teigiama dokumente, 2025 metais susidaro beveik 1 940 000 000 eurų deficitas, nors oficialiai, vertinant tik dalį sistemos, gali būti fiksuojamas perteklius.

    Ataskaitai vadovavęs ekonomistas ir profesorius Jorge Bravo pabrėžia, kad dabartinis vaizdas pagerėja dėl struktūrinių pokyčių, kurie nėra ilgalaikė išeitis. Prie jų priskiriamas laipsniškas valstybės tarnautojų pensijų sistemos persiorientavimas į bendrą režimą ir didesnės imigracijos įtaka, padidinusi įmokas mokančiųjų skaičių.

    „Noriu palikti geresnes apsaugos sąlygas būsimoms kartoms“, – sakė Jorge Bravo.

    Vienas iš ryškiausių perspėjimų susijęs su vadinamuoju pakeitimo rodikliu, kuris parodo, kokią buvusio atlyginimo dalį sudaro pirmoji pensijos išmoka. Ataskaitoje teigiama, kad šis rodiklis dabar siekia apie 68 proc., tačiau prognozuojama, kad 2045–2065 metais jis gali sumažėti dar 10–12 procentinių punktų, priklausomai nuo demografinių ir ekonominių prielaidų.

    Pasiūlymai: nuo vaikų sąskaitų

    Darbo grupė siūlo kelias kryptis, kaip didinti gyventojų finansinį atsparumą senatvėje ir mažinti vien tik valstybės pensijos riziką. Viena idėjų – „Grão a Grão“ programa, kai visiems šalyje gyvenantiems vaikams automatiškai būtų atidaroma taupymo sąskaita su nedidele reguliaria valstybės įmoka.

    Numatoma, kad artimieji galėtų ją papildyti, o lėšos būtų naudojamos tik sulaukus pensinio amžiaus, nors kai kuriais atvejais galėtų būti panaudojamos kaip užstatas, pavyzdžiui, studijų paskolai. Asmeninių finansų ekspertė Bárbara Barroso pažymi, kad ankstyvas kaupimo startas yra privalumas, tačiau pabrėžia skirtumą tarp taupymo ir investavimo.

    „Turime pakeisti taupymą investavimu. Ilgalaikio kaupimo be rizikos ir be kapitalo rinkų neįmanoma išspręsti“, – sakė Bárbara Barroso.

    Automatinis įtraukimas ir antra pakopa

    Kita siūloma priemonė – papildomas kaupimas su automatiniu įtraukimu, paliekant teisę atsisakyti. Schema būtų aktyvuojama pradedant dirbti, o įmokas mokėtų darbuotojas, darbdavys ir valstybė; bendra įmoka galėtų siekti 8–10 proc. atlyginimo.

    Asmeninių finansų ekspertė Bárbara Barroso tokį modelį vadina vienu efektyviausių būdų didinti kaupimą, nes jis padeda įveikti žmonių polinkį atidėlioti sprendimus. Panašius modelius naudoja ir kitos šalys, o automatinio įtraukimo sprendimai vis dažniau vertinami kaip praktinis būdas išplėsti pensijų sistemos antrąjį ramstį.

    Trečias siūlymų blokas – specialiai pensijai pritaikyti valstybės vertybiniai popieriai, panašūs į taupymo ar iždo sertifikatus, tik su išmokėjimu dalimis per laiką. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad tokia priemonė gali būti patrauklesnė artėjantiems prie pensijos, o jaunesniems, turintiems 20–30 metų horizontą, dažniau rekomenduojamas labiau diversifikuotas investavimas.

    Raginimas nelaukti reformos

    Pranešama, kad Portugalijos Vyriausybė struktūrinių socialinės apsaugos reformų artimiausiu metu neplanuoja, nors pati buvo užsakiusi tyrimą ir jis vasaros pabaigoje pateiktas atsakingai ministrei. Vis dėlto kalbinti ekspertai ragina gyventojus nelaukti politinių sprendimų ir pradėti formuoti papildomą pensijos dalį savarankiškai.

    José Santiago Gavino atkreipia dėmesį, kad technologijos supaprastino investavimą: daugelyje finansinių programėlių galima automatizuoti periodines įmokas nuo kelių eurų, o sudėtinės palūkanos ypač svarbios pradedant anksti. Bárbara Barroso taip pat primena, kad dalis gyventojų turi finansinių galimybių, tačiau vis tiek delsia, o didelė lėšų suma laikoma indėliuose, kurie ilgainiui gali neatsverti infliacijos.

  • Amerika peržengė 36,8 trilijono eurų skolą: kas ją augina ir kada palūkanos taps nepakeliamos?

    Amerika peržengė 36,8 trilijono eurų skolą: kas ją augina ir kada palūkanos taps nepakeliamos?

    JAV iždas šią savaitę pirmą kartą istorijoje fiksavo, kad šalies bendroji federalinė skola peržengė 40 trilijonų JAV dolerių ribą, tai yra apie 36,8 trilijono eurų. Skolos augimą lemia nuolatiniai biudžeto deficitai, o didelę dalį išlaidų sudaro gynyba, socialinės programos ir palūkanos.

    Rinkose šis slenkstis sutapo su išaugusiais ilgo laikotarpio JAV obligacijų pajamingumais, kurie rodo investuotojų jautrumą infliacijos rizikoms, geopolitinei įtampai ir fiskalinei drausmei. Kuo didesnės palūkanos, tuo brangiau aptarnauti seną skolą ir tuo labiau didėja naujo skolinimosi poreikis.

    Ką reiškia 36,8 trilijono eurų?

    Minima suma apima vadinamąją bendrąją federalinę skolą, kuri susideda iš dviejų dalių: skolos, laikomos visuomenės, ir tarpinstitucinės skolos, kai viena federalinė institucija yra kitos kreditorė. Į šį skaičių neįtraukiamos atskirų valstijų, savivaldybių ar namų ūkių skolos.

    Didžiausia dalis yra skola, laikoma visuomenės, tai yra vertybiniai popieriai, priklausantys investuotojams už federalinės valdžios ribų, įskaitant pensijų fondus, bankus, draudikus, namų ūkius, Federalinį rezervą ir užsienio investuotojus. JAV iždo duomenys rodo, kad didžioji skolos dalis yra laikoma šalies viduje, o užsienio dalis sudaro mažesnę, bet reikšmingą segmentą.

    Kodėl skola taip greitai auga?

    Esminė priežastis paprasta: federalinė valdžia išleidžia daugiau, nei surenka pajamų, todėl skirtumą dengia skolinimusi. Kongreso biudžeto biuras prognozuoja, kad 2026 fiskaliniais metais deficitas sieks apie 1,9 trilijono JAV dolerių, tai yra maždaug 1,75 trilijono eurų, o tai prilygsta 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Išlaidų struktūroje didžiausią svorį turi Social Security, didžiosios sveikatos programos, gynyba ir sparčiai augančios grynosios palūkanų išlaidos. Vien palūkanų našta, pagal JAV biudžeto projekcijas, tampa viena didžiausių eilutų, nes pastarųjų metų aukštesnės palūkanų normos didina naujai išleidžiamų obligacijų kainą.

    „40 trilijonų skola nėra tik skaičius apskaitos lentelėse, ji vienaip ar kitaip pasiekia žmonių pinigines“, – sakė Maya MacGuineas.

    Ar JAV turi didžiausią skolą ir kas toliau?

    Nominaliai JAV skola yra didžiausia pasaulyje, tačiau finansinę riziką tiksliau atspindi skolos ir BVP santykis. Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad 2026 metais JAV bendrosios valdžios skola gali siekti apie 40,7 trilijono JAV dolerių, o skolos ir BVP santykis priartėti prie 125,8 proc., kai 2012 metais jis buvo apie 103,7 proc.

    Kongreso biudžeto biuras perspėja, kad be mokesčių didinimo, išlaidų mažinimo arba reikšmingo ekonomikos augimo fiskalinė trajektorija išlieka sunkiai tvari. Pagal CBO scenarijus bendroji federalinė skola iki 2036 metų pabaigos gali išaugti iki maždaug 64 trilijonų JAV dolerių, tai yra apie 58,9 trilijono eurų, o brangstantis finansavimas gali didinti spaudimą tiek verslo skolinimuisi, tiek būsto paskolų palūkanoms.

    Trumpuoju laikotarpiu investuotojai paprastai nevertina JAV kaip artimo nemokumo rizikos, tačiau rinkos jautriai reaguoja į bet kokius signalus, kad deficitai išlieka dideli, o politinis sutarimas dėl konsolidacijos tolsta. Dėl to obligacijų pajamingumų svyravimai vis dažniau tampa ne tik finansų, bet ir kasdienės ekonomikos, nuo vartojimo iki būsto įperkamumo, veiksniu.