CP v2

Category: Finansai

  • Būsto kainų šokas Portugalijoje: vidurkis jau 430 500 eurų, o 400 000 dažnai nebepadeda

    Būsto kainų šokas Portugalijoje: vidurkis jau 430 500 eurų, o 400 000 dažnai nebepadeda

    Portugalijoje rasti būstą už mažiau nei 400 000 eurų darosi vis sunkiau, o kai kuriuose regionuose tai jau tampa beveik neįmanoma. Nekilnojamojo turto portalo „Imovirtual“ barometras rodo, kad 2026 metų pavasarį vidutinė prašoma būsto kaina šalyje pasiekė 430 500 eurų, apimdama tiek naujos, tiek senos statybos objektus.

    Tokie skaičiai daugeliui Portugalijos gyventojų reiškia paprastą realybę: būsto įperkamumas sparčiai prastėja. Kainas kelia ne vien paklausa, bet ir struktūrinis pasiūlos trūkumas, kai į rinką nepatenka pakankamai naujų objektų, o laisvų būstų pasirinkimas išlieka ribotas.

    „Be naujų būstų pasiūlos ir esant itin dinamiškai paklausai, jaunimui ir šeimoms darosi labai sunku įsigyti nuosavą būstą“, – sakė Portugalijos nekilnojamojo turto tarpininkų asociacijos APEMIP vadovė Patrícia Barão.

    Ekspertai pabrėžia, kad kainų spiralę maitina keli tarpusavyje susiję veiksniai: žemės sklypų brangimas, statybų savikaina, darbo jėgos stoka, projektavimo ir specialistų paslaugų įkainiai, taip pat mokesčiai bei planavimo procedūrų kaštai. Kuo ilgiau užtrunka leidimų ir derinimų procesai, tuo daugiau kapitalo lieka įšaldyta, o ši rizika galiausiai persikelia į galutinę būsto kainą.

    Valstybės garantijos efektas

    Papildomą įtaką, pasak statybų sektoriaus atstovų, turėjo ir valstybės skatinamosios priemonės jaunimui. Portugalijoje taikoma schema, leidžianti 18–35 metų pirmajam nuolatiniam būstui gauti finansavimą, kai valstybės garantija gali padengti iki 15 proc. būsto vertės, o bendra finansavimo dalis siekia nuo 85 iki 100 proc.

    Ši priemonė taikoma būstui, kurio kaina neviršija 450 000 eurų, o pareiškėjų pajamos negali peržengti nustatytos mokesčių kategorijos ribos. Rinkoje tai, pasak kai kurių dalyvių, sukūrė naują psichologinę kainų lubų kartelę, nuo kurios pardavėjai ir plėtotojai pradėjo orientuotis formuodami pasiūlą.

    „Susidarė įspūdis, kad atsirado naujas slenkstis pagal tai, ką valstybė leido jaunimui: iki 450 000 eurų. Tai paskatino kainas stumti aukštyn ir antrinėje, ir naujos statybos rinkoje, nes pirkėjai mato, kad toks finansavimas įmanomas“, – sakė statybų bendrovės „MomentVM“ vadovas Ricardo Vagarinho.

    Tarptautinis valiutos fondas, vertindamas Portugalijos ekonomiką, yra atkreipęs dėmesį, kad dalis priemonių gali didinti rinkos disbalansą, jei paklausa skatinama greičiau nei auga pasiūla. Kitaip tariant, daugiau pirkėjų ateina į rinką, tačiau realus būstų skaičius reikšmingai nepadidėja.

    Statybų sektoriaus trūkumai

    Būsto kainų spaudimą didina ir statybų sektoriaus pajėgumų ribos. Portugalijoje kalbama apie ryškų kvalifikuotų darbininkų stygių, ypač mūrininkų, elektrikų, santechnikų, klojinių specialistų ir subrangovų, o tai kelia atlygius ir ilgina projektų terminus.

    Pasak rinkos dalyvių, dalis šios problemos siejama su ankstesniais metais sumažėjusiomis investicijomis ir įmonių bankrotais, kai po ekonominių sukrėtimų daug darbuotojų paliko sektorių arba išvyko dirbti į užsienį. Prie konkurencijos dėl darbo jėgos prisideda ir stambūs infrastruktūros projektai, kurie „nusiurbia“ dalį specialistų iš gyvenamosios statybos.

    Statybinių medžiagų kainos taip pat išlieka reikšmingas veiksnys. Portugalijos statistikos tarnybos INE duomenimis, 2026 metų kovą statybinių medžiagų sąnaudos per metus augo 3,7 proc., o kainas labiausiai veikė su energetika susiję komponentai ir energijai imlios medžiagos.

    Kur būstas brangiausias?

    Regioniniai skirtumai Portugalijoje išlieka labai ryškūs. Nekilnojamojo turto rinkos stebėsenos duomenimis, 2026 metų pradžioje vidutinė prašoma kaina šalyje siekė apie 3 693 eurus už kvadratinį metrą, tačiau sostinės regione šie skaičiai gerokai didesni.

    Lisabonos apylinkėse prašoma apie 5 796 eurus už kvadratinį metrą, Faro regione apie 4 804 eurus, Madeiroje apie 4 333 eurus, o Setúbale maždaug 4 000 eurų. Tuo metu kai kuriuose rajonuose vidutinės kainos išlieka žemiau 1 000 eurų už kvadratinį metrą, pavyzdžiui, Guardoje apie 739 eurus.

    Ekspertų vertinimu, vien statyti daugiau neužtenka, nes nauji projektai rinką pasiekia lėtai. Todėl vis dažniau kalbama apie būtinybę greitinti leidimų išdavimą ir aktyvinti nenaudojamą būsto fondą, kad į rinką sugrįžtų tušti ar apleisti objektai, pasitelkiant ir viešojo bei privataus sektoriaus bendradarbiavimą.

    Kol pasiūla augs lėčiau nei paklausa, o statybų savikaina ir darbo jėgos trūkumas išliks, būsto įperkamumo klausimas Portugalijoje, tikėtina, liks vienu opiausių tiek jaunimui, tiek viduriniajai klasei.

  • Naftos kainos krinta: OPEC+ didina gavybą, Donaldas Trumpas kalba apie derybas su Iranu

    Naftos kainos krinta: OPEC+ didina gavybą, Donaldas Trumpas kalba apie derybas su Iranu

    Pirmadienio rytą pasaulio naftos rinkose fiksuotas ryškus kainų kritimas, investuotojams sureagavus į dvi žinutes: OPEC+ sprendimą didinti gavybą ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą apie atnaujinamas derybas su Iranu. Šie veiksniai sumažino baimę dėl galimų tiekimo sutrikimų Artimuosiuose Rytuose.

    „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina smuko apie 5,16 proc., iki maždaug 71,3 euro už barelį. JAV WTI ateities sandoriai krito beveik 6 proc., iki maždaug 68,2 euro už barelį.

    Rinkos dalyviai įprastai jautriai reaguoja į bet kokius signalus, susijusius su Iranu, nes šalis yra svarbi tiekimo grandinės dalis, o įtampa regione dažnai kelia riziką laivybai. Šįkart kainas žemyn stūmė viltys, kad derybos sumažins eskalacijos tikimybę ir palengvins eksporto srautus.

    Prie spaudimo prisidėjo ir OPEC+ sprendimas nuo rugsėjo didinti naftos gavybą 188 000 barelių per dieną. Susitarimą nuotoliniame posėdyje priėmė Saudo Arabija, Rusija, Irakas, Kuveitas, Kazachstanas, Alžyras ir Omanas.

    „Septynios dalyvaujančios šalys nusprendė įgyvendinti 188 tūkstančių barelių per dieną gamybos koregavimą“, – teigiama bendrame pareiškime.

    Analitikai pabrėžia, kad šis sprendimas iš esmės buvo tikėtas, tačiau svarbiausias klausimas lieka praktinis: ar šalys realiai pajėgs greitai padidinti fizinius tiekimus. Rinkoje jau anksčiau skambėjo vertinimai, kad dalis narių susiduria su ribotu pajėgumu ar infrastruktūros suvaržymais, todėl oficialių kvotų didinimas ne visada reiškia tokio pat masto eksporto augimą.

    Situaciją komplikuoja ir geopolitika. Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose ir įtampos aplink Hormūzo sąsiaurį transportavimo grandinės išlieka jautrios, o bet koks laivybos sutrikimas gali staigiai pakeisti kainų kryptį. Būtent todėl rinkoje akcentuojama, kad didesnis OPEC+ pasiūlos poveikis labiausiai išryškėtų tuomet, kai eksporto srautai grįžtų į įprastesnį ritmą.

    OPEC+ pastaraisiais metais kelis kartus koregavo strategiją, siekdamas stabilizuoti kainas: kai 2022 metais ir 2023 metais kainos silpo, grupė ėmėsi kelių gavybos mažinimo etapų. Vėliau kai kurios valstybės perėjo prie laipsniško gavybos atkūrimo, o artėjant naujoms kvotų deryboms didėja rizika, kad vidiniai interesai taps sunkiau suderinami.

    Energetikos rinkos ekspertai atkreipia dėmesį, kad kainų dinamiką artimiausiais mėnesiais lems ne vien OPEC+ sprendimai, bet ir JAV dolerio kursas, pasaulio ekonomikos augimo tempai, naftos paklausa Azijoje bei žiemos sezonui svarbios naftos produktų atsargos. Dėl to nafta gali išlikti itin svyruojanti, net jei trumpuoju laikotarpiu kainas spaudžia didesnės pasiūlos lūkesčiai.

  • Madingas baltymų persivalgymas gali kainuoti sveikatą: tyrėjai siūlo netikėtą ribą

    Madingas baltymų persivalgymas gali kainuoti sveikatą: tyrėjai siūlo netikėtą ribą

    Socialiniuose tinkluose išpopuliarėjusi „baltymų maksimalizavimo“ mada skatina vartoti baltymų miltelius, batonėlius ir kitus itin baltymingus produktus. Tačiau nauja mokslininkų apžvalga kelia klausimą, ar daugeliui žmonių tokia kryptis iš tiesų naudinga, ypač ilgalaikėje perspektyvoje.

    JAV Viskonsino universiteto Madisono tyrėjai išanalizavo daugiau kaip 300 ankstesnių tyrimų ir padarė išvadą, kad daliai suaugusiųjų mažesnis baltymų kiekis gali būti siejamas su geresniais sveiko senėjimo rodikliais. Anot jų, per didelis baltymų vartojimas, ypač sėsliai gyvenant, gali didinti kai kurių su amžiumi susijusių ligų riziką.

    „Visiškai akivaizdu, kad baltymai padeda auginti raumenis ir gerina atsaką į treniruotes aktyviems žmonėms“, – sakė tyrimo autorius Dudley Lammingas.

    „Tačiau kadangi dauguma žmonių yra gana sėslūs, tikėtina, jog dalis jų suvartoja daugiau baltymų, nei iš tiesų reikia, ir tai gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai“, – pridūrė jis.

    Apžvalgoje nurodoma, kad mažesnis baltymų kiekis mityboje kai kuriuose žmonių ir gyvūnų tyrimuose buvo susijęs su geresne medžiagų apykaita: mažesniu riebalinio audinio kiekiu, didesnėmis energijos sąnaudomis ir stabilesniu cukraus kiekiu kraujyje. Tyrėjai pabrėžia, kad šie pokyčiai kai kuriais atvejais fiksuoti net tada, kai bendras suvartojamų kalorijų kiekis nebuvo mažinamas.

    Vienas galimų mechanizmų siejamas su hormonu FGF21, kurio koncentracija didėja, kai mityboje trūksta baltymų, ir gali padėti efektyviau naudoti energiją. Taip pat aptariamas autofagijos procesas, kai ląstelės intensyviau šalina pažeistas struktūras ir nereikalingus baltymus, o tai laikoma svarbiu ląstelių „apsivalymo“ mechanizmu senėjimo kontekste.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad baltymų ribojimas nėra universali rekomendacija. Mažesnis baltymų kiekis gali būti netinkamas nėščiosioms, augantiems vaikams, žmonėms po didelių traumų ar operacijų, taip pat vyresnio amžiaus asmenims, kuriems svarbu išlaikyti raumenų masę ir jėgą.

    Kiek baltymų laikoma norma?

    Europos maisto saugos tarnyba ir Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems nurodo orientacinę normą – 0,83 gramo baltymų kilogramui kūno svorio per parą. Tai reiškia, kad 70 kilogramų sveriančiam žmogui per dieną būtų apie 58 gramai baltymų.

    Institucijos taip pat pažymi, kad iki dvigubai didesnis kiekis daugumai žmonių laikomas saugiu, tačiau labai didelio baltymų vartojimo poveikis vertinamas nevienareikšmiškai. EFSA atkreipia dėmesį, kad duomenų, leidžiančių nustatyti tikslias baltymų normas vyresniems suaugusiesiems, vis dar nepakanka.

    Kodėl svarbus individualizavimas?

    Mokslininkai akcentuoja, kad baltymų poreikis smarkiai priklauso nuo fizinio aktyvumo, sveikatos būklės ir tikslų, pavyzdžiui, svorio mažinimo ar raumenų stiprinimo. Jei žmogus reguliariai sportuoja ir siekia didinti raumenų masę, didesnis baltymų kiekis gali būti pagrįstas, tačiau sėsliai gyvenantiems žmonėms jis nebūtinai duos naudos.

    Apžvalgos autoriai ragina baltymų rekomendacijas labiau personalizuoti, vertinant ne tik amžių, bet ir judėjimo įpročius bei bendrą mitybos struktūrą. Praktikoje tai reikštų dėmesį ne tik baltymų kiekiui, bet ir jų šaltiniams, bendram kalorijų balansui bei kitų maistinių medžiagų kokybei.

  • Japoniją supurtė 7,1 balo drebėjimas: be vandens 46 000 namų, karštis artėja prie 40 laipsnių

    Japoniją supurtė 7,1 balo drebėjimas: be vandens 46 000 namų, karštis artėja prie 40 laipsnių

    Valymas prasidėjo karštyje

    Pietvakarių Japonijos Kumamoto prefektūroje gyventojai į gatves tempia griuvėsius, sulūžusius baldus ir buitinę techniką, kad atliekos būtų surinktos. Darbus apsunkina ne tik sugriuvusi infrastruktūra, bet ir alinantis karštis.

    Japonijos meteorologijos agentūra skelbė, kad temperatūra regione gali kilti beveik iki 40 laipsnių. Tokiomis sąlygomis didėja šilumos smūgio ir dehidratacijos rizika, ypač evakuacijos centruose ir vietovėse, kur sutrikęs vandens tiekimas.

    Be vandens ir su kuro stygiumi

    Po 7,1 balo žemės drebėjimo Kyushu saloje daugiau nei 46 000 namų ūkių liko be vandens. Vietos valdžia taip pat praneša apie kuro trūkumą, kuris gali stabdyti tiek gelbėjimo, tiek valymo bei logistikos darbus.

    Laikinas apgyvendinimas plečiamas Ukyje ir Hikawoje, kur pradėta statyti laikinuosius būstus. Dalis viešbučių ir užeigų pasiūlė kambarius žmonėms, kurie neteko namų arba bijo grįžti į pažeistus pastatus.

    Aukos, sužeistieji ir apgriovimai

    Per nelaimę žuvo 38 žmonės, o tarp aukų yra ir asmuo, kuris, kaip skelbiama, mirė nuo šilumos smūgio slėpdamasis automobilyje. Dar vienos mirties priežastis tiriama, o sužeistųjų skaičius, prefektūros duomenimis, siekia 114.

    Kumamoto prefektūra nurodė, kad apie 700 namų buvo sunaikinta, o daugiau nei 11 300 pastatų patyrė įvairaus masto žalą. Dėl pažeistų kelių, ryšių ir komunalinių tinklų dalyje teritorijų atstatymo darbai vyksta lėčiau.

    Premjerės vizitas ir kritika

    Premjerė Sanae Takaichi pirmą kartą po žemės drebėjimo trumpam apsilankė nukentėjusiose teritorijose: iš karinio sraigtasparnio apžvelgė situaciją ir užsuko į geriau įrengtą evakuacijos centrą. Viešojoje erdvėje pasirodė kritikos, esą toks vizitas neparodo realių sąlygų, su kuriomis susiduria didžioji dalis evakuotųjų.

    Kumamoto gubernatorius Takashi Kimura susitikime pabrėžė neįprasto karščio poveikį žmonių kasdienybei ir paprašė papildomos valstybės paramos evakuacijos centrams. Jis akcentavo, kad dalyje jų trūksta švaraus vandens, o medicininė pagalba ne visur pasiekiama.

    „Atsižvelgdami į gubernatoriaus prašymus, greitai įvertinsime, ką Vyriausybė gali padaryti nukentėjusiam regionui ir žmonėms, ir veiksime aktyviai“, – sakė Sanae Takaichi.

    Tragedija prekybos centre

    Tuo pat metu vietos bendrovė „Habita“, turėjusi parduotuvę sugriuvusiame „Aeon Mall“ prekybos centre Kašimos mieste, pripažino davusi nurodymą dviem darbuotojams grįžti į pastatą. Bendrovės atstovas teigė, kad jiems buvo liepta, jei įmanoma, įdėti pardavimo pajamas į seifą.

    Po evakuacijos iš prekybos centro, kaip skelbta, įvyko sprogimas, kurį operatorius siejo su galimu dujų nuotėkiu. Gelbėtojai iš pastato ištraukė penkis žmones, o dar septynių kūnai buvo rasti po griuvėsiais.

    „Norėčiau, kad kas nors būtų ją sustabdęs. Mano dukra nebegrįš“, – sakė žuvusios 22 metų Kurumi Otake mama.

    Specialistai jau seniai įspėja, kad po didelių nelaimių perpildyti evakuacijos centrai ir nepakankamos sanitarijos bei privatumo sąlygos didina papildomų sveikatos problemų riziką. Kumamoto atveju šias grėsmes sustiprina karščio banga ir sutrikęs vandens tiekimas.

  • Dvi JK aukštosios susijungė į superuniversitetą: 50 000 studentų ir aiški žinutė sektoriui

    Dvi JK aukštosios susijungė į superuniversitetą: 50 000 studentų ir aiški žinutė sektoriui

    Dvi Jungtinės Karalystės aukštosios mokyklos paskelbė užbaigusios susijungimą ir įkūrusios tai, ką pačios vadina pirmuoju šalies superuniversitetu. Londono Grinvičo universitetas ir Kento universitetas suformavo naują darinį London and South East University Group, sutrumpintai LASE.

    Naujasis universitetų grupės modelis nuo pat pradžių kuriamas taip, kad ateityje prie jo galėtų prisijungti ir kitos aukštosios mokyklos. Skelbiama, kad LASE vienys daugiau nei 50 000 studentų ir pagal dydį taps trečia didžiausia universiteto struktūra Jungtinėje Karalystėje.

    Nors įsteigta bendra grupė, abu universitetai ir toliau veiks savo pavadinimais bei išlaikys atskirus akademinius padalinius. Studentai galės stoti, studijuoti ir baigti pasirinktą instituciją, o LASE turės kanclerį, valdymo organus ir aukščiausio lygio vykdomąją komandą.

    Oficialus LASE startas numatytas rugsėjo 7 dieną. Ta proga renginiai planuojami keturiuose miesteliuose: Greenwich, Avery Hill, Medway ir Canterbury.

    „Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie prisidėjo, nes per pastaruosius metus nuveiktas milžiniškas darbas pagal ambicingą grafiką, kuriant iki šiol neregėtą universiteto modelį“, – sakė steigiamoji LASE vicekanclerė ir vadovė profesorė Jane Harrington.

    „Tai leidžia pradėti sklandžiai, turint stiprią vadovų komandą ir aiškią kryptį, kad galėtume įgyvendinti potencialą kaip pirmasis JK superuniversitetas“, – pridūrė ji.

    Šis susijungimas vyksta Jungtinės Karalystės aukštojo mokslo sektoriui patiriant vis didesnį ekonominį spaudimą. Pastaraisiais metais universitetai vis dažniau kalba apie struktūrinių reformų būtinybę: nuo didėjančių veiklos kaštų iki sudėtingesnio finansavimo ir konkurencijos dėl studentų.

    Jungtinės Karalystės parlamentarai šią riziką yra įvardiję tiesiai: Švietimo komitetas perspėjo, kad Anglijos aukštojo mokslo sektorius susiduria su finansine krize, kuri gali realiai baigtis instituciniu nemokumu. Komiteto vertinimu, be skubių ir suderintų sprendimų atsiranda aiški tikimybė, kad viena iš aukštųjų mokyklų gali būti priversta užsidaryti, o pasekmės paliestų studentus, darbuotojus, vietos ekonomiką ir šalies akademinę reputaciją.

    Tokiame kontekste LASE modelis siunčia signalą, kad universitetai ieško masto ekonomijos ir bendrų administracinių sprendimų, kartu stengdamiesi išlaikyti akademinį savitumą. Jei projektas pasiteisins, jis gali tapti precedentu, kaip Jungtinėje Karalystėje ateityje būtų konsoliduojamas aukštasis mokslas.

  • Rusijos sklandančios bombos vėl smogė Zaporižiai: žuvo moteris, sužeistųjų dešimtys

    Rusijos sklandančios bombos vėl smogė Zaporižiai: žuvo moteris, sužeistųjų dešimtys

    Rusijos aviacija per maždaug 90 minučių numetė aštuonias valdomas sklandančias bombas į gyvenamuosius Zaporižios rajonus, pranešė regiono vadovas Ivanas Fedorovas. Per smūgį žuvo 71 metų moteris, o sužeistųjų skaičius, vietos valdžios duomenimis, siekė 31, tarp jų buvo ir 16 metų mergina.

    Pasak pareigūnų, apgadinti 22 daugiabučiai keturiuose miesto rajonuose, dalis gyventojų liko be langų, užfiksuoti dideli sprogimų sukelti gaisrai. Nepriklausomai patikrinti visų karo šalių pateikiamų teiginių operatyviai neįmanoma.

    Kas yra sklandančios bombos?

    Sklandančios bombos yra sovietinio tipo aviacinės bombos, kurias Rusija modernizuoja papildydama valdymo ir sparnų moduliais. Tai leidžia joms planiruoti didelį atstumą ir smogti iš teritorijų, kuriose lėktuvams mažiau rizikinga priartėti prie Ukrainos oro gynybos.

    Tokie ginklai gali gabenti itin didelį sprogmens kiekį, o smūgio vietoje palieka milžiniškas duobes ir sukelia plataus masto sugriovimus. Ukrainos pareigūnai ne kartą pabrėžė, kad miestams tai viena sunkiausiai atremiamų grėsmių, nes pigesni ginklai leidžia Rusijai išlaikyti intensyvų spaudimą fronto užnugaryje.

    Smūgiai dronais ir puolimo mastas

    Tuo pat metu Ukraina skelbė, kad naktį Rusija atakavo 181 tolimojo nuotolio smogiamuoju dronu. Ukrainos karinės oro pajėgos teigė, kad 163 dronai buvo numušti arba jų veikimas sutrikdytas elektroninės kovos priemonėmis, tačiau dalis vis tiek sukėlė žalą 13-oje vietų.

    Rusijos gynybos ministerija pranešė apie smūgius keturiems krovininiams laivams, esą gabenusiems krovinius Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, įskaitant tris Juodojoje jūroje ir vieną Mykolajivo uoste. Daugiau detalių nepateikta.

    Karo šešėlyje – kultūros infrastruktūros naikinimas

    Kitas smūgis, apie kurį pranešta savaitgalį, buvo nukreiptas į sandėlį Charkivo srityje, kur, leidyklos teigimu, sunaikinta apie 8 000 000 knygų. Leidyklos „Ranok“ atstovai tai pavadino smūgiu Ukrainos švietimui ir kultūrai, pabrėždami, kad tai vienas didžiausių praradimų sektoriuje nuo plataus masto invazijos pradžios.

    Leidyklos direktorius Viktoras Kruglovas teigė, kad gaisras apėmė dideles sandėlio zonas, o nuostoliai bus ilgalaikiai tiek tiekimo grandinei, tiek mokykloms ir bibliotekoms. Ukrainos institucijos ne kartą kaltino Rusiją taikantis į kultūros objektus, o tarptautinės organizacijos periodiškai fiksuoja žalą muziejams, galerijoms, religinėms ir švietimo įstaigoms.

    Zaporižios sritis išlieka viena svarbiausių karo zonų: Rusija kontroliuoja dalį regiono teritorijų ir yra užėmusi Zaporižios atominę elektrinę, tačiau srities centras Zaporižia tebėra Ukrainos kontroliuojamas. Regionas kartu su Donecko, Luhansko ir Chersono sritimis Rusijos buvo neteisėtai aneksuotas 2022 metais, nors Maskva iki šiol nekontroliuoja jų pilnai.

  • Šimtametams Lenkijoje priklauso papildoma pensija: apie 1 600 eurų kas mėnesį, ZUS skelbia augimą

    Lenkijoje daugėja žmonių, sulaukusių 100 metų ir gaunančių vadinamąją garbės pensiją. Ši papildoma išmoka skiriama šimtametams, o jos dydį administruoja ZUS, Lenkijos socialinio draudimo institucija.

    Pagal ZUS pateiktus duomenis, 2026 metų pirmojo pusmečio pabaigoje garbės pensiją gavo 4 262 asmenys. 2025 metų pabaigoje tokių gavėjų buvo 4 057, todėl per pusmetį jų skaičius išaugo 205.

    Šiuo metu išmoka siekia 6 938,92 Lenkijos zlotų bruto per mėnesį, tai yra maždaug 1 600 eurų iki mokesčių. Svarbus šios išmokos principas tas, kad ji nepriklauso nuo turimos senatvės pensijos ar net nuo to, ar žmogus apskritai gauna kitas ZUS mokamas išmokas.

    Kam priklauso ir kaip mokama?

    Garbės pensija skiriama asmenims, kurie sulaukia 100 metų, o išmokos mokėjimas yra periodinis ir mėnesinis. ZUS pabrėžia, kad teisė į šį priedą nėra siejama su ankstesnių įmokų dydžiu ar darbo stažu taip, kaip įprastos pensijos atveju.

    Išmokos gavėjais gali būti ir Lenkijos piliečiai, nuolat negyvenantys Lenkijoje. Tai reiškia, kad vien gyvenamoji vieta už šalies ribų automatiškai neužkerta kelio gauti šią šimtamečiams skirtą išmoką.

    Kodėl suma kinta kasmet?

    Lenkijoje šis šimtamečiams mokamas priedas yra indeksuojamas, jo dydis kasmet perskaičiuojamas pagal pensijų ir rentų indeksavimo rodiklį. Pagal galiojančią tvarką atnaujintas dydis įsigalioja nuo kovo mėnesio ir taikomas visiems gavėjams.

    Toks mechanizmas reiškia, kad išmokos dydis ateityje gali augti kartu su bendra pensijų indeksacija, tačiau galutinė suma priklausys nuo konkrečių metų sprendimų ir nustatytų indeksavimo koeficientų.

    Kur šimtametų daugiausia?

    ZUS statistika rodo, kad daugiausia šimtamečių registruojama Mazovijos vaivadijoje, taip pat Silezijos ir Žemutinės Silezijos regionuose. Mažiausiai šimtametų fiksuojama Opolės ir Liubušo vaivadijose.

    Šie skirtumai paprastai siejami su gyventojų skaičiumi ir demografine struktūra, tačiau ZUS duomenys pirmiausia atspindi administracinį gavėjų pasiskirstymą pagal regionus.

  • DI aktas ateina į universitetus: nuo darbuotojų mokymų iki auditų – kokių pokyčių laukti

    DI aktas paliečia ir aukštąsias mokyklas

    Europos Sąjungos DI aktas vis dažniau tampa ne technologijų bendrovių, o ir universitetų bei kolegijų kasdienybės tema. Aukštosios mokyklos naudoja įvairius DI sprendimus nuo pokalbių robotų administravime iki įrankių, padedančių apdoroti duomenis ar rengti studijų medžiagą.

    Tačiau DI naudojimas švietime reiškia ne vien patogumą. Kartu atsiranda pareigos dėl darbuotojų kompetencijų, naudojamų įrankių įvertinimo, skaidrumo ir rizikų valdymo, ypač kai DI daro įtaką priėmimui ar studentų vertinimui.

    Kokie terminai svarbiausi?

    DI aktas yra Europos Sąjungos reglamentas, todėl taikomas tiesiogiai, be atskiro perkėlimo į nacionalinę teisę. Tai reiškia, kad reikalavimai aktualūs ir Lietuvos aukštosioms mokykloms, kai jos diegia ar naudoja DI sistemas studijose, administravime ar atrankose.

    Viena iš ankstyvųjų pareigų susijusi su kompetencijomis: organizacijos turi užtikrinti, kad DI sistemomis besinaudojantys žmonės turėtų pakankamai žinių ir supratimo apie šių įrankių galimybes, ribas bei rizikas. Praktikoje tai dažniausiai reiškia vidinius mokymus, taisykles ir atsakomybės paskirstymą.

    Kitas svarbus etapas siejamas su platesniu reglamento reikalavimų taikymu, kai daugiau nuostatų pradeda veikti pilna apimtimi. Aukštosioms mokykloms tai signalas nelaukti paskutinės minutės, nes procesai viešuosiuose pirkimuose, IT valdyme ir akademinėje veikloje paprastai keičiasi lėtai.

    Ką universitetams reikės padaryti praktiškai?

    Didžiausia rizika slypi ne pavieniame dėstytojo naudojamame teksto generavimo įrankyje, o sistemose, kurios gali nulemti studento galimybes. DI aktas numato, kad aukštos rizikos sritimis švietime gali tapti sprendimai, skirti kandidatų atrankai, studentų priskyrimui programoms, mokymosi pasiekimų vertinimui ar ugdymo lygio nustatymui.

    Jei aukštoji mokykla naudoja tokias sistemas, jai gali atsirasti pareigos užtikrinti žmogaus priežiūrą, stebėti sistemos veikimą, fiksuoti incidentus ir turėti aiškias procedūras, kaip reaguoti į klaidas ar šališkumą. Tai ypač svarbu, kai sprendimai daro tiesioginę įtaką priėmimui, pažymiams ar studijų keliui.

    Praktinis pasirengimas dažniausiai prasideda nuo inventorizacijos: kokie DI įrankiai naudojami fakultetuose, administracijoje, bibliotekose ar priėmimo skyriuose. Tuomet atliekamas vertinimas, ar kuri nors sistema patenka į aukštos rizikos kategorijas, ir ar universitetas yra tik naudotojas, ar faktiškai tampa sprendimo tiekėju.

    Pastarasis klausimas ypač jautrus, kai institucija pritaiko sprendimą savo poreikiams, integruoja į vidines sistemas arba pateikia jį su savo ženklu. Tokiais atvejais pareigų apimtis gali išaugti, nes atsiranda daugiau atitikties, dokumentavimo ir atsakomybės reikalavimų.

    Kiek tai gali kainuoti?

    DI akto įgyvendinimas aukštosioms mokykloms pirmiausia reikalaus laiko ir kompetencijų, o ne vien naujų pirkinių. Tikėtinos išlaidos siejamos su naudojamų įrankių auditu, vidaus tvarkų ir dokumentacijos parengimu, darbuotojų mokymais bei atsakingų asmenų paskyrimu priežiūrai.

    Dalis šių darbų gali persidengti su kibernetinio saugumo ir tiekimo grandinės valdymo praktika, ypač jei institucija jau turi brandesnius procesus rizikų valdymui, tiekėjų vertinimui ir darbuotojų švietimui. Tokiu atveju DI akto reikalavimai tampa ne visiškai nauju projektu, o esamų procesų išplėtimu.

    Kodėl delsimas gali brangiai kainuoti?

    Universitetams sudėtingiausia yra koordinacija: DI įrankiai dažnai naudojami decentralizuotai, skirtinguose padaliniuose, o sprendimai perkami ar pasirenkami „iš apačios“. Dėl to be ankstyvo pasirengimo sunku greitai nustatyti, kas naudojama, kokiais tikslais ir kokias rizikas tai sukuria studentams bei institucijai.

    Kuo anksčiau pradedamas darbas, tuo lengviau suplanuoti biudžetus, suderinti pirkimus, ištestuoti sprendimus ir parengti aiškias taisykles dėstytojams bei administracijai. DI aktas aukštosioms mokykloms tampa ne vien teisiniu dokumentu, o praktiniu reikalavimu sutvarkyti DI naudojimą taip, kad jis būtų skaidrus, atsakingas ir kontroliuojamas.

  • Lenkija svarsto pervadinti dvi valstybines šventes: kas keistųsi Gegužės 2-ąją ir Rugpjūčio 15-ąją

    Lenkijos Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija planuoja pradėti teisėkūros darbus, kurie galėtų pakeisti dviejų valstybinių švenčių oficialius pavadinimus. Pokyčiai būtų susiję su gegužės 2 dieną minima Vėliavos diena ir rugpjūčio 15 dieną švenčiama Lenkijos kariuomenės diena.

    Ministerijos svarstymas vyksta platesniame kontekste, kai dalis visuomenės ir politikų siekia tiksliau įvardyti istorines reikšmes, o kartu aiškiau atskirti valstybinių minėjimų turinį. Pavadinimų kaita savaime nereiškia naujų nedarbo dienų, tačiau gali keisti švenčių akcentus ir oficialią komunikaciją.

    Kas keistųsi per gegužės 2 dieną

    Pagal svarstomą idėją, dabar minima Vėliavos diena galėtų būti pervadinta į Vėliavos ir Baltojo Erelio šventę. Baltasis erelis yra vienas svarbiausių Lenkijos valstybingumo simbolių, plačiai naudojamas herbe ir oficialiuose ženkluose.

    Gegužės 2 diena Lenkijoje patenka tarp dviejų svarbių datų: gegužės 1 dienos ir gegužės 3 dienos. Ši diena paprastai nėra nedarbo diena, tačiau dėl kalendoriaus išsidėstymo kasmet sulaukia išskirtinio dėmesio ir aktyvių minėjimų.

    Rugpjūčio 15 dienos akcentai

    Antroji kryptis susijusi su rugpjūčio 15 diena, kai Lenkijoje minima Lenkijos kariuomenės diena ir tradiciškai rengiami kariniai renginiai. Pastaraisiais metais tokiose ceremonijose didelę vietą užima technikos ir ginkluotės demonstravimas, taip pat sąjungininkų pajėgumų pristatymas.

    Rugpjūčio 15 diena yra nedarbo diena, tačiau tai susiję ir su katalikiška Žolinės švente. Dėl šios priežasties valstybinių ir religinių minėjimų turinys neretai persidengia, o diskusijos dėl akcentų išlieka jautrios.

    Ministerija taip pat sieja planus su noru papildomai įprasminti Lenkijos ginkluotąsias pajėgas ir istorinius lūžius. Viena iš aptariamų krypčių yra oficialiai įtvirtinti Varšuvos mūšio dieną kaip papildomą minėjimą greta Kariuomenės dienos, taip aiškiau pabrėžiant 1920 metų įvykių reikšmę valstybės atminimo politikoje.

    Kol kas tai yra planuojami teisėkūros darbai, todėl galutinis sprendimas priklausys nuo politinių diskusijų, derinimų ir to, kokia apimtimi pokyčiai būtų įtvirtinti teisės aktuose. Jei projektai pasiektų parlamentinę stadiją, tikėtina, kad viešos diskusijos dar labiau suintensyvėtų, nes švenčių pavadinimai tiesiogiai susiję su tapatybės simboliais ir istorijos interpretacijomis.

  • Krokuvos liejyklai „Metalodlew“ gresia bankrotas: darbuotojai kreipėsi į premjerą Donalda Tuską

    Krokuvoje veikianti liejinių gamybos bendrovė „Metalodlew“ atsidūrė ant bankroto ribos. Įmonės darbuotojai atviru laišku kreipėsi į Lenkijos premjerą Donaldą Tuską, prašydami valstybės įsikišimo ir pagalbos išsaugant veiklą.

    Darbuotojų teigimu, įmonė gali būti likviduota nepaisant to, kad, jų vertinimu, egzistuoja realus išsigelbėjimo planas ir yra vietinis investuotojas, pasirengęs įdėti kapitalo. Esmine kliūtimi jie įvardija nesugebėjimą pasiekti susitarimo su „ArcelorMittal Poland“, kuriai priklauso turtas, būtinas gamybai.

    Nutraukta nuomos sutartis

    Situaciją paaštrino nuo 2026 metų rugpjūčio 1 dienos įsigalioję pokyčiai: pasibaigus nuomos sutarčiai „Metalodlew“ neteko teisės naudotis objektais Krokuvoje, Ujastek gatvėje. Tai reiškia, kad be naujo susitarimo įmonei praktiškai nebelieka galimybių tęsti gamybos įprastu mastu.

    „ArcelorMittal Poland“ viešai nurodė, kad per pastaruosius trejus metus „Metalodlew“ įsiskolinimai nuosekliai augo, o bandymai susitarti taikiai esą reikalavo daug kantrybės ir geros valios. Bendrovės pozicija aiški: bet koks liejyklos veiklos tęstinumas kitu subjektu turi būti susietas su skolų padengimu.

    Kuo išskirtinė „Metalodlew“?

    Darbuotojai pabrėžia, kad „Metalodlew“ turi 129 darbuotojus ir, jų teigimu, yra viena paskutinių Lenkijoje liejyklų, galinčių gaminti pilnus malimo komplektus anglimi kūrenamų elektrinių anglies malūnams. Tokia produkcija reikalinga energetikos infrastruktūros priežiūrai, o tiekimo grandinės pramonėje dažnai priklauso nuo siauro specializuotų gamintojų rato.

    Pastaraisiais metais Lenkijos ir visos Europos pramonėje daugėja spaudimo dėl kaštų, skolinto kapitalo brangimo ir užsakymų svyravimų, ypač energijai imliose šakose. Liejykloms papildomų iššūkių kelia konkurencija tarptautinėse rinkose ir būtinybė modernizuoti procesus, kad būtų įmanoma išlikti konkurencingiems.

    Ko tikisi darbuotojai ir kas toliau?

    Laiške darbuotojai teigia, kad yra investuotojas, pasirengęs tęsti veiklą, tačiau derybos su „ArcelorMittal Poland“ rezultato nedavė. Todėl jie prašo centrinės valdžios įsitraukimo, kuris padėtų rasti sprendimą dėl turto naudojimo ir gamybos tęstinumo.

    „Mes prašome pagalbos išsaugant unikalų gamybinį pajėgumą ir darbo vietas“, – sakė darbuotojų laiške išdėstytą poziciją apibendrinantys įmonės atstovai.

    Artimiausiomis dienomis tikimasi daugiau informacijos ir oficialios Lenkijos ministro pirmininko kanceliarijos pozicijos. Nuo jos bei šalių derybų progreso priklausys, ar „Metalodlew“ ras kelią atnaujinti veiklą, ar bus priversta pradėti bankroto procedūras.