Lenkijoje vėl įsibėgėja diskusija dėl vadinamųjų stažo pensijų, kurios leistų išeiti į pensiją anksčiau vien pagal sukauptus darbo metus. Socialinio draudimo įstaigos ZUS vadovas Liwiuszas Laska teigia, kad pati idėja skamba patraukliai, tačiau prieš priimant sprendimus būtina atsakyti į konkrečius klausimus dėl amžiaus, taisyklių ir finansavimo.
Pagrindinis ginčas, anot jo, prasideda nuo realios išėjimo į pensiją datos. Jei žmogus darbo rinkoje pradeda dalyvauti labai anksti, stažo kriterijus gali reikšti galimybę baigti karjerą gerokai anksčiau nei įprastas pensinis amžius, todėl kyla klausimas, ar tokia kryptis neprieštarautų sistemos tvarumui ir demografinėms tendencijoms.
Kas turėtų apmokėti ankstesnę pensiją?
Antra jautri tema – pinigai. ZUS vadovas pabrėžia, kad ankstesnis išėjimas į pensiją visada reiškia papildomą naštą sistemai, nes išmokos išmokamos ilgiau, o jų dydį veikia indeksavimo mechanizmai, kuriems gali prireikti ir viešųjų lėšų.
Diskusijoje keliami ir praktiniai klausimai: ar iki įprasto pensinio amžiaus sukauptas pensijų kapitalas būtų toliau indeksuojamas, ar stažo pensija priklausytų visiems, ar tik tiems, kurių sukaupta suma užtikrina bent minimalią išmoką. Ne mažiau svarbu, ar būtų leidžiama vienu metu gauti pensiją ir neribotai dirbti, nes tai keistų sistemos logiką ir paskatas darbo rinkoje.
Siūloma labiau taikli alternatyva
Liwiuszas Laska pabrėžia, kad ZUS vaidmuo – pateikti skaičiavimus ir įvertinti pasekmes, o galutinius sprendimus priima įstatymų leidėjas. Vis dėlto jis akcentuoja, kad bendras stažo pensijų šūkis be aiškaus modelio gali sukurti daugiau problemų nei sprendimų.
Vietoje universalaus ankstesnio pasitraukimo iš darbo rinkos jis didesnį potencialą mato vadinamosiose tiltinėse pensijose, kurios paprastai taikomos žmonėms, dirbantiems ypač sunkų ar sveikatai kenksmingą darbą. Tokiu atveju ankstesnės išmokos tiksliau nukreipiamos į grupes, kurioms jos labiausiai pagrįstos, o ne išplečiamos visai sistemai.
Kartu keliama mintis, kad jei tam tikros profesijos objektyviai reiškia trumpesnį darbingą amžių, jų finansavimas galėtų būti sprendžiamas per kitokį įmokų lygį. Tai leistų aiškiau susieti ankstesnių išmokų kaštus su konkrečia rizika ir darbo sąlygomis, o ne išsklaidyti naštą visiems mokėtojams.
Leave a Reply