CP v2

Category: Finansai

  • Geriausia vieta pensijai užsienyje nebe Europoje: reitingas parodė naują lyderį

    Geriausia vieta pensijai užsienyje nebe Europoje: reitingas parodė naują lyderį

    Reitingo viršūnėje – Urugvajus

    Naujausiame tarptautiniame pensijos užsienyje reitinge pirmą vietą užėmė Urugvajus, aplenkęs pernai lyderiavusią Portugaliją. Nors Europa išlieka dominuojantis regionas, šiemet geriausios krypties titulas atiteko ne europiečiams.

    Reitingą sudarė Global Citizen Solutions 2026 metų pensijos indeksas, kuriame lyginamos 46 pensinio amžiaus ir pasyvių pajamų rezidencijos programos. Vertinta gyvenimo kokybė, judumo galimybės ir kelias į pilietybę, apmokestinimas, paraiškų tvarka bei kaštai.

    Kodėl Europa vis dar tarp lyderių

    Europos šalys indekse išsiskiria aukšta gyvenimo kokybe, saugumu, sveikatos apsaugos ir infrastruktūros lygiu, taip pat stipriais kelionės dokumentais. Vis dėlto aukštesni mokesčiai daugeliui programų tampa pagrindiniu minusu, kuris mažina bendrą balą.

    Tarp dešimties geriausių šiemet pateko šešios Europos kryptys: Ispanija, Portugalija, Latvija, Andora, Italija ir Graikija. Portugalija, buvusi reitingo viršūnėje, nusileido į penktą poziciją.

    Kas lemia pasirinkimą

    Indeksas pabrėžia, kad vieno universaliai geriausio sprendimo nėra, nes skirtingi žmonės skirtingai vertina mokesčius, klimatą, sveikatos paslaugas ar galimybes keliauti. Pirmą ir dešimtą vietas skyrė mažiau nei keturi balai, todėl lyderiai pagal bendrą rezultatą yra labai arti.

    Didžiausias svoris indekse suteikiamas gyvenimo kokybei, po to vertinamas mobilumas ir pilietybės perspektyvos. Toliau rikiuojasi apmokestinimas, procedūrų paprastumas ir programos kaina.

    Mokesčiai ir terminai – didžiausios „žirklės“

    Europoje gerus mokesčių balus dažniau gauna tokios kryptys kaip Malta, Andora ar Kipras, tačiau ten paprastai keliami aukštesni pajamų reikalavimai, prašoma reikšmingų investicijų arba tenka ilgiau laukti sprendimų. Tuo metu kai kurios šalys siūlo pasirenkamus režimus, pavyzdžiui, fiksuotą 7 proc. mokestį užsienio pensijoms Graikijoje ir pietų Italijoje.

    Skiriasi ir procedūrų trukmė: Latvijoje leidimų išdavimas gali užtrukti nuo dviejų iki keturių mėnesių, o kai kuriose kitose šalyse procesas užsitęsia ilgiau nei dvejus metus. Dalis krypčių vilioja mažesniais mokesčiais, tačiau mainais prašo didesnių garantijų dėl pajamų ar turto.

    Pajamų kartelė: nuo šimtų iki tūkstančių eurų

    Indekse nurodoma, kad mėnesinių pajamų reikalavimai pasaulyje labai nevienodi: nuo mažiau nei 600 eurų kai kuriose Amerikos šalyse iki daugiau nei 9 000 eurų brangiausiose programose. Europoje kai kuriais atvejais gali pakakti mažesnių nei 800 eurų pajamų, tačiau kitur reikalavimai gerokai aukštesni.

    Praktikoje svarbu ne tik suma, bet ir pajamų kilmė: vienur būtinos pasyvios pajamos ar pensija, kitur gali tikti santaupos ar dividendai. Net ir esant žemai pajamų ribai, kai kurios programos papildomai numato indėlius, investicijas ar kitus pradinius įsipareigojimus.

    Kada įmanoma gauti pilietybę

    Kelias į pilietybę daugeliu atvejų egzistuoja, tačiau jis nėra garantuotas ir dažnai priklauso nuo šalies taisyklių bei individualios situacijos. Kai kurios programos numato natūralizaciją per penkerius metus, kitos reikalauja gerokai ilgesnio laikotarpio, o dalis krypčių standartinės pilietybės trajektorijos apskritai nesiūlo.

    Taip pat svarbu dvigubos pilietybės klausimas: kai kurios valstybės jos neleidžia, todėl žmogui gali tekti rinktis tarp naujos pilietybės ir turimos. Tais atvejais, kai atsisakyti pilietybės nepriimtina, realiausia alternatyva lieka nuolatinė gyvenamoji vieta.

    Indekso sudarytojai išvadai pateikia aiškią žinutę: Europa ir toliau siūlo vieną stipriausių gyvenimo kokybės paketų, tačiau augant mokesčių naštai ir kintant pilietybės taisyklėms dalis žmonių vis dažniau žvalgo alternatyvas už Europos ribų. Būtent todėl reitingo viršūnėje šiemet atsidūrė Urugvajus, o antrą vietą užėmė Mauricijus.

  • 3 500 karių, dronų spiečiai ir kibernetinės atakos: Azerbaidžanas, Turkija ir Uzbekistanas telkiasi

    3 500 karių, dronų spiečiai ir kibernetinės atakos: Azerbaidžanas, Turkija ir Uzbekistanas telkiasi

    Azerbaidžanas, Turkija ir Uzbekistanas pirmą kartą surengė bendras didelio masto pratybas „Power of Unity – 2026“ Azerbaidžano Kalnų Karabacho regione, Hojavendo rajone. Jose buvo modeliuojami scenarijai, kurie pastaraisiais metais tapo šiuolaikinių konfliktų kasdienybe: masiniai dronų smūgiai, elektroninė kova, kibernetinės atakos ir dezinformacijos kampanijos.

    Pratybose dalyvavo daugiau nei 3 500 karių, o stebėtojų teisėmis jas sekė ir kitų šalių atstovai, tarp jų ir Iranas. Organizatorių teigimu, mokymai buvo skirti įvertinti, kaip greitai skirtingų valstybių pajėgos gali veikti kaip vienas vienetas, kai grėsmės kyla vienu metu keliuose frontuose.

    Naujos kartos karas – be aiškios fronto linijos

    Pratybų scenarijuose dėmesys sutelktas į dronų karo taktiką: kariai treniravosi atremti dronų spiečių atakas, dengti judančias šarvuotas kolonas, vykdyti žvalgybą ir logistines užduotis, įskaitant šaudmenų bei atsargų pristatymą. Tokie epizodai atspindi tendenciją, kad bepiločiai orlaiviai tampa ne tik žvalgybos, bet ir artilerijos bei aviacijos veiksmus papildančia smogiamąja priemone.

    Mokymai vyko Qızılqaya karinio rengimo poligone, kur buvo naudojama daugiau nei 130 bepilčių platformų, per 70 šarvuotų mašinų, daugiau nei 90 artilerijos sistemų ir per 20 aviacijos priemonių. Pratybose taip pat derinti bepiločiai sprendimai su elektroninės kovos priemonėmis, siekiant imituoti aplinką, kai ryšys ir navigacija yra trikdomi.

    Kariai repetavo gynybinių pozicijų pralaužimą, prieš tankus skirtų griovių įveikimą, minų laukų išvalymą ir šarvuotos technikos veržimąsi į priekį. Tokie epizodai rodo, kad, nepaisant technologinių pokyčių, sausumos manevras išlieka kritiškai svarbus, tačiau vis dažniau remiasi sensoriais, dronais ir realaus laiko duomenų mainais.

    Kibernetinės atakos ir dezinformacija – pratybų dalis

    Atskira pratybų dalis buvo skirta grėsmėms, kurios anksčiau į karinius planus patekdavo rečiau: kibernetinėms atakoms ir informacinėms operacijoms. Kariai treniravosi reaguoti į imituotus išpuolius prieš skaitmenines sistemas, taip pat į situacijas, kai socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje plinta klaidinanti informacija, galinti paveikti sprendimų priėmimą ir visuomenės nuotaikas.

    Be to, buvo vykdomos operacijos kalnuotoje vietovėje prieš imituotas teroristų pozicijas, gyvenviečių valymo veiksmai ir kontrolės punktų įrengimas. Pratybų programoje numatyta ir sienos incidentų valdymo praktika, įskaitant bandymų neteisėtai kirsti sieną aptikimą pasitelkiant dronus.

    Nuo sausumos iki Kaspijos jūros

    Scenarijai apėmė ir veiksmus jūroje: daliniai treniravosi perimti užgrobtą laivą, užtikrinti jūrinės infrastruktūros apsaugą, išlaisvinti įkaitus bei vykdyti išsilaipinimo operacijas, nukreiptas prieš imituotą ginkluotą bazę. Pratybos vyko keliuose Azerbaidžano regionuose, įskaitant Baku, Nachičevanę ir Azerbaidžanui priklausančią Kaspijos jūros dalį.

    Turkijos gynybos ministras Yaşaras Güleris pabrėžė, kad kariuomenės pasirengimas turi eiti greta siekio išlaikyti stabilumą regione.

    „Turime pasirengti geriausiu įmanomu būdu, tačiau norime gyventi taikoje“, – sakė Yaşaras Güleris.

    Azerbaidžanas ir Turkija gynybos ryšius grindžia 2021 metais pasirašyta Šušos deklaracija, o Baku ir Taškentas pastaraisiais metais plečia bendradarbiavimą karinių technologijų ir karinio švietimo srityse. Organizatorių vertinimu, tokio pobūdžio pratybos tampa būdu ne tik demonstruoti politinį artumą, bet ir praktiškai suderinti procedūras, ryšio standartus bei bendro reagavimo planus.

    Po pratybų Šušoje įvyko trišalis Azerbaidžano, Turkijos ir Sakartvelo gynybos ministrų susitikimas, kuriame aptarti regioninio saugumo klausimai ir tolesnis karinis bendradarbiavimas. Azerbaidžano gynybos ministras Zakiras Hasanovas šį formatą įvardijo kaip svarbią platformą stabilumui ir saugumui regione stiprinti.

  • Rutte atvirai apie branduolinius grasinimus ir Trumpą: štai ką išgirdo NATO užkulisiuose

    Rutte atvirai apie branduolinius grasinimus ir Trumpą: štai ką išgirdo NATO užkulisiuose

    NATO vadovo misija

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pastarosiomis savaitėmis daug dėmesio skiria vienam tikslui – išlaikyti Aljansą vieningą, kai Europoje daugėja įtampos, o JAV politika vėl tampa lemiamu veiksniu. Interviu su juo Briuselyje daugiausia sukosi apie Rusijos grasinimus, paramą Ukrainai ir Europos atsakomybę.

    Rutte, keturias kadencijas vadovavęs Nyderlandų Vyriausybei, Briuselyje seniai žinomas kaip politikas, nuo kurio skandalai tarsi „neprilimpa“. Ši reputacija, pasak apžvalgininkų, dabar praverčia ir naujame poste, kai tenka gesinti nervingumą rytiniame NATO sparne.

    Kaliningradas, Baltijos šalys ir grasinimai

    Viešojoje erdvėje aptarta Rusijos retorika, kurioje minimas Kaliningradas ir užuominos apie viso arsenalo panaudojimą, įskaitant branduolinius ginklus, jei esą būtų keliama grėsmė Rusijos teritorijai. NATO vadovas pabrėžė, kad tokių pareiškimų ignoruoti negalima, tačiau svarbiausia yra šaltas vertinimas ir atgrasymo priemonės.

    Rutte akcentavo, kad geriausias kelias mažinti įtampą yra vienas: Rusija turi nutraukti karą Ukrainoje ir liautis grasinusi branduoliniais scenarijais. Tuo pat metu jis kartojo Aljanso liniją, kad šiuo metu nėra požymių apie neišvengiamą tiesioginę ataką prieš NATO teritoriją.

    „Rusija turėtų baigti karą Ukrainoje ir nutraukti branduolinius grasinimus“, – sakė Markas Rutte.

    Rytinio sparno šalims, įskaitant Baltijos valstybes, papildomą nerimą kelia hibridinių incidentų banga Europoje: nuo sabotažo ir kibernetinių atakų iki dezinformacijos kampanijų. NATO ir atskirų valstybių institucijos tokius veiksmus vis dažniau sieja su Rusijos interesais ir siekiu kelti chaosą bei politinį spaudimą.

    Ukrainos oro gynybos dilema

    Interviu metu daug dėmesio skirta Ukrainos oro gynybai, ypač artėjant žiemai, kai atakos prieš energetikos infrastruktūrą paprastai intensyvėja. Pastaraisiais mėnesiais Ukrainai itin svarbūs „Patriot“ ir kiti modernūs kompleksai, galintys numušti balistines ir sparnuotąsias raketas.

    Klausiamas apie galimus sprendimus dėl „Patriot“ sistemų gamybos ar licencijavimo Ukrainai, Rutte konkrečių įsipareigojimų nepateikė. Tačiau NATO pozicija išlieka tokia pati: Ukrainos oro gynyba yra kritinė sritis, o didžiausias iššūkis – ne vien finansai, bet ir gamybos pajėgumai, atsargų kiekiai bei pristatymo terminai.

    Trumpas, gynybos pinigai ir ką pirks Europa

    Kalbėdamas apie JAV politiką, Rutte vengė kritikuoti prezidentą Donaldą Trumpą ir akcentavo, kad NATO turi išlaikyti Vašingtoną įsitraukusį. Jo logika paprasta: jei Aljansas bus geriau finansuojamas, o JAV išliks jo dalimi, tai bus pagrindinis sėkmės matas.

    NATO šalys jau yra sutarusios didinti gynybos finansavimą iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto, iš kurių 3,5 proc. turėtų tekti kariniams pajėgumams. Vis dėlto vis garsiau keliama dilema, ką už tuos pinigus pirks Europa: investuoti į Europos pramonę ar didelę dalį užsakymų ir toliau nukreipti JAV gamintojams.

    Rutte tokią diskusiją vadino prabanga, tačiau gynybos ekspertai pabrėžia, kad klausimas tampa strateginis: jei JAV mažintų karinį pėdsaką Europoje ir daugiau dėmesio skirtų Indijos ir Ramiojo vandenynų regionui, Europos gebėjimas greitai pasigaminti amunicijos, oro gynybos ir logistikos priemonių taptų lemiamas.

    „Aljansas yra daug stipresnis už Rusiją. Ji negalėtų mūsų įveikti“, – sakė Markas Rutte.

    Vis dėlto NATO vadovybė pripažįsta, kad net jei konvencinis konfliktas būtų nenaudingas Maskvai, Rusija gali daryti didelę žalą ribotomis priemonėmis, ypač hibridinėje erdvėje. Todėl pagrindinė Rutte žinia – vienybė, pasirengimas ir ilgalaikės investicijos, kurios turi atgrasyti nuo bet kokios pagundos tikrinti NATO 5-ojo straipsnio ribas.

  • Latvijoje rinkimus laimėjo proeuropietiška valdžia, bet populistai stiprėja: kas laukia toliau

    Latvijoje rinkimus laimėjo proeuropietiška valdžia, bet populistai stiprėja: kas laukia toliau

    Latvijos parlamento rinkimuose pergalę iškovojo ministro pirmininko Andrio Kulbergo vadovaujama centro dešinės partija „United List“. Preliminariais duomenimis, suskaičiavus daugiau nei 99,9 proc. balsų, ši politinė jėga surinko 35,4 proc. ir užsitikrino 42 vietas 100 vietų Saeimoje.

    Toks rezultatas reiškia, kad Latvija greičiausiai tęs aiškią proeuropietišką ir proukrainietišką kryptį. Vis dėlto rinkimų vakaras parodė ir kitą tendenciją: populistinės partijos sustiprino pozicijas, o būsimos koalicijos dėlionė taps sudėtingesnė nei iki šiol.

    Saugumas ir kainos nustelbė viską

    Rinkimų kampanijos centre dominavo saugumo klausimai, kuriuos sustiprino tęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą ir Baltijos regiono įtampa. Latvija, būdama NATO ir Europos Sąjungos narė nuo 2004 metais, Rusiją įvardija kaip pagrindinę grėsmę ir pastaraisiais metais ryškiai didino gynybos finansavimą.

    Ne mažiau svarbios buvo ir kasdienės problemos: augančios pragyvenimo išlaidos, santykinai žemi atlyginimai, įtampos patirianti sveikatos sistema bei ilgalaikis gyventojų skaičiaus mažėjimas. Būtent šis derinys dažnai tampa palankia terpe protesto balsams, o tai atsispindėjo populistinių jėgų rezultatuose.

    Kulbergs: rinkėjai nori permainų

    Premjeras, pareigas einantis nuo gegužės, teigė, kad pergalė pranoko lūkesčius ir atitiko išankstinių apklausų signalus. Jis akcentavo, kad rinkėjų sprendimą sieja su lūkesčiu spartinti ekonomikos augimą ir stiprinti valstybės atsparumą.

    „Tai reiškia, kad žmonės iš tiesų nori permainų: ekonomikos augimo ir ateities Latvijos vaikams“, – sakė Andris Kulbergs.

    Jis taip pat pabrėžė, kad šaliai, esančiai Europos išorinėje sienoje, būtina derinti ekonominį stiprėjimą su tvirta sienų apsauga. Tokia retorika rodo, kad naujos kadencijos prioritetuose saugumo politika ir ekonomika bus glaudžiai susietos.

    Koalicija keisis, o populistai spaudžia

    Nors „United List“ pasiekė įspūdingą rezultatą, iki rinkimų ją rėmusi koalicija, panašu, dabartiniu pavidalu neišliks. Bent viena partnerė rizikavo neperžengti patekimo į parlamentą ribos, o kitų rezultatai buvo silpnesni, nei tikėtasi.

    Stiprų pasirodymą fiksavo ir populistinės partijos, kurioms dalį palaikymo suteikė rusakalbiai rinkėjai, sudarantys reikšmingą Latvijos visuomenės dalį. Vietos žiniasklaida skelbė, kad dėl pasikeitusių balsavimo įpročių dalis šio elektorato persiorientavo nuo anksčiau dominavusios „Harmony“ partijos, kuri po ankstesnių rinkimų liko be atstovavimo Saeimoje.

    Tarp ryškesnių konkurentų minima konservatyvi „Latvia First“, o taip pat suverenumo retoriką akcentuojanti „Sovereign Power“, kuri nepritaria karinei paramai Ukrainai ir gynybos išlaidų didinimui. Dėl pastarosios dauguma pagrindinių politinių jėgų viešai signalizavo, kad bendradarbiavimas mažai tikėtinas, todėl koalicijų derybos gali užtrukti.

    Artimiausiu metu ryškės, ar pergalę šventusi partija rinksis platesnę proeuropietišką koaliciją, ar bandys formuoti siauresnį susitarimą, kuris lengviau spręstų ekonominius klausimus, tačiau būtų trapesnis parlamente. Bet kuriuo atveju, rinkimų rezultatai rodo dvigubą Latvijos kryptį: tvirtą geopolitiškai ir labiau fragmentuotą vidaus politikoje.

  • Merzo netikėtas vizitas Kyjive: Vokietija žada milijardus ir dronus, bet namuose – smūgis

    Merzo netikėtas vizitas Kyjive: Vokietija žada milijardus ir dronus, bet namuose – smūgis

    Netikėtas kanclerio vizitas

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį specialiu traukiniu atvyko į Kyjivą, apie kelionę iš anksto viešai nepranešus. Kartu vyko ekonomikos ministrė Katherina Reiche ir maždaug dešimt Vokietijos gynybos bei energetikos sektorių įmonių atstovų.

    Vizito tikslas – sustiprinti karinę ir finansinę paramą Ukrainai, kuri tęsia gynybą nuo Rusijos plataus masto invazijos. Derybose Kyjive daug dėmesio skiriama ir energetikos infrastruktūros apsaugai, ypač artėjant dar vienai karo žiemai.

    Dronai, ginklų gamyba ir energetika

    Vokietijos vyriausybės šaltiniai nurodo, kad artimiausiais mėnesiais Ukrainos kariuomenei numatoma perduoti tūkstančius perėmėjų dronų. Tokios sistemos orientuotos į grėsmę, kurią kelia dideliu greičiu skrendantys reaktyviniai dronai, kuriuos perimti sudėtingiau.

    Taip pat ketinama plėsti bendrą Vokietijos ir Ukrainos toliašaudės ginkluotės gamybą. Šiam tikslui planuojama skirti apie 1 milijardą eurų iš jau patvirtintų biudžeto lėšų.

    Atskirai numatyta dar 350 milijonų eurų parama Ukrainos energetikos objektų remontui ir atstatymui po atakų. Pastaraisiais metais energetikos infrastruktūra tapo vienu svarbiausių Rusijos smūgių taikinių, o sistemingas tinklų alinimas didina rizikas žiemą.

    Žinutė Putinui ir įtempta padėtis

    Kyjive kanclerį pasitiko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, o pokalbiuose laukiama sprendimų ne tik dėl ginkluotės, bet ir dėl energijos tiekimo bei pramoninio bendradarbiavimo. Vizitas vyko įtemptomis saugumo sąlygomis, Rusijai viešai perspėjus užsieniečius dėl galimų smūgių.

    Miesto meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad rytą rusų dronai pataikė į kelio atkarpą ant šiaurinio tilto per Dniprą. Tokie incidentai parodo, kad net ir aukšto lygio vizitai Kyjive vyksta nuolatinės oro pavojaus grėsmės fone.

    „Pone Putinai, sustabdykite šį beprasmišką karą. Mes pasirengę kalbėtis ir ieškoti, kaip jį užbaigti, tačiau barbariškos atakos prieš civilius turi liautis“, – sakė Friedrichas Merzas.

    Kancleris pabrėžė, kad Rusija esą supranta tik jėgos kalbą, todėl spaudimas ir parama Ukrainai turi būti didinama. Jo teigimu, artimiausios savaitės Ukrainai bus ypač svarbios, nes šalies miestai ir infrastruktūra patiria nuolatinį apšaudymą.

    Vidaus politika: reitingų signalai

    Lygiagrečiai su vizitu Kyjive Vokietijoje aptariami ir naujausių apklausų rezultatai, rodantys augantį politinį spaudimą kancleriui. INSA sekmadienio tendencijoje CDU ir CSU aljansas smuko iki 18 proc., o AfD pakilo iki 30 proc., didindama atotrūkį iki 12 procentinių punktų.

    Apklausoje SPD ir Žalieji surinko po 14 proc., Kairiųjų partija – 10 proc., o FDP ir BSW liko ties 4 proc. riba, žemiau penkių procentų patekimo į parlamentą slenksčio.

    Duomenys taip pat rodo prastą vertinimą vyriausybei ir kancleriui: atskirame matavime patenkinti Merzo darbu buvo 15 proc., o nepatenkinti – 79 proc. Ši dinamika stiprina diskusijas, kiek ilgai Vokietijos visuomenė palaikys didelės apimties paramą Ukrainai.

    Kita apklausa, viešojo transliuotojo ARD Deutschlandtrend, anksčiau fiksavo augantį skepticizmą, ypač rytinėje Vokietijos dalyje, kur dažniau manoma, kad parama Ukrainai nuėjo per toli. Vis dėlto federalinė valdžia signalizuoja, kad karinė pagalba bus vis labiau siejama su bendra gynybos pramonės plėtra ir gamyba Ukrainoje.

  • TRON DAO Korėjos Blockchain Week 2026: kaip realaus pasaulio turtas ir tokenizacija keičia finansus

    TRON DAO Korėjos Blockchain Week 2026: kaip realaus pasaulio turtas ir tokenizacija keičia finansus

    Seule vykusioje Korea Blockchain Week 2026 konferencijoje TRON DAO į diskusiją apie realaus pasaulio turto tokenizaciją subūrė skaitmeninio turto rinkos atstovus. Renginyje aptarta, kaip tokenizuotas turtas galėtų praplėsti investavimo galimybes skirtingose šalyse ir sumažinti prieigos barjerus.

    TRON DAO tyrimų vadovas Samas Reynoldsas moderavo panelę, kurioje dalyvavo „Tether“, „PancakeSwap“ ir „Jito Foundation“ atstovai. Pokalbio ašis buvo praktinis klausimas: ką reikia padaryti, kad tokenizuotu turtu būtų paprasta naudotis, juo prekiauti ir užtikrinti pakankamą likvidumą bei pasitikėjimą.

    „Žmogaus gyvenamoji vieta vis dar lemia, į ką jis gali investuoti. Tokenizacija turi potencialo tai pakeisti“, – sakė Samas Reynoldsas.

    Diskusijoje akcentuota, kad stabilios vertės kriptoturtas, ypač su JAV doleriu susieti sprendimai, tapo vienu ryškiausių tokenizacijos pritaikymo pavyzdžių pasauliniu mastu. Pasak TRON DAO, būtent stabilios vertės kriptoturtas suformavo vartotojų įprotį naudotis skaitmeniniais vienetais atsiskaitymams ir pervedimams, o tai gali tapti atspirties tašku platesnei turto klasių tokenizacijai.

    TRON DAO kontekste tai reiškia siekį remtis jau įsitvirtinusiais sprendimais ir plėsti tokenizacijos modelį į kitas finansinio turto kategorijas. Renginio organizatoriai ir dalyviai pabrėžė, kad kitas augimo etapas priklausys nuo reguliavimo aiškumo, patikimos infrastruktūros ir realiai veikiančių naudojimo scenarijų už grynai spekuliacinių rinkos ciklų ribų.

    TRON DAO pranešime taip pat pabrėžta pačios konferencijos reikšmė – Korea Blockchain Week laikoma vienu didžiausių skaitmeninio turto renginių Azijoje, sutraukiančiu kūrėjus, investuotojus, institucijas ir politikos formuotojus. Tokiose platformose dažniau išryškėja bendra rinkos kryptis: nuo atskirų kriptoturto produktų link infrastruktūros, kurioje tokenizuotos vertės judėjimas tampa kasdienybe.

    TRON DAO pristatė save kaip bendruomenės valdomą decentralizuotą organizaciją, kuri siekia spartinti interneto decentralizaciją per blokų grandinės technologiją ir decentralizuotas programėles. Organizacijos teigimu, stabilios vertės kriptoturto mastas ir mokėjimų naudojimo atvejai jų tinkle rodo, kad paklausa paprastiems, greitiems ir tarpvalstybiniams atsiskaitymams išlieka didelė.

  • MiCA peržiūra: „Circle“ siekia švelninti stabilkoinų rezervų taisykles, HPC ragina perps perkelti į MiFID II

    MiCA peržiūra: „Circle“ siekia švelninti stabilkoinų rezervų taisykles, HPC ragina perps perkelti į MiFID II

    Europos Komisijai peržiūrint Kriptoturto rinkų reglamentą (MiCA), kriptoturto rinkos dalyviai siekia korekcijų dviejose jautriausiose vietose: kaip reguliuoti kriptovaliutų neterminuotus ateities sandorius ir kokių rezervų turi laikytis stabilkoinų leidėjai. Pastarosiomis dienomis viešai išsiskyrė dvi kryptys: „Hyperliquid“ finansuojamas „Hyperliquid Policy Center“ (HPC) ragina „perps“ prilyginti išvestinėms finansinėms priemonėms, o stabilkoino USDC leidėja „Circle“ kritikuoja MiCA rezervų struktūrą.

    HPC savo pozicijoje teigia, kad neterminuoti ateities sandoriai, nepaisant to, jog dažnai vykdomi viešose blokų grandinėse, pagal ekonomines savybes iš esmės atitinka išvestines finansines priemones. Organizacijos argumentas paprastas: finansinės priemonės klasifikacija turėtų priklausyti nuo produkto turinio, o ne nuo to, kokioje apskaitos ar technologinėje sistemoje jis įrašomas.

    HPC ragina Europos Komisiją „perps“ reguliuoti pagal MiFID II, o ne įtraukti juos į MiCA taikymo lauką. Pasak organizacijos, MiFID II jau turi išvestinių priemonių kategorijas, kurios galėtų apimti šiuos produktus, todėl svarbiausia būtų ne nauji įstatymai, o aiškus taikymo išaiškinimas ir praktinės taisyklės rinkai.

    „Finansinių priemonių klasifikacija turi sekti jų ekonomines savybes, o registravimo žurnalas neturėtų būti lemiamas“, – sakė HPC vadovas Jake’as Chervinsky.

    Kartu HPC siekia atskirti „perps“ nuo vadinamųjų skirtumo sutarčių, kurioms Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija yra taikiusi mažmeninės prekybos ribojimus. Organizacija akcentuoja, kad kai kuriais modeliais prekybos vieta nėra sandorio šalis, todėl interesų konfliktai gali skirtis nuo klasikinių produktų, kai paslaugos teikėjas uždirba klientui pralaimint.

    HPC taip pat siūlo daugiau skaidrumo reikalavimų prekybos vietoms: iš anksto skelbti finansavimo metodikas, palaikymo maržas ir likvidavimo ribas. Organizacijos teigimu, tokie reikalavimai gerintų rinkos discipliną ir leistų priežiūrai veiksmingiau vertinti rizikas, ypač kai prekyba vyksta nuolat ir dideliu mastu.

    Kitoje MiCA peržiūros ašyje „Circle“ kelia klausimą dėl stabilkoinų rezervų taisyklių, ypač dėl pareigos reikšmingą dalį rezervų laikyti komercinių bankų indėliuose. Pagal dabartinę logiką dalis rezervų turi būti laikoma bankuose, o didesniems, priežiūros institucijų reikšmingais pripažintiems žetonams ši dalis dar išauga.

    „Circle“ tvirtina, kad toks „grindų“ reikalavimas gali didinti kredito ir sandorio šalies riziką, nes rezervai labiau priklausytų nuo bankų sektoriaus stabilumo. Bendrovė primena rinkos pamoką iš 2023 metais patirtų sukrėtimų, kai stabilkoinų ekosistemą paveikė banko žlugimo rizika ir tai trumpam sukėlė susiejimo su baziniu vienetu sutrikimus.

    „Circle“ savo viešai pristatytoje pozicijoje taip pat akcentuoja, kad šiandien tik nedidelė dalis didžiausių pasaulio stabilkoinų yra reguliuojami pagal MiCA, todėl, bendrovės vertinimu, problema gali būti ne licencijuotų leidėjų pasiūloje, o reglamento apimtyje ir jo praktiniame pritaikyme globaliems žetonams. Įmonė pažymi, kad USDC ir su euru susietas EURC Europos Sąjungoje leidžiami per Prancūzijoje veikiančią struktūrą.

    Svarbus MiCA peržiūros elementas – balansas tarp vartotojų apsaugos ir finansinio stabilumo. Centriniai bankai tradiciškai jautriai vertina stabilkoinus dėl galimų staigių išpirkimų bangų, o rinkos dalyviai labiau pabrėžia likvidumo, rizikos diversifikavimo ir konkurencingumo argumentus.

    Prie diskusijos prisijungė ir rinkos infrastruktūrų atstovai. Pavyzdžiui, Vokietijos biržų operatorius Deutsche Börse Group siūlė atskirą kategoriją vadinamiesiems atsiskaitymų e. pinigų žetonams, kurie būtų naudojami kaip „grynųjų“ dalis reguliuojamose atsiskaitymų sistemose. Tokiose sistemose, jų vertinimu, vėlavimai gali turėti grandininį efektą, todėl svarbu iš anksto apibrėžti rizikos kontrolės mechanizmus.

    MiCA peržiūros procesas dar tik įsibėgėja, tačiau aiškėja pagrindinė kryptis: rinkos dalyviai siekia, kad kriptoturto produktai būtų priskiriami pagal jų ekonominę esmę, o rezervų reikalavimai labiau remtųsi likvidumo ir rizikos valdymo kriterijais, o ne fiksuotomis, griežtomis proporcijomis. Galutiniai sprendimai lems, ar Europos Sąjunga sugebės išlaikyti reguliacinį aiškumą ir kartu neprarasti konkurencingumo globalioje kriptoturto rinkoje.

  • Rusija iki 2050 metų braižo anglies planą: gavyba gali augti iki 662 mln. tonų

    Rusijos Vyriausybė patvirtino šalies anglies pramonės plėtros programą iki 2050 metų. Dokumente numatyti keli scenarijai, kaip gali kisti gavyba, eksportas ir vidaus vartojimas, priklausomai nuo pasaulinės paklausos, kainų, sankcijų poveikio ir gavybos sąlygų.

    Ambicingiausiame, vadinamajame tiksliniame scenarijuje, anglies gavyba turėtų didėti nuo 443 mln. tonų 2024 metais iki 530,1 mln. tonų 2030 metais. Vėliau numatomas augimas iki 595,2 mln. tonų 2036 metais ir 662 mln. tonų 2050 metais.

    Toks kelias reikštų apie 49 proc. didesnę gavybą prognozės laikotarpio pabaigoje, palyginti su 2024 metais. Tačiau programoje paliekama vietos ir atsargesniems variantams, kuriuose augimas lėtesnis arba pereina į stagnaciją.

    Skirtingi keliai: nuo augimo iki kritimo

    Inercinis scenarijus numato, kad 2030 metais gavyba siektų 491,6 mln. tonų, 2036 metais – 545,3 mln. tonų, o 2050 metais – 586,4 mln. tonų. Konservatyviame scenarijuje apimtys beveik neaugtų: atitinkamai 454,0 mln., 460,5 mln. ir 460,8 mln. tonų.

    Kraštutinių sąlygų scenarijus aprašo variantą, kuriame gavyba mažėtų: iki 438,3 mln. tonų 2030 metais, 381,3 mln. tonų 2036 metais ir 318,9 mln. tonų 2050 metais. Toks rezultatas tikėtinas, jei vienu metu smarkiau kristų paklausa, prastėtų logistika ir stiprėtų išoriniai ribojimai.

    Eksportas ir vidaus paklausa

    Tiksliniame scenarijuje eksportas turėtų augti nuo 197,6 mln. tonų 2024 metais iki 266,7 mln. tonų 2030 metais. Vėliau numatoma 320,2 mln. tonų 2036 metais ir 350,1 mln. tonų 2050 metais.

    Kituose scenarijuose eksporto perspektyvos kuklesnės: konservatyviame variante iki 2050 metų būtų pasiekta 238,2 mln. tonų, inerciniame – 294,8 mln. tonų. Kraštutinių sąlygų scenarijuje eksportas kristų iki 100,5 mln. tonų.

    Vidaus rinkai tiksliniame scenarijuje planuojama tiekti daugiau: nuo 179,0 mln. tonų 2024 metais iki 199,2 mln. tonų 2030 metais. 2036 metais numatyta 202,8 mln. tonų, o 2050 metais – 231,7 mln. tonų.

    Programoje taip pat įvardijama, kad valdžia siektų palaikyti vidaus paklausą, remdamasi elektros gamyba iš anglies ir anglimi kūrenamų elektrinių modernizavimu bei statyba. Kartu minima ir didesnio energetinės anglies naudojimo pramonėje kryptis.

    Gavyba keliama į Rytus

    Plane akcentuojamas struktūrinis posūkis – didesnė gavybos dalis turėtų persikelti į Rytų Sibirą ir Tolimuosius Rytus. Argumentas paprastas: šie telkiniai yra arčiau Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono rinkų bei Tolimųjų Rytų uostų, todėl eksportui logistika potencialiai palankesnė.

    Vis dėlto dokumente pripažįstama, kad rytiniai telkiniai ne visada gali pilnai pakeisti Kuzbaso regioną pagal anglies kokybę ir produkcijos struktūrą. Kuzbase sukauptos reikšmingos aukštesnės kokybės energetinės ir koksuojamosios anglies atsargos, o panašių savybių išteklių bazė kituose regionuose yra ribota.

    Dėl šios priežasties programos scenarijai iš esmės remiasi dviem neapibrėžtumais: ar Rusijai pavyks išlaikyti stabilų eksportą į Azijos rinkas ir ar infrastruktūra bei telkinių kokybė leis augimą paversti ilgalaikiu. Būtent šie veiksniai lems, kuris iš numatytų scenarijų taps realistiškiausiu.

  • „Anthropic“ skiria apie 93 mln. eurų DI inžinierių akademijai: iki 2027 metų parengs 10 000 specialistų

    DI sprendimus į verslo procesus diegiančios bendrovės vis dažniau susiduria ne su technologijų, o su kompetencijų trūkumu. Į šią problemą taikosi „Anthropic“, pranešusi apie maždaug 93 mln. eurų investiciją į mokymų programą, skirtą DI inžinieriams rengti.

    Bendrovė skelbia kurianti „Claude Frontier Academy“ – akademiją, kuri iki 2027 metų pabaigos planuoja parengti 10 000 specialistų. Programos dalyviai bus siejami su „Anthropic“ partnerių ekosistema, o mokymai orientuoti į realius diegimo atvejus įmonėse.

    Akademija skirta praktiniams diegimams

    Pagal viešai pristatytą modelį mokymai prasidės intensyvia simuliuota DI diegimo įmonėje programa, kurioje numatytas vertinimas etapais. Sėkmingai įveikę šią dalį dalyviai pereis į stažuotę, kur praktikuosis su instruktoriais ir spręs konkrečias verslo situacijas.

    Baigiamojoje dalyje numatyta kompetencijų patikra ir sertifikavimas. Pirmųjų sertifikuotų absolventų laukiama 2027 metų pradžioje.

    „Girdime iš klientų ir partnerių organizacijų, kad reikia daugiau žmonių, galinčių sujungti įmonių technologijų išmanymą ir verslo kontekstą su aukščiausio lygio DI kompetencija“, – sakė „Anthropic“ partnerystės padalinio strategijos ir operacijų vadovė Shambhavi Shambhavi.

    Kodėl auga DI inžinierių paklausa?

    Įmonės DI naudoja ne tik prototipams ar atskiriems pagalbiniams įrankiams, bet ir kritinėms funkcijoms: klientų aptarnavimui, dokumentų apdorojimui, programavimo darbų spartinimui, vidinei paieškai, analitikai. Tai didina poreikį specialistų, kurie supranta ir duomenų saugą, ir integracijas, ir procesų pertvarką.

    Rinkoje ryškėja tendencija, kad vien tik bendros DI žinios nebeužtenka: vertinami gebėjimai sukurti patikimą sprendimą, jį įdiegti, prižiūrėti ir valdyti rizikas. Tokios akademijos tampa būdu greičiau parengti žmones, kurie gali „nuo pirmos dienos“ dirbti su įmonių sistemomis ir praktiniais apribojimais.

    „Anthropic“ plėtra ir konkurencinis kontekstas

    „Anthropic“ šį žingsnį pristato intensyvios plėtros laikotarpiu, kai technologijų bendrovės varžosi dėl talentų ir dėl to, kas greičiau pasiūlys patikimus DI sprendimus verslui. Kartu stiprėja ir spaudimas įmonėms diegti DI atsakingai: užtikrinti duomenų apsaugą, atsekamumą, atitiktį reguliavimui ir aiškią kokybės kontrolę.

    Investicija į mokymus signalizuoja, kad konkurencinėje kovoje vis svarbesnė tampa ne tik modelių galia, bet ir žmonės, gebantys ją pritaikyti organizacijose. Jei planas pavyks, 10 000 parengtų DI inžinierių gali tapti reikšmingu impulsu „Anthropic“ partnerių tinklui ir platesnei DI diegimo rinkai.

  • PiS ekonomikos planas: mažesnė sveikatos įmoka verslui, vietoje CIT – 1,5 proc. apyvartos mokestis

    Partija PiS Varšuvoje pristatė dalį ekonominės programos gairių, kurias rengia artėjant parlamento rinkimams 2027 metais. Pasak partijos atstovų, siūlymai skirti viešųjų finansų būklei gerinti ir smulkiojo bei vidutinio verslo sąlygoms lengvinti.

    PiS kandidatas į premjerus Przemysławas Czarnekas teigė, kad dabartinė politika esą silpnina investicijas regionuose ir didina ekonominį neapibrėžtumą. „Esame čia tam, kad pristatytume planą, kaip sutvarkyti viešuosius finansus“, – sakė P. Czarnekas.

    Sveikatos įmokos: siūlomas grįžimas atgal

    Vienas pagrindinių PiS akcentų – sveikatos draudimo įmokos pakeitimai, grįžtant prie ankstesnių taisyklių daliai verslo. Partija kritikuoja po „Lenkijos susitarimo“ įvestą modelį, kai daliai savarankiškai dirbančiųjų įmoka tapo sunkiau prognozuojama ir mažiau palanki mokesčių prasme.

    PiS konsultuojantis Krokuvos ekonomikos universiteto profesorius Mariuszas Andrzejewskis aiškino, kad didžiausią naštą pokyčiai užkrovė mažoms ir vidutinėms įmonėms, ypač individualiai dirbantiems pagal verslo liudijimui artimas schemas. „Tai skaudina Lenkijos verslininkus. Ir tai yra problema“, – sakė M. Andrzejewskis.

    Pagal pristatytą kryptį, pakeitimai pirmiausia būtų taikomi smulkiajam ir vidutiniam verslui, įskaitant dalį fiksuotais tarifais besinaudojančių mokėtojų. M. Andrzejewskio teigimu, kai kuriems pagal vienodo tarifo pajamų mokestį dirbantiems asmenims įmoka galėtų sumažėti net iki maždaug perpus.

    Vietoje CIT – apyvartos mokestis

    Kitas ryškus siūlymas – pelno mokestį CIT keisti 1,5 proc. apyvartos mokesčiu. Tokia idėja reiškia, kad mokestis būtų skaičiuojamas nuo įmonės pajamų, o ne nuo uždirbto pelno, todėl didesnę reikšmę turėtų veiklos apimtys ir maržos.

    PiS taip pat siūlo kasmet indeksuoti gyventojų pajamų mokesčio tarifų ribas, kad jos „neatsiliktų“ nuo kainų ir atlyginimų pokyčių. Be to, programoje minimas ir Krajowy System e-Faktur sustabdymas, kuris verslui turėjo įtvirtinti privalomą elektroninių sąskaitų faktūrų sistemą.

    Pasak M. Andrzejewskio, vien sveikatos įmokos grąžinimas daliai mokėtojų į ankstesnį modelį valstybės biudžetui kainuotų apie 810 000 000 eurų per metus. PiS nurodo, kad kitomis priemonėmis ketintų kompensuoti šį poveikį, tačiau detalių dėl finansavimo šaltinių pristatytoje dalyje buvo nedaug.

    Ekonomistai paprastai pabrėžia, kad apyvartos mokesčiai gali supaprastinti administravimą, bet kartu kelia riziką sektoriams, kurių pelningumas mažas, o apyvarta didelė. Todėl realus poveikis priklausytų nuo galimų išimčių, tarifų diferencijavimo ir to, kaip būtų sprendžiami nuostolingų ar investuojančių įmonių atvejai.