CP v2

Category: Finansai

  • Siaubas Japonijos stotyje: į Tokiją važiavęs ekspresas partrenkė 4 darbininkus

    Siaubas Japonijos stotyje: į Tokiją važiavęs ekspresas partrenkė 4 darbininkus

    Japonijoje, į šiaurę nuo Tokijo esančioje Shin-Kanuma stotyje, į nelaimę pateko greitasis ekspresas „Spacia“: į stotį įvažiuojantis traukinys partrenkė keturis bėgių priežiūros darbus vykdžiusius žmones. Apie incidentą pranešė policija ir traukinio operatorė „Tobu Railway“.

    Žuvo trys darbininkai ir jų darbų vadovas, jie buvo skubiai išvežti į ligoninę, tačiau vėliau medikai konstatavo mirtį. Įvykio metu traukinyje važiavę maždaug 50 keleivių nenukentėjo.

    Kas žinoma apie įvykį

    Pasak pareigūnų, brigada tą dieną buvo paskirta purkšti herbicidus ir šalinti piktžoles geležinkelio infrastruktūros zonoje. Toje pačioje vietoje dirbo ir daugiau žmonių, dalis jų buvo atsakingi už stebėseną ir perspėjimą apie artėjančius traukinius.

    „Tobu Railway“ nurodė, kad dar šeši įvykio vietoje buvę asmenys, įskaitant stebėtojus ir vietos vadovą, liko sveiki. Bendrovė teigia bendradarbiaujanti su institucijomis, aiškinantis, kaip galėjo įvykti tokia tragedija.

    Perspėjimo tvarka ir tyrimas

    Geležinkelių atstovai pripažįsta, kad kol kas neaišku, kodėl darbuotojai laiku nepasitraukė iš bėgių zonos, kai artėjo traukinys, ir kaip savo pareigas vykdė stebėtojai. Įprastai jie turi įspėti kolegas vėliava, švilpuku arba per mikrofoną.

    „Šią sunkią avariją vertiname labai rimtai ir imsimės prevencinių priemonių, kad tai niekada nepasikartotų“, – sakė „Tobu Railway“ geležinkelių verslo padalinio vadovas Takao Suzuki.

    Eismas buvo sustabdytas

    Po nelaimės eismas linijoje kelioms valandoms buvo sustabdytas, vėliau maršrutas palaipsniui atnaujintas. Tokie atvejai Japonijoje laikomi retai pasitaikančiais, nes šalis garsėja griežtais saugos standartais ir punktualiu geležinkelių darbu.

    Tyrėjai aiškinasi, ar buvo laikytasi darbų saugos procedūrų, kaip buvo organizuota darbo vietos apsauga ir kokie signalai buvo perduodami artėjant traukiniui. Atsakymai į šiuos klausimus lems, ar bus peržiūrėtos taisyklės, taikomos darbams bėgių ruožuose.

  • Skandalingi liudijimai prieš „Meta“: teisme nuskambėjo, ką įmonė žinojo apie vaikų žalą

    Skandalingi liudijimai prieš „Meta“: teisme nuskambėjo, ką įmonė žinojo apie vaikų žalą

    Byla, galinti pakeisti socialinius tinklus

    Kalifornijos Ouklande nagrinėjama byla, kurioje keturios JAV valstijos kaltina „Meta“ dėl „Facebook“ ir „Instagram“ poveikio nepilnamečiams. Prokurorai tvirtina, kad platformos buvo kryptingai kuriamos taip, kad kuo ilgiau išlaikytų jaunus vartotojus ir skatintų priklausomą elgesį.

    Ši byla laikoma precedentine, nes joje vertinamas ne pavienių įrašų turinys, o pačios sąsajos ir dizaino sprendimai. Jei teismas pripažintų atsakomybę, tai galėtų paskatinti platesnius pokyčius visoje socialinių tinklų rinkoje.

    Informatoriaus teiginiai: rizika galėjo būti nuvertinta

    Pirmosiomis posėdžių dienomis reikšmingą dėmesį prikaustė buvusio „Meta“ inžinerijos direktoriaus Arturo Béjaro parodymai. Jis teigė, kad viešose „Meta“ ataskaitose apie bendruomenės standartų vykdymą reali žalos rizika gali būti smarkiai nuvertinta.

    Pasak liudytojo, skirtumą galėjo atskleisti vidinės vartotojų apklausos, kuriose žmonių buvo klausiama apie neigiamas patirtis tiesiogiai. A. Béjaras tikino, kad pagal tokius duomenis kai kurių rizikų mastas galėjo skirtis net iki 100 kartų.

    Prokurorų versija: įtraukti, rinkti, slėpti

    Kalifornijos generalinio prokuroro pavaduotoja Megan O’Neill prisiekusiesiems dėstė, jog „Meta“ veikimo logika esą paprasta: pritraukti vartotoją, kuo ilgiau jį išlaikyti, rinkti duomenis ir viešai neatskleisti visos informacijos apie žalą. Prokurorai aiškino, kad ypač didelė rizika teko jauniems vartotojams.

    Valstijos taip pat teigė, kad „Meta“ galėjo žinoti apie reikšmingą jaunesnių nei 13 metų vaikų buvimą „Instagram“, nors taisyklės tai draudžia. A. Béjaras liudijo, kad jo paties tyrimai aptiko dešimtis tūkstančių tokių paskyrų, o vidinės priemonės teoriškai galėjo identifikuoti ir gerokai daugiau.

    „Prieiga prie vaikų buvo traktuojama taip, lyg geriau neklausti ir nematyti“, – sakė Arturo Béjaras.

    „Meta“ gynyba: amžiaus patikra sudėtinga

    „Meta“ pozicija teisme išlieka tokia pati: bendrovė kaltinimus neigia ir tvirtina, kad apie socialinių tinklų keliamas rizikas yra kalbėjusi. Bendrovės advokatas Paulas Schmidtas argumentavo, kad amžiaus ribų laikymosi užtikrinimas yra sudėtingas ir ne visada gali būti išspręstas prašant dokumentų.

    Jo teigimu, reikalavimas pateikti asmens tapatybės dokumentą ar mokėjimo kortelę keltų papildomų problemų, nes ne visi vartotojai tai turi arba nori dalintis tokiais duomenimis. Taip pat akcentuota, kad bendrovės darbuotojai esą dirba tobulindami priemones, susijusias su vartotojų gerove.

    Kodėl ši byla svarbi ir Europai

    Bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik „Meta“, bet ir kitoms platformoms, nes ginčas sukasi apie dizaino sprendimų sukurtą žalą. Jei teismas pripažintų, kad sąsajos mechanikos gali sukurti teisinę atsakomybę, tai paskatintų panašius ieškinius ir prieš kitus rinkos dalyvius.

    Europa tuo pat metu didina spaudimą technologijų bendrovėms per Skaitmeninių paslaugų aktą, kuris reikalauja geriau valdyti sistemines rizikas ir didinti skaidrumą. Dėl to JAV teismo išvados gali tapti papildomu argumentu griežtesnėms taisyklėms, ypač kalbant apie nepilnamečių apsaugą ir platformų rekomendacijų sistemas.

  • F-16 virš rytų Lenkijos kelia nerimą: kariuomenė aiškina, kodėl tai dažnai tėra rutininė procedūra

    Rytų Lenkijos gyventojai pastaruoju metu vis dažniau girdi naktimis ar paryčiais kylant budinčius naikintuvus F-16. Dėl to kyla klausimų, ar tai susiję su tiesiogine grėsme, ar su įprastomis NATO oro erdvės apsaugos procedūromis.

    Lenkijos kariuomenės vadovybė savo pranešime pabrėžia, kad budinčių orlaivių pakėlimas dažniausiai yra rutininė oro policijos misijų dalis. Tai reiškia, kad pajėgos reaguoja į situaciją regione, stebi oro erdvę ir yra pasirengusios užkirsti kelią galimiems pažeidimams.

    „Budinčių naikintuvų F-16 ir sąjungininkų orlaivių pakėlimas yra standartinė procedūra, o ne signalas apie tiesioginę grėsmę“, – sakė Lenkijos kariuomenės atstovas spaudai pulkininkas Marekas Pietrzakas.

    Kariuomenė akcentuoja, kad oro erdvė stebima visą parą, o oro gynybos sistemos išlieka nuolatinėje parengtyje. Lenkijos oro gynyba veikia integruotai su NATO, todėl informacija ir sprendimai koordinuojami su sąjungininkų struktūromis, vertinant bendrą situaciją rytiniame flange.

    Padidėjęs jautrumas rytiniuose regionuose siejamas su karo Ukrainoje fone pasitaikančiais incidentais: į Lenkijos teritoriją yra patekę dronų nuolaužų, fiksuota įtartinų objektų, o taip pat aptartos situacijos, kai Rusijos raketos ar jų fragmentai atsidūrė netoli sienos. Net jei tokie atvejai nesukelia tiesioginės žalos, jie didina įtampą ir kelia reikalavimą aiškiau bei greičiau informuoti visuomenę.

    Ekspertai pažymi, kad rizika netyčia pažeisti kaimyninių šalių oro erdvę išauga, kai vykdomi intensyvūs smūgiai Ukrainai ir naudojamos sparnuotosios raketos ar dronai. Dalis tokių taikinių gali skristi arti sienų, o navigacijos sutrikimai ar techninės paklaidos kartais lemia nukrypimus nuo planuotos trajektorijos.

    Lenkijos gynybos institucijos taip pat pripažįsta, kad greita komunikacija yra kritiškai svarbi. Po ankstesnių incidentų viešai aptarta, jog vietos bendruomenėms trūko tikslių ir savalaikių pranešimų, todėl atsirado interpretacijų ir gandų, dar labiau didinančių nerimą.

    Atsakydama į tai, Lenkijos gynybos ministerija yra skelbusi planus plėsti gyventojų perspėjimą trumposiomis žinutėmis, kad informacija pasiektų žmones anksčiau, dar pakėlus budinčius naikintuvus. Taip pat numatoma peržiūrėti sirenų įjungimo praktiką ir krizinių pranešimų logiką, kad ji geriau atitiktų realias grėsmes ir gyventojų poreikius.

    Artimiausiais metais oro erdvės apsauga rytų Lenkijoje turėtų dar stiprėti, nes plečiami radarų pajėgumai, modernizuojamos oro gynybos sistemos ir didinamas jų tarpusavio suderinamumas. Kartu su techniniais sprendimais vis dažniau akcentuojama ir visuomenės informavimo svarba, kad žmonės aiškiai suprastų, kada naikintuvų pakėlimas reiškia realią grėsmę, o kada tai yra įprasta prevencinė priemonė.

  • „Gaz-System“ pasirinko „Stalprofil“: 7,3 mln eurų už dujotiekio darbus, ginčas dėl vietinės vertės tęsiasi

    Lenkijos dujotiekių operatorius Gaz-System išrinko konkurso nugalėtoją dujotiekio DN500 Tworzeń–Szopienice atkarpos rekonstrukcijos statybos darbams. Naudingiausiu pripažintas „Stalprofil“ pasiūlymas – 7,3 mln eurų be mokesčių, o darbų trukmė numatyta iki 24 mėnesių nuo sutarties pasirašymo.

    Užsakymas apima tik statybos rangos darbus, todėl konkurse nebuvo tokio masto tarptautinės tiekėjų konkurencijos, kokia įprasta, kai kartu perkamos ir medžiagos. Gaz-System apie sutarties pasirašymą žada informuoti atskirai, kai bus baigtos procedūros.

    Kas slypi už local content ginčo?

    Lygiagrečiai su šiuo pirkimu viešojoje erdvėje tęsiasi Gaz-System ir „Stalprofil“ ginčas dėl vadinamųjų local content, arba vietinės vertės, principų taikymo. Ši sąvoka paprastai reiškia, kad perkančiosios organizacijos pirkimuose vertina ne vien mažiausią kainą, bet ir tai, kiek vertės sukuriama vietos ekonomikai: nuo mokesčių sumokėjimo iki darbo vietų ir tiekimo grandinės.

    „Stalprofil“ vadovas Henrykas Orczykowskis viešai teigia, kad deklaruojami vietinės vertės tikslai realiai neveikia, jei galutiniame vertinime vis tiek dominuoja kaina. Jo argumentas – net ir nedideli kainų skirtumai esą lemia sprendimus, kurie, įmonės požiūriu, dažniau palankūs užsienio tiekėjams.

    Gaz-System pozicija ir praktiniai apribojimai

    Gaz-System savo ruožtu pabrėžia, kad teisinis reguliavimas perkančiosioms organizacijoms skiriasi, o sektoriaus užsakovams ne visada taikomi tokie pat ribojimai, kaip viešajam sektoriui, kai kainos kriterijaus svoris turi būti apribotas. Bendrovė taip pat atkreipia dėmesį, kad rangovai neretai patys perka dalį medžiagų užsienyje, todėl vietinės vertės skaičiavimas nėra tiesmukas.

    Į šį argumentą „Stalprofil“ atsako akcentuodama rinkos realijas: Lenkijoje yra ribotos didelio skersmens vamzdžių gamybos pajėgos, todėl net ir laimėjus kontraktą vietos rangovui, dalis žaliavos gali būti įsigyjama kitose Europos šalyse. Įmonės teigimu, reikšminga dalis vertės vis tiek lieka šalies viduje, nes vietoje atliekami izoliavimo, logistikos ir montavimo darbai, o mokesčiai sumokami Lenkijoje.

    Šis atvejis atskleidžia platesnę tendenciją Europoje: strateginėje infrastruktūroje vis dažniau ieškoma balanso tarp efektyvios kainos, tiekimo saugumo ir vietos pramonės stiprinimo. Tačiau praktikoje ginčai kyla tada, kai vietinės vertės tikslai deklaruojami, bet pirkimų vertinimo metodika daliai rinkos dalyvių atrodo nepakankamai aiški arba nepakankamai įpareigojanti.

  • Verslo konferencija Business PRECOP Katovicuose jau artėja: startavo registracija į 2026 metų renginį

    Prasidėjo dalyvių registracija į vieną didžiausių Vidurio Europos renginių, skirtų klimato ir aplinkos transformacijai, – konferenciją Business PRECOP. 2026 metais ji vyks rugsėjo 30 dieną ir spalio 1 dieną Tarptautiniame kongresų centre Katovicuose.

    Organizatoriai pabrėžia, kad Business PRECOP tradiciškai orientuota į pasirengimą globalioms Jungtinių Tautų deryboms ir sprendimams, susijusiems su klimato politika. Šių metų darbotvarkė siejama ir su artėjančia COP31 klimato konferencija, kuri numatoma Turkijoje.

    Kas bus programos centre

    Konferencijos programos šūkis – United for Climate and Nature, o diskusijos žadamos plačios ir tarpdisciplininės. Tikimasi pokalbių apie reguliavimą, verslo atsakomybę, viešojo sektoriaus vaidmenį ir laikotarpį po žaliojo entuziazmo, kai pažadai vis dažniau vertinami pagal realius rezultatus.

    Renginio turinys dažnai siejamas su trimis pagrindiniais tarptautiniais procesais, kurie formuoja globalią aplinkosaugos kryptį: Jungtinių Tautų bendrąja klimato kaitos konvencija, Biologinės įvairovės konvencija ir Kovos su dykumėjimu konvencija. Praktikoje tai reiškia, kad greta emisijų mažinimo vis labiau akcentuojamos gamtos atkūrimo, vandens, žemės naudojimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos temos.

    Gala, tinklaveika ir auditorija

    Kaip ir ankstesniais metais, konferenciją lydės vakarinė Green Changer gala bei tinklaveika, skirta sprendimų priėmėjų ir ekspertų susitikimams. Organizatoriai akcentuoja, kad būtent neformalūs pokalbiai dažnai tampa vieta, kur gimsta partnerystės ir projektai, vėliau pereinantys į konkrečias investicijas ar viešojo sektoriaus iniciatyvas.

    Anot organizatorių, ankstesnėje renginio edicijoje į daugiau nei 30 diskusijų ir susitikimų susirinko beveik 1 000 dalyvių, o scenose pasisakė per 150 ekspertų. Tarp jų buvo ir aukšto rango tarptautinių institucijų atstovų, politikų, mokslininkų bei verslo lyderių, todėl konferencija išlaiko reputaciją kaip regioninis susitikimo taškas klimato ir aplinkos politikos darbotvarkei.

  • „Meta“ reklamos vėl praleidžia deepfake’us: DI kūrėjas perspėja dėl seksualinio turinio programėlių

    „Meta“ reklamos sistemos vėl atsidūrė kritikos centre, kai socialiniuose tinkluose pasirodė apmokėtos reklamos, siejamos su apgaulėmis ir dirbtinio intelekto generuojamais klastojimais. Pastarosiomis dienomis diskusijas kursto ne tik netikros investicijų reklamos, bet ir dar jautresnė tema – seksualinio pobūdžio deepfake’ų kūrimo įrankių reklama.

    Lenkijoje jau ne vienerius metus viešai su „Meta“ kovoja verslininkas Rafałas Brzoska, kurio atvaizdas, pasitelkiant deepfake technologiją, esą vėl naudojamas klaidinančiose reklamose „Facebook“ ir „Instagram“. Tokios schemos dažniausiai taikosi į vartotojų pinigus arba asmens duomenis, o žalos rizika išauga dėl didelio reklamos pasiekiamumo.

    Diskusijai naują kryptį suteikė DI projekto „Bielik.AI“ bendraautoris Sebastianas Kondrackis. Jis viešai pranešė socialiniame tinkle „LinkedIn“ pastebėjęs sponsorinę reklamą, kurioje buvo reklamuojama programėlė, skirta generuoti seksualinio pobūdžio deepfake turinį, įskaitant „nusižeminimo“ ar „drabužių pašalinimo“ efektą iš nuotraukos.

    „Esu priblokštas, kad tokia reklama apskritai praeina patikrą ir tampa apmokama kampanija“, – sakė Sebastianas Kondrackis.

    Pasak jo, tokie įrankiai gali tapti skaitmeninio smurto priemone, ypač kai turinys kuriamas be žmogaus sutikimo, o taikiniais neretai tampa nepilnamečiai ar jauni asmenys. Kondrackis teigia užfiksavęs reklamos įrašus ekrano nuotraukomis ir vaizdo įrašu, o po to algoritmai jam ėmė siūlyti daugiau panašaus pobūdžio turinio, kas, jo vertinimu, parodo sistemos mastą.

    „Meta“ viešai deklaruoja ribojanti seksualinį išnaudojimą skatinantį turinį ir draudžianti reklamas, kurios padeda kurti intymius klastojimus. Tačiau kritikai pabrėžia, kad praktikoje kontrolė dažnai atsilieka nuo reklamos pirkimo greičio ir nuo to, kaip greitai kūrėjai pritaiko naujus apėjimo būdus.

    Ši istorija sutampa su platesne Europos Sąjungos kryptimi griežtinti dirbtinio intelekto skaidrumo ir atsakomybės reikalavimus. DI reglamentavime vis daugiau dėmesio skiriama tam, kad vartotojai būtų informuojami apie sintetinį turinį, o deepfake’ai būtų atpažįstami ir tinkamai pažymimi, ypač kai jie naudojami manipuliacijai ar žalai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien teisinių reikalavimų nepakanka, jei platformos realiu laiku neįgyvendina griežtesnės reklamos patikros, greitesnio reagavimo į pranešimus ir aiškesnės atsakomybės grandinės. Tokiose situacijose esminis klausimas tampa ne tai, ar taisyklės egzistuoja, o ar jos veiksmingai pritaikomos, kai turinys platinamas mokamos reklamos kanalais.

    Žurnalistai kreipėsi į „Meta“ prašydami komentaro dėl minimų reklamų ir jų patikros mechanizmų. Atsakymo rengiant publikaciją dar nebuvo.

  • PSG plečia dujotiekį Šventokšysčio vaivadijoje: Chęciny tinklas auga, Skiby laukia prijungimų

    Lenkijos dujų skirstymo operatorė Polska Spółka Gazownictwa (PSG) tęsia dujų infrastruktūros plėtrą Šventokšysčio vaivadijoje. Naujas etapas startavo Skiby kaime Chęciny valsčiuje, kur pradedami tolesni tinklo plėtros darbai.

    Chęciny savivaldybės dujofikacija pradėta 2012 metais, o pirmasis etapas įgyvendintas pasitelkiant Europos Sąjungos paramą. PSG skelbia, kad nuo tada infrastruktūra gminoje nuosekliai plečiama, didinant tiek tinklo aprėptį, tiek galimybę prijungti naujus vartotojus.

    Dujofikacija Chęciny gminoje

    Iki 2025 metų pabaigos veikiantis vidutinio slėgio dujų tinklas Chęciny gminoje turėtų pasiekti 54,8 kilometro. Iš viso jau įrengtos 734 dujų įvadų atšakos, kurios sudaro galimybę dujomis naudotis maždaug 840 vartotojų.

    Kitas žingsnis numatytas Skiby gyvenvietėje: projekte planuojama nutiesti daugiau nei 3,1 kilometro vidutinio slėgio dujotiekio ir įrengti 45 įvadus į gyvenamuosius pastatus. Darbų pabaiga šiuo metu planuojama 2027 metų pavasarį, o PSG kviečia gyventojus ir įmones teikti paraiškas dėl prijungimo.

    Didieji projektai regione

    Kielcų dujų padalinys pabrėžia, kad infrastruktūra plečiama visoje Šventokšysčio vaivadijoje, o pastaraisiais metais įgyvendinti ir didesnės apimties projektai. Tarp jų minimas aukšto slėgio dujotiekis Sandomierz–Ostrowiec Świętokrzyski, kurio ilgis siekia apie 57 kilometrus, su būtina papildoma infrastruktūra.

    Taip pat įgyvendinti aukšto slėgio dujotiekiai Lubienia–Masłów ir Mójcza–Kielce, kurių bendras ilgis sudaro apie 63 kilometrus. PSG nurodo, kad dalis investicijų buvo vykdoma pasitelkiant ES paramą, orientuotą į energetinio saugumo didinimą ir šiuolaikinių perdavimo bei skirstymo sistemų plėtrą.

    Dujos pasiekia mažesnes gyvenvietes

    Be magistralinių sprendimų, PSG regione vykdė ir lokalius tinklo plėtros projektus, skirtus konkrečioms gyvenvietėms ar miesto kvartalams. Tarp jų įvardijamos dujų tinklo atkarpos Wola Kopcowa ir Domaszowice vietovėse, kurių bendras ilgis apie 1,9 kilometro, bei vidutinio slėgio dujotiekis Goźlice vietovėje, apie 3,84 kilometro.

    Įgyvendinti ir kiti projektai: tinklas Sorbinoje (apie 2,6 kilometro), dujotiekis Leszcze vietovėje (apie 3,21 kilometro) bei kelių gatvių dujų tinklas Kielcuose, kurio bendras ilgis apie 2,21 kilometro. Tokie projektai paprastai planuojami atsižvelgiant į gyventojų ir verslo paklausą, technines prijungimo galimybes bei regiono plėtros prioritetus.

    PSG yra didžiausia Lenkijoje dujų skirstymo sistemos operatorė: bendrovėje dirba daugiau nei 11 500 darbuotojų, o dujos skirstomos daugiau nei 215 000 kilometrų dujotiekių tinklu. Įmonė priklauso Orlen grupei ir, be tinklo plėtros, atsako už eksploatavimą, priežiūrą, remontus bei transportuojamų dujų kokybės ir kiekio matavimus.

  • Lenkijos pramonė skaičiuoja: tinklo mokesčių lengvatos 80 kartų mažesnės nei Vokietijoje

    Energetiškai imlios pramonės atstovai Lenkijoje įspėja, kad aukštos elektros kainos ir tinklo mokesčiai vis labiau silpnina šalies gamybos konkurencingumą. Jų teigimu, planuojamų lengvatų mastas Lenkijoje prilygsta simbolinei pagalbai, ypač lyginant su Vokietija ir Prancūzija.

    Pagrindinis ginčas kyla dėl reguliuojamų tinklo tarifų, kurie pramonės sąnaudose sudaro reikšmingą dalį. Verslo organizacijos remiasi viešais Eurostato duomenimis, rodančiais, kad Lenkijos pramonės vartotojams elektra ir su ja susiję mokesčiai kainuoja daugiau nei daugelyje didžiųjų ES ekonomikų.

    Skirtumai su Vokietija ir Prancūzija

    Vokietija šiais metais numato apie 6,5 mlrd. eurų tinklo mokesčių mažinimui ir dar apie 3,8 mlrd. eurų programai, kuri turi amortizuoti energijos kainų šuolius imlioms įmonėms. Lenkijoje planuojamų tinklo lengvatų poveikis vertinamas maždaug 73 mln. eurų, todėl pramonė skaičiuoja, kad skirtumas gali siekti daugiau nei 80 kartų.

    „Tai reiškia, kad Lenkija tinklo lengvatoms skirs daugiau nei 80 kartų mažiau nei Vokietija. Kaip tokiomis sąlygomis konkuruoti?“, – sakė bendrovės „Cognor“ vadovas Przemysławas Sztuczkowskis.

    Pramonės atstovai taip pat akcentuoja, kad vien tinklo mokesčiai Lenkijoje yra vieni didžiausių ES ir, jų vertinimu, viršija ES vidurkį maždaug du kartus. Tuo metu Prancūzija tinklo mokesčių lengvatas energetiškai imliems vartotojams taiko 74–81 proc. lygiu, argumentuodama, kad stambi pramonė padeda stabilizuoti energetikos sistemą.

    Ką kritikuoja verslas Lenkijoje

    Lenkijoje svarstomas modelis numato lengvatas kaip intervalą: iki 50 proc. kintamosios tinklo tarifo dalies ir iki 10 proc. pastoviosios dalies. Verslas teigia, kad toks „lubų“ principas negarantuoja realios nuolaidos, nes galutinis dydis priklausytų nuo operatorių sprendimų ir reguliuotojo pozicijos.

    „Projektas atrodo kaip bandymas gesinti gaisrą stikline vandens, nes pagalbos mastas visiškai neatitinka iššūkių, su kuriais šiandien susiduria energetiškai imli pramonė“, – sakė Hutniczej Izby Przemysłowo-Handlowej vadovas Mirosławas Motyka.

    Dar viena kritikos kryptis – atrankos kriterijai. Projekte numatyta, kad lengvatoms gauti įmonė turi būti prijungta prie ne mažesnės nei 110 kV įtampos tinklo, o tai automatiškai eliminuotų dalį gamyklų, kurios sunaudoja daug elektros, bet istoriškai yra prijungtos prie vidutinės įtampos tinklų.

    Kokius sprendimus siūlo pramonė

    Pramonės organizacijos ragina atsisakyti techninio įtampos kriterijaus ir pereiti prie ekonominiais rodikliais grįsto vertinimo. Tarp siūlymų minimas energijos sąnaudų intensyvumas ne mažesnis nei 15 proc. arba energijos kaštai, siekiantys bent 5 proc. produkcijos vertės, kad parama būtų nukreipta ten, kur ji iš tiesų lemia konkurencingumą.

    Verslas taip pat siekia gerokai didesnio ir aiškiai apibrėžto tinklo mokesčių mažinimo, kalbėdamas apie poreikį priartėti prie šalių, kuriose energetiškai imliems sektoriams taikomos 80–90 proc. lengvatos. Argumentas paprastas: jei rinkos yra bendros, o įmonės konkuruoja visoje ES, skirtingos nacionalinės lengvatos tampa veiksniu, lemiančiu investicijų ir gamybos perkėlimą.

    Diskusijos Lenkijoje vyksta ir instituciniame lygmenyje, nes prieštaringai vertinami prioritetai tarp energetikos sistemos finansavimo ir pramonės konkurencingumo. Pramonė tikina, kad be apčiuopiamos pagalbos tinklo mokesčiams rizika prarasti darbo vietas didės ne tik metalurgijoje, bet ir kituose energetiškai imliuose sektoriuose.

  • Aukcijų parama Lenkijos OZE po 2027 metų neaiški: ministerija kalba apie tęstinumą, bet be sprendimo

    Lenkijoje artėja momentas, kai dabartinis aukcijų modeliu paremtas atsinaujinančių energijos išteklių (OZE) rėmimas gali baigtis: Europos Komisija yra patvirtinusi šią valstybės pagalbos schemą iki 2027 metų pabaigos. Dėl to rinkoje vis dažniau keliama esminė dilema – kas laukia projektų, kurių finansavimas ir kainodara priklauso nuo ilgalaikio stabilumo.

    Lenkijos Klimato ir aplinkos ministerija, atsakydama į klausimus apie galimą sistemos pratęsimą, pabrėžia, kad šiuo metu vyksta koncepciniai darbai dėl paramos mechanizmų po 2027 metų. Tačiau kartu pripažįsta, kad galutinio sprendimo dėl modelio ir jo trukmės dar nėra.

    Ministerija nurodo, jog tokio tipo valstybės pagalbos programoms paprastai reikalingas suderinimas su Europos Komisija, todėl bet koks tęstinumas neatsiejamas nuo išankstinio parengimo. Tai reiškia, kad investuotojams svarbi žinia – procesas gali būti ilgesnis, o aiškumas dėl taisyklių gali ateiti ne iš karto.

    Ką keistų ES taisyklės?

    Pasak ministerijos, jei aukcijų sistema būtų tęsiama, šalies sprendimai turėtų būti derinami su atnaujintais Europos Sąjungos reikalavimais. Tarp minimų krypčių – griežtesnės nuostatos dėl rinkos integracijos, taip pat nauji pramonės politikos ir energetikos reguliavimo akcentai, kurie gali pakeisti paramos logiką.

    Vienas svarbiausių elementų, kuris dažnai minimas diskusijose Europos Sąjungoje, yra kontraktai dėl skirtumo, kai pajamų stabilumas užtikrinamas per atskaitinę kainą ir rinkos kainos palyginimą. Ministerija leidžia suprasti, kad bet kokie sprendimai dėl paramos po 2027 metų būtų vertinami ir šių gairių kontekste.

    „Šiuo etapu nenusprendžiame nei galutinio modelio, nei tolesnio sistemos veikimo laiko horizonto“, – sakė Lenkijos Klimato ir aplinkos ministerija.

    Diskusija jau peržengia vien kainą

    Ministerija taip pat pabrėžia, kad debatuose vis dažniau keliami pasiūlymai, kurie peržengia vien pajamų garantijų mechanizmą. Kitaip tariant, vien tik subsidijos ar fiksuotos kainos neužtikrina sistemos patikimumo, kai sparčiai auga nepastovios generacijos dalis.

    Rinkos dalyviai vis dažniau kalba apie didesnę gamintojų atsakomybę už sistemos balansavimą ir gamybos profilą, taip pat apie gilesnę OZE integraciją su balansavimo ir sisteminėmis paslaugomis. Tokios kryptys reikštų, kad ateityje paramos schema galėtų būti susieta ne tik su pasiūlyta kaina aukcione, bet ir su projektu kuriama verte elektros sistemai.

    Ministerijos vertinimu, aukcijų sistema ateityje galėtų tapti tik viena platesnio modelio dalimi, o ne vieninteliu instrumentu, padedančiu projektams gauti finansavimą ir užsitikrinti elektros pardavimą. Tai signalizuoja galimus pokyčius: investuotojams gali tekti labiau vertinti ne tik pajamingumą, bet ir technologinius bei sisteminius įsipareigojimus.

    Primename, kad Lenkijoje aukcijomis grįstas OZE rėmimo mechanizmas veikia nuo 2016 metų, o Europos Komisija 2021 metais pritarė jo taikymui iki 2027 metų pabaigos. Artėjant šiai ribai, sprendimai dėl tęstinumo tampa vienu svarbiausių klausimų visam Lenkijos OZE investicijų ciklui.

  • PZU valdyboje – PFR vadovas Piotras Matczukas: nuo 2026 metų rugsėjo vadovaus investicijoms

    PZU stebėtojų taryba nusprendė nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos į bendrovės valdybą paskirti dabartinį Lenkijos plėtros fondo PFR vadovą Piotrą Matczuką. PZU pranešė, kad jam bus patikėta investicijų sritis, viena jautriausių pozicijų didžiausioje šalies finansų grupėje.

    PFR patvirtino, kad Piotras Matczukas PFR vadovo pareigas eis iki 2026 metų rugpjūčio pabaigos, todėl dviejų postų vienu metu neužims. Toks sprendimas rinkoje paprastai vertinamas kaip bandymas užtikrinti aiškų pereinamąjį laikotarpį ir išvengti interesų konfliktų tarp valstybės plėtros institucijos ir biržoje kotiruojamos draudimo grupės.

    Ką reiškia investicijų sritis PZU?

    PZU investicijų kryptis apima grupės turto valdymą ir kapitalo paskirstymo sprendimus, kurie tiesiogiai veikia pelningumą bei draudikų mokumo rodiklius. Didelėms draudimo grupėms ypač svarbu suderinti investicijų grąžą su rizikos kontrole, nes įsipareigojimai klientams yra ilgalaikiai, o rinkų svyravimai gali greitai pakeisti portfelio vertę.

    Pastaraisiais metais Europos draudimo sektoriuje daugiau dėmesio skiriama palūkanų normų ciklui, obligacijų portfelių pervertinimui ir kapitalo pakankamumui. Tokiose aplinkybėse investicijų vadovo patirtis finansų institucijose ir gebėjimas valdyti didelio masto portfelius tampa vienu pagrindinių veiksnių, į kuriuos žiūri tiek reguliuotojai, tiek investuotojai.

    Matczuko patirtis ir pereinamasis laikotarpis

    PZU komunikate pabrėžė, kad Piotras Matczukas turi apie 20 metų patirties finansų ir investicijų institucijose, taip pat daugiau nei dešimtmetį vadovavimo bei priežiūros valdybose praktikos. Bendrovė nurodė jo darbą projektuose, susijusiuose su infrastruktūros investicijomis, privataus kapitalo ir rizikos kapitalo sandoriais.

    „Paskyrimas yra atviro atrankos proceso rezultatas, o naujasis valdybos narys bus atsakingas už investicijų sritį“, – teigiama PZU pranešime.

    PZU taip pat priminė, kad atranka buvo pradėta po ankstesnių pokyčių valdyboje. Tarp rinkos dalyvių tokie pasikeitimai paprastai siejami su noru stabilizuoti valdymą ir aiškiai paskirstyti atsakomybes, ypač kai kalbama apie kapitalo rinkoms svarbius sprendimus.

    PZU grupė ir jos svoris rinkoje

    PZU grupė laikoma didžiausia finansų institucija Lenkijoje ir viena didžiausių Vidurio ir Rytų Europoje, o pati PZU biržoje kotiruojama nuo 2010 metų. Grupė teikia paslaugas dešimtims milijonų klientų keliuose regiono rinkose ir valdo ne tik draudimo, bet ir bankinį bei kitus finansinių paslaugų segmentus.

    Pagal viešai skelbiamą informaciją, Lenkijos valstybė PZU turi reikšmingą akcijų paketą, todėl valdybos sudėtis ir strateginės kryptys dažnai atsiduria ir platesniame viešųjų diskusijų lauke. Dėl to investicijų srities vadovo pasirinkimas vertinamas ne tik kaip personalinis sprendimas, bet ir kaip signalas apie prioritetus valdant grupės kapitalą.