Category: Finansai

  • „Sui“ tinkle startavo „Hashi“: hBTC leis naudoti bitkoiną kaip užstatą DeFi paskoloms

    „Sui“ tinkle startavo „Hashi“: hBTC leis naudoti bitkoiną kaip užstatą DeFi paskoloms

    „Sui“ pagrindiniame tinkle (mainnet) startavo „Hashi“ – bitkoino finansų protokolas, kurio žetonas hBTC nuo šiol gali būti naudojamas kaip užstatas skolinimo ir kituose grandinės (onchain) produktuose.

    Kaip skelbiama su „The Block“ pasidalintame pranešime, protokolas priima įneštą BTC bitkoino tinkle, o „Sui“ tinkle nukaldina hBTC santykiu 1:1.

    Šis modelis primena vadinamuosius „wrapped“ bitkoino sprendimus: bitkoinas laikomas depozite, o kitoje blokų grandinėje atsiranda jo atitikmuo, leidžiantis BTC panaudoti DeFi ekosistemoje – pavyzdžiui, skolinimuisi, likvidumui ar pajamingumo strategijoms.

    „Sui“ pabrėžia, kad „Hashi“ nuo pat dizaino kuriamas kaip decentralizuotas sprendimas – jį saugo tinklo validuotojai, o ne viena centrinė institucija.

    Kaip veiks hBTC ir kur jis jau naudojamas

    Vienas pirmųjų praktinių pritaikymų – decentralizuoto skolinimo protokolas „Fluid“, kuris hBTC naudoja kaip užstatą USDC paskoloms „Sui“ tinkle. Taip pat nurodoma, kad vėliau planuojamos papildomos skolinimosi galimybės.

    Tuo metu bitkoino pajamingumo platforma „HoneyB“ per DeFi „seifų“ (vault) infrastruktūros tiekėją „Upshift“ atidarė du atskirus „vault“: vieną USDC, kitą hBTC. Skelbiama, kad strategijose gali atsirasti ir realaus pasaulio turto (RWA), alternatyvių produktų ar viešai prekiaujamų aktyvų.

    „Sui“ tinklo „vault“ platforma „Ember Protocol“, anot pranešimo, taip pat planuoja šiemet pridėti savo „Hashi“ seifus.

    Partneriai ir plėtra nuo testnet iki mainnet

    „Hashi“ testiniame tinkle buvo paleistas dar liepą. Spalio 8 dieną „Sui“ prie starto partnerių įtraukė „Anchorage Digital“ ir tuomet skelbė, kad partnerių grupė buvo įsipareigojusi skirti daugiau nei 500 mln. JAV dolerių kapitalo.

    Pasak „Sui“, daugiau nei 20 partnerių kuria rinkas, produktus ir prieigą aplink „Hashi“. Tarp įvardytų dalyvių – „Anchorage Digital“, „Fluid“, „HoneyB“ ir „Upshift“.

    Mažmeninei (retail) prieigai „Sui“ mini ir kitus DeFi protokolus, per kuriuos gali atsirasti galimybės skolinti hBTC, naudotis stabiliosios monetos kreditu ar pajamingumo strategijomis.

    Ką dar verta žinoti apie kontekstą

    Pranešime taip pat minima, kad „Sui“ palaiko ir tBTC. „Threshold Network“ praėjusių metų lapkritį įtraukė „Sui“ į tinklų sąrašą, kuriems pritaikomi jo tBTC „vault“ įrankiai, greta „Ethereum“, „Arbitrum“, „Base“ ir „Polygon“.

    Atskirai pažymima ir teisinė pastaba: „Sui“ nurodo, jog „Fenwick“ teisininkai balandį paskelbtoje analizėje argumentavo, kad „Hashi“ įnešimo ir išpirkimo mechanika pagal JAV federalinį pajamų mokesčio reguliavimą neturėtų būti laikoma apmokestinamu įvykiu. Tai – teisinė interpretacija, o ne mokesčių patarimas.

  • „Pulsar Money“ pradėjo priimti USDT įnašus per TRON: žada patogesnius kasdienius atsiskaitymus

    „Pulsar Money“ pradėjo priimti USDT įnašus per TRON: žada patogesnius kasdienius atsiskaitymus

    Šveicarijoje įsikūrusi „Pulsar Money“ pranešė pradėjusi priimti USDT įnašus TRON tinkle (TRC-20), taip išplėsdama būdus, kaip vartotojai gali papildyti savo paskyras stabiliąja kriptovaliuta.

    Kaip skelbiama bendrovės pranešime, įneštas USDT balansas programėlėje gali būti naudojamas kasdienėms išlaidoms – atsiskaitymams internetu, prenumeratoms ir kitoms panašioms paslaugoms per „Pulsar“ virtualią kortelę.

    Bendrovė nurodo, kad už palaikomus stabiliųjų kriptovaliutų įnašus mokesčio netaiko, tačiau gali būti taikomi tinklo ar trečiųjų šalių mokesčiai. Praktikoje tai reiškia, kad galutinė įnašo kaina gali priklausyti nuo konkretaus pervedimo sąlygų TRON tinkle ir paslaugų teikėjų.

    Integracija siejama su tuo, kad TRON yra plačiai naudojamas USDT pervedimams. „Pulsar“ teigimu, 2026 metų trečiąjį ketvirtį TRON tinkle stabiliųjų kriptovaliutų atsiskaitymų apimtis siekė 2,21 trilijono JAV dolerių, o vidutiniškai per dieną – apie 24 mlrd. JAV dolerių.

    Kaip veiks USDT įnašai per TRON

    Norint papildyti sąskaitą, vartotojai programėlėje turi pasirinkti palaikomą turtą ir tinklą bei vykdyti pateiktas įnašo instrukcijas. Bendrovė pabrėžia, kad būtina pasirinkti būtent TRON (TRC-20) tinklą.

    Taip pat nurodoma, kad į pateiktą įnašo adresą reikia siųsti tik USDT – neteisingai parinktas tinklas ar kitas turtas gali lemti lėšų praradimą arba sudėtingą jų atgavimą, priklausomai nuo paslaugos taisyklių.

    „Pulsar Money“ įkūrėjas ir vadovas Alex teigia, kad palaikymas USDT TRON tinkle suteikia žmonėms dar vieną būdą į „Pulsar“ perkelti jau naudojamas stabiliasias kriptovaliutas ir pritaikyti jas kasdieniame gyvenime.

    Ką svarbu žinoti apie paslaugos prieinamumą

    Bendrovė akcentuoja, kad „Pulsar“ programėlė vienoje vietoje sujungia stabiliųjų kriptovaliutų likučių valdymą ir mokėjimo funkcijas, įskaitant virtualią kortelę ir valiutų keitimą, tačiau šios paslaugos taikomos pagal prieinamumą ir paslaugų teikėjų sąlygas.

    Taip pat primenama, kad „Pulsar“ nėra bankas, o funkcijos ir paslaugų prieinamumas gali skirtis priklausomai nuo regiono ir konkretaus paslaugų teikėjo.

    Pranešime atskirai nurodoma, jog ši informacija nėra investavimo, mokesčių ar teisinė konsultacija – prieš priimant sprendimus rekomenduojama įsivertinti rizikas ir pasitarti su nepriklausomais specialistais.

  • JAV Kongrese stringa „Clarity Act“: Hillas ir Moreno nesutaria, kiek gali nuveikti reguliuotojai

    JAV Kongrese stringa „Clarity Act“: Hillas ir Moreno nesutaria, kiek gali nuveikti reguliuotojai

    JAV įstatymų leidėjai Frenchas Hillas ir Bernie Moreno sako, kad Kongresas praleido progą priimti kriptovaliutų rinkos struktūrą turėjusį apibrėžti „Clarity Act“ įstatymo projektą, kai tam buvo palankus politinis momentas. Tačiau jie skirtingai vertina, kiek spragą gali užpildyti pačių reguliuotojų veiksmai.

    Ketvirtadienį Kapitolijaus kriptovaliutų forume, apie kurį rašė „The Block“, abu politikai kalbėjo atskiruose interviu: Hillas pabrėžė, kad taisyklės negali pakeisti ilgalaikio įstatymo, o Moreno mano, kad agentūros gebėtų sukurti didelę dalį sistemos net ir be naujo teisės akto.

    Ohio valstijos senatorius B. Moreno teigė esantis „optimistiškesnis“ ir manantis, kad per griežtą taisyklių kūrimo procesą būtų galima pasiekti apie 80 proc. kripto rinkos reguliavimo sistemos. Jis taip pat sakė, jog Vertybinių popierių ir biržų komisija (SEC) bei Prekių ateities sandorių komisija (CFTC) galėtų per artimiausius dvejus metus priimti tokias taisykles, kurias vėliau būtų sudėtinga atšaukti.

    Vis dėlto pats Moreno pripažino, kad geriausias kelias – įstatymo priėmimas Kongrese. Tuo metu Hillas, atstovaujantis Arkanzaso valstijai ir vadovaujantis Atstovų Rūmų Finansinių paslaugų komitetui, įspėjo: reguliuotojų veiksmai nėra „nuolatinis sprendimas“, jie gali būti ginčijami teismuose ir neturi tokios pat teisinės galios kaip įstatymas.

    Kas sustabdė „Clarity Act“

    Pasak abiejų pašnekovų, klaida buvo tai, kad stabilesnių kripto turto segmentų reguliavimą numatęs GENIUS Act buvo stumiamas atskirai nuo „Clarity Act“. Hillas teigė dar praėjusią vasarą raginęs, kad abu projektai būtų priimti kartu Atstovų Rūmuose.

    „Clarity Act“ Atstovų Rūmuose buvo priimtas, tačiau Senatui nepavyko jo prastumti po nesėkmingo balsavimo rugsėjį. Abu politikai sutaria, kad tuometinis pagreitis buvo iššvaistytas.

    Moreno situaciją aiškino jam artima pardavimų analogija: esą delsiant „žūsta visi sandoriai“. Jis taip pat tvirtino, kad diskusijoms kenkė augantis projekto sudėtingumas – anot jo, dokumentas išsiplėtė nuo 300 iki 600 puslapių.

    Reguliuotojų vaidmuo ir ribos

    Hillas sakė, kad po „Clarity Act“ nesėkmės reguliuotojai iš esmės judėjo ta kryptimi, kurią buvo nubrėžę rinkos struktūros pasiūlymai, tačiau jų įgaliojimai nėra neriboti. Jo teigimu, be įstatymo išlieka daugiau teisinio neapibrėžtumo.

    Moreno, nors ir mato didesnį reguliuotojų potencialą, galiausiai taip pat pripažino, kad toks kelias nėra idealus. Jo pozicija – agentūros gali padaryti daug, bet tai nepakeičia Kongreso sprendimo.

    Ar dar įmanomas proveržis šią kadenciją?

    Kalbėdami apie artimiausias savaites ir vadinamąją „šlubuojančios anties“ sesiją, abu politikai buvo gana skeptiški. Moreno paklaustas, ką realiai galima spėti nuveikti, atsakė trumpai: „Nieko. Nieko.“

    Hillas buvo kiek nuosaikesnis – sakė, kad Kongrese „niekada nereikia prarasti vilties“, nors ir pripažino, kad šansai nėra dideli. Jis taip pat atkreipė dėmesį į demokratės Maxine Waters pareiškimą, kad skaitmeninių aktyvų rinkos struktūra būtų viena temų, kuriomis ji norėtų dirbti, jei taptų komiteto pirmininke.

    Moreno pridūrė, kad dvišalės derybos nėra atmestinos, tačiau ankstesnius bandymus, anot jo, užgožė ginčai dėl Donaldo Trumpo ir etikos klausimų. Senatorius teigė svarstytų galimybę grįžti prie Atstovų Rūmų priimtos projekto versijos.

    Hillo vertinimu, turėti GENIUS Act be aiškios rinkos struktūros sistemos yra „didelė klaida“, todėl darbas dėl platesnio reguliavimo, jo manymu, vis tiek turės būti užbaigtas.

  • Lenkijos kariuomenė gavo naujų „Borsuk“ pėstininkų kovos mašinų – jos keliaus į mokymo centrą Poznanėje

    Lenkijos kariuomenė sulaukė dar vienos partijos pėstininkų kovos mašinų „Borsuk“. Naujieji šarvuočiai bus perduoti Sausumos pajėgų mokymo centrui Poznanėje, kur bus rengiamos būsimos įgulų komandos.

    Apie pristatymą pranešė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas. Pasak jo, pirmiausia siekiama užtikrinti parengtį – įgulos mokysis ir kaups praktinę patirtį dar prieš masinius šių mašinų tiekimus į dalinius.

    „Borsuk“ – Lenkijoje kuriama pėstininkų kovos mašina, kuri ateityje turėtų pakeisti sovietinės kilmės BWP-1. Lenkijos planuose – beveik 1 500 įvairių modifikacijų „Borsuk“ platformos transporto priemonių.

    Iki šiol pirmosios 15 mašinų buvo perduotos 15-ajai mechanizuotajai brigadai Gižycke. Šiems metams numatytas dar trijų vienetų pristatymas.

    „Borsuk“ paskirtis – paruošti įgulas prieš plėtrą daliniuose

    Mokymo centras Poznanėje turėtų tapti vieta, kur būsimos įgulos susipažins su technika, jos valdymu ir panaudojimu. Tokia seka – pirmiausia mokymai, vėliau plataus masto įvedimas į dalinius – leidžia greičiau sukurti parengtų specialistų bazę.

    Gynybos ministro teigimu, „Borsuk“ keičia senesnius sovietinius BWP ir turėtų suteikti kariams geresnę apsaugą, didesnį mobilumą bei modernesnes kovines galimybes. Taip pat pabrėžiama, kad tai – Lenkijos gynybos pramonės projektas.

    Kokios „Borsuk“ galimybės išskiriamos

    Lenkijos Ginkluotės agentūra, atsakinga už kariuomenės įsigijimus, savo pranešimuose akcentuoja, kad „Borsuk“ gali įveikti vandens kliūtis, pasižymi manevringumu ir pritaikymu įvairioms vietovėms bei oro sąlygoms.

    Taip pat nurodoma, kad mašina skirta įgulos ir desanto apsaugai nuo apšaudymo iš šaulių ginklų, prieštankinių granatsvaidžių bei improvizuotų sprogstamųjų užtaisų.

    Priminta ir tai, kad „Borsuk“ komplektuojamas su nuotoliniu būdu valdomu bokšteliu ZSSW-30, skirtu kovai su lengvai ir stipriai šarvuotais taikiniais bei priešo infrastruktūra skirtingomis paros ir klimato sąlygomis.

    Sutartys – šimtams vienetų iki 2029 metų ir vėliau

    Šiuo metu sudarytos dvi vykdomosios sutartys, numatančios maždaug 260 „Borsuk“ vienetų pristatymą. Pirmoji sutartis apima 111 mašinų, kurias planuojama perduoti iki 2029 metų.

    Antroji sutartis pasirašyta gegužę – ji numato dar 146 „Borsuk“ tiekimą, o finansavimas siejamas su SAFE programa.

  • Lenkija stato ilgiausią kelių tunelį: paaiškėjo, kas pagamins TBM po Odera

    Lenkijoje ruošiantis statyti ilgiausią šalies kelių tunelį, jau pasirinktas pagrindinis įrangos tiekėjas – tunelių gręžimo mašina TBM, kuri po Oderos upe išgręš dvi maždaug 5 km ilgio tunelio atšakas.

    Ši įranga bus naudojama tiesiant S6 ruožą Police–Goleniów, kuris yra viena iš trijų Vakarų Ščecino aplinkkelio dalių. Apie rangovų sprendimą skelbiama portale WNP.pl.

    Tiekėju pasirinkta vokiečių ir kinų bendrovė CREG Wirth – tas pats gamintojas, kuris TBM mašiną anksčiau tiekė tunelio statyboms Svinouisčėje.

    Planuojama, kad po Odera bus įrengti du lygiagrečiai greta esantys tuneliai. Pirmiausia TBM pradės darbus nuo Šventos (Święta) gyvenvietės pusės rytiniame upės krante, o vėliau, grįžusi į starto vietą, išgręš antrąją atšaką.

    TBM bus didesnė nei Svinouisčėje

    Ščecino padalinio Kelių ir greitkelių generalinės direkcijos (GDDKiA) atstovas Mateuszas Grzeszczukas nurodė, kad naujoji TBM turės didesnio skersmens gręžimo skydą nei naudotas Svinouisčėje.

    Skydas turėtų siekti 15,3 m skersmenį, o pati mašina – beveik 100 m ilgį. Bendra jos masė įvardijama 4 200 tonų, iš kurių 2 200 tonų sudarys vien pjovimo galvutė.

    Technologija, kuria bus gręžiamas tunelis po Odera, turėtų būti panaši į naudotą Svinouisčėje, tačiau šiuo atveju numatytos dvi atskiros tunelio „navos“.

    Darbai jau prasidėjo, gręžimą planuoja 2028 metais

    5,3 mlrd. zlotų vertės sutartis dėl 23,4 km ilgio S6 ruožo Police–Goleniów pasirašyta gegužę, o spalį prasidėjo pirmieji darbai statybvietėje. Lygiagrečiai rengiami techniniai projektai.

    Šiuo metu tiesiami technologiniai keliai, kad būtų užtikrintas privažiavimas prie statybos zonos. Jau įrengtas kelias nuo Modrzewie mazgo iki būsimos poilsio aikštelės (MOP) Łaniewo, kur planuojama pagrindinė statybų bazė.

    Kaip nurodo GDDKiA, vienas svarbiausių artimiausių etapų – privažiavimo įrengimas prie būsimos starto kameros Šventos apylinkėse. Tai bus giliau po žeme įrengta gelžbetoninė konstrukcija, be kurios TBM negalės pradėti darbo nuo paviršiaus.

    Starto kameros konstrukcijų darbus planuojama pradėti kitų metų pradžioje, o patį tunelio gręžimą – 2028 metais. Iki tol TBM turi būti pagaminta, išbandyta, pristatyta į statybvietę, surinkta ir paruošta darbui.

    Vakarų Ščecino aplinkkelis – trys atkarpos

    Vakarų Ščecino aplinkkelis bus tiesiamas trimis atkarpomis, o dvi iš jų jau yra darbų stadijoje.

    Labiausiai pažengusi – 13,6 km ilgio atkarpa Szczecin Południe (Kołbaskowo)–Szczecin Zachód (Dołuje): sutartis pasirašyta sausį, dabar vykdomi žemės darbai, grunto stiprinimas ir darbai prie inžinerinių statinių.

    11,9 km ilgio atkarpa Szczecin Zachód–Police, kurios sutartis pasirašyta balandį, yra ankstyvoje fazėje – pirmieji žemės darbai pradėti spalio antroje pusėje.

    Skelbiama, kad vairuotojai atkarpomis nuo Kołbaskowo iki Policų turėtų pradėti važiuoti 2029 metais, o Police–Goleniów ruožu kartu su tuneliu – 2033 metais.

  • ES ir Indonezija šeštadienį pasirašys laisvosios prekybos sutartį: neliks muitų 90 proc. prekių

    Europos Sąjunga ir Indonezija šeštadienį Briuselyje pasirašys iš anksto suderintą laisvosios prekybos sutartį, kuri numato panaikinti importo muitus daugiau nei 90 proc. tarpusavio prekybos prekių.

    Apie tai ketvirtadienį pranešė Europos Komisijos atstovė spaudai Paula Pinho. Sutarties pasirašymo ceremonijoje dalyvaus ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Susitarimo derybos buvo užbaigtos 2025 metų rugsėjį. Didžioji dalis tarifų, kaip numatyta, būtų panaikinta nuo pat sutarties įsigaliojimo.

    Praktinė reikšmė verslui – mažesnės eksporto sąnaudos ir lengvesnė prieiga prie rinkos, kuri yra viena didžiausių Pietryčių Azijoje, o kai kurioms prekių grupėms pokyčiai numatyti etapais.

    Kokie muitai būtų naikinami

    Vienas ryškiausių punktų – Indonezijos įsipareigojimas atsisakyti 50 proc. muito automobiliams, importuojamiems iš ES. Liberalizavimo procesą planuojama užbaigti per penkerius metus.

    Europos Komisija taip pat pabrėžia, kad susitarimas turėtų būti naudingas ES žemės ūkiui ir maisto eksportui – muitai būtų panaikinti daugumai žemės ūkio ir maisto produktų, eksportuojamų į Indoneziją.

    Iki šiol ES į Indoneziją kasmet eksportuodavo maisto produktų už maždaug 1 mlrd. eurų, o maždaug trečdalį šios sumos sudarydavo pieno produktai. Tarp sektorių, kuriuose matomas augimo potencialas, minimi ir mėsos, vaisių, daržovių bei perdirbtos produkcijos eksportas.

    Kas liktų apsaugota ir kiek sutaupytų eksportuotojai

    Kartu ES nurodo derybose apsaugojusi „jautrius“ produktus: Sąjunga neketina naikinti muitų kiaušiniams, cukrui, etanoliui, šviežiems bananams, ryžiams, romui ir modifikuotiems krakmolams. Kitiems jautriems produktams būtų taikomos ribotos kvotos.

    Europos Komisijos vertinimu, sutartis ES eksportuotojams reikštų daugiau nei 600 mln. eurų metinių sutaupymų.

    2024 metais prekių prekybos apyvarta tarp ES ir Indonezijos viršijo 27 mlrd. eurų, o prekybos perteklius liko Indonezijos pusėje. Paslaugų mainai tuo pat metu siekė beveik 9 mlrd. eurų, šiame segmente dominuojančią poziciją turėjo ES.

  • Branduolinis kreiseris „Admirał Nachimow“ įstrigęs doke 30 metų: modernizacija gali žlugti

    Rusijos branduolinis raketinis kreiseris „Admirał Nachimow“ remontuojamas ir modernizuojamas jau beveik 30 metų – ir vis dar nėra aišku, ar šis projektas bus sėkmingai užbaigtas.

    Laivas, priklausantis 1144 projektui, į Severodvinsko (prie Archangelsko) laivų statyklą „Sievmaš“ pateko dar 1997 metais – po mažiau nei dešimtmečio tarnybos, kai jam buvo numatytas remontas ir kelių metų modernizacija.

    Tačiau planuotas „kelerių metų“ terminas išsitęsė iki beveik trijų dešimtmečių. Per tą laiką ne kartą skelbta apie darbų atnaujinimą ir naujas pabaigos datas, bet jos vis būdavo nukeliamos.

    Situaciją apsunkina ir tai, kad iki šiol nesutariama, kokia turėtų būti šio kreiserio reali paskirtis šiuolaikinėje Rusijos karinio jūrų laivyno struktūroje. O be aiškios vizijos sudėtinga nuspręsti, kokia kryptimi laivą modernizuoti.

    Kodėl modernizacija taip užsitęsė

    Kaip primena Suomijos portalas tekniikkatalous.fi, kreiseris buvo baigtas 1988 metų gruodžio 30 dieną, o tuomet vadinosi „Kalinin“. Šaltojo karo pabaigos laikotarpiu jis buvo laikomas vienu ambicingiausių Sovietų Sąjungos laivyno projektų – kurtu kaip atsvara JAV lėktuvnešiams.

    251 metro ilgio ir maždaug 28 tūkst. tonų vandentalpos laivas anuomet buvo vienas didžiausių branduoline energija varomų kovinių laivų (neskaitant lėktuvnešių). Jį varė du KN-3 branduoliniai reaktoriai, o tai teoriškai suteikė itin didelį autonomiškumą jūroje.

    Remiantis tekste cituojamais rusiškais šaltiniais, modernizacijai jau galėjo būti išleista apie 200 mlrd. rublių (apie 2,2 mlrd. eurų). Toks mastas rodo, kad kalbama ne apie paprastą remontą, o apie itin brangų bandymą prikelti sudėtingą sovietinį projektą naujam laikotarpiui.

    Paskutinį kartą oficialiai minėta, kad darbai turėjo baigtis 2023 metų gruodį, o į tarnybą laivas grįžti 2024 metais. Šie terminai nebuvo įgyvendinti.

    Viltis – 2026 metų pabaiga, bet garantijų nėra

    Naujausias viešai aptariamas scenarijus – laivą į rikiuotę sugrąžinti 2026 metų pabaigoje. Tekste teigiama, kad jūrų bandymai esą turėjo prasidėti, tačiau aiškaus patvirtinto grafiko ir šiuo metu vis dar stinga.

    Net jei techniniai darbai būtų užbaigti, lieka klausimas, ar laivas taps praktiškai panaudojamu vienetu, ar tik brangiu simboliu. Modernizuoti tokio dydžio ir sudėtingumo branduolinį kreiserį yra ne tik inžinerinis, bet ir didelis finansinis iššūkis.

    Be to, kai modernizacija užsitęsia dešimtmečiais, dalis technologijų spėja pasenti dar iki laivo sugrįžimo į tarnybą. Tai reiškia, kad kiekvienas naujas atidėjimas gali didinti riziką, jog prireiks dar daugiau pakeitimų ir papildomų lėšų.

    „Piotro Didžiojo“ istorija kelia abejonių

    Dėl „Admirał Nachimow“ ateities nerimo kelia ir kito to paties projekto laivo – „Piotr Wielki“ – pavyzdys. Šis kreiseris Rusijos Šiaurės laivyne tarnavo iki 2022 metų, vėliau taip pat buvo išsiųstas modernizacijai.

    Tekste nurodoma, kad nepriklausomas Rusijos portalas meduza.io skelbė: „Piotr Wielki“ į tarnybą gali nebegrįžti. Esą jungtinė Gynybos ministerijos ir laivų statybos pramonės komisija galėjo įvertinti, kad planuoti darbai neturi nei techninio, nei ekonominio pagrindo.

    Minima ir tai, kad laivo būklė galėjo būti tokia prasta, jog neužtektų vien pakeisti ginkluotę bei radarus – prireiktų didelės apimties pertvarkymų. Jei tai atitinka realybę, analogiškos rizikos gali lydėti ir „Admirał Nachimow“.

    Galiausiai kyla ir platesnis klausimas: ar šiuolaikinė Rusija pajėgi ilgą laiką išlaikyti ir modernizuoti tokius milžiniškus, dar sovietmečiu sukurtus branduolinius laivus, kai tie patys pinigai galėtų būti skiriami naujiems laivams statyti.

  • Lenkijos SMR „BWRX-300“ papildytas šilumos moduliu: galės tiekti ir elektrą, ir šilumą

    Lenkijoje kuriamas mažasis modulinis branduolinis reaktorius BWRX-300 turėtų gaminti ne tik elektros energiją, bet ir šilumą. Į standartinį projekto variantą numatoma integruoti šilumos tiekimo modulį, kuris leistų vienu metu gaminti elektrą ir šilumą.

    Susitarimą dėl darbų, susijusių su šilumos modulio suprojektavimu, Varšuvoje vykusio P-TEC renginio metu pasirašė SGE vadovas Rafałas Kasprówas ir „GE Vernova“ atstovas Rogeris Martella, pranešė WNP.

    Pagal šį planą elektrinė būtų papildyta šilumokaičiu ir moduliu, leidžiančiu panaudoti elektrinėje pagamintą šilumą, pavyzdžiui, miestų centralizuoto šildymo tinklams. Tokie sprendimai Europoje svarbūs ne tik energijos gamybai, bet ir šilumos ūkiui.

    Dokumente akcentuojama, kad šilumos komponentas būtų kuriamas atsižvelgiant į Europos, ypač Lenkijos, rinkos poreikius. Tai dar vienas ženklas, kad branduolinės technologijos regione vis dažniau svarstomos ne vien elektros gamybai.

    Susitarimas susietas su 300 MW projektu

    Šilumos modulio kūrimo sutartis pasirašyta lapkričio 18 dieną, kai R. Kasprówas veikė kaip SGE vadovas. Nurodoma, kad tai tapo įmanoma po anksčiau sudaryto susitarimo dėl lenkiško 300 MW galios BWRX-300 projekto vystymo.

    Tekste taip pat minima, kad minėtą susitarimą dėl projekto vystymo pasirašė SGE ir „Orlen Synthos Green Energy“ (OSGE) atstovai, dalyvaujant Lenkijos Energetikos ministerijos vadovybei.

    Dar viena detalė – „Orlen“ spalio pabaigoje iš SGE gavo tiesiogines licencines teises į BWRX-300 technologiją. Tuo metu dar vyksta darbai, susiję su lenkiško SMR projekto parengimu.

    Pirmasis BWRX-300 pasaulyje vėluoja

    Kontekstui svarbu tai, kad pirmosios pasaulyje BWRX-300 statybos Kanados Ontarijuje vėluoja ir, kaip nurodoma, viršys planuotą biudžetą. Dėl to reaktorius nebus pradėtas eksploatuoti 2030 metų spalį, kaip tikėtasi anksčiau.

    Tekste minimas ir pirminis planas – 7,7 mlrd. Kanados dolerių biudžetas, kurio projektas nebetelpa. Lenkijos Energetikos viceministras Wojciechas Wrochna komentavo, kad net ir metų vėlavimas bei 10 proc. kaštų augimas „pirmojo tokio pobūdžio“ projekto atveju būtų laikomas didele sėkme.

    „Orlen“ domisi ir branduoline šiluma

    Publikacijoje pažymima, kad „Orlen“ mato potencialą branduolinėse technologijose, skirtose šilumos ūkiui, ir už BWRX-300 ribų. Rugsėjį „Orlen VC“ prisidėjo prie investuotojų, parėmusių Suomijos bendrovę „Steady Energy“, kuri vysto LDR-50 reaktorių.

    Nurodoma, kad LDR-50 projektas siejamas su 50 MW šilumine galia, o investicijų suma, kurią tekste mini WNP, siekia beveik 70 mln. eurų. Taip pat teigiama, kad „Steady Energy“ projektą 40 mln. eurų paskola parėmė Europos investicijų bankas – tai įvardijama kaip pirmas toks sprendimas Europos branduoliniame sektoriuje nuo 1980-ųjų.

  • Lenkijoje atidarytas pirmasis 180 km autostrados A1 įkrovimo koridorius elektriniams vilkikams

    Lenkijoje pradėjo veikti pirmasis šalyje viešai prieinamas autostrados įkrovimo koridorius elektriniams sunkvežimiams. Jis įrengtas prie A1 greitkelio ir jungia dvi „MOYA energia“ lokacijas – Radomske ir Gorzyczkose.

    Kaip skelbiama „WNP“, naująją infrastruktūrą paleido bendrovės „Anwim“ prekės ženklas „MOYA energia“. Koridorius skirtas elektriniams sunkiasvoriams (eHDV) ir turėtų palengvinti ilgesnių maršrutų planavimą, ypač vežėjams, važiuojantiems per pagrindinį šalies transporto koridorių.

    Radomske, vadinamajame „Port Radomsko“ aptarnavimo komplekse, prie jau veikusių lengviesiems automobiliams skirtų greitojo įkrovimo vietų įrengti du nauji 400 kW galios taškai. Jie pritaikyti būtent elektriniams vilkikams.

    Spalį pradėję veikti eHDV įkrovimo punktai Gorzyczkose, netoli sienos su Čekija, kartu su Radomsko stotele sudaro maždaug 180 km ilgio atkarpą. Toks atstumas vežėjams suteikia daugiau aiškumo planuojant keliones A1 greitkeliu ir kraunantis pakeliui.

    Atidarymą pažymėjo bandomasis važiavimas

    Oficialaus koridoriaus atidarymo dieną – lapkričio 19-ąją – šią atkarpą patikrino elektrinis MAN sunkvežimis, nuvažiavęs maršrutą Gorzyczki–Radomsko. Renginio metu taip pat vyko diskusija apie tolimųjų reisų transporto elektrifikavimo iššūkius.

    Per susitikimą „Anwim“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „mLeasing“ – ji siejama su pasiūlymų elektriniam sunkiajam transportui plėtra ir vežėjų pagalba elektrifikuojant parkus.

    Planuojami nauji įkrovimo „hubai“

    Bendrovė skelbia ketinanti toliau investuoti į įkrovimo centrus prie pagrindinių transporto maršrutų. Nurodoma, kad ateities „hubuose“ turėtų atsirasti daugiau taškų, pritaikytų MCS (Megawatt Charging System) standartui, orientuotam į itin greitą sunkvežimių įkrovimą.

    Be A1 koridoriaus, „MOYA energia“ mini ir kitas vietas, kuriose veikia 400 kW įkrovikliai: Ščeciną, Gromadką (netoli Boleslavieco), Radomą, Mysłowices, Suvalkus ir Gniezną. Słubicose įrengtas 180 kW įkrovimo įrenginys.

    Projektas Radomske ir Gorzyczkose yra iniciatyvos „Development of Moya Energia Charging Network in Poland“ dalis, bendrai finansuojama Europos Sąjungos lėšomis pagal CEF instrumentą ir AFIF programą, kurią administruoja CINEA agentūra.

    Plėtra siejama ir su platesniais Europos planais didinti alternatyvių degalų infrastruktūrą palei TEN-T transeuropinį transporto tinklą – tai turėtų palengvinti elektrinio transporto judėjimą tarp šalių.

  • „UniCredit“ perima Commerzbank: mBankas neparduodamas, bet veikla Čekijoje ir Slovakijoje – po klaustuku

    Italų bankas „UniCredit“ artėja prie visiškos operacinės kontrolės perėmimo Vokietijos Commerzbanke. Kartu paaiškėjo ir vienas svarbiausių klausimų regionui: Lenkijos mBankas, kuriame Commerzbankas turi 69 proc. akcijų paketą, parduodamas nebus.

    Kaip nurodoma publikuotoje informacijoje, Berlyne vykusios „UniCredit“ vadovybės ir Vokietijos federalinės finansų ministerijos atstovų derybos baigėsi bendru sutarimu dėl Commerzbanko ateities. Mainais už tai, kad banko būstinė liktų Frankfurte prie Maino, o bendrovė ir toliau būtų kotiruojama biržoje bei išlaikytų užsienio veiklą, Vokietijos pusė atsisakė reikalavimo turėti dvi vietas būsimoje stebėtojų taryboje.

    Sandoriui užbaigti dar reikalingi Europos Centrinio Banko, Europos Komisijos ir JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) pritarimai. Gavus šiuos leidimus, liktų tik vietinio lygmens procedūriniai ir techniniai sprendimai.

    Tuo pat metu numatoma, kad Commerzbanko užsienio veikla bus reikšmingai mažinama, tačiau bankas išlaikys savo profilį – orientaciją į smulkųjį ir vidutinį verslą bei tarptautinės prekybos atsiskaitymus. Tai svarbu ir mBanko perspektyvai, nes jis, tikėtina, ir toliau liks Commerzbanko grupės dalimi.

    „UniCredit“ jau turi beveik pusę Commerzbanko kapitalo

    Kovo mėnesį „UniCredit“ paskelbė akcijų mainų kvietimą Commerzbanko akcininkams, siūlydama keisti jų turimas akcijas į „UniCredit“ akcijas. Po šios operacijos italų bankas įgijo 47,59 proc. akcijų paketą, kuris suteikia teisę naudotis 49,65 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.

    Susitarimuose su Vokietijos valdžia, kaip teigiama, nuspręsta, kad bent kol kas nebus skubama su visiška abiejų bankų integracija. Tai leistų išlaikyti Commerzbanko būstinę Frankfurte ir jo kotiravimą Vokietijos biržoje.

    Vokietijos valstybė, pagal paskelbtą informaciją, išlaikys 12 proc. akcijų paketą ir proporcingai dalyvaus būsimų dividendų išmokėjime. Tuo pačiu vokiečiai atsitraukė nuo siekio užsitikrinti dvi vietas būsimoje stebėtojų taryboje.

    Kas laukia mBanko Čekijoje ir Slovakijoje?

    Nors dėl mBanko pardavimo scenarijus, regis, atmetamas, atviras lieka klausimas dėl jo veiklos Čekijoje ir Slovakijoje. Šiose šalyse mBankas veikia per dukterines įmones, o „UniCredit“ grupė abiejose rinkose yra ypač stipriai įsitvirtinusi.

    Dėl šios priežasties svarstoma, kad mBanko aktyvumas šiose rinkose ateityje galėtų būti ribojamas, nors galutinių sprendimų tekste nepateikiama. Kol kas akcentuojama, kad mBankas greičiausiai ir toliau veiks Commerzbanko grupėje.

    Planuojami pokyčiai valdyme

    Skelbiama, kad dar šiais metais planuojama suformuoti naują Commerzbanko stebėtojų tarybą ir valdybą. Tam turėtų būti sušauktas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

    Taip pat nurodoma, kad dabartinė Commerzbanko vadovė Bettina Orlopp pasitrauks iš pareigų. „UniCredit“ vadovas Andrea Orcel, kaip teigiama, dėl banko veiklos Vokietijos finansų rinkoje atskirai diskutavo ir su kelių federalinių žemių vadovais.