Category: Finansai

  • Sprogimas chemijos gamykloje Liubline: po bako prakiurimo išsiliejo medžiaga, žmonės nenukentėjo

    Lenkijos Liublino mieste, chemijos įmonėje Felino rajone, ketvirtadienį įvyko sprogimas – prakiuro vienas iš rezervuarų ir iš jo ėmė tekėti jame buvęs medžiagų mišinys.

    Kaip pranešė ugniagesiai, incidento metu žmonės nenukentėjo: darbuotojai spėjo evakuotis dar prieš sprogimą, o grėsmės aplinkai nenustatyta.

    Pasak Liublino miesto valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovo Bartłomiejaus Pytkos, labiausiai tikėtina įvykio priežastis – per didelis slėgis viename iš rezervuarų.

    Dėl to, anot jo, įvyko sprogimas, rezervuaras prarado sandarumą ir dalis medžiagos pateko į aplinką, tačiau situacija buvo greitai suvaldyta.

    Į įvykio vietą pasiųstos specialios pajėgos

    Į įmonę atvyko septynios ugniagesių pajėgos – iš viso dirba 25 ugniagesiai.

    Tarp jų – specializuota chemijos ir ekologinio gelbėjimo grupė, kuri neutralizuoja išsiliejusią medžiagą ir užtikrina, kad ji nekeltų pavojaus.

    Ugniagesiai nurodo, kad darbų teritorija yra aptverta ir kontroliuojama, o aplinkiniams gyventojams pavojaus nėra.

  • Po „Autopay“ kibernetinės atakos neatmetamas mokėjimo kortelių duomenų nutekėjimas: ką daryti gavus pranešimą

    Lenkijos mokėjimų paslaugų teikėja „Autopay“ pranešė apie neautorizuotą prieigą prie savo infrastruktūros, o kibernetinio saugumo bendruomenėje keliama versija, kad galėjo nutekėti ir mokėjimo kortelių duomenys.

    Kaip skelbia Lenkijos naujienų agentūra PAP, kibernetinio saugumo ekspertas Krzysztofas Smaga pabrėžė: žmonėms, kurie gavo „Autopay“ pranešimą, svarbiausia nedelsti ir kuo greičiau imtis veiksmų dėl kortelės saugumo.

    Įmonė nurodė įtarianti neteisėtą prieigą prie tokių duomenų kaip el. pašto adresas, telefono numeris (jei operacija buvo susijusi su telefono papildymu), IP adresas, taip pat su mokėjimu susiję kortelės duomenys.

    Nors iki šiol nepatvirtinta, kad duomenys buvo nukopijuoti ar panaudoti, „Autopay“ pažymi, jog to visiškai atmesti negali, o nukentėję subjektai buvo informuoti individualiai.

    Kokie kortelės duomenys pavojingiausi

    K. Smaga aiškino, kad didžiausia rizika kyla tada, jei į nusikaltėlių rankas patenka pilnas konkrečios kortelės duomenų rinkinys: kortelės turėtojo vardas ir pavardė, CVV/CVC kodas, kortelės numeris ir galiojimo data.

    Tokiu atveju, pasak eksperto, sukčiai gali bandyti atlikti atsiskaitymus kortelės savininko sąskaita, todėl reakcija turi būti greita.

    Ką daryti gavus pranešimą iš „Autopay“

    Ekspertas pataria pirmiausia nedelsiant užblokuoti (užregistruoti kaip prarastą / pavogtą) mokėjimo kortelę ir užsisakyti naują. Tai, jo teigimu, yra pagrindinis žingsnis, mažinantis galimą žalą.

    Kortelę, pasak K. Smagos, galima užblokuoti banko programėlėje, bet kurio banko padalinyje arba paskambinus į banko klientų aptarnavimo liniją.

    Bankai įspėja dėl sukčių suaktyvėjimo

    Lenkijos bankų asociacija ZBP pabrėžė, kad incidentas nebuvo susijęs su bankų infrastruktūra, o galimai atskleisti duomenys nebuvo tiesiogiai paimti iš bankų sistemų.

    Vis dėlto asociacija įspėjo apie kitą riziką: po tokių incidentų dažnai suaktyvėja sukčiai, kurie bando išnaudoti situaciją ir siųsti apgaulingas žinutes, apsimesdami patikimomis institucijomis.

    ZBP ragina reguliariai tikrinti sąskaitos ir kortelės operacijų istoriją, niekam nediktuoti kortelės duomenų telefonu, SMS ar el. paštu, nespausti nuorodų apie tariamus pinigų grąžinimus, papildomas įmokas ar „duomenų atnaujinimus“, taip pat neatskleisti prisijungimų, slaptažodžių ir banko patvirtinimo kodų.

    Po šio incidento kai kurie bankai pranešė ėmęsi prevencinių veiksmų: pavyzdžiui, vienas kooperatinis bankas informavo apie dalies „Visa“ ir „Mastercard“ kortelių prevencinį blokavimą, jei jos buvo naudotos mokėjimams per „Autopay“.

    „Autopay“ yra bendrovė, teikianti elektroninių atsiskaitymų ir klientų identifikavimo sprendimus.

  • „Tauron“: be galios rinkos po 2030-ųjų naujų dujinių OCGT elektrinių projektų nebus

    Lenkijos energetikos grupė „Tauron“ aiškiai sieja naujų dujinių piko elektrinių (OCGT) plėtrą su vienu dalyku – galios rinkos mechanizmo tęstinumu ir aukcionais po 2030 metų.

    Apie tai, skelbiant 2026 metų pirmųjų trijų ketvirčių rezultatus, kalbėjo „Tauron Polska Energia“ valdybos vicepirmininkas Michałas Orłowskis, atsakingas už turto valdymą ir plėtrą.

    Pasak jo, bendrovė ruošia projektus, kurie galėtų dalyvauti būsimuose galios rinkos aukcionuose, tačiau be tokio finansinio „užnugario“ sprendimų dėl investicijų į naujas lanksčias elektrines nebus.

    Kontekstas svarbus: paskutinis pagrindinis galios rinkos aukcionas pagal dabar galiojančias taisykles įvyko 2025 metų gruodį ir buvo skirtas 2030 metų tiekimo laikotarpiui – todėl tolesnė sistema po 2030-ųjų kol kas nėra patvirtinta.

    OCGT Jaworzno projektas: 600 MW ir 2029 metų pabaiga

    Tarp šiuo metu vykdomų investicijų „Tauron“ mini OCGT Jaworzno – 600 MW klasės dujinį piko bloką, kurį plėtoja „Tauron Wytwarzanie“.

    2026 metų trečiojo ketvirčio ataskaitoje nurodyta, kad projekto fizinė pažanga siekė 6 proc., o planuojamas investicijos užbaigimas numatytas 2029 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    M. Orłowskis pabrėžė, kad naujų lanksčių blokų gali reikėti energetikos sistemai toliau „žalėti“, tačiau be galios rinkos aukciono ir numatytos paramos papildomi projektai nebus įgyvendinti.

    Investicijos 2026 metais: 3,857 mlrd. zl ir dėmesys tinklams

    Per pirmuosius tris 2026 metų ketvirčius „Tauron“ investicijos siekė 3,857 mlrd. zlotų – tai apie 5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus (augimas sudarė 190 mln. zlotų).

    Didžiausia investicijų dalis teko elektros skirstymo segmentui: jo dalis bendrose kapitalo išlaidose sudarė 72 proc., o investicijos šiame segmente, palyginti su praėjusiais metais, augo 9 proc.

    Vicepirmininkas aiškino, kad 45 proc. skirstymo segmento investicijų buvo skirta naujiems prijungimams, tačiau jų dalis mažėja dėl augančių modernizavimo darbų apimčių – prijungimų lygis iš esmės atitinka paklausą, o tinklų atnaujinimas spartėja.

    Tarp didesnių krypčių skirstymo segmente įvardytos ir investicijos į išmaniuosius skaitiklius.

    Išmanieji skaitikliai ir energijos kaupikliai: 3,4 mln. ir 623 MW

    Iki 2026 metų trečiojo ketvirčio pabaigos „Tauron“ tinkle buvo įdiegta 3,4 mln. išmaniųjų skaitiklių – tai sudaro apie 56 proc. vartotojų.

    Kitas reguliacinis tikslas – 65 proc. iki 2027 metų pabaigos; bendrovės teigimu, ji juda link šio rodiklio.

    „Tauron“ taip pat plečia baterinius energijos kaupiklius: eksploatacijoje ir įgyvendinime grupė turi projektų, kurių bendra galia siekia 623 MW. Iš jų veikiantys Dąbie, Przewóz ir Proszówek kaupikliai kartu sudaro 17 MW, o didžiausia dalis naujų pajėgumų – 487 MW – numatyta 2028 metais.

    Finansiniu požiūriu per tris 2026 metų ketvirčius grupės grynasis pelnas siekė 2,58 mlrd. zlotų (metais anksčiau – 2,89 mlrd. zlotų), o EBITDA sudarė 5,51 mlrd. zlotų (metais anksčiau – 6,14 mlrd. zlotų).

  • Tyrimas: Vokietijoje mažą verslą įkurti užtrunka 18 kartų ilgiau nei Prancūzijoje

    Tyrimas: Vokietijoje mažą verslą įkurti užtrunka 18 kartų ilgiau nei Prancūzijoje

    Vokietijoje mažos įmonės steigimas yra lėčiausias iš 27 analizuotų šalių: verslininkams ten prireikia 3 942 valandų, kol įveikiamos biurokratinės procedūros ir galima legaliai pradėti veiklą.

    Tai beveik 500 aštuonių valandų darbo dienų ir beveik 18 kartų daugiau nei Prancūzijoje, kuri naujame „Biurokratijos indekse 2026“ užėmė pirmą vietą.

    Indeksą sudarė Floridos tarptautinio universiteto (Majamis) Adamo Smitho ekonominės laisvės centro komanda. Skaičiuojama, kiek valandų reikia mažai bendrovei atlikti visus privalomus veiksmus – nuo įmonės registravimo iki vietos leidimų gavimo, įtraukiant ir laukimo laiką.

    Tyrimas nėra visos Europos Sąjungos reitingas: jame lyginamos 27 šalys – 20 Lotynų Amerikos ir Karibų regiono valstybių, penkios ES šalys (Prancūzija, Vokietija, Italija, Portugalija ir Ispanija) bei Jungtinė Karalystė ir Ukraina.

    Kiek laiko užtrunka ir kodėl

    Visų 27 šalių vidurkis siekia 1 638 valandas – tai prilygsta maždaug 9,5 mėnesio aštuonių valandų darbo dienų.

    Vokietija reitinge liko paskutinė – už ją greitesnės buvo visos tyrime įtrauktos Lotynų Amerikos ir Karibų šalys. Pavyzdžiui, Venesueloje nurodomas 2 738 valandų rodiklis, o antroje vietoje pagal lėtumą esantis Peru pasiekė 3 853 valandas.

    Indekso duomenimis, Vokietijoje didžiausią laiko dalį „suvalgo“ savivaldybių leidimai ir registracija – apie 2 400 valandų. Dar apie 1 440 valandų tenka tapatybės patvirtinimo ir registro žingsniams.

    Tyrimo autorė ekonomistė Sary Levy-Carciente aiškino, kad Vokietijoje administracinė našta ypač „susitelkusi“ pradžioje dėl sudėtingų vietos reikalavimų: vietos prekybos biurai turi derinti veiksmus su daug nepriklausomų savivaldybių padalinių, o tai reiškia atskirą fizinę dokumentaciją ir nuoseklius patvirtinimus.

    Skirtumai tarp veiklų ir ES planai

    Vokietijos rodiklis apskaičiuotas iš trijų pavyzdinių verslų, įvertinant jų sektorių svorį ekonomikoje. Pavyzdžiui, kiaulių ir grūdų ūkiui arba staklių gamintojui gali prireikti 8 633 valandų – į šį laiką įtrauktas ir pilno aplinkosaugos leidimo gavimas pagal taršos kontrolės teisę. Tuo metu automobilių prekybos ir remonto verslui nurodoma 2 056 valandos.

    Palyginimui, reitingo viršuje esanti Prancūzija, anot tyrimo, apsiriboja 223 valandomis (apie 28 darbo dienas). Italija reitinge antra su 303 valandomis, Portugalija – ketvirta su 335, o Ispanijai prireikia 707 valandų.

    Ataskaitoje teigiama, kad verslo steigimo trukmė nėra tiesiogiai susijusi su šalies turtingumu ar išsivystymo lygiu – esą svarbesnis veiksnys yra valdžios įsipareigojimas efektyviai organizuoti administravimą.

    Tuo pat metu Europos Komisija šių metų kovą pasiūlė pasirenkamą visos ES įmonės formą „EU Inc“, kuri leistų verslą registruoti per 48 valandas, visiškai internetu ir už mokestį iki 100 eurų.

  • Kanada ir Kinija plečia muitų lengvatas kiaulienai, jūros gėrybėms, plienui ir aliuminiui

    Kanada ir Kinija plečia muitų lengvatas kiaulienai, jūros gėrybėms, plienui ir aliuminiui

    Kanada ir Kinija susitarė išplėsti muitų lengvatas dar didesniam prekių krepšeliui: Pekinas sušvelnino sąlygas kanadietiškai kiaulienai ir jūros gėrybėms, o Otava praplėtė išimtis kinų plieno ir aliuminio importui.

    Apie susitarimą pranešė „Euronews“ – jis paskelbtas po Kanados ministro pirmininko Marko Carney ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo pokalbių Šendžene, vykusių prieš Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimą.

    Kinija sustabdys papildomus 25 proc. tarifus daugumai šaldytos kiaulienos dalių ir kai kuriems jūros gėrybių produktams. Nurodoma, kad ši lengvata galios nuo 2027 metų sausio 1 dienos iki 2028 metų gruodžio 31 dienos.

    Kanados vyriausybės vertinimu, priemonės apima maždaug 400 mln. Kanados dolerių vertės eksportą (2024 metų duomenimis) – tai prekių srautas, buvęs iki papildomų tarifų įvedimo.

    Kam taikomos lengvatos

    Lengvatų sąraše minimos kai kurios šaldytos šaltavandenių krevečių ir didžiųjų krevečių (prawn) rūšys, tam tikri moliuskai, jūrų agurkai bei Grenlandijos paltusas.

    Mainais Kanada iki 2028 metų pabaigos paliks galioti esamas tarifų išimtis pasirinktoms Kinijos plieno ir aliuminio prekių grupėms.

    Be to, Kanada ketina įvesti visiškas arba dalines išimtis dar 32 produktų kategorijoms, kuriose kanadietiškos pasiūlos nepakanka arba jos nėra.

    Kodėl Kanada ieško naujų rinkų

    Susitarimas siejamas su platesnėmis Otavos pastangomis diversifikuoti prekybą, kai JAV taikomi muitai didina spaudimą Kanados eksportuotojams.

    Kanados užsienio reikalų ministrė Anita Anand teigė, kad šalis santykius su Kinija atkuria palaipsniui, kartu siekdama mažinti priklausomybę nuo vieno pagrindinio prekybos partnerio.

    Tuo pat metu M. Carney pabrėžė, kad Kanada išlieka suinteresuota pasiekti prekybos susitarimą su Vašingtonu, nes daliai pramonės šakų JAV rinka yra kritiškai svarbi.

    Ankstesni susitarimai ir kiti planai

    Naujas sprendimas papildo anksčiau šį mėnesį skelbtas priemones, kuriomis Kinija iki 2028 metų pratęsė tarifų lengvatas kanadietiškiems rapsų rupiniams, žirniams, omarams ir krabams.

    Kanada savo ruožtu jau buvo paskelbusi apie metalų išimčių pratęsimą – dabartinis susitarimas šią kryptį dar labiau išplečia.

    Taip pat primenama, kad prekybos ribojimų švelninimas pradėtas įgyvendinti pagal susitarimą, pasiektą per M. Carney vizitą Pekine sausį.

    Pagal tuometines nuostatas Kanada iš pradžių sutiko leisti įvežti iki 49 000 Kinijoje pagamintų elektromobilių per metus taikant sumažintą 6,1 proc. tarifą, o Kinija įsipareigojo mažinti muitus kai kurioms Kanados žemės ūkio prekėms, įskaitant rapsus.

    M. Carney taip pat paskelbė apie 2027 metais planuojamą Kanados prekybos misiją į Kiniją ir bendrą iniciatyvą, kuri turėtų padėti mažesnėms įmonėms parduoti produkciją per Kinijos elektroninės prekybos platformas.

  • ES ir JK raginamos spartinti gynybos partnerystę: nuo deklaracijų pereiti prie realių sprendimų

    ES ir JK raginamos spartinti gynybos partnerystę: nuo deklaracijų pereiti prie realių sprendimų

    Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė raginamos įgyvendinti pernai sutartą ES–JK saugumo ir gynybos partnerystę taip, kad ji duotų apčiuopiamų rezultatų, o neliktų vien politine deklaracija.

    Artėjant ES ir JK lyderių susitikimui, industrijos atstovai pabrėžia, kad gerėjantys santykiai turi virsti konkrečiais sprendimais: Europoje vykstant karui ir augant didžiųjų galių konkurencijai delsti nebegalima, rašoma „Euronews“ nuomonės skiltyje.

    Anot autorių, šiuolaikinėje Europoje galia kuriama ne tik ministerijose – ji prasideda fabrikuose, laboratorijose ir surinkimo linijose. Būtent todėl svarbu išnaudoti dešimtmečiais kurtą ES valstybių ir JK pramoninę integraciją.

    Akcentuojama, kad abiejose Lamanšo pusėse veikiantys aviacijos, gynybos ir saugumo sektoriai jau seniai susiję bendrais standartais, tiekimo grandinėmis, mokslinių tyrimų ir reguliavimo bendradarbiavimu, o ši tarpusavio priklausomybė apima ir civilinę aviaciją, ir karinę pramonę.

    Pramoninė integracija – esamas pranašumas

    Tekste teigiama, kad ES ir JK įmonės sudaro bendrą ekosistemą: nuo skrydžių technologijų ir jūrinių platformų iki pažangios gamybos, elektronikos, kibernetinio saugumo, dirbtinio intelekto ir skaitmeninių sprendimų.

    Kaip pavyzdys minimas aviacijos sektorius: didžiuosiuose Europos orlaiviuose naudojamos JK technologijos, o JK aviacijos pramonė priklauso nuo ES tiekimo grandinių ir prieigos prie ES bendrosios rinkos.

    Ką duotų pragmatiškesnis bendradarbiavimas

    Autoriai tvirtina, kad labiau integruotas ES–JK požiūris galėtų suteikti greitį, mastą ir efektyvumą – savybes, kurios tampa lemiamos didėjant spaudimui pramonės pajėgumams.

    Tarp įvardytų naudų – tiekimo saugumo stiprinimas, dubliavimo mažinimas, didesnis tarpusavio suderinamumas, bendri moksliniai tyrimai ir ilgalaikis pajėgumų planavimas.

    Tačiau tam, jų manymu, reikia praktiško standartų ir sertifikavimo suderinimo bei artimesnio planavimo, inovacijų ir mokslinių tyrimų bendradarbiavimo.

    Siūlymai: nuo ES iniciatyvų iki abipusės prieigos

    Vienas siūlomų žingsnių – sukurti atskirą pramoninio bendradarbiavimo sistemą, kuri leistų JK dalyvauti pasirinktose ES gynybos iniciatyvose „sąžiningomis sąlygomis“ ir su atitinkamu finansiniu įnašu, jei tai stiprintų parengtį, pajėgumus, tiekimo grandinių atsparumą ir suderinamumą.

    Taip pat siūloma svarstyti JK įsitraukimą į atitinkamas Europos konkurencingumo fondo veiklas – vėlgi abipusiai sutartomis sąlygomis ir su finansiniu prisidėjimu.

    Kita kryptis – JK administracinis susitarimas su Europos gynybos agentūra (EDA), kuris, autorių teigimu, leistų prisidėti prie pasirinktų EDA programų ir veiklų bei sustiprintų dialogą ES–JK saugumo ir gynybos partnerystės rėmuose.

    Mainais iš JK tikimasi abipusiškumo: suteikti ES pramonei prieigą prie JK programų ir viešųjų pirkimų, išlaikyti reguliacinį suderinamumą aviacijos sertifikavimo, eksporto kontrolės ir su gynyba susijusių standartų srityse.

    Pagrindinė teksto mintis – ES ir JK nebūtina sutarti dėl visko, kad būtų judama pirmyn. Autoriai ragina nesiekti „tobulo suderinimo“ nuo pat pradžių, nes tai gali atidėti sprendimus, kurių nauda būtų jau šiandien.

  • JK infliacija pakilo į 12 mėnesių rekordą: kainas labiausiai stumia degalai

    JK infliacija pakilo į 12 mėnesių rekordą: kainas labiausiai stumia degalai

    Jungtinėje Karalystėje infliacija spalį pakilo iki aukščiausio lygio per pastaruosius 12 mėnesių, o vienu svarbiausių veiksnių vėl tapo brangstantys degalai.

    Kaip skelbia „Euronews“, vartotojų kainų indeksas (CPI) per metus iki rugsėjo padidėjo iki 3,6 proc., nuo 3,5 proc. rugsėjį, nurodė JK Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).

    Šis rodiklis atitiko analitikų prognozes, tačiau patvirtino, kad kainų spaudimas šalyje išlieka. ONS vyriausiasis ekonomistas Grantas Fitzneris pažymėjo, kad metinė infliacija spalį ūgtelėjo būtent dėl degalų kainų.

    Be degalų, kainų augimą palaiko ir gamybos grandinės veiksniai: didėja žaliavų bei iš gamyklų išvežamų prekių kaštai, kuriuos, pasak ONS, kelia brangesnė nafta ir benzinas.

    Degalų kainos – pagrindinis smūgis

    Statistika rodo, kad dyzelino kaina JK degalinėse spalį pasiekė rekordą ir viršijo lygį, fiksuotą po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais.

    JK iždo vyriausioji sekretorė Emma Reynolds, reaguodama į naujausius skaičius, kainų kilimą siejo su pasauliniais geopolitiniais sukrėtimais – konfliktu Artimuosiuose Rytuose ir Rusijos karu prieš Ukrainą.

    Bank of England jau kelia palūkanas

    Reaguodamas į infliacijos spaudimą, Anglijos bankas (Bank of England) šį mėnesį pirmą kartą per daugiau nei trejus metus padidino bazinę palūkanų normą.

    Monetarinės politikos komitetas lapkričio pradžioje palūkanas pakėlė ketvirčiu procentinio punkto iki 4,0 proc. Centrinis bankas teigė siekiantis riboti, kiek energijos kainos persiduoda kitoms prekėms ir paslaugoms.

    Anglijos bankas taip pat įspėjo, kad blogiausiu scenarijumi infliacija kitų metų trečiąjį ketvirtį galėtų pasiekti 6,2 proc., jei dėl Artimųjų Rytų konflikto naftos kaina šokteltų gerokai virš 100 JAV dolerių už barelį.

    Centrinio banko pagrindinis scenarijus – švelnesnis: infliacija, jo vertinimu, galėtų pasiekti piką ties 4,9 proc. kitų metų antrąjį ketvirtį.

    Ko tikisi analitikai ir ką tai gali reikšti

    Rinkos analitikų vertinimu, Anglijos bankas palūkanas gali kelti dar kartą jau gruodį. Toks žingsnis reikštų brangesnį skolinimąsi gyventojams ir verslui.

    Be to, analitikai atkreipia dėmesį, kad nuo sausio JK namų ūkiams ir įmonėms prognozuojami didesni energijos sąskaitų šuoliai, o tai gali dar labiau komplikuoti kovą su infliacija.

    „Capital Economics“ vyriausiasis JK ekonomistas Paulas Dalesas teigė, kad dar vienas palūkanų didinimas kitą mėnesį „atrodo vis labiau tikėtinas“.

  • Azerbaidžanas, Sakartvelas ir Kazachstanas plečia „Vidurinį koridorių“ – taikinyje 30 mln. tonų

    Azerbaidžanas, Sakartvelas ir Kazachstanas plečia „Vidurinį koridorių“ – taikinyje 30 mln. tonų

    Azerbaidžanas, Sakartvelas ir Kazachstanas sutaria stiprinti bendradarbiavimą, kad sparčiau plėstų vadinamąjį „Vidurinį koridorių“ – prekybos kelią, jungiantį Kiniją ir Vidurinę Aziją su Europa per Kaspijos jūrą, Pietų Kaukazą ir Juodąją jūrą.

    Šalys parengė bendrą planą, kuriuo siekiama gerinti transporto infrastruktūrą, sklandinti logistiką ir pagreitinti tarpvalstybinę prekybą. Apie tai skelbia „Euronews“.

    Iniciatyvos sutampa su didėjančiu Europos įmonių susidomėjimu investicijomis maršrute: minimas siūlomas 50 mln. JAV dolerių (45,4 mln. eurų) logistikos centro projektas Kazachstane ir skaitmeninis projektas, orientuotas į sienų kirtimo vėlavimų mažinimą.

    Alternatyvių maršrutų svarbą išryškino ir su Irano karu siejami trikdžiai laivyboje per Hormūzo sąsiaurį – tai didina poreikį patikimesniems keliams gabenti krovinius tarp Azijos ir Europos.

    Belgijos įmonių dėmesys – Kazachstano logistikai

    Europos verslas vertina galimybes prisidėti prie koridoriaus infrastruktūros ir veiklos plėtros. Lapkričio 16 dieną Kazachstano užsienio reikalų ministras Mukhtaras Tileuberdi Briuselyje susitiko su Belgijos bendrovių „Sarens Group“, „Ahlers Logistics“ ir „BIM e-Solutions“ vadovais.

    Tarp aptartų idėjų – planuojamas transporto ir logistikos centras Žetysu regione, netoli Kinijos sienos. Projekte numatomas 2,1 kilometro apvažiavimo kelias, laikino sandėliavimo vietos ir specializuota infrastruktūra sunkiems kroviniams.

    Jei planai būtų įgyvendinti, tikimasi padidinti pralaidumą Nur Žoly pasienio perėjimo punkte, viename pagrindinių vartų kroviniams iš Kinijos į Kazachstaną, ir sumažinti spūstis Kazachstano–Kinijos pasienyje.

    Tikslas – 30 mln. tonų per metus iki 2029 metų

    Sakartvele ministro pirmininko pavaduotoja ir ekonomikos bei tvaraus vystymosi ministrė Mariam Kvrivishvili patvirtino, kad su partneriais – ypač Kazachstanu ir Azerbaidžanu – dirbama siekiant stiprinti transporto ryšius ir didinti krovinių srautus.

    Pasak jos, bendras planas numato iki 2029 metų „Viduriniu koridoriumi“ pervežti 30 mln. tonų krovinių per metus. Tam prireiks plataus masto gerinimų geležinkeliuose, uostuose, jūrų pervežimuose ir pasienio perėjimo punktuose.

    Kvrivishvili taip pat teigė, kad Sakartvelas iki 2029 metų planuoja investuoti apie 7 mlrd. JAV dolerių (6,4 mlrd. eurų) į transporto infrastruktūrą – uostus, geležinkelius, kelius ir aviacijos infrastruktūrą.

    Bendros priemonės apima muitinės procedūrų derinimą, tarifų politikos suderinimą ir uostų bei geležinkelių pajėgumų plėtrą Kaspijos ir Pietų Kaukazo atkarpose.

    Skaitmeninimas: mažiau popierizmo, mažiau prastovų

    Šalia fizinės infrastruktūros išlieka ir administracinė problema: kelių šalių grandinėje didelę įtaką laikui daro muitinės procedūros, dokumentai ir informacijos apsikeitimas tarp vežėjų bei institucijų.

    Susitikimuose su „Ahlers Logistics“ vadovu Dave’u van den Bosu ir „BIM e-Solutions“ vadovu Michaelu Barrie aptarta programinės įrangos integracija visame maršrute, taip pat pasiūlytas 90 dienų „Digital Middle Corridor“ bandomasis projektas.

    Numatoma, kad bandomuoju projektu būtų diegiama ištisinė skaitmeninė krovinių sekimo sistema ir supaprastinamas tarpvalstybinis muitinių duomenų apsikeitimas, kas turėtų padėti mažinti vėlavimus.

    Europos verslui patikimesni tranzito terminai ir aiškesnės sienų kirtimo procedūros gali tapti lemiamu argumentu, renkantis šį maršrutą krovinių gabenimui tarp Azijos ir Europos.

  • „Amazon“ Indijoje į atsinaujinančią energetiką investuos 6,3 mlrd. eurų: dalis elektros – duomenų centrams

    „Amazon“ Indijoje į atsinaujinančią energetiką investuos 6,3 mlrd. eurų: dalis elektros – duomenų centrams

    Elektroninės prekybos milžinė „Amazon“ paskelbė iki 2030 metų Indijoje investuosianti 7 mlrd. JAV dolerių (apie 6,3 mlrd. eurų) į atsinaujinančios energetikos projektus.

    Kaip skelbia „Euronews“, bendrovė planuoja įsigyti dalį šių projektų pagamintos elektros savo veiklai – įskaitant energijai itin imlius duomenų centrus.

    Šios investicijos siejamos su platesniais Indijos tikslais didinti „švarios“ energijos pajėgumus. Šalies vyriausybė yra išsikėlusi tikslą iki šio dešimtmečio pabaigos pasiekti 500 gigavatų švarios energijos pajėgumą.

    Nors atsinaujinanti energetika Indijoje auga, anglis ir nafta išlieka svarbia energijos derinio dalimi. Straipsnyje nurodoma, kad šiuo metu 54 proc. Indijos elektros pagaminama iš ne iškastinio kuro šaltinių, įskaitant saulę, vėją ir hidroenergiją.

    Kaip šios investicijos siejasi su „Amazon“ emisijų mažinimu

    „Amazon“ teigia, kad iki 2030 metų planuojamos investicijos padės įgyvendinti bendrovės tikslą 65 proc. sumažinti elektros, naudojamos jos veikloje, anglies intensyvumą.

    Tai reiškia, kad kiekvienas bendrovės suvartotos elektros vienetas būtų susietas su 65 proc. mažesnėmis anglies dioksido emisijomis, lyginant su 2019 metų atskaitos tašku.

    Bendrovė taip pat yra įsipareigojusi pagal „Climate Pledge“ tikslą iki 2040 metų tapti neutralia anglies dioksido atžvilgiu.

    Augantis duomenų centrų ir DI pėdsakas

    Straipsnyje primenama, kad 2022 metais „Amazon“ išmetė 51,17 mln. metrinių tonų CO2 ekvivalento – daugiau nei kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Šveicarija, Honkongas ar Danija.

    Taip pat nurodoma, jog 2025 metais „Amazon“ absoliučios anglies emisijos išaugo 16 proc., daugiausia dėl didesnio dirbtinio intelekto sprendimų ir duomenų centrų naudojimo.

    Panašios tendencijos fiksuotos ir kitose didžiosiose technologijų bendrovėse: tais pačiais metais „Google“ emisijos didėjo 18 proc., o „Microsoft“ – 25 proc.

    Keturi nauji vėjo ir saulės projektai Indijoje

    „Amazon“ pranešė apie keturis naujus didelio masto vėjo ir saulės projektus, kurių bendra planuojama galia siekia 934 megavatus.

    Tarp jų – 234 MW vėjo jėgainių parkas Karnatakoje (didžiausias iki šiol bendrovės kontraktuotas vėjo projektas Azijoje), 200 MW saulės ir vėjo projektas taip pat Karnatakoje, 300 MW saulės projektas Madhja Pradeše ir 200 MW saulės projektas Radžastane.

    Šis įsipareigojimas papildo anksčiau paskelbtas „Amazon“ investicijas Indijoje: bendrovė teigia jau įsipareigojusi atsinaujinančiai energetikai skirti dar 4 mlrd. JAV dolerių (apie 3,3 mlrd. eurų).

    Pasak „Amazon“, kai visi kontraktuoti projektai Indijoje pradės veikti, jų bendra galia viršys 2 gigavatus – tiek elektros, kiek per metus suvartoja daugiau nei 3,5 mln. Indijos namų ūkių.

  • „Alibaba“ vadovas: prieinamas DI gali suteikti solo verslui tarptautinės įmonės galią

    „Alibaba“ vadovas: prieinamas DI gali suteikti solo verslui tarptautinės įmonės galią

    Vienam žmogui kuriant verslą didžiausias iššūkis dažnai būna ne idėja, o kasdienė rutina – tiekėjų paieška, derybos, dokumentai ir palyginimai, kurie suvalgo laiką. „Alibaba“ B2B verslo vadovas Kuo Zhang teigia, kad būtent čia dirbtinis intelektas (DI) gali tapti realiu „pagreičiu“ mažoms komandoms.

    Nuomonės straipsnyje „Euronews“ jis pateikia pavyzdį: britų paauglys Harrisonas Nottas sukūrė vėsinantį rankšluostį po sporto, tačiau idėją paversti veikiančiu verslu jam reiškė pereiti sudėtingą kelią – nuo tinkamų medžiagų ir gamintojų atrankos iki derybų dėl kainos ir kiekių.

    Anot autoriaus, kliūtys nesibaigia pagaminus pirmą partiją. Norint augti tenka vėl ir vėl kartoti tuos pačius procesus: ieškoti alternatyvų, tikrinti gamintojus, derėtis, aiškintis logistiką. Mažame versle šios užduotys dažniausiai krenta ant paties įkūrėjo pečių, konkuruodamos su laiku, kurio reikia produktui tobulinti ir klientams aptarnauti.

    Todėl, pasak K. Zhango, diskusija apie DI smulkiam ir vidutiniam verslui Europoje turi keistis: DI negali likti „užrakintas“ už didelėms įmonėms skirtų kainų ar reikalauti savaičių techninio diegimo. Jei įrankiai neįperkami arba jų paleidimas per sudėtingas, produktyvumo pažadai mažoms įmonėms lieka teoriniai.

    DI įsisavinimo atotrūkis Europoje

    K. Zhangas primena „Eurostat“ duomenis: DI naudoja 17 proc. Europos Sąjungos įmonių, turinčių 10–49 darbuotojus, kai tarp didžiųjų bendrovių (250 ir daugiau darbuotojų) šis rodiklis siekia 55 proc. Be to, mikroįmonės, kuriose dirba mažiau nei 10 žmonių, šiuose skaičiavimuose išvis neįtraukiamos.

    Autorius pateikia ir Jungtinės Karalystės pavyzdį iš „Alibaba.com“ bei „Small Business Britain“ tyrimo: 68 proc. smulkių įmonių nurodė norinčios sužinoti, ką joms galėtų duoti agentinis DI, tačiau tik 5 proc. teigė jį reguliariai naudojančios.

    Jei DI nauda ir toliau daugiausia koncentruosis didelėse įmonėse, turinčiose IT skyrius ir resursus diegimui, DI įsisavinimo atotrūkis, autoriaus vertinimu, greitai gali virsti konkurencingumo atotrūkiu.

    Kodėl neužtenka vien pokalbių roboto

    K. Zhangas pabrėžia, kad smulkiam verslui dažnai nereikia dar vieno universalaus pokalbių roboto su „tuščiu“ užklausos langu. Vietoje to reikalingi sprendimai, kurie geba vykdyti kelių žingsnių darbo eigas – nuo tiekėjų paieškos iki derybų ar logistikos scenarijų parinkimo.

    Autorius remiasi Europos Komisijos apklausa apie DI diegimą tarp mažų ir vidutinių įmonių: įvardijamos kliūtys yra investicijų kaina, vidinės kompetencijos trūkumas ir operacinis neapibrėžtumas. Didelėje organizacijoje DI rezultatų tikrinimas ir sistemos konfigūravimas pasidalija per komandas, o mažoje įmonėje tai dažnai turi daryti vienas žmogus.

    Dar viena autoriaus akcentuojama sąlyga – DI agento nauda priklauso nuo „infrastruktūros“ už jo nugaros. Vien prekės vieneto kaina nepasako visos istorijos: reikalinga informacija apie tiekėjo patikimumą, pristatymo galimybes, muitus Europoje, atitikties reikalavimus ir kitus veiksnius.

    Pasak K. Zhango, skirtumas tarp paprasto pokalbių roboto ir integruoto agentinio DI yra praktinis: vienas gali padėti parašyti laišką tiekėjui, kitas – pateikti patikrintą, palygintą tiekėjų sąrašą, paruoštą sprendimui priimti.

    Deleguoti rutiną, bet išlaikyti kontrolę

    Autorius pabrėžia, kad užduočių delegavimas DI nereiškia kontrolės praradimo – ypač kai klaidos smulkiam verslui gali būti brangios. Tinkamas modelis, jo teigimu, turėtų leisti įkūrėjui nusistatyti „apsauginius rėmus“, matyti, ką sistema atliko, ir įsikišti tik priimant sprendimus dėl užsakymų, mokėjimų ar sutarčių.

    Kaip pavyzdį K. Zhangas grįžta prie H. Notto istorijos ir teigia, kad agentinis DI, sujungtas su pasauline tiekimo grandine, gali perimti pirkimų rutiną: surasti tiekėjus, palyginti kainas ir minimalius užsakymus, atrinkti konkurencingiausius kandidatus bei pradėti derybas pagal iš anksto nustatytas taisykles.

    Galiausiai autoriaus mintis paprasta: DI pažangą reikėtų matuoti tuo, kiek ji prieinama smulkioms įmonėms ir kiek realaus darbo ji nuima nuo įkūrėjo kasdienybės. Kai įrankiai yra paruošti naudoti ir įperkami, jie gali priartinti mažą komandą prie to, ką įprastai gali tik didelės tarptautinės organizacijos.