Category: Finansai

  • Vokietijos priežiūra tiria „Deutsche Bank“: nutekėjo daugiau nei 15 mln. vidinių failų

    Vokietijos priežiūra tiria „Deutsche Bank“: nutekėjo daugiau nei 15 mln. vidinių failų

    Vokietijos Heseno žemės duomenų apsaugos priežiūros institucija pradėjo tyrimą dėl „Deutsche Bank“ po didelio masto duomenų nutekėjimo, kuriame atsidūrė daugiau nei 15 mln. vidinių įrašų.

    Kaip skelbia „Euronews“, priežiūra aiškinasi, ar bankas turėjo tinkamas duomenų apsaugos priemones ir ar apie incidentą pranešė laiku, kaip to reikalauja taisyklės.

    Heseno duomenų apsaugos komisaras Alexanderis Rossnagelis teigė tikrinsiantis, ar buvo operatyviai informuoti ir paveikti asmenys. Tyrimas taip pat vertins, ar nutekėjimas buvo tinkamai suvaldytas organizaciniu ir techniniu požiūriu.

    Nutekėjusi medžiaga, pasak publikacijoje minimų šaltinių, į viešumą pateko per informatorius, o dokumentus gavo tarptautinė žiniasklaidos grupė. Skelbiama, kad medžiaga esą atskleidė banko vidinius perspėjimus dėl galimų pinigų plovimo, korupcijos ar sankcijų pažeidimų rizikų.

    Ką tikrins priežiūros institucija

    Pabrėžiama, kad pradėtas tyrimas nėra nukreiptas į pačių nutekintų dokumentų turinio vertinimą. Daugiausia dėmesio bus skiriama tam, ar „Deutsche Bank“ taikytos apsaugos priemonės buvo pakankamos ir ar procedūros atitiko reikalavimus.

    A. Rossnagelis viešai akcentavo pranešimų paveiktiems asmenims klausimą: ar bankas informavo žmones „nedelsdamas“, kai paaiškėjo apie nutekėjimą.

    Banko reakcija ir vadovo komentarai

    „Deutsche Bank“ teigia, kad dalis su nutekėjimu siejamų klausimų yra susiję su senesniais laikotarpiais, o kontrolės procedūros esą buvo sustiprintos. Vis dėlto pats incidentas smogė banko reputacijai ir paveikė akcijų kainą.

    Bankas taip pat nurodė, kad apie nutekėjimą informavo atsakingas institucijas ir kad atlikus patikrinimus neaptikta požymių, jog būtų pasiekti sąskaitų duomenys, prisijungimo informacija ar mokėjimų duomenys.

    „Deutsche Bank“ vadovas Christianas Sewingas vokiečių laikraščiui „Handelsblatt“ pripažino, kad žvelgiant atgal kyla klausimų, ar kai kuriuos dalykus buvo galima daryti kitaip ir kitaip susidėlioti prioritetus.

    Jis taip pat atmetė teiginį, kad būtų ignoravęs rizikas, tačiau kalbėdamas apie klientų peržiūras kėlė klausimą, ar privatiems klientams visada reikalingi tokie pat sudėtingi procesai kaip itin didelėms bendrovėms.

  • Vokietijos automobilių detalių gamintojai persiorientuoja į gynybą: vietoj dalių – dronai

    Vokietijos automobilių detalių gamintojai persiorientuoja į gynybą: vietoj dalių – dronai

    Vokietijos automobilių detalių gamintojai, spaudžiami gilėjančios šalies automobilių pramonės krizės, vis dažniau ieško naujų veiklos krypčių – nuo gynybos iki kosmoso technologijų. Vienas ryškesnių pavyzdžių – Bavarijoje įsikūrusi šeimos įmonė „Jopp“, kuri šiandien jau gali pagaminti iki 1 000 stebėjimo dronų per mėnesį.

    Kaip skelbia „Euronews“, tokio posūkio idėja gimė tuo metu, kai įmonės sutartis su „Porsche“ dėl pavarų sistemų artėjo prie pabaigos. „Jopp“ pradėjo gaminti dronus jaunai Vokietijos gynybos bendrovei „Highcat“, kuri juos parduoda, be kita ko, kariuomenei, policijai ir ugniagesiams.

    Šis kontraktas dera su platesniu „Jopp“ planu mažinti priklausomybę nuo automobilių sektoriaus: įmonė siekia, kad automobilių pramonės dalis jos pardavimuose nuo dabartinių 85 proc. sumažėtų iki 60 proc. 2035 metais.

    Tuo metu pati Vokietijos automobilių pramonė susiduria su kelių veiksnių kombinacija – nuo aštrios konkurencijos iš Kinijos ir kitų rinkų iki didelių JAV tarifų ir vangios paklausos Europoje. Pasekmės skaudžios visoje tiekimo grandinėje: nuo 2019 metų sektorius šalyje neteko daugiau nei 140 000 darbo vietų, nurodo konsultacijų bendrovė EY.

    Išeities ieško beveik visi tiekėjai

    Konsultacijų bendrovės „Roland Berger“ pernai atlikta apklausa rodo, kad beveik 80 proc. Vokietijos automobilių tiekėjų jau ieško augimo kitose pramonės šakose. Populiariausios kryptys – gynyba, kosmoso pramonė ir medicinos technologijos.

    „Jopp“ atveju perėjimas prie dronų bent jau leidžia stabilizuoti situaciją. Įmonės vadovas Martinas Buechsas naujienų agentūrai AFP sakė, kad šiuo metu svarbiausias tikslas – išlaikyti turimas darbo vietas, o ne agresyviai plėstis.

    Įmonės darbuotojų skaičius per šešerius metus sumažėjo iki 1 400 nuo maždaug 2 000, be to, buvo uždarytos dvi gamyklos. Vadovas pažymi, kad automobilių pramonėje daugelis projektų atidedami net iki dvejų metų, o klientai užsako gerokai mažesnius kiekius.

    Posūkį daro ir stambieji žaidėjai

    „Jopp“ nėra išimtis – permainų imasi ir didesni rinkos dalyviai. Pavyzdžiui, Vokietijos komponentų gamintoja „Schaeffler“, kuri planuoja sumažinti daugiau nei 8 000 darbo vietų, taip pat kuria partnerystes ir ieško naujų nišų.

    Gegužę „Schaeffler“ paskelbė gaminsianti kosminių aparatų dalis kartu su JAV palydovinių duomenų įmone „Spire Global“ ir nurodė, kad ateityje partneriai galėtų svarstyti ir masinę palydovų gamybą. Birželį bendrovė pristatė planus gaminti prancūzų įmonės „Delair“ sukurtus „Damocles“ atakos dronus bei „Aspik Interceptor“, skirtą kovai su priešiškais dronais.

    Vis dėlto vien diversifikacijos gali nepakakti. „Roland Berger“ automobilių pramonės ekspertas Felixas Mogge pabrėžia, kad naujos rinkos taip pat yra konkurencingos, o gynybos užsakymai – mažesni ir mažiau nuspėjami nei automobilių gamintojų.

    „Jopp“ vadovas taip pat pripažįsta, kad gynybos sektoriuje dažnai sudaromos vadinamosios pagrindinės (framework) sutartys: numatomas tam tikras kiekis, o vėliau užsakymai gali būti papildomi mažomis partijomis. Automobilių gamyboje, priešingai, apimtys dažniausiai planuojamos metams į priekį, todėl jas lengviau prognozuoti.

    Nepaisant rizikų, „Jopp“ teigia nematanti kitos realios išeities: automobilių sektoriuje maržos, pasak bendrovės, tapo „sudėtingos ir gana prastos“, o sunkumai greičiausiai tęsis.

  • Tyrimas: nuoma Portugalijoje gali „suvalgyti“ 83 proc. šeimos pajamų – labiausiai išsiskiria Lisabona

    Tyrimas: nuoma Portugalijoje gali „suvalgyti“ 83 proc. šeimos pajamų – labiausiai išsiskiria Lisabona

    Tyrimas rodo, kad Portugalijoje būsto nuoma 2026 metų trečiąjį ketvirtį galėjo atsieiti net 83 proc. vidutinių namų ūkių grynųjų pajamų. Būsto paskolos įmoka tuo pačiu laikotarpiu, vertinant tipinę trukmę ir palūkanas, siekė apie 70 proc. pajamų.

    Šiuos skaičius pateikia nekilnojamojo turto skelbimų portalas „Idealista“, analizavęs skelbimuose nurodomas nuomos kainas ir lyginęs jas su vidutinėmis namų ūkių pajamomis. Tyrimas paskelbtas augant visuomenės nepasitenkinimui būsto prieinamumu ir pragyvenimo kaina.

    Analizė apėmė 20 miestų: 18 žemyninės Portugalijos apskričių centrų, taip pat Funšalį Madeiroje ir Ponta Delgadą Azoruose. Tyrimo išvada aiški – tiek nuoma, tiek įsigijimas daugelyje miestų reikalauja itin didelės finansinės „pastangos“.

    Vertinant nuomą, „Idealista“ kaip orientyrą naudoja 33 proc. pajamų ribą, dažnai minimą kaip prieinamumo etaloną. Didžiojoje dalyje miestų nuomos našta šią ribą viršija kelis kartus.

    Kur nuoma mažiausiai įperkama

    Brangiausias miestas nuomininkams, pagal tyrimo metodiką, buvo Faras: skelbimuose nurodoma nuoma čia prilygo 92 proc. vidutinių grynųjų namų ūkio pajamų. Antroje vietoje atsidūrė Lisabona (88 proc.), trečioje – Funšalis (85 proc.).

    Į penketuką taip pat pateko Portas (66 proc.) ir Setubalis (64 proc.). Tuo metu dalyje miestų nuomos dalis nuo pajamų buvo mažesnė – minimi Koimbra, Viseu, Beža, Vila Realas ir Bragansa.

    Žemiau 33 proc. „Idealista“ ribos atsidūrė tik trys miestai: Castelo Branco ir Portalegre (po 32 proc.) bei Guarda (29 proc.). Tai reiškia, kad daugumoje tirtų vietovių nuoma, vertinant vidutines pajamas, laikoma sunkiai prieinama.

    Pirkimas: kai kur įmokos artėja prie visų pajamų

    Pirkėjams situacija taip pat sudėtinga. „Idealista“ skaičiavimu, didžiausios finansinės pastangos reikėjo Funšalyje – būsto paskolos įmoka čia siekė 96 proc. vidutinių grynųjų namų ūkio pajamų.

    Po Funšalio rikiavosi Lisabona (90 proc.) ir Faras (79 proc.). Tyrime pažymima, kad paskolų įmokos viršijo 33 proc. ribą daugelyje miestų, įskaitant Portą (76 proc.) ir Aveirą (68 proc.).

    Žemiau 33 proc. ribos atsidūrė šeši miestai: Guarda (20 proc.), Castelo Branco (23 proc.), Portalegre (23 proc.), Bragansa (26 proc.), Beža (29 proc.) ir Vila Realas (30 proc.).

    Palūkanos ir skolinimosi ribojimai

    Tyrime atkreipiamas dėmesys, kad didesnės palūkanų normos didina įmokas, ypač tiems, kurie turi kintamų palūkanų paskolas. Portugalijoje plačiai naudojamos trijų, šešių ir dvylikos mėnesių „Euribor“ normos 2026 metų kovą buvo pakilusios.

    Taip pat primenama, kad Portugalijos bankas rugpjūtį sumažino rekomenduojamą bendrų mėnesinių įsipareigojimų ribą nuo 50 proc. iki 45 proc. grynųjų mėnesio pajamų. Tokia riba paprastai taikoma vertinant naujas paskolas ir apima visų turimų kreditų įmokas.

  • „Commerzbank“ palankiai įvertino „UniCredit“ pažadus: būstinė liktų Frankfurte, akcijos – biržoje

    „Commerzbank“ palankiai įvertino „UniCredit“ pažadus: būstinė liktų Frankfurte, akcijos – biržoje

    Vokietijos bankas „Commerzbank“ teigiamai įvertino Italijos „UniCredit“ įsipareigojimus išlaikyti būstinę Frankfurte ir neatsisakyti banko akcijų kotiravimo biržoje.

    Tokia reakcija nuskambėjo po to, kai „UniCredit“ ir Vokietijos federalinė vyriausybė pasiekė principinį susitarimą dėl planuojamo „Commerzbank“ perėmimo, apie kurį pranešė „Euronews“.

    „Commerzbank“ nurodė, kad susitarime numatyti ir kiti Berlynui svarbūs punktai: ketinama plėsti paslaugas vidutinėms įmonėms bei išlaikyti galimybes aptarnauti klientus tarptautiniu mastu.

    Banko teigimu, pagrindiniai sprendimai ir toliau būtų priimami Vokietijoje, o darbuotojų teisės bei galiojantys susitarimai – aiškiai pripažįstami.

    Vienas didžiausių sandorių Europoje

    Jei „UniCredit“ ir „Commerzbank“ sandoris būtų užbaigtas, jis sukurtų banką, kurio turto vertė viršytų 1,3 trln. eurų. Tai būtų vienas didžiausių tarpvalstybinių bankininkystės sandorių Europoje per pastaruosius metus.

    „UniCredit“ savo dalį „Commerzbank“ pradėjo kaupti dar 2024 metais, o 2026 metų kovą paskelbė apie neprašytą pasiūlymą perimti banką.

    Nors iš pradžių Berlynas ir „Commerzbank“ buvo nusiteikę skeptiškai, vėliau „UniCredit“ užsitikrino prieigą prie kiek mažiau nei 50 proc. balsavimo teisių, kai bus perleistos supirktos akcijos.

    Reguliuotojų sprendimai ir valstybės dalis

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas liepą sušvelnino poziciją ir pareiškė, kad vyriausybė sandorio neblokuos, nors kritikavo „UniCredit“ veiksmų būdą.

    Europos Centrinis Bankas planuojamam perėmimui pritarė spalį. Vėliau, pirmadienį, sprendimus priėmė ir Europos Komisija bei JAV Federalinis rezervų bankas.

    Europos Komisija vertino, kaip sandoris paveiktų bankininkystės paslaugas Vokietijoje, kur „UniCredit“ jau veikia per dukterinį banką „HypoVereinsbank“. Komisija nurodė, kad daugelyje sričių bendros rinkos dalys būtų vidutinės; išskirta prekybos finansavimo sritis, tačiau galiausiai konkurencijos problemų neįžvelgta.

    Tuo metu Vokietijos vyriausybė dar nėra paskelbusi, ar ketina parduoti turimą 13,3 proc. „Commerzbank“ akcijų paketą.

  • „Anthropic“ rekordiniam IPO nustatė 83 dolerių kainą, o „Nvidia“ fiksuoja blogiausią seriją nuo 2008-ųjų

    „Anthropic“ rekordiniam IPO nustatė 83 dolerių kainą, o „Nvidia“ fiksuoja blogiausią seriją nuo 2008-ųjų

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ prieš debiutą biržoje nustatė akcijos kainą – 83 JAV dolerius – ir padidino platinimo apimtį. Tuo pat metu lustų gamintoja „Nvidia“ artėja prie septintos iš eilės savaitės nuosmukio – ilgiausios pralaimėjimų serijos nuo 2008 metų.

    Apie šiuos pokyčius skelbia „Euronews“. „Anthropic“, kuri kuria pokalbių robotą „Claude“, akcijomis turėtų pradėti prekiauti ketvirtadienį „Nasdaq“ biržoje su simboliu ANT.

    Pasak su sandoriu susipažinusių šaltinių, 83 dolerių kaina viršijo bendrovės dokumentuose JAV reguliuotojams įvardytą 70–78 dolerių intervalą. Vien 825 mln. siūlytų akcijų paketas tokiu įkainiu reikštų daugiau nei 68 mlrd. JAV dolerių pritraukimą.

    Prie sandorio prisideda ir privatus platinimas ta pačia kaina, kuriame minimi investuotojai – „Nvidia“, „Google“ ir AMD. Susumavus, bendra pritraukiama suma peržengia birželį „SpaceX“ pritrauktą 86,2 mlrd. JAV dolerių ribą.

    Vertinimas ir sparti plėtra

    Skaičiuojant visas akcijas, „Anthropic“ vertė galėtų siekti apie 1,5 trln. JAV dolerių. Tokį lygį rinkoje dalis dalyvių vertina kaip reikšmingą „dirbtinio intelekto sandorio“ testą visam sektoriui.

    Bendrovė pateikia įspūdingą augimo dinamiką: 2025 metų pirmąjį ketvirtį pajamos siekė 376 mln. JAV dolerių, o 2026 metų trečiąjį ketvirtį – 16,96 mlrd. JAV dolerių. Tai reiškia 1 127 proc. šuolį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Įmonė taip pat skelbia, kad metinės pajamos (pagal pastarojo laikotarpio naudojimą ir prenumeratas) spalio pabaigoje buvo pasiekusios 81 mlrd. JAV dolerių – maždaug 10 mlrd. daugiau nei prieš mėnesį. Didžioji dalis pajamų, teigiama, ateina iš verslo klientų, o daugiau nei 11 900 jų per metus išleidžia po daugiau nei 100 000 JAV dolerių.

    Kartu mažėja ir aptarnavimo kaštų našta: prieš metus skaičiavimo galia esą kainavo pusantro karto daugiau nei pajamos, o 2026 metų trečiąjį ketvirtį tai sudarė 58 proc. pajamų.

    „Nvidia“ nuosmukis ir vadovo pasitraukimas

    Kol „Anthropic“ ruošiasi startui, „Nvidia“ akcijos trečiadienį krito 2,9 proc. iki 150,96 JAV dolerio, dieną po ketvirtinių rezultatų paskelbimo. Bendrovė juda link septintos iš eilės savaitės nuosmukio ir nuo spalio pradžios praradusi apie 35 proc. vertės.

    Papildomą spaudimą sustiprino žinia apie „Nvidia“ įkūrėjo Jenseno Huango atsistatydinimą lapkričio 12 dieną. Pranešama, kad po vidinio tyrimo laikinuoju vadovu tapo finansų direktorė Colette Kress.

    Nors antradienį paskelbti rezultatai pranoko lūkesčius, rinkos nervingumo tai neišsklaidė. Investuotojai pastaraisiais metais dažnai rinkosi strategiją „pirkti kritimą“, tačiau šį kartą, kaip pažymima, toks požiūris kol kas neatsipirko.

    JAV griežtina pažangių lustų eksporto taisykles

    Įtampą didina ir politika. JAV Prekybos departamentas pirmadienį įvedė licencijų reikalavimus pažangiems lustams, siunčiamiems į Singapūrą, Malaiziją, Tailandą, Indoneziją ir Braziliją – šios kryptys įvardijamos kaip turinčios didesnę nukreipimo riziką.

    Be to, licencijų reikalaujama duomenų centrams bet kurioje pasaulio vietoje, jei jie nuomoja didelius skaičiavimo pajėgumus Kinijos įmonėms. Ši kryptis atspindi seniai DI sektoriuje vykstantį ginčą: vieni ragina riboti pažangiausių technologijų patekimą į Kiniją, kiti – kritikuoja tokius apribojimus kaip žalingus verslui.

    Rinkai dabar tenka įkainoti ir naują etapą: jei pastaruosius trejus metus DI bumas labiausiai atlygino techninės įrangos tiekėjus, „Anthropic“ IPO taps vienu pirmųjų bandymų viešai nustatyti „frontier“ tipo DI laboratorijos kainą. Galimas lūžis, kaip pažymima, labiau priklausys nuo vėlesnių ketvirčių rezultatų nei nuo pirmos prekybos dienos euforijos.

  • JT Teismas pripažino Mianmarą kaltu dėl rohinjų genocido: įpareigojo kompensuoti ir sudaryti grįžimo sąlygas

    JT Teismas pripažino Mianmarą kaltu dėl rohinjų genocido: įpareigojo kompensuoti ir sudaryti grįžimo sąlygas

    Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) pripažino Mianmarą kaltu dėl genocido prieš rohinjų mažumą. Tai pirmas kartas per beveik 80 metų teismo istoriją, kai jis konstatavo, jog valstybė įvykdė šį nusikaltimą.

    Sprendimą Hagoje teisėjai priėmė devyniais balsais prieš šešis, o nuosprendį perskaitė TTT pirmininkas Yuji Iwasawa. Teismas nurodė, kad Mianmaras pažeidė įsipareigojimus pagal 1948 metų Konvenciją dėl genocido prevencijos ir baudimo.

    Byloje vertinta Mianmaro kariuomenės 2017 metų kampanija prieš daugiausia musulmonų rohinjų bendruomenę. Per ją šimtai tūkstančių žmonių buvo priversti bėgti į kaimyninį Bangladešą.

    Teismas konstatavo, kad saugumo pajėgos nužudė tūkstančius rohinjų civilių, o moterų atžvilgiu buvo vykdomas plataus masto seksualinis smurtas, vaikų atžvilgiu – itin žiaurus smurtas. Taip pat nustatyta, kad rohinjų kaimai buvo sistemingai naikinami ir apgyvendinami ne rohinjų gyventojais.

    Kompensacijos ir pabėgėlių sugrįžimas

    TTT įpareigojo Mianmarą atlyginti rohinjams žalą už nustatytus pažeidimus, jei žala nėra atitaisoma restitucija. Konkreti kompensacijos suma bus nustatyta vėliau.

    Be to, teismas nurodė Mianmarui leisti ir palengvinti saugų, savanorišką ir orų pabėgusių žmonių sugrįžimą. Valdžia taip pat įpareigota ištirti nusikaltimus ir bausti asmenis, įtariamus prisidėjus prie genocido.

    TTT sprendimai yra privalomi ir neskundžiami, tačiau teismas neturi vykdymo užtikrinimo mechanizmo. Dėl to kol kas neaišku, ar Mianmaro lyderiai laikysis nuosprendžio.

    Politinės pasekmės Mianmaro vadovybei

    Sprendimas gali didinti tarptautinį spaudimą Min Aung Hlaingui, kuris vadovavo kariuomenei 2017 metų represijų metu. Jis 2021 metais perėmė valdžią po perversmo, o šiemet, po griežtai ribotų rinkimų, buvo paskirtas civiliniu prezidentu.

    Žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnès Callamard nuosprendį pavadino istoriniu ir autoritetingu rohinjų patirtų žiaurumų pripažinimu. Jos teigimu, tai yra reta teisingumo akimirka išgyvenusiems ir aukų šeimoms.

    Tuo pat metu teisės ekspertai stebi bylą ir kaip galimą signalą, kaip TTT galėtų spręsti kitą atskirą procesą – Pietų Afrikos iškeltą bylą, kurioje Izraelis kaltinamas genocidu Gazoje.

    Pabėgėlių liudijimai ir septynerių metų byla

    Daugiau nei milijonas rohinjų šiuo metu gyvena didžiausioje pasaulyje pabėgėlių stovykloje Bangladeše. Žmonės yra pasakoję apie grupinius išžaginimus, masines egzekucijas ir išpuolius prieš šeimas bei vaikus.

    „Noriu teisingumo“, – naujienų agentūrai AFP prieš nuosprendį sakė 23 metų išžaginimą išgyvenusi moteris, prašiusi neviešinti jos vardo.

    Bylą 2019 metais iškėlė Gambija, remdamasi tuo, kad pagal 1948 metų Genocido konvenciją bet kuri ją pasirašiusi valstybė gali kreiptis į teismą dėl kitos valstybės galimų pažeidimų. Mianmaras genocido kaltinimus neigė ir teigė, kad reagavo į sukilėlių išpuolius, per kuriuos žuvo apie tuziną saugumo pajėgų narių.

  • Ukraina trečią kartą per savaitę smogė Krymo tiltui: sustabdytas traukinių eismas

    Ukraina trečią kartą per savaitę smogė Krymo tiltui: sustabdytas traukinių eismas

    Ukrainos pajėgos ketvirtadienį vėl smogė tiltui, jungiančiam Rusiją su okupuotu Krymo pusiasaliu. Tai trečias toks smūgis per savaitę, o po atakos sustabdytas traukinių eismas.

    Apie naujausią smūgį praneša „Euronews“: Ukrainos gynybos ministerija nurodė, kad „Neptūnas“ raketos pataikė į tilto geležinkelio dalį – smūgiai fiksuoti ties arka ir bėgiais, o žala dar vertinama.

    Anot Kyjivo, šis tiltas Rusijai yra itin svarbi logistikos jungtis – juo į pietus gabenami degalai ir šaudmenys. Ukrainos teigimu, būtent dėl to tiltas laikomas teisėtu kariniu taikiniu.

    Rusijos transporto ministerija tvirtino, kad per ataką žmonės nenukentėjo, tačiau traukinių eismas per tiltą laikinai sustabdytas. Kryme Maskvos paskirtas vadovas Sergejus Aksionovas skelbė, kad geležinkelio judėjimas turėtų būti atnaujintas po pietų.

    Kas žinoma apie smūgius tiltui

    Šis smūgis įvyko praėjus mažiau nei dviem paroms po ankstesnės atakos, kai, Ukrainos teigimu, buvo „perpjauta“ kelio dalis – kelias tapo nevažiuojamas, nes atkarpa buvo visiškai sugriauta.

    19 kilometrų ilgio kelio ir geležinkelio jungtis nuo pat plataus masto invazijos pradžios yra vienas simbolinių ir strateginių taikinių. Tiltas Rusijai svarbus ir kaip tiekimo kelias į Krymą, ir kaip politinis simbolis po neteisėtos pusiasalio aneksijos.

    Tilto pažeidimai jau anksčiau buvo sukėlę ilgalaikių trikdžių – 2022 metų spalį ten nugriaudėjo sprogimas, po kurio eismas buvo sutrikęs ne vieną mėnesį.

    Atakos prieš naftos perdirbimą ir smūgiai Ukrainos energetikai

    Tuo pat metu Ukrainos pareigūnai skelbė apie smūgius dviem naftos perdirbimo gamykloms Rusijos Krasnodaro krašte. Ukrainos generalinis štabas nurodė, kad atakos kliudė Ilskio gamyklos talpyklas ir Afipskio gamyklos perdirbimo įrenginį.

    Rusijos pareigūnai patvirtino apie išpuolius prieš du pramoninius objektus regione, tačiau daugiau detalių nepateikė. Ukraina pastaruoju metu reguliariai taikosi į naftos sektorių, siekdama mažinti Rusijos ekonomines ir karines galimybes.

    Fone tęsiantis abipusėms atakoms, Rusija taip pat telkia dėmesį į Ukrainos energetinę infrastruktūrą prieš žiemos sezoną. Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje skelbė, kad praėjusį mėnesį per smūgius žuvo mažiausiai 372 civiliai, o 1 981 buvo sužeistas – 95 proc. daugiau nei 2025 metų spalį.

  • COP31 derybų projekte neliko iškastinio kuro: šalių raginimai atsisakyti anglies, naftos ir dujų išbraukti

    COP31 derybų projekte neliko iškastinio kuro: šalių raginimai atsisakyti anglies, naftos ir dujų išbraukti

    Naujausiame COP31 susitarimo projekte neliko jokių nuorodų į iškastinį kurą, nors dalis valstybių spaudžia aiškiai įtvirtinti pasitraukimo planą. Iš teksto išbrauktos ir ankstesnės formuluotės, raginusios spartinti anglies, naftos ir dujų atsisakymą.

    Australija, viena iš susitikimo bendrašeimininkių, ketvirtadienį, lapkričio 19 dieną, pristatė atnaujintą projektą, kuriame atsisakyta ankstesnių siūlymų. Apie tai skelbia „Euronews“.

    Kasmetiniame Jungtinių Tautų klimato viršūnių susitikime dalyvauja beveik 200 valstybių, o galutinį susitarimą jos turi pasiekti iki lapkričio 20 dienos. Vis dėlto analitikai neatmeta, kad derybos gali užsitęsti.

    COP sprendimams būtinas visų šalių sutarimas, todėl progresas dažnai būna lėtas, o formuluotės – kompromisinės. Panaši situacija buvo ir per COP30 Belėme, kai raginimas pereiti nuo iškastinio kuro iš galutinio teksto taip pat buvo išbrauktas, susidūrus su eksportuojančių šalių pasipriešinimu.

    COP31 tekste – daugiau apie elektrifikaciją

    Po kelių įtemptų konsultacijų derybų pirmininkaujanti šalis paskelbė sutrumpintą tekstą – jis maždaug perpus trumpesnis nei ankstesnė versija. Jame atsirado nauja kalba ir pasiūlymai dėl dalies labiausiai ginčytinų klausimų.

    Tarp jų – pirmą kartą įtrauktas raginimas iki 2035 metų padidinti galutinės energijos paklausos dalį, patenkinamą elektra, iki 35 proc. Tai įvardijama kaip vienas COP31 šeimininkės Turkijos prioritetų.

    Projekte taip pat įrašyta nuoroda į „geriausią prieinamą mokslą“ bei paminėtas Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) darbas – ši tema COP31 kontekste minima kaip vienas svarbių ginčo taškų.

    Šalys skelbia atskirus planus, nors bendro teksto nėra

    Nors raginimas pereiti nuo iškastinio kuro iš projekto dingo, kai kurios valstybės viešina savo nacionalinius planus, kaip pereiti prie švaresnės energijos. Tokie dokumentai pateikiami kaip būdas judėti pirmyn net ir tuomet, kai bendrame COP tekste nepavyksta sutarti dėl aiškių formuluočių.

    Lapkričio 11 dieną Suomija patvirtino įsipareigojimą pereiti nuo iškastinio kuro, paskelbdama nacionalinį veiksmų planą, sekdama Prancūzijos, Vokietijos ir Nyderlandų pavyzdžiu. Lapkričio 17 dieną apie savo nacionalinius planus pranešė Danija, Portugalija, Liuksemburgas ir Ispanija.

    Vokietijos Aplinkos ministerijos valstybės sekretorė Heike Henn žurnalistams teigė, kad, nors dėl perėjimo nuo iškastinio kuro verta „norėti ir kovoti“, tai nėra vienintelis sėkmės matas. Jos žodžiais, svarbiausia – praktiniai veiksmai ir auganti valstybių koalicija.

  • Prancūziškas 24 mėnesių „Comté“ pripažintas geriausiu pasaulio sūriu 2026 metų apdovanojimuose

    Prancūziškas 24 mėnesių „Comté“ pripažintas geriausiu pasaulio sūriu 2026 metų apdovanojimuose

    Prancūziškas sūris „Comté“ pelnė geriausio pasaulio sūrio titulą 2026 metų „World Cheese Awards“ apdovanojimuose. Nugalėtoju tapo 24 mėnesius brandintas sūris iš Prancūzijos Juros kalnų regiono.

    Kaip skelbia „Euronews“, laimėjęs „Comté“ pagamintas „Fromageries Arnaud“, o rinkai jis pristatomas su prekės ženklu „JuraFlore“. Apdovanojimuose jis aplenkė daugiau nei 5 300 varžovų iš 45 šalių.

    Antroje vietoje liko Šveicarijos „Le Gruyère AOP“ (18 mėnesių brandinimo) iš „Gourmino“, o tarp lyderių taip pat atsidūrė Prancūzijos pietvakariuose gaminamas „Ossau Iraty AOP“ iš „Agour“.

    Vertinimą atliko 270 teisėjų iš 51 šalies – sūrininkai, prekybininkai, pirkėjai ir maisto srities ekspertai. Sūriai buvo vertinami pagal išvaizdą, tekstūrą, aromatą ir skonį.

    Kuo išsiskyrė nugalėtojas

    Finalinėje komisijoje vienas teisėjų Rafa Dominguez Gonzalez nugalėtoją apibūdino kaip ypač kompleksišką sūrį, kurio skonis „evoliucionuoja burnoje“, o riešutinės ir sodrios natos palieka stiprų įspūdį.

    Šis „Comté“ dvejus metus brandintas „Fort des Rousses“ rūsiuose – buvusioje karinėje tvirtovėje Juros kalnuose. Komisija išskyrė sodrias, pikantiškas natas ir ilgai išliekantį poskonį.

    Konkursas vyko keturias dienas Kordoboje, pietų Ispanijoje, kur į vieną vietą suvažiavo didžiulis skaičius gamintojų ir profesionalių degustatorių.

    Sūris su ilga istorija

    „Comté“ Juros regione gaminamas šimtmečius, o jo ištakos siekia Viduramžius. Istoriškai tai buvo būdas ūkininkams sujungti pieno išteklius ir pagaminti didelius sūrio ratus, kuriuos galima ilgai laikyti.

    Nuo 13 amžiaus vietos ūkininkai burdavosi į bendras pieno perdirbimo vietas, vadinamas „fruitières“, kad galėtų gaminti daugiau ir lengviau sandėliuojamo sūrio – ypač svarbaus per žiemą.

    Šiandien „Comté“ vis dar gaminamas laikantis griežtų geografinių ir gamybos taisyklių Juros masyve. 1958 metais jis gavo Prancūzijos AOC, o 1996 metais – Europos saugomos kilmės vietos (PDO) statusą.

    Kas dar pateko tarp geriausiųjų

    Į finalinį keturioliktuką pateko sūriai iš penkių Europos šalių: Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Šveicarijos ir Portugalijos. Prancūzija užėmė dvi vietas pirmajame trejetuke.

    „Ossau-Iraty“ (avių pieno sūris iš Prancūzijos Baskų krašto) ir Šveicarijos „Le Gruyère AOP Réserve“ surinko po 81 tašką, o trečioji vieta paaiškėjo po papildomo sprendimo.

    Tarp aukštai įvertintų sūrių minimi ir Italijos „Erborinato di Capra“ (ožkų pieno mėlynasis sūris) bei Portugalijos „Queijo de Ovelha Curado“ (brandintas avių pieno sūris). Į sąrašą taip pat pateko keli Ispanijos, Italijos ir Šveicarijos gamintojų sūriai.

  • DBS ir „Circle“ Azijoje leis institucijoms USDC išpirkti ir „kalti“ 24/7

    DBS ir „Circle“ Azijoje leis institucijoms USDC išpirkti ir „kalti“ 24/7

    Singapūro bankas DBS kartu su „Circle“ plečia atsiskaitymų su stabilios vertės kriptovaliuta USDC galimybes: tam tikri instituciniai klientai Azijoje galės ją „kalti“ ir išpirkti bet kuriuo paros metu.

    Kaip nurodoma trečiadienį paskelbtame pranešime, paslauga suteiks tiesioginę prieigą prie USDC išleidimo ir išpirkimo per banką, o atsiskaitymai tarp JAV dolerių ir stabilios monetos vyks visą parą.

    DBS teigia, kad toks sprendimas institucijoms padės mažiau priklausyti nuo antrinės rinkos likvidumo ir išplėsti atsiskaitymus už įprastų bankų darbo valandų bei dienos „cutoff“ terminų ribų.

    Pati paslauga pirmiausia orientuota į iždo (treasury), atsiskaitymų ir likvidumo valdymo poreikius, augant institucijų naudojimuisi tokenizuotais pinigais.

    Kas slypi už DBS ir „Circle“ bendradarbiavimo

    DBS skaitmeninio turto vadovė Evy Theunis pažymi, kad finansinių paslaugų ateitis, banko vertinimu, bus „daugiarūšė“ – skirtingos tokenizuotų pinigų formos tarnaus skirtingiems poreikiams. Todėl USDC palaikymas šalia kitų instrumentų turėtų suteikti institucijoms daugiau pasirinkimo, kaip perkelti ir valdyti vertę.

    DBS ir „Circle“ partnerystė taip pat remiasi jų darbu Project BLOOM iniciatyvoje. Tai Singapūro pinigų institucijos (Monetary Authority of Singapore) projektas, kuriuo buvo testuojamas skirtingų tokenizuotų pinigų formų ir finansinių tinklų suderinamumas.

    USDC apimtys: augimas ir konkurencija su USDT

    „Circle“ pateiktais duomenimis, USDC apyvartoje trečiąjį ketvirtį vidutiniškai siekė 73,3 mlrd. JAV dolerių – 8 proc. daugiau nei prieš metus. Tuo pačiu laikotarpiu „onchain“ operacijų apimtis pasiekė 13,9 trln. JAV dolerių, t. y. išaugo 49 proc., nors rinkos dalis smuko iki 27 proc.

    Pagal „The Block“ duomenis, USDC yra antra pagal dydį pasaulio stabilios vertės kriptovaliuta po „Tether“ USDT. Nurodoma, kad trečiadienį USDC pasiūla siekė 69,3 mlrd. JAV dolerių (metų pradžioje buvo 75,3 mlrd.), o USDT pasiūla per tą patį laikotarpį sumažėjo iki 183 mlrd. nuo maždaug 187 mlrd. JAV dolerių.

    Reguliavimas Europoje ir USDC plėtra

    Europos bankininkystės institucija USDC priskyrė pirmajam „reikšmingam“ elektroninių pinigų žetonui pagal MiCA taisykles. Tai reiškia tiesioginę priežiūrą dėl rezervų, likvidumo ir išpirkimo planų nuo lapkričio 12 dienos.

    „Circle“ šiemet plėtė ir komercinę USDC sklaidą: rugsėjį „Binance“ įsigijo 100 mln. JAV dolerių vertės „Circle“ akcijų pagal penkerių metų USDC skatinimo susitarimą, o rugpjūtį įmonė sudarė rėmimo sutartį su „Chelsea FC“.

    Tuo pat metu stabilios vertės monetos atranda kelią ir į institucinius eksperimentus: antradienį Pasaulio banko grupė pranešė, kad kartu su „Circle“ ir „Citi“ testuoja reguliuojamus dolerio stabilios vertės žetonus lėšų išmokėjimams, iš pradžių taikant tarpininkaujamą ir suderinamą modelį.