CP v2

Category: Finansai

  • Nuo liepos 1 dienos ES griežtina plieno importą: mažesnės kvotos ir 50 proc. muitas viršijus limitą

    Nuo liepos 1 dienos Europos Sąjungoje įsigalios atnaujintos plieno importo apsaugos taisyklės. Jose numatytos mažesnės importo kvotos, o viršijus nustatytus limitus bus taikomas 50 proc. muitas.

    Šių pokyčių tikslas – sustiprinti ES vidaus rinkos apsaugą nuo plieno srautų iš trečiųjų šalių ir sumažinti riziką, kad į Europą nukreiptas pigesnis plienas spaustų kainas bei mažintų vietos gamintojų konkurencingumą. Tačiau kartu įspėjama, kad poveikį gali pajusti ir Ukrainos metalurgijos sektorius.

    Kas keičiasi nuo liepos 1 dienos

    Pagal naują tvarką bendra metinė importo kvota mažinama iki 18,3 mln. tonų. Palyginti su ankstesniais nustatymais, tai reikšmingas sumažinimas, kuriuo siekiama griežčiau kontroliuoti į ES patenkantį plieno kiekį.

    Kartu didinamas ir finansinis barjeras tiems, kurie kvotas viršys: muitas už importą virš kvotos sieks 50 proc. Anksčiau tokio tipo priemonėse dažniau buvo taikomas mažesnis, 25 proc. tarifas, todėl naujas dydis rinkoje vertinamas kaip gerokai griežtesnis signalas.

    Kodėl tai aktualu Ukrainai

    Nors priemonių kryptis dažniausiai siejama su plieno srautų ribojimu iš Rusijos ir kitų trečiųjų šalių, Ukrainos pramonė pabrėžia, kad ES yra svarbiausia jos eksporto rinka. Dėl to net ir netiesioginiai ribojimai gali reikšmingai paveikti gamybos apimtis bei investicijas.

    Europos Komisijos siūlymu Ukrainai numatyta be muito įvežama kvota – 713 000 tonų per metus. Toks dydis Ukrainos gamintojų vertinamas kaip ribotas, ypač turint omenyje, kad pastaraisiais metais eksportas į ES buvo gerokai didesnis.

    „ES yra vienintelė didelė Ukrainos metalurgijos eksporto rinka, todėl staigus kvotų sumažinimas gali smarkiai sumažinti gamybą“, – sakė Ukrainos metalurgijos sektoriaus atstovai, komentuodami galimas pasekmes.

    Politinis fonas ir ES pramonės argumentai

    Diskusijose dėl naujo mechanizmo dalyvavo ir valstybės narės, tarp jų – Lenkija, kuri ragino Ukrainą įtraukti į bendrą apsaugos priemonių taikymo apimtį. Ši pozicija argumentuota siekiu užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas ES rinkoje.

    ES pramonės atstovai pabrėžia, kad griežtesnės priemonės turi sumažinti staigių importo šuolių riziką ir padėti stabilizuoti rinką. Tuo pat metu Ukrainos pusė perspėja, kad per griežtas ribojimas gali turėti platesnių ekonominių ir socialinių pasekmių šaliai, kuri karo sąlygomis remiasi eksporto pajamomis.

  • Autostradoje A2 tarp Lodzės ir Varšuvos – 100 km rekonstrukcija: iki 70 km/h ir darbai iki 2029 metų

    Lenkijoje ruošiama didelė autostrados A2 rekonstrukcija tarp Lodzės ir Varšuvos – darbai apims maždaug 100 kilometrų ruožą, kuriame eismas bus pertvarkomas etapais. Vairuotojams tai reiškia ilgesnį kelionės laiką, nes dalyje atkarpų planuojami greičio ribojimai iki 70–90 km/h.

    Rekonstrukcijos esmė – praplėsti A2 nuo dviejų iki trijų eismo juostų abiem kryptimis. Tokie sprendimai dažniausiai pasirenkami ten, kur srautai jau viršija kelio pralaidumą, o spūstys tampa reguliariu reiškiniu piko metu ir intensyvesniais kelionių laikotarpiais.

    Kas keisis ir kiek truks

    Numatyta, kad darbai prasidės antroje metų pusėje, o didžioji dalis eismo vyks vykstant statyboms. Praktikoje tai reiškia, kad eismas bus paliekamas bent dviem juostomis, tačiau jos gali būti susiaurintos, o vietomis bus keičiama eismo organizavimo schema.

    Pagal skelbiamą planą, darbai gali tęstis iki 2029 metų vidurio, nors rangovai signalizuoja sieksiantys tempą didinti, jei leis oro sąlygos ir pavyks dirbti ir žiemos laikotarpiu. Tokiuose projektuose terminus dažnai lemia ne tik statybos darbai, bet ir saugaus eismo užtikrinimo reikalavimai.

    Rangovai ir projekto apimtis

    Viena pirmųjų pasirašytų sutarčių numato apie 17,2 kilometro ilgio atkarpos plėtrą tarp Grodzisk Mazowiecki ir Konotopos mazgų, darbus vykdys bendrovė „Strabag“. Kiti etapai apima ilgesnes atkarpas link Lodzės – tarp jų ir maždaug 24 kilometrų ruožą, kurio rangovu pasirinkta bendrovė „Budimex“.

    Visa rekonstrukcija suskirstyta į keturias atkarpas: Lodzė Północ–Łyszkowice (27,9 km), Łyszkowice–vaivadijos riba (21,8 km), vaivadijos riba–Grodzisk Mazowiecki (25,4 km) ir Grodzisk Mazowiecki–Konotopa (17,2 km). Bendra projekto vertė siekia apie 330 000 000 eurų.

    Ką tai reikš vairuotojams

    Didžiausias pokytis kasdieniams vairuotojams – sumažėjęs važiavimo greitis, siauresnės juostos ir tikėtinos spūstys ties darbų zonomis. Ribojimai iki 70–90 km/h bus taikomi priklausomai nuo konkrečios atkarpos ir darbų fazės.

    Ilguoju laikotarpiu trečia juosta abiem kryptimis turėtų sumažinti spūsčių tikimybę ir padidinti kelio pralaidumą, ypač intensyvaus eismo metu. Vis dėlto pereinamasis laikotarpis, kol vyks rekonstrukcija, vairuotojams bus vienas sudėtingiausių šiame koridoriuje per pastaruosius metus.

    „Eismui paliksime dvi juostas, tačiau jos bus siauresnės nei iki šiol, o greitis bus ribojamas – pralaidumas ir važiavimo sklandumas sumažės“, – sakė „Budimex“ vadovas Arturas Popko.

  • Po „SpaceX“ IPO investuotojai ieško kosminių vienaragių: ar Azija turi savą lyderį, o kur lenkai?

    „SpaceX“ debiutas biržoje tapo stipriu impulsu visam kosmoso sektoriui: į rinką plūstelėjo nauji investuotojai, o kartu išaugo ir lūkesčiai, kad netrukus atsiras daugiau įmonių, galinčių pakartoti bent dalį šio modelio sėkmės. Dėmesys krypsta ne tik į JAV, bet ir į Aziją, kur sparčiai auga vadinamasis NewSpace segmentas.

    Rinkos dalyviai kosmoso bendroves vis dažniau vertina kaip infrastruktūros verslus, aptarnaujančius ryšius, duomenų ekonomiką ir gynybą. Dėl to investuotojams svarbus ne vien raketos ar vienas produktas, o gebėjimas sujungti kelias grandis: paleidimus, palydovų gamybą, ryšio paslaugas ir duomenų analizę, vis dažniau paremtą DI.

    Kodėl „SpaceX“ išskirtinis?

    „SpaceX“ vertę kuria ne vien komerciniai paleidimai: bendrovė vysto daugkartinio panaudojimo raketų technologijas, turi didelę palydovinio interneto konstelaciją ir plečia paslaugas valstybinėms institucijoms. Tokia vertikalios integracijos strategija leidžia mažinti kaštus, greičiau didinti mastą ir klientams pasiūlyti visą paketą, o ne atskirus komponentus.

    Šis modelis tapo etalonu, todėl investuotojai ieško „kosminių vienaragių“, tai yra privačių įmonių, kurių vertė viršija maždaug 1 mlrd. eurų. Tačiau dauguma perspektyvių bendrovių Azijoje specializuojasi viename segmente, o ne valdo visą grandinę.

    Kinija ir Indija: raketos, bet skirtingos sąlygos

    Kinijoje per pastarąjį dešimtmetį susiformavo privatus raketų startuolių sluoksnis, kurį paskatino valstybės sprendimai atverti dalį sektoriaus privačiam kapitalui. Tarp dažniausiai minimų bendrovių yra „LandSpace“, „Galactic Energy“ ir „Space Pioneer“, vystančios skirtingų klasių nešėjus ir bandančios priartėti prie daugkartinio panaudojimo koncepcijos.

    Indijoje ryškiausi privatūs žaidėjai siejami su mažų palydovų rinka ir technologine inovacija: „Skyroot Aerospace“ bei „Agnikul Cosmos“. Pastaroji tarptautinio dėmesio sulaukė dėl 3D spausdinimu gaminamo raketinio variklio, o Indijos reguliavimo pokyčiai, leidžiantys didesnę užsienio kapitalo dalį kai kuriuose kosmoso segmentuose, turėtų palengvinti finansavimo pritraukimą.

    Vis dėlto kainų ir masto prasme JAV lyderis išlieka sunkiai pasiekiamas: daugkartinio panaudojimo raketos ir didelė vidinė paklausa leidžia siūlyti agresyvesnę kainodarą. Azijos bendrovėms didžiausias iššūkis yra pereiti nuo pavienių demonstracijų prie stabilaus, reguliaraus komercinio grafiko.

    Ar Azijoje yra „Starlink“ analogas?

    Didžiausia Azijos spraga, lyginant su „SpaceX“, ilgą laiką buvo privatus plačios apimties palydovinio interneto verslas. Artimiausiu kandidatu dažnai įvardijama Kinijos „GalaxySpace“, kuri kuria ryšio palydovus ir technologijas būsimoms didelėms konstelacijoms.

    Tačiau svarbi detalė ta, kad Kinijoje megakonsteliacijų projektai dažnai remiasi valstybinių ar su valstybe susijusių struktūrų ekosistema. Tai reiškia kitokį verslo modelį ir mažiau aiškų kelią iki vienos privačios bendrovės dominavimo, kokį matome „Starlink“ atveju.

    Didžiausia konkurencija gimsta duomenų rinkoje

    Nors paleidimų rinka labiausiai matoma, ilgalaikė vertė vis dažniau kuriama ten, kur apdorojami palydoviniai duomenys ir parduodamos paruoštos įžvalgos. Azijoje daugėja įmonių, kurios orientuojasi į žemės stebėseną, hiperspektrinius matavimus ir analitiką žemės ūkiui, klimato rizikai, energetikai ar logistikai.

    Ši kryptis investuotojams patraukli tuo, kad pajamos gali augti greičiau nei infrastruktūros kūrimas, o produktą lengviau diferencijuoti programine įranga. Kita vertus, tokios bendrovės dažnai priklauso nuo palydovinių duomenų prieinamumo, valstybinių užsakymų ir reguliavimo.

    Ką realiai gali padaryti investuotojai?

    Po didelio masto įvykių, tokių kaip „SpaceX“ IPO, rinkoje dažnai išauga rizika permokėti už augimo istorijas, todėl investuotojai vis labiau vertina pinigų srautų perspektyvą ir technologinį patikimumą. Praktikoje dauguma įdomiausių Azijos kosmoso bendrovių vis dar yra privačios, todėl mažmeniniam investuotojui jos tiesiogiai sunkiai pasiekiamos.

    Lengviausias būdas gauti platesnę ekspoziciją kosmoso temai dažniausiai lieka fondai ar biržoje prekiaujami fondai, kurie apima palydovų operatorius, gamintojus, komponentų tiekėjus ir duomenų paslaugų bendroves. Tuo metu regioninė, tik į Azijos NewSpace orientuota investicija dažniau reikalauja rizikos kapitalo ar privataus kapitalo instrumentų.

    Lenkijos rinkoje dėmesio vertos vietinės biržoje esančios kosmoso krypties bendrovės, tarp jų „Creotech Instruments“ ir „Scanway“. Tai retas atvejis, kai regiono investuotojai turi aiškesnį, reguliuojamoje rinkoje pasiekiamą kanalą į kosmoso temą, nors pati pramonė išlieka itin rizikinga ir jautri technologiniams vėlavimams.

    Kosmoso ekonomika žada didelį augimą, bet kartu išlieka viena rizikingiausių inovacijų sričių: viena nesėkmė starto aikštelėje gali reikšti prarastą misiją ir ilgą reputacinį smūgį. Dėl to šioje rinkoje ypač svarbu atskirti ambicingus planus nuo gebėjimo reguliariai pristatyti paslaugą ir suvaldyti kaštus.

  • Karščiai paralyžavo Lenkijos geležinkelius: sustabdyti PKP maršrutai, Modlino apylinkėse evakuoti keleiviai

    Sekmadienį Lenkijoje dalis keleivių susidūrė su rimtais sutrikimais geležinkeliuose: dėl kaitros sukeltų problemų elektros tiekimo ir kontaktinio tinklo sistemoje kai kuriuose ruožuose eismas buvo visiškai sustabdytas, kituose – smarkiai ribojamas. Apie situaciją pranešė PKP Polskie Linie Kolejowe.

    Visiškas traukinių eismo sustabdymas paskelbtas 25-oje linijoje ruože Lodzė Olechów ir 216-oje linijoje tarp Gągławkų ir Olštyno. Tuo metu dar keturiose trasose, įskaitant 9-ąją liniją tarp Nowy Dwór Mazowiecki ir Legionowo, buvo įvestas vienkelis eismas.

    Kas nutiko kontaktiniam tinklui?

    PKP PLK nurodė, kad sutrikimų priežastis – kontaktinio tinklo darbo trikdžiai, kurie per karščius pasitaiko dažniau, nes infrastruktūra patiria didesnes apkrovas. Bendrovė teigė, kad brigados dirba nuolat, siekdamos kuo greičiau pašalinti gedimus ir atkurti normalų traukinių judėjimą.

    Pasak PKP PLK atstovo Bartoszo Pietrzykowskio, itin sudėtinga situacija susidarė tarp Legionowo ir Modlino, kur sugedus kontaktiniam tinklui abiejuose keliuose teko visiškai stabdyti eismą. Dėl to ant bėgių įstrigo keli sąstatai, įskaitant regioninius ir tolimojo susisiekimo traukinius.

    Evakuacija dėl neveikusios kondicionavimo sistemos

    Viename iš sustojusių traukinių keleiviai buvo išleisti iš vagonų, nes dingus maitinimui nebeveikė kondicionavimo sistema. Tokia priemonė taikyta siekiant užtikrinti keleivių saugumą ir sumažinti perkaitimo riziką.

    PKP Intercity informavo, kad į įvykio vietą nukreiptos dyzelinės lokomotyvų pajėgos, kurios turėjo padėti nutempti sustojusius traukinius ir atlaisvinti ruožą. Vėliau dalyje 9-osios linijos eismas buvo atnaujintas, tačiau tik vienu keliu, todėl vėlavimai galėjo išlikti.

    Karščio banga geležinkeliams tampa vis didesniu iššūkiu visoje Europoje: aukštos temperatūros spartina infrastruktūros dėvėjimąsi ir didina elektros tiekimo sutrikimų riziką, o keleiviams tai dažniausiai reiškia lėtesnį eismą, maršrutų pakeitimus ir būtinybę ilgiau laukti stotyse.

  • Suomijoje serverių šiluma vietoj dujų: „Microsoft“ ir „Fortum“ dėlioja naują centralinio šildymo modelį

    Suomijoje, netoli Helsinkio ir Espoo, energetikos bendrovė „Fortum“ pradėjo eksploatuoti naujo tipo šilumos gamybos įrenginį, kuris ateityje turėtų naudoti ir šalia statomo „Microsoft“ duomenų centro perteklinę šilumą. Idėja paprasta: tai, kas serverinėse įprastai laikoma atlieka ir išleidžiama į aplinką, gali tapti vertingu energijos šaltiniu miestų šildymui.

    Įrenginys Kolabacken teritorijoje pradėjo veikti 2026 metais, nors pats duomenų centras dar tik statomas. Šiuo etapu šiluma tiekiama iš kelių elektrifikuotų šaltinių, o numatytas perėjimas prie duomenų centro šilumos reiškia, kad projektas gali tapti praktiniu pavyzdžiu, kaip mažinti iškastinio kuro vaidmenį centralizuotame šildyme.

    Kaip veiks serverių šilumos grąža

    Duomenų centrai dėl didelio elektros suvartojimo generuoja daug žemos temperatūros perteklinės šilumos, kurią paprastai reikia išsklaidyti aušinimo sistemomis. Suomijos projekte planuojama šią šilumą perduoti į šalia esantį šilumos gamybos mazgą, kur šilumos siurbliai pakeltų temperatūrą iki tinkamų parametrų centralizuoto šildymo tinklui.

    „Fortum“ skaičiuoja, kad tokioje schemoje būtų galima pakartotinai panaudoti daugiau nei 75 proc. duomenų centre susidarančios perteklinės šilumos. Tai svarbu ne tik dėl emisijų mažinimo, bet ir dėl efektyvumo: šiluma, kuri kitu atveju būtų tiesiog „išmesta“, tampa realiu šilumos tiekimo portfelio elementu.

    Didelis termosas ir keli šaltiniai

    Kolabacken įrenginyje sujungti keli komponentai: didelis šilto vandens kaupiklis, elektriniai indukciniai katilai ir kelių tipų šilumos siurbliai. Šilumos kaupiklis talpina apie 20 000 kubinių metrų vandens, o pats rezervuaras siekia apie 43 metrų aukštį, todėl vietos energetikai jį apibūdina kaip milžinišką termosą.

    Sistema suprojektuota taip, kad galėtų lanksčiai reaguoti į elektros kainas: kai elektra brangesnė, daugiau remiamasi sukaupta šiluma, o kai rinka palankesnė, šiluma aktyviau gaminama siurbliais ir katilais bei papildomai „kraunamas“ kaupiklis. Toks valdymas tampa vis aktualesnis, augant nepastoviai atsinaujinančiai generacijai ir didėjant kainų svyravimams.

    Kiek kainavo ir ko tikisi suomiai

    Investicijos į projektą, įskaitant žemės įsigijimą, siekė apie 20–30 mln. eurų. Dalis finansavimo buvo susieta su Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonėmis, todėl projektas vertinamas ir kaip potencialiai lengviau pritaikomas kitose šalyse, ieškančiose greitesnių dekarbonizacijos sprendimų šilumos ūkyje.

    Kol kas neatskleidžiama, kaip tiksliai bus apskaitoma ir įkainojama iš duomenų centro gaunama šiluma, nors būtent šis aspektas dažnai lemia tokių partnerysčių patrauklumą. „Fortum“ tikslas regione susijęs su didelio masto tinklu, kuris siekia daugiau nei 900 kilometrų vamzdynų ir šildo apie 250 000 gyventojų, todėl perėjimas nuo anglies ir dujų prie elektrifikacijos bei atliekinių šaltinių čia turi ypač apčiuopiamą poveikį.

    Įmonė viešai deklaruoja ambicingus tikslus: iki 2029 metų siekti, kad apie 95 proc. šilumos būtų pagaminama naudojant elektrą arba biomasę ir jos išvestinius produktus. Šiame kontekste „Microsoft“ duomenų centro šiluma tampa ne egzotika, o vienu iš praktinių sprendimų, kuris gali pakeisti tai, kaip planuojami būsimi centralizuoto šildymo projektai Europoje.

  • Ar socialiniai tinklai taps saugesni? Nutekinti „Meta“ dokumentai atvėrė spragas

    Ar socialiniai tinklai taps saugesni? Nutekinti „Meta“ dokumentai atvėrė spragas

    Diskusija, ar socialiniai tinklai gali tapti saugesni, įgavo pagreitį po to, kai buvusi „Meta“ darbuotoja Frances Haugen paviešino vidinius dokumentus. Jie rodė, kad bendrovė žinojo apie dalį žalos vartotojams, bet viešai problemą menkino.

    Nutekinta informacija ypač akcentavo paauglių psichikos sveikatos rizikas ir tai, kaip platformų dizainas bei rekomendavimo sistemos gali skatinti žalingą turinį. Tokie atvejai sustiprino klausimą, kur baigiasi verslo interesai ir prasideda pareiga užtikrinti vartotojų teises.

    „Bendrovės vadovybė žino, kaip padaryti „Facebook“ ir „Instagram“ saugesnius, bet nesirenka pokyčių, nes pelną iškelia aukščiau žmonių“, – sakė Frances Haugen Europos Parlamento klausymo metu.

    Kas yra skaitmeninės teisės?

    Skaitmeninės teisės apima tas pačias fundamentines žmogaus teises, kurios galioja ir neprisijungus, tik jų įgyvendinimas persikelia į internetą. Čia svarbiausios tampa saviraiškos laisvė, teisė į privatumą, asmens duomenų apsauga ir apsauga nuo diskriminacijos.

    Ekspertai pabrėžia, kad pažeidžiamumas platformose pasiskirsto netolygiai: dažniau nukenčia moterys, LGBTQ+ bendruomenės nariai, migrantai ir etninės ar religinės mažumos. Prie to prisideda ne tik atviras priekabiavimas, bet ir mažiau matomi mechanizmai, pavyzdžiui, kai algoritmai sistemingai sumažina tam tikrų grupių matomumą.

    Ką gali padaryti pačios platformos?

    Vienas pagrindinių įrankių – turinio moderavimas, tačiau jo efektyvumą riboja skaidrumo stoka. Dažnai neaišku, kiek sprendimų priimama žmonių, kiek automatizuotų sistemų, kaip jos apmokomos ir pagal kokius kriterijus turinys pašalinamas, apribojamas ar paliekamas pasiekiamas.

    Augant generuojamo turinio ir manipuliacijų mastui, platformos vis daugiau remiasi DI sprendimais: nuo šlamšto ir priekabiavimo filtrų iki netikro turinio aptikimo. Vis dėlto be aiškių taisyklių, auditų ir atskaitomybės automatizavimas gali ne tik sumažinti žalą, bet ir klaidingai cenzūruoti teisėtą turinį.

    Ką gali padaryti valdžia ir vartotojai?

    Europos Sąjungoje svarbiausias teisinis ramstis yra Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, numatantis vartotojų teises ir priežiūros institucijų kontrolę, kai tvarkomi asmens duomenys. Tačiau praktikoje pokyčiai dažnai ateina lėtai, nes didžiosios technologijų bendrovės sankcijas ir sprendimus ginčija teismuose, o procesai užtrunka.

    Reguliacinę aplinką papildo ir Europos Sąjungos dirbtinio intelekto aktas, įsigaliojęs 2024 metais, kuris kelia naujus reikalavimus didesnės rizikos DI sistemoms. Kartu Briuselyje vykstančios diskusijos dėl taisyklių supaprastinimo kelia klausimą, ar siekiant spartesnių inovacijų nebus susilpninta duomenų apsauga.

    Vartotojai taip pat turi teisę kreiptis į platformas ir sužinoti, kokie jų duomenys renkami ir kaip jie profiliuojami, tačiau tai neretai reikalauja laiko ir žinių. Dėl to vis didesnę reikšmę įgauna nevyriausybinės organizacijos ir kolektyviniai skundai, kurie padeda kelti bylas ir spausti rinką didinti atsakomybę.

  • DI ir palydovai taps vandenynų sargais? ES kuria skaitmeninį vandenyno dvynį

    DI ir palydovai taps vandenynų sargais? ES kuria skaitmeninį vandenyno dvynį

    Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas Pasaulinės vandenynų dienos proga perspėjo, kad vandenynai patiria vis didesnį spaudimą, o žmogaus veikla juos stumia prie ribų. Šis pareiškimas sutapo su naujausiu Pasaulinio vandenyno vertinimu, kuriame akcentuojamas spartėjantis jūros lygio kilimas ir šylantis vandenynas.

    Pastarųjų metų stebėjimai rodo, kad vandenyno šilumos kiekis auga, o tai siejama su ekstremalesniais reiškiniais, didesne audrų energija ir ekosistemų kaita. Kartu mažėja Arkties jūros ledo plotas, todėl keičiasi srovių ir klimato pusiausvyra, o poveikis jaučiamas ir Europoje.

    Kas yra skaitmeninis vandenyno dvynys?

    Siekiant geriau suprasti procesus ir greičiau priimti sprendimus, Europos Sąjungoje vystoma iniciatyva European Digital Twin Ocean, dar žinoma kaip EDITO. Tai skaitmeninė, didelės raiškos vandenyno „kopija“, kuri sujungia įvairius duomenų šaltinius ir leidžia virtualiai stebėti bei modeliuoti vandenyno būklę.

    Platforma kuriama kaip atvira, internetu pasiekiama priemonė, orientuota į mokslininkus ir sprendimų priėmėjus. Joje galima analizuoti temperatūrą, sroves, bangavimą, druskingumą, biologinius rodiklius, taip pat vertinti taršą, įskaitant plastiko kaupimąsi.

    Kaip DI padeda prognozuoti pokyčius?

    Viena svarbiausių EDITO idėjų yra vadinamieji „kas būtų, jeigu“ scenarijai, kai galima tikrinti, kaip pasikeistų rodikliai esant kitoms pradinėms sąlygoms. Pavyzdžiui, modeliuoti, kaip kistų žuvų populiacijos, jei vandens temperatūra pakiltų keliais laipsniais, arba ar jūržolės juostos tam tikrose vietose sumažintų pakrančių eroziją.

    Tokios prognozės remiasi DI metodais, kurie padeda greičiau apdoroti didelius duomenų kiekius ir atkurti sudėtingus ryšius tarp atmosferos, vandens masių ir ekosistemų. Kartu diegiami ir pokalbių robotai, kad naudotojai galėtų paprasčiau gauti atsakymus apie vandenyną ir duomenų interpretaciją.

    Palydovai ir „Copernicus“ duomenys

    Skaitmeninis dvynys neįmanomas be Žemės stebėjimo palydovų. Pagrindinis duomenų ramstis Europoje yra Copernicus programa, kuri teikia informaciją apie vandenyno paviršiaus temperatūrą, jūros lygio pokyčius, spalvą, ledo būklę ir kitus parametrus, reikalingus operatyviai stebėsenai.

    Vis dėlto palydovai daugiausia mato vandenyno paviršių, todėl svarbūs ir vietoje renkami matavimai iš laivų, plūdurų bei kitų jutiklių. Tokia duomenų sintezė leidžia tikslinti modelius, mažinti paklaidas ir geriau prognozuoti pokyčius regioniniu mastu.

    Europos planuose numatyta, kad EDITO taps pilnai veikiančia, plačiai naudojama sistema iki 2030 metų. Tikimasi, jog ji bus naudinga ne tik mokslui ar aplinkosaugai, bet ir jūrų saugumui, kai tikslūs ir greiti duomenys gali padėti anksčiau pastebėti rizikas bei efektyviau valdyti incidentus.

  • Portugalija per 5 metus pritraukė 725 superturtinguosius: kas juos vilioja ir kuo rizikuoja?

    Portugalija per 5 metus pritraukė 725 superturtinguosius: kas juos vilioja ir kuo rizikuoja?

    Portugalija per pastaruosius penkerius metus reikšmingai padidino itin turtingų gyventojų skaičių: skaičiuojama, kad šalį pasirinko dar 725 asmenys, kurių grynoji vertė siekia bent 25 mln. eurų. Nekilnojamojo turto investicijos, tarptautinio kapitalo judėjimas ir gyvenimo kokybė tapo pagrindiniais traukos veiksniais.

    Tokių gyventojų grupė dažnai vadinama itin didelės grynosios vertės asmenimis, o jų skaičiaus šuolis Portugalijoje per penkerius metus priartėjo prie 50 proc. Vertinimai rodo, kad 2021 metais šalyje jų buvo 1 462, o 2026 metais šis skaičius gali siekti 2 187.

    Mokesčių režimai pasikeitė, bet trauka liko

    Portugalijos patrauklumą ilgą laiką stiprino skatinamosios priemonės, tarp jų ir vadinamoji auksinė viza bei ne nuolatinių rezidentų mokestinis režimas. Nors abi kryptys pastaraisiais metais buvo apribotos, rinka, anot turto valdytojų, neatsitraukė taip smarkiai, kaip buvo prognozuota.

    Ne nuolatinių rezidentų režimas, pradėtas 2009 metais, dešimtmečiui suteikdavo palankesnį apmokestinimą siekiant pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus ir užsienio pensininkus. Dabar jis taikomas tik daliai mokslinių ir aukštos kvalifikacijos veiklų, o nekilnojamojo turto įsigijimas nebeužtikrina auksinės vizos kelio.

    Nauji turtai gimė po pandemijos

    Vietos privataus bankininkystės atstovai pabrėžia, kad itin turtingi gyventojai Portugalijoje nėra vien užsieniečiai. Reikšmingą dalį sudaro vietos verslininkai, ypač pramonės ir paslaugų sektoriuose, kurių kapitalas išaugo po įmonių pardavimų ar dalies akcijų perleidimo.

    „Tokio lygio turto savininkams svarbiausia tampa turto apsauga, mokestinis planavimas ir paveldėjimo sprendimai“, – sakė Portugalijos finansų institucijos Banco Carregosa privataus bankininkystės vadovė Helena Seruca.

    Anot jos, po COVID-19 laikotarpio ypač išryškėjo naujų turtų kūrimas per įmonių sandorius, kai į Portugalijos bendroves aktyviau ėjo privataus kapitalo fondai. Tokie sandoriai daliai verslininkų suteikė dideles grynųjų pinigų sumas, kurios greitai pakeičia žmogaus statusą turtingiausiųjų sąrašuose.

    Prabangaus NT kainos ir užsieniečių banga

    Portugalijos prabangaus būsto rinka toliau traukia užsienio pirkėjus, ypač Lisabonoje, Porto regione, Kaskaiše, Komportoje ir Algarvėje. Rinkos dalyviai nurodo, kad aukštos klasės būstų pradinis segmentas siejamas su maždaug 6 500 eurų už kvadratinį metrą lygiu, o prabangos segmentas dažnai artėja prie 11 000 eurų už kvadratinį metrą.

    Skirtinguose segmentuose pirkėjų struktūra skiriasi: aukštos klasės pradiniame lygyje dominuoja vietiniai, tačiau prabangos ir itin prabangos sandoriuose užsieniečių dalis vertinama kaip didesnė. Tarp dažniausiai minimų pirkėjų grupių išlieka Šiaurės Amerikos ir Brazilijos gyventojai, o pastaruoju metu aktyviau matomi ir Artimųjų Rytų investuotojai.

    Didelę įtaką daro ir gyvenimo būdo motyvai: Portugalija siejama su saugumu, klimatu, tarptautiniu pasiekiamumu ir galimybe turėti antrą būstą. Turto valdytojai atkreipia dėmesį, kad dalis pirkėjų atvyksta trumpoms viešnagėms, o vėliau sprendžia įsitvirtinti ilgesniam laikui.

    „Branded residences“ ir pasiūlos riba

    Augančiu segmentu laikomi vadinamieji „branded residences“ projektai, kai būstas siejamas su prabangiu viešbučio prekės ženklu ir siūlo viešbučio paslaugas. Šis modelis patrauklus pirkėjams, kurie dažnai keliauja ir nori, kad turtą būtų galima lengvai administruoti, o išvykus jis galėtų būti valdomas nuomos ar paslaugų operatoriaus.

    Kartu rinkoje vis dažniau akcentuojama pasiūlos problema: itin turtingi pirkėjai ieško specifinės architektūros, didelių sklypų ir išskirtinių vietų, tačiau Portugalijos geografija ir ribota aukščiausios klasės pasiūla gali riboti augimo tempą. Vis dėlto prognozės rodo, kad itin turtingų gyventojų skaičius šalyje gali toliau didėti ir iki 2031 metų pasiekti apie 2 452.

    Bendras Europos kontekstas šiai tendencijai palankus: turtingiausiųjų migraciją skatina geopolitinis neapibrėžtumas, noras diversifikuoti turtą ir gyvenimo planus keliuose regionuose. Portugalija išlieka viena aiškių krypčių tiems, kurie ieško stabilumo euro zonoje ir nori investuoti į aukščiausios klasės nekilnojamąjį turtą.

  • Japonų vėsinantys kaklaraiščiai ir kinų „facekini“: kaip pasaulis gelbėjasi nuo kaitros

    Japonų vėsinantys kaklaraiščiai ir kinų „facekini“: kaip pasaulis gelbėjasi nuo kaitros

    Karščių banga keičia įpročius

    Dažnėjant karščio bangoms visame pasaulyje, vis daugiau žmonių ieško ne kondicionierių, o kasdienių, greitai pritaikomų būdų atvėsti. Dalis jų Europoje atrodo neįprastai, tačiau daug kur Azijoje, Afrikoje ar Amerikoje tokios priemonės naudojamos dešimtmečius.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausią riziką kelia ne vien aukšta temperatūra, bet ir didelė drėgmė, prastai vėdinamos patalpos bei perkaitimas miestuose. Dėl to ypač svarbu ne tik gerti vandenį, bet ir mažinti šilumos apkrovą kūnui.

    Japonijos triukai: vėsinti kaklą ir pulsą

    Japonijoje vasarą paplito vėsinantys kaklaraiščiai ir kaklo audiniai su gelio įdėklais ar mažais šaltų paketų moduliais. Jie veikia paprastai: vėsinant kaklą, riešus ar pažastis, atvėsinamas kraujas paviršinėse kraujagyslėse, todėl sumažėja bendras karščio pojūtis.

    Kasdienybėje dažnai matomi ir ant kaklo nešiojami šalčio žiedai bei lengvi drėkinami rankšluosčiai, periodiškai sudrėkinami vandeniu. Tokie sprendimai remiasi garavimo principu: vandeniui garuojant, šiluma „paimama“ iš odos ir aplinkos.

    Dar vienas tradicinis variantas yra tenugui, plonas medvilninis rankšluostėlis, kurį žmonės slepia po apykakle ar po kepure. Jis sugeria prakaitą ir, sudrėkintas, padeda vėsinti odą be papildomų prietaisų.

    Kinija ir saulė: nuo „facekini“ iki UPF kaukių

    Kinijoje kaip apsauga nuo ultravioletinių spindulių išpopuliarėjo vadinamasis „facekini“ – elastingas gobtuvas, paliekantis atviras tik akis, nosį ir burną. Iš pradžių jis buvo labiausiai siejamas su pajūriu ir maudynėmis, kai norima išvengti intensyvios saulės.

    Pastaraisiais metais paplito ir kasdienės lengvos UV apsaugos kaukės iš kvėpuojančių funkcinių medžiagų, neretai pažymėtos UPF 50+ reitingu. Jos atliepia ne tik klimatą, bet ir kultūrinius odos priežiūros bei išvaizdos standartus, todėl dėvimos miestuose, kelionėse ar važiuojant dviračiu.

    Prie saulės apsaugos dažnai derinamos ir plačiabrylės skrybėlės bei lengvi audiniai, kuriuos galima drėkinti. Toks derinys vienu metu mažina tiesioginių spindulių poveikį ir padeda kūnui vėsintis garuojant vandeniui.

    Architektūra ir senosios technologijos: vėsa be elektros

    Daugelis karštų regionų remiasi trimis universaliais principais: šešėliu, oro judėjimu ir šilumine mase. Storos molio ar akmens sienos lėtai įkaista ir lėtai atiduoda šilumą, todėl patalpose temperatūra svyruoja mažiau.

    Pietvakarių JAV tradiciniai molio ir akmens statiniai su mažesniais langais bei išsikišusiais stogais padeda sumažinti saulės kaitrą. Meksikoje ir kitose karštose vietovėse vidiniai kiemai dažnai tampa natūraliais vėsesniais taškais, o dienos ritmą papildo poilsis per didžiausią kaitrą.

    Egipte ir kituose regionuose žinomi vėjo gaudytojai, nukreipiantys vėsesnį orą į pastatus, taip pat praktika kabinti drėgną audinį lange. Pro drėgną audinį tekantis oras atvėsta, nes garavimui reikalinga energija paimama iš aplinkos šilumos.

    Karščių valdymas vis dažniau tampa ne vien komforto, bet ir sveikatos klausimu, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, mažiems vaikams bei sergantiems lėtinėmis ligomis. Pasaulio patirtys rodo, kad paprastos, fiziologija ir fizika paremtos priemonės gali būti veiksmingos, jei taikomos laiku ir nuosekliai.

  • Nyderlandai šią vasarą siūlo neribotas keliones traukiniais už 49 eurus per mėnesį

    Nyderlandai šią vasarą siūlo neribotas keliones traukiniais už 49 eurus per mėnesį

    Nyderlanduose šią vasarą pristatytas pigus traukinių abonementas, leidžiantis keliauti beveik po visą šalį už 49 eurus per mėnesį. Pasiūlymas taikomas kelionėms ne piko metu, taip pat savaitgaliais ir per valstybines šventes.

    Abonementą „NS Flex Dal Vrij“ pradėjo nacionalinis vežėjas „Nederlandse Spoorwegen“ (NS) kartu su valstybės institucijomis. Skelbiama, kad jis parduodamas ribotam laikui ir galioja iki dviejų mėnesių, o įprastai panašus mėnesio planas kainuotų apie 128 eurus.

    „Kiekvienas, įsigijęs abonementą iki birželio 30 dienos, galės neribotai keliauti traukiniu už piko ribų“, – teigė NS atstovai.

    Kaip veikia abonementas

    Abonementas galioja darbo dienomis nuo 9.00 iki 16.00 valandos ir nuo 18.30 iki 6.30 valandos. Savaitgaliais neribotos kelionės numatytos nuo penktadienio 18.30 valandos iki pirmadienio 4.00 valandos.

    Juo galima naudotis NS ir kitų šalies vežėjų traukiniuose vietiniais maršrutais, tačiau tarptautinių reisų taisyklės gali skirtis. Planuojant kelionę svarbu pasitikrinti, ar konkretus bilietas galioja maršrutams, kuriuos aptarnauja tarptautiniai operatoriai, pavyzdžiui, „Eurostar“.

    Nyderlandų geležinkelių tinklas apima apie 400 stočių, o didžiuosiuose mazguose, tokiuose kaip Amsterdamas ar Utrechtas, keliautojai dažnai randa patogumų, būdingų šiuolaikiniam viešajam transportui. Dėl tankaus tvarkaraščio šalį lengva tyrinėti dienos išvykomis, o atvykus į miestą patogu tęsti kelionę tramvajumi, metro ar autobusu už įprastą kainą.

    Kodėl tai svarbu keliautojams

    Toks modelis atliepia vis labiau Europoje pastebimą lėtesnio keliavimo kryptį, kai turistai renkasi ilgiau apsistoti vienoje šalyje ir ją pažinti neskubant. Traukiniai šioje strategijoje dažnai laikomi praktišku pasirinkimu: jie leidžia pasiekti centrines miestų dalis ir mažina priklausomybę nuo nuomojamo automobilio.

    Nyderlanduose galima suplanuoti maršrutus nuo šiaurinio Groningeno iki pietinio Mastrichto ar nuo pajūrio Den Helderio iki Zelandijos regiono. Keliautojai dažnai išnaudoja traukinių tinklą lankydami istorinius miestus ir mažesnes stotis, kurios tampa kelionės tikslais ne tik dėl patogaus susisiekimo, bet ir dėl architektūros.

    Kur dar Europoje ieškoti pigių traukinių

    Nyderlandų pasiūlymas nėra vienintelis: Europoje daugėja sezoninių nuolaidų ir abonementų, skatinančių keliauti bėgiais. Vokietijoje „Deutsche Bahn“ periodiškai siūlo riboto kiekio ar paskutinės minutės bilietus, o Ispanijoje „Renfe“ turi turistams skirtus kelionių planus, pritaikytus ne rezidentams.

    Jungtinėje Karalystėje keliautojai dažnai renkasi „BritRail“ pasus, leidžiančius per pasirinktą laiką lanksčiai keliauti Nacionalinio geležinkelio tinklu. Palyginant skirtingus variantus verta įvertinti, ar jūsų kelionės planas labiau atitinka neribotų važiavimų principą, ar pigiausią kainą duoda iš anksto perkami konkretūs bilietai.