Category: Finansai

  • „Cerebras“ meta iššūkį „Nvidia“: Europoje žada 200 MW DI centrų iki 2027 metų

    „Cerebras“ meta iššūkį „Nvidia“: Europoje žada 200 MW DI centrų iki 2027 metų

    JAV dirbtinio intelekto lustų kūrėja „Cerebras“ paskelbė spartinanti plėtrą Europoje ir iki 2026 metų pabaigos ketinanti įjungti pirmąją duomenų centro pajėgumų dalį. Toliau bendrovė planuoja greitą augimą Prancūzijoje ir Šiaurės šalyse, siekdama patenkinti didėjančią vietinės DI infrastruktūros paklausą.

    Įmonė teigia, kad Europos verslui, mokslo institucijoms ir valdžios sektoriui vis svarbiau turėti arčiau esančius, mažos delsos skaičiavimo išteklius. Kartu ryškėja noras mažinti priklausomybę nuo pajėgumų, kurie iki šiol labiau koncentruoti JAV ir Azijoje.

    200 MW iki 2027 metų

    „Cerebras“ tikslas iki 2027 metų pabaigos Europoje sukurti duomenų centrų tinklą, kurio bendra elektros galia siektų 200 MW. Būtent elektros galios rodiklis šiandien dažnai laikomas esminiu DI duomenų centrų masto matu, nes energijos tiekimas ir tinklų pralaidumas tampa vienu didžiausių plėtros stabdžių.

    Palyginimui, tradiciniai įmonių duomenų centrai neretai naudoja nuo 1 iki 20 MW, o vadinamieji hiperskalės objektai gali siekti 100 MW ar daugiau. Dideli generatyviojo DI ir agentinių sistemų krūviai didina ne tik lustų, bet ir elektros, aušinimo bei tinklų infrastruktūros poreikį.

    Plėtra ir partnerystės

    Dalį planuojamų pajėgumų „Cerebras“ sieja su jau turima partneryste, pagal kurią infrastruktūra gali būti naudojama „OpenAI“ darbams. Bendrovės vadovas Andrew Feldmanas Paryžiuje vykusio RAISE renginio metu pabrėžė, kad Europos paklausa auga itin sparčiai, o investicijų mastas siekia kelis milijardus eurų.

    „Tai milžiniškos plėtros, o paklausa Europoje auga greičiau, nei spėjame ją vytis“, – sakė Andrew Feldmanas.

    Rinka kaista: inferencija ir suverenitetas

    Įkurta 2015 metais, „Cerebras“ daug dėmesio skiria lustams, skirtiems DI inferencijai, tai yra momentiniams modelių atsakymams į vartotojų užklausas. Pastaruoju metu būtent inferencijos apimtys sparčiausiai auga, nes DI įrankiai įmonėse pereina nuo eksperimentų prie kasdienio naudojimo, o vis daugiau užduočių atlieka agentai, galintys veikti autonomiškai.

    Ši konkurencinė kova vyksta aplinkoje, kur „Nvidia“ teigia, kad jos technologija naudojama daugiau nei 90 proc. Europoje skelbiamų DI infrastruktūros projektų. Tuo pat metu ES vis griežčiau akcentuoja duomenų suverenumą ir reguliavimą, o tai skatina rinktis Europoje veikiančius pajėgumus ir mažinti delsą, ypač jautriuose sektoriuose, pavyzdžiui, finansų, sveikatos ar viešajame.

    Investuotojų apetitas DI infrastruktūrai išlieka didelis: „Cerebras“ mini sėkmingą akcijų platinimą JAV, kurio metu pritraukta apie 5,1 mlrd. eurų. Bendrovė tikisi, kad europiniai pajėgumai suteiks klientams greitesnę prieigą prie skaičiavimo išteklių ir alternatyvą dominuojantiems tiekėjams, o konkurencija dėl energijos, lustų ir lokalių centrų tik intensyvės.

  • „Volkswagen“ prie bedugnės: kalbama apie 100 000 darbo vietų ir gamyklų uždarymą Vokietijoje

    „Volkswagen“ prie bedugnės: kalbama apie 100 000 darbo vietų ir gamyklų uždarymą Vokietijoje

    Europos automobilių milžinė „Volkswagen“ ketvirtadienį pradeda vienas svarbiausių pastarųjų metų derybų: vadovybė su stebėtojų taryba aptaria galimą didžiausią restruktūrizaciją koncerno istorijoje. Darbuotojų atstovai tuo pat metu rengia protestus prie gamyklų Vokietijoje, siekdami užkirsti kelią masinėms atleidimų bangoms.

    Žiniasklaidoje skelbiama, kad svarstomi planai galėtų apimti iki 100 000 darbo vietų mažinimą visame pasaulyje, tai sudarytų maždaug 16 proc. koncerno darbuotojų. Taip pat minima kelių gamyklų Vokietijoje uždarymo arba palaipsnio veiklos nutraukimo galimybė, įskaitant ir „Audi“ padalinio objektus.

    Šie ketinimai reikštų posūkį po ankstesnių susitarimų su profsąjungomis, kai iki dešimtmečio pabaigos buvo siekta išvengti gamyklų uždarymų Vokietijoje. Tačiau koncernas jau yra įsipareigojęs iki 2030 metų mažinti apie 50 000 darbo vietų šalyje, iš jų 35 000 pagrindiniame „Volkswagen“ prekės ženkle.

    Kas stumia į naują etapą?

    „Volkswagen“ spaudžia keli veiksniai vienu metu. Pirmiausia, elektros automobilių versle maržos išlieka mažesnės nei tikėtasi, o investicijų poreikis į baterijas, programinę įrangą ir gamybos pertvarką nemažėja.

    Kita kryptis yra Kinija, didžiausia pasaulio automobilių rinka, kur vietos gamintojai agresyviai konkuruoja kainomis ir technologijomis. Dėl to Vokietijos gamintojai, tarp jų ir „Volkswagen“, praranda dalį pardavimų ir turi peržiūrėti modelių portfelį bei kaštų struktūrą.

    Trečias smūgis yra prekybos politika: aukštesni importo tarifai automobiliams ir jų dalims JAV, koncerno vertinimu, gali kainuoti apie 5 mlrd. eurų per metus. Ypač pažeidžiami „Audi“ ir „Porsche“, nes šie prekių ženklai neturi gamyklų JAV ir labiau priklauso nuo importo.

    Kokie sprendimai svarstomi?

    Kol kas mažai tikėtina, kad stebėtojų taryba priims galutinį sprendimą iš karto, tačiau posėdis gali tapti ilgų derybų startu. Vokietijos žiniasklaida mini scenarijų, pagal kurį būtų svarstoma uždaryti arba iš esmės perorganizuoti kelias gamyklas, tarp jų Hanoverio, Emdeno ir Zvikau objektus, taip pat „Audi“ gamyklą Nekarsulme.

    Alternatyva visiškam uždarymui galėtų būti gamybos perkėlimas ir naujų modelių priskyrimo stabdymas atskiroms gamykloms, taip palaipsniui mažinant apimtis. Taip pat aptariama galimybė dalį menkiau apkrautų objektų pritaikyti kitai pramonei, įskaitant gynybos sektoriaus gamybos plėtrą, jei atsirastų partnerių ir politinis palaikymas.

    Be gamyklų klausimo, vadovybė vertina ir koncerno struktūros supaprastinimą. Tarp galimų variantų minimas pagrindinio „Volkswagen“ prekės ženklo ir komponentų verslo atskyrimas ar pertvarkymas, kad būtų mažiau dubliavimosi ir greitesnis sprendimų priėmimas.

    Kodėl sprendimus bus sunku prastumti?

    „Volkswagen“ valdymo modelis reiškia, kad darbuotojų atstovai stebėtojų taryboje turi didelę įtaką, todėl masiniai atleidimai ir gamyklų uždarymai gali susidurti su stipriu pasipriešinimu. Situaciją komplikuoja ir Žemutinės Saksonijos žemės dalis akcijų struktūroje, suteikianti galimybę blokuoti strategiškai svarbius sprendimus.

    Profesinės sąjungos jau signalizuoja, kad nesutiks su scenarijais, kurie reikštų staigų pramonės darbo vietų naikinimą.

    „Jei tokie planai taptų realybe, mes juos stabdytume visomis išgalėmis“, – sakė IG Metall vadovė Christiane Benner.

    Koncerno vadovas Oliveris Blume argumentuoja, kad be griežtesnės kaštų kontrolės ir investicijų disciplinos „Volkswagen“ rizikuoja prarasti konkurencingumą. Jo teigimu, ankstesnis dešimtmečių verslo modelis nebeatitinka rinkos realijų, o efektyvumo kartelę kelia tiek Kinijos gamintojai, tiek naujos gamyklos Europoje.

    Kaip baigsis derybos, priklausys ne tik nuo skaičių lentelėse, bet ir nuo politinių sprendimų dėl pramonės konkurencingumo, prekybos barjerų ir transformacijos į elektromobilumą tempo. Šių derybų rezultatas gali nulemti, kaip atrodys didžiausio Europos automobilių koncerno gamyba ir darbo rinka artimiausią dešimtmetį.

  • Skaitmeninis euras žengė į lemiamą etapą: spręs mokesčius ir bankų kompensacijas

    Skaitmeninis euras žengė į lemiamą etapą: spręs mokesčius ir bankų kompensacijas

    Europos Parlamentas Strasbūre patvirtino savo derybinę poziciją dėl skaitmeninio euro, todėl prasideda galutinė derybų su ES valstybių narių vyriausybėmis fazė. Šiame etape bus sprendžiama, kaip praktiškai veiks naujo tipo atsiskaitymų priemonė ir kokios taisyklės užtikrins jos veikimą visoje euro zonoje.

    Skaitmeninis euras būtų elektroninė centrinio banko pinigų forma, kurią leistų ir garantuotų Europos Centrinis Bankas. Jis būtų kuriamas kaip grynųjų papildymas, o ne jų pakaitalas, kad žmonės galėtų atsiskaityti ir tuo atveju, kai kortelės ar kitos sistemos neveikia.

    Gyventojai skaitmeninį eurą galėtų laikyti specialioje skaitmeninėje piniginėje, tačiau numatoma, kad bus taikoma laikymo riba. Tokia riba būtų skirta tam, kad didelės lėšų sumos masiškai nepasitrauktų iš komercinių bankų indėlių į centrinio banko pinigus.

    Planuojama, kad sistema leistų atsiskaityti tiek internetu, tiek neprisijungus prie interneto, o privatumas būtų vienas esminių principų. Europos Centrinis Bankas teigia sieksiantis modelio, kuriame jis negalėtų tiesiogiai identifikuoti vartotojų pagal jų mokėjimų duomenis.

    Techninę infrastruktūrą kurtų Europos Centrinis Bankas, tačiau paslaugas žmonėms teiktų komerciniai bankai ir mokėjimo paslaugų teikėjai. Tai reikštų, kad kasdienė klientų aptarnavimo našta liktų rinkos dalyviams, o centrinis bankas užtikrintų sistemos patikimumą.

    Lemiausia vieta: kompensacijų modelis

    Derybose jautriausias klausimas vadinamas kompensacijų modeliu, tai yra kas ir kaip bus apmokama už skaitmeninio euro paslaugų teikimą. Praktikoje teks sutarti, kurioms finansų įstaigoms priklausys kompensacijos, kokio dydžio jos bus ir iš kokio mechanizmo jos bus finansuojamos.

    Kitas svarbus ginčas susijęs su mokesčių pasidalijimu visoje mokėjimo grandinėje. Tikimasi, kad prekybininkams mokesčiai už atsiskaitymus galėtų būti mažesni nei dabar mokant kortelėmis, tačiau būtent čia susikerta bankų, mokėjimo įstaigų ir prekybos interesai.

    Kada realiai galėtų startuoti?

    Didžiausio intensyvumo derybos prognozuojamos rudenį, o galutinis politinis pritarimas, jei pavyks susitarti, būtų siekiamas iki metų pabaigos. Po to sektų techninis įgyvendinimas ir bandymų etapas, kuris turėtų parodyti, ar sprendimas veikia masteliu, tinkamu visai euro zonai.

    Pagal šiuo metu aptariamus planus, bandomoji programa galėtų startuoti 2027 metais, o skaitmeninis euras mažmeniniais atsiskaitymais galėtų tapti prieinamas nuo 2029 metų. ES institucijos skaitmeninį eurą taip pat sieja su strateginiu tikslu mažinti priklausomybę nuo ne europinių mokėjimų tinklų ir didinti atsiskaitymų atsparumą krizėms.

  • Gynybos Pasaulio bankas? NATO šalių idėja žada 120 mlrd. eurų, bet trūksta sunkiasvorių

    Gynybos Pasaulio bankas? NATO šalių idėja žada 120 mlrd. eurų, bet trūksta sunkiasvorių

    Devynios NATO ir partnerės šalys susitarė kurti naują daugiašalę finansų instituciją, skirtą Vakarų gynybos stiprinimui, tačiau didžiųjų Europos ekonomikų atsargumas kelia klausimą, kiek realios galios ji turės. Iniciatyva pristatyta kaip bandymas užpildyti spragą tarp augančių gynybos planų ir praktinio jų finansavimo.

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney per NATO viršūnių susitikimą Ankaroje paskelbė, kad steigėjomis tampa Kanada, Albanija, Belgija, Graikija, Latvija, Liuksemburgas, Rumunija, Turkija ir Ukraina. Šios valstybės iki planuojamo starto 2027 metais turės parengti banko veiklos taisykles, kapitalo struktūrą ir skolinimo principus.

    Numatoma, kad institucija vadinsis Defence, Security and Resilience Bank ir bus įsikūrusi Kanadoje, o europinis centras planuojamas Liuksemburge. Idėja kilo 2024 metais, kai ją pasiūlė buvusių NATO patarėjų, aukšto rango kariškių ir bankininkų grupė, argumentuodama, jog gynybos pramonei reikia ilgalaikio ir pigesnio kapitalo.

    Pigesnis finansavimas brangiam persiginklavimui

    Projektas sutampa su NATO diskusijomis dėl ilgalaikio gynybos finansavimo didinimo, nes didesni biudžetai savaime neišsprendžia tiekimo grandinių problemų. Net ir plečiantis užsakymams, ypač mažesniems tiekėjams bei vidutinėms įmonėms sudėtinga gauti palankias paskolas, o dalis komercinių bankų gynybos sektorių vis dar vertina kaip jautresnį reputaciniu požiūriu.

    Kuriamas bankas siektų veikti pagal vystymo bankų logiką: sujungus narių kapitalą ir siekiant aukščiausio kredito reitingo, institucija galėtų pigiau skolintis tarptautinėse rinkose. Šias sąlygas planuojama perkelti į paskolas ir garantijas, taip mažinant gynybos projektų finansavimo kainą.

    Skelbiama, kad tikslas būtų mobilizuoti iki maždaug 120 mlrd. eurų gynybos projektams, įskaitant gamybos pajėgumų plėtrą ir atsargų didinimą. Prie iniciatyvos paramos jau prisideda ir dalis didžiųjų komercinių bankų, kurie mato galimybę dalintis rizika per garantijų mechanizmus.

    Didžiųjų Europos valstybių pauzė

    Didžiausias klausimas kol kas lieka steigėjų sudėtis: tarp pasirašiusiųjų nėra didžiųjų Europos karinių ir ekonominių sunkiasvorių, o iš G7 prisijungė tik Kanada. Analitikų vertinimu, tai gali riboti banko kapitalo bazę ir jo galimybes sparčiai užauginti skolinimo apimtis.

    „Tai pradžia, tačiau akivaizdu, kad iniciatoriai tikėjosi didesnių Europos žaidėjų paramos“, – sakė Royal United Services Institute analitikas Linus Terhorst.

    Vokietija diskusijose dalyvauja stebėtojos teisėmis, o Kanada nurodo, kad pokalbiai su potencialiais partneriais tęsiasi, tarp jų minima ir Pietų Korėja. Vis dėlto praktinis banko svoris priklausys nuo to, ar prie jo prisijungs daugiau kapitalo galinčių įnešti šalių, ir ar bus suderintos taisyklės su kitais gynybos finansavimo instrumentais.

    Konkurencija ar papildymas?

    Vienas iš veiksnių, kodėl dalis didžiųjų valstybių neskuba, yra lygiagrečios iniciatyvos. Jungtinė Karalystė kartu su Nyderlandais, Suomija ir Lenkija vysto atskirą Multilateral Defence Mechanism projektą, orientuotą labiau į bendrus pirkimus ir atsargų kaupimą, o ne į klasikinį bankinį skolinimą.

    „Daugiašalis gynybos mechanizmas leis mums bendrai pirkti ir kaupti įrangą už balanso ribų, užtikrinant geresnę vertę mokesčių mokėtojams“, – sakė Jungtinės Karalystės iždo kanclerė Rachel Reeves.

    Londonas viešai pabrėžia, kad abi schemos gali veikti greta, o Kanados siūlomas bankas galėtų tapti svarbiu kanalu mažesnėms tiekimo grandinės įmonėms. Tačiau kol kas neaišku, ar besidauginančios struktūros nesukels fragmentacijos ir ar valstybės pasirinks vieną kelią, ar bandys derinti kelis finansavimo modelius vienu metu.

    Jeigu bankui pavyktų įsitvirtinti, jis galėtų tapti papildomu ramsčiu šalia nacionalinių biudžetų, suteikdamas ilgesnio termino paskolas ir garantijas, kurios ypač svarbios plėtojant gamybą ir didinant pajėgumus. Tačiau galutinį rezultatą lems ne tik politinė valia, bet ir tai, ar prie iniciatyvos prisijungs didžiausios Europos ekonomikos, galinčios suteikti jai realų mastą.

  • Haalandas nustebino: 2016 metų repo klipas sprogo „YouTube“ ir jau skamba kaip čempionato himnas

    Haalandas nustebino: 2016 metų repo klipas sprogo „YouTube“ ir jau skamba kaip čempionato himnas

    Norvegijos futbolo žvaigždė Erlingas Haalandas pasaulio čempionate dėmesį traukia ne tik įvarčiais, bet ir netikėta istorija iš paauglystės. Į viešumą vėl iškilo 2016 metais įrašyta repo daina, kuri per kelias dienas tapo socialinių tinklų fenomenu.

    Kūrinys „Kygo jo“ buvo įrašytas, kai Haalandui buvo 15 metų, kartu su bendraamžiais iš Norvegijos jaunimo rinktinės Eriku Botheimu ir Eriku Tobiasu Sandbergu. Trijulė tuo metu pasivadino „Flow Kingz“, o Haalandas klipe pasirodo su sceniniu vardu Lyng.

    Naminio stiliaus vaizdo įraše jaunas futbolininkas repuoja kasdienėse situacijose, o pati estetika primena tuometinę paauglių „Youtube“ kultūrą. Šis paprastumas, anot gerbėjų, ir tapo viena priežasčių, kodėl senas klipas šiandien atrodo taip lengvai dalijamas ir suprantamas.

    Šiuo metu vaizdo įrašas „YouTube“ jau perkopė 21 milijoną peržiūrų ribą, o ištraukos masiškai plinta „TikTok“ ir kituose kanaluose. Komentaruose kartojasi mintis, kad daina galėtų tapti neoficialiu stadiono hitu, ypač jei Norvegijai pavyktų žengti dar toliau čempionate.

    Teksto eilutės vėl tapo aktualios

    Dalis dainos populiarumo siejama su humoristinėmis, saviironiškomis eilutėmis apie kasdienius pirkinius, maistą ir keliones. Gerbėjai išskiria, kad tai kontrastuoja su įprastu sportininkų įvaizdžiu ir kuria žmogišką, neperdėtai surežisuotą pasakojimą.

    „To stadione trūko: daina, kuri skamba paprastai, bet limpa iškart“, – rašė vienas komentatorius po klipu.

    Viral efektą dar labiau sustiprino tai, kad norvegų didžėjus Kygo pateikė naują, šokių muzikai pritaikytą kūrinio versiją, kuri taip pat pradėjo sparčiai rinkti perklausas srautinio klausymo platformose. Tokie perdirbiniai dažnai atgaivina senus įrašus, nes algoritmai iškart pagauna augantį susidomėjimą ir siūlo dainą platesnei auditorijai.

    Futbolas ir muzika susilieja

    Pastaraisiais metais sporto renginiai vis dažniau tampa ir muzikos sklaidos varikliu, o tribūnų dainos neretai gimsta būtent internete. Pasaulio čempionatai ypač palankūs tokiems reiškiniams, nes vienoje vietoje susikerta skirtingų šalių fanų kultūros, memai ir trumpų vaizdo įrašų tendencijos.

    Norvegija šiame čempionate jau pasiekė istorinių aukštumų, o Haalandas išlieka vienu ryškiausių turnyro veidų. Artėjant svarbiausioms rungtynėms, gerbėjai vis garsiau svarsto, ar „Kygo jo“ taps daina, kuri bus grojama stadionuose po pergalių.

  • „ABB“ ir „Schneider Electric“ vadovai įspėja: Europos nepriklausomybę nulems energija

    „ABB“ ir „Schneider Electric“ vadovai įspėja: Europos nepriklausomybę nulems energija

    Europos strateginė nepriklausomybė vis dažniau siejama ne tik su gynyba ar technologijomis, bet ir su energija. Pramonės lyderiai pabrėžia, kad Rusijos karas Ukrainoje atskleidė, kaip stipriai Europos ekonomika ir saugumas priklauso nuo importuojamų išteklių.

    Įtampas sustiprinę konfliktai Artimuosiuose Rytuose, anot jų, dar kartą priminė, jog krizės dažnai sprendžiamos laikinais sprendimais. Tačiau vien išgyventi nepakanka, nes ilgalaikės priklausomybės išlieka, o kainų šuoliai ir tiekimo rizikos kartojasi.

    Dešimties Europoje įsikūrusių bendrovių vadovai, tarp jų „ABB“, „Alfa Laval“, „Danfoss“, „ROCKWOOL“, „Saint-Gobain“, „Schneider Electric“, „Signify“, „SSAB“ ir „VELUX Group“, teigia, kad kelias į mažesnį pažeidžiamumą prasideda nuo efektyvumo, elektrifikacijos ir vietinės švarios energijos plėtros. Jų vertinimu, Europa turėtų daugiau energijos pasigaminti pati, o pastatuose ir pramonėje mažinti švaistymą.

    „Konkurencingumas ir dekarbonizacija nėra pasirinkimas vienas prieš kitą, jie gali stiprinti vienas kitą“, – sakė bendrovių vadovai bendrame komentare.

    Verslo atstovai ginčija naratyvą, kad klimato politika esą mažina konkurencingumą. Jie akcentuoja, kad energijos efektyvumas per pastaruosius dešimtmečius jau leido mažinti bendrą energijos vartojimą, nors ekonomika augo, o didesnis produktyvumas energijos atžvilgiu tiesiogiai mažina sąnaudas.

    Jų teigimu, didžiausia Europos silpnybė nėra pati dekarbonizacija, o uždelstos investicijos, priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro ir neefektyvus energijos vartojimas. Sprendimas, jų manymu, veikia tik tada, kai priemonės derinamos: pirmiausia mažinamas energijos poreikis, tuomet paklausa perkeliama į elektrą, o elektra gaminama iš vietinių mažai taršių šaltinių.

    Šio požiūrio esmė yra paprasta: kuo mažiau importuojamų dujų, naftos ar anglies reikia ekonomikai, tuo mažesnė geopolitinė priklausomybė ir tuo stabilesnė kainų dinamika verslui bei gyventojams. Dėl to pramonė ragina Europos institucijas pereiti nuo strategijų prie įgyvendinimo, užtikrinant aiškias taisykles ir ilgalaikį nuspėjamumą.

    Vadovai taip pat akcentuoja ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos vaidmenį finansuojant pramonės transformaciją. Jų nuomone, dalis lėšų turėtų sparčiau pasiekti projektus, kurie mažina taršą ir didina efektyvumą, pavyzdžiui, elektrifikuotus pramonės procesus ar mažai taršias medžiagų gamybos technologijas.

    Didelis dėmesys skiriamas ir pastatų sektoriui, nes renovacija, šildymo elektrifikacija bei modernesni energijos valdymo sprendimai yra vienas greičiausių būdų mažinti energijos sąskaitas ir priklausomybę nuo importo. Verslas pabrėžia, kad kiekvienas atnaujintas būstas ir modernizuotas tinklas didina atsparumą, tačiau tam reikia greitesnių leidimų, tinklo plėtros ir aiškių 2040 metų tikslų.

    Pramonės lyderiai primena, kad kapitalo investicijų sprendimai daromi šiandien ir lemia konkurencingumą dešimtmečiams. Todėl, jų vertinimu, svarbiausia politinė užduotis yra sukurti stabilų reguliavimą, kuris sumažintų riziką investuotojams ir leistų sparčiau įgyvendinti elektrifikacijos bei efektyvumo projektus visoje Europos Sąjungoje.

  • Italija išsiunčia du Rusijos karinius atašė: įtariamas šnipinėjimas ir grasinimas atsaku

    Italija išsiunčia du Rusijos karinius atašė: įtariamas šnipinėjimas ir grasinimas atsaku

    Italija nurodė iš šalies išvykti dviem Rusijos ambasados kariniams atašė, kuriuos prokurorai sieja su šnipinėjimo veikla. Užsienio reikalų ministras Antonio Tajani pareiškė, kad tai esą „rimti ir nepriimtini kišimosi veiksmai“, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui.

    Pasak ministro, du Rusijos diplomatai turi palikti Italiją per tris dienas. Jis viešai įvardijo išsiunčiamus asmenis ir pabrėžė, kad sprendimas priimtas po Romos prokuratūros atlikto tyrimo ir surinktos medžiagos.

    Šis žingsnis žengtas praėjus dviem dienoms po to, kai policija pranešė sulaikiusi du buvusius Italijos žvalgybos pareigūnus. Vietos žiniasklaida skelbė, kad jie galėjo perduoti Rusijai informaciją apie karinę paramą Ukrainai ir kitus su gynyba susijusius duomenis.

    Įtarimai dėl slaptos informacijos

    Italijos teisėsauga nurodė, kad vienas sulaikytųjų, 59 metų buvęs žvalgybos pareigūnas, esą buvo atlyginamas Rusijos kuratoriaus. Tyrėjų teigimu, per ilgą laiką jis galėjo teikti informaciją iš kelių šaltinių, tarp jų ir tarnaujančių kariškių, dirbusių itin konfidencialiose pozicijose.

    Žiniasklaidos pranešimuose minėta, kad tarp galimai perduotų duomenų galėjo būti informacija apie Italijos ir Prancūzijos oro gynybos sistemą SAMP/T, numatytą perduoti Ukrainai, taip pat apie „Aster“ raketas, kurios jau buvo išsiųstos Kyjivui. Taip pat skelbta apie bandymus gauti duomenų apie NATO veiklą Bulgarijoje ir Italijos bendrovę „Avio“, siejamą su variklių gamyba bepiločiams ir viršgarsinėms raketoms.

    Ką sako įtariamųjų gynyba

    Vieno sulaikytųjų advokatas neigė išdavystės faktą ir tikino, kad jo klientas rinko tik viešai prieinamą informaciją. Skelbta, kad įtariamasis turėjo būti oficialiai apklaustas artimiausiomis dienomis, o tyrimas tęsiamas.

    Italijos gynybos ministras Guido Crosetto šį atvejį apibūdino kaip galimą platesnės Rusijos hibridinės veiklos Europoje dalį. Tokie tyrimai, anot ekspertų, dažniausiai apima ne tik tradicinį šnipinėjimą, bet ir bandymus daryti įtaką sprendimų priėmėjams, rinkti jautrią technologinę informaciją bei sekti gynybos pramonės grandines.

    Maskvos reakcija ir fonas

    Rusijos užsienio reikalų ministerija per valstybinę žiniasklaidą pareiškė, kad į Italijos sprendimą bus atsakyta „atitinkamu atsaku“. Tuo metu Rusijos ambasadorius Italijoje tvirtino, kad Roma esą siekia maksimaliai apriboti Rusijos įtaką šalyje.

    Diplomatų išsiuntimas dėl įtariamo šnipinėjimo nėra naujas reiškinys Europoje, ypač po plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. Italija jau buvo susidūrusi su panašiais atvejais ankstesniais metais, o tokios bylos dažnai baigiasi ir abipusėmis išsiuntimo priemonėmis.

    „Maskva tęsia hibridinį karą prieš Vakarus ir Italiją, o toks kišimasis yra rimtas ir nepriimtinas mūsų institucijoms bei nacionaliniam saugumui“, – sakė Antonio Tajani.

    „Į tai bus sureaguota atitinkamu atsaku“, – teigė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovai.

  • Trumpas po susitikimo su Zelenskiu: Putino karo pabaigos sąlygos keičiasi Ukrainos naudai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu teigė, kad Rusija patiria spaudimą, o Vladimiro Putino keliamos sąlygos dėl karo užbaigimo, jo vertinimu, ima keistis Ukrainai palankesne kryptimi.

    Pasak Trumpo, kalbėdamas su žurnalistais jis pabrėžė, jog mato ženklų, kad Maskvos laikysena nėra tokia sustingusi, kaip anksčiau, ir gali tapti lankstesnė derybų procese. Tokią įžvalgą jis išsakė tiesiogiai kreipdamasis į Zelenskį.

    „Manau, jos keičiasi ir tampa šiek tiek geresnės link to, ko jūs norėtumėte“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Po susitikimo Trumpas taip pat pranešė ketinantis telefonu pasikalbėti su Vladimiru Putinu. Toks skambutis, jei įvyktų, būtų vienas svarbiausių artimiausių diplomatinių kontaktų, galinčių parodyti, ar Rusija realiai pasirengusi keisti derybines pozicijas.

    Klausiamas, ar pats vyktų į Ukrainą, Trumpas atsakė teigiamai, tačiau pridūrė, kad norėtų, jog pirmiausia baigtųsi karas. Jis taip pat sakė dirbantis ties saugumo garantijų idėjomis, kurios, jo teigimu, turėtų sumažinti riziką, kad Rusija ateityje vėl imtųsi plataus masto puolimo.

    Trumpo pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai Vakarų sostinėse vis daugiau dėmesio skiriama ne tik karinei paramai Ukrainai, bet ir ilgalaikėms saugumo priemonėms, įskaitant oro gynybos stiprinimą, gynybos pramonės pajėgumų didinimą ir politinius įsipareigojimus po galimų paliaubų.

  • TVF atnaujino Lenkijos prognozę: 2026 metais ekonomika turėtų augti sparčiau, bet argumentų nepateikė

    Tarptautinis valiutos fondas (TVF) naujausioje „World Economic Outlook“ ataskaitoje pakėlė Lenkijos ekonomikos augimo prognozę 2026 metams. TVF numato, kad šalies bendrasis vidaus produktas turėtų didėti 3,4 proc., tai yra 0,1 procentinio punkto daugiau nei balandžio vertinime.

    2025 metams TVF paliko ankstesnę prognozę: Lenkijos ekonomika, fondo skaičiavimu, turėtų augti 2,4 proc. Pačioje ataskaitos ištraukoje, kuria remiasi pranešimai, TVF nepateikia išsamaus paaiškinimo, kodėl koreguoja būtent Lenkijos perspektyvas.

    Kaip tai atrodo kitų prognozių fone?

    Lenkijos centrinis bankas, Narodowy Bank Polski, savo projekcijose pateikia intervalus: 2026 metais metinis BVP augimas, vertinant su 50 proc. tikimybe, galėtų patekti į 3,0–4,4 proc. rėžį. Toks metodas pabrėžia, kad rezultatas priklausys nuo vidaus paklausos, eksporto aplinkos ir fiskalinės politikos sprendimų.

    Tuo metu Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas birželio pradžioje prognozes peržiūrėjo žemyn: 2026 metų augimą sumažino iki 3,5 proc., o 2027 metų – iki 2,8 proc. Bankas pabrėžė, kad augimą gali palaikyti maksimalus lėšų panaudojimas iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės iki termino 2026 metų rugpjūčio pabaigoje, taip pat didesnės gynybos išlaidos.

    EBOiR taip pat akcentavo, kad Lenkijai numatytos reikšmingos lėšos per Europos Sąjungos gynybos finansavimo instrumentus, o vidaus politiniai sprendimai gali turėti įtakos jų įgyvendinimo greičiui. Investicijų tempo pokyčiai dažnai yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar BVP augimas viršija, ar nepasiekia prognozių.

    Naujausi duomenys ir politinis fonas

    Lenkijos statistikos tarnyba GUS metų pradžioje paskelbė, kad 2025 metais šalies BVP augo 3,6 proc., po 3,0 proc. augimo 2024 metais. Šie rodikliai sustiprino valdžios komunikaciją apie spartesnį tempą, palyginti su kai kuriomis didžiosiomis Vakarų Europos ekonomikomis.

    Prognozės 2026 metams rodo vieningą signalą: augimas turėtų išlikti palyginti tvirtas, tačiau skirtumai tarp institucijų vertinimų atspindi neapibrėžtumą dėl investicijų ciklo, viešųjų išlaidų krypties ir išorės paklausos. Kadangi TVF šį kartą nepateikė detalesnio argumentavimo, didesnį svorį vertinant trajektoriją įgauna kiti indikatoriai ir nacionalinių institucijų scenarijai.

  • „GreenYellow“ per trejus metus Lenkijoje žada 100 mln eurų: saulė, baterijos ir taupymas verslui

    Prancūzijos energetikos grupė „GreenYellow“ pranešė per artimiausius trejus metus Lenkijoje ketinanti investuoti apie 100 mln eurų į energetikos transformaciją. Lėšos būtų nukreiptos į saulės elektrines, energijos kaupimo sistemas ir energijos vartojimo efektyvumo projektus.

    Bendrovė skelbia, kad Lenkijoje jau valdo arba įgyvendina projektus, kurių bendra galia siekia 145 MWp. Tarp klientų minimi didieji prekybos ir paslaugų tinklai, įskaitant Biedronka, Decathlon ir Orange, taip pat pramonės įmonės.

    Modelis be pradinio kapitalo

    Plėtra daugiausia remiama paslaugų modeliu, kai įrangą finansuoja, įrengia ir prižiūri paslaugos teikėjas, o klientas moka sutartą mokestį už naudojimąsi sistema. Tokia schema leidžia įmonėms greičiau diegti saulės elektrines ar efektyvumo sprendimus neįšaldant nuosavų investicijų.

    „GreenYellow“ teigimu, būtent mažmeninės prekybos sektorius Lenkijoje tapo vienu aktyviausių energijos projektų užsakovų, nes standartizuoti sprendimai gali būti kartojami šimtuose vietų. Augant elektros kainų ir sąnaudų svyravimų rizikai, verslui tampa svarbu turėti labiau prognozuojamą energijos savikainą.

    Kodėl auga baterijų reikšmė

    Įmonė pabrėžia, kad vis dažniau saulės elektrinės jungiamos su baterijomis, nes tai padeda didinti vietoje suvartojamos energijos dalį ir valdyti apkrovas piko metu. Energijos kaupimo sistemos taip pat padeda sumažinti priklausomybę nuo tinklo apribojimų, kurie daugelyje rinkų tampa vis aktualesni.

    Lygiagrečiai planuojami ir efektyvumo projektai, apimantys pastatų inžinerines sistemas, vėdinimą, vėsinimą bei kitus sprendimus, mažinančius energijos poreikį. „GreenYellow“ nurodo, kad šios krypties įgyvendinamų ir vertinamų projektų vertė sudaro dešimtis milijonų eurų.

    Galimi įsigijimai ir platesnis regionas

    Be organinės plėtros, bendrovė neatmeta įsigijimų galimybės, kuri galėtų paspartinti mastą ir portfelio augimą. Tokia strategija atitinka platesnę Europos tendenciją, kai energetikos paslaugų rinka konsoliduojasi, o tarptautiniai žaidėjai ieško didesnio projektų kiekio vienoje šalyje.

    „GreenYellow“ įkurta 2007 metais, veikia keliuose žemynuose, o pagrindinis akcininkas yra investicijų fondas Ardian. Įmonė orientuojasi į atsinaujinančios energetikos, energijos kaupimo ir efektyvumo sprendimus verslui.