CP v2

Category: Finansai

  • Ispanijoje buto nuoma tapo prabanga: „Fotocasa“ skelbia, kodėl žmonės masiškai renkasi kambarius

    Ispanijoje buto nuoma tapo prabanga: „Fotocasa“ skelbia, kodėl žmonės masiškai renkasi kambarius

    Ispanijoje sparčiai auga žmonių, nuomojančių arba ieškančių nuomotis kambarį bendrame būste, dalis. Nekilnojamojo turto platformos „Fotocasa“ tyrimas rodo, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį tokių gyventojų buvo 3,2 proc., kai prieš metus – 2,8 proc.

    Pasak tyrimo autorių, šį pokytį labiausiai lemia ne gyvenimo būdo pasirinkimas, o finansinės galimybės. Augant viso būsto nuomos kainoms ir esant ribotai pasiūlai, daliai nuomininkų kambario nuoma tampa praktiškai vienintele išeitimi, leidžiančia likti nuomos rinkoje.

    „Nuomininkai nesirenka dalintis būstu kaip pirmo pasirinkimo – rinka verčia juos prisitaikyti prie to, ką jie gali sau leisti“, – sakė „Fotocasa“ tyrimų vadovė ir platformos atstovė María Matos.

    „Kambario nuoma daugeliui tapo planu B, kai įprastos nuomos sutarties gauti nebeįmanoma“, – pridūrė ji.

    Du segmentai, bet skirtingos kryptys

    Tyrimas išryškina, kad kambarių ir visų butų nuomos segmentai persidengia nevienodai. Iš tų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių nuomojosi ar ieškojo kambario, 34 proc. taip pat domėjosi viso būsto nuoma, vadinasi, maždaug kas trečias siekia pereiti į didesnį būstą.

    Tuo metu tarp ieškojusių ar nuomojusių visą butą tik 11 proc. svarstė ir kambario nuomą. Šie skaičiai rodo, kad kambario nuoma dažniau suvokiama kaip laikinas sprendimas, o ne lygiavertė alternatyva visam būstui.

    Nuomos spaudimas plinta visoje rinkoje

    „Fotocasa“ duomenimis, viso būsto nuomos paklausa išlieka palyginti stabili ir siekia apie 10 proc. aktyvių gyventojų. Tačiau sudėjus abu segmentus, bendra nuomos paklausa pasiekia 12 proc. gyventojų ir, lyginant su 2025 metais, yra ūgtelėjusi beveik puse procentinio punkto.

    Tyrėjai tai vertina kaip nuoseklų spaudimo didėjimą: daugiau žmonių priversti nuomotis, o pasiūlai nespėjant paskui paklausą, rinkoje lengviau įsitvirtina kompromisiniai sprendimai. Kambarių nuoma tokiomis sąlygomis tampa amortizatoriumi, leidžiančiu sumažinti mėnesio išlaidas, bet kartu signalizuoja apie prastėjančias būsto įperkamumo galimybes.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad toks modelis dažniausiai plečiasi didmiesčiuose ir teritorijose, kur aktyviausia darbo rinka, didesni studentų srautai ir ribotos galimybės greitai padidinti nuomai tinkamo būsto fondą. Tai reiškia, kad kambarių nuomos bumas gali tapti ilgalaike tendencija, jei kainų augimas ir pasiūlos trūkumas neslops.

  • Londonas siunčia signalą Taškentui: naujas finansų centras su angliškomis taisyklėmis

    Londonas siunčia signalą Taškentui: naujas finansų centras su angliškomis taisyklėmis

    Uzbekistanas siekia glaudesnių ryšių su Londono finansų bendruomene ir kuria Taškento tarptautinį finansų centrą, kuris veiktų pagal atskirą teisinį režimą. Pagrindinis tikslas – pritraukti daugiau užsienio kapitalo, sustiprinti investuotojų apsaugą ir padidinti tarptautinio verslo pasitikėjimą šalies rinka.

    Naujasis centras numato komercinius santykius grįsti anglosaksinės bendrosios teisės principais ir turėti atskirą tarptautinį komercinį teismą bei arbitražo mechanizmus. Toks modelis pasaulyje vertinamas kaip investuotojams labiau pažįstama ir prognozuojama aplinka, ypač kai kalbama apie ginčų sprendimą ir sutarčių vykdymą.

    Angliškos teisės modelis Taškente

    Centras įkurtas prezidento dekretu 2026 metais kovą, o 2026 metais rugsėjo 10 dieną patvirtintos organizacinės priemonės jo startui. Pabrėžiama, kad šis teisinis režimas nepakeis visos Uzbekistano civilinės teisės sistemos – jis būtų taikomas komercinei veiklai pačiame centre.

    Tarptautinėje praktikoje tokie finansų centrai dažnai siekia sukurti greitesnes procedūras, aiškesnį reguliavimą ir patrauklesnes sąlygas tarptautinėms įmonėms. Taškentas tikisi, kad tai padės pritraukti investuotojus ne tik į finansų sektorių, bet ir į platesnius ekonomikos modernizavimo projektus.

    Nuo politinio dialogo iki kapitalo

    Apie didesnį politinį impulsą kalbama ir regione: 2026 metais vasarį Londone įvyko pirmasis CA5+JK užsienio reikalų ministrų susitikimas, sukūręs naują bendradarbiavimo formatą. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien politiniai susitarimai automatiškai nevirsta investicijomis – tam reikia parengtų projektų ir aiškių taisyklių.

    „Turime rasti mechanizmus, kurie šias galimybes paverstų komerciškai gyvybingais projektais“, – sakė ODI Global atstovė Rebecca Nadin.

    Diskusijose akcentuojama, kad investuotojai itin jautriai vertina patikros procedūras, pinigų plovimo prevenciją, viešųjų pirkimų skaidrumą, sankcijų laikymąsi ir reputacijos rizikas. Todėl Londono patirtis, susijusi su atitikties standartais, arbitražu ir finansų teise, Uzbekistanui atrodo kaip praktinis kelias greičiau pasiekti tarptautinėse rinkose įprastą kokybės kartelę.

    Listinguojamos įmonės ir nauji standartai

    Vienu iš signalų rinkoms tapo 2026 metais gegužę Londone startavęs Uzbekistano nacionalinio investicijų fondo listinguojamas instrumentas, kurį valdo „Franklin Templeton“. Šis žingsnis Uzbekistano institucijoms svarbus kaip precedentas, rodantis, kad šalies projektai gali siekti tarptautinės kapitalo rinkų disciplinos.

    Toliau ruošiamos ir kitos su valstybe susijusios įmonės, kurios galėtų svarstyti tarptautinius listinguojamus instrumentus. Kartu tai reiškia spaudimą diegti griežtesnius finansinės atskaitomybės, audito ir korporatyvinio valdymo reikalavimus, nes be jų pritraukti ilgalaikį privatų kapitalą tampa gerokai sunkiau.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į platesnį kontekstą: kritinių žaliavų, logistikos ir perdirbimo grandinių stiprinimas Centrinėje Azijoje tampa vis svarbesnis Europai ir Jungtinei Karalystei. Tačiau investicijų srautai priklausys nuo to, ar Taškentas užtikrins teisinį apibrėžtumą, skaidrumą ir realų ginčų sprendimo efektyvumą, o ne vien deklaruojamas reformas.

  • ES ir Filipinų prekybos sandoris: 113 mln. rinka ir 94 proc. muitų „nukirpta“ – ką laimi Europa?

    ES ir Filipinų prekybos sandoris: 113 mln. rinka ir 94 proc. muitų „nukirpta“ – ką laimi Europa?

    Sandoris, nukreiptas į Indo Ramųjį vandenyną

    Europos Komisija antradienį paskelbė pasiekusi prekybos susitarimą su Filipinais, siekdama stiprinti ES ekonominį svorį Indo Ramiojo vandenyno regione. Sprendimas siejamas su pastarųjų metų geopolitiniais ir prekybos sukrėtimais, kai pasaulinėje rinkoje didėjo tarifų ir atsakomųjų priemonių rizika.

    Europos Komisija akcentuoja, kad nauji susitarimai yra dalis platesnės strategijos diversifikuoti tiekimo grandines ir mažinti priklausomybę nuo kelių dominuojančių partnerių. Pastaruoju metu ES sparčiau ieško prekybos ryšių su didelėmis augančiomis rinkomis Azijoje.

    „Šis susitarimas siunčia aiškų signalą, kad ES stiprina įsitraukimą Indo Ramiojo vandenyno regione“, – sakė ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius.

    Ką numato susitarimas

    Pagal Europos Komisijos pateikiamą informaciją, susitarimas atvertų ES verslui prieigą prie maždaug 113 milijonų vartotojų rinkos ir panaikintų daugiau kaip 94 proc. muitų. Teigiama, kad susitarimas apimtų per 97 proc. dvišalės prekybos srautų.

    Tarp sričių, kurios turėtų gauti daugiau naudos, minimi ES eksportai, susiję su mašinomis, vaistais ir medicinos įranga, taip pat žemės ūkio produktais. Filipinų eksporte, kaip nurodo Europos Komisija, dominuoja puslaidininkiai, integriniai grandynai ir pramoninė įranga.

    Žaliavos, lustai ir tiekimo grandinių spaudimas

    Susitarimas taip pat siejamas su ES pastangomis mažinti rizikas kritinių žaliavų ir technologijų grandinėse. Briuselis viešai ne kartą pabrėžė, kad priklausomybė nuo riboto tiekėjų skaičiaus, ypač strateginiuose sektoriuose, gali tapti pažeidžiamumu tiek pramonei, tiek gynybai.

    Europos Komisija nurodo, kad derybos turėtų palengvinti ES investicijas į žaliavas Filipinuose. Tokia kryptis vertinama kaip viena iš alternatyvų, kai ES siekia diversifikuoti kritinių medžiagų tiekimą ir sumažinti koncentracijos riziką pasaulinėse rinkose.

    „Yra abipusis interesas kartu spręsti dabartinį pasaulinį nerimą ir spaudimą tiekimo grandinėms“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Skaičiai ir kas laukia toliau

    Europos Komisijos duomenimis, ES ir Filipinų prekių prekyba 2025 metais siekė 17,6 milijardo eurų, o paslaugų prekyba 2024 metais sudarė 10,3 milijardo eurų. ES tiesioginių užsienio investicijų portfelis Filipinuose vertintas 15,4 milijardo eurų.

    Komisija taip pat signalizuoja, kad Indo Ramiojo vandenyno kryptis išliks prioritetinė: tarp kitų derybų etapų minimi galimi susitarimai su Tailandu ir Malaizija. Briuselis nurodo, kad susitarimas su Bankoku galėtų būti pasiektas dar iki metų pabaigos.

  • Prancūzija ieško milijardų: „Oxfam“ siūlo riboti mokesčių lengvatą turtingiausiems paveldėtojams

    Prancūzija ieško milijardų: „Oxfam“ siūlo riboti mokesčių lengvatą turtingiausiems paveldėtojams

    Prancūzijai ieškant papildomų pajamų ir taupymo priemonių, organizacija „Oxfam“ ragina griežtinti vieną svarbiausių paveldėjimo mokesčių lengvatų, taikomą šeimos verslams. Jos teigimu, dabartinė tvarka neproporcingai naudinga patiems turtingiausiems įpėdiniams ir mažina biudžeto galimybes.

    Kalbama apie vadinamąjį Dutreil paktą, pagal kurį, skaičiuojant dovanojimo ar paveldėjimo mokestį, apmokestinama tik 25 proc. kvalifikuojamos įmonės vertės. Priemonė sukurta tam, kad paveldėtojams nereikėtų parduoti verslo vien tam, jog sumokėtų mokesčius.

    Kas yra Dutreil paktas?

    Dutreil paktas Prancūzijoje įvestas 2003 metais ir pavadintas tuometinio prekybos bei amatų ministro Renaud Dutreil vardu. Lengvata taikoma su sąlyga, kad įpėdiniai išlaiko įmonės akcijas nustatytą laiką ir laikosi valdymo reikalavimų.

    Pastaraisiais metais taisyklės buvo sugriežtintos: pailgintas minimalus akcijų išlaikymo terminas, taip pat apribota galimybė į lengvatą įtraukti su veikla nesusijusį turtą. Vis dėlto „Oxfam“ tvirtina, kad pagrindinė problema išliko, nes didžiausią naudą gauna labai nedidelė dalis gavėjų.

    Kiek tai kainuoja biudžetui?

    „Oxfam“ remiasi Prancūzijos Audito rūmų vertinimais, kad ši lengvata valstybei pastaraisiais metais vidutiniškai kainavo apie 3 mlrd. eurų per metus, o 2024 metais sąnaudos buvo išaugusios iki daugiau nei 5,5 mlrd. eurų. Organizacijos teigimu, tai ypač jautru tuo metu, kai valdžia siekia mažinti deficitą ir stabilizuoti skolą.

    Pačiame pranešime akcentuojama ir ilgalaikė rizika: jei itin turtingų asmenų turtas būtų perduodamas pasinaudojant šia lengvata, per kelis dešimtmečius biudžeto netektys galėtų būti labai reikšmingos. Tokie skaičiavimai yra projekcijos, tačiau jie naudojami argumentuojant reformos potencialą.

    „Oxfam“ siūlo ribas superpaveldėjimams

    Organizacija vartoja superpaveldėjimų sąvoką, apibūdindama didžiausius paveldėjimus, kuriuos gauna aukščiausio turto sluoksnio įpėdiniai. „Oxfam“ skaičiavimu, teoriškai aukštas paveldėjimo mokesčio tarifas realybėje tokiems atvejams neretai reikšmingai sumažėja dėl lengvatų taikymo.

    „Oxfam“ siūlo nustatyti maksimalų lengvatos dydį iki 1 mln. eurų vienam gavėjui ir teigia, kad toks pokytis nepaliestų daugumos dabartinių naudotojų, bet leistų surinkti daugiau nei 3 mlrd. eurų per metus. Tarp kitų idėjų minimas atleidimo nuo mokesčio dalies mažinimas bei dar griežtesnis reikalavimas, kad lengvata būtų siejama tik su verslo veiklai būtinu turtu.

    „Atsisakymas liesti tokią neteisingą mokestinę spragą neatitinka žmonių lūkesčio, kad didžiausi turtai prisidėtų daugiau“, – sakė „Oxfam France“ atstovė Layla Abdelke Yakoub.

    Diskusija dėl Dutreil pakto greičiausiai taps viena jautriausių svarstant Prancūzijos 2027 metų biudžetą. Politinis klausimas išlieka tas pats: kaip didinti pajamas ir mažinti deficitą, kartu nesukuriant rizikos šeimos verslų tęstinumui ir investiciniam stabilumui.

  • Portugalijoje nuoma šokiruoja: T1 butas jau brangesnis už minimalią algą – kiek kainuoja Lisabonoje?

    Portugalijoje nuoma šokiruoja: T1 butas jau brangesnis už minimalią algą – kiek kainuoja Lisabonoje?

    Nuomos kainos vėl kyla

    Portugalijoje po nedidelio atoslūgio metų pirmoje pusėje nuomos kainos vasaros pabaigoje vėl pasuko aukštyn. Naujausi nekilnojamojo turto rinkos duomenys rodo, kad vieno miegamojo buto nuoma kai kuriose vietovėse jau viršija minimalią mėnesio algą.

    Tokią kryptį stiprina keli veiksniai: aukšta paklausa didmiesčiuose, ribota ilgalaikės nuomos pasiūla ir turizmo sektoriaus spaudimas rinkai. Dalis būstų savininkų taip pat tebeteikia pirmenybę trumpalaikei nuomai, o tai mažina pasirinkimą nuomininkams.

    Kiek kainuoja vieno miegamojo butas

    Portale „Idealista“ paskelbtame tyrime, apėmusiame 2026 metų antrąjį ketvirtį, nurodoma, kad vieno miegamojo buto (Portugalijoje dažnai žymimo T1) medianinė nuomos kaina siekė 1 128 eurus per mėnesį. Tai 123 proc. daugiau nei kambario nuoma bendrame bute, kurios medianinė kaina sudarė 505 eurus per mėnesį.

    Brangiausios teritorijos pagal medianą buvo Lisabonos apygarda, Madeiros sala ir Faro apygarda. Tuo metu pigiausių T1 butų dažniau galima rasti Guarda, Castelo Branco ir Bragança apygardose.

    Didmiesčiai dar labiau spaudžia

    Vertinant atskiras miestų rinkas, kainų spaudimas dar ryškesnis. Lisabonos mieste vieno miegamojo buto medianinė nuomos kaina siekė 1 409 eurus per mėnesį, o Funšalyje ji buvo apie 1 340 eurų per mėnesį.

    Porto ir Faro miestuose medianos taip pat laikėsi arti 1 000 eurų per mėnesį ribos. Pigiausiose apskričių sostinėse, tokiose kaip Guarda ar Bragança, nuomos lygis buvo reikšmingai mažesnis.

    Kambariai ir studijos: alternatyvos, kurios ne visada gelbsti

    Kambarių rinkoje brangiausia, pagal pateiktą statistiką, buvo Madeira, kuri lenkė net Lisabonos apygardą, o tarp brangesnių išliko ir Porto. Tuo metu pigiausi kambariai dažniausiai fiksuoti Bragança ir Guarda apygardose.

    Tyrimas taip pat parodė, kad studijų medianinė nuomos kaina siekė 908 eurus per mėnesį. Tai apie 80 proc. daugiau nei kambario nuoma, tačiau maždaug 20 proc. pigiau nei T1, todėl studijos tampa tarpine, bet ne visada įperkama alternatyva.

    Analizė parengta pagal ilgalaikės nuomos skelbimus, lyginant kambarių bendruose butuose, studijų ir T1 būstų prašomas kainas 2026 metų balandžio–birželio laikotarpiu. Skaičiavimuose vertintos tik tos rinkos, kuriose skelbimų imtis buvo pakankamai reprezentatyvi.

  • Ispanijos NT rinką perbraižo nauji fondai: sandoriai už milijardus ir klausimas, ar burbulas sprogsta

    Ispanijos NT rinką perbraižo nauji fondai: sandoriai už milijardus ir klausimas, ar burbulas sprogsta

    Ispanijoje viešai prieinama informacija apie būsto nuosavybės struktūrą išlieka fragmentiška, ypač kai kalbama apie didžiuosius savininkus. Praktikoje tai reiškia, kad sudėtinga greitai ir tiksliai įvertinti, kiek būsto valdo stambūs nuomotojai ir kas iš tiesų ateina į rinką.

    Nors kadastro duomenys leidžia matyti bendrus nuosavybės mastus, jie dažnai neatskleidžia savininkų tapatybės. Nuomos rinkoje dalį informacijos galima susirinkti per regionų administruojamus nuomininkų užstatų registrus, tačiau tai neapima savininkų gyvenamo būsto, tuščių butų ar trumpalaikės nuomos.

    Nauji žaidėjai ir vieša žemė

    2026 metais didžiausiu viešai skelbtu metų sandoriu tapo „Fidere“ portfelio perėmimas: sandorio vertė siekė apie 1,05 mlrd. eurų. Kanados grupė „Brookfield“ šį paketą įsigijo iš „Blackstone“, perimdama 47 pastatus ir daugiau kaip 5 000 nuomojamų būstų portfelį.

    Kitas ryškus pavyzdys – „Azora“ susitarimas įsigyti apie 1 200 nuomojamų būstų Barselonos metropolinėje zonoje už daugiau nei 350 mln. eurų. Ši teritorija laikoma viena labiausiai įkaitusių šalyje, o paklausą palaiko didelė gyventojų koncentracija ir ribota naujo būsto pasiūla.

    Rinkoje daugėja ir sandorių, kuriuose būstas perkamas dar nebaigtas statyti. Tokie susitarimai leidžia fondams užsitikrinti būsimą nuomos pasiūlą, o vystytojams – ankstyvą finansinį aiškumą, tačiau kartu didina klausimų dėl kainodaros ir rizikos, jei ekonominė aplinka pasikeistų.

    Dalį projektų skatina ir viešos žemės koncesijos, kurias suteikia autonominės bendruomenės bei savivaldybės, neretai 45–75 metų laikotarpiui. Tai siejama su socialinio nuomos būsto stygiumi: jo dalis Ispanijoje vertinama kaip itin maža ir gerokai atsiliekanti nuo daugelio Europos šalių vidurkio.

    Ar NT burbulas pradeda leistis?

    Sandorių skaičius Ispanijoje 2026 metais rodo vėsesnę dinamiką, kuri dažniausiai aiškinama būsto kainų šuoliu ir suprastėjusiomis finansavimo sąlygomis. Tai reiškia, kad dalis pirkėjų sprendimus atideda, o daugiau namų ūkių ilgesniam laikui lieka nuomos rinkoje, taip palaikydami nuomos kainų spaudimą.

    Tuo pat metu investicijų į nuomojamą būstą vertė gali augti net ir mažėjant sandorių skaičiui, nes ją stipriai išpučia keli itin dideli portfelių pirkimai. Kitaip tariant, vienas milijardinis sandoris statistiškai gali nusverti šimtus mažesnių pirkimų, todėl šie rodikliai apibūdina skirtingas rinkos puses.

    Analitikai pabrėžia, kad vertinant įmonių valdomo būsto mastą būtinas atsargumas: vien viešai paskelbti sandoriai neleidžia suskaičiuoti bendro portfelių dydžio visoje šalyje. Vis dėlto tendencija aiški – Ispanijos būstas išlieka vienu patraukliausių Europos nuomos investicijų taikinių, o visuomenės susirūpinimas dėl prieinamumo ir kainų tik auga.

    „Kai nuosavybės duomenys nėra pakankamai skaidrūs, realiu laiku suprasti, kas valdo būstą ir kaip keičiasi rinka, tampa beveik neįmanoma“, – teigiama analizėse, vertinančiose stambiųjų nuomotojų įtaką.

    Šiame fone didėja politinis spaudimas ieškoti sprendimų: nuo socialinio būsto plėtros iki trumpalaikės nuomos reguliavimo ir didesnio skaidrumo. Investuotojams tai reiškia papildomą reguliacinę riziką, o gyventojams – viltį, kad pasiūlos didinimas galiausiai pristabdys kainų augimą.

  • Čekija stabdo degalų kainų šuolį: ribos antkainius ir mažins dyzelino akcizą nuo spalio

    Čekija stabdo degalų kainų šuolį: ribos antkainius ir mažins dyzelino akcizą nuo spalio

    Čekijos Vyriausybė paskelbė nuo spalio 1 dienos atnaujinanti degalų kainų reguliavimą: bus ribojami mažmenininkų antkainiai, mažinamas dyzelino akcizas ir įvedamas laikinas mokestis naftos perdirbėjams. Sprendimas priimtas degalų kainoms šalyje sparčiai kylant dėl suaktyvėjusių geopolitinių įtampų Artimuosiuose Rytuose.

    Pasak Čekijos finansų ministrės Alenos Schillerovos, Finansų ministerija kiekvieną darbo dieną skelbs maksimalias benzino ir dyzelino kainas kitai dienai. Taip siekiama greitai reaguoti į rinkos svyravimus ir sumažinti spaudimą vairuotojams bei verslui, kurio sąnaudas tiesiogiai veikia degalų brangimas.

    „Vyriausybė pritarė siūlymui nuo spalio 1 dienos atnaujinti degalų kainų reguliavimą“, – sakė Alena Schillerova.

    Numatyta riboti degalinių pelno maržas iki maždaug 0,10 euro už litrą. Kartu planuojama sumažinti dyzelino akcizą iki žemiausio lygio, kurį leidžia Europos Sąjungos taisyklės: nuo maždaug 0,41 euro iki apie 0,33 euro už litrą, o įvertinus ir PVM poveikį, galutinė kaina degalinėse, ministerijos skaičiavimu, galėtų mažėti apie 0,10 euro už litrą.

    Čekijoje tai jau antras toks žingsnis 2026 metais. Pavasarį buvo įvestos laikinos kainų kontrolės ir sumažintas dyzelino akcizas, tačiau ankstesnės priemonės galiojimą baigė liepos 19 dieną, o kainų spaudimas rinkoje vėl sustiprėjo.

    Kainų augimą regiono mastu pakurstė tiek žaliavinės naftos, tiek perdirbtų produktų brangimas. Sutrikimai pagrindiniuose tiekimo maršrutuose, įskaitant Hormūzo sąsiaurį, kelia papildomą riziką tiek žaliavos eksportui iš Persijos įlankos, tiek Europos degalų rinkos stabilumui.

    Laikinas mokestis perdirbėjams

    Be priemonių degalinėms ir akcizų korekcijų, Čekijos Vyriausybė patvirtino ir laikiną įmoką naftos perdirbėjams, kurie, valdžios vertinimu, gauna naudos iš išaugusių maržų. Mokestis būtų taikomas 2026 ir 2027 metais.

    Numatyta apmokestinti 50 proc. perdirbėjų bendrosios maržos padidėjimą, lyginant su 2025 metais. Bendroji perdirbimo marža paprastai apibūdina skirtumą tarp žaliavinės naftos kainos ir pagamintų degalų bei kitų produktų vertės rinkoje.

    Europos šalys ieško apsaugos

    Čekija prisijungia prie kitų Europos valstybių, kurios pastaruoju metu griebėsi kainų kontrolės ar mokesčių mažinimo, siekdamos amortizuoti degalų brangimo poveikį. Panašias priemones įvairiomis formomis anksčiau taikė, pavyzdžiui, Vokietija, Italija, Kroatija ir Rumunija, o kai kur stabilumui palaikyti naudojamos ir tikslinės subsidijos.

    Degalų brangimas tampa ne tik namų ūkių, bet ir infliacijos veiksniu: brangesnis transportas bei logistika persiduoda prekių ir paslaugų kainoms. Europos Centrinis Bankas ne kartą yra pabrėžęs, kad energijos kainų sukrėtimai gali ilgiau išlaikyti infliaciją aukštesnę, nei tikimasi, o tai didina spaudimą pinigų politikos sprendimams.

    Čekijos priemonės turėtų suteikti trumpalaikį kainų palengvėjimą, tačiau jų efektyvumas priklausys nuo situacijos naftos rinkose ir tiekimo grandinių stabilumo. Jei geopolitinė įtampa užsitęstų, degalų kainų svyravimai Europoje gali išlikti dideli, o vyriausybėms tektų rinktis tarp biudžeto pajamų ir vartotojų apsaugos.

  • Ataskaita perspėja: „pagaminta Europoje“ baterijų taisyklės elektromobilius brangins 2 100 eurų

    Ataskaita perspėja: „pagaminta Europoje“ baterijų taisyklės elektromobilius brangins 2 100 eurų

    Nauja Briuselio analitinio centro Bruegel ataskaita perspėja, kad Europos Sąjungos siekis labiau lokalizuoti automobilių ir baterijų tiekimo grandines gali skaudžiai atsispindėti pirkėjų piniginėse. Anot tyrėjų, dalis šiuo metu svarstomų ar taikomų priemonių saugo gamintojus, tačiau didina kainas vartotojams.

    Ataskaitoje teigiama, kad priemonių rinkinys, apimantis muitus kiniškiems elektromobiliams, vietinio turinio reikalavimus ir švelnesnę poziciją dėl 2035 metais numatytų vidaus degimo variklių ribojimų, gali nukreipti pramonę neteisinga kryptimi. Bruegel pabrėžia, kad dėl klimato tikslų ir kaštų ateitis vis tiek bus elektrinė.

    Kaina už taisykles – pirkėjų sąskaita

    Bruegel skaičiuoja, kad reikalavimas baterijų elementus gaminti Europos Sąjungoje galėtų padidinti jų kainą nuo maždaug 50 iki 85 eurų už kilovatvalandę. Tai tipiniam elektromobiliui reikštų apie 2 100 eurų kainos augimą vien dėl baterijos.

    Prie šios sumos, ataskaitos vertinimu, dar prisidėtų apie 200 eurų, jei būtų įtvirtinti mažo anglies pėdsako plieno reikalavimai. Tuo metu supaprastintos transporto priemonių patvirtinimo procedūros, kurios kartais įvardijamos kaip pagalba sektoriui, gamintojams sutaupytų tik apie 61 eurą vienam automobiliui.

    Anot analitikų, tokia našta labiausiai smogia pigesniems modeliams ir mažesnes pajamas turintiems pirkėjams. Kitaip tariant, brangimas gali labiausiai paveikti tuos, kuriems elektromobilis ir taip yra ties kainos riba.

    Muitai ir spraga hibridams

    Ataskaitoje kritikuojama ir tai, kaip sukonstruoti Europos Sąjungos muitai kiniškiems elektromobiliams, kurie 2024 metų spalį kai kuriais atvejais siekė iki 35,3 proc. Bruegel pažymi, kad šie muitai taikomi tik visiškai elektriniams automobiliams, bet ne įkraunamiems hibridams, todėl rinkoje atsiranda paskata importą nukreipti į labiau teršiančias alternatyvas.

    Bruegel teigimu, po muitų įvedimo visiškai elektrinių automobilių importo augimas išsilygino, tačiau įkraunamų hibridų srautai išaugo. Tai, anot tyrėjų, mažina muitų efektyvumą kaip priemonės, kuri turėtų padėti europinei gamybai.

    Analitikai taip pat atkreipia dėmesį į Prancūzijos patirtį, kur vartotojų subsidijų schema, praktikoje mažiau palanki Kinijoje pagamintiems modeliams, susijusi su ryškiu nefinansuojamų elektromobilių pardavimų smukimu. Bruegel perspėja, kad dažni taisyklių pokyčiai didina neapibrėžtumą, kuris pats savaime tampa konkurencingumo kaštu.

    Pramonės spaudimas ir siūlomas kelias

    Ataskaitoje primenama, kad Europos automobilių sektorius pastaraisiais metais patiria spaudimą iš kelių pusių: silpnesnės paklausos, technologinės transformacijos ir konkurencijos iš Azijos. Bruegel skaičiuoja, kad nuo 2019 metų Europos Sąjungoje automobilių gamyba sumažėjo apie 2,6 milijono vienetų, arba 19 proc., nors visa vertės grandinė vis dar išlaiko apie 14 milijonų darbo vietų.

    Kartu pabrėžiama, kad tai nebūtinai reiškia sektoriaus žlugimą: Europa išlieka reikšminga eksportuotoja, o investicijos į baterijų ir elektromobilių gamybą išlieka didelės. Didžiausia rizika, anot Bruegel, yra lėta erozija: eksporto rinkų praradimas, technologinės lyderystės silpnėjimas ir tiekėjų tinklo išsiskaidymas.

    „Šis požiūris yra klaidingas, nes dėl klimato ir kaštų ateitis yra elektrinė. Diskusijos apie perėjimo lėtinimą yra nenaudingas nukreipimas“, – teigiama ataskaitoje.

    Vietoj ilgalaikio „skydo“ nuo konkurencijos Bruegel siūlo labiau tikslines ir laikinąsias priemones, įskaitant vienodesnį požiūrį į visiškai elektrinius automobilius ir įkraunamus hibridus. Taip pat svarstoma laikina kvotų sistema eksportui iš Kinijos su aiškiu mechanizmu, kaip greitai grįžti prie griežtesnių ribojimų, jei susitarimai būtų pažeidžiami.

    Bruegel akcentuoja, kad užsienio investicijas į baterijų gamybą Europoje verta vertinti kaip galimybę greičiau pasivyti technologinį atotrūkį, o ne vien kaip grėsmę. Ataskaitos išvada paprasta: tikslas turėtų būti ne uždrausti konkurenciją, o suteikti europiniams gamintojams laiko pasivyti, tačiau nepaversti šio proceso nuolatine sąskaita vartotojams.

  • Benzino kainų rekordai ES: mokesčiai suvalgo beveik pusę sumos – štai kur skaudžiausia

    Benzino kainų rekordai ES: mokesčiai suvalgo beveik pusę sumos – štai kur skaudžiausia

    Rekordinės kainos ir įtampa rinkoje

    Degalų kainos Europos Sąjungoje pasiekė rekordines aukštumas, o vairuotojai vis dažniau pastebi, kad dalis sumos degalinėje mažai susijusi su pačia nafta. Europos Komisijos skelbiamais duomenimis, euro super 95 benzino svertinis ES vidurkis rugsėjo 14 dieną siekė 2,063 euro už litrą – tai aukščiausias lygis nuo 2005 metų.

    Kainų šuolį paskatino geopolitinė įtampa ir sutrikę energijos srautai per Hormūzo sąsiaurį, taip pat išaugusios naftos kainos ir naftos perdirbimo sektoriaus maržos. Europos Centrinio Banko ekspertai skaičiavo, kad rugsėjo trečią savaitę maržos euro zonoje prie benzino litro galėjo pridėti apie 0,17 euro, o prie dyzelino litro – apie 0,41 euro.

    Kas sudaro kainą degalinėje?

    Didelę galutinės kainos dalį sudaro mokesčiai, kurie skirtingose valstybėse taikomi panašia logika. Pirmiausia pridedamas akcizas – fiksuotas mokestis už litrą, kuris automatiškai nedidėja kartu su žaliavinės naftos kaina, o kai kur papildomai taikomi ir anglies dioksido ar kiti aplinkosauginiai mokesčiai.

    Tuomet skaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis, taikomas jau po to, kai į kainą įtraukti akcizai ir kitos rinkliavos. Tai reiškia, kad vartotojas faktiškai moka PVM ir nuo akcizo, todėl galutinis mokestinis „sluoksnis“ tampa dar didesnis.

    ES vidutiniškai mokesčiai sudaro apie 0,976 euro už litrą, arba 47,3 proc. galutinės benzino kainos. Kai kuriose valstybėse mokestinė dalis viršija 1 eurą už litrą, o vairuotojams tai tampa viena svarbiausių brangimo priežasčių.

    Kur benzinas apmokestinamas labiausiai?

    Didžiausią mokestinę naštą už benzino litrą, remiantis Europos Komisijos duomenimis, neša Nyderlandų vairuotojai. Ten bendra mokesčių suma siekia apie 1,270 euro už litrą, o tai sudaro maždaug 52 proc. galutinės kainos.

    Antroje vietoje yra Danija, kur mokesčiai sudaro apie 1,230 euro už litrą. Nors Danijoje benzinas yra brangiausias ES ir siekia apie 2,564 euro už litrą, didelę kainos dalį lemia ir aukštas PVM, kuris skaičiuojamas nuo didesnės ikimokestinės kainos.

    Tarp daugiausiai apmokestinančių šalių taip pat patenka Suomija su maždaug 1,193 euro mokesčiais už litrą bei Vokietija, kur bendra mokestinė suma siekia apie 1,179 euro. Vokietijoje, be fiksuoto energijos mokesčio, reikšmingą dalį sudaro ir anglies dioksido kainodara, taikoma iškastiniam kurui.

    Didelius mokesčius turi ir Graikija, kur mokestinė dalis siekia apie 1,133 euro už litrą, o tai sudaro didžiausią dalį dešimtuke – apie 52,5 proc. galutinės kainos. Prie akcizo ir PVM čia prisideda ir nedidelės papildomos rinkliavos.

    Prancūzijoje ir Italijoje mokesčiai benzino litre taip pat viršija 1 eurą – atitinkamai apie 1,052 ir 1,049 euro. Šiose rinkose kainoms įtakos turi tiek akcizų politika, tiek PVM tarifai, o sprendimai dėl laikinų lengvatų ar jų nebuvimo greitai atsispindi galutinėje sumoje degalinėje.

    Ekspertai pabrėžia, kad didesni mokesčiai nebūtinai reiškia didžiausią galutinę kainą, nes ją lemia ir žaliavos kaina, perdirbimo maržos, tiekimo grandinės bei konkurencija mažmeninėje rinkoje. Vis dėlto mokesčių struktūra išlieka vienu stabiliausių veiksnių, todėl kainų šuolių metu ji tampa labiausiai matoma vairuotojams.

  • JAV pasirengusios susitikti su Iranu JT: Teheranas siunčia prieštaringus signalus dėl Hormuzo

    JAV pasirengusios susitikti su Iranu JT: Teheranas siunčia prieštaringus signalus dėl Hormuzo

    Jungtinės Valstijos pareiškė esančios atviros galimam susitikimui su Iranu Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu, kai iš Teherano pasigirdo prieštaringos žinutės apie galimą susitarimą dėl Hormuzo sąsiaurio atvėrimo. Apie tai pranešta po to, kai tarpininkų kanalais esą buvo perduotas pasiūlymas per septynias dienas atnaujinti laivybą, jei Vašingtonas sumažintų karinį spaudimą.

    Vis dėlto Irano valstybei artima žiniasklaida šiuos pranešimus greitai paneigė, pabrėždama, kad informacija yra netiksli. Toks skirtingų šaltinių vertinimas dar labiau sustiprino neapibrėžtumą, o rinkose ir diplomatiniuose sluoksniuose kilo klausimų, ar Teheranas iš tiesų siekia greito kompromiso, ar bando derybose sustiprinti savo pozicijas.

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio JAV žiniasklaidai sakė, kad konkretaus susitikimo grafiko kol kas nėra, tačiau Vašingtonas neatmeta tokios galimybės. Pasak jo, bet koks kontaktas turėtų turėti aiškią perspektyvą duoti teigiamą rezultatą, o pagrindinis JAV tikslas išlieka tas pats.

    „Iranas niekada negali turėti branduolinio ginklo“, – sakė Marco Rubio.

    Į Niujorką JT Generalinei Asamblėjai išvykęs Irano prezidentas Masoud Pezeshkian teigė, kad tarptautiniuose forumuose gins Irano pozicijas. Irano valstybinės televizijos transliuotuose kadruose jis kalbėjo apie pareigą pristatyti šalies padėtį tarptautinei bendruomenei ir pabrėžė, kad Teheranas neketina nusileisti, nepaisant, jo žodžiais, patiriamo neteisingumo.

    „Mes tvirtai ginsime savo pozicijas tarptautiniuose forumuose“, – sakė Masoud Pezeshkian.

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, per kurį tradiciškai juda reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų krovinių dalis. Dėl karo veiksmų ir saugumo incidentų laivyba šiame koridoriuje buvo sutrikusi, o tai didino spaudimą energijos kainoms ir pasauliniam tiekimo stabilumui.

    Tekste minimi ankstesni atvejai rodo, kad derybinė dinamika jau ne kartą buvo komplikuota viešais pareiškimais ir jų paneigimais. Ši situacija signalizuoja, kad sprendimų priėmimas Teherane gali būti nevieningas, o skirtingos politinės grupės ir institucijos siunčia skirtingas žinutes tiek vidaus auditorijai, tiek užsieniui.

    Irano parlamento vadovybės atstovai taip pat akcentuoja, kad spaudimas dėl sąsiaurio išliks, jei, jų teigimu, JAV ir sąjungininkai nekeis veiksmų regione. Tokia retorika leidžia manyti, kad Hormuzo tema išlieka viena pagrindinių svertų derybose, o galimi sprendimai priklausys ne tik nuo viešų pareiškimų, bet ir nuo realių veiksmų dėl saugumo bei sankcijų politikos.