CP v2

Category: Finansai

  • Turkijos verslo milžinai keičia Stambulo veidą: kaip „Sabancı“, „Koç“ ir „Eczacıbaşı“ stato kultūros supergalią

    Turkijos verslo milžinai keičia Stambulo veidą: kaip „Sabancı“, „Koç“ ir „Eczacıbaşı“ stato kultūros supergalią

    Didžiausios Turkijos verslo grupės vis aktyviau investuoja į meną ir muziejus, taip formuodamos Stambulo tapatybę bei didindamos miesto tarptautinį patrauklumą. Ekspertai pabrėžia, kad kultūra tampa ne tik įvaizdžio, bet ir ekonominės įtakos įrankiu, ypač konkurencingoje turizmo rinkoje.

    Ryškiausias pavyzdys – Sakıp Sabancı muziejus, kuriame pristatyta Yoko Ono paroda, rengta bendradarbiaujant su Ispanijos šiuolaikinio meno institucijomis ir remiant bankui „Akbank“. Tokie projektai pritraukia tarptautinę žiniasklaidą ir kolekcininkus, o kartu kelia miesto, kaip regiono kultūros centro, statusą.

    Stambulo muziejai – verslo vizitinė kortelė

    Dar vienas simbolinis lūžis įvyko, kai 2023 metais po rekonstrukcijos duris atvėrė İstanbul Modern muziejus, kurį remia „Eczacıbaşı“ grupė. Muziejaus pastatą suprojektavo architektas Renzo Piano, o investicija į tokio masto architektūrinį objektą tapo ženklu, kad kultūra Stambule matoma kaip ilgalaikė strategija, o ne vienkartinis rėmimas.

    Tuo metu „Koç“ šeimos įkurtas pramonės muziejus, veikiantis nuo 1996 metų, sulaukė pripažinimo Europoje ir įtvirtino idėją, kad privatūs muziejai gali tapti nacionalinės reprezentacijos dalimi. Tokie objektai plečia turistinį maršrutą už klasikinių lankytinų vietų ribų ir ilgina kelionių trukmę, o tai tiesiogiai didina miesto pajamas.

    Kultūra tampa ir ekonomikos varikliu

    Turkijos turizmo statistika rodo, kad šalis išlieka vienu didžiausių traukos centrų regione: 2025 metais Turkijoje apsilankė beveik 64 milijonai turistų, o pajamos iš turizmo siekė apie 60 milijardų eurų. Kultūrinė pasiūla vis dažniau įvardijama kaip vienas svarbiausių motyvų rinktis kelionę, ypač aukštesnes pajamas turinčių keliautojų segmente.

    „Versle vis svarbiau suprasti, ką šaliai reiškia kultūra, nes ji tampa bendros vertės kūrimo dalimi“, – sakė TAV Airports atstovas Franckas Mereyde’as.

    Analitikai pažymi, kad korporatyvinis mecenavimas Stambule veikia keliais lygmenimis: jis stiprina miesto minkštąją galią, kuria tarptautinius ryšius su muziejais ir kuratoriais, o kartu prisideda prie ekonominės ekosistemos, apimančios renginius, svetingumo sektorių ir kūrybines industrijas. Dėl to kultūros projektai vis dažniau vertinami kaip investicija į miesto konkurencingumą globaliame žemėlapyje.

  • Šiukšlių revoliucija: kaip rūšiavimas ir deginimas keičia ekonomiką ir elektros gamybą

    Šiukšlių revoliucija: kaip rūšiavimas ir deginimas keičia ekonomiką ir elektros gamybą

    Kiekvienais metais pasaulyje susidaro daugiau nei 2 mlrd. tonų komunalinių atliekų, o didelė jų dalis dingsta iš akių vos atsidūrusi konteineryje. Tačiau būtent nuo to momento prasideda atliekų kelias, kuris lemia taršą, savivaldybių išlaidas ir energijos poreikius.

    Žiedinės ekonomikos principas paprastas: išteklius naudoti kuo ilgiau, pirmiausia mažinant vartojimą, vėliau pakartotinai naudojant ir perdirbant. Kuo daugiau medžiagų grįžta į gamybą, tuo mažiau jų galiausiai patenka į sąvartynus.

    Atskyrimas lemia, kiek atgaunama

    Atliekų tvarkymo kompleksuose vis dažniau diegiamos mechaninio rūšiavimo linijos, kuriose įranga atskiria plastiką, metalą, popierių ir kartoną. Taip iš mišrių šiukšlių formuojami antriniai žaliavų srautai, kurie gali vėl patekti į pramonę.

    Vis dėlto dalies atliekų perdirbti nepavyksta dėl sudėties, užterštumo ar ekonominio neapsimokėjimo. Tokiu atveju kai kuriose šalyse pasirenkamas atliekų deginimas energijai gauti, siekiant sumažinti į sąvartynus keliaujantį kiekį.

    „Perdirbimas išsaugo medžiagą, o energijos gamyba iš atliekų sprendžia tai, kas lieka, kad ir likutis sukurtų vertę“, – sakė inžinierė Alya Al Obeidli.

    Uzbekistanas mažina priklausomybę nuo sąvartynų

    Uzbekistanas per metus sugeneruoja apie 15 mln. tonų buitinių atliekų, o perdirbama ar specializuotai apdorojama, valdžios institucijų vertinimu, tik apie 5–6 proc. Dėl to daugeliui atliekų galutinis taškas vis dar yra sąvartynas.

    Netoli Taškento veikiantis naujas apie 24 hektarų sąvartynas kasdien priima maždaug 1 500–2 500 tonų atliekų, priklausomai nuo sezono. Tokiose aikštelėse atliekos sutankinamos ir užpilamos gruntu, o apsauginiai sluoksniai turi mažinti teršalų patekimą į gruntą.

    Tačiau sąvartynų poveikis išlieka: be deguonies yrant organinėms atliekoms susidaro metanas, kuris yra viena reikšmingiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Dėl to vis dažniau įrengiamos dujų surinkimo sistemos ir svarstomos jų panaudojimo energetikoje galimybės.

    „Sename sąvartyne metano dujų sankaupos buvo labai didelės, o dabar ten vykdomas projektas jas surinkti ir iš jų gaminti elektrą“, – sakė Rafaelis Bekmullinas.

    Elektra iš atliekų, bet svarbiausia – rūšiavimas

    Vienas iš Uzbekistano planuojamų sprendimų – atliekų energinis panaudojimas. Prie Samarkando statoma jėgainė, kuri, planuojama, per parą apdoros apie 1 500 tonų buitinių atliekų ir per metus pagamins apie 240 mln. kilovatvalandžių elektros.

    Pareigūnai pabrėžia, kad ilgalaikis tikslas yra atliekų srautų atskyrimas: perdirbamos medžiagos turi grįžti į gamybą, organika – virsti kompostu ar biodujomis, o tik likutis keliauti į energijos gamybą. Toks eiliškumas leidžia išlaikyti daugiau vertingų medžiagų apytakoje.

    Vis dėlto praktika rodo, kad infrastruktūros nepakanka, jei rūšiavimas neprasideda namuose. Angrene vykusiame bandomajame projekte gyventojams išdalinus 10 000 maišų atliekoms atskirti, grąžinta su išrūšiuotomis atliekomis buvo tik apie 1 proc.

    „Be atliekų rūšiavimo neįmanoma pasiekti rezultatų“, – sakė Sobiras Mashrabovas.

    Ekspertai akcentuoja, kad žiedinė ekonomika prasideda dar anksčiau nei konteineryje: mažesniu vartojimu, ilgesniu daiktų naudojimu ir pakartotiniu panaudojimu. Kuo mažiau mišrių atliekų susidaro, tuo mažiau jų tenka deginti ar laidoti, o tai tiesiogiai mažina taršą ir ilgalaikes sąnaudas.

  • ECB nori sugriežtinti kriptotaisykles: griežtesnis stablių monetų palūkanų draudimas ir ESMA kontrolė

    ECB nori sugriežtinti kriptotaisykles: griežtesnis stablių monetų palūkanų draudimas ir ESMA kontrolė

    Europos Centrinis Bankas (ECB) kartu su Europos centrinių bankų sistema ragina peržiūrėti ir sugriežtinti Europos Sąjungos kriptoturto taisykles. Pagrindinis akcentas tenka stablių monetoms, stakingui, skolinimui ir platesnei visos rinkos priežiūrai ES lygmeniu.

    Pasiūlymai pateikti Europos Komisijai vertinant MiCA reglamento taikymą. MiCA visoje ES pradėtas taikyti 2024 metų pabaigoje, o pereinamieji terminai daliai rinkos dalyvių baigėsi 2026 metų liepos 1 dieną, todėl dalis paslaugų teikėjų turėjo sustabdyti veiklą arba ją pertvarkyti.

    Užkertamas kelias palūkanų apeigoms

    MiCA jau draudžia mokėti palūkanas už stablias monetas, tačiau ECB ragina šį principą taikyti plačiau. Centriniai bankai teigia, kad dalis platformų palūkanų efektą atkuria per susijusias paslaugas, pavyzdžiui, skolinimą, skolinimąsi ar stakingą, taip faktiškai pasiūlydamos grąžą už stablių monetų laikymą.

    ECB argumentuoja, kad draudimas turėtų apimti ir netiesiogines paskatas, įskaitant kai kuriuos lojalumo programų atlygius. Pasak centrinio banko, tai turėtų tapti aiškiu teisėkūros prioritetu, siekiant vienodų taisyklių ir mažesnės rizikos vartotojams.

    Griežtesnės priemonės užsienio valiutų stablioms monetoms

    ECB taip pat siekia stipresnių instrumentų prieš žetonus, susietus su užsienio valiutomis, ypač tais atvejais, kai, centrinių bankų vertinimu, jie gali kelti grėsmę finansiniam stabilumui. Siūloma numatyti galimybę uždrausti leisti naujus žetonus ir įpareigoti išpirkti jau išleistus, jei rizika peržengia priimtiną ribą.

    Centrinių bankų vertinimu, kasdieniams mokėjimams ES viduje stablios monetos ne visuomet suteikia apčiuopiamos naudos, nes daugelyje šalių jau veikia greiti pervedimai, o lygiagrečiai vystoma skaitmeninio euro iniciatyva. Be to, keliami klausimai dėl žetonų, platinamų tiek ES viduje, tiek už jos ribų, kai krizės atveju rezervų našta galėtų tekti Europoje laikomoms atsargoms, o žetonų geografinio pasiskirstymo tiksliai nustatyti būtų sunku.

    Stakingas, skolinimas ir DeFi – daugiau reguliavimo

    ECB pozicija dėl stakingo, kriptoturto skolinimo ir skolinimosi yra griežta: šios veiklos turėtų būti reguliuojamos ES lygmeniu. Centriniai bankai pažymi, kad situacijose, kai įmonė priima klientų kriptoturtą ir įsipareigoja jį grąžinti, tokie santykiai gali būti panašūs į grąžintinų lėšų priėmimą, todėl rizikos profilis priartėja prie bankinių paslaugų.

    Dėmesys skiriamas ir decentralizuotiems finansams, kai prekyba ar skolinimas vyksta per automatizuotus protokolus. ECB pabrėžia, kad MiCA numato išimtis visiškai decentralizuotoms paslaugoms, tačiau pati sąvoka nėra aiškiai apibrėžta, o praktikoje visiška decentralizacija, centrinių bankų vertinimu, pasitaiko retai, todėl lieka neaišku, kas realiai kontroliuoja rizikas.

    Kas prižiūrės kriptoverslus?

    ECB taip pat remia idėją kriptoturto įmonių licencijavimą ir priežiūrą labiau sutelkti ES lygmeniu, stiprinant ESMA, kaip bendros rinkos priežiūros institucijos, vaidmenį. Šiuo metu vienoje valstybėje narėje gauta licencija gali atverti kelią teikti paslaugas visame bloke, todėl reguliavimo spragos ar skirtinga praktika tarp šalių tampa jautriu klausimu.

    Šie pasiūlymai nėra privalomi, o galutinį sprendimą dėl MiCA pakeitimų priims Europos Komisija, vėliau teisėkūros procesą derinant su Europos Parlamentu ir valstybėmis narėmis. Diplomatinėje erdvėje aptariama, kad platesnė MiCA peržiūra galėtų įgauti pagreitį 2027 metais, atsižvelgiant į rinkos raidą ir tarptautinį reguliavimo kontekstą.

  • JAV bitkoino ETF vos išlipo į pliusą: 401 mln. eurų penktadienio įplaukos išgelbėjo savaitę

    JAV bitkoino ETF vos išlipo į pliusą: 401 mln. eurų penktadienio įplaukos išgelbėjo savaitę

    JAV biržose prekiaujami momentiniai bitkoino ETF praėjusią savaitę vos išvengė antros iš eilės neigiamos savaitės, nes paskutinę prekybos dieną sulaukė itin didelio investuotojų dėmesio. Penktadienį į šiuos fondus įplaukė apie 401 mln. eurų, o visos savaitės balansas galiausiai liko menkai teigiamas.

    Pagal SoSoValue duomenis, per savaitę, pasibaigusią rugsėjo 18 dieną, bitkoino ETF fiksavo maždaug 5,7 mln. eurų grynųjų įplaukų. Tai nedidelis skaičius, tačiau ryškus kontrastas po ankstesnės savaitės, kai buvo išimta apie 430 mln. eurų.

    Savaitę nulėmė viena diena

    Iki penktadienio bendra bitkoino ETF savaitės dinamika atrodė prasta: po stipresnės savaitės pradžios sekė dvi išpardavimo dienos, o vėlesnės įplaukos tik mažino deficitą. Penktadienio šuolis praktiškai uždengė ankstesnių dienų nuostolius ir paliko fondus vos virš nulio.

    Tokie staigūs srautų pokyčiai ETF rinkoje dažnai siejami su instituciniais pavedimais ir portfelių perskirstymu. Tai gali reikšti, kad dalis investuotojų korekcijas vertina kaip progą įeiti į poziciją, o ne signalą trauktis.

    „Fidelity“ ir „BlackRock“ tonas rinkai

    Didžiausia dalis penktadienio įplaukų teko „Fidelity“ valdomam fondui FBTC, o reikšmingą sumą pritraukė ir „BlackRock“ fondas IBIT. Tuo metu kiti rinkos dalyviai prisidėjo mažesniais srautais, todėl bendras rezultatas buvo labiau kelių lyderių, o ne visos kategorijos stiprybės išraiška.

    Vertinant visą savaitę, IBIT išlaikė didesnį teigiamą balansą nei FBTC, tačiau dalis kitų bitkoino ETF fiksavo grynąsias išplaukas. Dėl to visa kategorija ir liko tik simboliškai teigiama.

    Eterio ETF serija nutrūko

    Momentiniai eterio ETF situacijos nepataisė net ir stipresnė penktadienio diena. Nors tą dieną į eterio fondus įplaukė apie 133 mln. eurų, visa savaitė baigėsi apie 130 mln. eurų grynosiomis išplaukomis, nutraukiant keturių savaičių teigiamų srautų seriją.

    Vienas iš veiksnių buvo kelių dienų iš eilės išplaukos savaitės viduryje, kurios nusvėrė savaitės pradžios ir pabaigos įplaukas. Didžiausi eterio ETF taip pat išsiskyrė nevienodais rezultatais: dalis jų pritraukė pirkėjų, bet bendras kategorijos balansas išliko neigiamas.

    Rinkoje aktyvumas augo abiejose kategorijose: bitkoino ETF prekybos apyvartos beveik padvigubėjo, o eterio ETF taip pat kilo. Tai rodo, kad investuotojai ir toliau aktyviai pozicionuojasi, tačiau nuotaikos išlieka jautrios kelioms prekybos sesijoms ir dideliems vienkartiniams pavedimams.

    „Bendros įplaukos išliko net ir po ryškesnių kainų svyravimų, ir tai parodo, kad dalis investuotojų nepasitraukė per korekciją“, – sakė „Bloomberg“ ETF analitikas Ericas Balchunas.

  • „Polymarket“ stabdė 10 mln. eurų sukčiavimo bandymą: tyrimas kelia klausimų dėl atitikties kultūros

    „Polymarket“ stabdė 10 mln. eurų sukčiavimo bandymą: tyrimas kelia klausimų dėl atitikties kultūros

    Prognozių rinkų platforma „Polymarket“ 2026 metų pradžioje susidūrė su mažiausiai 10 mln. eurų vertės sukčiavimo bandymu, kai nusikaltėliai, kaip teigiama tyrime, bandė panaudoti vogtas debeto korteles įnešimams ir vėlesniems išėmimams. Apie incidentą plačiau paskelbė „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais bendrovėje ir su ja dirbusiose organizacijose.

    Pasak tyrimo, ataka suintensyvėjo vasario mėnesį, kai į JAV vartotojams skirtą, labiau reguliuojamą platformos versiją ėmė patekti daugiau naudotojų. Schema buvo gana tipiška mokėjimų sukčiavimui: iš pradžių atliekami įnešimai iš pavogtų kortelių, tuomet sudaromi statymai, o laimėjimai mėginami išsiimti į nusikaltėlių kontroliuojamas, vadinamąsias švarias sąskaitas ar mokėjimo priemones.

    Vienas svarbiausių signalų, kad problema tapo sisteminė, buvo mokėjimų partnerio reakcija. Tyrime teigiama, jog mokėjimų apdorotojas „Checkout.com“ tam tikru metu atmesdavo daugiau nei 80 proc. „Polymarket“ įnešimų, kuriuos laikė sukčiavimu, nors pramonėje įprastu atskaitos tašku dažnai laikomas maždaug 1 proc. lygis.

    Kaip sukčiavimas paveikė operacijas

    Nors tyrime neįvardijama, kiek iš planuotos sumos realiai buvo prarasta, cituojamas šaltinis teigė, kad dauguma bandymų buvo sustabdyti dar mokėjimų grandinėje. Taip pat minima, kad pagrindinę srauto dalį generavo keli naudotojai, o vienas jų esą bandė atlikti apie 4 000 atskirų įnešimų.

    Incidentas sutapo su išaugusia teisėtų vartotojų išėmimų užklausų apimtimi, kuri, kaip teigiama, perkrovė vidines atitikties ir patikrų komandas. Tokiose situacijose platformoms kritiškai svarbu suderinti greitą klientų aptarnavimą su pinigų plovimo prevencijos ir sukčiavimo kontrolės mechanizmais.

    Tyrime rašoma, kad vėliau buvo atsisakyta taisyklės, kuri riboja išėmimą į kitą mokėjimo šaltinį nei tas, iš kurio buvo atliktas įnešimas. Nors tokia taisyklė ne visada yra formaliai privaloma prognozių rinkoms, ji plačiai taikoma finansų sektoriuje, nes mažina riziką, kad įnešimai iš pavogtų kortelių bus paversti išgryninamomis lėšomis.

    Vadovybės sprendimai ir atitikties klausimai

    „The Wall Street Journal“ teigimu, dalis atitikties komandos darbuotojų buvo nustebę, kaip į incidentą reagavo vadovybė: esą buvo raginama pirmiausia išlaikyti augimo tempą, o galimas reguliacines pasekmes spręsti vėliau. Tokia nuostata finansinių paslaugų ir mokėjimų ekosistemoje paprastai vertinama kaip reikšminga reputacinė rizika, nes partneriai ir reguliuotojai daug dėmesio skiria vadinamajam tonui iš viršaus.

    „Mūsų rinkos integralumo sistema apima procesus, skirtus aptikti, peržiūrėti ir reaguoti į įtartiną veiklą“, – sakė „Polymarket“ atstovas spaudai.

    Tyrime taip pat minima vadovų ir aukšto lygio specialistų kaita JAV padalinyje, įskaitant atitikties vadovo pasitraukimą bei kitus pokyčius, kurie dažnai sutampa su bandymais pertvarkyti kontrolės aplinką. Kartu nurodoma, kad vėlesnėmis priemonėmis, įskaitant kortelių susiejimo ribojimus, sukčiavimo lygiai esą grįžo arčiau įprastų rinkos normų.

    Platesnis kontekstas: reguliavimas ir investuotojų dėmesys

    Incidentas išryškina tendenciją, su kuria susiduria daugelis sparčiai augančių finansinių technologijų ir kriptoekosistemos įmonių: plečiantis vartotojų bazei, mokėjimų sukčiavimas ir tapatybės klastojimas tampa vienu brangiausių operacinių iššūkių. Kuo daugiau mokėjimų kanalų ir kuo greitesnis pinigų judėjimas, tuo didesnis spaudimas turėti aiškias rizikos ribas, automatizuotas patikras ir pakankamus atitikties resursus.

    „The Wall Street Journal“ rašo, kad platforma tuo pat metu siekė pritraukti didelį finansavimą ir svarstė viešo akcijų siūlymo perspektyvą. Tokiu laikotarpiu sukčiavimo incidentai tampa ypač jautrūs, nes investuotojai ir partneriai vertina ne tik augimą, bet ir tai, ar rizikų valdymas yra pakankamai brandus.

    „Polymarket“ nurodė, kad bendrovė toliau stiprina infrastruktūrą, rizikos valdymą ir atitikties procesus. Rinkoje tai dažnai reiškia griežtesnes klientų patikras, lėšų kilmės kontrolę, operacijų stebėseną realiuoju laiku ir aiškesnes taisykles, kada sąskaitos ar mokėjimo priemonės turi būti blokuojamos.

  • ZetaChain apsisprendė išjungti Layer 1: ZETA perkeliamas į Solana, kas keisis turėtojams?

    ZetaChain apsisprendė išjungti Layer 1: ZETA perkeliamas į Solana, kas keisis turėtojams?

    ZetaChain bendruomenė balsavimu pritarė sprendimui išjungti projekto Layer 1 blokų grandinę ir perkelti ZETA žetoną į Solana ekosistemą. Projektas, kuris anksčiau pritraukė apie 25 milijonus eurų finansavimą tarpusavio sąveikumui tarp skirtingų tinklų plėtoti, keičia kryptį ir atsisako nuosavos grandinės.

    Kaip nurodoma projekto valdymo platformoje, balsavimas dėl 68 pasiūlymo baigėsi aiškia persvara: už pasisakė 99,4 proc. dalyvavusiųjų. Aktyvumas siekė 58 proc. ir viršijo 40 proc. kvorumą, o prieš ir susilaikiusiųjų dalys sudarė po 0,3 proc.

    Kas paskatino posūkį?

    ZetaChain kūrėjai pastaraisiais mėnesiais didžiausią dėmesį skyrė „Anuma“ programėlei, paremtai dirbtiniu intelektu. Komanda teigia, kad tolesnei šios krypties plėtrai nuosava blokų grandinė nebėra būtina, todėl infrastruktūrą planuojama perkelti į Solana, kartu išsaugant ir ZETA žetoną.

    Pasak projekto, „Anuma“ jau turi daugiau nei 300 000 vartotojų, o skirtinguose DI modeliuose užfiksuota per 1 000 000 užklausų. Taip pat akcentuojama, kad programėlės atminties sistema yra šifruota ir veikia keliuose modeliuose, o ZETA turėtojai gali užrakinti žetonus mainais į kreditus paslaugoms.

    „Solana DI ekosistemoje vis dar trūksta programų sluoksnio: kasdien naudojamos programėlės su atmintimi, kuri priklauso vartotojui ir keliauja per modelius, programėles ir agentus“, – rašė ZetaChain komanda.

    Techninė našta ir saugumas

    Sprendime atsispindi ir praktiniai motyvai: nuosavos grandinės palaikymas, kai ji sukurta naudojant „Cosmos SDK“, reikalauja nuolatinio koordinavimo su nepriklausomais validatoriais ir operatyvaus reagavimo į pataisas bei saugumo rekomendacijas. Projekto teigimu, tai tampa vis sudėtingiau, ypač kai DI įrankiai pagreitina pažeidžiamumų paiešką.

    Platesniame „Cosmos“ kontekste dėmesį atkreipė ir neseniai viešinti incidentai: buvo pranešta apie atakas prieš kelias „Cosmos“ EVM grandines, kurių metu pavogtos lėšos vėliau buvo realizuotos maždaug už 4,9 milijono eurų. Nors ZetaChain tarp nukentėjusių projektų neminimas, tokie įvykiai didina spaudimą komandoms investuoti į saugumą ir mažinti infrastruktūros sudėtingumą.

    Ką tai reiškia ZETA turėtojams?

    Pasiūlyme numatyta, kad ZETA taps gimtuoju Solana SPL standarto žetonu santykiu vienas prie vieno, išlaikant tą patį simbolį ir bendrą pasiūlą. Taip pat nurodoma, kad teisių įgijimo grafikai nesikeis, tačiau sprendimas neapima ZETA versijų Ethereum ir BNB Chain tinkluose.

    Kol kas ZetaChain grandinė dar nebus išjungta nedelsiant: komanda paliks tinklą veikti, kol bus suderintos migracijos detalės. Antrasis, vėliau teikiamas pasiūlymas turėtų nustatyti konkrečią bloko aukščio momentinę nuotrauką balansams, galutinį išjungimo bloką, žetonų atsiėmimo instrukcijas ir gaires, kaip išsiimti susietų grandinių turtą.

    Projektas taip pat teigia, kad sprendimų dėl migracijos grafiko nenori tvirtinti tol, kol biržos nepatvirtins žetonų keitimo procedūrų. Tuo metu ZETA delegavimas ir stakingas tęsiamas, tačiau kaip tiksliai bus sprendžiami stakingo ir atlygių mechanizmai Solana tinkle, kol kas paliekama atvira.

    Po balsavimo ZETA kaina per 24 valandas smuktelėjo apie 2,5 proc. Nors pats migracijos planas numato vienas prie vieno konversiją, rinkos dalyviai dažnai reaguoja į trumpalaikę nežinomybę dėl techninio įgyvendinimo, biržų terminų ir stakingo tęstinumo.

  • Londono „Unit1 Studio“ pritraukė 23,3 mln. eurų: avatarų koncertus žada išplėsti už ABBA Voyage ribų

    Londono „Unit1 Studio“ pritraukė 23,3 mln. eurų: avatarų koncertus žada išplėsti už ABBA Voyage ribų

    Londone įsikūrusi bendrovė „Unit1 Studio“, kuri kuria vadinamuosius avatarų koncertus, pritraukė 23,3 mln. eurų finansavimą. Bendrovė teigia, kad šios lėšos padės sparčiau plėsti projektus ir padaryti formatą lengviau perkeliamą į skirtingas koncertų erdves.

    Finansavimo paketas sudarytas iš per didelio susidomėjimo sulaukusios akcijų investicijos ir papildomo gamybos finansavimo. Investicijai vadovavo „Balderton Capital“, prie sandorio taip pat prisidėjo esami investuotojai, tarp jų „Mercuri“ ir „Gilston Music“ bei prodiuseris Paulas McGuinnessas.

    „Iki šiol avatarų koncertai buvo įkalinti ABBA Voyage ekonomikoje: vienkartinis, vienoje vietoje įgyvendinamas projektas. „Unit1“ technologija iš esmės keičia šią logiką ir atveria žanrą naujai klasikinių atlikėjų kartai“, – sakė „Balderton Capital“ partneris Danielis Waterhouse’as.

    „Unit1 Studio“ skelbia, kad neseniai sėkmingai perkėlė savo demonstracinį KT Tunstall avataro koncertą iš bandymų patalpų Vakarų Londone į nuolatinę studiją „Tileyard London“. Anot bendrovės, perkėlimas užtruko keturias dienas, nors įprastai tokie darbai būna brangūs ir užsitęsia.

    Avatarų koncertų idėja remiasi skaitmeniniu atlikėjo atvaizdu ir itin tikslia vizualine bei garso rekonstrukcija, kuri žiūrovams suteikia gyvo pasirodymo įspūdį. Pastaraisiais metais rinka rodo augantį susidomėjimą tokiu formatu, ypač kai kalbama apie atlikėjus, kurie nebekoncertuoja arba fiziškai negali leistis į turus.

    Iki šiol sektoriui didžiausią barjerą dažnai kėlė kaštai: skaitmeninio „dvynio“ kūrimas, sudėtinga techninė infrastruktūra, o taip pat projekto pritaikymas kitai salei. „Unit1 Studio“ tikina, kad siekia sumažinti šiuos kaštus ir sukurti modelį, leidžiantį tą patį koncertą vienu metu rodyti keliose vietose, panašiai kaip teatro gastrolės adaptuojamos skirtinguose miestuose.

    Bendrovei vadovauja įkūrėjas ir generalinis direktorius Barney Wraggas, anksčiau dirbęs muzikos ir pramogų industrijoje, o kūrybinei krypčiai vadovauja Jonathan Butterellas. Techninei komandai atstovauja Pavle Mihajlovicius, turintis patirties žaidimų ir vaizdo turinio kūrimo srityse.

    „Unit1 Studio“ taip pat telkia komandą, dirbusią prie didelio masto vizualinių projektų ir avatarų kūrimo, o į valdybą pakviestas muzikos industrijos vadovas Johnas Kennedy. Įmonė tikina, kad toks kompetencijų derinys svarbus norint pasiekti fotorealistinę kokybę ir kartu išlaikyti komercinį tvarumą.

    „ABBA Voyage“ parodė, kad auditorijai patinka avatarų koncertai, tačiau didelės kūrimo ir perkėlimo sąnaudos reiškė, kad ši galimybė neišnaudojama“, – sakė „Unit1 Studio“ įkūrėjas ir vadovas Barney Wraggas.

    „Mūsų gebėjimas kurti šiuos pasirodymus už gerokai mažesnę kainą ir atkartoti juos bet kurioje vietoje pagaliau paverčia formatą komerciškai realų. Technologijos, naujas finansavimas ir auganti komanda leis kurti pasirodymus atlikėjams ir gerbėjams visame pasaulyje“, – pridūrė jis.

    Gautos lėšos bus naudojamos plėtojant naujus koncertus, nors konkrečių atlikėjų pavadinimų bendrovė kol kas neatskleidžia. „Unit1 Studio“ teigia, kad daugiau detalių planuoja paskelbti artėjant bilietų prekybos startui.

  • Londono „Metris Energy“ pritraukė 4,35 mln. eurų: DI platforma žada sujungti atsinaujinančios energijos duomenis

    Londono „Metris Energy“ pritraukė 4,35 mln. eurų: DI platforma žada sujungti atsinaujinančios energijos duomenis

    Londone įsikūrusi bendrovė „Metris Energy“ pritraukė 4,35 mln. eurų pradinės (seed) investicijos etapą ir pristatė naują DI sąsają „Metria“. Įmonė teigia, kad ši sąsaja gali automatizuoti dalį užduočių, kurias iki šiol rankiniu būdu atlikdavo atsinaujinančios energetikos objektų eksploatavimo komandos.

    Investicijai vadovavo PT1 Ventures, taip pat dalyvavo „Octopus Ventures“, AENU ir „Blackfinch Ventures“, prisidėjo „Plug and Play“ bei „Love Ventures“. Anksčiau, 2024 metais, „Metris Energy“ buvo paskelbusi apie 2,3 mln. eurų priešpradinį finansavimą, o dabar bendra pritraukta suma siekia 6,53 mln. eurų.

    Duomenų chaosas energetikoje

    Įmonė savo produktą pozicionuoja kaip vieningą duomenų sluoksnį energetikos portfeliams, kai informacija iš inverterių, skaitiklių, SCADA sistemų, CRM, skaičiuoklių ir finansinių įrankių būna išskaidyta po skirtingas platformas. Pasak „Metris Energy“, praktikoje tai reiškia, kad net dideli elektros gamintojai vis dar remiasi skaičiuoklėmis, o sprendimai priimami turint nepilną ar vėluojančią informaciją.

    Tokio fragmentavimo problema, anot bendrovės, ryškėja decentralizuojantis tinklui ir atsirandant naujiems pajamų šaltiniams: lankstumo paslaugoms, gamybos ribojimo valdymui, bendruomeninei energetikai ir įmonių elektros pirkimo sutartims. Norint šiuos mechanizmus išnaudoti, reikia vienoje vietoje suderinti techninius, komercinius ir rinkos duomenis, tačiau realybėje jie būna „išmėtyti“ per dešimtis sistemų.

    Ką daro DI sąsaja „Metria“?

    „Metris Energy“ teigia kurianti vadinamąją gyvą kiekvieno fizinio turto „kortelę“: nuolat atnaujinamą įrašą, kuriame suvedami duomenys iš turto valdymo sistemų, apskaitos prietaisų, SCADA, GIS ir energijos rinkų. Virš šio pagrindo esą veikia automatizuotos darbo eigos, užklausos natūralia kalba, pajamų valdymo funkcijos ir DI agentai.

    Naujai pristatyta „Metria“ sąsaja, kaip skelbia bendrovė, skirta tam, kad sudėtingos užduotys būtų vykdomos greičiau ir su mažiau rankinio darbo. Praktinis tikslas paprastas: suteikti portfelio valdytojams realiu laiku matomą situaciją ir padėti greičiau apsispręsti, kada ir kaip veikti, kad būtų išlaikytas pajamingumas.

    Plėtra į vėją ir kogeneraciją

    „Metris Energy“ planuoja pritrauktas lėšas skirti produkto DI agentų galimybių plėtrai, taip pat išplėsti sprendimą į vėjo energetikos ir kombinuotos šilumos bei elektros gamybos (CHP) segmentus. Įmonė taip pat siekia augti Europoje, išskirdama Vokietiją kaip vieną svarbiausių krypčių, kur jau yra pritraukusi naujų klientų.

    Bendrovės duomenimis, jos pajamos per metus augo 8 kartus, o platforma padeda valdyti daugiau nei 10 000 saulės elektrinių ir apie 500 megavatų instaliuotos galios portfelį. Augantis mastas ir sudėtingėjantys rinkos modeliai tampa pagrindiniu argumentu, kodėl energetikos įmonės vis dažniau investuoja į duomenų infrastruktūrą, o ne vien į naują generaciją.

    „Metris Energy“ įkūrėja ir vadovė Natasha Jones pabrėžė, kad energetikos pertvarkos laimėtojais taps ne tie, kurie turės daugiausia instaliuotos galios, o tie, kurie geriausiai ją matys, valdys ir monetizuos. Jos teigimu, įmonė siekia užpildyti spragą, kai turto savininkams trūksta vieningos terpės portfeliui suprasti ir veikti greitai.

    „Metris buvo įkurta tikint, kad energetikos pertvarkos laimėtojai bus ne tie, kurie valdys daugiausia kilovatų, o tie, kurie geriausiai gebės juos matyti, kontroliuoti ir monetizuoti“, – sakė Natasha Jones.

    PT1 Ventures partneris Fabian Koening teigė, kad bendrovė kuria duomenų infrastruktūrą, kuri leidžia realiu laiku „padaryti energetikos turtą matomą“ ir taip atverti galimybę DI sprendimams keisti sektorių. Jo vertinimu, tai jau dabar padeda mažinti portfelių valdymo kaštus ir lengvinti prieigą prie lankstumo sutarčių.

    „Jų platforma jau mažina portfelių eksploatavimo kaštus ir atveria prieigą prie lankstumo energijos sutarčių“, – sakė Fabian Koening.

  • „X“ Londone teisme kaltina du Jungtinės Karalystės gyventojus: įtariamas 330 000 eurų išmokų sukčiavimas

    „X“ Londone teisme kaltina du Jungtinės Karalystės gyventojus: įtariamas 330 000 eurų išmokų sukčiavimas

    Socialinis tinklas „X“ Londone pateikė ieškinį dviem Jungtinės Karalystės gyventojams, įtardamas, kad jie galėjo apgaule gauti išmokas iš kūrėjams skirtos pajamų dalijimosi programos. Bendrovė teigia patyrusi apie 330 000 eurų nuostolį, susijusį su programos išmokomis ir, kaip nurodoma byloje, prašo atlyginti ir papildomas su tyrimu susijusias išlaidas.

    Ieškinyje minima, kad įtariami asmenys kartu su nenustatytais bendrininkais galėjo valdyti kelias paskyras, kurios tarpusavyje koordinuotai kėlė įsitraukimo rodiklius. Pasak „X“, tam esą buvo naudojami tarpusavio patiktukai, persidalijimai ir atsakymai, imituojant organišką auditorijos aktyvumą.

    „X“ teigia identifikavusi devynias paskyras, kurios galėjo veikti kaip vienas tinklas, o jų turinys dažnai buvo labai panašus ir publikuojamas beveik tuo pačiu metu. Dokumentuose pabrėžiama, kad kai kuriais atvejais kriptovaliutų tema parengti įrašai pasirodydavo per kelias sekundes vienas nuo kito, o tai, bendrovės vertinimu, gali rodyti koordinuotą veikimą.

    Taip pat teigiama, kad tarp skirtingų paskyrų galėjo sutapti finansiniai ir identifikaciniai duomenys, susiję su išmokų gavimu. „X“ tvirtina, jog tokie sutapimai esą padėjo atsekti ryšius tarp paskyrų ir nustatyti galimus pinigų srautus.

    Byloje nurodoma, kad ginčas susijęs su „X“ kūrėjų pajamų dalijimosi mechanizmu, kuris startavo 2023 metais ir vėliau buvo pakeistas kita atlygio už originalų turinį schema. Bendrovė teigia sustabdžiusi minėtas paskyras dar 2023 metais, kai, jos vertinimu, buvo aptikti platformos manipuliavimo požymiai.

    „X“ pabrėžia, kad prašoma suma apima ne tik galimai neteisėtai išmokėtas lėšas, bet ir išlaidas, patirtas atliekant vidinį tyrimą, analizę bei įgyvendinant priemones, kurios turėtų padėti užkirsti kelią panašiems atvejams ateityje. Tuo pat metu akcentuojama, kad teismo sprendimo dar nėra, o kaltinimai kol kas nėra patvirtinti teismo tvarka.

    Pastaraisiais metais socialiniai tinklai vis aktyviau ieško būdų skatinti kūrėjus dalintis pajamomis, tačiau kartu tai didina ir piktnaudžiavimo riziką. Ekspertai yra atkreipę dėmesį, kad tokiose sistemose ypač svarbūs skaidrūs kriterijai, patikimi botų ir koordinuoto elgesio aptikimo įrankiai bei finansinių srautų kontrolė, kad programos išliktų patrauklios tiek kūrėjams, tiek reklamos užsakovams.

    Ši byla gali tapti reikšmingu precedentu, parodančiu, kaip platformos ginasi nuo organizuoto manipuliavimo, kai finansinė motyvacija tiesiogiai susieta su įsitraukimo metrikomis. Jei teismas pritartų „X“ argumentams, tai galėtų paskatinti griežtesnę tokių programų priežiūrą ir detalesnį atsiskaitymų auditą.

    „Tai buvo koordinuotas pajamų dalijimosi sukčiavimas ir platformos manipuliavimas“, – teigiama „X“ pateiktame ieškinyje.

  • Bitcoin trumpam viršijo 85 000 dolerių ribą: kainą stūmė šortų uždarymai ir geresnės nuotaikos biržose

    Bitcoin trumpam viršijo 85 000 dolerių ribą: kainą stūmė šortų uždarymai ir geresnės nuotaikos biržose

    Bitcoin pirmadienį trumpam pakilo virš 85 000 dolerių ribos pirmą kartą nuo sausio, pratęsdamas atšokimą po praėjusios savaitės išpardavimo. Kartu su kriptovaliutomis kilo ir Azijos bei Europos akcijos, o tai sustiprino rizikos apetito nuotaikas.

    Rugsėjo 15 dieną Bitcoin buvo priartėjęs prie 75 000 dolerių, tačiau penktadienį sugrįžo virš 80 000 dolerių. Per pastarąsias 24 valandas kriptovaliuta pabrango daugiau nei 5 proc., o nuo metų pradžios jos pokytis tapo mažesnis nei 3 proc. minuse.

    Vis dėlto nuo rekordinio piko, fiksuoto spalį ir siekusio apie 126 000 dolerių, Bitcoin kaina vis dar atsilieka maždaug 32,5 proc. Tai rodo, kad dabartinis ralis labiau primena atsigavimą po korekcijos, o ne grįžimą į naujų rekordų fazę.

    Reikšmingą kainos šuolio dalį, kaip rodo „CoinGlass“ duomenys, lydėjo priverstiniai pozicijų uždarymai: per 24 valandas likviduota kriptovaliutų pozicijų už maždaug 638 000 000 eurų. Didžioji dalis, apie 552 000 000 eurų, teko šortams, kai kaina kilo prieš rinkos dalyvių lūkesčius.

    Vien Bitcoin pozicijų likvidacijų suma sudarė apie 307 000 000 eurų. Didžiausias vienkartinis likvidavimo sandoris „Binance“ BTCUSDT rinkoje siekė apie 9 600 000 eurų, o tokie epizodai paprastai pagreitina judėjimą, nes automatiniai pirkimai „uždarant“ šortus dar labiau stumia kainą aukštyn.

    Tarp didžiųjų kriptovaliutų augimas buvo platesnis: „Ethereum“ brango apie 5,6 proc. iki 2 717 dolerių, XRP kilo 7,8 proc. iki 1,49 dolerio, o „Solana“ pridėjo 7,2 proc. iki 115,75 dolerio. Toks sinchroniškas kilimas dažnai signalizuoja bendrą rizikos aktyvų paklausą, o ne vien tik vienos monetos specifinį impulsą.

    Prie bendros rinkų krypties prisidėjo ir makro fonas. „Brent“ naftos kaina smuko apie 1,5 proc., o tai paprastai veikia kaip palankus veiksnys akcijoms ir kitiems rizikingesniems aktyvams, nes mažesnės energijos sąnaudos mažina infliacinius lūkesčius.

    Investuotojai taip pat stebi JAV pinigų politiką po praėjusią savaitę įvykusio 0,25 procentinio punkto palūkanų kėlimo. Rinka vertino tikimybę, kad dar vienas palūkanų didinimas spalį išlieka įmanomas, o JAV dvejų metų obligacijų pajamingumas buvo apie 4,75 proc.

    Atsargų rinkose papildomos intrigos suteikė ir geopolitinė darbotvarkė, nes investuotojai tikėjosi diplomatinio aktyvumo Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos savaitę. Tokios aplinkybės dažnai veikia kriptovaliutas per bendrą rizikos tolerancijos kanalą: optimizmas padeda kilti, o netikėti sukrėtimai gali greitai grąžinti nepastovumą.