CP v2

Category: Finansai

  • ES įspėja: Kinija tapo ilgalaikiu strateginiu iššūkiu, o jos ryšiai su Rusija kelia grėsmes

    ES įspėja: Kinija tapo ilgalaikiu strateginiu iššūkiu, o jos ryšiai su Rusija kelia grėsmes

    ES ministrų įspėjimas dėl Kinijos

    Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai bendrame vertinime Kiniją įvardijo kaip kritinį ilgalaikį strateginį iššūkį. Pasak jų, Pekinas turi asimetrinių pranašumų prieš ES dėl ekonominės ir technologinės galios, kuri gali būti naudojama spaudimui.

    Dokumente akcentuojama, kad rizikos apima ne tik prekybą, bet ir saugumą bei ekonominį atsparumą. Ministro lygmens vertinimas susijęs su pastaraisiais mėnesiais paaštrėjusia ES ir Kinijos įtampa dėl rinkos apsaugos priemonių ir atsakomųjų grasinimų.

    „Kinijos asimetriniai pranašumai, nuo prekybos disbalanso iki kritinių žaliavų ir technologinių pasiekimų, kartu su noru tai naudoti kaip svertą, daro ją ilgalaikiu strateginiu iššūkiu“, – teigiama ministrų vertinime.

    Prekyba, žaliavos ir spaudimo svertai

    ES siekia per dialogą perbalansuoti prekybos santykius ir yra nustačiusi rudenį terminą apčiuopiamiems rezultatams pasiekti. Briuselis pabrėžia, kad kai kuriuose sektoriuose Kinijos pertekliniai pajėgumai daro spaudimą Europos gamintojams ir gali išstumti vietos produkciją.

    Ministrai taip pat išskyrė Kinijos įtaką tiekimo grandinėms, ypač dėl retųjų žemių ir kitų kritinių žaliavų, reikalingų gynybos pramonei bei žaliajai transformacijai. Ši priklausomybė laikoma viena svarbiausių ES pažeidžiamumo vietų, didinančių ekonominio šantažo riziką.

    Kinijos ir Rusijos ryšiai bei karas Ukrainoje

    Vertinime Pekinas apibūdinamas kaip svarbus veiksnys, padedantis Rusijai tęsti plataus masto karą prieš Ukrainą, nors Kinija viešai neigia tiesioginį vaidmenį. ES institucijos pastaruoju metu taikė ribojamąsias priemones ir daliai Kinijos įmonių, įtariamų prisidedant prie Rusijos karo pajėgumų palaikymo.

    Ministrai pažymi, kad Kinija ir Rusija siekia stiprinti regioninę įtaką ir keisti tarptautinę tvarką pagal savo interesus, grįsdamos ją įtakos zonų logika. Toks kursas, ES vertinimu, ilgainiui gali sujungti saugumo įtampas Europoje ir Indijos bei Ramiojo vandenynų regione.

    „Gilėjanti Kinijos ir Rusijos strateginė partnerystė stiprina tarpusavio ryšius nuo Europos iki Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono ir didina grėsmes ES saugumui“, – nurodoma dokumente.

    Ministrų vertinimas rodo, kad ES toliau laikysis vadinamosios rizikų mažinimo krypties, siekdama mažinti priklausomybes kritinėse srityse, išlaikant prekybą ten, kur ji nekelia saugumo grėsmių. Artimiausi mėnesiai turėtų parodyti, ar dialogas su Pekinu leis pasiekti kompromisų, ar Europa pasirinks griežtesnes apsaugos priemones.

  • Pelningiausios oro linijos skaičiuoja rekordus, bet Irano karas smogia skaudžiausiai

    Pelningiausios oro linijos skaičiuoja rekordus, bet Irano karas smogia skaudžiausiai

    Rekordiniai pelnai prieš sukrėtimą

    Naujausių metinių rezultatų duomenys rodo, kad devynios pelningiausios pasaulio oro bendrovės kartu uždirbo apie 22 mlrd. eurų grynojo pelno. Skaičiavimus pateikė Dubajuje įsikūrusi investicijų bendrovė „One Investments“, apibendrinusi sektoriaus ataskaitas.

    Šis vaizdas fiksuoja rinką pačiame pakilime, tačiau beveik tuo pat metu situaciją pradėjo keisti Irano karas. Daliai vežėjų tai reiškė uždaromą oro erdvę, maršrutų perplanavimą ir augančias sąnaudas.

    Kas uždirbo daugiausia

    Pirmą vietą antrus metus iš eilės išlaikė „Emirates“, paskelbusi apie rekordinį maždaug 4,7 mlrd. eurų grynąjį pelną. Bendrovė pabrėžė, kad rezultatai pasiekti nepaisant iššūkių, kurie paaštrėjo paskutinį ataskaitinio laikotarpio mėnesį.

    Tarp JAV vežėjų išsiskyrė „Delta“, kurios grynasis pelnas siekė apie 4,3 mlrd. eurų, o „United“ uždirbo apie 3 mlrd. eurų. Europoje geriausius skaičius demonstravo „Ryanair“, kuri per metus iki kovo uždirbo 2,26 mlrd. eurų, o bilietų kainų augimas tapo vienu svarbiausių veiksnių.

    „Turkish Airlines“ paskelbė apie maždaug 2,1 mlrd. eurų pelną, nors įmonė nurodė, kad pelningumas smuko, nepaisant rekordinių pajamų. Į pelningiausiųjų gretas taip pat pateko „Qatar Airways“, „Cathay Pacific“ ir Japonijos ANA, kurių pelnai siekė nuo maždaug 963 mln. iki 1,7 mlrd. eurų.

    Kodėl dalis skaičių turi žvaigždutę

    „Singapore Airlines“ pateiktas apie 1,8 mlrd. eurų pelnas išsiskyrė tuo, kad jame buvo įtrauktas vienkartinis, nepiniginis apskaitinis prieaugis, susijęs su „Air India“ ir „Vistara“ susijungimu. Įvertinus šį efektą, bazinis pelnas būtų arčiau 1,1 mlrd. eurų.

    Reitinge sąmoningai vertintos pavienės oro bendrovės, o ne kelių prekės ženklų grupės, todėl jame neatsirado tokių didžiųjų žaidėjų kaip „Lufthansa“ grupė ar IAG valdomos įmonės. Kai kurios bendrovės, įskaitant „Emirates“ ir „Qatar Airways“, rezultatus skelbia grupės lygiu, apimdamos ir krovinių bei kitų susijusių veiklų segmentus.

    Irano karas keičia finansinę logiką

    Konfliktas ir oro erdvės ribojimai ėmė tiesiogiai veikti net ir pelningiausius vežėjus, ypač Persijos įlankos regione. Pavyzdžiui, „Qatar Airways“ pelnas mažėjo beveik 10 proc., nors veiklos pelnas buvo rekordinis, o lemiamas smūgis siejamas su uždaryta oro erdve paskutiniame finansinių metų ketvirtyje.

    „Ne dažnai pasitaiko, kad vieni finansiniai metai priverstų organizaciją parodyti ir geriausia, ką ji gali, ir tai, kiek ji gali atlaikyti“, – sakė „Qatar Airways“ vadovas Hamadas Al-Khateris.

    Kita didžiausia rizika tapo reaktyvinių degalų kaina. Pasak analizės, jau 2025 metais degalai sudarė apie 25,8 proc. oro linijų veiklos sąnaudų, o karo sukelti tiekimo ir logistikos trikdžiai gali greitai pakeisti pelningumo prognozes net ir esant mažesnei nei piko kainai naftos rinkoje.

    „Ryanair“ skelbė, kad buvo apsidraudusi didžiąją dalį degalų poreikio, tačiau atsisakė pateikti aiškias metų gaires, motyvuodama prastu matomumu. Rinkos dalyviai perspėja, kad kitų metų pelningiausių oro linijų sąrašas gali atrodyti visai kitaip, jei geopolitinė įtampa ir degalų kainų šuoliai išliks.

  • Ispanijoje infliacija įstrigo ties 3,2 proc.: brangstanti elektra ir būstas siunčia perspėjimą

    Ispanijoje infliacija įstrigo ties 3,2 proc.: brangstanti elektra ir būstas siunčia perspėjimą

    By&nbspEscarlata Sánchez
    Published on •Updated

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    INE confirms June annual inflation at 3.2%. Dearer electricity after the end of reduced VAT offset cheaper fuel, while core inflation fell to 2.9%.

    Inflation in Spain stays in check in June, but remains at elevated levels. Spain’s National Statistics Institute (INE) confirmed on Wednesday that the consumer price index (CPI) stood at 3.2% year on year, well above the European Central Bank’s 2% target, despite the increase in VAT.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    The rise in electricity and gas prices offset cheaper motor fuels, linked to a ceasefire in the Middle East that has already collapsed. Core inflation, which excludes energy and unprocessed food because of their volatility, came in at 2.9%, a tenth of a point lower than the previous month, in line with the flash estimate published by the INE.

    Electricity prices up 6% in June after reduced VAT scrapped

    Electricity played a prominent role in inflation, rising 6% year on year in a June that was the second warmest on record, marked by greater use of air conditioning and fans in households.

    In April and May, electricity recorded annual falls of 5.5% and 4.3% respectively, which made it possible to maintain the VAT cut introduced by the government to cushion the economic impact of the war. The withdrawal of that measure is thought to have contributed to the rebound in electricity prices in June, although the Economy Ministry highlights the stability of overall inflation.

    The Minister of Finance, Arcadi España, said in a post on the social network X that: “June’s CPI data confirm the effectiveness of the measures taken by the Spanish government. In an international context marked by uncertainty, inflation remains stable and food prices have slowed their growth to 1.9%. These figures reflect the impact of support policies for families and businesses, together with the push for renewable energy, which is strengthening the resilience of our economy”.

    The First Vice-President and Economy Minister, Carlos Cuerpo, argues that the figures “confirm that the government’s response plan is still meeting its goal: cushioning the impact of the war in Iran on inflation and protecting households’ purchasing power“.

    They also stress that the commitment to renewable energy is “precisely what makes it possible to start phasing out emergency measures from a position of strength”. Food and non-alcoholic drinks offered some relief to the CPI, as their rise in June slowed to 1.9%, three-tenths of a point down from the 2.2% recorded in May.

    Fuel prices also felt the brief truce between the United States and Iran

    The ceasefire between the United States and Iran, brief as it was, eased pressure on fuel prices in June, which rose more slowly even though the conflict has resumed and traffic through the Strait of Hormuz has yet to return to normal.

    Petrol went up by 1.3% and diesel by 14.1%, according to the INE. The Spanish government kept to the gradual withdrawal of fuel subsidies, although the renewed surge in tension in the Middle East could once again put pressure on oil prices.

    Housing and tourism add to inflationary pressure

    The housing category increased its rise to 4.7% in June, compared with 1.4% in May, while transport slowed to 5.1%. There was also a sharp rise in restaurant and accommodation prices, with the latter surging by 9.3% year on year.

    Madrid recorded the highest provincial inflation in June, at 3.8%, followed by Las Palmas (3.6%). At the other end of the scale, Cáceres and Jaén saw the lowest rates, at 2.2%. By autonomous community, Extremadura posted the smallest increase in prices, at 2.4%.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • Karščio bangos Europoje gali išpūsti maisto kainas: ekspertai įspėja, kada smogs brangimas

    Karščio bangos Europoje gali išpūsti maisto kainas: ekspertai įspėja, kada smogs brangimas

    Maisto kainos rimsta, bet rizika auga

    Maisto produktų infliacija euro zonoje pastaraisiais mėnesiais lėtėjo, o gyventojai pagaliau pajuto bent šiokį tokį palengvėjimą po ilgo brangimo laikotarpio. Vis dėlto ekonomistai perspėja, kad ši pauzė gali būti trumpalaikė.

    Didžiausiu veiksniu, galinčiu pakelti kitų metų maisto kainas, vis dažniau įvardijami ne geopolitiniai sukrėtimai, o šios vasaros karščio bangos ir sausros. Jos gali sumažinti derlių Europoje ir kituose svarbiuose žemės ūkio regionuose.

    Kaip karštis persikelia į kainas

    Karštis ir kritulių stoka tiesiogiai mažina pasėlių produktyvumą, ypač vaisių, daržovių ir grūdų segmente, todėl žaliavos brangsta dar prieš pasirodant galutiniam produktui parduotuvėje. Jei karščiai kartojasi keliais etapais, nuostoliai paprastai didėja, o rinkoje atsiranda trūkumo baimė.

    „Manome, kad šios vasaros karščio bangos kitais metais maisto kainas stums aukštyn labiau nei karas“, – sakė „Oxford Economics“ vyresnysis ekonomistas Tomas Dvorakas.

    Ekonomistų vertinimu, būtent orų šokas gali pridėti iki 1 procentinio punkto prie maisto infliacijos, o poveikis ryškiausias būna šviežiems produktams. Perdirbti produktai dažniausiai brangsta vėliau, kai į jų savikainą persikelia pabrangusios žaliavos.

    Energija ir trąšos: poveikis atkeliauja su vėlavimu

    Šiemet dalis rinkos baiminosi, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose pakels naftos ir trąšų kainas, o tai greitai atsispindės prekybos centruose. Tačiau kainoms nurimus po paliaubų, trumpalaikis spaudimas sumažėjo, nors vėlavimo efektas gali išlikti.

    Energetikos kainos daro įtaką visai maisto grandinei nuo technikos, transporto ir šaldymo iki perdirbimo bei pakuočių. Trąšų kainos dažnai kyla kartu su gamtinių dujų brangimu, tačiau realus poveikis galutinei kainai dažniausiai pasimato tik po kito derliaus, kai ūkininkai priima sprendimus dėl tręšimo ar sėjomainos.

    „Oxford Economics“ skaičiuoja, kad naftos, trąšų ir žemės ūkio žaliavų kainų pokyčiai per artimiausius metus galėtų prisidėti maždaug 0,5 procentinio punkto prie euro zonos maisto infliacijos. Vis dėlto, jų vertinimu, didžiausias neapibrėžtumas dabar yra būtent orai.

    Kodėl infliacija kol kas mažėjo

    Eurostat duomenimis, suderinto vartotojų kainų indekso maisto komponento metinis augimas euro zonoje nuo 2025 metų pabaigos iki 2026 metų birželio sumažėjo iki 1,6 proc. Tai žemiausias lygis nuo 2021 metų vidurio.

    Prie lėtėjimo prisidėjo 2025 metų palankesnis grūdų derlius ir žaliavinio pieno perteklius, kuris spaudė žemyn pieno produktų kainas. Taip pat stabilizavosi kai kurių žaliavų, tokių kaip kakava ir kava, kainos po ankstesnių šuolių, o alyvuogių aliejaus kainos Europoje po rekordų taip pat smuko.

    Ilgesnė perspektyva: klimatas kelia kainų riziką

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad klimato kaita didina tiek karščio bangų tikimybę, tiek jų žalą pasėliams, todėl maisto kainos tampa jautresnės orų ekstremumams. Europos Centrinio Banko tyrimuose pabrėžiama, kad temperatūros šokai gali veikti infliaciją iki 12 mėnesių po įvykio.

    ECB analitiniai darbai rodo, jog ateityje panašios karščio bangos, kokios Europoje fiksuotos ankstesniais metais, šylant klimatui galėtų sukelti didesnius derliaus praradimus ir stipresnį spaudimą kainoms. Tai reiškia, kad net ir stabilizavus energijos bei trąšų kainas, orų rizika išlieka pagrindiniu neapibrėžtumu maisto krepšeliui.

  • „Uber“ ruošia 13 mlrd. eurų sandorį: „Delivery Hero“ pritaria, bet dar laukia vienas barjeras

    „Uber“ ruošia 13 mlrd. eurų sandorį: „Delivery Hero“ pritaria, bet dar laukia vienas barjeras

    Vokietijos maisto pristatymo grupė „Delivery Hero“ pranešė palaikanti JAV pavėžėjimo milžinės „Uber“ pasiūlymą ją įsigyti už maždaug 13 mlrd. eurų. Sandoris, jei bus užbaigtas, reikštų vieną didžiausių pastarojo meto susijungimų pasaulinėje pristatymo rinkoje.

    „Uber“ siūlo už „Delivery Hero“ akciją mokėti 41,50 euro grynaisiais ir siekia įgyti kontrolę bendrovėje, kuri veikia daugiau nei 60 rinkų Azijoje, Europoje, Lotynų Amerikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Įvertinus anksčiau „Uber“ įsigytą dalį, transakcijos vertė įmonių skaičiavimais siekia apie 12 mlrd. eurų.

    Kas pasikeistų „Uber“ mastu?

    Įsigijimas reikšmingai išplėstų „Uber“ pristatymo tinklą tokiose didelėse rinkose kaip Pietų Korėja, Italija, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Argentina. Bendrovės teigia, kad po susijungimo „Uber“ mobilumo ir pristatymo paslaugos pasiektų 99 šalis.

    Abi bendrovės nurodo, kad 2025 metais jų bendra prekių ir paslaugų užsakymų vertė, skaičiuojama pagal GMV rodiklį, siekė apie 205,9 mlrd. eurų. Toks mastas „Uber“ suteiktų didesnę derybinę galią su restoranais, prekybininkais ir logistikos partneriais, o rinkoje sustiprintų konsolidacijos tendenciją.

    „Sujungę platformas, galėsime patikimą ir prieinamą pristatymą pasiūlyti dar milijonams žmonių, o prekybininkams ir kurjeriams sukurti daugiau galimybių“, – sakė „Uber“ vadovas Dara Khosrowshahi.

    „Uber“ globali mobilumo ir pristatymo platforma bei bendras įsipareigojimas inovacijoms yra tinkamas pagrindas auginti „Delivery Hero“ stiprybes vietiniame pristatyme ir greitojoje prekyboje“, – sakė „Delivery Hero“ vadovas ir vienas įkūrėjų Niklas Östberg.

    Darbo vietos ir investicijų pažadai Vokietijoje

    „Uber“ įsipareigojo iki mažiausiai 2029 metų nekeisti „Delivery Hero“ darbuotojų struktūros Berlyne. Taip pat paskelbta apie ketinimą iki 2031 metų investuoti 2 mlrd. eurų Vokietijoje, orientuojantis į vietinės komandos stiprinimą, plėtrą visoje šalyje ir autonominių transporto sprendimų diegimą kartu su automobilių pramone.

    Toks pažadų paketas vertinamas kaip bandymas iš anksto sumažinti politinę ir reguliacinę įtampą, kuri dažnai lydi didelius technologijų sektoriaus įsigijimus. Europos institucijos ir nacionaliniai reguliuotojai pastaraisiais metais ypač akylai vertina sandorius, galinčius didinti rinkos koncentraciją, ypač platformų ekonomikoje.

    Kokie dar žingsniai laukia?

    Sandoris neįvyks, jei „Uber“ nesurinks bent 50 proc. plius vienos akcijos ir negaus privalomų reguliuotojų leidimų. „Delivery Hero“ valdyba ir stebėtojų taryba ketina rekomenduoti akcininkams priimti pasiūlymą, tačiau galutinė pozicija bus tvirtinama įvertinus oficialų pasiūlymo dokumentą.

    Didžiausias „Delivery Hero“ akcininkas Prosus įsipareigojo pateikti savo akcijas, o tai „Uber“ suteiktų apie 53 proc. ekonominį interesą. Galutinis sandorio užbaigimas numatomas 2027 metų antrąjį pusmetį.

    Lygiagrečiai „Delivery Hero“ sutiko parduoti verslus 14-oje rinkų, kuriose konkuruoja su „Uber Eats“, Niujorko investicinei įmonei SSW Partners už maždaug 1,4 mlrd. eurų. Šis pardavimas siejamas su pagrindinio įsigijimo užbaigimu ir įprastomis sandorių uždarymo sąlygomis.

    Po pranešimo apie planuojamą įsigijimą „Delivery Hero“ akcijos Frankfurte smuko apie 0,5 proc., ankstyvą popietę prekiaujant ties 37,90 euro. Rinkos dalyviai į tokias naujienas dažnai reaguoja vertindami ne tik kainą, bet ir reguliacinę riziką bei integracijos kaštus.

  • „TSMC“ pelnas šovė 77 proc.: žada dar 87 mlrd. eurų JAV lustų gamykloms

    „TSMC“ pelnas šovė 77 proc.: žada dar 87 mlrd. eurų JAV lustų gamykloms

    Taivano bendrovė „TSMC“, didžiausia pasaulyje sutartinė puslaidininkių gamintoja, paskelbė rekordinį 2026 metų antrojo ketvirčio grynąjį pelną. Bendrovė nurodė, kad pelnas per metus išaugo 77 proc., o pagrindiniu augimo varikliu išlieka lustų paklausa DI sistemoms.

    Įmonė pranešė uždirbusi 706,6 mlrd. Taivano dolerių, tai yra apie 19,1 mlrd. eurų grynojo pelno. Pajamos siekė 1,27 trln. Taivano dolerių, arba apie 36,8 mlrd. eurų, ir buvo 36 proc. didesnės nei prieš metus.

    Rezultatai viršijo analitikų lūkesčius: ketvirčio pajamos sudarė apie 36,8 mlrd. eurų, kai rinkoje buvo tikėtasi maždaug 34,6 mlrd. eurų. „TSMC“ rezultatai dažnai laikomi viso sektoriaus barometru, nes įmonė gamina pažangius lustus daugeliui didžiųjų dizainerių.

    DI paklausa ir prognozės

    „TSMC“ vadovas Che-Chia Wei teigė, kad DI susijusi paklausa yra itin stipri, o šis ciklas, bendrovės vertinimu, gali išlikti labai intensyvus iki 2029 ar 2030 metų. Dėl to „TSMC“ pakėlė 2026 metų pajamų augimo prognozę iki kiek daugiau nei 40 proc. per metus, anksčiau kalbėta apie daugiau nei 30 proc.

    Pastaraisiais ketvirčiais rinkoje daug diskutuojama apie galimą DI akcijų burbulą, tačiau „TSMC“ skaičiai rodo, kad realus užsakymų portfelis vis dar plečiasi. Įmonės gaminami pažangūs procesoriai ir atminties sprendimai yra būtini duomenų centrams, kurie aptarnauja didelius DI modelius.

    Dar 87 mlrd. eurų JAV

    Kartu su finansiniais rezultatais „TSMC“ paskelbė planuojanti papildomai investuoti apie 87,4 mlrd. eurų į gamybos pajėgumų plėtrą Jungtinėse Valstijose. Šios lėšos būtų pridėtos prie anksčiau įsipareigotų apie 144 mlrd. eurų, skirtų šešioms gamykloms Arizonoje, tad bendra pažadėtų investicijų suma priartėtų prie 231 mlrd. eurų.

    Pasak bendrovės, naujos investicijos turėtų finansuoti dar keturias gamyklas Arizonoje, orientuotas į pažangiausius, 2 nanometrų ir mažesnius, technologinius procesus. Bendrovė pabrėžia, kad plėtra reikalinga siekiant patenkinti ilgalaikę JAV klientų paklausą ir mažinti tiekimo grandinių rizikas.

    Didėja ir kapitalo išlaidos

    „TSMC“ taip pat pakėlė 2026 metų kapitalo išlaidų planą: dabar numatoma investuoti nuo 52,4 iki 55,9 mlrd. eurų, kai anksčiau planuotas 45,4–48,9 mlrd. eurų intervalas. Tokie biudžetai atspindi brangų perėjimą prie vis smulkesnių technologinių procesų, kuriems reikia itin sudėtingos įrangos ir didelio energijos bei vandens infrastruktūros pasirengimo.

    JAV plėtros planai sutampa su Vašingtono pastangomis grąžinti dalį kritinės puslaidininkių gamybos į šalį, ypač po pastarųjų metų tiekimo sutrikimų ir geopolitinių įtampų Azijoje. Rinkai tai signalas, kad kova dėl pažangiausių lustų gamybos pajėgumų persikelia iš vien tik technologijų įmonių lygmens į valstybių strateginių interesų lauką.

  • Europa kaista, sąskaitos auga: vėsinimui energijos reikia dvigubai daugiau – kas pirmauja?

    Europa kaista, sąskaitos auga: vėsinimui energijos reikia dvigubai daugiau – kas pirmauja?

    Vėsinimas tampa nauju iššūkiu

    Pastarieji metai Europoje pasižymėjo rekordinėmis temperatūromis, o karščio bangos vis dažniau tampa ne išimtimi, bet norma. Tai tiesiogiai keičia namų ūkių įpročius: kondicionieriai ir kitos vėsinimo priemonės sparčiai didina elektros poreikį.

    Europos Sąjungoje namų ūkių energijos vartojimas patalpų vėsinimui per šešerius metus praktiškai padvigubėjo. Nuo 2018 iki 2024 metų jis išaugo nuo 40 500 iki 80 400 teradžaulių, tai yra 99 proc.

    Kodėl procentai gali klaidinti?

    Skirtingose šalyse augimas buvo labai nevienodas, tačiau procentinius šuolius verta vertinti atsargiai. Ten, kur vėsinimo beveik nebuvo, net nedidelis absoliutus padidėjimas statistikoje virsta milžinišku procentiniu augimu.

    Ryškus pavyzdys yra Austrija: namų ūkių energijos vartojimas vėsinimui padidėjo nuo 22 teradžaulių 2018 metais iki 253 teradžaulių 2024 metais. Tai reiškia daugiau nei 1 000 proc. augimą, nors bendras kiekis išlieka palyginti nedidelis.

    Tarp ES šalių dideliu šuoliu išsiskyrė ir Čekija, kur augimas siekė 244 proc., o Italijoje – 193 proc. Tai rodo, kad paklausa auga net ir ten, kur kondicionieriai jau seniai įprasti.

    Kur vėsinimas sudaro didžiausią dalį?

    Vertinant, kokią namų ūkių galutinio energijos vartojimo dalį sudaro patalpų vėsinimas, ES vidurkis 2024 metais siekė 0,84 proc., tai yra mažiau nei 1 proc. Vis dėlto kai kuriose šalyse vėsinimas užima reikšmingą vietą bendrose sąnaudose.

    Pirmauja Kipras, kur vėsinimui tenka 16 proc. namų ūkių energijos vartojimo. Dviženklė dalis fiksuojama ir Maltoje, kur ji siekia 15 proc., taip pat Albanijoje – 13,4 proc.

    Graikijoje vėsinimui tenka 7,4 proc., o Ispanijoje, Italijoje ir Kroatijoje šis rodiklis viršija 2 proc. Tokia geografija atspindi klimato skirtumus ir didesnę karščio bangų riziką pietuose.

    Italija sunaudoja trečdalį ES vėsinimo energijos

    Pagal absoliutų suvartojimą ES lyderė yra Italija, kur 2024 metais namų ūkiai vėsinimui sunaudojo 26 300 teradžaulių. Tai sudaro 32,7 proc. viso ES vėsinimui skirto energijos kiekio.

    Antrą vietą užima Ispanija: jos dalis ES mastu siekia 17,8 proc., o suvartojimas – 14 300 teradžaulių. Į skaičiavimus įtraukus šalis kandidates, tarp didžiausių vartotojų pagal absoliučius skaičius išsiskiria ir Turkija – 13 600 teradžaulių.

    Didėjantis vėsinimo poreikis jau persikelia į elektros rinką: karščio bangomis piko valandomis auga paklausa ir didėja kainų svyravimai. Ekspertai pabrėžia, kad ilgiau trunkantys brangimo periodai gali atsispindėti ir galutinėse vartotojų sąskaitose.

  • EPPO smūgis Graikijai: kaltinimai 4 parlamentarams dėl ES žemės ūkio paramos klastojimo

    EPPO smūgis Graikijai: kaltinimai 4 parlamentarams dėl ES žemės ūkio paramos klastojimo

    Europos prokuratūra (EPPO) Atėnuose pareiškė kaltinimus 22 įtariamiesiems, tarp jų – keturiems šiuo metu dirbantiems Graikijos parlamento nariams. Tyrimas siejamas su įtariama organizuota schema, kuri, prokurorų vertinimu, galėjo iškraipyti ES žemės ūkio paramos skyrimą.

    Kartu EPPO pranešė, kad bylų prieš dar septynis einančius pareigas parlamento narius atsisakyta dėl nepakankamų įrodymų. Dėl kitų asmenų, įskaitant buvusius parlamentarų mandatus turėjusius politikus, procesiniai veiksmai tęsiami.

    Imunitetas ir 2021 metų epizodai

    Byla susijusi su veiksmais, kurie, EPPO duomenimis, buvo atlikti 2021 metais ir apima žemės ūkio subsidijų administravimą. Europos prokuratūra pabrėžė, kad tyrime vertinama tiek kaltinanti, tiek asmenis galinti išteisinti informacija.

    Graikijos parlamentas 2026 metų balandžio 24 dieną pritarė prašymui panaikinti 11 einančių pareigas parlamentarų teisinį imunitetą. Tai sudarė sąlygas EPPO tęsti tyrimą dėl galimų nusikalstamų veikų, susijusių su ES biudžeto lėšomis.

    Kas, prokurorų teigimu, buvo daroma?

    EPPO tyrimas siejamas su valstybės agentūra OPEKEPE, kuri Graikijoje administruoja dalį ES bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) išmokų. Prokurorai nurodo aptikę pasikartojančius galimos korupcijos modelius, galėjusius paveikti patikrų ir administracinių sprendimų rezultatus.

    Tarp minimų veikų – neteisėtas kišimasis į procedūras ir patikras, duomenų koregavimas po privalomų patikrų, bandymai daryti įtaką patikroms vietoje, patikrų išvadų slėpimas ar jų iškraipymas, taip pat neteisingų patvirtinimų teikimas.

    Kaltinimai pareigūnams ir parlamentarams

    EPPO skelbia, kad kaltinimai pateikti ir buvusiems OPEKEPE vadovams. Tarp jų – buvęs agentūros prezidentas, buvęs generalinis direktorius, atsakingas už tiesiogines išmokas, taip pat du buvę regionų vadovai, kurių veiksmuose įžvelgiamas piktnaudžiavimas patikėtomis funkcijomis ir neteisėtas ES lėšų administravimas.

    Keturi parlamentarai, kaip nurodo EPPO, kaltinami kurstymu daryti pažeidimus: trys – kurstymu piktnaudžiauti pasitikėjimu, o vienas – kurstymu neteisėtai valdyti ES lėšas, taip pat kurstymu teikti melagingus patvirtinimus ir bandymu sukčiauti kompiuteriu.

    Tarp kitų kaltinamųjų minima politinio biuro darbuotojas, buvusio ministro aplinkos asmuo, veterinaras, dirbęs kaip viešasis tarnautojas, taip pat dalis paramos gavėjų. Jiems inkriminuojamos tokios veikos kaip subsidijų sukčiavimas, bandymas sukčiauti kompiuteriu, melagingų duomenų pateikimas viešuosiuose dokumentuose ir kurstymas.

    Jei kaltė būtų įrodyta, daliai kaltinamųjų gali grėsti laisvės atėmimas iki penkerių metų, taip pat finansinės sankcijos pagal Graikijos teisę. EPPO pridūrė, kad lygiagrečiai atliekami ir kiti tyrimai dėl galimų veikų kitais metais, tačiau detales kol kas riboja, kad nepakenktų vykstantiems procesams.

  • Vengrijos poparto legenda György Kemény 90-ies: Budapešte atidaryta karjerą apibendrinanti paroda

    Vengrijos poparto legenda György Kemény 90-ies: Budapešte atidaryta karjerą apibendrinanti paroda

    Paroda, aprėpianti 7 dešimtmečius

    Budapešto rotušės Naujojoje galerijoje pristatoma György Kemény retrospektyva, apžvelgianti daugiau nei septynis dešimtmečius trunkančią kūrybą. Ekspozicija pristatoma kaip išsamus žvilgsnis į menininko kelią nuo plakatų ir poparto iki vėlyvųjų skaitmeninių abstrakcijų.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tai vienas retesnių atvejų, kai vienoje erdvėje sujungiami skirtingų laikotarpių darbai: tapybos reprodukcijos, plakatai, piešiniai, skaitmeniniai kūriniai ir skulptūros. Tokia apimtis leidžia sekti, kaip keitėsi Kemény vizualinė kalba ir temos.

    Plakatai, pakeitę Budapešto veidą

    Kemény dešimtmečiais kūrė plakatus, kurie tapo atpažįstama Budapešto gatvių vizualinio identiteto dalimi. Parodoje akcentuojama jo nuostata plakatą laikyti ne vien taikomąja grafika, o savarankišku meno kūriniu.

    Pasak kuratorių, būtent plakatuose ryškiausiai matomas menininko gebėjimas sujungti ironiją, žaismę ir aiškią, įtaigią kompoziciją. Tai artima šiuolaikinėms vizualinės komunikacijos tendencijoms, kai grafika vis dažniau vertinama kaip kultūros, o ne tik reklamos reiškinys.

    Lūžis Paryžiuje ir poparto įtaka

    Vienu svarbiausių karjeros posūkių įvardijama 1963 metais įvykusi kelionė į Paryžių, kur menininkas susidūrė su amerikietišku popartu ir Maxo Ernsto koliažų tradicija. Šių įtakų pagrindu gimę kūriniai vėliau tapo vienais ikoniškiausių Vengrijos poparto istorijoje.

    Ekspozicijoje taip pat atkuriamas tikro dydžio secco sienų tapybos darbas, buvęs Ferenc Kőszeg buto tarnaitės kambaryje. Šis kūrinys pristatomas kaip vienas embleminių laikotarpio ženklų, padedantis suprasti poparto skverbimąsi į privačias erdves ir kasdienybės estetiką.

    „Kemény meninė laikysena pasižymi tiesumu, atvirumu, neformalumu, humoru ir žaismingumu“, – sakė meno istorikas Dávid Fehér.

    Paroda išryškina ir vėlesnius stiliaus virsmus: spalvingą poparto etapą pakeitė juodai balti siurrealistiniai piešiniai, vėliau atsirado ekspresyvūs flomasterio ir kreidos darbai. Nuo 2000-ųjų menininko kūryboje vis svarbesnės tapo skaitmeninės technologijos, o skaitmeninis menas įsitvirtino kaip pagrindinis įrankis.

    Kemény kūrė ir Budapešto festivalio orkestro vizualinį identitetą, taip pat 1990-aisiais vykusių Budapešto meno ekspozicijų grafinę kryptį. Jo darbų yra Vengrijos nacionalinės galerijos, Ludwig muziejaus bei Walker meno centro Mineapolyje kolekcijose, o retrospektyva veiks iki rugpjūčio 31 dienos.

  • Micko Jaggerio grimasos po Anglijos pralaimėjimo sprogdina internetą: gimė naujas memas

    Micko Jaggerio grimasos po Anglijos pralaimėjimo sprogdina internetą: gimė naujas memas

    Grimasos, tapusios interneto hitu

    „The Rolling Stones“ lyderis Mickas Jaggeris atsidūrė socialinių tinklų dėmesio centre po to, kai per 2026 metų Pasaulio futbolo čempionato pusfinalį jo reakciją užfiksavo kameros. Muzikantas stebėjo rungtynes, kuriose Anglija 1:2 nusileido Argentinai.

    Įraše, kuris greitai išplito internete, matyti, kaip Jaggeris po Argentinos išlyginamojo įvarčio papurto galvą ir akivaizdžiai nusivilia. Būtent ši akimirka virto šablonu juokeliams ir memams, kuriuos dalijosi tiek futbolo sirgaliai, tiek muzikos gerbėjai.

    Sirgaliai kalba apie prakeiksmą

    Dalį internautų labiausiai pralinksmino ne pats epizodas, o seniai sklandanti „teorija“, kad Jaggerio apsilankymai svarbiose rungtynėse esą komandai neatneša sėkmės. Socialiniuose tinkluose vėl prisimintos ir ankstesnės situacijos, kai jis buvo tribūnose per Anglijos nesėkmes.

    Tarp minimų pavyzdžių – 2018 metų pasaulio čempionato pusfinalis, kuriame Anglija pralaimėjo Kroatijai, ir 2010 metų čempionato rungtynės, kai Anglija skaudžiai nusileido Vokietijai. Vis dėlto tokias kalbas patys sirgaliai dažniausiai pateikia kaip humorą, o ne rimtą prietarą.

    Kodėl tokie vaizdai taip greitai išplinta?

    Ekspertai ne kartą yra pastebėję, kad sporto transliacijos nuolat kuria memų medžiagą, nes kameros fiksuoja autentiškas emocijas realiu laiku. Žinomi veidai, ypač muzikos ar kino žvaigždės tribūnose, dažnai tampa papildomu pasakojimo sluoksniu, kurį internetas lengvai paverčia nauja „istorija“.

    Tokie fragmentai socialiniuose tinkluose plinta dėl paprastos priežasties: trumpas vaizdas aiškiai perteikia emociją ir tinka įvairioms situacijoms, todėl jį lengva pritaikyti. Dėl to vienas galvos papurtymas per kelias valandas gali tapti universaliu nusivylimo simboliu.

    Kas toliau laukia komandų?

    Po pralaimėjimo Anglija prarado galimybę kovoti dėl titulo, o turnyre tęsėsi kova dėl medalių ir finalo. Argentinai ši pergalė atvėrė kelią į lemiamas rungtynes, o sirgaliai socialiniuose tinkluose jau svarstė ne tik sporto baigtį, bet ir tai, kur kitą kartą pasirodys Jaggeris.

    Tuo pat metu „The Rolling Stones“ tęsė dėmesio sulaukiantį etapą: grupė neseniai pristatė naują albumą, o bet koks viešas Micko Jaggerio pasirodymas papildomai kaitina susidomėjimą. Šįkart, regis, pakako kelių sekundžių stadione, kad internetas gautų dar vieną ryškų kadrą.