CP v2

Category: Finansai

  • Po „Paramount“ ir „Warner Bros. Discovery“ sandorio – naujas vardas „Skydance“ ir startas biržoje spalį

    Pramogų industrijoje bręsta vienas didžiausių pastarųjų metų pokyčių: po „Paramount“ ir „Warner Bros. Discovery“ susijungimo planuojama keisti visos grupės pavadinimą. Apie tai viešai pranešė „Paramount Skydance“ vadovas Davidas Ellisonas, akcentuodamas, kad naujasis vardas turėtų suteikti jungtinei bendrovei aiškią, atpažįstamą tapatybę.

    Numatoma, kad po sandorio užbaigimo bendrovė veiks „Skydance“ vardu, o istoriniai prekių ženklai „Paramount“ ir „Warner Bros.“ bus išlaikomi kaip atskiros turinio ir studijų linijos. Toks modelis dažnas dideliuose susijungimuose, kai siekiama vienu metu ir suvienodinti valdymą, ir neatsisakyti prekių ženklų, kurie kuria auditorijos lojalumą.

    „Norėjome pavadinimo, kuris suteiktų sujungtai įmonei savitą tapatybę, bet leistų „Paramount“ ir „Warner Bros.“ bei visiems mūsų prekės ženklams likti dėmesio centre“, – sakė Davidas Ellisonas.

    Pagal skelbiamą planą sandoris turėtų būti užbaigtas spalio 6 dieną. Nuo tos datos jungtinė įmonė ketina pradėti prekybą biržoje su simboliu SKYD, o tai reikštų naują etapą investuotojams, vertinantiems tiek kino studijų, tiek televizijos kanalų ir transliavimo platformų perspektyvas.

    „Skydance“ pavadinimas nėra naujas rinkoje: taip vadinosi Davido Ellisono įkurta kino gamybos bendrovė. Ellisonas yra technologijų kompanijos „Oracle“ įkūrėjo Larry Ellisono sūnus, o jo vadovaujama struktūra pastaraisiais metais vis aktyviau dalyvavo Holivudo konsolidacijoje.

    Sandorio apimtys ir poveikis rinkai vertinami kaip itin reikšmingi, nes po vienu stogu atsidurtų didelė dalis pasaulinio turinio kūrimo ir platinimo grandinės. „Warner Bros. Discovery“ portfelyje yra tokie aktyvai kaip studija „Warner Bros.“, transliavimo platforma „HBO Max“ ir televizijos kanalai CNN, TNT, „Discovery“, taip pat Lenkijoje veikianti TVN grupė.

    Tokio masto susijungimai paprastai grindžiami keliais tikslais: mažinti kaštus, stiprinti derybinę galią reklamos ir platinimo rinkose bei greičiau perorientuoti veiklą į transliavimo platformas. Pastaraisiais metais tradicinė televizija spaudžiama mažėjančių auditorijų, o turinio gamybos kaštai auga, todėl didelės grupės ieško masto ekonomijos ir efektyvesnio investicijų paskirstymo.

    Skelbiama, kad „Skydance“ kryptį formuos Davidas Ellisonas, o valdymo komandą papildys ir žaislų gamintojos „Mattel“ vadovas Ynonas Kreizas. Rinkai tai signalizuoja siekį derinti klasikinį studijų verslą su stipresne prekės ženklų ir intelektinės nuosavybės komercializacija, kuri šiandien tampa vienu svarbiausių pramogų sektoriaus pajamų šaltinių.

  • G7 šalys paleidžia iki 100 mln barelių dyzelino ir naftos atsargų: ko tikėtis degalinėse

    G7 valstybių lyderiai sutaria koordinuotai išleisti į rinką iki 100 mln barelių naftos ir dyzelino iš strateginių atsargų. Sprendimas priimtas po nuotolinio susitikimo, kurį inicijavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, o įgyvendinimą koordinuos Tarptautinė energetikos agentūra.

    Išleidimas turėtų prasidėti nedelsiant ir trukti apie keturis mėnesius, didžiausią dalį dyzelino į rinką tiekiant pirmosiomis savaitėmis. G7 pabrėžia, kad šalys nesieks riboti energijos produktų ir degalų prekybos tarp partnerių, kad pasiūla rinkoje nemažėtų dirbtinai.

    Kas iš tiesų sprendžiama?

    Pastaruoju metu dyzelino rinka yra jautresnė nei žalios naftos, nes svarbus ne vien išgavimas, o perdirbimo pajėgumai ir logistikos grandinės. Kai kuriose šalyse dyzelino kainų šuolius labiau lemia ribota rafinavimo pasiūla ir atsargų lygis, o ne vien naftos kaina biržose.

    Prancūzijos prezidentas teigia, kad atsargų atlaisvinimas turėtų padėti pilniau išnaudoti rafinerijų pajėgumus ir sumažinti įtampą tiekimo grandinėje. Tokia priemonė rinkoje dažniausiai veikia per lūkesčius: didesnė pasiūla trumpuoju laikotarpiu mažina kainų spaudimą, ypač didmeniniame segmente.

    JAV spaudimas ir politinis fonas

    Sprendimą lydėjo ir Vašingtono spaudimas Europos sąjungininkams, tarp jų Prancūzijai, Vokietijai ir Italijai, prisidėti dyzelino atsargomis. JAV taip pat akcentavo, kad dyzelino kainos ir jų poveikis infliacijai daro tiesioginę įtaką gyventojams bei verslui, ypač transporto sektoriui.

    „Europa ką tik sutiko išleisti didelį kiekį savo dyzelino atsargų. Procesas prasidės nedelsiant“, – sakė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

    Ko laukti kainose ir Lietuvoje?

    Strateginių atsargų išleidimas paprastai greičiausiai matomas didmeninėje rinkoje, o degalinių kainose pokytis atsiranda su kelių dienų ar kelių savaičių vėlavimu. Galutinei kainai degalinėse įtaką daro ir mokesčiai, biokuro priedai, logistikos kaštai bei regioninė konkurencija, todėl poveikis skirtingose šalyse gali būti nevienodas.

    Lietuvoje dyzelino kainą labiausiai veikia situacija Europos didmeninėje rinkoje ir tiekimo grandinės regione, todėl bet koks papildomas srautas iš strateginių atsargų gali mažinti kainų kilimo riziką. Vis dėlto ši priemonė dažniausiai laikoma laikina, todėl ilgalaikė kryptis priklausys nuo perdirbimo pajėgumų, paklausos ir geopolitinių veiksnių.

  • PGE Dystrybucja po UOKiK baudų: tikrina, kaip kainų kartelio byla pakeis sutartis su rangovais

    PGE grupės valdoma PGE Dystrybucja pranešė inicijuojanti teisinę analizę, kaip Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybos UOKiK sprendimas gali paveikti jau pasirašytas sutartis ir vykdomus pirkimus. Bendrovė teigia, kad įvertinusi situaciją nuspręs, kokių veiksmų imtis.

    UOKiK vadovas skyrė sankcijas įmonėms, dalyvavusioms PGE Dystrybucja konkursuose ir, tarnybos vertinimu, neteisėtai derinusioms siūlomas paslaugų kainas. Sprendime nurodoma, kad susitarimai galėjo paveikti 11 konkursų baigtį.

    Kas nustatyta kartelio byloje

    UOKiK teigimu, dalis rangovų, pretendavusių į darbus elektros tinklų infrastruktūroje, derino pasiūlymų sąlygas ir elgesį konkursuose. Formali atranka turėjo vykti per elektroninį aukcioną, tačiau, pasak tarnybos, laimėtojas esą būdavo numatomas iš anksto.

    Byloje minimi pirkimai apėmė tinklo elementų statybą ar rekonstrukciją, įskaitant vidutinės įtampos infrastruktūros darbus ir nuotoliniu būdu valdomų tinklo įrenginių projektus. Tokie projektai paprastai yra jautrūs kainai, nes darbų apimtys didelės, o užsakovui svarbu užtikrinti tiekimo patikimumą ir terminus.

    Bendra paskirtų baudų suma siekia apie 3 150 000 eurų. Tarnyba pabrėžė, kad sprendimas dar nėra galutinis, o nubaustos bendrovės turi teisę jį apskųsti teismui.

    PGE planuojami veiksmai

    PGE grupė nurodė, kad UOKiK sprendimas susijęs su 2017 metais vykdytais pirkimais. Pasak bendrovės, šiuo metu svarbiausia įvertinti galimą poveikį tiek anksčiau sudarytoms sutartims, tiek dabar vykdomoms pirkimų procedūroms.

    „PGE Dystrybucja atliks teisinę analizę, kaip UOKiK sprendimas veikia sudarytas sutartis ir vykdomus pirkimus, o pagal išvadas bus priimti atitinkami sprendimai“, – teigė PGE grupė.

    Bendrovė taip pat akcentavo, kad pirkimai, jos teigimu, vykdomi laikantis skaidrumo ir konkurencijos principų. PGE pabrėžė, kad rangovai privalo teikti savarankiškai parengtus pasiūlymus, o galimus pažeidimus tiria tam įgaliotos institucijos.

    Kodėl tai svarbu rinkai

    Viešųjų ir didelių įmonių pirkimų karteliai paprastai laikomi vienu žalingiausių konkurencijos pažeidimų, nes gali dirbtinai kelti kainas ir riboti realią konkurenciją. Elektros tinklų projektų atveju tai ypač aktualu dėl ilgalaikių investicijų ir nuolatinio poreikio modernizuoti infrastruktūrą.

    Teisinė analizė, kurią skelbia atliekanti PGE Dystrybucja, paprastai apima rizikos vertinimą dėl sutarčių vykdymo, galimų pretenzijų, tiekėjų patikimumo kriterijų ir pirkimų procedūrų korekcijų. Galutiniai sprendimai dažnai priklauso nuo to, ar teismas paliks galioti konkurencijos institucijos išvadas.

  • Varšuvos birža smuko labiausiai nuo birželio, o PGE šovė į aukštumas: kas tempė rinką žemyn?

    Varšuvos vertybinių popierių biržoje savaitė, apėmusi rugsėjo pabaigą ir spalio pradžią, investuotojams buvo nepalanki: smuko visi pagrindiniai indeksai. Didžiausių bendrovių indeksas WIG20 per penkias prekybos sesijas krito apie 2,3 proc., o platesnis WIG – apie 1,9 proc.

    Vidutinės kapitalizacijos mWIG40 per savaitę sumenko apie 1 proc., o mažųjų bendrovių sWIG80 – apie 0,5 proc. Toks fonas rodo, kad pardavimų spaudimas apėmė ne vieną sektorių, tačiau rinkos nuotaikas labiausiai veikė keli stambūs segmentai.

    Pagrindiniai indeksai grįžo žemyn

    Savaitės pabaigoje WIG20 laikėsi ties maždaug 4 084 punktų riba. Kiek anksčiau, rugsėjo 21 dieną, indeksas buvo pasiekęs rekordinį lygį – apie 4 241 punktą, todėl dalis kritimo siejama ir su natūralia korekcija po spartaus kilimo.

    Nuo metų pradžios bendra indekso grąža vis dar išlieka teigiama: WIG augo apie 31 proc., WIG20 – apie 28 proc., mWIG40 – apie 27 proc., o sWIG80 – apie 3,5 proc. Tai reiškia, kad pastarosios savaitės kritimas kol kas labiau primena atokvėpį po ralio, o ne tendencijos lūžį.

    Bankai ir naftos sektorius spaudė WIG20

    Didžiausią neigiamą indėlį į WIG20 pokytį įnešė bankai: sektoriaus indeksas WIG-banki per savaitę smuko daugiau nei 5 proc. Tarp didžiųjų finansų bendrovių ryškesnius nuostolius fiksavo „Alior“ ir „mBank“, kurių akcijos krito atitinkamai apie 6 proc. ir 7 proc.

    Investuotojų dėmesį prikaustė ir energetikos bei naftos sektoriaus naujienos, susijusios su sprendimais dėl vadinamojo perteklinio pelno apmokestinimo. Rinka tai interpretavo kaip riziką pelningumui, todėl „Orlen“ per savaitę atpigo daugiau nei 3 proc., o per mėnesį kritimas siekė apie 8 proc.

    Dar didesnis spaudimas teko „Unimot“: per savaitę akcijos atpigo apie 4 proc., o per mėnesį – apie 18 proc. Tokie judėjimai rodo, kad investuotojai greitai pervertina bendrovių perspektyvas, kai keičiasi reguliacinė aplinka ir atsiranda papildomų mokesčių rizika.

    PGE išsiveržė į lyderius

    Visai kitoks vaizdas matėsi Lenkijos energetikos milžinės Polska Grupa Energetyczna akcijose: per savaitę jos brango apie 15 proc. Bendrovės akcijos pakilo iki maždaug 15 zlotų, tai yra aukščiausio lygio per daugiau nei dešimtmetį, o rinkos vertė viršijo apie 7,9 mlrd. eurų.

    Nuo metų pradžios PGE akcijų kaina buvo pakilusi apie 70 proc., o tai išskirtinis rezultatas tarp stambių Varšuvos biržos emitentų. Energetikos bendrovių vertinimus pastaruoju metu dažnai kelia lūkesčiai dėl investicijų į tinklų modernizavimą, gamybos portfelio pertvarką ir ilgalaikių projektų, įskaitant atsinaujinančius energijos šaltinius.

    Technologijos ir brokeriai: kontrastai rinkoje

    Tarp ryškesnių kilimų minimos ir kitos bendrovės: „Orange“ akcijos per savaitę brango apie 18 proc., o „Asbis“ dar kartą priartėjo prie istorinių aukštumų. „Asbis“ metų eigoje demonstravo įspūdingą šuolį ir buvo viena iš ryškiausių Varšuvos biržos istorijų.

    Tuo metu brokerio XTB akcijos per savaitę krito apie 8 proc., o nuo rugsėjo pradžioje įvykdyto didelio akcijų pardavimo rinkoje jų kaina buvo nusileidusi daugiau nei 20 proc. Tokiais atvejais investuotojai dažnai vertina ne tik fundamentiką, bet ir pasiūlos spaudimą bei signalus, kuriuos rinkai siunčia stambieji akcininkai.

    Rinkoje pastebėtas ir kosmoso sektoriaus atsigavimas: „Creotech Instruments“ ir „Scanway“ per penkias sesijas ūgtelėjo maždaug po 15 proc. Tai primena, kad net ir korekcijos metu kapitalas gali persiskirstyti į atskiras temas bei bendroves, kuriose investuotojai mato augimo potencialą.

  • Rusijos 2027 metų biudžetas: daugiau kaip 180 mlrd. eurų kariuomenei, mažiau sveikatai ir švietimui

    Rusija 2027 metais planuoja dar labiau didinti išlaidas karui, tuo pat metu apkarpydama finansavimą sveikatos apsaugai, švietimui ir daliai socialinių programų. Tai rodo viešai paskelbto biudžeto projekto skaičiai, apie kuriuos pranešė „The New York Times“.

    Numatoma, kad gynybai ir ginkluotosioms pajėgoms 2027 metais bus skirta daugiau kaip 200 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 185 mlrd. eurų. Tai būtų daugiau nei ketvirtadaliu didesnė suma nei planuota ankstesniame biudžeto periode, o gynybos eilutė sudarytų daugiau nei trečdalį visų valstybės išlaidų.

    Socialinės išlaidos traukiasi

    Kartu biudžete matyti mažinamos arba lėčiau didinamos eilutės, susijusios su sveikatos apsauga, švietimu, pašalpomis ir medicinos infrastruktūra. Toks perskirstymas signalizuoja, kad Kremlius karinius tikslus laiko prioritetu net ir vidaus politikos sąskaita.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad ilgainiui tai didina riziką civiliniam sektoriui, nes mažesnės investicijos į švietimą ir sveikatą tiesiogiai veikia darbo našumą, demografines tendencijas ir regionų atskirtį. Kartu didėja priklausomybė nuo valstybės užsakymų gynybos pramonei, o tai gali iškreipti konkurenciją ir stabdyti inovacijas nekarinėse šakose.

    Brangus skolinimasis ir didesni mokesčiai

    Nors dalis socialinių išlaidų mažinama, biudžeto deficitas vis tiek turėtų augti ir viršyti 60 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 55 mlrd. eurų. Didėjantis deficitas reiškia, kad valstybei teks daugiau skolintis, o tai tampa vis brangiau.

    Dėl tarptautinių sankcijų Rusija didžiąją dalį skolinimosi perkelia į vidaus rinką, pirmiausia per valstybės kontroliuojamus bankus. Minima, kad obligacijų pajamingumas peržengia 15 proc. ribą, o tai rodo išaugusią riziką ir didina spaudimą visai finansų sistemai, nes brangsta kreditas verslui ir gyventojams.

    Kita biudžeto projekto kryptis – mokesčių didinimas ir bazės plėtimas. Skelbiama apie sprendimus, kurie apima ne tik didesnes įmokas daliai sektorių, bet ir platesnį apmokestinimą investicinių pajamų bei tam tikrų sandorių, o tai turėtų padėti surinkti daugiau pajamų trumpuoju laikotarpiu.

    Karas veikia ir energijos pajamas

    Biudžeto tvarumą lemia ir energijos eksporto pajamos, tačiau jos tampa mažiau nuspėjamos. Tekste pažymima, kad Ukrainos smūgiai Rusijos naftos infrastruktūrai ir perdirbimo pajėgumams apsunkina galimybes pilnai išnaudoti aukštesnes žaliavų kainas biudžeto skylėms dengti.

    Tuo pat metu Kremliaus pasirinkimas didinti karines išlaidas, net kai skolinimasis brangsta, rodo strategiją orientuotis į ilgą konfliktą ir mobilizuotą ekonomiką. Tai reiškia, kad vidaus vartojimo ir viešųjų paslaugų kokybės klausimai gali tapti antraeiliais, jei prioritetas lieka gynybai.

    Publikacijoje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad karo finansavimo spaudimą jaučia ir Ukraina, kuri yra priversta taikyti maksimalias taupymo priemones ir atidėti nebūtinus pirkimus. Vis dėlto Rusijos biudžeto projektas rodo, kad Maskva 2027 metais ketina išlaikyti aukštą karinių išlaidų lygį, net jei tai reikš daugiau fiskalinės įtampos šalies viduje.

  • Baigiasi elektros kainų „įšaldymas“: didmeninės kainos kyla, o sąskaitų smūgis dar tik artėja

    Lenkijoje administracinis elektros kainų ribojimas pamažu traukiasi, tačiau rinkos dalyviai perspėja, kad vartotojai tik dabar pradės jausti tikrąją pokyčių kainą. Konferencijoje „Energy Days“ Katovicuose energetikos atstovai kalbėjo apie augančias didmenines elektros ir dujų kainas bei CO2 taršos leidimų brangimą.

    Valstybės energetikos ministerijos viceministras Konradas Wojnarowskis teigė, kad situacija didmeninėje rinkoje šiuo metu atrodo stabili, tačiau vien trumpalaikių kainų stebėjimo nepakanka. Anot jo, ruošiama ilgalaikė energetikos politika iki 2050 metų ir atnaujinamas Nacionalinis energetikos ir klimato planas, kuriuose prioritetas teikiamas atsinaujinančiai energetikai, tinklų modernizavimui ir elektrifikacijai.

    Diskusijoje skambėjo ir itin ambicingi investicijų mastai. Pasak K. Wojnarowskio, per artimiausius keliolika metų investicijos į energetiką gali siekti apie 230 milijardų eurų, o valdžios tikslas yra mažesnės galutinės kainos vartotojams ilgesnėje perspektyvoje.

    Kas stumia kainas aukštyn?

    Lenkijos energijos biržos vadovas Piotras Listwońis atkreipė dėmesį, kad pastarieji mėnesiai atnešė didmeninių elektros ir dujų kainų augimą. Jo teigimu, dujų brangimas persiduoda elektros kainoms, o papildomą spaudimą daro CO2 taršos leidimų kaina, kuri 2026 metais buvo pastebimai pakilusi.

    Jis taip pat akcentavo pasikeitusį prekybos modelį: kai dujos brangsta, rinkos dalyviai dažniau renkasi trumpalaikius sandorius, o elektros rinkoje, priešingai, aktyviau naudojami ilgesnio laikotarpio kontraktai. Tai, anot jo, didina kainų svyravimo riziką ir apsunkina planavimą tiek tiekėjams, tiek dideliems vartotojams.

    Ar kainų ribojimas padėjo?

    Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorės PSE vadovas Grzegorzas Onichimowskis kainų „įšaldymo“ politiką vertino kritiškai. Jo nuomone, kompensacijų mechanizmai dažnai virsta neefektyvia pinigų perskirstymo schema, kuri nekuria ilgalaikių sprendimų.

    „Nematau jokių teigiamų dalykų, nes kainų įšaldymas yra pinigų ištraukimas iš dešinės kišenės, kad būtų įdėta į kairę, tik ne tiek pat, o gerokai mažiau“, – sakė G. Onichimowskis.

    Jo teigimu, vietoje dirbtinai palaikomų tarifų reikia skatinti vartotojų lankstumą, kad elektra būtų vartojama tada, kai jos daug ir ji pigesnė. Tam būtinos išmanesnės apskaitos priemonės, dinaminiai tarifai ir energijos kaupikliai, kurie ypač svarbūs augant saulės ir vėjo elektrinių gamybai.

    Dinaminiai tarifai ir kaupikliai

    Įmonių „Bankilo Obrót“ ir „Pstryk Energy Group“ vadovas Mirosławas Bielińskis teigė, kad po kainų ribojimo laikotarpio rinka formaliai „atšilo“, tačiau dalis struktūrinių barjerų liko. Jo nuomone, didžiausias potencialas slypi dinaminėse kainose ir energijos kaupikliuose, kurie leistų vartotojams pigiai įsikrauti energiją mažų kainų valandomis ir daugiau sutaupyti piko metu.

    „Prieš kainų įšaldymą rinka buvo užbetonuota, vėliau įšaldyta. Ji buvo atšildyta, bet betonas liko ir tai yra didelė kliūtis lankstesniems tarifams“, – sakė M. Bielińskis.

    Diskusijoje taip pat pabrėžta, kad lankstumo priemonės neturėtų būti skirtos tik vienai vartotojų grupei, o aiškesnės taisyklės ir vienodesnės teisės prie prijungimo tinklui galėtų paskatinti platesnį dalyvavimą rinkoje, įskaitant daugiabučių gyventojus.

    Konkurencija, duomenys ir CSIRE

    Rinkos dalyviai konferencijoje aptarė ir didesnės konkurencijos klausimą. P. Listwońis aiškino, kad didesnė prekyba per biržą paprastai didina rinkos likvidumą, mažina kainų skirtumus ir pagerina skaidrumą, o tai svarbu ir galutinių tiekėjų konkurencijai.

    Vienu iš kertinių projektų įvardytas CSIRE, kuris turi pagerinti duomenų apsikeitimą energetikos rinkoje ir supaprastinti tiekėjo keitimą. Anot diskusijos dalyvių, dinaminiai tarifai realiai veiks tik tada, kai vartotojai gaus aiškius ir detalius duomenis apie savo suvartojimą.

    Parama pramonei ir ilgas perėjimas

    Audito ir konsultacijų bendrovės „EY“ partneris Sławomiras Czajka atkreipė dėmesį, kad kainų ribojimo pabaiga nereiškia, jog valstybės įsikišimas visiškai baigėsi. Jo vertinimu, dalis pagalbos persikėlė į priemones, skirtas energijai imlioms įmonėms, kurios susiduria su tarptautinės konkurencijos spaudimu.

    Jo teigimu, ankstesniais metais kompensacijoms pramonei buvo skirta apie 1,3 milijardo eurų, o naujuose planuose numatomi papildomi paramos paketai, kurie turėtų būti siejami su dekarbonizacija, energijos vartojimo efektyvumu ir investicijomis į atsinaujinančią energetiką. Vis dėlto jis pabrėžė, kad atrankos kriterijai turi būti aiškesni, kad panašaus profilio įmonės nebūtų traktuojamos skirtingai.

    Kalbant apie ilgalaikį miksą, Lenkijos valdžia deklaruoja kryptį į atsinaujinančius išteklius ir branduolinę energetiką, pirmąjį reaktorių planuojant 2036 metais. Tačiau konferencijos dalyviai sutarė, kad artimiausiu laikotarpiu daug lems didmeninių kainų dinamika, tinklų modernizavimas, kaupiklių plėtra ir tai, kaip greitai vartotojams bus pasiūlyti realiai veikiantys dinaminiai tarifai.

  • Europos Komisija siūlo Made in Europe principą: kas laimės ir kodėl mažos šalys nerimsta

    Europos Komisija siūlo Made in Europe principą: kas laimės ir kodėl mažos šalys nerimsta

    Siūlymas, galintis keisti žaidimo taisykles

    Europos Komisijos vykdomasis vicepirmininkas ir už pramonę atsakingas komisaras Stéphane’as Séjourné paragino ES bendrojoje rinkoje įtvirtinti vadinamąją Europos pirmenybę. Idėja paprasta: kai naudojami viešieji pinigai, pirmenybė turėtų atitekti Europoje pagamintiems komponentams ir produkcijai.

    Šis kursas pristatomas kaip atsakas į aštrėjančią konkurenciją su Kinija ir Jungtinėmis Valstijomis, kur, ES politikų teigimu, valstybės aktyviau remia strategines pramonės šakas. Briuselis siekia, kad viešieji pirkimai ir parama labiau stiprintų Europos gamybą ir darbo vietas.

    Ką reikštų „Made in Europe“ praktikoje?

    Diskusijose svarstoma, kad viešuosiuose pirkimuose daugiau balų gautų pasiūlymai, kurių tiekimo grandinėse yra Europoje pagamintų dalių. Kartu keliama mintis, jog įmonės, gaunančios valstybės pagalbą ar laiminčios didelius konkursus, turėtų reikšmingą gamybos dalį vykdyti ES.

    Komisaras taip pat sieja šį principą su tiesioginėmis užsienio investicijomis, akcentuodamas, kad strateginiuose sektoriuose Europa turi saugoti technologijas ir pajėgumus. Tai ypač aktualu baterijų, puslaidininkių, gynybos, atsinaujinančios energetikos ir kritinių žaliavų grandinėms.

    „Turime kartą ir visiems laikams sukurti tikrą Europos pirmenybę strategiškiausiuose sektoriuose“, – rašė Stéphane’as Séjourné.

    Valstybės narės nesutaria: atvirumas ar apsauga?

    Siūlymas išryškino seną įtampą ES viduje: kaip suderinti bendrosios rinkos atvirumą ir norą apsaugoti pramonę geopolitinių sukrėtimų laikotarpiu. Dalis valstybių baiminasi, kad griežtesnės kilmės taisyklės labiausiai pasitarnautų didžiosioms ekonomikoms, turinčioms didesnius gamybos pajėgumus.

    Diskusijų ašis turėtų išryškėti ES lyderių susitikime Belgijoje vasario 12 dieną, kur numatyta aptarti konkurencingumo darbotvarkę. Tarp pagrindinių nesutarimų temų išlieka ir reguliavimo supaprastinimas bei tai, kaip finansuoti didesnes investicijas.

    Vokietija ir Italija dažniau akcentuoja administracinės naštos mažinimą ir taisyklių supaprastinimą, o Prancūzija ragina plačiau investuoti inovacijoms ir pramonei, svarstant ir bendro skolinimosi idėją. Mažesnės šalys tuo pat metu primena, kad protekcionizmo rizika gali slopinti inovacijas ir branginti viešuosius pirkimus.

    „Ataskaitos, kurios nebuvo iki galo įgyvendintos, jau spėjo pasenti, nes pasaulis keičiasi sparčiau nei tikėtasi“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Platesnis kontekstas: konkurencingumo krizė ir energetikos kainos

    Diskusijos dėl Europos pirmenybės vyksta tuo metu, kai ES pramonė susiduria su lėtesniu augimu, aukštomis energijos kainomis ir geopolitinėmis rizikomis tiekimo grandinėse. Pastaraisiais metais Europa ieško balanso tarp žaliojo kurso tikslų, pramonės išlaikymo ir investicijų į naujas technologijas, įskaitant DI.

    Politikos kryptį stipriai veikia ir „strateginės autonomijos“ idėja, kuri reiškia siekį kritinėse srityse mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių. Šalininkai teigia, kad be aktyvesnės pramonės politikos ES rizikuoja prarasti technologinę lyderystę, o skeptikai įspėja dėl atsakomųjų priemonių ir prekybos konfliktų.

    Artimiausiais mėnesiais tikimasi konkretesnių pasiūlymų, kaip Europos pirmenybės principą suderinti su Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis ir bendrosios rinkos logika. Nuo šių sprendimų priklausys, ar „Made in Europe“ taps realiu viešųjų pirkimų standartu, ar liks politiniu šūkiu.

  • ES planuoja prioritetą gaminiams iš Europos: Briuselyje verda įnirtingas lobizmas

    ES planuoja prioritetą gaminiams iš Europos: Briuselyje verda įnirtingas lobizmas

    Europos Komisijos planas viešuosiuose pirkimuose labiau remti Europoje pagamintus produktus sukėlė intensyvų spaudimą Briuselyje. Pagal svarstomą kryptį, vadinamą europiniu prioritetu, viešosios sutartys ir paramos schemos dažniau atitektų gamintojams, kurių grandinė reikšmingai susieta su Europa.

    Idėja grindžiama siekiu stiprinti Europos pramonės konkurencingumą JAV ir Kinijos atžvilgiu, mažinti priklausomybę nuo rizikingų tiekimo grandinių ir didinti ekonominį atsparumą. Tačiau kritikai perspėja, kad pernelyg griežtos taisyklės gali virsti protekcionizmu ir išprovokuoti atsakomąsias priemones.

    Komisijoje rengiamas Pramonės greitintuvo aktas, kuris turėtų apibrėžti, ką praktikoje reiškia pagaminta Europoje. Europos Sąjungos pareigūnų teigimu, dokumento pristatymas gali vėl nusikelti, nors jis buvo numatytas pateikti vasario 26 dieną.

    Kokiems sektoriams taikytų ribas?

    Į viešumą patekęs projekto variantas numato strateginius sektorius, kuriuose būtų taikomas europinis prioritetas. Tarp jų minimi chemijos pramonė, automobilių sektorius, dirbtinis intelektas ir kosmoso pramonė.

    Projekte taip pat įrašyti kilmės slenksčiai, kurie lemtų, ar produktas laikomas pakankamai europietišku. Pavyzdžiui, elektrinėms transporto priemonėms svarstomas 70 proc. kilmės kriterijus, aliuminiui – 25 proc., o plastikams, naudojamiems langams ir durims, – 30 proc.

    Tokios ribos reikštų, kad viešųjų pirkimų konkursuose svarbus taptų ne tik galutinis surinkimas, bet ir tiekimo grandinės dalis, sukurta Europoje. Dėl to ypač jautrus tampa klausimas, kaip būtų vertinamos komponentų kilmės šalys ir tarptautinių koncernų gamybinės grandinės.

    Šiaurės ir Baltijos šalių įspėjimai

    Šiaurės ir Baltijos valstybės kelia riziką, kad griežtas režimas gali atbaidyti investicijas ir susiaurinti prieigą prie pažangiausių technologijų, kurios dažnai kuriamos už Europos Sąjungos ribų. Jų argumentas paprastas: pramonė konkurencinga tik tada, kai turi galimybę greitai įsidiegti geriausias pasaulio inovacijas.

    Kita įtampa kyla Europos Komisijos viduje, nes už prekybą atsakingi padaliniai tradiciškai gina atviros rinkos principą. Būtent todėl dokumente vis dažniau svarstomas kompromisas, leidžiantis europinį prioritetą taikyti lanksčiau ir atverti jį bendraminčiams partneriams.

    Komisija taip pat vertina, ar sistema galėtų būti siejama su abipusiškumu, kai prie europinių konkursų priartinami tie, kurie suteikia panašias galimybes Europos įmonėms savo viešuosiuose pirkimuose. Tokia logika padėtų išvengti kaltinimų, kad Europa vienašališkai užveria duris.

    Jungtinės Karalystės nerimas

    Jungtinė Karalystė yra tarp partnerių, kurie skeptiškai vertina galimą Europos posūkį į protekcionizmą. Londono argumentas remiasi glaudžiais ekonominiais ryšiais, ypač automobilių pramonėje ir tiekimo grandinėse, kurios peržengia sienas.

    „Dabar ne tas metas ardyti tai, kas jau veikia“, – sakė vienas britų pareigūnas.

    Britų pusė pabrėžia, kad Europos Sąjunga išlieka didžiausia Jungtinės Karalystės automobilių eksporto rinka, o dalis Europos gamintojų automobilius gamina Jungtinėje Karalystėje. Taip pat akcentuojama, kad Londono kapitalo rinkos galėtų prisidėti prie investicijų pritraukimo, jei Europos Sąjunga nepasirinktų uždarumo.

    Tuo metu Prancūzija, ilgą laiką rėmusi pagaminta Europoje kryptį, teigia, kad idėja jau įgijo pakankamą politinį svorį ir diskusija persikėlė į įgyvendinimo detales. Už pramonę atsakingas Europos Sąjungos pareigūnas Stéphane’as Séjourné akcentuoja, kad tai reikštų reikšmingą Europos ekonominės doktrinos pokytį.

    Komisija siekia pateikti pasiūlymą iki Europos Vadovų Tarybos diskusijų dėl konkurencingumo, tačiau skirtingos valstybių narių ir partnerių pozicijos didina tikimybę, kad galutinis tekstas bus švelnesnis, nei norėtų griežčiausi šios idėjos šalininkai.

  • „Alibaba.com“ žada DI perversmą tiekime: kas laukia Europos smulkaus verslo jau gruodį?

    „Alibaba.com“ žada DI perversmą tiekime: kas laukia Europos smulkaus verslo jau gruodį?

    DI pažadai ir smulkaus verslo skepticizmas

    Europos mažos ir vidutinės įmonės vis dažniau klausia, ar dirbtinis intelektas iš tiesų kuria vertę, ar tik kelia triukšmą. Praktikoje sprendimus lemia ne skambios deklaracijos, o tai, ar įrankiai padeda mažinti kaštus, klaidas ir riziką.

    Tiekimo grandinėse klaidos brangiai kainuoja, nes pasirinkimas priklauso ne vien nuo kainos. Verslui svarbūs ir kokybės rodikliai, atitiktis reikalavimams, logistikos patikimumas bei pristatymo terminai.

    „Alibaba.com“ DI: mažiau spėjimų, daugiau patikros

    „Alibaba.com“ prezidentas Kuo Zhang savo komentare teigia, kad platformos DI kuriamas remiantis realiais prekybos duomenimis, o ne bendrais interneto tekstais. Tokia kryptis siejama su mažesne klaidinančių atsakymų rizika ir didesniu sprendimų patikimumu B2B pirkimuose.

    Pasak jo, rekomenduodama tiekėją sistema tikrina sertifikatus ir dokumentus, vertina atitiktį reglamentams, skaičiuoja pilną įsigijimo kainą ir padeda su prekių kodais muitinei. Tai turėtų mažinti tikimybę, kad verslas pasirinks netinkamą partnerį ir vėliau patirs papildomų išlaidų.

    „Prekybos ateitis priklausys ne ryškiausiam modeliui, o patikimiausiam. Ir ta ateitis prasideda dabar“, – sakė Kuo Zhang.

    Kas yra „AI Mode“ ir kuo jis svarbus

    „Alibaba.com“ planuoja gruodį pristatyti naują funkciją „AI Mode“, kuri turėtų veikti agentinio DI principu. Tai reiškia, kad įrankis ne tik atsako į užklausą, bet ir atlieka kelis nuoseklius veiksmus: analizuoja techninius failus, lygina variantus ir pateikia labiausiai tinkančius sprendimus.

    Pavyzdžiui, pirkėjas galėtų natūralia kalba paklausti, kas pagamintų biologiškai suyrančią pakuotę su reikiamu sertifikatu ir pristatytų per nustatytą laiką. Sistema, kaip teigiama, palygintų kainodarą, gamybinius pajėgumus, terminus ir atitiktį reikalavimams.

    Smulkiam verslui tai aktualu dėl ribotų žmogiškųjų išteklių. Įmonėms, neturinčioms pirkimų specialisto, tokie sprendimai gali sutrumpinti tiekėjų atranką ir sumažinti riziką, tačiau galutinė atsakomybė už sprendimą vis tiek lieka verslui.

    Kontekstas Europoje taip pat keičiasi: Europos Sąjungoje įsigalioja DI aktas, o tai reiškia aiškesnes taisykles, kam ir kaip DI gali būti taikomas, kokie reikalavimai keliami rizikingoms sistemoms. Verslui tai svarbu dėl atitikties, duomenų valdymo ir atsakomybės klausimų.

  • „Unicaja“ pirmininkas José Sevilla traukiasi: bankas įjungia įpėdinystės planą iki 2027

    „Unicaja“ pirmininkas José Sevilla traukiasi: bankas įjungia įpėdinystės planą iki 2027

    Ispanijos biržoje kotiruojamas Malagoje įsikūręs bankas „Unicaja“ pranešė, kad jo valdybos pirmininkas José Sevilla nusprendė nebesiekti naujos kadencijos ir pasitrauks pasibaigus dabartiniam įgaliojimų laikotarpiui. Galutinis sprendimas turėtų būti įformintas eiliniame akcininkų susirinkime, numatomame 2027 metų balandį.

    Kol vyks formalios procedūros, J. Sevilla tęs nevadovaujamojo pobūdžio pirmininko pareigas. Banko valdyba viešame pranešime nurodė, kad sprendimas leidžia iš anksto pradėti įpėdinio paiešką pagal vidaus įpėdinystės ir atrankos taisykles.

    Stabilumo etapas po įtampos

    J. Sevilla „Unicaja“ vadovu tapo 2024 metų balandžio 5 dieną, kai bankas siekė sumažinti įtampą po ankstesnių valdymo nesutarimų. Jo kadencija sutapo su laikotarpiu, kai institucija užbaiginėjo sudėtingą integraciją po susijungimo su „Liberbank“ ir siekė sutvirtinti korporatyvinio valdymo praktiką.

    Bankas pabrėžė, kad perdavimas planuojamas iš anksto, todėl pereinamasis laikotarpis turėtų būti sklandus. Tai ypač aktualu finansų sektoriuje, kuriame investuotojai ir priežiūros institucijos daug dėmesio skiria valdymo tęstinumui, rizikos kontrolei ir aiškiai atsakomybės struktūrai.

    Ką tai reiškia investuotojams?

    Rinkoms svarbiausia žinia yra ne pats pasitraukimo faktas, o tai, ar bankas išlaikys kryptį ir operacinį stabilumą. „Unicaja“ nurodė, kad įpėdinystės procesas bus vykdomas pagal nustatytą planą, o iki akcininkų susirinkimo dabartinė vadovybės struktūra nesikeis.

    Pastaraisiais metais Europos bankų sektoriuje sustiprėjo spaudimas didinti veiklos efektyvumą, investuoti į skaitmenizaciją ir gerinti kapitalo grąžą, kartu valdant kredito ir palūkanų normų rizikas. Tokiose sąlygose vadovų kaita paprastai vertinama per tęstinumo prizmę: ar naujas pirmininkas išlaikys strategiją ir gebės užtikrinti stabilų dialogą su akcininkais bei priežiūros institucijomis.

    „Unicaja“ teigimu, sprendimas dėl J. Sevilla kadencijos pabaigos laikomas planuotu ir suderintu, todėl bankas tikisi išvengti ankstesniais metais matytų vidinių įtampų pasikartojimo. Artimiausiais mėnesiais dėmesys kryps į tai, kaip bus parinktas naujas pirmininkas ir kokią įtaką tai turės banko strateginiams prioritetams.