CP v2

Category: Finansai

  • Rusijoje vėl trūksta degalų: po dronų smūgių ir augančios paklausos regionuose įvedami limitai

    Rusijos regionuose rugpjūtį vėl fiksuojami rimti degalų tiekimo sutrikimai, dėl kurių vietos valdžios institucijos bent dešimtyje administracinių vienetų griežtina kontrolę ir riboja benzino pardavimą. Apie tai pranešė naujienų agentūra „Reuters“, pabrėždama, kad tai jau antroji šių metų degalų deficito banga.

    Problemos siejamos su naftos perdirbimo pajėgumų sutrikimais po Ukrainos dronų atakų prieš naftos sektoriaus infrastruktūrą, taip pat su sezoniniu paklausos šuoliu. Vasaros pabaigoje tradiciškai didėja degalų poreikis žemės ūkyje ir logistikoje, o tai dar labiau išryškina tiekimo grandinės silpnas vietas.

    Regionai vėl griežtina tvarką

    Pasak „Reuters“, kai kuriose degalinėse Maskvos srityje benzino atsargos vėl senka, nors dyzelinas dar išlieka plačiau prieinamas. Panašūs signalai ateina ir iš kitų teritorijų, kur vietos administracijos įvedė arba svarsto įvesti pardavimo limitus, kad išvengtų visiško lentynų ištuštėjimo.

    Rusijos vyriausybė viešai pripažino, kad degalų tiekimo situacija dalyje regionų išlieka įtempta. Tarp minimų teritorijų įvardijami Orenburgo, Lipecko, Tverės ir Oriolo regionai, Krasnodaro kraštas, taip pat keletas toliau nuo Europos Rusijos esančių sričių.

    SPIMEX duomenys ir Maskvos atsakas

    Sankt Peterburgo prekių biržos SPIMEX duomenys rodo, kad nuo rugpjūčio pradžios vidutiniai benzino pardavimai sumažėjo maždaug 20 proc., palyginti su liepos antrosios pusės lygiu. Toks kritimas paprastai signalizuoja ne vien paklausos pokytį, bet ir realius pasiūlos apribojimus, kai rinkai trūksta fizinio produkto.

    Siekdama apsaugoti vidaus rinką, Maskva ėmėsi priemonių, kurios dažniausiai naudojamos esant deficitui: buvo ribojamas degalų eksportas, koreguojami reikalavimai degalų standartams ir organizuojamas papildomas naftos produktų importas. Analitikai atkreipia dėmesį, kad prioritetinis tiekimų nukreipimas į Maskvą gali dar labiau paaštrinti trūkumą periferijoje.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina išplėtė atakų geografinį nuotolį ir dažniau taikosi į objektus, susijusius su naftos perdirbimu bei degalų logistika. Tokia taktika didina spaudimą Rusijos ekonomikai: net ir laikini perdirbimo gamyklų sustojimai gali greitai persiduoti į degalinių tinklą, ypač kai tuo pat metu auga sezoniškas vartojimas.

  • JAV ragina sąjungininkus rinktis dėl dirbtinio intelekto: ultimatum dėl bendradarbiavimo su Kinija

    Technologijų lenktynės virsta geopolitika

    Jungtinės Valstijos rengia žinutę kelioms dešimtims valstybių: norint likti JAV buriamoje dirbtinio intelekto ekosistemoje, gali tekti atsisakyti paralelinių iniciatyvų su Kinija. Vašingtonas perspėja, kad šalys, jungiančios abi kryptis, rizikuoja būti atskirtos nuo JAV koordinuojamų projektų ir susitarimų.

    Šis spaudimas siejamas su JAV siekiu sutvirtinti tiekimo grandines, kurios lemia DI pažangą: nuo pažangių puslaidininkių iki kritinių mineralų. Būtent šiose grandyse Kinija turi didelę įtaką, todėl DI tampa ne vien inovacijų, bet ir nacionalinio saugumo klausimu.

    Ko iš sąjungininkų tikisi Vašingtonas

    JAV diplomatinėse diskusijose akcentuoja, kad narystė JAV inicijuojamuose formatuose turi reikšti realius įsipareigojimus, o ne simbolinį dalyvavimą. Tikslas yra sukurti suderinamas taisykles investicijoms, eksporto kontrolei ir technologijų apsaugai, kad būtų mažinama priklausomybė nuo priešininkų.

    Ypatingas dėmesys krypsta į valstybes, kurios vienu metu dalyvauja ir JAV, ir Kinijos rėmuose. Tarp minimų pavyzdžių išskiriamas Kazachstanas, turintis reikšmingų žaliavų, svarbių aukštųjų technologijų pramonei, ir tapęs testu, ar įmanoma išlaikyti dvigubą partnerystę sparčiai poliarėjančiame technologijų lauke.

    „Būti visur reiškia nebūti niekur. Prisijungimas prie JAV iniciatyvų yra ne tik narystės deklaracija, bet ir įsipareigojimas“, – sakoma žinutėje, kurios turinį cituoja Reuters.

    Kodėl DI grandinės tapo spaudimo įrankiu

    DI proveržį riboja ne vien programinė įranga ar talentai, bet ir fiziniai resursai: lustų gamyba, duomenų centrų infrastruktūra, elektros poreikiai, taip pat tokie metalai ir mineralai, kurie būtini elektronikai, baterijoms bei sudėtingai pramonei. Dėl to valstybės vis dažniau taiko priemones, kurios anksčiau buvo įprastos energetikoje ar gynyboje.

    JAV šiuo požiūriu siekia, kad sąjungininkai veiktų koordinuotai: suderintų tiekimo užtikrinimą, kurtų bendras investicines kryptis ir taikytų panašius saugumo standartus. Praktikoje tai gali reikšti didesnį atrankos griežtinimą, kam perduodamos pažangios technologijos, kokios investicijos laikomos jautriomis ir kokių partnerių projektai vertinami kaip rizikingi.

    Kinija tuo pat metu siekia stiprinti alternatyvų tarptautinį DI bendradarbiavimo formatą, pristatydama savo technologinę viziją kaip atsvarą JAV įtakai. Dėl šios priežasties vis daugiau šalių atsiduria situacijoje, kai ekonominė logika skatina bendradarbiauti su abiem pusėmis, o geopolitinė realybė verčia rinktis.

    Pasak JAV pareigūnų komentaro agentūrai Reuters, pagrindinė žinutė paprasta: patikimas partneris vienoje technologijų ekosistemoje sunkiai suderinamas su dalyvavimu kitoje, kuri siūlo konkuruojančias taisykles ir strateginius tikslus. Tai rodo, kad DI lenktynės pereina į fazę, kur svarbiausi tampa ne vien modelių gebėjimai, bet ir tai, kas kontroliuoja jų kūrimo sąlygas.

  • „Ferrari“ pirmasis elektromobilis aukcione pribloškė: už „Chassis 0“ paklojo 34,5 mln. eurų

    „Ferrari“ pirmasis elektromobilis aukcione pribloškė: už „Chassis 0“ paklojo 34,5 mln. eurų

    Italų prabangių automobilių gamintoja „Ferrari“ sulaukė išskirtinio įvertinimo: pirmasis visiškai elektrinis bendrovės modelis „Luce“ labdaros aukcione Jungtinėse Valstijose parduotas už maždaug 34,5 mln. eurų. Sandorį „Monterey Car Week“ renginių metu Kalifornijoje organizavo aukcionų namai RM Sotheby’s.

    Tokia suma tapo rekordu naujam automobiliui, parduotam aukcione, ir keliskart viršijo išankstinį vertinimą, kuris siekė daugiau nei 950 000 eurų. Pirkėjui atiteko ne eilinis modelis, o specialiai parengta versija, sukurta kolekcininkams.

    Aukcione parduotas automobilis identifikuojamas kaip „Chassis 0“ – pirmasis serijinės gamybos kėbulo numeris „Luce“ programoje. Toks statusas automobilių kolekcionavimo rinkoje paprastai reiškia didesnį istorinį svorį ir ilgalaikę vertę, ypač kai kalbama apie naują gamintojo technologinę kryptį.

    „Ferrari“ „Luce“ buvo pristatytas 2026 metų gegužę, o jo bazinė kaina siekia apie 550 000 eurų. Nors debiutą lydėjo dalies gerbėjų kritika dėl dizaino, bendrovė vėliau skelbė, kad užsakymų dinamika atitinka lūkesčius, o investuotojų nuotaikos stabilizavosi.

    Techniškai „Luce“ siūlo keturis elektros variklius, po vieną kiekvienam ratui, o bendra galia siekia 1 050 arklio galių. Gamintojo teigimu, automobilis nuo 0 iki 100 km/h įsibėgėja per 2,5 sekundės, pasiekia 310 km/h maksimalų greitį, o 122 kWh baterija leidžia nuvažiuoti daugiau nei 530 km.

    Ankstesnis tokio tipo rekordas priklausė specialiai pritaikytam „Ferrari“ modeliui „Daytona SP3“, kuris 2025 metais aukcione buvo parduotas už maždaug 22,4 mln. eurų. Naujas rezultatas rodo, kad itin ribotos serijos, pirmųjų laidų arba unikalios komplektacijos automobiliai išlieka viena geidžiamiausių prabangos investicijų kategorijų.

    Pasak aukcionų namų, visos lėšos iš šio pardavimo bus pervestos „Ferrari Foundation“ ir skirtos švietimo iniciatyvoms. Tai dažna labdaros aukcionų praktika, kai išskirtinis automobilis tampa ir rinkodaros, ir filantropijos priemone.

    Elektrifikacijos kryptis prabangių sportinių automobilių segmente pastaraisiais metais ryškėja: gamintojai siekia suderinti griežtėjančius emisijų reikalavimus, technologinę pažangą ir klientų lūkesčius dėl dinamikos. „Ferrari“ atvejis rodo, kad net ir kontroversiškai sutiktas debiutas gali virsti istoriniu rekordu, kai susitinka kolekcininkų psichologija, ribotas pasiūlos kiekis ir stiprus prekės ženklas.

  • Japonijos 10 metų obligacijos muša 30 metų rekordą: augimas nuvylė, rinka laukia BOJ žingsnio

    Japonijos 10 metų obligacijos muša 30 metų rekordą: augimas nuvylė, rinka laukia BOJ žingsnio

    Japonijos 10 metų vyriausybės obligacijų pajamingumas pakilo iki aukščiausio lygio per maždaug tris dešimtmečius, investuotojams perskaičiuojant rizikas po naujų ekonomikos duomenų. Rinka sureagavo į signalus, kad augimas silpnesnis, tačiau infliacijos ir valiutos spaudimas gali stumti centrą griežtinti politiką.

    Japonijos Ministrų kabineto biuro duomenimis, antrąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas metiniu tempu augo 1,1 proc., kai ekonomistai prognozavo 2,0 proc. Ketvirčio augimas siekė 0,3 proc. ir taip pat atsiliko nuo lūkesčių, nors plėtra tęsėsi trečią ketvirtį iš eilės.

    Vidaus paklausos paveikslas išliko blankus: privatus vartojimas, kaip skelbiama, neaugo, o investicijos į pagrindinį kapitalą smuko 1,2 proc. Tuo pat metu grynasis eksportas, kuriam palankus silpnesnis jenos kursas, pridėjo apie 0,5 procentinio punkto prie BVP pokyčio.

    Obligacijų rinkoje 10 metų Japonijos vyriausybės obligacijų pajamingumas dienos metu buvo pasiekęs 2,93 proc. ribą ir fiksavo aukščiausią lygį nuo 1996 metų rugsėjo. Vėliau, paskelbus BVP rodiklius, pajamingumas kiek atsitraukė, tačiau bendra kryptis išliko aukštyn.

    Analitikų vertinimu, šis išsiskyrimas tarp silpnesnio augimo ir kylančių pajamingumų rodo, kad Japonijos rinkas šiuo metu labiau veikia ne ciklinis atsigavimas, o infliacijos dinamika ir jenos kursas. Papildomu indikatoriumi tapo BVP defliatorius, kuris, kaip skelbiama, per metus padidėjo 2,6 proc.

    Jena silpna, lūkesčiai auga

    Silpna jena pastaraisiais mėnesiais išliko vienu pagrindinių rizikos veiksnių, todėl investuotojai atidžiai stebi Japonijos centrinio banko veiksmus. Rinkoje stiprėja statymai, kad Bank of Japan artimiausiais mėnesiais gali dar kartą kelti bazinę palūkanų normą, kuri šiuo metu siekia 1 proc.

    Valiutų rinkoje vasaros pabaigoje jena buvo pasiekusi apie 163,73 už JAV dolerį lygį, o tai prilyginta silpniausiam kursui per kelis dešimtmečius. Ši įtampa paskatino ir retą Japonijos bei JAV koordinuotą įsikišimą į valiutų rinką, siekiant pristabdyti jenos nuvertėjimą.

    „Rinkoms svarbiausia tampa ne vien BVP skaičiai, o tai, ar infliacija ir valiutos silpnumas privers BOJ veikti greičiau“, – sako rinkos dalyvių komentaruose cituojami ekonomistai. Tokia logika paaiškina, kodėl obligacijų pajamingumai gali kilti net ir tada, kai augimas nuvilia.

    Padariniai juntami ir už Japonijos ribų

    Japonijos obligacijų pajamingumų šuolis svarbus ne tik vietos rinkai, nes jis persmelkia pasaulinį kapitalo judėjimą per vadinamąją jenos nešimo prekybą. Kai jenos finansavimo kaina auga, daliai investuotojų tampa mažiau patrauklu skolintis jenomis ir pirkti didesnės grąžos turto užsienyje.

    Tokiais atvejais galimas greitas pozicijų uždarymas, kuris padidina svyravimus akcijų ir obligacijų rinkose nuo JAV iki besivystančių ekonomikų. Rinkos stebėtojai primena, kad panašūs deriniai anksčiau buvo sukėlę staigesnius išpardavimus, todėl didesni Japonijos pajamingumai ir toliau bus globalus rizikos indikatorius.

    Artimiausias dėmesio taškas – Bank of Japan sprendimai ir komunikacija, taip pat jenos kurso stabilumas. Jei rinkos įsitikins, kad palūkanos kils sparčiau, Japonijos obligacijų pajamingumai gali išlikti aukšti, o tai turėtų įtakos ir tarptautinių portfelių strategijoms.

  • „Nvidia“ ir Volstritas meta 433 mlrd. eurų: DI bumas persikelia į finansų inžineriją

    „Nvidia“ ir Volstritas meta 433 mlrd. eurų: DI bumas persikelia į finansų inžineriją

    433 mlrd. eurų DI infrastruktūrai

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ kartu su šešiais didžiausiais Volstrito turto valdytojais sutarė dėl schemos, kuri DI infrastruktūrai galėtų sutelkti daugiau nei 433 mlrd. eurų. Tikslas paprastas: padėti technologijų bendrovėms statyti duomenų centrus ir pirkti skaičiavimo įrangą taip, kad išlaidos kuo mažiau slėgtų jų balansus.

    Pagal susitarimo logiką kuriamos vadinamosios skaičiavimo finansavimo platformos, į kurias būtų pritraukiami institucinių investuotojų, draudikų ir privataus kredito pinigai. Iš šių lėšų DI kūrėjai galėtų finansuoti ne tik „Nvidia“ vaizdo plokštes, bet ir serverius, tinklo įrangą, pastatus bei elektros tiekimo infrastruktūrą.

    Kas dalyvauja ir kaip tai veikia

    Memorandumus su „Nvidia“ pasirašė „Apollo Global Management“, „Blackstone“, „BlackRock“, „Brookfield Asset Management“, „Goldman Sachs“ ir KKR. Esminė idėja ta, kad skola ir rizika būtų laikoma specialiuose finansavimo vienetuose, o ne tiesiogiai didžiųjų technologijų įmonių apskaitoje.

    „Nvidia“ šiame modelyje turi papildomą svertą: įmonė gali garantuoti iki ketvirtadalio kiekvieno sandorio. Tokia garantija mažina palūkanas klientams, tačiau didžioji kredito rizikos dalis vis tiek lieka skolintojams.

    „Tai dabar yra pajamas generuojantis turtas“, – sakė „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas, aiškindamas, kad GPU tampa produktyvia, ilgiau tarnaujančia ir tarp klientų perleidžiama infrastruktūra.

    Kodėl atsirado poreikis „iškelti“ sąnaudas

    Ši finansavimo schema atsiranda tuo metu, kai DI lenktynės jau persikelia iš vien technologinio į finansinį lygmenį. Didžiausi debesijos žaidėjai, tokie kaip „Microsoft“, „Amazon“, „Alphabet“ ir „Meta“, viešai signalizuoja šimtų milijardų eurų investicijas į duomenų centrus, lustus ir energijos pajėgumus.

    Kuo didesnės kapitalo išlaidos, tuo didesnis spaudimas laisviems pinigų srautams ir kredito reitingams. Dėl to investuotojai vis dažniau vertina ne vien DI produktų perspektyvas, bet ir tai, ar tokio masto infrastruktūros plėtra gali būti finansuojama neperžengiant skolos ir pelningumo ribų.

    Rizika slypi viename klausime

    Rinkos reakcija į 433 mlrd. eurų planą buvo nevienareikšmė, nes didelis skaičius savaime negarantuoja, kad DI investicijų grąža bus tokia, kokios tikimasi. Kredito rinkose svarbiausias klausimas yra užstato kokybė: ar įranga, kuri technologijų cikluose sensta greitai, gali būti traktuojama kaip ilgalaikė infrastruktūra.

    Kritikai pabrėžia, kad lustai nuvertėja vos pasirodžius naujai kartai, todėl skolinti prieš tokį turtą saugu tik tada, jei jo vertė ir paklausa išlieka. Kita rizikos pusė yra interesų susikirtimas: „Nvidia“ iš dalies padeda finansuoti pirkimus savo pačios produkcijai, o tai didina sektoriaus uždaros grandinės efektą.

    Vis dėlto susitarimas aiškiai parodo, kur dabar yra DI bumo „butelio kaklelis“: ne vien talentų ar algoritmų trūkumas, o kapitalo, elektros ir duomenų centrų pajėgumų kaina. Artimiausiais metais investuotojams lemiamas taps vienas rodiklis: kiek vertas šiandienos GPU bus po penkerių metų ir ar jis dar generuos pajamas.

  • JT žmogaus teisių vadovas perspėja: husių smūgiai gali sugrąžinti Jemeną į didelį karą

    JT žmogaus teisių vadovas perspėja: husių smūgiai gali sugrąžinti Jemeną į didelį karą

    Augantis smurto lygis ir aukos

    Jemene vėl ryškėja plataus masto karo grėsmė, įspėja Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Volkeris Türkas. Pasak jo, pastarosiomis savaitėmis stiprėjant husių atakoms didėja civilių žūčių ir sužeidimų skaičius, o šalis gali sugrįžti į pilnavertį karinį konfliktą.

    Jemenas daugiau nei dešimtmetį gyvena pilietinio karo sąlygomis, o 2022 metais pasiektos paliaubos, kurios sumažino didelio masto mūšių intensyvumą, pastaruoju metu ima byrėti. Nauja eskalacijos banga, anot JT, kelia riziką ir žmonių saugumui, ir humanitarinei situacijai.

    JT ragina skubiai deeskaluoti

    JT žmogaus teisių biuras skelbia, kad nuo rugpjūčio 6 dienos per husių smūgius vyriausybės kontroliuojamose teritorijose žuvo mažiausiai 7 civiliai, dar 10 buvo sužeisti. Tuo pat metu pranešta ir apie sužeistus civilius husių kontroliuojamose vietovėse liepos pabaigoje.

    „Raginu visas puses mažinti įtampą ir apsaugoti Jemeno žmones nuo dar didesnės kančios. Jie jau sumokėjo per didelę kainą dėl konflikto, priverstinio persikėlimo ir humanitarinės krizės“, – sakė Volkeris Türkas.

    JT pabrėžia, kad veiksmai, kurie gali sugrąžinti Jemeną į pilną karą, turi būti nedelsiant sustabdyti. V. Türkas akcentuoja, kad tarptautinė humanitarinė teisė reikalauja saugoti civilius ir civilinę infrastruktūrą.

    Smūgiai Maribe ir atakos jūroje

    Remiantis vietos kariniu šaltiniu, mėnesio pradžioje husiai surengė kruviniausias per kelerius metus atakas, per kurias žuvo 58 vyriausybės pajėgų kariai, daugiausia nafta turtingoje Maribo provincijoje. Tą pačią dieną apšaudant gyvenamuosius rajonus ir perkeltųjų asmenų stovyklas Maribe žuvo 2 civiliai.

    JT žmogaus teisių biuras taip pat nurodo atakas Raudonosios jūros pakrantėje ir Bab el Mandebo sąsiauryje, kuris laikomas vienu svarbiausių pasaulio laivybos „butelio kakliukų“. Rugpjūčio 9 dieną per raketų ir dronų ataką prieš Mokhos uostą žuvo 3 uosto darbuotojai, dar 4 buvo sužeisti.

    Rugpjūčio 11 dieną, kaip teigiama JT vertinime, per husių smūgį prieš krovininį laivą Bab el Mandebo sąsiauryje galėjo žūti 4 įgulos nariai, keli kiti buvo sužeisti. Tokie incidentai didina riziką regiono prekybai, draudimo kainoms ir tiekimo grandinių stabilumui.

    Kodėl tai svarbu civiliams

    JT atkreipia dėmesį, kad per atakas buvo kliudyti ir civiliniai objektai, įskaitant kuro saugyklas bei gyvenamąjį kompleksą prie Saudo lauko ligoninės Mokhoje. Tai, pasak žmogaus teisių biuro, kelia papildomą grėsmę gyventojų aprūpinimui ir sveikatos paslaugoms.

    V. Türkas pabrėžia, kad smūgiai civilinei infrastruktūrai gali dar labiau pagilinti krizę, kai mažiausiai 18 milijonų Jemeno gyventojų susiduria su maisto nepritekliumi. JT ragina visas konflikto puses nedelsiant nutraukti veiksmus, keliančius pavojų civiliams.

  • „Revolut“ veržiasi į oro uostus: Kopenhagoje 2027 metais žada didžiausią Šengeno poilsio zoną

    „Revolut“ veržiasi į oro uostus: Kopenhagoje 2027 metais žada didžiausią Šengeno poilsio zoną

    „Revolut“ ruošia naują žingsnį

    Finansinių technologijų bendrovė „Revolut“ planuoja žengti į oro uostų poilsio erdvių rinką ir 2027 metais atidaryti pirmąją savo poilsio zoną Kopenhagos oro uoste. Skelbiama, kad ji turėtų tapti didžiausia bendro naudojimo poilsio erdve Šengeno zonoje.

    Projektas pristatomas kaip platesnės strategijos dalis: „Revolut“ ketina per artimiausius metus kurti premium poilsio zonų tinklą svarbiausiose savo rinkose. Tokiu būdu finansinių paslaugų platforma siekia išplėsti keliautojams skirtų naudų spektrą ir pereiti nuo vien skaitmeninių paslaugų prie fizinės patirties.

    Kas valdys poilsio zoną?

    Nors konkrečios prieigos sąlygos kortelių turėtojams dar nepaskelbtos, žinoma, kad poilsio zoną valdys Plaza Premium Group. Tai viena didžiausių oro uostų poilsio erdvių operatorių pasaulyje, dirbanti su įvairiais oro uostais ir avialinijomis.

    Partnerystė signalizuoja, kad „Revolut“ siekia remtis patyrusiu operatoriumi, o ne kurti visą infrastruktūrą nuo nulio. Tokia praktika rinkoje įprasta, nes oro uostų poilsio zonoms taikomi griežti saugumo, srautų valdymo ir paslaugų kokybės reikalavimai.

    „Visi sutinka, kad oro uostų poilsio zonos dažnai nuvilia. Norime savo dizaino požiūrį perkelti į realų pasaulį ir sukurti drąsų, gražų sprendimą“, – sakė „Revolut“ produktų ir naujų iniciatyvų vadovas Hadi Nasrallah.

    „Kopenhaga tam tinka idealiai: miestas turi panašų charakterį ir yra svarbi augimo rinka Šiaurės šalyse. Sieksime nustatyti naują oro uostų svetingumo standartą Europoje“, – pridūrė jis.

    Ką keliautojams jau siūlo „Revolut“?

    „Revolut“ savo mėnesiniuose planuose jau turi paslaugų, orientuotų į keliones: valiutos keitimą, draudimus ir papildomas naudas. Pavyzdžiui, ultra planas kainuoja 55 eurus per mėnesį ir apima eSIM su 3 GB globalių duomenų bei deklaruojamą neribotą prieigą prie oro uostų poilsio zonų.

    Į šį planą taip pat įtraukiamas tarptautinis sveikatos draudimas, automobilio nuomos franšizės draudimas, taip pat apsauga vėluojant skrydžiui ar dingus bei sugadinus bagažą. Tuo metu visuose planuose galima kaupti RevPoints, kuriuos „Revolut“ leidžia perkelti į dalį lojalumo programų.

    Konkurencija keliautojų piniginėse

    Keliautojams skirtų finansinių paslaugų rinka Europoje intensyviai konkuruojama: vartotojai renkasi sprendimus, kurie mažina valiutos keitimo ir atsiskaitymų užsienyje kaštus, o kartu siūlo draudimą ar kitas kelionines privilegijas. Dėl to vis dažniau varžomasi ne vien kainodara, bet ir papildomomis patirtimis, tokiomis kaip poilsio zonos oro uostuose.

    Tarp alternatyvų dažnai minimi „Bunq“, „Wise“, „N26“ ir „Starling“, taip pat siūlantys kelių valiutų sąskaitas bei kelionėms pritaikytus planus. „Revolut“ ėjimas į fizinių poilsio zonų segmentą gali tapti bandymu išsiskirti rinkoje, kur finansinės funkcijos vis labiau panašėja, o lojalumas užsitarnaujamas per pridėtinę vertę keliaujant.

  • Venesuela nori atgauti 31 toną aukso iš „Bank of England“: kodėl sprendžia teismai

    Venesuela nori atgauti 31 toną aukso iš „Bank of England“: kodėl sprendžia teismai

    Susitarė net oponentai

    Venesuelos valdžia ir dalis opozicijos po JAV tarpininkautų derybų sutiko bendromis pastangomis siekti susigrąžinti 31 toną aukso, laikomą „Bank of England“ seifuose. Šio turto vertė vertinama apie 4 mlrd. eurų, o auksas šalyje laikomas vienu svarbiausių rezervų.

    Šis sprendimas išsiskiria tuo, kad dėl aukso grąžinimo sutarta retai pasitaikančiu formatu, kai vienoje pozicijoje atsiduria politiniai priešininkai. Oficialiai teigiama, kad lėšos būtinos po birželio 24 dieną įvykusių žemės drebėjimų nukentėjusių regionų atstatymui.

    Kodėl auksas įšaldytas Londone

    Aukso klausimas įstrigęs dėl Jungtinės Karalystės sprendimų ir užsitęsusio teisinio ginčo, kas turi teisę atstovauti Venesuelos valstybei ir disponuoti jos užsienyje laikomu turtu. Dar 2018 metais Venesuelos galimybės naudotis šiuo auksu praktiškai buvo blokuotos, o galutinį sprendimą iki šiol turi nulemti teismas.

    „Bank of England“ viešai nurodo laukiantis teisinės nutarties, prieš imdamasis veiksmų dėl aukso perdavimo. Jungtinės Karalystės užsienio reikalų institucijos yra pabrėžusios, kad pati Vyriausybė nėra šios bylos šalis, o klausimas sprendžiamas teisinėmis procedūromis.

    Kam būtų skirti pinigai

    Pagal derybose aptartą planą, aukso realizavimo ar panaudojimo lėšos būtų nukreiptos į atstatymo programą, akcentuojant būsto, sveikatos apsaugos ir švietimo infrastruktūrą. Vienas iš delegacijos atstovų, parlamento narys Ramonas Lópezas, tvirtino, kad bet koks lėšų panaudojimas būtų siejamas su griežtais planavimo ir kontrolės mechanizmais.

    „Lėšų išmokėjimas turi vykti tik tada, kai veiks aiškūs kontrolės mechanizmai ir bus užtikrintas skaidrumas“, – sakė R. Lópezas.

    Pasak jo, viena svarstomų schemų numato, kad lėšos būtų laikomos JAV iždo sistemoje atidarytose sąskaitose ir tik tada, atlikus tarptautinius auditus, galėtų būti skirstomos konkretiems projektams. Toks modelis derybose pristatomas kaip būdas sumažinti politinę riziką ir užtikrinti lėšų panaudojimą pagal paskirtį.

    Ekonominis fonas ir geopolitika

    Venesuela pastaraisiais metais susidūrė su gilia ekonomine krize, kurią paaštrino valdymo problemos, korupcijos rizikos ir tarptautinės sankcijos. Po žemės drebėjimų, pagal centriniam bankui artimus vertinimus, kainų spaudimas dar išaugo: minėta, kad liepos mėnesio infliacija galėjo siekti 19,9 proc., o metinė infliacija kai kurių ekonomistų vertinimu artėjo prie 575 proc.

    Derybos dėl aukso vyksta platesniame kontekste, kai JAV pastaruoju laikotarpiu buvo laikinai sušvelninusios dalį sankcijų ir siekė dialogo su Karakaso atstovais. Tikimasi, kad tai gali atverti kelią didesnėms investicijoms į šalies išteklių sektorius, tačiau procesas išlieka politiškai jautrus ir kelia įtampų tiek valdžios, tiek opozicijos viduje.

    Pačios derybos neapima dalies opozicijos lyderių, o tai sustiprina vidinius nesutarimus dėl to, kas turi mandatą priimti sprendimus nacionalinio turto klausimais. Kol teismas Jungtinėje Karalystėje nepateiks galutinio sprendimo, 31 tonos aukso likimas ir toliau priklausys nuo teisinės procedūros tempo ir politinės valios įgyvendinti sutartus skaidrumo saugiklius.

  • Ispanijos pietuose motociklininkas apšaudė šeimą: žuvo nėščioji ir vaikas, ieškomas šaulys

    Ispanijos pietuose motociklininkas apšaudė šeimą: žuvo nėščioji ir vaikas, ieškomas šaulys

    Išpuolis Isla Kristinoje

    Ispanijos pietuose, Huelvos provincijos Isla Kristinos mieste, sekmadienio vakarą įvykdytas šaudymo išpuolis nusinešė mažiausiai trijų žmonių gyvybes. Dar vienas asmuo patyrė kritinius sužalojimus ir gydomas ligoninėje.

    Vietos žiniasklaidos duomenimis, šaulys į Rocío rajone esantį šeimos namą atvyko motociklu, atidengė ugnį į viduje buvusius žmones ir pasišalino. Įvykio vietoje liko trijų aukų kūnai.

    Tarp aukų – nėščioji ir vaikas

    Pranešama, kad tarp žuvusiųjų yra nėščia moteris, vienas jos vaikų ir moters motina. Ketvirtasis sužeistasis, kurio būklė vertinama kaip labai sunki, buvo skubiai išgabentas į gydymo įstaigą.

    Policija detaliai neatskleidžia aukų ir sužeistojo tapatybių, kol informuojami artimieji ir tęsiami procesiniai veiksmai. Vietos pareigūnai pabrėžia, kad situacija rajone išlieka įtempta.

    Galimas keršto motyvas

    Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai neatmeta, kad tai gali būti kerštas tarp dviejų šeimų, kurio ištakos siejamos su ankstesniu nužudymu Huelvos mieste. Skelbiama, kad konfliktas galėjo paaštrėti po incidento Torrejón rajone, įvykusio dar rugsėjį.

    Pasak vietos pranešimų, savaitgalio išpuolio aukos galimai buvo artimi giminaičiai asmens, įtariamo tuo ankstesniu nužudymu. Nuo tada esą fiksuota ir daugiau smurto epizodų, įskaitant ankstesnį šaudymą toje pačioje Isla Kristinos teritorijoje.

    Teritorijoje dirba Civilinė gvardija ir vietos policija, vykdoma paieškos operacija, stiprinamas patruliavimas. Įtariamasis šaulys kol kas nesulaikytas, o tyrėjai renka vaizdo įrašus, liudytojų parodymus ir kitus įrodymus.

  • Žaliavų rinka krypsta žemyn: baziniai metalai, CO2 leidimai ir anglis su daugiau minusų

    Trečiadienio, 2026 metais rugpjūčio 12 dieną, prekyba žaliavų rinkose buvo mišri, tačiau bendras tonas išliko labiau neigiamas. Londono metalų biržoje (LME) dalis bazinių metalų pigo, o investuotojų dėmesys krypo ir į ES apyvartinių taršos leidimų (EUA) kainą bei energijos išteklių ateities sandorius.

    Didžiausią dienos spaudimą tarp pagrindinių metalų patyrė aliuminis: tiek neatidėliotina kaina, tiek trijų mėnesių kontraktai smuko apie 1,6 proc. Varis taip pat judėjo žemyn, nors nuosmukis buvo nuosaikesnis: neatidėliotina kaina krito apie 0,4 proc., o trijų mėnesių kontraktai apie 0,2 proc.

    Cinkas išsiskyrė teigiama kryptimi ir brango beveik 0,9 proc., o nikelis kilo apie 0,7 proc. Alavas dieną baigė su simboliniu minusu, o švinas iš esmės išliko stabilus, rodydamas tik labai nedidelius svyravimus skirtinguose kontraktuose.

    CO2 leidimai ir anglis

    ES apyvartiniai taršos leidimai (EUA) 2026 metais rugpjūčio 12 dieną pigo apie 0,5 proc. Tokie svyravimai rinkoje paprastai siejami su lūkesčiais dėl pramonės aktyvumo, elektros gamybos struktūros ir sezoninės paklausos, kuri keičiasi priklausomai nuo oro sąlygų bei energijos vartojimo.

    Tuo metu energetinės anglies ARA (Amsderdamo, Roterdamo ir Antverpeno regiono) ateities sandorių kaina artimiausių metų laikotarpiui išliko beveik nepakitusi per dieną, tačiau mėnesio ir metų dinamika rodė augimą. Tai signalizuoja, kad dalis dalyvių vis dar vertina anglies segmentą kaip jautrų pasiūlos ir logistikos veiksniams, net ir tęsiantis Europos dekarbonizacijos krypčiai.

    Kuro kainos juda aukštyn

    Kuro segmente išryškėjo priešinga tendencija nei dalyje metalų: aviacinių degalų kaina šoktelėjo apie 6,3 proc. Dyzelino (0,1 proc. sieros) kaina kilo apie 3,4 proc., o ilgesnio laikotarpio pokyčiai išliko itin dideli, rodantys, kad rinkoje pastaruoju metu buvo patirta ryški kainų banga.

    Tokie judesiai dažnai sustiprėja, kai sutampa keli veiksniai: sezoniškai aktyvesnė paklausa, pasiūlos ribojimai atskiruose regionuose, rafinavimo pajėgumų planiniai sustabdymai ar geopolitinės rizikos priedas. Investuotojams tai reiškia didesnį nepastovumą ir būtinybę atidžiau vertinti tiek trumpalaikius, tiek ilgesnio laikotarpio rizikos scenarijus.