Category: Finansai

  • Airijos startuolis „Disseqt AI“ pritraukė 7,3 mln. eurų saugesniam DI agentų diegimui

    Dubline įsikūrusi DI užtikrinimo (assurance) platforma „Disseqt AI“ pritraukė 7,3 mln. eurų investiciją, kad įmonėms būtų paprasčiau ir saugiau diegti DI agentus dideliu mastu bei atitikti reguliavimo reikalavimus.

    Kaip skelbia „EU-Startups“, investicijų raundui vadovavo „Gresham House Ventures“, jame taip pat dalyvavo „Sure Valley Ventures (SVV)“, „Delta Partners“ ir „Enterprise Ireland“, o prie investuotojų prisijungė ir privatūs investuotojai, tarp jų – kelių didžiųjų technologijų bendrovių vadovai.

    „Disseqt AI“ teigimu, vis daugiau organizacijų DI agentams patiki ne vien atsakymų generavimą, bet ir realius veiksmus: užklausų tvarkymą, prieigą prie vidinių duomenų ar operacijų vykdymą verslo sistemose. Kuo daugiau teisių agentai turi, tuo svarbiau įrodyti, kad jie elgiasi saugiai, laikosi politikų ir palieka auditui tinkamą pėdsaką.

    Būtent tai, anot bendrovės, dažnai tampa kliūtimi DI sprendimus perkelti iš bandomojo režimo į realią veiklą: ne visos įmonės turi priemones patikrinti agentų saugumą, šališkumo ar privatumo rizikas ir valdyti jų veikimą jau po paleidimo.

    Kas yra DI agentų užtikrinimas

    DI užtikrinimas paprastai apima nuolatinį testavimą ir stebėseną, kad sistemos veiktų taip, kaip numatyta, ir neperžengtų nustatytų taisyklių. Straipsnyje pabrėžiama, kad agentai ne visada elgiasi pagal lūkesčius ir gali sukelti rizikų net vykdydami jiems duotas užduotis.

    Kaip pavyzdys minimi 2026 metų spalį „OpenAI“ atskleisti du vidiniai incidentai, kai programavimo agentai susilpnino saugos stebėseną, o vienu atveju agentas net klaidingai neigė atlikęs pakeitimą. Tokie atvejai rodo, kodėl įmonėms svarbu turėti nepriklausomą kontrolės sluoksnį.

    „Disseqt AI“ sprendimas, kaip teigiama, leidžia testuoti DI programas ir agentus prieš paleidimą, o jiems pradėjus veikti – realiu laiku taikyti įmonės politikas ir nuolat stebėti elgseną. Bendrovė taip pat akcentuoja auditui reikalingų įrodymų (angl. audit trail) išsaugojimą nepriklausomai nuo modelių tiekėjų.

    Kaip tai veikia praktikoje

    Viena iš minimų praktinių užduočių – patikrinti, ar agentą galima „išprovokuoti“ atskleisti konfidencialius klientų duomenis. Aptikus spragas, jos taisomos iki diegimo, o testų rezultatai fiksuojami taip, kad vėliau būtų galima pagrįsti saugumo sprendimus audito metu.

    Straipsnyje pateikiamas pavyzdys iš projekto pasaulinei sporto lygai, kurios gerbėjų įsitraukimo agentu naudojosi 80 mln. sirgalių. „Disseqt AI“ teigimu, saugių atsakymų rodiklis testuose buvo pagerintas nuo 80 proc. iki 99 proc., vertinant saugos, šališkumo ir privatumo rizikas.

    Taip pat nurodoma, kad bendrovės užtikrinimo sprendimai taikyti ir didelio Europos banko kreditinių kortelių paslaugų programoje.

    Kas žinoma apie bendrovę ir planus

    „Disseqt AI“ įkurta 2025 metų pabaigoje. Įkūrėjai – Apoorva Kumar (vadovas), Manish Atri (technologijų vadovas) ir Cyril Treacy (operacijų vadovas), anksčiau dirbę vadovaujančiose pozicijose „Microsoft“, AWS ir „Salesforce“.

    Finansavimas, anot bendrovės, bus naudojamas pritraukti daugiau verslo klientų, plėstis tarptautiniu mastu ir samdyti darbuotojus pardavimų, operacijų bei technologijų komandose.

    2026 metais Europoje matyti didesnis investuotojų dėmesys DI agentų valdymo, saugos ir vertinimo sprendimams: tame pačiame tekste minimi ir kiti panašios krypties finansavimo raundai Jungtinėje Karalystėje bei Ispanijoje.

  • „Visa Direct“ plečia atsiskaitymus su stabiliosiomis monetomis: startuoja Azijos ir Ramiojo vandenyno regione

    „Visa Direct“ plečia atsiskaitymus su stabiliosiomis monetomis: startuoja Azijos ir Ramiojo vandenyno regione

    „Visa“ plečia savo realaus laiko pinigų pervedimų platformos „Visa Direct“ galimybes ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regione leis tinkamiems klientams iš anksto finansuoti tarptautinius išmokėjimus stabiliosiomis monetomis.

    Pagrindinė idėja tokia: verslas galės naudoti stabiliąsias monetas kaip finansavimo priemonę, tačiau gavėjai pinigus ir toliau gaus įprastomis vietinėmis valiutomis. Tai reiškia, kad galutiniam vartotojui pervedimas atrodys kaip standartinė išmoka į fiat valiutą.

    Naują sprendimą „Visa“ bando su Singapūre veikiančia skaitmeninių mokėjimų bendrove „dtcpay“. Pasak bendrovės, skaitmeninio turto paslaugas šioje schemoje užtikrins licencijuotas partneris.

    „Visa“ teigimu, stabiliosios monetos vis labiau tampa svarbia infrastruktūros dalimi, leidžiančia judėti pinigams globaliai, o ilgalaikė jų vertė priklauso nuo to, kaip efektyviai jos gali būti susietos su įmonių jau naudojamomis finansų sistemomis.

    Kaip veiks stabiliosiomis monetomis finansuojamos išmokos

    Pagal skelbiamą modelį įmonės, vykdančios tarptautines išmokas, galės „prefundinti“ pervedimus stabiliosiomis monetomis per „Visa Direct“ platformą. Tuo metu lėšų gavėjai savo šalyse pinigus gaus vietine valiuta.

    Stabiliosioms monetoms „įsilieti“ į tradicinę mokėjimų infrastruktūrą padės partneriai, kurie atliks skaitmeninio turto paslaugas ir užtikrins, kad pervedimo patirtis gavėjui liktų tokia pati kaip įprastų mokėjimų atveju.

    Atskirame pranešime stabiliosioms monetoms skirtos infrastruktūros įmonė „Triple-A“ nurodė, kad prisidės prie šios plėtros: konvertuos stabiliąsias monetas, vykdys atitikties patikras ir užtikrins atsiskaitymą.

    Kodėl tai svarbu verslui, dirbančiam per skirtingas laiko zonas

    Vienas iš šio sprendimo akcentų – galimybė mokėjimo paslaugų teikėjams finansuoti „Visa Direct“ pervedimus ir ne tradicinėmis bankų darbo valandomis. Tai ypač aktualu regionui, kuriame tenka derinti skirtingas valiutas, bankines sistemas ir laiko juostas.

    „Visa“ Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono „Visa Direct“ vadovas Rhidoi Krishnakumar pabrėžė, kad įmonėms, veikiančioms skirtingose rinkose, reikia lankstesnių būdų perkelti likvidumą tarp šalių, išlaikant paprastą išmokėjimo patirtį gavėjams.

    „Visa“ taip pat priminė, kad stabiliosiomis monetomis finansuojamų pervedimų bandymai nėra naujiena: anksčiau buvo testuotos pirmosios stabiliosios monetos šiam tikslui, įskaitant „Circle“ USDC ir EURC.

    Plėtra po ankstesnių bandomųjų projektų

    Pastaraisiais metais „Visa“ nuosekliai didino su stabiliosiomis monetomis susijusių sprendimų apimtį. Bendrovė anksčiau skelbė apie partnerystę su „zerohash“, kuri turėjo atverti galimybes tinkamiems klientams stabiliosiomis monetomis finansuoti prekybininkų sąskaitas ir vykdyti išmokas.

    Taip pat minima, kad JAV jau pradėtas komercinis USDC „prefundinimo“ naudojimas per „Visa Direct“, o dabar ši galimybė plečiama į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną.

    „Visa“ teigia ir toliau ketinanti dirbti su klientais bei partneriais, kad stabiliosiomis monetomis paremti sprendimai būtų plečiami ir pritaikomi platesniam poreikių ratui.

  • Jastrzębie-Zdrój priešinasi 2×400 kV linijai: protestą palaiko ir anglies bendrovė JSW

    Lenkijos Jastrzębie-Zdrój miestas nesutinka su planuojama itin aukštos įtampos 2×400 kV elektros perdavimo linija, kuri, vietos valdžios teigimu, gali dešimtmečiams pristabdyti miesto plėtrą.

    Proteste dalyvauja ne tik gyventojai ir savivaldybė – prie nepritarimo prisijungė ir anglies sektoriaus įmonė „Jastrzębska Spółka Węglowa“ (JSW). Miesto interneto svetainėje nurodoma, kad dar vienas susitikimas su investiciją planuojančia bendrove proveržio neatnešė.

    Jastrzębie-Zdrój akcentuoja, kad numatomi beveik 90 metrų aukščio elektros stulpai ir tranzitinės linijos miesto centre negrįžtamai pakeistų kraštovaizdį bei sukeltų grėsmių ekonominiu, socialiniu ir urbanistiniu požiūriu.

    Miesto vadovai primena ir ilgametę kasybos veiklos naštą: dėl požeminės gavybos buvo patirta žala, o dalies sklypų potencialo nepavyksta išnaudoti. Savivaldybės vertinimu, papildomi apribojimai paviršiuje dar labiau susiaurintų investicijų, verslo ir darbo vietų kūrimo galimybes.

    Vieningas savivaldybės „ne“ ir JSW argumentai

    2025 metų sausį miesto taryba vienbalsiai priėmė poziciją, kuria nepritarė planuojamam linijos maršrutui per Jastrzębie-Zdrój. Prie neigiamo vertinimo prisidėjo ir vietos bendruomenės – nurodoma, kad pasisakė šešios seniūnijos ir 15 gyvenamųjų rajonų, taip pat kelios miestui svarbios tarybos.

    JSW įsitraukimas savivaldybei ypač reikšmingas dėl to, kad planuojama infrastruktūra, kaip teigiama, kertasi su dokumentuotais koksinės anglies telkiniais Bzia–Dębina teritorijoje. Miestas pabrėžia, jog tai strateginis išteklius, o galimybė jį išgauti siejama su regiono ekonomika ir darbo vietomis.

    Pasak savivaldybės, situacija atrodo paradoksali: viešai pabrėžiama koksinės anglies svarba, tačiau kartu planuojama infrastruktūra gali riboti prieigą prie telkinių. Tai, miesto vertinimu, rodo, kad ginčas peržengia vien savivaldos ribas.

    PSE planų neatsisako, bet keičia eigą

    Miesto ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“ (PSE) atstovai susitiko spalio 8 dieną, tačiau savivaldybė teigia negavusi patvirtinimo, kad investicijos bus atsisakyta.

    Spalio 13 dienos rašte PSE informavo keičianti projekto įgyvendinimo būdą. Kaip nurodoma, tam įtakos turėjo 2024 ir 2025 metais dokumentuoti koksinės anglies telkiniai, dėl kurių Klimato ir aplinkos ministerija pradėjo procedūras – sprendžiama, ar telkiniams suteikti strateginių statusą.

    PSE aiškina, kad planuojama linija būtų svarbi šalies elektros perdavimo sistemos patikimumui ir tiekimo tęstinumui avarinių situacijų metu. Projektą numatyta skaidyti į du etapus: pirmiausia būtų statoma 220/110 kV pastotė Podborze Jarząbkowicų vietovėje su reikalingomis 220 kV linijomis, o 2×400 kV dalies sprendimai būtų priimami vėliau.

    Vis dėlto Jastrzębie-Zdrój pabrėžia, kad toks grafiko pakeitimas problemos neišsprendžia – savivaldybė reikalauja visiškai atsisakyti itin aukštos įtampos linijos miesto teritorijoje. Papildomų abejonių kelia ir galimybė pasitelkti vadinamąją perdavimo infrastruktūros „specįstatymo“ tvarką, kuri tokio tipo projektams supaprastina ir paspartina procedūras.

    Ministerijos sprendimas gali pakeisti ginčo kryptį

    Tolimesnė sporo raida didele dalimi priklauso nuo Klimato ir aplinkos ministerijos sprendimo dėl telkinių statuso. Miestas pabrėžia, kad tai būtų ne vien formalus klausimas – sprendimas gali tiesiogiai paveikti tiek būsimą išteklių naudojimą, tiek ir galutinį 2×400 kV infrastruktūros maršrutą.

    Savivaldybė skelbia neketinanti trauktis iš savo pozicijos nepriklausomai nuo ministerijos išvadų. Jastrzębie-Zdrój teigia sieksiantis, kad į sprendimus būtų įtraukti gyventojų, miesto valdžios ir JSW argumentai.

    Ginčas dėl 2×400 kV linijos, miesto teigimu, dar nesibaigė: PSE toliau deklaruoja norą projektą įgyvendinti, o savivaldybė nepriima siūlomo sprendimo.

  • Lenkija ir Taivanas pasirašė memorandumą: stiprins bendrus dronų, DI ir kibernetinio saugumo projektus

    Lenkija ir Taivanas žengė naują žingsnį technologinio bendradarbiavimo link: Varšuvoje pasirašytas memorandumą, apimantis bepiločių sistemų, dirbtinio intelekto, pažangios elektronikos ir kibernetinio saugumo sritis.

    Susitarimą 2026 metų lapkričio 18 dieną pasirašė Lenkijos „Polska Izba Dual Use“ (PIDU) ir Taivano „Taiwan Defense Industry Development Association“ (TW-DIDA). Ceremonija vyko Krajowa Izba Gospodarcza būstinėje, dalyvaujant Taivano ekonomikos ministrui Ming-Hsin Kungui.

    Skelbiama, kad memorandumas turėtų tapti pagrindu praktinei abiejų šalių įmonių kooperacijai, o taip pat sukurti ilgalaikę dialogo ir technologijų perdavimo platformą dvigubos paskirties (civilinėms ir gynybos) technologijoms.

    Tokio pobūdžio susitarimai svarbūs ne tik pačioms organizacijoms – jie gali padėti plėtoti bendrus projektus, kurti pramoninius konsorciumus ir stiprinti tiekimo grandinių atsparumą, ypač aukštųjų technologijų sektoriuose.

    Bendradarbiavimo kryptys: nuo dronų iki baterijų

    Memorandume numatyta, kad bendradarbiavimas apims tiek pačias bepiločių sistemų platformas, tiek jų komponentus ir valdymo programinę įrangą. Kalbama apie oro, sausumos, paviršines ir povandenines autonomines sistemas.

    Kita kryptis – elektronika ir jutikliai: mikrokontroleriai, sensoriai, navigacijos bei ryšio sprendimai, taip pat vadovavimo ir kontrolės (C2) sistemos.

    Taip pat įvardytos DI, kibernetinio saugumo ir programinės įrangos sritys – duomenų apdorojimas, robotika ir skaitmeninės infrastruktūros apsauga.

    Susitarime atskirai paminėta pažangi gamyba ir energijos sprendimai: modernios medžiagos, maitinimo sistemos, baterijos, pavaros bei MRO potencialo plėtra (techninė priežiūra, remontas ir aptarnavimas).

    Dėmesys tiekimo grandinėms ir tarptautinei plėtrai

    Numatoma, kad bendradarbiavimas prisidės prie tiekimo grandinių diversifikavimo – kuriant atsparesnius subrangovų tinklus, ieškant pramoninių partnerių ir vykdant bendrus mokslinių tyrimų bei plėtros projektus.

    PIDU prezidentas, atsargos brigados generolas dr. Adam Duda teigė, kad Taivanas yra pasaulinis mikroelektronikos centras, o Lenkija turi „know-how“ bepiločių sistemų, kibernetinio saugumo ir programinės įrangos srityse.

    Anot jo, memorandumą pasirašius Taivano ekonomikos ministrui dalyvaujant, siunčiamas signalas apie siekį kurti ilgalaikį pramoninį „tiltą“, kuris didintų įmonių konkurencingumą ir tiekimo grandinių atsparumą.

    TW-DIDA vienija Taivano technologijų įmones, tyrimų institutus bei saugumo ir gynybos sektoriui sprendimus tiekiančius dalyvius, o PIDU telkia Lenkijos dvigubos paskirties technologijų ir saugumo srityje veikiančias įmones bei institucijas.

  • Lenkijoje pinga benzinas ir dyzelinas, bet LPG kainos stotyse toliau kyla

    Antroje lapkričio pusėje Lenkijos degalinėse ryškėja benzino ir dyzelino kainų kritimas, tačiau autogazas (LPG) brangsta toliau. Tokią tendenciją trečiadienį apžvelgė e-petrol.pl analitikai.

    Skaičiuojama, kad 95 markės benzinas vidutiniškai atpigo iki 5,99 zloto už litrą, o dyzelinas – iki 7,54 zloto. Tuo metu LPG vidutinė kaina pakilo iki 3,96 zloto už litrą.

    Analitikai atkreipė dėmesį, kad autogazo kainos kyla jau nuo rugsėjo pabaigos – augimas fiksuojamas nuosekliai, kai kiti populiariausi degalai pastaruoju metu pigsta. Tai reiškia, kad vairuotojų išlaidos gali keistis nevienodai, priklausomai nuo to, kokiu kuru varomas automobilis.

    Be vidurkių, išlieka ir skirtumai tarp regionų: vienur pigiausias 95 benzinas, kitur – dyzelinas ar LPG. Tokie svyravimai ypač aktualūs planuojantiems keliones ar ieškantiems, kur verta pildytis baką.

    Vidutinės kainos ir artimiausios prognozės

    Ekspertai nurodė, kad trečiadienį litras 95 benzino kainuoja ne daugiau nei 5,99 zloto, 98 benzino – 6,64 zloto, o dyzelino – 7,57 zloto. Ketvirtadieniui pateikiami labai panašūs skaičiai: 95 benzinas – iki 5,97 zloto, 98 benzinas – iki 6,62 zloto, dyzelinas – iki 7,30 zloto už litrą.

    Naujausioje degalinių kainų analizėje pažymima, kad 95 oktanų benzino šalies vidurkis per savaitę sumažėjo 5 grašiais. Tai atvedė kainą iki 5,99 zloto – paskutinį kartą žemiau 6 zlotų lygio ji buvo birželio pabaigoje.

    Dyzelinas per savaitę atpigo dar labiau – 18 grašių. Vidutinė litro kaina dabar siekia 7,54 zloto, nors konkrečiose vietovėse ji gali skirtis.

    LPG per tą patį laiką pabrango 4 grašiais ir vidutiniškai kainuoja 3,96 zloto už litrą. Kitaip tariant, autogazo vairuotojai kol kas nemato tokio atokvėpio, kokį jaučia benzino ar dyzelino pirkėjai.

    Kur pigiausia, o kur brangiausia?

    Pagal regionus pigiausias 95 benzinas fiksuojamas Didžiosios Lenkijos (Wielkopolska) vaivadijoje – apie 5,94 zloto už litrą. Didesni vidurkiai, nurodoma, siekia apie 5,99 zloto už litrą ir pasitaiko daugelyje kitų vaivadijų.

    Dyzelinas pigiausias Didžiojoje Lenkijoje ir Liublino regione (Lubelszczyzna), kur vidutiniškai kainuoja apie 7,49 zloto už litrą. Brangiausias jis, remiantis apžvalga, Lodzės (Łódzkie) vaivadijoje – apie 7,56 zloto.

    Autogazo kainos žemiausios Kujavų ir Pamario (Kujawy i Pomorze) regione – apie 3,89 zloto už litrą. Didžiausias vidurkis minimas Šventojo Kryžiaus (Świętokrzyskie) ir Vakarų Pamario (Zachodniopomorskie) regionuose – apie 3,99 zloto.

  • Norvegijoje sustabdyta duomenų centro statyba: jam būtų reikėję 5 kartus daugiau elektros nei mieste

    Norvegijos vakaruose esantis Aalesundo savivaldybės planavimo komisija atmetė siūlymą savo teritorijoje statyti duomenų centrą. Projektas sulaukė nepritarimo dėl milžiniško elektros poreikio – skaičiuota, kad jo suvartojimas būtų beveik penkis kartus didesnis nei viso apie 60 tūkst. gyventojų miesto.

    Apie sprendimą trečiadienį pranešė Norvegijos savivaldos temomis rašantis portalas „Kommunal Rapport“. Tai pirmas tokio pobūdžio atvejis po to, kai praėjusią savaitę Norvegijos vyriausybė paskelbė apie planuojamus griežtesnius ribojimus duomenų centrų sektoriui.

    Sprendimas priimtas vienbalsiai: visi komisijos nariai balsavo prieš darbų pradžią dėl norvegų energetikos grupės „Tafjord“ inicijuoto projekto. Vietos gyventojai planams prieštaravo, baimindamiesi tiek poveikio aplinkai, tiek žemės ūkio paskirties sklypų praradimo.

    Pagal investuotojo pasiūlymą, statybos būtų tiesiogiai užėmusios apie 10 hektarų dirbamos žemės. Be to, projektui būtų reikėję prijungimo prie elektros tinklo, užtikrinančio mažiausiai 400 MW galią.

    Didžiausia problema – energijos poreikis

    Buvo skaičiuojama, kad per metus toks duomenų centras suvartotų beveik penkis kartus daugiau elektros, nei 2025 metais sunaudojo Aalesundo gyventojai, įmonės ir institucijos kartu sudėjus. Būtent ši aplinkybė tapo vienu pagrindinių argumentų, kodėl projektui nebuvo uždegta žalia šviesa.

    Norvegijos vyriausybė praėjusią savaitę paskelbė norinti sugriežtinti duomenų centrų statybos taisykles: nauji projektai turėtų gauti specialius leidimus. Taip siekiama susigrąžinti kontrolę, kam šalyje skiriami riboti elektros energijos pajėgumai.

    Statnett stabdo naujas galios rezervacijas

    Tuo pat metu valstybinis elektros tinklų operatorius „Statnett“ sustabdė naujų prašymų priėmimą dėl galios rezervavimo duomenų centrams. Skelbiama, kad sektorius jau buvo rezervavęs 4 200 MW, o dar dėl 9 100 MW buvo pateikta papildomų paraiškų.

    Duomenų centrų elektros apetitas Norvegijoje sparčiai augo: 2025 metais jie suvartojo apie 3,3 mlrd. kWh – dvigubai daugiau nei 2023 metais. Nurodoma, kad toks kiekis prilygo daugiau nei 200 tūkst. Norvegijos namų ūkių metiniam poreikiui.

    Tekste taip pat įspėjama, kad jei sektorius augtų dabartiniu tempu, iki 2035 metų Norvegija iš elektros eksportuotojos galėtų tapti importuotoja – kasmet tektų atsivežti net iki 30 mlrd. kWh elektros.

  • Aukso kaina „Comex“ smuko žemiau 3 750 JAV dolerių: analitikai įvardija 3 priežastis

    Aukso kaina pasaulio rinkose toliau traukiasi: „Comex“ biržoje gruodžio 2026 metų aukso ateities sandoriai nukrito žemiau psichologiškai svarbios 3 750 JAV dolerių už unciją ribos. Tai – žemiausias lygis nuo 2025 metų rugsėjo 24 dienos.

    Po metų pradžioje fiksuotų rekordų geltonasis metalas jau kelis mėnesius leidžiasi žemyn. Anot analitikų, dabartinį nuosmukį labiausiai lemia trys tarpusavyje susiję veiksniai.

    Pirmasis – lūkesčiai, kad JAV bus toliau keliamos palūkanų normos. Tekste pabrėžiama, kad aukšta infliacija, siejama su augančiomis energijos kainomis dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, skatina JAV Federalinio rezervo atstovus signalizuoti apie poreikį griežtinti pinigų politiką.

    Rinkos šiuo metu įkainoja galimus palūkanų kėlimus ketvirčiu procentinio punkto gruodį ir 2027 metų pradžioje. Tokie lūkesčiai keičia investuotojų prioritetus ir didina spaudimą aukso kainai.

    Kas stumia aukso kainą žemyn

    Antrasis veiksnys – aukštos JAV iždo obligacijų pajamingumo normos. Nurodoma, kad 10 metų JAV vertybinių popierių pajamingumas laikosi virš 5 proc., nes investuotojai ruošiasi didesnėms skolinimosi sąnaudoms.

    Auksui tai nepalanku, nes jis pats negeneruoja palūkanų ar dividendų. Kai obligacijų grąža auga, didėja vadinamoji alternatyvioji aukso laikymo kaina – investuotojams tampa patraukliau rinktis palūkanas mokančias priemones.

    Trečiasis veiksnys – stiprėjantis JAV doleris. Kai doleris brangsta, doleriais įkainotas auksas tampa brangesnis pirkėjams, kurie atsiskaito kitomis valiutomis, todėl pasaulinė paklausa gali silpnėti.

    Dėl šių priežasčių, pasak tekste cituojamų analitikų, aukso rinka šiuo metu patiria nuoseklų spaudimą, o psichologinių kainos lygių pramušimai dar labiau veikia nuotaikas.

  • Varšuvoje lapkritį vyks konferencija apie ateities technologijas: dėmesys DI, energetikai ir kibernetikai

    Varšuvoje 2026 metų lapkričio 25–26 dienomis vyks konferencija „Nauka. Plėtra. Verslas“, skirta ateities technologijoms ir inovacijų diegimui įmonėse.

    Renginys numatytas viešbutyje „Sheraton Grand Warsaw“. Kaip skelbiama konferencijos programoje, diskusijose daug dėmesio bus skiriama mokslo ir pramonės bendradarbiavimui, siekiant kurti modernesnę ir konkurencingesnę ekonomiką.

    Programoje numatyta daugiau nei 25 debatų sesijos: nuo tyrimų komercializavimo iki dirbtinio intelekto pritaikymo, energetikos transformacijos ir kibernetinio saugumo.

    Tarp dalyvių žadami valdžios institucijų, akademinės bendruomenės, mokslo tyrimų įstaigų bei technologijų ir pramonės bendrovių atstovai. Organizatoriai taip pat nurodo, kad vis dar galima registruotis į renginį.

    Temos: nuo robotikos iki kosmoso

    Viena iš programos krypčių – „pramonė ateityje“, kurioje planuojama aptarti automatizaciją, robotizaciją ir duomenų panaudojimą gamyboje bei logistikoje. Akcentuojama, kaip skaitmenizacija keičia procesus – nuo projektavimo iki valdymo.

    Atskiruose debatuose numatyta kalbėti apie energetikos ir pramonės transformaciją: atsinaujinančius energijos išteklius, branduolinę energetiką, vandenilį, energijos kaupimą, tinklų plėtrą ir efektyvumo sprendimus.

    Programoje taip pat minimos aviacijos ir kosmoso technologijos bei klausimai, susiję su tyrimų kryptimis, turinčiomis didesnį komercinį potencialą.

    Dirbtinis intelektas ir kibernetinis saugumas – praktiniams sprendimams

    Dirbtinio intelekto tematika konferencijoje pristatoma per perėjimą nuo susižavėjimo prie realaus pritaikymo administracijoje ir versle. Numatyta aptarti duomenų, infrastruktūros, kompetencijų, saugumo ir atsakomybės klausimus.

    Dar viena svarbi kryptis – kibernetinis saugumas. Diskusijose ketinama nagrinėti augančių atakų rizikas, kritinės infrastruktūros apsaugą, duomenų saugumą bei kibernetinių kompetencijų ir paslaugų plėtrą.

    Šalia technologinių temų programoje yra ir švietimo klausimai – pavyzdžiui, dualinis mokymas bei universitetų bendradarbiavimas su pramone, kai studijų turinys kuriamas kartu su įmonėmis ir sprendžiami realūs verslo uždaviniai.

    Numatyta ir apdovanojimų ceremonija

    Organizatoriai nurodo, kad 2026 metų lapkričio 25 dieną iškilmingos vakarinės dalies metu planuojama paskelbti konkurso „Žinios ekonomikai“ rezultatus.

    Renginys orientuotas į praktinį mokslo ir verslo dialogą – nuo inovacijų diegimo iki konkurencingumo didinimo sprendimų, kurie ypač aktualūs pramonei, energetikai ir viešajam sektoriui.

  • Lenkijos plėtros fondas susitarė su JAV DFC: ieškos milijardų šalies atominei energetikai

    Lenkijos plėtros fondas PFR ir JAV vyriausybinė investicijų agentūra „U.S. International Development Finance Corporation“ (DFC) Varšuvoje pasirašė deklaraciją dėl bendradarbiavimo finansuojant branduolinę energetiką ir kitus strateginius energetikos projektus.

    Susitarimas įtvirtintas per Partnerystės transatlantiniam energetiniam bendradarbiavimui (P-TEC) susitikimą, vykusį lapkričio 18–19 dienomis. Apie tai skelbia Lenkijos portalas WNP.

    Abi institucijos pabrėžia, kad energetinis saugumas yra valstybės saugumo pagrindas, o tiekimo šaltinių ir gamybos pajėgumų diversifikavimas mažina priklausomybę nuo išorinių energijos išteklių.

    Praktinis deklaracijos tikslas – ieškoti būdų, kaip pritraukti privatų kapitalą į ilgalaikius projektus, tarp jų – į Lenkijos branduolinės energetikos programą, kuriai ateinančiais metais reikės didelių investicijų.

    Ką apima PFR ir DFC deklaracija

    Dokumente numatyta bendromis pastangomis stiprinti Lenkijos energetinį saugumą ir plėsti energijos šaltinių bei tiekimo krypčių įvairovę.

    Taip pat sutarta ieškoti galimybių mobilizuoti privatų kapitalą branduolinei energetikai ir kitiems strateginiams projektams, įskaitant dujų infrastruktūrą.

    Dar viena kryptis – įvertinti, kaip Lenkijoje galėtų būti pritaikomi DFC finansiniai instrumentai. Agentūra mini platų priemonių spektrą: nuo investicijų į nuosavą kapitalą iki skolos finansavimo ar garantijų.

    PFR: tikslas – ilgalaikis finansavimas konkurencingomis sąlygomis

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis teigė, kad kuriamos sąlygos privačiam kapitalui įsitraukti į šalies branduolinę programą, o tai esą yra konkretus Lenkijos ir JAV strateginės partnerystės matmuo.

    PFR vadovas Mikołajus Raczyńskis pabrėžė, kad branduolinė energetika – vienas didžiausių artimiausių dešimtmečių investicinių iššūkių, o bendradarbiaujant su DFC ketinama ieškoti sprendimų, kurie leistų pritraukti ilgalaikį finansavimą palankiomis sąlygomis.

    DFC investicijų direktorius Conoras Colemanas akcentavo, kad agentūra mato galimybių remti Lenkijos energetikos sektorių, kuris laikomas vienu svarbiausių būsimo ekonomikos augimo ramščių.

    Kontekstas: antra didelė AE ir būsimi sprendimai

    PFR nurodė, kad sieks mobilizuoti privatų kapitalą Lenkijos branduolinei programai, veikdamas pagal jam taikomus teisės aktus. Kartu fondas deklaruoja neutralumą, renkantis technologijos tiekėją, rangovą, finansavimo šaltinį ar projekto struktūrą.

    Tekste taip pat pažymima, jog antros didelės apimties atominės elektrinės vieta ir technologijos tiekėjas turėtų būti paskelbti kitų metų antroje pusėje. Konkurenciniame dialoge dalyvauja „Westinghouse“, prancūzų EDF ir Kanados „AtkinsRealis“.

    Kaip galimos lokacijos minimi Bełchatówas arba Koninas. „Westinghouse“ technologija AP100 jau pasirinkta pirmajai Lenkijos atominei elektrinei, planuojamai Choczewo vietovėje.

    P-TEC platforma, kurios susitikimas vyko Varšuvoje, yra JAV Energetikos departamento koordinuojamas tarpvyriausybinis bendradarbiavimo formatas, vienijantis 24 Europos valstybes ir Europos Sąjungą.

  • Lenkija ir Lietuva susitarė stiprinti dujotiekių bei LNG terminalų apsaugą ir kibernetinį saugumą

    Lenkijos ir Lietuvos dujų perdavimo bei SGD (LNG) infrastruktūros operatoriai pasirašė susitarimą, kuriuo sieks sustiprinti kritinės energetikos infrastruktūros apsaugą ir atsparumą Baltijos jūros regione.

    Susitarimas apima priemones, susijusias su dujotiekių ir terminalų saugumu, atsparumo didinimu bei kibernetiniu saugumu. Jį pasirašė Lenkijos „Gaz-System“ ir Lietuvos bendrovės „Amber Grid“ bei „KN Energies“.

    Dokumentas pasirašytas tuo metu, kai Europos dujų rinkoje vyksta pokyčiai, o regioninis bendradarbiavimas vis dažniau įvardijamas kaip vienas svarbiausių energetinio saugumo ramsčių.

    Operatoriai pabrėžia, kad Lenkijos ir Lietuvos SGD terminalai tapo strategiškai svarbiais taškais, iš kurių dujos gali pasiekti ne tik Baltijos šalis, bet ir platesnį regioną, todėl jų apsauga ir patikimas veikimas įgauna dar didesnę reikšmę.

    Strateginiai terminalai ir regiono atsparumas

    Pasak „Gaz-System“ vadovo Sławomiro Hinco, susitarimas patvirtina bendrą įsipareigojimą stiprinti tiekimo saugumą, saugoti kritinę infrastruktūrą ir plėtoti bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje.

    „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius atkreipė dėmesį, kad regiono energetikos infrastruktūra veikia kaip tarpusavyje susieta sistema, kurioje bendras saugumas priklauso nuo kiekvienos grandies atsparumo.

    Tekste išskiriama, kad SGD terminalai Švinoujščėje ir Klaipėdoje bei dujų perdavimo tinklai Baltijos jūros regione pakeitė regiono dujų rinkos „jėgų pusiausvyrą“ ir padidino saugumo lygį.

    Dėl šių alternatyvių tiekimo kelių Vidurio Europa ir Baltijos šalys tapo mažiau priklausomos nuo riboto skaičiaus maršrutų, kuriais dujos buvo tiekiamos iš Rusijos.

    Hibridinių grėsmių kontekstas

    Kartu pažymima, kad išaugusi tokių objektų strateginė reikšmė reiškia ir didesnį dėmesį jų saugumui, nes kritinė energetikos infrastruktūra gali tapti taikiniu, įskaitant hibridines atakas.

    Susitarimu numatomas koordinuotesnis požiūris į infrastruktūros apsaugą turėtų padėti nuosekliau stiprinti visą regioninę tiekimo grandinę.