Category: Finansai

  • Portugalijos vartotojų gynėjai įspėja: dalis „Black Friday“ nuolaidų – tik iliuzija

    Portugalijos vartotojų gynėjai įspėja: dalis „Black Friday“ nuolaidų – tik iliuzija

    Artėjant „Black Friday“, Portugalijoje vartotojų organizacija DECO PROteste perspėja: dalis „nuolaidų“ gali būti apgaulingos, o kai kurie produktai prieš akcijas kainavo mažiau.

    Kaip skelbia „Euronews“, organizacija lapkričio 2–3 dienomis patikrino keturių didžiųjų prekybininkų internetines parduotuves – „Auchan“, „El Corte Inglés“, „Euronics“ ir „FNAC“ – ir teigia radusi pažeidimų, susijusių su kainų mažinimo taisyklėmis.

    Pasak DECO PROteste atstovo Nuno Pais de Figueiredo, Portugalijoje galioja aiški nuostata: nuolaida turi būti skaičiuojama nuo mažiausios kainos, taikytos per paskutines 30 iš eilės einančių dienų iki kainos sumažinimo pradžios.

    Organizacija taip pat atkreipia dėmesį į dažną schemą, kai likus savaitei ar dešimčiai dienų iki „Black Friday“ kainos pakeliamos, o vėliau reklamuojama tariama nuolaida, kuri realiai pirkėjui nesuteikia jokio sutaupymo.

    Kaip, anot DECO, „nuolaidos“ tampa apgaulingos

    DECO PROteste teigia pastebėjusi atvejų, kai į akcijas įtrauktos prekės iki jų pradžios buvo parduodamos pigiau. Tokiais atvejais reklaminė kaina su „nuolaida“ gali būti net didesnė už ankstesnę.

    Vienas pavyzdys – „FNAC“ lapkričio 2 dieną „Black Friday“ kampanijoje nurodytos „Samsung“ belaidės ausinės už 249,99 euro. Organizacijos teigimu, toje pačioje internetinėje parduotuvėje spalio 12–18 dienomis jos kainavo 199,99 euro, t. y. 50 eurų mažiau.

    Dar viena praktika, kuri, pasak vartotojų gynėjų, gali klaidinti pirkėjus – nuolaidų lyginimas su gamintojo ar tiekėjo rekomenduojama kaina (PVPR). Tokia palyginimo bazė gali sudaryti įspūdį, kad sutaupoma daugiau, nei iš tiesų.

    DECO primena, kad prekybininkai privalo aiškiai parodyti naują kainą ir mažiausią anksčiau taikytą kainą, o procentinė nuolaida – neprivaloma.

    Kur kreiptis ir kaip nepermokėti per išpardavimus

    Jei pirkėjas įtaria klaidinančią reklamą, jis gali pateikti skundą per oficialią parduotuvės skundų knygą arba kreiptis į DECO PROteste ar Portugalijos rinkos priežiūros instituciją ASAE.

    DECO PROteste ragina pirkėjus prieš išpardavimus apsispręsti, ko konkrečiai ieškoma, ir stebėti kainas dar iki akcijų. Organizacijos atstovas taip pat pataria atsargiai vertinti pasiūlymus, kurie atrodo „per geri, kad būtų tiesa“.

    „Black Friday“ šiemet vyksta lapkričio 27 dieną, tačiau dalis prekybininkų akcijas pradeda dar mėnesio pradžioje, pratęsdami jas į „Black Week“ ar „Cyber Monday“ kampanijas.

  • „Nvidia“ rezultatai pranoko lūkesčius, tačiau valdyba atmetė Jenseno Huango grįžimą į CEO

    „Nvidia“ rezultatai pranoko lūkesčius, tačiau valdyba atmetė Jenseno Huango grįžimą į CEO

    „Nvidia“ paskelbė geresnius nei tikėtasi ketvirčio rezultatus ir pagerino prognozes, bet kartu aiškiai užkirto kelią vienam scenarijui – bendrovė neplanuoja grąžinti bendraįkūrėjo Jenseno Huango į generalinio direktoriaus pareigas.

    Tai pirmasis bendrovės finansinių rezultatų pranešimas po to, kai J. Huangas pasitraukė. Kaip skelbia „Euronews“, bendrovės pajamos per finansinių metų trečiąjį ketvirtį, pasibaigusį spalio 25 dieną, pasiekė 115,8 mlrd. JAV dolerių (105,4 mlrd. eurų) – tai 103 proc. daugiau nei prieš metus ir viršijo Volstrito lūkesčius.

    Grynasis pelnas per tą patį laikotarpį išaugo iki 65,3 mlrd. JAV dolerių (59,4 mlrd. eurų), arba 2,70 JAV dolerio (2,46 euro) vienai praskiestai akcijai. Pakoreguotas pelnas siekė 2,68 JAV dolerio (2,44 euro) akcijai ir viršijo „FactSet“ fiksuotą 2,48 JAV dolerio (2,26 euro) konsensusą.

    Įmonė rezultatus sieja su išaugusia dirbtinio intelekto lustų paklausa. Po paskelbtų skaičių „Nvidia“ akcijos prekyboje po biržos uždarymo vienu metu kilo apie 5 proc.

    Valdyba: Huango neketina sugrąžinti

    Per pajamų pristatymo skambutį valdybos pirmininkas Harvey Jonesas teigė, kad valdyba „vienbalsiai priėmė jo atsistatydinimą ir neketina atkurti Jenseno CEO pareigose“. Laikinąja vadove paskirta finansų direktorė Colette Kress, kol bus ieškoma nuolatinio generalinio direktoriaus.

    Tą pačią dieną J. Huangas socialiniuose tinkluose buvo pareiškęs, kad sutiktų grįžti, jei valdyba manytų, jog tai geriausia bendrovei, akcininkams, darbuotojams ir JAV. Praėjusią savaitę pradėta peticija „Stand with Jensen“ sulaukė dalies Silicio slėnio atstovų, tarp jų – „SpaceX“ ir „Tesla“ vadovo Elono Musko, palaikymo, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat signalizavo, kad Huango sugrįžimą vertintų palankiai.

    Pasak tekste cituojamos „Reuters“ informacijos, J. Huangas atsistatydino po atskleistų nesantuokinių romanų, tarp jų – su Kinijos verslininke, kurios galimus ryšius su Kinijos žvalgyba nagrinėja JAV žvalgybos institucijos. Kinija atmetė kaltinimus, kad vykdė šnipinėjimo operaciją, nukreiptą į J. Huangą.

    Prognozės kyla, bet maržos trumpam mažės

    „Nvidia“ pranešė, kad duomenų centrų pajamos daugiau nei padvigubėjo ir pasiekė 107,6 mlrd. JAV dolerių (97,9 mlrd. eurų). Tai signalas, kad dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtra išlieka intensyvi.

    Bendrovė prognozuoja, kad ketvirtojo ketvirčio pajamos sieks apie 130 mlrd. JAV dolerių (118,3 mlrd. eurų) – daugiau, nei tikėjosi rinka. Į šį ketvirtį įtraukiama papildoma savaitė, o prognozėje daroma prielaida, kad duomenų centrų skaičiavimo lustai į Kiniją nebus parduodami.

    Tuo pat metu „Nvidia“ laukia mažesnių pakoreguotų bendrojo pelningumo maržų: jos gali siekti 71–72 proc., palyginti su 74,9 proc. trečiąjį ketvirtį. C. Kress aiškino, kad maržas laikinai suspaudė sprendimas vykdyti anksčiau suderintus užsakymus senomis kainomis, tačiau ji tikisi, kad dugnas bus pasiektas ketvirtąjį ketvirtį ir kitais finansiniais metais maržos atsigaus, koregavus kainodarą.

    C. Kress taip pat pabrėžė atsargesnį požiūrį į būsimas investicijas į DI infrastruktūrą – bendrovė ketina būti „disciplinuota ir selektyvi“. Prioritetu įvardijami žemės, elektros ir pastatų trūkumų mažinimas duomenų centrams bei skatinimas klientams, turintiems investicinį reitingą, projektus finansuoti patiems.

    Kongreso dėmesys ir naujas komitetas

    JAV Atstovų Rūmų trys komitetai pranešė, kad J. Huangas ir „Nvidia“ generalinis teisininkas Timas Teteris sutiko duoti uždarus, protokoluojamus interviu. Įstatymų leidėjai aiškinasi, kaip pažangūs „Nvidia“ lustai galėjo pasiekti Kiniją.

    J. Huangas turėtų pasirodyti gruodžio 1 dieną, o T. Teteris – gruodžio 2 dieną. Be to, naujienų agentūra AP skelbė, kad J. Huangas, dviejų su situacija susipažinusių žmonių teigimu, gali būti kviečiamas ir į Senato Bankininkystės komitetą.

    Tuo metu „Nvidia“ valdyba įsteigė nuolatinį komitetą, kuris prižiūrės nacionalinio saugumo, eksporto kontrolės laikymosi ir pasaulinės prekybos rizikas. D. Trumpas, antradienį kalbėdamas Maniloje, šį sprendimą pavadino „gera idėja“.

  • „Claude“ kūrėja „Anthropic“ šiandien nustato IPO kainą: ką turi žinoti investuotojai

    „Claude“ kūrėja „Anthropic“ šiandien nustato IPO kainą: ką turi žinoti investuotojai

    Dirbtinio intelekto modelio „Claude“ kūrėja „Anthropic“ trečiadienį turėtų nustatyti savo pirminio viešo akcijų siūlymo (IPO) kainą – tai taps vienu ryškiausių pastarojo meto bandymų patikrinti investuotojų apetitą DI bendrovėms.

    Kaip skelbia „Euronews“, po kainos nustatymo bendrovės akcijų prekyba „Nasdaq“ biržoje turėtų prasidėti ketvirtadienį, jos simbolis – ANT. Planuojama, kad IPO kaina bus paskelbta pačios bendrovės IPO svetainėje.

    Rinka šį platinimą vertina atidžiai, nes DI sektoriaus akcijos pastaruoju metu smarkiai svyravo: dalis investuotojų abejoja, ar didžiulės išlaidos technologijai netaps našta pelningumui.

    Prie neapibrėžtumo prisideda ir galimas griežtesnis sektoriaus reguliavimas JAV, apie kurį imta kalbėti po to, kai demokratai per tarpinius rinkimus laimėjo abiejų Kongreso rūmų kontrolę.

    Kokios apimties siūlymas ir terminai Europoje

    Naujausiame JAV pateiktame prospekte „Anthropic“ nurodo, kad siūlymą sudarytų 825 mln. akcijų, o orientacinė vienos akcijos kaina – nuo 70 iki 78 JAV dolerių.

    Galutinę siūlymo kainą bendrovė ir platintojai turėtų patvirtinti trečiadienį JAV Rytų pakrantės laiku. „The Wall Street Journal“ pranešė, kad esant dideliam susidomėjimui kaina galėtų kilti ir virš 80 JAV dolerių už akciją.

    Mažmeniniai investuotojai devyniose Europos ekonominės erdvės šalyse, tarp jų Prancūzijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje, gali teikti paraiškas per dalyvaujančius brokerius.

    Europos prospekte kaip orientacinis mažmeninių pavedimų terminas nurodomas trečiadienis, 16 val. Vidurio Europos laiku.

    Ką reikš prekybos startas „Nasdaq“

    Prekybai prasidėjus ketvirtadienį, brokeriai turėtų patvirtinti, kam ir kiek akcijų paskirta. Tie, kurie gaus paskirstymą, už akcijas mokės IPO kainą, o pirkėjai po prekybos starto – tuo metu rinkoje susiformavusią kainą.

    Straipsnyje primenama, kad birželį į biržą išėjusių „SpaceX“ akcijos pirmąją prekybos dieną pabrango 19 proc., tačiau tokie šuoliai nėra garantija kiekvienam IPO.

    Investuotojai gali gauti netiesioginę ekspoziciją ir per indeksinius fondus. MSCI nurodo, kad „Anthropic“ į pasaulinius akcijų indeksus galėtų būti įtraukta jau nuo gruodžio 1 dienos, jei atitiks kriterijus.

    „Bloomberg“ taip pat pranešė, kad bendrovė galėtų patekti į „Nasdaq-100“ indeksą gruodžio 21 dieną. Toks įtraukimas paprastai paskatina indeksus sekančius fondus įsigyti akcijų, taip sukuriant papildomą paklausą jau po IPO.

    Kiek lėšų gali pritraukti ir kokias rizikas įvardija

    Jei kaina būtų nustatyta ties viršutine orientacinio intervalo riba, siūlymas galėtų siekti apie 64,4 mlrd. JAV dolerių (58,6 mlrd. eurų), įskaitant ir esamų akcininkų parduodamas akcijas, dar neskaičiuojant papildomo akcijų išleidimo.

    Tokia kaina „San Franciske“ įsikūrusią bendrovę vertintų maždaug 1,4 trln. JAV dolerių (1,27 trln. eurų), įskaitant darbuotojų opcionus ir ribojamas akcijas. Tai būtų mažiau nei rekordas, kai „SpaceX“ birželį pritraukė 85,7 mlrd. JAV dolerių (78 mlrd. eurų) po to, kai platintojai įsigijo papildomų akcijų.

    Prospekte teigiama, kad „Anthropic“ pajamos trečiąjį ketvirtį pasiekė 17 mlrd. JAV dolerių (15,5 mlrd. eurų), kai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu siekė 1,4 mlrd. JAV dolerių (1,3 mlrd. eurų). Metinis pajamų „run rate“ rodiklis spalio 31 dieną, bendrovės teigimu, siekė apie 81 mlrd. JAV dolerių (73,7 mlrd. eurų) ir buvo 10 mlrd. JAV dolerių (9,1 mlrd. eurų) didesnis nei rugsėjo pabaigoje.

    Septynios technologijų bendrovės, įskaitant „Google“, „Nvidia“, AMD ir „Microsoft“, yra sutarusios atskirame privačiame platinime įsigyti 26 mlrd. JAV dolerių (23,7 mlrd. eurų) vertės nebalsavimo teisę suteikiančių akcijų už IPO kainą.

    „Anthropic“ įkūrė Dario ir Daniela Amodei kartu su kolegomis 2021 metais, pasitraukę iš „OpenAI“. Bendrovė taip pat įspėja apie rizikas: IPO dokumentuose teigiama, kad pažangios DI sistemos, jei būtų kuriamos ar naudojamos neatsakingai, gali kelti katastrofiškas ar net egzistencines grėsmes, o bendrovės pozicija dėl reguliavimo ir saugumo gali sukelti politinį atgarsį ar neproporcingas reguliacines priemones.

  • ECB: DI bumas primena „dot-com“ burbulą – technologijų milžinai vis labiau skolinasi

    ECB: DI bumas primena „dot-com“ burbulą – technologijų milžinai vis labiau skolinasi

    Europos Centrinis Bankas (ECB) perspėja, kad dirbtinio intelekto (DI) bumas vis labiau primena „dot-com“ laikų euforiją, o rinkos gali tapti pažeidžiamos staigiam išsipardavimui.

    Savo dukart per metus skelbiamoje Finansinio stabilumo apžvalgoje ECB pabrėžia, kad šį optimizmą lydintis įmonių veržimasis į biržas ir spartėjantis technologijų milžinų skolinimasis didina rizikas.

    ECB viceprezidentas Borisas Vujčičius teigia, kad euro zonos finansinio stabilumo rizikos „išlieka padidėjusios“ dėl užsitęsusio geoekonominio neapibrėžtumo ir augančios ekspozicijos DI sektoriui.

    Nors bankas pripažįsta, kad Europos ekonomika, Europos Komisijos vertinimu, energijos šoką po karo su Iranu atlaikė geriau nei tikėtasi, kartu įspėja: DI entuziazmas, kuris padeda ekonomikai, pats savaime gali tapti rizikos šaltiniu.

    DI akcijų kainoms keliami lūkesčiai

    ECB atkreipia dėmesį, kad DI bendrovių akcijų kainas palaiko „ypač stiprūs pelno lūkesčiai“, kuriuos įgyvendinti gali būti sunku. Papildomu iššūkiu įvardijami ir pigesni DI modeliai, galintys spausti šiandienos rinkos lyderius.

    Dar viena tendencija – DI investicijos jau viršija pinigų srautus, kuriuos šios įmonės sugeneruoja iš veiklos. Dėl to JAV technologijų milžinės skolinasi rekordiniu tempu, vis dažniau leisdamos skolą eurais, o tai didina Europos investuotojų ekspoziciją.

    ECB skaičiuoja, kad 2026 metų antrojo ketvirčio pabaigoje didžiosios technologijų bendrovės buvo sukaupusios daugiau nei 4 trln. JAV dolerių (apie 3,63 trln. eurų) nebalansinių įsipareigojimų – į skolą panašių įsipareigojimų, kurie apskaitoje nėra registruojami kaip įsipareigojimai.

    Nors ECB oficialiai DI pakilimo burbulu nevadina, teigia, kad toks greitas poslinkis į skolą neišvengiamai kelia asociacijas ir su „dot-com“, ir su 2000-ųjų pradžios antrinės būsto paskolų burbulu.

    IPO bumas ir „mažiau informuoti“ investuotojai

    Centrinis bankas taip pat įspėja, kad staigus viešųjų akcijų siūlymų (IPO) suaktyvėjimas gali signalizuoti vėlyvo ciklo euforiją. ECB teigimu, tokie sąjūdžiai istorijoje neretai sutapdavo su rinkų viršūnėmis.

    ECB vertinimu, 2026 metais JAV IPO rinkoje gali būti pritraukta apie 212 mlrd. JAV dolerių (apie 192 mlrd. eurų), kai 2025 metais ši suma siekė maždaug 44 mlrd. JAV dolerių (apie 40 mlrd. eurų).

    Kaip pavyzdžiai minimi „SpaceX“ rekordinis IPO birželį, o DI modelių „Claude“ kūrėjos „Anthropic“ atveju tikimasi, kad jos IPO kaina bus nustatyta trečiadienį, o prekyba „Nasdaq“ prasidės ketvirtadienį.

    ECB perspėja, kad dideli vieši platinimai gali perkelti „neįvertintą riziką“ mažiau informuotiems pirkėjams, įskaitant mažmeninius investuotojus.

    Įtampa didėja ir valstybės skolose

    Finansinio stabilumo apžvalgoje ECB taip pat akcentuoja viešųjų finansų trapumą didžiosiose išsivysčiusiose ekonomikose: tai, banko vertinimu, gali sukelti pasaulinį valstybės skolų perkainojimą.

    Kai kuriose šalyse ilgalaikio skolinimosi kaštai pasiekė aukščiausius lygius per daugiau nei du dešimtmečius, o euro zonoje vyriausybės, ECB vertinimu, už skolinimąsi moka daugiausia nuo 2012 metų skolų krizės.

    ECB atkreipia dėmesį, kad euro zonos šalys skolos vertybinių popierių išleidžia daugiausiai nuo pandemijos laikų, o pagrindiniu veiksniu įvardijamos Vokietijos išlaidos gynybai ir infrastruktūrai.

    Bankas priduria, kad ECB nebeperkant vyriausybių obligacijų pagal skatinamąsias programas, didesnė jų dalis atitenka užsienio investuotojams ir rizikos fondams, kurie krizės metu gali būti „nepastovesni“ ir sustiprinti išsipardavimą.

    Bankai stiprūs, pažeidžiamumų daugiau ne bankuose

    ECB teigimu, bankų sektorius šiuo metu atrodo gerai pasirengęs sugerti sukrėtimus: pelningumas – didžiausias per dešimtmetį, o neveiksnių paskolų dalis rugsėjį siekė rekordiškai žemus 2,2 proc.

    Vis dėlto didesnės pažeidžiamumo vietos, ECB vertinimu, matomos dalyje ne bankų sektoriaus – investiciniuose ir rizikos fonduose, kur apsaugos priemonės mažiau išplėtotos. Skaičiuojama, kad JAV technologijų ir su DI susijusios įmonės sudaro nuo 16 proc. iki 26 proc. euro zonos ne bankų turimų akcijų investicijų.

    ECB taip pat primena liepos mėnesį beveik žlugusį JAV rizikos fondą „Situational Awareness“, kurio valdomas turtas sumažėjo nuo maždaug 45 mlrd. JAV dolerių (apie 40,9 mlrd. eurų) iki 10 mlrd. JAV dolerių (apie 9 mlrd. eurų) po nesėkmingų svertinių statymų, susijusių su DI.

    Galiausiai įspėjama, kad didesnės energijos kainos gali dar labiau apsunkinti namų ūkių ir įmonių įmokų vykdymą, o blogų paskolų augimas po energijos šoko neretai pasimato tik po kelerių metų.

    Kova dėl posto po Christine Lagarde

    ECB ataskaita pasirodė tuo metu, kai ES sostinėse artėjama prie susitarimų dėl ECB vadovybės. Vokietijos finansų ministerija antradienį pranešė siekianti vyriausiojo ekonomisto pareigų Prinstono universiteto profesoriui Markusui Brunnermeieriui.

    Tuo pat metu Berlynas, kaip pranešama, mainais remia buvusį Ispanijos centrinio banko vadovą Pablo Hernándezą de Cosą kaip kandidatą pakeisti Christine Lagarde ECB prezidento poste.

  • Rubio: nėra įrodymų, kad JAV tech sutrikimai susiję tarpusavyje ar su kibernetine ataka

    Rubio: nėra įrodymų, kad JAV tech sutrikimai susiję tarpusavyje ar su kibernetine ataka

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio teigia, kad valdžia neturi jokių įrodymų, jog pastarieji technologiniai sutrikimai JAV būtų tarpusavyje susiję arba sukelti „piktavalių veikėjų“.

    Tokius komentarus jis išsakė diplomatinio susitikimo Pietryčių Azijoje metu, reaguodamas į pastarosiomis dienomis fiksuotus trikdžius – nuo oro eismo valdymo iki „Microsoft“ el. pašto ir susirašinėjimo paslaugų, bankininkystės programėlių bei mobiliojo atsiskaitymo sistemų.

    Pasak M. Rubio, nors viešojoje erdvėje gali susidaryti įspūdis, kad kyla banga koordinuotų kibernetinių incidentų, šiuo metu tam nėra pagrindo. Jis pabrėžė, kad technologijos yra giliai įaugusios į kasdienį gyvenimą, todėl ir pažeidžiamumų rizika tampa labiau matoma.

    Valstybės sekretorius pridūrė, kad šiandien nusikaltimai gali būti vykdomi nuotoliniu būdu – „už kompiuterio ekrano“, ir tai yra iššūkis visoms didžiosioms pasaulio ekonomikoms. Vis dėlto konkrečių pastarųjų incidentų jis nesiejo su įsilaužėliais, nusikaltėliais ar priešiškomis valstybėmis.

    Trumpam sutriko NSA vidinis tinklas

    Antradienį laikinai neveikė itin slaptas Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) vidinių ryšių tinklas, ką pati agentūra pripažino. NSA aiškino, kad tai buvo „laikinas veikimo pablogėjimas“ per suplanuotą įprastą techninę priežiūrą.

    Agentūra tikino, jog jos pajėgumai išliko operatyvūs, o galimybės ginti nacionalinį saugumą nenutrūko. NSA, priklausanti JAV Gynybos departamentui, užsiima pasauliniu informacijos stebėjimu, rinkimu ir apdorojimu žvalgybos bei kontržvalgybos tikslams.

    Tuo pat metu Trumpo administracija viešai kartojo, kad šalies sistemos yra saugios. JAV vidaus saugumo sekretorius Markwayne’as Mullinas CNBC sakė esąs tikras, jog šalis „nėra puolama“ ir kad šie sutrikimai nėra susiję su vykstančia kibernetine grėsme.

    Skrydžiai buvo stabdyti dėl pasenusios įrangos

    Pastarosiomis dienomis didelį atgarsį sukėlė ir oro eismo sutrikimai: reguliuotojai penktadienio vakarą kelioms valandoms sustabdė visų skrydžių išvykimą. Trumpo administracija tai siejo su pasenusia įranga.

    Dėl susidariusios sumaišties daliai keleivių ir įgulų problemos persimetė į savaitgalį ir šios savaitės pradžią. Plačiai aptarti buvo ir praėjusią savaitę fiksuoti „Microsoft“ paslaugų sutrikimai, paveikę „Outlook“ ir „Teams“ naudotojus įvairiose šalyse.

    Be to, pirmadienį keli dideli bankai susidūrė su trikdžiais savo programėlėse ir internetiniuose portaluose. Tai dar labiau sustiprino visuomenės nerimą, ar skirtingi incidentai nėra vienos grandinės dalis.

    Opozicija kaltina valdžią nekompetencija

    Demokratų partija, kuri šį mėnesį, per vidurio kadencijos rinkimus, pasiekė ryškią pergalę, kaltino administraciją nekompetencija ir skaidrumo stoka. Kongreso demokratas Hakeemas Jeffriesas teigė, kad valdžia turėtų atvykti į Kongresą ir paaiškinti, kas vyksta ir kokių veiksmų imamasi.

    Jis atkreipė dėmesį į kelis ryškius pastarųjų savaičių atvejus – „Microsoft“ incidentą, šalies masto skrydžių sustabdymą ir nerimą dėl itin slaptų NSA serverių. Vis dėlto M. Rubio pabrėžė, kad šiuo metu nėra indikacijų, jog šie įvykiai būtų susiję tarpusavyje ar su piktavališka kibernetine veikla.

  • Nutekintas ES–JK viršūnių susitikimo projektas rodo „Brexit“ atšilimo ribas

    Nutekintas ES–JK viršūnių susitikimo projektas rodo „Brexit“ atšilimo ribas

    Penktadienį Briuselyje susitinkantys Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės lyderiai ruošiasi pristatyti ambicingą santykių „perkrovimą“ po „Brexit“, tačiau nutekintas susitikimo išvadų projektas atskleidžia ir aiškias šio atšilimo ribas.

    Dokumentą, su kuriuo susipažino „Euronews“, Europos vyriausybėms antradienio vakarą išplatino derybininkai. Jame matyti, kad abi pusės siekia glaudesnio bendradarbiavimo prekybos, gynybos, energetikos ir kitose srityse – labiausiai nuo 2020 metų, kai JK paliko Bendriją.

    Susitikimas vyksta Europai patiriant spaudimą labiau rūpintis savo saugumu ir konkurencingumu, todėl politinis interesas „užversti“ ilgus ginčų metus atsirado abiejose Lamanšo pusėse.

    Vis dėlto projektas rodo, kad prieš pat viršūnių susitikimą tebėra keli politiškai jautrūs klausimai, dėl kurių derybos dar nebaigtos – nuo jaunimo mobilumo iki sąlygų patekti į ES elektros rinką.

    Dėl ko susitarimai jau arti

    Beveik baigtas susitarimas dėl žemės ūkio ir maisto produktų (agrifood) standartų suvienodinimo. Jei jis įsigaliotų, nuo 2028 metų kovo 1 dienos būtų atsisakoma dabar galiojančių sienos kontrolės ir sertifikavimo reikalavimų „didžiajai daugumai“ gyvūninės ir augalinės kilmės prekių, kuriomis prekiaujama tarp JK ir ES.

    Taip pat tikimasi patvirtinti sandorį, susiejantį JK ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemas (ETS). Tokiu atveju tarpusavio prekybai nebereikėtų anglies pasienio mokesčių, nors projekte nenurodoma, kada susitarimas realiai būtų pradėtas taikyti.

    Energetika ir skaitmena: kur dar stringa

    Vienas sudėtingiausių klausimų – JK integravimas į ES elektros rinką. Nutekintame tekste nurodoma, kad abi pusės įsipareigoja derybas užbaigti 2027 metais, tačiau nesutarimai išlieka: Briuselis sieja priėjimą su finansiniu įnašu į ES fondus, o Londonui svarbu mažinti aukštas energijos kainas.

    Dokumente taip pat numatoma ankstyvuoju 2027 metų laikotarpiu pradėti skaitmeninę partnerystę, apimančią saugų ryšį, dirbtinį intelektą ir skaitmenines tapatybes. Tiesa, iš projekto, kaip teigiama, išbrauktas įsipareigojimas pagal Vindzoro susitarimą Šiaurės Airijoje taikyti ES Dirbtinio intelekto aktą ir Kibernetinio atsparumo aktą.

    Jaunimo mobilumas ir gynyba – politinės įtampos taškai

    Jaunimo mobilumo klausimas projekte įvardijamas kaip vienas ginčytiniausių. ES valstybės siekia, kad jų studentams JK universitetuose būtų taikomos tokios pačios sąlygos, ypač dėl studijų kainos, o Londonas pabrėžia, kad studentų srautai yra nelygūs.

    Studijų įmokų tema nukeliama į atskirą susitarimą, kuriame kol kas paliekami du variantai: arba vienodas režimas ES piliečiams, arba „reikšmingai sumažintos bakalauro studijų įmokos“.

    Kartu projekte nurodoma aiški „Youth Experience Scheme“ (TES) laiko juosta: schema leistų jaunimui iki trejų metų gyventi kitos pusės teritorijoje ir ten dirbti ar studijuoti. Tikslas – susitarimą pasiekti vėliausiai iki 2028 metų, o schemą pradėti taikyti nuo 2030 metų sausio.

    Gynybos pramonės bendradarbiavimas taip pat išlieka jautrus – ypač dėl kai kurių ES valstybių noro riboti britų įmonių prieigą prie ES gynybos iniciatyvų. Vis dėlto dokumente akcentuojama, kad dabartinis saugumo kontekstas skatina ieškoti glaudesnės integracijos, įskaitant bendrus sprendimus dėl trūkstamų karinių pajėgumų, pavyzdžiui, oro gynybos, dronų ar amunicijos.

    Be šių temų, projekte minima ir ekonominio saugumo darbotvarkė (eksporto kontrolė, technologijų nutekėjimo rizikos, tiekimo grandinių trikdžiai), taip pat bendradarbiavimas vidaus reikalų bei migracijos srityse, įskaitant informacijos apsikeitimo gerinimą kovojant su migrantų kontrabanda ir prekyba žmonėmis.

  • JK infliacija spalį pakilo iki 3,6 proc.: dyzelinas brango iki rekordo

    JK infliacija spalį pakilo iki 3,6 proc.: dyzelinas brango iki rekordo

    Jungtinėje Karalystėje metinė infliacija spalį padidėjo iki 3,6 proc., palyginti su 3,5 proc. rugsėjį. Pagrindinis kainų augimo variklis – brangę degalai.

    Kaip skelbia „Euronews“, Jungtinės Karalystės statistikos tarnybos (ONS) vyriausiasis ekonomistas Grantas Fitzneris teigė, kad infliacija spalį kilo nežymiai, o degalų kainos vėl tapo svarbiu metinio rodiklio augimo veiksniu.

    Per metus iki spalio variklių degalų kainos šoktelėjo 33,2 proc. – daugiau nei rugsėjį fiksuotas 29,8 proc. augimas. Tai sparčiausias kilimas nuo 2022 metų liepos.

    Benzino kainos pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 metų rugpjūčio, o dyzelino kainos – rekordinę aukštumą. Dėl to labiausiai prie bendros infliacijos prisidėjo transporto segmentas.

    Transporto kainos prisidėjo labiausiai

    Transporto kainos per metus iki spalio paaugo 7,5 proc., rugsėjį metinis augimas siekė 6,6 proc. Tai reiškia, kad degalų brangimas persiduoda ir platesniam prekių bei paslaugų krepšeliui, nes transporto išlaidos svarbios daugeliui sektorių.

    Tuo pat metu maisto ir nealkoholinių gėrimų infliacija lėtėjo iki 0,9 proc. nuo 1,3 proc. ir buvo mažiausia nuo 2021 metų rugsėjo.

    Vadinaroji bazinė infliacija, kuri neįtraukia energijos, maisto, alkoholio ir tabako, nesikeitė ir siekė 2,8 proc. Bendras vartotojų kainų indeksas spalį, palyginti su rugsėju, pakilo 0,5 proc.

    Ką tai gali reikšti palūkanoms

    „Deutsche Bank“ vyriausiasis JK ekonomistas Sanjay Raja atkreipė dėmesį, kad spalio infliacijos duomenys buvo švelnesni, nei jis tikėjosi. Jo vertinimu, tai galėtų suteikti Anglijos bankui daugiau „kvėpavimo erdvės“, nors infliacija išlieka pernelyg aukšta.

    Anglijos bankas lapkričio pradžioje pagrindinę palūkanų normą padidino ketvirčiu procentinio punkto iki 4 proc., siekdamas pažaboti kainų augimą. Tai buvo pirmas palūkanų didinimas per daugiau nei trejus metus.

    Vis dėlto S. Raja perspėjo, kad žvelgiant toliau už spalį, kainų spaudimas gali sustiprėti: jis tikisi, kad energijos kainų „lubos“ namų ūkiams sausį galėtų kilti daugiau nei 20 proc., o maisto infliacija – vėl didėti.

    Anglijos banko lapkritį skelbtoje prognozėje numatyta, kad infliacija 2027 metų viduryje siektų apie 5 proc. Atskirame scenarijuje, jei energijos kainos smarkiai šokteltų ir išliktų aukštos, infliacija galėtų pasiekti apie 6,2 proc. trečiąjį ketvirtį.

    S. Raja mano, kad infliacijos pikas gali būti mažesnis nei centrinio banko prognozėse, tačiau 2 proc. tikslas, jo vertinimu, greičiausiai nebūtų pasiektas iki 2028 metų pabaigos.

  • Trumpas atvyko į Kiniją: APEC viršūnių susitikime – precedento neturintis susitikimas su Xi ir Putinu

    Trumpas atvyko į Kiniją: APEC viršūnių susitikime – precedento neturintis susitikimas su Xi ir Putinu

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas atvyko į Kinijos Šendženą dalyvauti APEC viršūnių susitikime, kurio kulminacija turėtų tapti precedento neturintis trilateralinis jo susitikimas su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

    Apie šį vizitą ir planuojamą trijų lyderių susitikimą skelbia „Euronews“. Xi Jinpingas Trumpą oro uoste pasitiko itin šiltai – apkabino, taip tarsi atsakydamas į panašų Trumpo gestą per Xi valstybinį vizitą Vašingtone šių metų rugsėjį.

    Tuo metu Putinas į Šendženą atvyko anksčiau tą pačią dieną, tačiau, nepaisant ilgalaikių Pekino ir Maskvos ryšių, Xi jo oro uoste nepasitiko. Šis kontrastas sulaukė papildomo dėmesio prieš už uždarų durų vyksiantį trijų lyderių pokalbį.

    Trumpas teigė, kad ketvirtadienį vykstančiame susitikime ketina su Xi ir Putinu kalbėtis apie Rusijos tęsiamą plataus masto karą Ukrainoje ir pareiškė manantis, jog susitarimo dėl karo pabaigos galimybės yra „labai arti“.

    APEC susitikimas – geopolitikos ir ekonomikos kryžkelė

    Pekinas planuojamą susitikimą pristatė kaip „išsamius mainus“ apie pasaulio taikos išsaugojimą ir strateginio stabilumo stiprinimą didžiųjų valstybių santykiuose. Putinas savo ruožtu pareiškė, kad tikisi „labai naudingo“ viršūnių susitikimo.

    Dėmesys šiam susitikimui didelis ne tik dėl formatų naujumo, bet ir dėl platesnio konteksto: pastaraisiais mėnesiais Vašingtono santykiai su istoriniais sąjungininkais, įskaitant Europą ir Kanadą, buvo įtempti, todėl Trumpo pokalbiai su dviem didžiausiais JAV geopolitiniais varžovais bus atidžiai stebimi.

    Trumpas taip pat užsiminė neatmetantis galimybės surengti privatų susitikimą su Putinu ir atskirą pokalbį su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu, tačiau jo atvykimo į Kiniją metu šie planai dar nebuvo patvirtinti.

    Putinas kritikuoja sankcijas, Xi kalba apie atviresnę prekybą

    Per pirmąjį nuo 2017 metų APEC lyderių susitikimą, kuriame jis dalyvauja gyvai, Putinas trečiadienį susitiko su Xi ir pasisakė prieš, jo žodžiais, „ekonominio dominavimo instrumentus“ – sankcijas, muitus ir eksporto ribojimus, įvestus Rusijai po plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metų pradžioje.

    Kalbėdamas verslo vadovams, Putinas tvirtino, kad sankcijos ir tarifai esą „pergyveno savo naudingumą“ ir prarado bauginantį poveikį. Jis taip pat pabrėžė norą stiprinti ekonominius ryšius su Azijos ir Ramiojo vandenyno regionu, kuris, jo teigimu, sudaro daugiau nei pusę Rusijos prekybos.

    Xi Jinpingas tuo pat metu ragino regioną laikytis atviresnės prekybos ir siekti lygesnio augimo, kad Azijos ir Ramiojo vandenyno erdvė išliktų stabili ir dinamiška. Jis kartojo pažadus mažinti tarifus, plėsti rinkos prieigą ir imtis sudėtingesnių reformų taisyklių, reguliavimo ir standartų srityse.

    Įtampa dėl technologijų ir prekybos – neslūgsta

    APEC deklaruojamas tikslas ilgainiui siekti laisvosios prekybos zonos Ramiojo vandenyno regione kertasi su Trumpo „America First“ politika, kuri remiasi tarifų didinimu ir kitomis priemonėmis, skirtomis apsaugoti JAV rinką. Nuolatinės trintys su Pekinu kyla ir dėl JAV ribojimų Kinijai gauti pažangias technologijas, pavyzdžiui, „Nvidia“ lustus, naudojamus dirbtinio intelekto sistemoms.

    Trumpas žurnalistams pripažino, kad jo administracijoje yra skirtingų nuomonių dėl politikos, susijusios su pažangių lustų prieiga, tačiau kartu pabrėžė siekį išlaikyti gerus santykius su Kinija.

    Trumpas taip pat teigė, kad per pokalbius su Xi pats neketina kelti Taivano klausimo, tačiau mano, jog Kinijos lyderis šią temą iškels. Taivanas išlieka itin jautrus geopolitinis taškas, be kita ko, dėl jo vaidmens pažangių lustų gamyboje.

    APEC vienija 21 ekonomiką, kurios, kaip pabrėžiama, sudaro apie 60 proc. pasaulio ekonominės veiklos, pusę pasaulinės prekybos ir 40 proc. žmonijos. Nors organizacija nepriima teisiškai įpareigojančių sprendimų, per kelis dešimtmečius ji tapo svarbia erdve siekiant susitarimų dėl bendradarbiavimo ir prekybos atvėrimo.

    Šių metų viršūnių susitikimas taip pat tampa Šendženo vitrina: miestas per keturis dešimtmečius iš žvejų gyvenvietės virto dangoraižių kupinu eksporto gamybos ir technologijų centru.

  • Miuncheno startuolis „RHISE AI“ pritraukė 2,66 mln. eurų „europietiškam“ asmeniniam DI „Lucie“

    Miuncheno startuolis „RHISE AI“ pritraukė 2,66 mln. eurų „europietiškam“ asmeniniam DI „Lucie“

    Miunchene įsikūręs startuolis „RHISE AI Technologies“, kuriantis Europai skirtą asmeninį dirbtinį intelektą „Lucie“, pritraukė 2,66 mln. eurų „angelų“ investicijų.

    Kaip rašo „EU-Startups“, investicijų raunde dalyvavo daugiau nei 40 investuotojų, tarp jų – Andy Bechtolsheimas, vadinamas pirmuoju išoriniu „Google“ investuotoju.

    Įmonė teigia, kad „Lucie“ kuriama kaip asmeninis DI, gebantis sujungti darbui ir kasdienybei svarbius duomenis – nuo kalendoriaus ir el. pašto iki išmaniųjų įrenginių renkamų sveikatos rodiklių – ir padėti vartotojui susiorientuoti, kas šiuo metu svarbiausia.

    „RHISE AI“ akcentuoja, kad projektas orientuotas į Europos rinką: žadama duomenis laikyti Europos debesijos infrastruktūroje Vokietijoje, laikytis BDAR reikalavimų nuo pat pradžių, nevykdyti reklamos ir neparduoti vartotojų duomenų.

    Kas yra „Lucie“ ir kaip ji veikia

    „Lucie“ apibūdinama kaip asmeninis DI asistentas, kuris ne tik atsako į užklausas, bet ir pats „pastebi“ kontekstą – pavyzdžiui, įtemptą dienotvarkę po trumpos nakties ar el. laiške paslėptą pažadą.

    Tam naudojama vidinė kelių agentų sistema „Heartbeat“. Ji turėtų padėti iškelti tai, kam reikia dėmesio, ir pasiūlyti kitą žingsnį, o veiksmus atlikti tik gavus vartotojo patvirtinimą.

    Bendrovė pateikia ir praktinių pavyzdžių: sistema gali atkreipti dėmesį į neįprastai didelę sąskaitą, pasiūlyti sprendimą ir, gavusi leidimą, imtis veiksmų.

    Kas investavo ir kas įkūrė startuolį

    Skelbiama, kad tarp investuotojų – ir Lichtenšteino princas Maxas von und zu Liechtensteinas, taip pat keli buvę didelių bendrovių vadovai bei technologijų sektoriaus įkūrėjai.

    „RHISE AI“ įkūrė Andy Loy, Danil Gontovnik, Samy Samandjeu ir Chris Seybold. Teigiama, kad A. Loy anksčiau bendraįkūrė pramoninio DI bendrovę „KONUX“, o D. Gontovnik dirbo „Meta“ inžinieriumi ir bendraįkūrė įsigytus startuolius.

    Pasak bendrovės, „Lucie“ idėja gimė iš asmeninės patirties: A. Loy teigia susimąstęs, kodėl galingos technologijos dažnai konkuruoja dėl dėmesio, užuot jį „grąžinusios“ žmogui.

    Privatumas, prieinamumas ir augimo skaičiai

    „RHISE AI“ teigia, kad „Lucie“ šiuo metu prieinama „iPhone“ ir „Mac“ įrenginiams anglų ir vokiečių kalbomis.

    Per kiek daugiau nei šešias savaites programėlė, bendrovės duomenimis, buvo atsisiųsta daugiau nei 15 000 kartų. Taip pat nurodoma, kad metinė mokama prenumerata kainuoja apie 91 eurą.

    Bendrovė taip pat skelbia, kad daugiau nei pusė aktyvių „Lucie“ vartotojų yra prijungę realaus laiko sveikatos duomenis iš dėvimų įrenginių.

    Įmonės teigimu, vienas didžiausių iššūkių bus sukurti DI agentą, kuris realiai taupytų vartotojo laiką, bet kartu išliktų suderinamas su europiniais reglamentais – BDAR ir ES DI aktu.

  • Su „Swappie“ įkūrėju siejama DI sveikatos technologijų „Treat“ pritraukė 3 mln. eurų

    Su „Swappie“ įkūrėju siejama DI sveikatos technologijų „Treat“ pritraukė 3 mln. eurų

    Helsinkyje įsikūręs sveikatos technologijų startuolis „Treat“, kurį vienas iš bendraįkūrėjų sieja su „Swappie“, pritraukė 3 mln. eurų ikisėkliniame (pre-seed) etape.

    Apie investiciją praneša portalas „EU-Startups“: finansavimo raundui vadovavo „byFounders“, taip pat prisidėjo „Illusian“ – investicinis įrankis, siejamas su „Supercell“ įkūrėju Ilkka Paananenu.

    „Treat“ įkurta 2026 metais. Komandą sudaro buvęs „Swappie“ vadovas Sami Marttinenas, gydytojas Antti Mauno ir „FinTech“ inžinerijos krypties vadovas Onni Wahlbergas.

    Startuolis kuria DI pagrįstą platformą, kuri per pokalbių (chat) sąsają surenka paciento simptomus ir suformuoja struktūruotą aprašą – tam, kad gydytojas galėtų greičiau priimti sprendimus ir sumažėtų kartotinių vizitų.

    Kaip veikia „Treat“ platforma

    Pasak bendrovės, pacientas pirmiausia savo žodžiais aprašo simptomus, o DI įrankis šią informaciją paverčia detaliu „briefu“ gydytojui. Tada atvejį peržiūri licencijuotas gydytojas, registruotas Suomijos priežiūros institucijoje (Lupa- ja valvontavirasto).

    „Treat“ pabrėžia, kad DI nediagnozuoja, nevertina skubumo ir nepriima automatizuotų sprendimų – jis naudojamas tik kaip įėjimo į sveikatos priežiūrą taškas, o klinikiniai sprendimai lieka gydytojui.

    Taip pat teigiama, kad pacientų duomenys laikomi Europos ekonominėje erdvėje ir nėra naudojami DI modeliams treniruoti.

    Kaina ir orientacija į darbdavius

    Paslauga vartotojams siūloma tiesiogiai – konsultacija kainuoja 72 eurus. Vis dėlto pagrindinis „Treat“ dėmesys skiriamas darbdaviams: platforma siūloma kaip darbuotojų sveikatos nauda, papildanti, o ne pakeičianti darbo mediciną ar privatų draudimą.

    Bendrovė teigia, kad darbdaviai gali mažinti nereikalingas nedarbingumo sąnaudas, tačiau negauna prieigos prie individualių sveikatos duomenų. Darbuotojams žadamas greitesnis kelias iki gydytojo, kuriam iš anksto pateikiama struktūruota informacija.

    „Gausos“ modelio atsisakymas ir plėtra

    „Treat“ išskiria ir kitokį pajamų modelį: teigiama, kad įmonė neuždirba iš laboratorinių tyrimų, siuntimų ar vizitų kiekio, o pajamas sieja su realiai išspręsta paciento problema.

    Pasak startuolio, 62 proc. atvejų išsprendžiami be papildomo vizito, o medianinis laikas iki gydytojo peržiūros paslaugos darbo valandomis siekė 2 minutes ir 14 sekundžių.

    „Treat“ taip pat skelbia jau įvykdžiusi daugiau nei 108 000 gydytojų peržiūrėtų pokalbių konsultacijų. Naujas kapitalas bus skirtas komercinei plėtrai ir produkto vystymui, didinant pasiūlą darbdaviams Suomijoje ir už jos ribų.