CP v2

Category: Finansai

  • Europos planas keičia prekybą: Transkaspijos koridorių žada sutrumpinti nuo 35 iki 15–20 dienų

    Europos planas keičia prekybą: Transkaspijos koridorių žada sutrumpinti nuo 35 iki 15–20 dienų

    Koridorius, kuriuo siekiama apeiti rizikas

    Europos Sąjungos remiamos šalys siekia, kad Transkaspijos tarptautinis transporto maršrutas taptų greitesnis ir labiau nuspėjamas. Pagrindinis tikslas – tranzito laiką, kuris šiandien dažnai siekia apie 35 dienas, sumažinti iki 15–20 dienų.

    Šis koridorius jungia Centrinę Aziją su Europa per Kazachstaną, Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Sakartvelą ir Turkiją. Tai mišrus maršrutas, kuriame turi tiksliai „susikalbėti“ geležinkeliai, keliai, uostai ir keltai, todėl net maži trukdžiai vienoje grandyje iškart išaugina viso kelio trukmę.

    Ne tik bėgiai ir uostai

    Temos aktualumą išryškino Taškente vykusi antroji nacionalinė Transkaspijos transporto koridoriaus konferencija, kurioje aptarti prioritetiniai projektai, logistika, skaitmeninimas ir spartesnės sienų procedūros. Susitikime dalyvavo Europos ir Uzbekistano pareigūnai, tarptautinės finansų institucijos bei transporto įmonės.

    TRACECA generalinis sekretorius Jasurbekas Choriyevas pabrėžė, kad maršrute vis dar esama infrastruktūros netolygumų, kuriuos būtina toliau finansuoti. Vis dėlto, jo teigimu, artimiausiais metais didžiausias dėmesys bus skiriamas vadinamajam minkštajam sujungiamumui.

    „Skaitmeninis sujungiamumas ir tarpvalstybinis procedūrų palengvinimas bei supaprastinimas bus svarbiausias prioritetas artimiausius ketverius metus“, – sakė J. Choriyevas.

    Nuspėjamumas logistikai svarbesnis už rekordus

    Europos Komisijos Tarptautinių partnerysčių generalinio direktorato atstovas Pēteris Ustubs akcentavo, kad koridorių būtina vertinti kaip vientisą sistemą. Jo teigimu, kritiškai svarbu kuo labiau pereiti prie elektroninių dokumentų ir maksimaliai suderinti muitinės procedūras visoje grandinėje.

    „Turime žiūrėti į koridorių kaip į visumą, užtikrinti, kad procedūros veiktų sklandžiai, dokumentai kuo labiau būtų elektroniniai, o muitinės tvarka – kiek įmanoma suderinta“, – sakė P. Ustubs.

    Logistikos bendrovėms vien kelionės sutrumpinimo neužtenka, nes kainodara ir kontraktai remiasi prognozuojamu terminu. Praktikoje konkurencingumą lemia tai, ar vežėjai gali patikimai žinoti, kada krovinys pasieks klientą, ir kiek realiai užtruks sienų kirtimas bei perkrovimai.

    „Transporto ir logistikos įmonėms reikia labai nuspėjamo grafiko, kad jos tiksliai žinotų, kada ir kaip judės kroviniai“, – pabrėžė P. Ustubs.

    Silpnos vietos: Juodoji jūra ir pralaidumas Vakaruose

    Koridoriaus greitį riboja ne tik biurokratija, bet ir fiziniai „kamščiai“ vakarinėje maršruto dalyje. TRACECA atstovai kaip pavyzdžius mini naujas geležinkelio jungtis Pietų Kaukaze ir Turkijoje, kurios galėtų sujungti didesnes maršruto atkarpas per palyginti trumpus trūkstamus segmentus.

    Papildoma rizika siejama su Juodosios jūros saugumu, nes pastaraisiais metais šiame regione fiksuojami išpuoliai prieš civilius prekybinius laivus ir smūgiai uostų infrastruktūrai. Dėl to koridoriui svarbios alternatyvos, kurios mažiau priklauso nuo nestabilių jūrinių atkarpų, o ten, kur jūra neišvengiama, itin svarbi keltų bei uostų pralaida.

    Uzbekistanui tai – išgyvenimo ekonomika

    Uzbekistanui šis maršrutas turi ypatingą ekonominę reikšmę, nes šalis yra dvigubai sausumos apsupta valstybė, o logistika sudaro reikšmingą prekių savikainos dalį. Valstybės tikslas – mažinti transporto kainą ir sutrumpinti kelią iki Europos rinkų, kad vietos eksportas taptų konkurencingesnis.

    Uzbekistano planuose įvardijamas dalyvavimas Kaspijos uostų infrastruktūros projektuose, keltų ar baržų pajėgumų didinimas, taip pat investicijos Azerbaidžane ir interesai Sakartvelo bei Juodosios jūros uostuose. Tokie sprendimai reikalingi tam, kad grandinė būtų ne tik greita, bet ir turėtų pakankamai pajėgumų augančiam srautui.

    Šalies viduje iššūkiu išlieka tai, kad dalimi geležinkelių tinklo naudojasi ir keleiviniai, ir krovininiai traukiniai. Planuojama atskira greitojo keleivinio susisiekimo linija tarp Taškento ir Samarkando galėtų sumažinti apkrovą ir atlaisvinti daugiau pralaidumo kroviniams.

    Strateginį koridoriaus augimą iš rytų pusės galėtų paskatinti Kinijos, Kirgizijos ir Uzbekistano geležinkelio projektas. Uzbekistano geležinkelių vertinimu, ilgainiui šia kryptimi būtų galima pervežti iki 15 mln. tonų krovinių per metus, kurių dalis natūraliai keliautų į Vakarus Transkaspijos koridoriumi.

    Ekspertai pabrėžia, kad artimiausiais metais didžiausia konkurencija vyks ne dėl vieno uosto ar vienos linijos statybos, o dėl taisyklių suvienodinimo, duomenų mainų ir procedūrų automatizavimo. Jei šios dalys veiks, infrastruktūros investicijos duos greitesnį efektą, o koridorius taps patikima alternatyva prekybai tarp Europos ir Azijos.

  • Portugaliją paralyžiavo streikai: uždaromos mokyklos, stringa paslaugos, atšaukiami skrydžiai

    Portugaliją paralyžiavo streikai: uždaromos mokyklos, stringa paslaugos, atšaukiami skrydžiai

    Portugalijoje šią savaitę kilo platus streikų vajus, palietęs tiek viešąjį sektorių, tiek aviaciją. Dėl darbuotojų protestų dalyje šalies užsidarė mokyklos, sulėtėjo įvairių įstaigų darbas, o oro uostuose fiksuojami skrydžių atšaukimai ir vėlavimai.

    Didžiausias poveikis juntamas švietimo sistemoje, kur kai kurios mokyklos negalėjo priimti mokinių dėl darbuotojų trūkumo. Profsąjungos skelbia, kad streikai apima šimtus tūkstančių viešojo administravimo darbuotojų, įskaitant techninius ir administracinius specialistus.

    „Turime uždarytų mokyklų nuo šalies šiaurės iki pietų, taip pat Azorų ir Madeiros salose“, – sakė profsąjungų atstovas Sebastião Santana.

    Streikai gali sutrikdyti ir kitų viešųjų paslaugų teikimą, įskaitant socialinio draudimo padalinių darbą, registrų ir notarų paslaugas, kai kurias teisingumo sistemos grandis bei atliekų surinkimą. Taip pat pranešama, kad dalyje vietovių poveikis gali būti jaučiamas ir sveikatos sektoriuje, ypač ten, kur trūksta aptarnaujančio personalo.

    Reikalauja aiškesnių karjeros taisyklių

    Profsąjungos teigia siekiančios skubių pokyčių darbuotojų karjeros struktūrose ir didesnio aiškumo dėl pareigybių bei atlygio augimo. Pasak jų, dabartinė sistema daliai darbuotojų neužtikrina prognozuojamos karjeros eigos, o tai didina įtampą viešajame sektoriuje.

    Lisabonoje surengta demonstracija, kurios dalyviai žygiavo miesto centre ir rinkosi prie Finansų ministerijos. Tokios akcijos, anot organizatorių, yra spaudimo priemonė, siekiant greitesnių sprendimų derybose su valdžios institucijomis.

    „easyJet“ streikas didina chaosą

    Situaciją apsunkina ir „easyJet“ salono įgulos streikas, suplanuotas kelioms dienoms. Nacionalinė civilinės aviacijos skrydžių personalo profesinė sąjunga SNPVAC skelbia, kad streike dalyvauja didelė dalis darbuotojų, o poveikis jaučiamas Lisabonos, Porto ir Faro oro uostuose.

    Profsąjunga pranešė, kad artimiausiomis dienomis atšaukta 443 skrydžiai, o per visą protesto laikotarpį, jos vertinimu, gali būti neįvykdyta iki 80 proc. skrydžių. Tuo metu „easyJet“ nurodo planuojanti vykdyti apie 55 proc. tvarkaraščio, remdamasi privalomųjų minimalių paslaugų užtikrinimu ir skrydžiais iš kitų Europos bazių.

    „Bendrovė vykdys privalomą minimumą, o kiti neatšaukti skrydžiai, mūsų vertinimu, gali būti vykdomi pažeidžiant taisykles“, – sakė SNPVAC vadovas Ricardo Penarroias.

    Darbuotojai reikalauja stabilesnių darbo grafikų, aiškesnės atlygio progresijos pagal stažą ir sąlygų, dėl kurių derėtasi įmonės susitarime. Profsąjunga taip pat yra numačiusi dar vieną streiko etapą gruodžio 19–23 dienomis, todėl keliautojai raginami iš anksto tikrinti skrydžių statusą ir pasiruošti galimiems pokyčiams.

    Portugalijoje tokie kelių sektorių streikai paprastai turi greitą grandininį efektą, nes viešosios paslaugos, švietimas ir transportas yra glaudžiai susiję. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad rudenį, atsinaujinus deryboms dėl darbo užmokesčio ir darbo sąlygų, Europoje dažnėja plataus masto socialiniai ginčai, o didžiausias spaudimas tenka viešajam sektoriui ir aviacijai.

  • Duomenų centrų bumas Europoje: kur samdymas šovė labiausiai ir kodėl algos gerokai didesnės?

    Duomenų centrų bumas Europoje: kur samdymas šovė labiausiai ir kodėl algos gerokai didesnės?

    Duomenų centrų paklausa Europoje sparčiai auga, o kartu ryškėja ir nauja tendencija darbo rinkoje: šio sektoriaus įmonės skelbia vis daugiau darbo pasiūlymų ir dažnai siūlo didesnį atlyginimą nei analogiškose pozicijose kitose srityse. Augimą labiausiai kaitina dirbtinis intelektas ir debesijos paslaugos, kurioms reikia vis daugiau skaičiavimo galios, elektros ir specializuotos infrastruktūros.

    Remiantis pasaulinės įdarbinimo platformos Indeed duomenimis, 2026 metų rugpjūtį duomenų centrų darbo skelbimų lygis 10 Europos ekonomikų jau buvo aukščiau nei iki pandemijos. Tuo pat metu kiti technologijų sektoriaus skelbimai daugelyje šalių dar nebuvo grįžę į ankstesnį lygį, todėl atotrūkis tarp duomenų centrų ir likusios technologijų rinkos tapo ypač pastebimas.

    Kur augimas didžiausias?

    Didžiausias šuolis fiksuotas Ispanijoje, Italijoje ir Airijoje. Indeed indeksuojant skelbimų skaičių pagal 2019 metų gruodžio–2020 metų vasario vidurkį, šių šalių rodikliai 2026 metų rugpjūtį viršijo 200 punktų, tai reiškia, kad paklausa darbui duomenų centruose daugiau nei padvigubėjo.

    Ispanijoje indeksas siekė 260, Italijoje 237, Airijoje 210. Reikšmingesnis augimas matomas ir Nyderlanduose, Lenkijoje bei Šveicarijoje, nors ten pokytis buvo mažesnis, bet stabilus ir gerokai viršijo bendrą darbo skelbimų dinamiką.

    Indeed ekonomistai Aubrey Woessner ir tyrimų vadovas Pawel Adrjan pabrėžė, kad Ispanija ir Italija augo nuo žemesnės bazės, todėl dvigubėjimas čia labiau tikėtinas. Jų vertinimu, šiose šalyse matyti nauji DI orientuoti projektai ir infrastruktūros plėtra ne vien tradiciniuose didmiesčių mazguose, bet ir naujose lokacijose.

    „Ispanijoje ir Italijoje daugėja naujų DI projektų, o plėtra vis dažniau vyksta ne tradiciniuose centruose, o naujose vietovėse“, – sakė Aubrey Woessner ir Pawel Adrjan.

    Kodėl duomenų centruose moka daugiau?

    Vienas ryškiausių tyrimo aspektų yra atlygio priedas. Indeed skelbimuose matyti, kad duomenų centrų sektoriuje siūlomi atlyginimai daugeliu atvejų didesni nei toms pačioms profesijoms kituose sektoriuose toje pačioje šalyje, o tokia persvara fiksuota beveik visose lygintose šalių ir pareigybių kombinacijose.

    Italijoje duomenų centrų darbdaviai išsiskyrė didžiausiais skirtumais: vadovavimo pozicijose siūlomas atlygis buvo apie 65 proc. didesnis, o montavimo ir priežiūros darbuose apie 50 proc. didesnis nei už analogišką darbą kituose sektoriuose. Jungtinėje Karalystėje vadovų pozicijų atlygis buvo maždaug 49 proc. didesnis, o Vokietijoje montavimo ir priežiūros darbuose apie 36 proc. didesnis.

    Ekspertų aiškinimu, didesnį atlygį lemia konkurencija dėl tų pačių specialistų, kurių reikia ir kitoms sritims, įgyvendinančioms skaitmeninę ir žaliąją transformaciją. Be to, duomenų centrai dažniau reikalauja platesnio techninių ir skaitmeninių kompetencijų spektro, o dalyje pozicijų ryškesnis ir anglų kalbos poreikis, ypač tarptautinių projektų aplinkoje.

    „Duomenų centrų skelbimuose dažniau prašoma daugiau įgūdžių, o didesnis atlygis padeda greičiau pritraukti žmones ir neatsilikti nuo projektų grafikų“, – sakė Aubrey Woessner ir Pawel Adrjan.

    Kokios pozicijos dominuoja?

    Darbo skelbimų struktūra rodo dvi lygiagrečias kryptis: tęsiamą esamų duomenų saugyklų ir debesijos objektų aptarnavimą bei augantį naujų, DI skaičiavimams skirtų pajėgumų statybų ciklą. Dėl to duomenų centrų sektoriuje vienu metu reikalingi tiek informacinių technologijų, tiek inžineriniai, tiek projektų valdymo gebėjimai.

    Didžiausią dalį skelbimų sudaro IT infrastruktūros, operacijų ir palaikymo pozicijos, programinės įrangos kūrimas, vadovavimas, montavimas ir priežiūra bei projektų valdymas. Nors absoliutus skelbimų skaičius auga, daugelyje šalių duomenų centrų rolės vis dar sudaro apie 1 proc. ar mažiau visų darbo skelbimų, tačiau Airija išsiskiria: ten beveik 5 proc. skelbimų jau tiesiogiai mini duomenų centrus.

    Analitikai prognozuoja, kad augimo fazė gali tęstis, nes Europos Sąjunga yra įvardijusi tikslą per artimiausius penkerius–septynerius metus reikšmingai didinti duomenų centrų pajėgumus. Tačiau kartu didėja rizika, kad kvalifikuotų specialistų stoka taps rimtu stabdžiu, nes techninių kompetencijų trūkumas daugelyje Europos darbo rinkų buvo fiksuojamas dar iki dabartinio duomenų centrų plėtros tempo.

  • Obligacijų audra Europoje: Prancūzijos skolinimasis rekordinis, JK 30 metų palūkanos perkopė 6 proc.

    Obligacijų audra Europoje: Prancūzijos skolinimasis rekordinis, JK 30 metų palūkanos perkopė 6 proc.

    Rinkos stabilizavosi po šoko

    Pasaulinės valstybės obligacijų rinkos spalio 2 dieną ryte kiek nurimo po išpardavimo, kuris dieną prieš tai Europoje ir JAV iškėlė skolinimosi kainą į aukščiausius lygius per kelis dešimtmečius. Pajamingumai, kurie kyla obligacijų kainoms krintant, pradėjo trauktis, tačiau įtampa rinkoje išliko.

    Nuotaikas švelnino ir naftos kainos korekcija. „Brent“ rūšies nafta smuko maždaug 2 proc. iki maždaug 91 euro už barelį, o tai sumažino baimes, kad energijos brangimas ilgam įtvirtins aukštą infliaciją ir privers centrinius bankus dar agresyviau kelti palūkanas.

    JK pajamingumai palietė istoriją

    Jungtinėje Karalystėje 30 metų trukmės vyriausybės obligacijų pajamingumas buvo nusileidęs iki maždaug 5,92 proc. po to, kai ketvirtadienį pirmą kartą nuo 1998 metų buvo trumpam peržengęs 6 proc. ribą. Tuo pat metu 10 metų pajamingumas krito iki maždaug 5,37 proc., o dvejų metų – iki maždaug 4,77 proc.

    Išpardavimo banga smogė ir bankų akcijoms: didieji šalies bankai biržose atpigo apie 4–5 proc. Papildomo nerimo įnešė pranešimai apie planuojamas konsultacijas su bankų vadovais prieš spalio 28 dieną numatomą biudžetą, rinkai svarstant, ar nebus griežtinami mokesčiai finansų sektoriui.

    Prancūzija atsidūrė dėmesio centre

    Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas ketvirtadienį šoktelėjo iki 4,96 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2002 metų liepos, o penktadienį kiek nuslūgo iki maždaug 4,92 proc. Investuotojai taip pat reikalavo vis didesnės premijos už prancūzišką riziką, palyginti su Vokietijos skola.

    Šią savaitę skirtumas tarp Prancūzijos ir Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumų buvo perkopęs 140 bazinių punktų ir tapo didžiausias nuo 2012 metų. Rinkos dalyviai tokius šuolius sieja su baimėmis dėl biudžeto drausmės ir politinio neapibrėžtumo, galinčio apsunkinti sprendimų priėmimą.

    „Čia ir ten girdžiu nelaimių pranašus, žadančius dar blogesnius laikus. Noriu pakartoti, kad Prancūzijos parašas yra tvirtas“, – sakė Prancūzijos finansų ministras Rolandas Lescure.

    Išpardavimą sustiprino Paryžiaus planai iki 2027 metų rasti apie 43 mlrd. eurų sutaupymų, siekiant mažinti biudžeto deficitą. Skola siekia apie 119 proc. bendrojo vidaus produkto, o kitais metais planuojama skolintis rekordinę sumą – apie 340 mlrd. eurų, todėl rinkos jautriai reaguoja į bet kokius ženklus, galinčius didinti rizikos priedus.

    JAV obligacijos atsitraukė nuo 24 metų aukštumų

    JAV 10 metų iždo obligacijų pajamingumas ketvirtadienį buvo pakilęs iki maždaug 5,34 proc., tai – aukščiausias lygis nuo 2002 metų, o penktadienį nusileido iki maždaug 5,26 proc. Investuotojai vertina, kad didesnės energijos kainos gali palaikyti infliaciją, o kartu – ilgiau išlaikyti aukštas bazines palūkanas.

    Prie finansavimo sąlygų griežtėjimo prisideda ir kapitalo konkurencija: dideli investicijų srautai keliauja į duomenų centrus bei DI infrastruktūrą. Rinkoms stebint centrinių bankų signalus, didesni pajamingumai savaime griežtina finansines sąlygas ir didina ekonomikos lėtėjimo riziką.

    Tarptautinių finansų instituto vertinimu, išsivysčiusios ekonomikos per pastaruosius metus už tarptautinėse rinkose prekiaujamas valstybės obligacijas sumokėjo daugiau kaip 2,9 trln. eurų palūkanų. Augančios skolos aptarnavimo išlaidos tampa vienu svarbiausių veiksnių, kodėl rinkos taip aštriai reaguoja į infliacijos ir fiskalinės drausmės naujienas.

  • Euro zonos infliacija šoktelėjo iki 3,8 proc.: Lietuva atsidūrė brangimo lyderėse

    Euro zonos infliacija šoktelėjo iki 3,8 proc.: Lietuva atsidūrė brangimo lyderėse

    Rugsėjį kainos augo sparčiausiai

    Euro zonoje rugsėjį metinė infliacija pakilo iki 3,8 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį per trejus metus. Tai buvo daugiau, nei tikėjosi ekonomistai, o mėnesinis kainų pokytis, palyginti su rugpjūčiu, siekė 0,6 proc.

    Tokie duomenys didina įtampą dėl to, ar kainų šuolis yra laikinas, ar gali virsti platesnio masto brangimu. Europos Centrinis Bankas savo tikslu laiko 2 proc. infliaciją, todėl dabartinis rodiklis nuo jo smarkiai nutolęs.

    Energija tapo pagrindiniu varikliu

    Didžiausią įtaką bendrai infliacijai turėjo energija: jos kainos per metus paaugo 18,8 proc., o vien per rugsėjį padidėjo 3,9 proc. Energija euro zonos vartojimo krepšelyje sudaro apie 9 proc., todėl šis šuolis reikšmingai pakėlė bendrą rodiklį.

    Branduolinė infliacija, neįtraukianti energijos, maisto, alkoholio ir tabako, kilo gerokai nuosaikiau ir siekė 2,5 proc. Tai rodo, kad kol kas didžioji dalis spaudimo kyla iš energijos, tačiau rizika persiduoti kitoms prekių ir paslaugų grupėms išlieka.

    Paslaugų infliacija pakilo iki 3,2 proc., o tai svarbu, nes paslaugos sudaro didžiausią euro zonos krepšelio dalį, apie 47 proc. Į šią kategoriją patenka nuoma, restoranai, kelionės, draudimas ir kitos kasdienės išlaidos, kurios dažnai jautriai reaguoja į darbo užmokesčio pokyčius.

    Kur infliacija didžiausia?

    Tarp euro zonos valstybių rugsėjį didžiausia metinė infliacija fiksuota Lietuvoje ir siekė 6,1 proc., o mėnesiu anksčiau buvo 5,6 proc. Aukšti rodikliai taip pat registruoti Bulgarijoje, Kipre, Liuksemburge, Graikijoje ir Ispanijoje.

    Iš viso šešiose euro zonos šalyse metinė infliacija siekė 5 proc. ar daugiau, o dešimtyje valstybių ji buvo lygi arba didesnė už euro zonos vidurkį. Mažiausia infliacija fiksuota Maltoje, Suomijoje ir Latvijoje, o Latvija išsiskyrė tuo, kad joje metinis rodiklis rugsėjį net sumažėjo.

    Tarp didžiųjų ekonomikų sparčiausias pagreitėjimas matytas Italijoje, kur metinė infliacija pakilo iki 4,1 proc., o kainos per vieną mėnesį šoktelėjo 2,0 proc. Prancūzijoje infliacija pasiekė 3,4 proc., Vokietijoje 3,3 proc., o Ispanija išliko aukščiausiai tarp ketverto ir pakilo iki 5,0 proc.

    Ką tai reiškia ECB sprendimams?

    Europos Centrinis Bankas rugsėjo 10 dieną padidino pagrindines palūkanų normas 0,25 proc. punkto, o indėlių palūkanų norma pasiekė 2,50 proc. Didesnės palūkanos brangina skolinimąsi gyventojams ir verslui, todėl paprastai vėsina paklausą ir ilgainiui mažina kainų spaudimą.

    ECB prognozėse numatoma, kad vidutinė metinė infliacija euro zonoje 2026 metais sieks 3,0 proc., 2027 metais 2,5 proc., o 2028 metais 2,1 proc. Vis dėlto naujausi duomenys rodo, kad grįžimas prie tikslo gali užtrukti, ypač jei energijos brangimas išsilaikys ilgiau.

    Rinkų dalyviai vis atidžiau stebi naftos ir dujų kainų dinamiką, taip pat tai, ar energijos šokas persiduos į platesnį vartojimo prekių ir paslaugų spektrą. Kitas ECB posėdis numatytas spalio pabaigoje Frankfurte, o diskusijų centre bus klausimas, ar prireiks dar vieno palūkanų didinimo.

  • ES svarsto atverti dyzelino rezervus: analitikai įspėja, kiek laiko truks pigimas degalinėse

    ES svarsto atverti dyzelino rezervus: analitikai įspėja, kiek laiko truks pigimas degalinėse

    Europos Sąjungoje fiksuojant istoriškai aukštas dyzelino kainas vis garsiau svarstoma imtis skubios priemonės – į rinką išleisti dalį strateginių degalų atsargų. Europos Komisija teigia esanti pasirengusi veikti kartu su Tarptautine energetikos agentūra, jei tiekimo situacija toliau blogės.

    Komisijos atstovė spaudai Anna-Kaisa Itkonen pabrėžė, kad bendras veiksmas su Tarptautine energetikos agentūra galėtų padėti sumažinti kainų spaudimą. Agentūra savo ruožtu patvirtino, kad prireikus svarstytų papildomą avarinį atsargų išleidimą.

    Kas svarstoma ir kokio masto?

    Kol kas nėra oficialiai patvirtinta, kiek tiksliai atsargų būtų išleista, tačiau diplomatinėse diskusijose minėtas scenarijus, kad į rinką galėtų būti nukreipta apie 50 mln. barelių dyzelino ir papildomai panašus kiekis žalios naftos. Toks žingsnis, rinkos analitikų vertinimu, būtų reikšmingas, nes prilygtų kelių savaičių ar net mėnesio importo apimtims.

    Rinkos duomenis analizuojančios bendrovės „Kpler“ atstovas George’as Shaw nurodė, kad tokio dydžio išleidimas būtų didelis ir galėtų greitai pakeisti nuotaikas didmeninėje rinkoje. Vis dėlto galutinis poveikis priklausytų nuo to, kaip greitai degalai realiai pasiektų rinką ir ar būtų pasirenkamas vienkartinis, ar etapinis išleidimas.

    Kada vairuotojai pajustų pokytį?

    Rafinavimo ir naftos rinkų konsultacijų bendrovės „Wood Mackenzie“ atstovas Alanas Gelderis teigia, kad didelis dyzelino atsargų išleidimas galėtų sumažinti didmenines kainas maždaug 18–27 eurais už barelį. Jo skaičiavimu, tai degalinėse galėtų reikšti apie 0,10–0,15 euro už litrą pigimą, o pirmieji pokyčiai pasimatytų per kelias dienas.

    „Reikšmingi kainų pokyčiai dažniausiai nuo didmeninės rinkos iki degalinių ateina per vieną ar dvi savaites“, – sakė George’as Shaw.

    Analitikai pabrėžia, kad tai būtų greita, bet laikina pagalba. Išleidus rezervus, sumažėtų saugumo pagalvė, o atsargų atstatymas gali užtrukti, ypač jei tiekimo problemos išliks.

    Kodėl dyzelinas Europoje brangus?

    Ekspertų vertinimu, Europos dyzelino krizę didina keli sutapę veiksniai. Vienas svarbiausių – ribota rafinavimo pasiūla, kai perdirbimo pajėgumai dirba arti maksimumo, todėl nėra daug erdvės greitai padidinti produkciją.

    Be to, tiekimą komplikuoja geopolitiniai rizikos veiksniai ir sutrikimai perdirbimo grandinėje. Papildomą įtampą kelia ir diskusijos Jungtinėse Valstijose dėl galimų dyzelino eksporto ribojimų, nes bet kokie tokie sprendimai galėtų dar labiau sumažinti prieinamą pasiūlą tarptautinėje rinkoje.

    Strateginių atsargų prasme, didžiosios Europos šalys paprastai turi maždaug 70–100 dienų padengimą, o minimalūs reikalavimai siejami su vidaus vartojimu ir importu. Todėl atsargų išleidimas gali būti efektyvus kainų stabilizavimo instrumentas, tačiau kartu tai reiškia ir didesnį pažeidžiamumą, jei krizė užsitęstų.

    Ilgalaikiam dyzelino kainų kritimui, analitikų teigimu, reikėtų mažesnės įtampos globalioje pasiūloje, daugiau perdirbimo pajėgumų arba silpnesnės paklausos. Jei aukštos energijos kainos ir finansinių rinkų sąlygos paskatintų ekonomikos lėtėjimą, degalų paklausa galėtų mažėti, o tai prisidėtų prie tvaresnio kainų atoslūgio.

  • Prancūzija žada 1 proc. augimą 2027 metais, bet ekspertai perspėja: tai gali būti per drąsu

    Prancūzija žada 1 proc. augimą 2027 metais, bet ekspertai perspėja: tai gali būti per drąsu

    Augimo prognozė jau kelia įtampą

    Prancūzijos Vyriausybės 2027 metų biudžeto projekte numatytas 1 proc. ekonomikos augimas dar prieš prasidedant parlamentinėms deryboms sulaukė kritikos. Šalies fiskalinę drausmę vertinanti Aukštoji viešųjų finansų taryba teigia, kad toks scenarijus yra optimistinis.

    Taryba atkreipia dėmesį, jog biudžeto planai remiasi prielaidomis, kurios gali keistis dėl vidaus politinės situacijos ir išorės rizikų. Vienas svarbiausių neapibrėžtumų, anot institucijos, yra pats 2027 metų biudžeto priėmimas politiškai fragmentuotame parlamente.

    Deficitas ir 54 mlrd. eurų planas

    Pagal pristatytą kryptį Prancūzija siekia sumažinti valdžios sektoriaus deficitą iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto 2027 metais, kai šiemet tikimasi apie 5,4 proc. Tai reikštų, kad deficitas išliktų aukštas penktus metus iš eilės, o planuojamas koregavimas būtų ribotas.

    Vyriausybė skaičiuoja, kad tikslui pasiekti reikės apie 54 mlrd. eurų dydžio fiskalinio „pastangų paketo“. Jį sudarytų naujos priemonės už maždaug 43 mlrd. eurų, iš kurių 25 mlrd. eurų būtų išlaidų mažinimas, o 18 mlrd. eurų – papildomos pajamos, dar prisidėtų anksčiau priimti sprendimai.

    Kainuos skola, gynyba ir įmokos ES

    Ekonomistai įspėja, kad didelę spaudimo dalį sudaro išaugusios skolos aptarnavimo sąnaudos, didesnės gynybos išlaidos ir Prancūzijos įmokos į Europos Sąjungos biudžetą. Tai reiškia, kad net ir mažėjant kai kurioms programoms, bendras balansas gali blogėti vien dėl brangesnio skolinimosi.

    Rinkose palūkanų normos gali tapti lemiamu faktoriumi: jei ilgalaikio skolinimosi kaina pakiltų dar labiau, biudžeto planas greitai prarastų tvarumą. Ekonomistai pabrėžia, kad net nedidelis palūkanų pokytis gali reikšmingai padidinti skolos aptarnavimo išlaidas per vienus metus.

    Socialinės išlaidos ir mokesčiai: jautriausia dalis

    Didelė dalis priemonių būtų nukreipta į socialinę sistemą. Tarp svarstomų krypčių minima dalinė pensijų indeksavimo stabdymo idėja, taip pat korekcijos šeimų išmokų srityje, siekiant sutaupyti kelis milijardus eurų.

    Pajamų pusėje numatomi sprendimai apimtų socialinių įmokų lengvatų pertvarką, kai kurių vietos mokesčių pokyčius ir pensininkams taikomų mokestinių lengvatų peržiūrą. Būtent ši dalis paprastai sulaukia daugiausia politinių ginčų, nes tiesiogiai paliečia dideles rinkėjų grupes.

    „Silpnesnis augimas, palūkanų normų jautrumas ir ne iki galo pagrįstos priemonės didina biudžeto nuokrypio riziką 2027 metais“, – sakė ekonomistas Hadrienas Camatte.

    Rizikos: geopolitika, kainos ir politinis nestabilumas

    Ekonomistai pabrėžia, kad 2027 metų augimo prognozė priklausys ne tik nuo vidaus vartojimo ar investicijų, bet ir nuo geopolitinių veiksnių, energijos kainų bei infliacijos dinamikos. Jei brangtų degalai ar atsinaujintų tiekimo grandinių sutrikimai, tai smogtų tiek namų ūkių perkamajai galiai, tiek verslo sąnaudoms.

    Papildomas neapibrėžtumas susijęs su 2027 metų prezidento rinkimų ciklu. Rinkimų metais Prancūzijoje dažnai suintensyvėja socialinė įtampa, o streikai ir protestai gali daryti įtaką tiek politiniams sprendimams, tiek ekonominiam aktyvumui.

    „Aukštoji taryba teisi: 1 proc. augimas yra optimistinis, nors biudžeto scenarijuose tai dažna taisyklė“, – sakė ekonomikos profesorius François Facchini.

    Parlamentinis barjeras ir procedūriniai keliai

    Net ir turint planą, Vyriausybei dar teks užsitikrinti jo priėmimą Nacionalinėje Asamblėjoje. Kadangi politinės jėgos artėjant rinkimams dar labiau fragmentuojasi, didėja rizika, kad biudžeto svarstymas užstrigs.

    Analitikai aptaria kelis procedūrinius kelius, kuriais vykdomoji valdžia galėtų stumti biudžetą į priekį, tačiau kiekvienas jų turi politinę kainą ir didina nepasitikėjimo balsavimo tikimybę. Dėl to biudžeto diskusija gali tapti vienu svarbiausių Prancūzijos politinių ir ekonominių išbandymų artėjant 2027 metų rinkimams.

  • Mažai kam žinoma „Soitec“ tyliai maitina lustų bumą: jos technologijos jau jūsų telefone

    Mažai kam žinoma „Soitec“ tyliai maitina lustų bumą: jos technologijos jau jūsų telefone

    Alpių „Silicio slėnis“

    Netoli Grenoblio, Grėsivodano slėnyje, kasmet pagaminami milijonai itin sudėtingų silicio plokštelių, kurios tampa šiuolaikinių mikroschemų pagrindu. Regionas dėl laboratorijų, universitetų ir pramonės koncentracijos neretai vadinamas Alpių Silicio slėniu.

    Šių plokštelių gamyboje išsiskiria Prancūzijos bendrovė „Soitec“, plačiajai visuomenei menkai žinoma, tačiau laikoma viena svarbiausių pažangių puslaidininkių substratų tiekėjų. Tokie substratai naudojami nuo išmaniųjų telefonų iki automobilių elektronikos ir didžiųjų duomenų centrų.

    Kas yra „Soitec“ ir ką ji daro

    „Soitec“ atsirado prieš 33 metus, išaugusi iš technologijos, sukurtos Prancūzijos tyrimų ekosistemoje, siejamoje su CEA-Leti. Nuo keliolikos žmonių komandos bendrovė išaugo iki daugiau nei 2 000 darbuotojų ir yra sukaupusi per 4 700 galiojančių patentų visame pasaulyje.

    Bendrovė gamina pažangius substratus, tai yra itin aukštos kokybės silicio plokšteles, ant kurių vėliau formuojami pažangūs lustai. Ši bazinė medžiaga padeda pasiekti didesnį našumą ir mažesnes energijos sąnaudas, o tai tampa kritiška moderniai elektronikai ir ryšių įrangai.

    „Mūsų šaknys yra Prancūzijoje, tačiau mastas yra pasaulinis. Mūsų darbas yra bėgti greičiau už konkurentus“, – sakė „Soitec“ technologijų vadovas Christophe Maleville.

    Gamyba ir investicijos į pranašumą

    „Soitec“ švariose patalpose procesai vyksta itin griežtai kontroliuojamomis sąlygomis, o plokštelės pereina nuo 30 iki 50 etapų. Vienas esminių principų, itin plonų medžiagos sluoksnių perkėlimas tarp substratų atominiu masteliu, reikalauja preciziškos inžinerijos.

    Kiekvienais metais iš gamyklų iškeliauja keli milijonai pažangių substratų. Apie 60 proc. pajamų bendrovė generuoja Azijoje, apie 30 proc. Europoje ir apie 10 proc. Jungtinėse Valstijose, tai atspindi, kur šiandien telkiasi didžiausios puslaidininkių gamybos ir paklausos grandys.

    Technologinį pranašumą „Soitec“ sieja su nuolatinėmis investicijomis, bendrovė moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skiria apie 20 proc. pajamų. Šis tempas svarbus dėl augančios konkurencijos ir dėl spartėjančių ciklų, kai naujos kartos lustų sprendimai rinkoje keičia vieni kitus vis greičiau.

    DI bumas didina spaudimą

    Pastaraisiais metais papildomą impulsą rinkai suteikia DI plėtra, kuri kelia didžiulę paklausą vis galingesniems duomenų centrams. Kartu didėja visuomenės ir reguliuotojų dėmesys energijos vartojimui, aušinimo poreikiams ir platesniam infrastruktūros pėdsakui.

    „Soitec“ teigia matanti galimybę fotonikos sprendimuose, kurie padeda perduoti informaciją greičiau ir su mažesnėmis energijos sąnaudomis. Praktikoje tai reiškia potencialą efektyvinti duomenų centrų jungtis ir sumažinti energijos nuostolius, kai dideli duomenų srautai keliauja tarp serverių.

    „Kaip šis DI naudojamas, yra diskusija, kurią verta turėti. Kaip jį reguliuojame ir kaip panaudojame geriausiai, yra svarbu visuomenei. O DI sunaudoja daug energijos ir resursų, todėl svarbu siūlyti produktus, kurie padėtų tai spręsti“, – sakė „Soitec“ operacijų vadovas Cyril Menon.

    Europa kovoja dėl vietos grandinėje

    Puslaidininkių pramonė šiandien laikoma strategine, o Europos ambicija stiprinti gamybą ir mokslą siejama ne tik su ekonomika, bet ir su tiekimo saugumu. Tokios įmonės kaip „Soitec“ šioje grandinėje užima nišą, kuri yra mažiau matoma nei galutinių lustų gamyba, tačiau lemia našumą ir energijos efektyvumą.

    Pasak bendrovės vadovų, pažangios substratų technologijos yra vienas iš svertų, leidžiančių Europai išlikti konkurencinei globalioje puslaidininkių ekosistemoje. Kitaip tariant, tai kova ne tik dėl gamyklų, bet ir dėl kritinių technologijų, kurios nulemia, kas turės įtaką ateities skaitmeninei infrastruktūrai.

    „Būtent turėdami tokias pažangias technologijas galime daryti įtaką Europos ateičiai ir turėti vietą prie stalo“, – sakė Cyril Menon.

  • Eurostato signalas ūkininkams: produkcijos kainos krenta, o kuras ir trąšos brangsta

    Eurostato signalas ūkininkams: produkcijos kainos krenta, o kuras ir trąšos brangsta

    Žirklių efektas žemės ūkyje

    Eurostato duomenys rodo, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį Europos Sąjungos ūkininkai vidutiniškai gavo mažesnes kainas už savo produkciją, nors jų patiriamos sąnaudos augo. Toks kainų ir kaštų išsiskyrimas rinkoje dažnai vadinamas žirklių efektu, kai pajamos spaudžiamos žemyn, o išlaidos kyla.

    Palyginti su tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu, žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos sumažėjo 5,8 proc. Tai buvo jau trečias iš eilės ketvirtis, kai fiksuojamas metinis kainų kritimas, didinantis spaudimą ūkių pelningumui.

    Kas brango labiausiai?

    Tuo pat metu vidutinės žemės ūkyje naudojamų prekių ir paslaugų kainos, į kurias įeina energija, trąšos ir pašarai, pakilo 4,7 proc. Praktikoje tai reiškia, kad net ir išlaikant panašius gamybos apimtis, bendros savikainos dalis didėjo.

    Ryškiausiai brango energija ir tepalai, kurių kainos šoktelėjo 22 proc. Trąšos ir dirvožemio gerinimo priemonės pabrango 13,4 proc., o tai ypač jautru ūkiams, kurių rezultatai tiesiogiai priklauso nuo tręšimo intensyvumo ir sezoniškumo.

    Smūgis pienui ir grūdams

    Didžiausias kainų kritimas užfiksuotas pieno sektoriuje: vidutinė kaina, kurią gavo ūkininkai, buvo 16,6 proc. mažesnė nei prieš metus. Grūdų kainos, Eurostato vertinimu, sumenko 5,6 proc., taip pat mažindamos augalininkystės ūkių pajamas.

    Valstybių pjūvyje produkcijos kainos krito 20 ES šalių. Didžiausias metinis nuosmukis fiksuotas Danijoje, kur jis siekė 17,2 proc., o Airijoje 16,2 proc., o tai rodo, kad spaudimas nėra lokalus ir apima skirtingas ūkininkavimo struktūras.

    Sąnaudų kainos augo visose ES valstybėse narėse. Didžiausi šuoliai, lyginant 2026 metų antrąjį ketvirtį su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, užfiksuoti Lietuvoje, kur augimas siekė 16,4 proc., ir Rumunijoje, kur jis sudarė 11,7 proc.

    Kokie sprendimai svarstomi?

    ES žemės ūkio ministrai, susitikę rugsėjo 28 dieną, akcentavo aukštas gamybos sąnaudas, ypač trąšų ir energijos, bei mažesnes produkcijos kainas, kurios mažina ūkių maržas. Tokia kombinacija dažniausiai greitina sprendimus mažinti investicijas, atidėti technikos atnaujinimą ar riboti gamybą.

    Europos Komisija liepos 17 dieną paskelbė 540 mln. eurų paramos paketą, skirtą kompensuoti labiausiai nukentėjusiems ūkininkams ekonominius nuostolius, siejamus su išaugusiomis trąšų ir energijos sąnaudomis. Prancūzijai numatyta apie 107,1 mln. eurų, Ispanijai 50,2 mln. eurų, o tikslines išmokų schemas nustato nacionalinės institucijos.

    Ilgesnėje perspektyvoje ES ministrai aptarė Europos Komisijos trąšų veiksmų planą, paskelbtą gegužę, kuriuo siekiama gerinti trąšų prieinamumą ir įperkamumą bei stiprinti vidaus tiekimo atsparumą. Šios priemonės aktualios ir Baltijos regionui, nes trąšų kainų svyravimai tiesiogiai persiduoda savikainai ir konkurencingumui bendroje rinkoje.

  • Paryžius ir Berlynas stoja į kovą su Briuseliu: nori perrašyti Europos kosmoso skydą

    Paryžius ir Berlynas stoja į kovą su Briuseliu: nori perrašyti Europos kosmoso skydą

    Septynių šalių signalas Briuseliui

    Vokietija ir Prancūzija kartu su Austrija, Belgija, Ispanija, Nyderlandais ir Švedija ragina iš esmės peržiūrėti vadinamąjį Europos kosmoso skydą. Šalys siūlo kurti siauresnę, aiškesnę kosmoso saugumo architektūrą, kurios ašis būtų ES kosmoso sistemų apsauga.

    Valstybių teigimu, iniciatyva neturi virsti nauju bendru ES karinių kosmoso pajėgumų kūrimo projektu. Pagrindinė žinutė paprasta: karinės kosmoso galimybės turi likti nacionalinių vyriausybių rankose, o ES institucijos turėtų veikti kaip koordinuojantis ir standartus padedantis formuoti partneris.

    Kodėl ginčas kilo dabar

    Diskusija paaštrėjo po to, kai Europos Komisija kosmoso saugumą įtraukė į platesnius gynybos parengties planus iki 2030 metų. Paryžius ir Berlynas jau anksčiau skeptiškai vertino idėją, kad ES turėtų plėsti savo vaidmenį karinių kosmoso pajėgumų srityje, ypač kai dalis kompetencijų gynyboje pagal sutartis lieka valstybėms narėms.

    Septynios šalys tvirtina, kad per pastaruosius mėnesius vykusios diskusijos nepadėjo pakankamai tiksliai apibrėžti iniciatyvos paskirties, apimties ir valdymo. Todėl jos pateikė alternatyvią viziją, kurioje daugiau aiškumo, kas už ką atsako krizės metu.

    „Būtina sukurti Europos kosmoso saugumo architektūrą, kuri realiai integruotų esamus ir kuriamus valstybių narių pajėgumus ir vengtų nereikalingo dubliavimo“, – teigiama dokumente.

    Raudona linija – suverenitetas

    Vienas aštriausių akcentų – siūlymas pervadinti iniciatyvą, nes žodis skydas, valstybių vertinimu, klaidina ir sudaro įspūdį apie ES lygmens pajėgumų kūrimą. Dokumente pabrėžiama, kad saugumo ir gynybos klausimai, įskaitant kosmoso sistemų pirkimą, eksploatavimą ir jų gynybą, yra išimtinė valstybių narių atsakomybė.

    Kartu šalys neneigia ES pridėtinės vertės. Jos palaiko ES masto koordinavimą, ypač kai kalbama apie suderinamus techninius reikalavimus, bendrus atsparumo standartus, geresnį informacijos apsikeitimą ir efektyvesnį pirkimų derinimą.

    „Atsakomybė už saugumo ir gynybos klausimus, įskaitant kosmoso sistemų pirkimą, veikimą ir gynybą, tenka išimtinai valstybėms narėms“, – rašoma tekste.

    Kosmosas tampa ginčijama erdve

    Šalys argumentuoja, kad poreikis stiprinti apsaugą auga, nes kosmoso domenas tampa vis labiau ginčijama erdve. Praktikoje tai reiškia didesnę riziką palydovams, ryšio kanalams ir navigacijai, nuo kurių priklauso ne tik kariuomenės, bet ir civilinė infrastruktūra, įskaitant transportą, energetiką ir finansines sistemas.

    Dokumente akcentuojama atsparumo logika: svarbu ne tik turėti technologijas, bet ir užtikrinti, kad jos veiktų trikdžių, kibernetinių atakų, signalų slopinimo ar fizinės grėsmės atvejais. Todėl ES kosmoso sistemų apsauga įvardijama kaip iniciatyvos branduolys, tačiau nepaneigiant nacionalinių programų ir NATO vaidmens.

    „Matome skubų poreikį apsaugoti ir, jei reikėtų, apginti savo kosmoso sistemas ir infrastruktūrą, nes kosmoso domenas tapo ginčijama erdve“, – teigiama dokumente.

    Kas dar siūloma: koordinacija ir mažiau fragmentacijos

    Septynios šalys pasisako už nuolatinius dvišalius mainus tarp nacionalinių ir Europos institucijų apie grėsmių vertinimą, pažeidžiamumus ir technines reakcijos galimybes. Taip pat pabrėžiamas poreikis stiprinti dialogą tarp valstybių karinių kosmoso institucijų, kad krizės atveju sprendimai būtų greitesni.

    Atskiras akcentas – finansavimo priemonių fragmentacija. Dokumente raginama racionalizuoti skirtingus finansavimo kanalus, kad pramonė gautų aiškesnį užsakymų signalą, o projektai nesidubliuotų ir nekonkuruotų tarpusavyje vien dėl skirtingų programų taisyklių.

    Galiausiai šalys pabrėžia, kad remia iniciatyvą, jei ji teiks apčiuopiamą naudą Europos saugumui. Tačiau, jų vertinimu, tai įmanoma tik tada, kai pagrindiniai kariniai pajėgumai išlieka suvereni valstybių prerogatyva, o ES vaidmuo aiškiai apibrėžtas ir praktiškas.