CP v2

Category: Finansai

  • „Apple“ užsitikrino lustų tiekimą iš „Broadcom“: sandoris už apie 28 mlrd. eurų ir gamyba Kolorade

    „Apple“ sudarė didelės apimties užsakymą su JAV puslaidininkių tiekėja „Broadcom“, siekdama stabiliau užsitikrinti lustų tiekimą savo įrenginiams. Pagal skelbiamą informaciją, sandorio vertė siekia apie 28 mlrd. eurų, o pristatymai numatyti per kelerius ateinančius metus.

    Pagrindinė šio susitarimo ašis – lustų gamyba Jungtinėse Valstijose, Kolorado valstijoje, Fort Kolinse veikiančiame „Broadcom“ padalinyje. Gamybos pajėgumams didinti planuojama plėtra, kurios investicijos vertinamos maždaug 1,4 mlrd. eurų.

    Kas slypi už sprendimo

    Technologijų sektoriuje lustai išlieka viena jautriausių tiekimo grandinės vietų, todėl didieji gamintojai vis dažniau siekia ilgalaikių, geografiškai labiau nuspėjamų sutarčių. „Apple“ atveju tai reiškia mažesnę priklausomybę nuo Azijoje sutelktų gamybos centrų ir aiškesnį tiekimo planavimą.

    „Apple“ ir „Broadcom“ bendradarbiauja nuo 2007 metų, kai rinkoje pasirodė pirmosios kartos „iPhone“, o vėliau partnerystė plėtėsi belaidžio ryšio ir plačiajuosčio ryšio sprendimų srityse. Naujas užsakymas laikomas vienu didžiausių praktinių žingsnių, kai didelė vartotojų elektronikos bendrovė ilgam susieja dalį kritinių komponentų su gamyba JAV.

    Ryšys su JAV pramonės politika

    Tokie sandoriai paprastai vertinami ir politiniame kontekste, nes JAV administracijos jau ne vienerius metus skatina strateginių technologijų gamybos perkėlimą ar plėtrą šalies viduje. Tai siejama su nacionaliniu saugumu, tiekimo grandinių atsparumu ir konkurencija su Azijos gamybos gigantais.

    „Šis sprendimas atitinka kryptį, kuria federalinė valdžia siekia, kad kritinės technologijos būtų kuriamos ir gaminamos Jungtinėse Valstijose“, – sakė administracijos atstovai, komentuodami panašias tiekimo grandinių perkėlimo iniciatyvas.

    Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad gamyba JAV dažnai yra brangesnė nei kai kuriose Azijos šalyse, todėl ilgainiui didesnės savikainos rizika gali atsispindėti galutinėse įrenginių kainose. Vis dėlto įmonės, ypač susiduriančios su geopolitine įtampa ir eksporto ribojimais, vis dažniau renkasi brangesnį, bet stabilesnį tiekimo modelį.

    Skelbiama, kad per artimiausius penkerius metus „Broadcom“ turėtų pristatyti apie 15 mln. lustų, o Kolorado gamybos bazė bus modernizuojama ir plečiama. Tai turėtų padėti „Apple“ mažinti tiekimo sutrikimų riziką ir užtikrinti komponentų prieinamumą svarbiausioms produktų linijoms.

  • Lenkijos šilumos ūkiui – brangi revoliucija iki 2040 metų: milijardai eurų, mažiau anglies ir ginčas dėl kogeneracijos

    Lenkijoje baigiamos paskutinės konsultacijos dėl šilumos ūkio dekarbonizacijos gairių iki 2040 metų. Dokumentas numato spartų atsitraukimą nuo anglies ir didesnę šilumos gamybos elektrifikaciją, tačiau sektorius įspėja apie kainą ir tiekimo saugumą.

    Šilumos tiekimas Lenkijoje yra didelės apimties sistema: centralizuota šiluma pasiekia apie 15 mln. gyventojų, o trasų tinklas siekia maždaug 23 tūkst. kilometrų. Dalis šilumos gaminama kogeneracijoje, todėl sprendimai šilumos ūkyje tiesiogiai veikia ir elektros sistemos stabilumą.

    Kas numatyta iki 2040 metų

    Strategijos kryptis aiški: mažinti iškastinio kuro dalį, o šilumą vis dažniau gaminti naudojant elektros energiją, ypač iš atsinaujinančių šaltinių. Numatoma plėsti Power-to-Heat sprendimus, kai elektra paverčiama šiluma tais laikotarpiais, kai elektros sistemoje susidaro perteklinė gamyba.

    Dokumente taip pat akcentuojamas šilumos kaupimas: planuojama reikšmingai didinti šilumos kaupimo pajėgumus, kad sistema galėtų lanksčiau reaguoti į elektros kainų svyravimus ir atsinaujinančios energetikos generacijos cikliškumą. Ilgalaikėje vizijoje svarbų vaidmenį turėtų atlikti ir mažai anglies dioksido išskiriančios dujos, tokios kaip biometanas.

    Numatomas investicijų mastas kelia daugiausia diskusijų. Viešai aptariami poreikiai vertinami 197–231 mlrd. zlotų, tai būtų maždaug 46–54 mlrd. eurų, ir dalis lėšų siejama su tokiais instrumentais kaip Modernizavimo fondas.

    Kur kyla didžiausios įtampos

    Šilumos tiekėjų atstovai strategijos kryptį iš esmės palaiko, tačiau pabrėžia, kad transformacija negali būti vykdoma tik technologijų pasirinkimo logika. Jų teigimu, būtina iš anksto užtikrinti, kad šilumos kaina vartotojams išliktų prognozuojama, o šilumos ir elektros sistemų patikimumas nemažėtų.

    Viena aštriausių temų – kogeneracijos vaidmuo. Kogeneracinės elektrinės ne tik tiekia šilumą miestams, bet ir prisideda prie elektros gamybos, todėl jų greitas išjungimas gali didinti rizikas elektros sistemai, ypač piko metu ir šaltuoju sezonu.

    Technologijų asociacijos savo ruožtu kritikuoja, kad elektrifikacijos plane per didelė reikšmė teikiama elektriniams katilams, o šilumos siurbliams numatomas per menkas vaidmuo. Argumentas paprastas: šilumos siurbliai iš vieno elektros vieneto gali pagaminti kelis šilumos vienetus, o elektriniai katilai elektrą į šilumą paverčia beveik santykiu vienas prie vieno.

    „Strategija turi aiškiai įtvirtinti hibridinį modelį: elektrifikacija ir šilumos kaupimas būtini, bet jie pilnai nepakeis vietinės, reguliuojamos kogeneracijos“, – sakė šilumos sektoriaus atstovas.

    Ką tai reiškia vartotojams ir savivaldybėms

    Galutinis strategijos įgyvendinimas priklausys ne vien nuo nacionalinių gairių, bet ir nuo vietos planavimo. Savivaldybėms ir šilumos įmonėms teks spręsti, kur labiausiai atsiperka šilumos siurbliai, kur reikalingi elektriniai katilai balansavimui, o kur kogeneracija išlieka būtina dėl patikimumo.

    Vartotojams tai reiškia vienu metu ir galimybę mažinti taršą, ir riziką, kad pereinamuoju laikotarpiu sąskaitos gali svyruoti labiau, jei investicijos bus perkeliamos į tarifus. Dėl to strategijoje ypač svarbūs aiškūs finansavimo šaltiniai, reguliavimo stabilumas ir realistiški technologiniai prioritetai.

  • Mikroplastikai kosmetikoje: ES jau riboja, bet jų dar rasite kremuose ir lūpdažiuose

    Mikroplastikai kosmetikoje: ES jau riboja, bet jų dar rasite kremuose ir lūpdažiuose

    Europos Sąjunga mikroplastikus kosmetikoje pradėjo riboti 2023 metais, tačiau tai dar nereiškia, kad jų neberasite kasdienėje rutinoje. Pereinamieji laikotarpiai ir leidimas išparduoti turimas atsargas reiškia, kad dalis produktų su mikroplastikais rinkoje išliks dar ne vienerius metus.

    Mikroplastikai – tai labai smulkios plastiko dalelės, kurios gali būti įmaišomos į priemones sąmoningai, pavyzdžiui, siekiant šveitimo, glotnumo ar blizgesio efekto. Jos aptinkamos tiek nuplaunamuose produktuose, kaip veido šveitikliai, tiek nenuplaunamuose, kaip drėkinamieji kremai ar lūpdažiai.

    Kas kelia didžiausią riziką?

    Aplinkos chemikai pabrėžia, kad problema dažnai slypi ne vien pačiame plastike, o jo sudėtyje esančiuose prieduose. Plastikuose gali būti plastifikatorių, dažiklių ir kitų cheminių medžiagų, kurių poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai vertinamas vis griežčiau.

    Ekspertai atkreipia dėmesį ir į tai, kad kosmetikos priemonių mikroplastikai prisideda prie bendros taršos, nes nuplaunami į nuotekas ir gali patekti į vandens telkinius. Nors valymo įrenginiai dalį teršalų sulaiko, mikroplastikų kontrolė išlieka sudėtinga dėl jų dydžio ir įvairovės.

    Kodėl draudimas neveikia iškart?

    Mikroplastikų ribojimas ES įtvirtintas Europos Komisijos priimtame reglamente, kuris apima ne tik kosmetiką, bet ir kitas prekių grupes, kur mikroplastikai būna įdedami tyčia. Šis reguliavimas laikomas vienu plačiausių, nes taikomas didelei polimerų grupei, o ne pavienėms medžiagoms.

    Vis dėlto reglamente numatyti pereinamieji laikotarpiai, todėl realūs pokyčiai vartotojų lentynose vyks palaipsniui. Nuplaunamų asmens priežiūros priemonių mikroplastikai turėtų būti atsisakyti iki 2027 metų spalio 16 dienos, nenuplaunamoje kosmetikoje – iki 2029 metų spalio 16 dienos, o dekoratyvinėje kosmetikoje – iki 2035 metų spalio 16 dienos.

    Praktiškai tai reiškia, kad gamintojai ir prekybininkai dar galės parduoti anksčiau pagamintas prekes, kol bus išnaudotos turimos atsargos. Dėl to mikroplastikai kosmetikoje, net ir įsigaliojus ribojimams, tam tikrą laiką išliks kasdienybėje.

    Kokios alternatyvos atsiranda rinkoje?

    Pramonė vis aktyviau ieško pakaitalų, kurie leistų išlaikyti produkto tekstūrą ar šveitimo efektą be plastiko dalelių. Tarp minimų sprendimų – biologiškai suyrančios dalelės iš augalinės kilmės žaliavų, pavyzdžiui, iš nevalgomų augalų dalių, tokių kaip ryžių lukštai.

    Aplinkos teisės specialistai pabrėžia, kad mikroplastikų byla ES tapo precedentu, kaip reguliuoti itin patvarias medžiagas grupės principu. Tai svarbu ir kitose srityse, kur svarstomi ribojimai dėl ilgai aplinkoje išliekančių cheminių junginių, įskaitant PFAS grupę.

    Vartotojams rekomenduojama atkreipti dėmesį į sudėtį ir vengti produktų, kuriuose nurodomi sintetiniai polimerai, jei siekiama mažinti mikroplastikų pėdsaką. Tačiau iki visiško perėjimo prie pakaitalų rinkoje dar kurį laiką bus ir senos sudėties produktų.

  • Milijardai Uzbekistane: maistas ir metalai keliaus brangiau – kas iš to uždirbs daugiausia?

    Milijardai Uzbekistane: maistas ir metalai keliaus brangiau – kas iš to uždirbs daugiausia?

    Uzbekistanas į eksportą žiūri naujai: šalis siekia ne tik daugiau pagaminti, bet ir uždirbti daugiau iš to, ką jau dabar išaugina ar išgauna. Strategijos centre atsidūrė maisto perdirbimas, plieno gamyba, vario apdirbimas ir vadinamieji technologiniai metalai.

    Planai ambicingi ir vertinami milijardais eurų. Iki 2030 metų šalis kelia tikslą stipriai išplėsti maisto perdirbimo pajėgumus, o kartu vysto technologinių metalų projektų portfelį ir siekia vietoje gaminti dalį anksčiau importuotos valcuotos skardos.

    Vertės grandinės perorientavimas

    Uzbekistanas neturi tiesioginės prieigos prie jūros, todėl transporto kaštai ir logistika tradiciškai mažina eksporto maržas. Dėl to vis svarbiau tampa ne vien siuntos apimtis, o jos vertė vienam tonui, kurią lemia perdirbimas, pakuotė ir atitikimas tarptautiniams standartams.

    Šalies žemės ūkio sektoriuje akcentuojama, kad vien rekordiniai derliai nebesprendžia pagrindinės problemos, jei produkcija nepaverčiama stabiliomis pajamomis. Didesnę grąžą turėtų kurti konservavimas, sulčių ir kitų produktų gamyba, moderni taros ir šaldymo grandinė, taip pat sertifikavimas eksporto rinkoms.

    „Pagaminti didelį kiekį yra tik dalis užduoties. Produkcija turi pasiekti rinkas ir generuoti pajamas“, – sakė Uzbekistano žemės ūkio ministras Ibrokhim Abdurakhmonov.

    Augant konkurencijai tarptautinėse rinkose, gamintojams tampa kritiška laboratorinė kontrolė ir atitikties įrodymai. Praktikoje tai reiškia investicijas į likučių tyrimus, atsekamumą, kokybės vadybos sistemas ir pramoninius pajėgumus, kurie leidžia produkciją parduoti brangiau, o ne kaip žaliavą.

    Investuotojams reikia aiškių taisyklių

    Dideliems perdirbimo projektams būtinas kapitalas ir ilgalaikė infrastruktūra, todėl investuotojai vertina ne tik rinkos potencialą, bet ir teisinį stabilumą. Pastaruoju metu šalis sulaukė geresnių signalų iš tarptautinių kredito rinkų, o tai paprastai mažina skolinimosi kainą ir palengvina projektų finansavimą.

    Azijos plėtros banko atstovai viešai pabrėžia, kad kelių, geležinkelių ir energetikos sistemos yra ilgalaikės investicijos, reikalaujančios nuolatinės priežiūros ir kompetencijų. Privatus kapitalas ateina tada, kai aiškus pelningumo kelias, užtikrinama politinė ir reguliacinė aplinka bei yra pakankamai kvalifikuotos darbo jėgos.

    „Infrastruktūra yra ilgalaikė investicija, todėl svarbu planavimas, priežiūra ir tvirta teisinė bazė“, – sakė Azijos plėtros banko atstovė Kanokpan Lao-Araya.

    Metalai: daugiau nei žaliavos

    Metalo ir kasybos srityje šalis siekia pakilti vertės grandine aukštyn: neapsiriboti rūdos ar pirminių produktų eksportu, o plėtoti rafinavimą ir aukštesnės pridėtinės vertės gamybą. Tam kuriami projektai, apimantys technologinių metalų žvalgybą, apdirbimą ir gaminių gamybą.

    Plieno sektoriuje akcentuojama vietinės gamybos plėtra, nes dalis skardos gaminių anksčiau buvo importuojami. Skaičiuojama, kad naujos gamyklos leistų reikšmingą dalį poreikio patenkinti šalies viduje, o dalį produkcijos nukreipti į eksportą.

    Ekonominė logika paprasta: didėjant apdirbimo lygiui, auga ir pardavimo kaina. Skirtumą tarp bazinių ir legiruotų plieno gaminių lemia sudėtingesnės technologijos, griežtesni standartai ir paklausa pramonės šakose, kur svarbios specifinės savybės.

    „Spaudimas spartinti leidimų išdavimą neturi silpninti skaidrumo“, – sakė Išgaunamųjų išteklių skaidrumo iniciatyvos vadovas Mark Robinson.

    Ekspertai pažymi, kad būtent skaidrumas, aiškūs konkursai ir sutartys tampa lemiamu faktoriumi, kad kasybos pajamos virstų ilgalaike nauda visuomenei. Augant pasaulinei kritinių žaliavų paklausai, rizika kyla tada, kai greitis tampa svarbesnis už kontrolę, o tai gali didinti korupcijos ar neefektyvių sprendimų tikimybę.

    Uzbekistano siekis pereiti nuo žaliavų eksporto prie aukštesnės pridėtinės vertės produktų atitinka platesnę regiono tendenciją: šalys nori ne tik tiekti išteklius, bet ir kurti pramonę bei darbo vietas vietoje. Ar milijardiniai planai virs realiu pelnu, priklausys nuo investicijų, logistikos, standartų ir pasitikėjimo taisyklėmis.

  • Ispanija siūlo ES skolintis bendrai: iki 850 mlrd. eurų per metus ir 5 trln. per penkmetį

    Ispanija siūlo ES skolintis bendrai: iki 850 mlrd. eurų per metus ir 5 trln. per penkmetį

    Ambicingas planas Briuseliui

    Ispanija pateikė siūlymą sukurti naują bendro Europos Sąjungos skolinimosi mechanizmą, kurio apimtis, dalyvaujant visoms šalims, galėtų siekti iki 850 mlrd. eurų per metus. Idėja pristatoma prieš euro zonos finansų ministrų susitikimą Briuselyje.

    Siūlymą ketina pristatyti Ispanijos ekonomikos ministras Carlosas Cuerpo. Dokumente teigiama, kad tikslas būtų sukurti bendrą saugią finansinę priemonę, kuri taptų orientyru Europos įmonėms ir mažintų jų skolinimosi kainą.

    Ko tikimasi iš bendros skolos

    Ispanijos argumentas remiasi tuo, kad didesnis ir likvidesnis bendras skolos instrumentas galėtų mažinti rinkos susiskaldymą ir padėti sparčiau integruoti kapitalo rinkas. Kartu būtų stiprinamas euro vaidmuo tarptautinėje finansų sistemoje.

    Dokumente nurodoma, kad labiau centralizuota skolos emisija galėtų generuoti apie 5 mlrd. eurų sutaupymų per metus, jei skolinimosi sąlygos priartėtų prie Vokietijos lygio. Skaičiuojama, kad sukaupus 5 trln. eurų emisijų portfelį, sutaupymai galėtų viršyti 25 mlrd. eurų per metus.

    Kas būtų Europos suvereni priemonė

    Ispanija siūlo steigti Europos suverenią priemonę, kurioje dalyvavimas būtų savanoriškas. Pagal modelį Europos Komisija centralizuotų dalį valstybių finansavimo programų, o prisijungusios šalys turėtų laikytis ES fiskalinių taisyklių.

    Jei prisidėtų visos 27 ES valstybės narės, taip pat Europos stabilumo mechanizmas ir Europos finansinio stabilumo priemonė, metinė emisija galėtų siekti 850 mlrd. eurų. Tokiu tempu bendras skolos likutis, kaip teigiama, per penkerius metus galėtų pasiekti 5 trln. eurų.

    Numatoma ir tarpinė alternatyva, jei vieningo sprendimo pasiekti nepavyktų: pradėti nuo norinčiųjų koalicijos. Tačiau dokumente pabrėžiama, kad prasmingam startui turėtų dalyvauti bent penkios didžiausios euro zonos skolos emitentės, nes tuomet metinė emisija siektų apie 540–550 mlrd. eurų.

    Politinis pasipriešinimas ir biudžeto fonas

    Bendras ES skolinimasis Briuselyje išlieka viena labiausiai skaldančių temų. Tradiciškai skeptiškai žiūrinčios šalys, tarp jų Vokietija ir Nyderlandai, nepritaria naujam bendros skolos plėtimui, o Prancūzija ir Graikija yra viešai rėmusios panašias iniciatyvas.

    Siūlomo mechanizmo garantijos būtų dvejopos: paskolos dalyvaujančioms valstybėms ir ES biudžetas. Diskusija vyksta tuo metu, kai ES valstybės jau derasi dėl 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos, kurią planuojama galutinai suderinti iki 2026 metų pabaigos, o vienas pagrindinių ginčų yra finansavimo šaltiniai.

    Ekonomistai dažnai pabrėžia, kad platesnis bendros skolos instrumentų naudojimas gali padėti mažinti palūkanų normų skirtumus tarp šalių ir sustiprinti finansinį stabilumą, tačiau kartu kelia klausimų dėl rizikos pasidalijimo ir fiskalinės drausmės. Būtent šis balansas, tikėtina, ir taps pagrindine politinių derybų ašimi artimiausiais mėnesiais.

  • ECB ultimatyvumas: didžiausi euro zonos bankai iki spalio turi planą prieš DI kibernetines atakas

    ECB ultimatyvumas: didžiausi euro zonos bankai iki spalio turi planą prieš DI kibernetines atakas

    Europos Centrinis Bankas, prižiūrintis didžiausius euro zonos kredito davėjus, pareikalavo, kad bankai parengtų konkrečius veiksmų planus, kaip stiprins kibernetinę gynybą prieš vis galingesnes dirbtinio intelekto sistemas. ECB pabrėžia, kad tai nėra trumpalaikė mada, o ilgalaikis grėsmių aplinkos pokytis.

    ECB Priežiūros valdyba laišku informavo 110 tiesiogiai prižiūrimų bankų, kad iki spalio 31 dienos turi būti pateikti planai, apimantys tiek skubias, tiek ilgesnio laikotarpio priemones. Tarp minimų bankų yra „Deutsche Bank“, „BNP Paribas“ ir „Santander“.

    „Naujausi modeliai nekeičia rizikų pobūdžio iš esmės, bet smarkiai padidina greitį ir mastą, kuriuo jos materializuojasi“, – sakė ECB Priežiūros valdybos pirmininkė Claudia Buch.

    Reguliuotojas akcentuoja kelias sritis: spartesnį pažeidžiamumų nustatymą ir programinės įrangos pataisų diegimą, DI paremto stebėjimo bei incidentų aptikimo stiprinimą ir griežtesnę trečiųjų šalių technologijų tiekėjų kontrolę. Tai reiškia, kad bankams teks įrodyti, jog tiek jų vidinė IT tvarka, tiek tiekimo grandinė yra pasirengusi atremti greitesnes ir taiklesnes atakas.

    ECB taip pat nurodo, kad atsakomybė turi būti prisiimta aukščiausiu lygiu, o ne palikta vien IT padaliniams. Praktikoje tai paprastai apima valdybų įsitraukimą, aiškius rodiklius, investicijų planavimą ir patikras, ar kibernetinė rizika valdoma taip pat griežtai kaip kredito ar likvidumo rizika.

    Kad bankai galėtų sutelkti resursus į šią užduotį, ECB pranešė atidedantis kasmetinį IT rizikų klausimyną: jis iš rugsėjo 2026 metais perkeliamas į 2027 metų vasarį. Po spalio pabaigos ECB žada įvertinti kiekvieno banko planą, aptarti jį dvišaliuose susitikimuose ir atlikti viso sektoriaus analizę, ieškant bendrų spragų bei gerosios praktikos.

    ESRB: sisteminė rizika auga

    ECB žingsnis sutapo su Europos sisteminės rizikos valdybos perspėjimu, kad pažangiausi DI modeliai tampa sisteminės kibernetinės rizikos šaltiniu visai Europos Sąjungos finansų sistemai. ESRB nurodė, jog piktavaliams DI jau padeda automatizuoti atakų planavimą ir vykdymą, o tai mažina laiką, per kurį organizacijos spėja rasti ir užlopyti spragas.

    Tokio tipo dinamika ypač pavojinga finansų sektoriui, nes vienu metu gali būti paveiktos kelios institucijos, naudojančios panašias technologijas ar tuos pačius paslaugų teikėjus. Jei kritinė spraga išnaudojama plačiai, tai gali sutrikdyti atsiskaitymus, klientų aptarnavimą ar prieigą prie duomenų, o pasekmės greitai persimeta į ekonomiką.

    Kuo skiriasi naujo tipo grėsmės

    Reguliuotojai pabrėžia, kad naujos kartos DI modeliai vis geriau identifikuoja sistemų silpnąsias vietas ir gali pagreitinti pažeidžiamumų paiešką. Straipsnyje minimas „Anthropic“ modelis „Mythos“, kurio gebėjimai išryškino diskusiją, kaip suderinti inovacijas ir saugumą, kad galingi įrankiai nebūtų paversti pagalbininkais įsilaužėliams.

    Dar viena tema, kurią ECB išskiria atskirai, yra kvantinė kompiuterija. Centrinis bankas pranešė, kad šiai rizikai vėliau skirs atskirą komunikaciją, nes kvantiniai pajėgumai ilgainiui gali pakeisti šifravimo ir duomenų apsaugos prielaidas.

  • Pusmečio ekonomikos testas: Hormuzo sąsiauris, nafta ir DI gali perrašyti 2026 metų prognozes

    Pusmečio ekonomikos testas: Hormuzo sąsiauris, nafta ir DI gali perrašyti 2026 metų prognozes

    Trapus susitarimas, didelė kaina

    2026 metų antroji pusė pasaulio ekonomikai gali tapti lūžio tašku, nes svarbiausi rizikos veiksniai susijungia į vieną grandinę. „Oxford Economics“ pabrėžia, kad kertinis klausimas yra JAV ir Irano paliaubų tvarumas ir tai, ar įtampa Persijos įlankoje neperaugs į naują energijos kainų šoką.

    Konsultacijų bendrovė prognozuoja spartesnį augimą metų pabaigoje, jei naftos kainos išliks žemesnės ir tai sustiprins namų ūkių perkamąją galią. Tačiau analitikai pripažįsta, kad ilgalaikio susitarimo tikimybė išlieka labai neapibrėžta.

    „Šio susitarimo patvarumas lems, ar pasaulio ekonomika gaus energijos skatinamą infliacijos mažėjimo postūmį, ar patirs antrą naftos šoką“, – sakė „Oxford Economics“ vyriausiasis pasaulio ekonomistas Ryanas Sweetas.

    Hormuzo sąsiauris kaip barometras

    Įtampa Hormuzo sąsiauryje, per kurį keliauja reikšminga pasaulio naftos ir suskystintų dujų dalis, finansų rinkoms yra vienas jautriausių signalų. Bet koks ilgiau trunkantis laivybos sutrikimas šiame taške paprastai akimirksniu persiduoda į kuro kainas, draudimo įmokas, logistikos kaštus ir galiausiai į vartotojų kainas.

    Straipsnyje aprašoma, kad po naujų atakų regione naftos kaina šoktelėjo daugiau nei 6 proc., o „Brent“ rūšies nafta viršijo maždaug 72 eurus už barelį. Tokie svyravimai rodo, kad rinka vis dar įkainoja konflikto eskalacijos riziką, net jei politiniai kanalai formaliai lieka atviri.

    Skirtingos prognozės ir įkaitintos rinkos

    Naftos kainų scenarijai šiuo metu smarkiai išsiskiria, o tai didina neapibrėžtumą įmonių planavime ir investuotojų sprendimuose. „Oxford Economics“ atveju paliaubų išlaikymas reikštų švelnesnes infliacijos trajektorijas ir mažesnį spaudimą palūkanoms, o nutrūkus susitarimui rizika greitai peržengtų energetikos ribas.

    Tuo pat metu kiti rinkos dalyviai numato brangesnės naftos kelią. Skirtingi vertinimai iš esmės remiasi tuo pačiu kintamuoju, geopolitiniu stabilumu, todėl vienas naujas incidentas regione gali greitai pakeisti vyraujantį rinkos naratyvą.

    Muitai, prekyba ir DI grandinės

    Kitas svarbus rizikos blokas yra prekybos politika, ypač JAV muitų režimo pokyčiai ir galimos papildomos priemonės Kinijos atžvilgiu. „Oxford Economics“ vertinimu, tarifų pokyčiai gali didinti bendrą muitų naštą ir kartu slopinti prekybos apimtis, o tai ypač jautru eksportuotojams ir pramonės ciklams.

    Šios įtampos susikerta su DI bumu, nes DI ekosistema priklauso nuo lustų, serverių ir kitų komponentų tiekimo grandinių, kurių didelė dalis sutelkta Šiaurės Rytų ir Pietryčių Azijoje. Jei energijos ir transporto kaštai vėl šokteltų, tai galėtų išauginti ir DI infrastruktūros kainą, o kartu paveikti technologijų sektoriaus vertinimus biržose.

    „Taikos susitarimo žlugimas neapsiribotų vien nafta: jis smogtų DI tiekimo grandinėms Azijoje, griežtintų centrinių bankų toną ir greitai sugriežtintų finansines sąlygas“, – sakė Ryanas Sweetas.

    Centriniai bankai ir politinis kalendorius

    Palūkanų normų kryptis 2026 metų antroje pusėje išliks priklausoma nuo infliacijos duomenų ir energijos kainų, o centriniai bankai gali būti priversti reaguoti greičiau nei tikisi rinkos. Jei nafta brangtų ilgesnį laiką, tai sustiprintų antrinės infliacijos riziką ir apsunkintų sprendimą švelninti pinigų politiką.

    Be ekonominių rodiklių, svarbų vaidmenį turės ir politiniai ciklai, galintys daryti įtaką Artimųjų Rytų procesams bei fiskalinei politikai Europoje. Analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad prognozių paklaida tokiose sąlygose didėja, todėl įmonėms ir gyventojams verta ruoštis platesniam scenarijų spektrui.

  • Nafta šovė į viršų, biržos smunka: Trumpas pareiškė, kad paliaubos su Iranu baigtos

    Nafta šovė į viršų, biržos smunka: Trumpas pareiškė, kad paliaubos su Iranu baigtos

    Trečiadienį pasaulio rinkas sudrebino išaugusi įtampa tarp JAV ir Irano: naftos kainos šoktelėjo daugiau kaip 6 proc., o Europos ir Azijos biržose įsivyravo išpardavimas. Investuotojai reagavo į žinias, kad Vašingtonas nebelaiko galiojančiu laikino susitarimo dėl paliaubų.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas NATO viršūnių susitikime Ankaroje, paklaustas apie laikino supratimo memorandumo su Iranu ateitį, pareiškė, kad, jo vertinimu, susitarimas iš esmės baigtas. Tokia retorika rinkoms reiškia didesnę riziką, jog konfliktas gali atsinaujinti ir persimesti į energetikos tiekimo grandines.

    „Manau, kad viskas baigta. Aš nenoriu su jais turėti reikalų“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Po pareiškimų JAV Centrinė vadavietė paskelbė, kad per naktį smogė daugiau kaip 80 taikinių Irane. Pranešta apie atakas prieš vadovavimo ir kontrolės infrastruktūrą, pakrančių radarus, priešlaivinių raketų pajėgumus bei objektus, siejamus su Islamo revoliucinės gvardijos korpusu.

    Rinkų nervingumą sustiprino ir žinia, kad Vašingtonas atšaukė išimtį, kuri buvo leidusi Iranui atnaujinti naftos eksportą. Tokie sprendimai didina neapibrėžtumą dėl pasiūlos, ypač turint omenyje Hormūzo sąsiaurį, kuriuo juda reikšminga pasaulinės naftos ir dujų prekybos dalis.

    Nafta brangsta, akcijos pinga

    Tarptautinis „Brent“ etalonas dienos eigoje pabrango daugiau kaip 6 proc. iki maždaug 73 eurų už barelį, o JAV etaloninė nafta kilo panašiu tempu iki maždaug 70 eurų. Kainos grįžo prie lygių, kurie buvo matomi dar iki konflikto eskalacijos metų pradžioje.

    Europoje smuko pagrindiniai indeksai: Vokietijos DAX buvo nusileidęs daugiau kaip 2 proc., Prancūzijos CAC 40 krito virš 2 proc., o Londono FTSE 100 prarado apie 1,5 proc. JAV ateities sandoriai taip pat signalizavo neigiamą sesijos pradžią.

    Azijoje nuotaikos buvo panašios: Tokijo „Nikkei 225“ krito apie 2 proc., o Pietų Korėjos „Kospi“ smuko daugiau kaip 5 proc. Investuotojai čia vienu metu vertino ir geopolitinę riziką, ir pastaruoju metu suintensyvėjusį spaudimą technologijų sektoriui.

    Technologijų akcijoms smūgis tęsiasi

    Pastarosiomis savaitėmis daugelyje rinkų ryškėjo ženklai, kad dalis su DI susijusių akcijų buvo įkainotos pernelyg optimistiškai, o bet koks sukrėtimas paskatina pelnų realizavimą. Dėl to technologijų bendrovės jautriau reaguoja į brangstančią energiją, geopolitinius pranešimus ir kapitalo kainos lūkesčius.

    Pietų Korėjoje smuko „Samsung Electronics“ ir „SK Hynix“ akcijos, o JAV rinkose antradienį žemyn traukė kelių lustų gamintojų kotiruotės, prisidėjusios prie „Nasdaq“ kritimo. Tuo pat metu energetikos sektoriaus įmonės išsiskyrė kilimu, nes investuotojai perėjo prie aktyvų, kurie paprastai laimi brangstant žaliavoms.

    Žaliavų rinkose brango JAV doleris, o auksas ir sidabras pigo, atspindėdami platesnį rizikos perskirstymą. Analitikai pabrėžia, kad artimiausiu metu rinkų kryptį gali lemti naujos antraštės apie padėtį Artimuosiuose Rytuose ir bet kokie signalai dėl tiekimo saugumo Hormūzo sąsiauryje.

  • „Premier League“ klubų nuostoliai šovė 600 proc.: pajamos rekordinės, bet skolos auga

    „Premier League“ klubų nuostoliai šovė 600 proc.: pajamos rekordinės, bet skolos auga

    Anglijos „Premier League“ klubų bendri nuostoliai prieš mokesčius 2024–2025 metų sezone išaugo iki maždaug 1,1 mlrd. eurų. Tai beveik septynis kartus daugiau nei ankstesniame sezone, kai fiksuotas apie 158 mln. eurų deficitas.

    Tokius skaičius pateikė „Deloitte“ 35-ajame futbolo finansų apžvalgos leidinyje. Ataskaitoje pabrėžiama, kad nuostolių šuolis įvyko paradoksaliu metu, kai klubai uždirbo daugiau nei bet kada anksčiau.

    Pajamos augo, išlaidos dar greičiau

    Bendros lygos pajamos pakilo apie 8 proc. ir pasiekė rekordinius maždaug 7,9 mlrd. eurų. Tai didžiausias rodiklis tarp penkių stipriausių Europos lygų, o rungtynių dienos pajamos pirmą kartą perkopė 1,1 mlrd. eurų.

    Komercinės pajamos, ataskaitos duomenimis, augo apie 13 proc., tačiau klubų išlaidos didėjo sparčiau nei įplaukos. „Deloitte“ nuostolius sieja su intensyviomis investicijomis žaidėjų perėjimų rinkoje ir tuo, kad nepasikartojo ankstesniam sezonui palankūs vienkartiniai pelnai iš turto pardavimų.

    2025–2026 metų sezonui prognozuojama, kad pajamos turėtų viršyti maždaug 8,2 mlrd. eurų, o vienas svarbiausių veiksnių bus naujas vidaus transliacijų sandoris. Vis dėlto augančios išlaidos reiškia, kad vien pajamų rekordų gali nepakakti pelningumui grąžinti.

    Skolų našta ir įtemptas kalendorius

    Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad „Premier League“ klubų bendra grynoji skola padidėjo iki maždaug 4,2 mlrd. eurų. Finansinė rizika didėja tada, kai sportiniai rezultatai, vietos Europos turnyruose ir transliacijų pajamos tampa ypač svarbūs atsiperkamumui.

    „Futbolas negali pasikliauti vien tuo, kad prideda daugiau turinio, jog pasiektų tvarų augimą“, – sakė „Deloitte“ sporto verslo grupės vadovas Timas Bridge’as.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vis labiau prisotinamas rungtynių kalendorius gali trumpuoju laikotarpiu kelti pajamas, tačiau ilguoju didina žaidėjų apkrovas, traumų riziką ir kelia grėsmę produkto kokybei. Tai gali paveikti ir transliacijų vertę, jei sirgalių dėmesys ims skaidytis.

    Žemesnėse lygose vaizdas dar niūresnis

    Finansinė situacija prastėja ir žemiau „Premier League“ esančiose varžybose. „Championship“ klubų pajamos 2024–2025 metų sezone sumažėjo apie 2 proc. iki maždaug 1,1 mlrd. eurų, o nuostoliai prieš mokesčius išaugo iki maždaug 415 mln. eurų.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad pelningai dirbo tik trys iš 24 klubų, o daugumai išorinis finansavimas tampa kritiškai svarbus likvidumui. Tai išryškina sisteminę problemą, kai bandymas sportiškai pakilti į aukščiausią lygą dažnai skatina rizikingą išlaidavimą.

    Televizijos pinigų pasidalijimo derybos tarp „Premier League“ ir EFL, kurios, kaip nurodoma, stringa nuo 2024 metų, tebėra vienas svarbiausių klausimų. Papildomą vaidmenį šiame procese turėtų atlikti naujai įsteigtas Nepriklausomas futbolo reguliuotojas, turintis įgaliojimų įsikišti, jei susitarimas nepasiekiamas.

    Europos mastu futbolo pajamos pirmą kartą viršijo 40,2 mlrd. eurų, tačiau bendri nuostoliai prieš mokesčius didėjo iki maždaug 1,5 mlrd. eurų. „Deloitte“ perspėja, kad artimiausiais sezonais augimas gali lėtėti arba net apsiversti, jei sąnaudos ir toliau augs greičiau nei pajamos.

  • Trumpas liepė tuoj pat stabdyti prekybą su Ispanija: kodėl JAV rankas suriša Europos Sąjunga

    Trumpas liepė tuoj pat stabdyti prekybą su Ispanija: kodėl JAV rankas suriša Europos Sąjunga

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas NATO viršūnių susitikime Ankaroje pareiškė nurodęs nedelsiant stabdyti prekybą su Ispanija. Tokia retorika nuskambėjo po to, kai Madridas neįsipareigojo siekti naujo Aljanso gynybos finansavimo tikslo, siejamo su 5 proc. BVP riba.

    Viešoje spaudos konferencijoje kartu su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte D. Trumpas Ispaniją pavadino prasta partnere ir pareiškė nenorintis su ja vykdyti verslo. Jis kreipėsi į JAV iždo sekretorių Scottą Bessentą, ragindamas imtis veiksmų nedelsiant.

    „Aš nenoriu su jais jokios prekybos“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ispanijos ministro pirmininko Pedro Sanchezo biuras šiuos pareiškimus viešai sumenkino, pabrėždamas, kad dvišaliai santykiai su Vašingtonu išlieka geri. Taip pat priminta, kad prekybos politika yra Europos Sąjungos kompetencija, todėl atskirų valstybių narių JAV negali paprastai „atskirti“ nuo bendros rinkos.

    Kas riboja D. Trumpo galimybes?

    Europos Sąjungoje muitai, prekybos susitarimai ir kitos bendrosios prekybos politikos priemonės derinamos per Europos Komisiją, o ne kiekvienos šalies atskirai. Tai reiškia, kad bandymas nukreipti priemones vien tik prieš Ispaniją praktiškai paliestų visą ES bendrąją rinką ir galėtų išprovokuoti koordinuotą atsaką iš Briuselio.

    Problema būtų ir praktinė: tiekimo grandinės ES yra glaudžiai susijusios, o prekyba tarp valstybių narių laikoma ne eksportu, bet prekių tiekimu ES viduje. Pavyzdžiui, Ispanijoje užauginti produktai gali būti perdirbami kitoje ES šalyje ir tik tada iškeliauti į JAV, todėl „tikslinė“ priemonė greitai virstų plataus masto trikdžiu.

    Ne pirmą kartą D. Trumpas viešai ragina stabdyti prekybą su Ispanija, tačiau ankstesni pareiškimai realios prekybos eigos nepakeitė. Tai rodo, kad politinė žinutė nebūtinai reiškia greitą teisinį ar administracinį veiksmą.

    Kokie prekybos mastai ir pažeidžiamiausios sritys?

    Turimi 2025 metų duomenys rodo, kad į JAV keliauja apie 4,9 proc. Ispanijos prekių eksporto, kurio vertė siekia maždaug 18 mlrd. eurų. Palyginimui, kitų didžiųjų Europos ekonomikų priklausomybė nuo JAV rinkos pagal prekių eksportą yra didesnė, todėl Madrido rizika santykinai mažesnė.

    Tuo metu JAV eksportas į Ispaniją sudaro apie 23 mlrd. eurų, tad Vašingtonas šioje dvišalėje prekyboje turi perteklių. Vis dėlto Ispanija JAV mastu yra nedidelė rinka, nes eksportas į ją sudaro apie 1,2 proc. viso JAV eksporto.

    Labiausiai jautrios sritys paprastai būna pramoniniai gaminiai ir tarpinės prekės, tokios kaip pramoninė įranga ar chemijos produktai, taip pat maisto sektorius. Tarp maisto prekių dažniausiai minimi aliejai ir riebalai, įskaitant alyvuogių aliejų, kurie sudaro reikšmingą dalį Ispanijos eksporto į JAV.

    Kitos priemonės: sankcijos ir technologijų ribojimai

    Nors ES prekybos politika riboja galimybes smogti vienai valstybei narei tarifais, JAV administracija teoriškai turi kitų instrumentų. JAV gali taikyti tikslines sankcijas juridiniams asmenims ar atskiriems asmenims, kurios gali paveikti bankines paslaugas, keliones ar bendradarbiavimą, nors tokie sprendimai paprastai argumentuojami nacionalinio saugumo ar užsienio politikos motyvais.

    Kitas kelias būtų JAV technologijų ir programinės įrangos eksporto apribojimai konkrečioms įmonėms, taikant kontrolės mechanizmus, susijusius su eksporto licencijavimu. Vis dėlto Ispanija priklauso palankiausiam JAV eksporto kontrolės režimui, taikomam artimiausiems sąjungininkams, todėl plataus masto ribojimai būtų politiškai jautrūs ir sudėtingi.

    Ekspertai pabrėžia, kad bet koks bandymas izoliuoti Ispaniją prekyboje faktiškai reikštų konfliktą su visa Europos Sąjunga. Tokiu atveju didžiausia rizika būtų ne vien tarifai, o platesnė transatlantinių santykių eskalacija, galinti paveikti tiek gynybos, tiek ekonominio bendradarbiavimo darbotvarkę.