CP v2

Category: Finansai

  • Varšuvos birža atsigavo po silpnos savaitės: WIG20 šoktelėjo, o GPW sulaukė naujų debiutų

    Varšuvos vertybinių popierių biržoje šią savaitę grįžo pirkėjų aktyvumas: pagrindiniai indeksai kilo keliais procentais, o WIG20 vėl aiškiai pakilo virš 3 600 punktų ribos. Plačiosios rinkos WIG taip pat brango, o didžiausią savaitinį prieaugį demonstravo vidutinių bendrovių segmentą atspindintis mWIG40.

    Rinkos nuotaikas palaikė JAV dolerio silpnėjimas, kuris pristabdė ankstesnį brangimą ir sumažino spaudimą Europos akcijoms. Analitikai pabrėžė, kad investuotojai jautriai reaguoja į JAV makroekonominius duomenis ir lūkesčius dėl palūkanų normų trajektorijos, nes tai tiesiogiai veikia rizikos apetito grįžimą Europoje.

    „Akcijų brangimą pagrindinėse rinkose sustiprino silpnėjantis doleris, o Europai tai tapo ypač svarbiu impulsu“, – rašė rinkos analitikas Adamas Stańczakas.

    Per savaitę WIG20 pakilo apie 2,9 proc., WIG ūgtelėjo maždaug 2,8 proc., o mWIG40 pridėjo apie 3,5 proc. Mažųjų įmonių indeksas sWIG80 didėjo santūriau, tačiau ir jis užfiksavo teigiamą pokytį.

    Biržoje išryškėjo ir atskirų įmonių judėjimai: tarp didžiausių WIG20 bendrovių ryškesnį kilimą demonstravo energetikos bei žaidimų sektoriaus atstovai. Tuo pat metu mažmeninės prekybos sektoriuje investuotojų dėmesį patraukė kapitalizacijos persiskirstymas, kai „Žabka“ pagal vertę aplenkė „Dino“.

    Pagal savaitės pabaigos kainas „Dino“ kapitalizacija siekė apie 6,3 mlrd. eurų, o „Žabka“ – apie 6,4 mlrd. eurų. Tekste taip pat pažymėta, kad „Dino“ akcijų kaina buvo nusileidusi iki žemiausių lygių nuo 2022 metų vidurio, o nuo ankstesnių aukštumų kritimas buvo itin ryškus.

    Didžiausių WIG20 bendrovių viršūnėje išliko dvi lyderės: „Orlen“ ir PKO BP. Jų rinkos vertė atitinkamai siekė apie 36,0 mlrd. eurų ir 30,5 mlrd. eurų, tad abi bendrovės išlaikė aiškų atotrūkį nuo likusios indekso dalies.

    Vidutinės kapitalizacijos segmente fiksuota naujų rekordų: kelių bendrovių akcijos per savaitę pasiekė istorines aukštumas. Tarp minimų pavyzdžių buvo XTB, „Asbis“, pati „GPW“ grupė ir „Synektik“, kurių kainos augo dviženkliu tempu arba priartėjo prie reikšmingų maksimumų.

    Naujokų banga Varšuvoje

    Savaitė išsiskyrė ir naujų emitentų gausa. NewConnect rinkoje debiutavo kosmoso pramonės atstovas „Liftero“, o pagrindinėje rinkoje po ilgesnės pertraukos sugrįžo nekilnojamojo turto plėtotojas „Robyg“.

    „Liftero“ pirmosios prekybos dienos pabaigoje akcijos brango daugiau nei perpus, o vėlesnėse sesijose augimas tęsėsi. Savaitės pabaigoje kaina buvo apie 120 proc. aukščiau nei platinimo kaina, o bendrovė akcentavo tikslus plėsti gamybos pajėgumus, technologinę bazę ir pasirengimą didesniems tarptautiniams kontraktams.

    Į biržą taip pat atėjo „Adatex“, nors šios bendrovės debiutas buvo gerokai ramesnis ir savaitinis pokytis išliko nedidelis. Tuo metu „Robyg“ sugrįžimas į pagrindinę rinką po maždaug aštuonerių metų buvo vienas labiausiai aptariamų įvykių, ypač dėl įmonės deklaruojamos strategijos stiprinti žemės banką.

    „Robyg“ nurodė, kad 2024–2025 metais žemės įsigijimams skyrė apie 372 mln. eurų. Tarp akcininkų minimas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, kuris į bendrovės akcijas investavo iki maždaug 47 mln. eurų, o prekybos savaitę „Robyg“ užbaigė netoli platinimo kainos.

    Ką stebėti artimiausiomis savaitėmis?

    Rinkos dalyviai toliau vertins, ar indeksų atšokimas taps tvaresne tendencija, ar liks trumpalaikiu atsaku į valiutų ir palūkanų normų lūkesčių pokyčius. Papildomą kryptį gali nulemti JAV ekonominiai rodikliai ir centrinių bankų komunikacija, kuri daro įtaką dolerio dinamikai ir kapitalo srautams į Europos akcijas.

    Varšuvos rinkai svarbus ir vietinis naujų listingų tempas, nes didesnis emitentų aktyvumas paprastai didina investuotojų dėmesį ir likvidumą. Jei debiutų banga išliks, o tarptautinė aplinka išliks palanki rizikingesniam turtui, GPW gali tikėtis tolesnio aktyvumo ir platesnio investuotojų susidomėjimo.

  • Vienintelės Lenkijoje elektrolitinio cinko gamintojos ZGH Bolesław vairą perima naujas vadovas

    ZGH Bolesław stebėtojų taryba trejų metų kadencijai paskyrė naują valdybos pirmininką, juo tapo Łukasz Mentla. Iki šiol bendrovei daugiau nei du dešimtmečius vadovavęs Bogusław Ochab gegužę pasitraukė iš pareigų.

    Įmonės valdymo pokyčiai vyksta tuo metu, kai metalų pramonė Europoje išlieka jautri energijos kainoms, o cinko rinka – pasaulinių biržų svyravimams. ZGH Bolesław atveju tai ypač svarbu, nes bendrovės veiklos rezultatus tiesiogiai veikia tiek metalo kotiruotės, tiek elektros sąnaudos.

    Kas yra naujasis vadovas?

    Łukasz Mentla su pagrindiniu akcininku siejama „Stalprodukt“ grupe dirba nuo 2005 metų. Nuo 2016 metų jis ėjo valdybos nario ir finansų direktoriaus pareigas, todėl laikomas vadovu, gerai išmanančiu tiek įmonės finansus, tiek jos veiklos modelį.

    Pagal priimtą sprendimą kadencija formaliai apima laikotarpį iki akcininkų susirinkimo, kuris tvirtins bendrovės 2029 metų finansines ataskaitas. Tokia praktika įprasta įmonėse, kuriose vadovų kadencijos susiejamos su atskaitomybės ciklais.

    Strateginė reikšmė cinko rinkoje

    ZGH Bolesław įvardijama kaip vienintelė Lenkijoje elektrolitinio cinko tiekėja. Šis metalas svarbus daugeliui pramonės šakų, ypač plieno cinkavimui, kuris naudojamas korozijai atsparių konstrukcijų ir detalių gamyboje.

    Įmonė per metus pagamina apie 150 000–160 000 tonų cinko produkcijos, iš kurios maždaug 100 000 tonų sudaro elektrolitinis cinkas, o likusi dalis – įvairūs cinko lydiniai. Gamyba remiasi importuojamomis žaliavomis ir komponentais, todėl tiekimo grandinės patikimumas išlieka kritinis veiksnys.

    Energija ir kaštai – svarbiausias faktorius

    Bendrovės elektros poreikis siekia apie 50 megavatų, todėl energijos kainos yra vienas didžiausių kaštų veiksnių. Dalį poreikio įmonė dengia nuosava kogeneracija: apie 12,9 megavato pagaminama trijų dujomis kūrenamų variklių sistemoje.

    Be pagrindinės produkcijos, gamybos procese susidaro šalutinis produktas – sieros rūgštis, kuri naudojama chemijos pramonėje. Tokie šalutiniai srautai gali padėti subalansuoti veiklą, tačiau pagrindiniai pelningumo svertai vis tiek išlieka cinko kaina ir energijos sąnaudos.

  • Rusijos degalų krizė smogia aviacijai: pirmąkart per 4 metus planuojamas reaktyvinio kuro importas

    Rusija, Reuters šaltinių teigimu, rengiasi importuoti reaktyvinį kurą per tarpininkus iš Šiaurės Azijos. Tai būtų pirmas toks atvejis per maždaug ketverius metus, po 2022 metais prasidėjusios plataus masto invazijos į Ukrainą.

    Skelbiama, kad planuojamas krovinys siektų bent 200 000 barelių, o logistika būtų organizuojama per kelis uostus ir perkrovimą iš laivo į laivą. Tokia schema dažnai naudojama siekiant sumažinti tiekimo grandinės matomumą ir apsunkinti kilmės bei gavėjo atsekamumą.

    Pagal minimą planą kuras būtų pakrautas Čiboje Japonijoje, vėliau gabenamas į Pietų Korėją ir, tikėtina, perkrautas viename iš uostų prieš išplukdymą į Rusiją. Reuters nurodo, kad prašė komentaro Japonijos, Pietų Korėjos ir Rusijos institucijų, tačiau atsakymų nesulaukė.

    Pastarąjį kartą panašus pristatymas, kaip teigiama, buvo fiksuotas 2022 metų vasarį, kai į Vladivostoką buvo nugabenta apie 22 000 barelių reaktyvinio kuro. Dabartinis planuojamas kiekis būtų kelis kartus didesnis, todėl signalizuotų apie rimtesnį spaudimą vidaus tiekimui.

    Kas stumia Rusiją į importą?

    Reaktyvinio kuro importo poreikis siejamas su platesne Rusijos degalų krize, kuri paliečia ne tik vairuotojus, bet ir pramonę bei transportą. Pastaraisiais metais Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūra patiria sutrikimų, o tai didina riziką, kad kai kuriuose regionuose stigs konkrečių produktų, įskaitant aviacinę žibalą.

    Situaciją, anot viešai skelbtų vertinimų, sunkina ir Ukrainos dronų smūgiai prieš naftos perdirbimo objektus, terminalus bei logistikos grandis. Kiekvienas didesnis sutrikimas rafinerijose reiškia, kad rinkoje gali trūkti ne vieno produkto, o spragas tenka dengti atsargomis arba importu.

    Signalas aviacijai ir ekonomikai

    Jei importas įvyktų, tai būtų reikšmingas ženklas aviacijos sektoriui, kuriam itin svarbus stabilus reaktyvinio kuro tiekimas ir kainų prognozuojamumas. Kuro trūkumas ar brangimas paprastai greitai atsispindi skrydžių savikainoje, maršrutų planavime ir oro linijų finansiniuose rezultatuose.

    Reuters šaltiniai taip pat nurodo, kad Rusijos reaktyvinio kuro eksportas yra sumažėjęs, palyginti su ankstesniais laikotarpiais. Tai dera su bendra tendencija: kai vidaus rinkoje didėja įtampa, eksportas dažniausiai ribojamas arba natūraliai traukiasi dėl perdirbimo pajėgumų kritimo.

    Tuo pat metu Rusija ir toliau išlieka didelė žaliavinės naftos eksportuotoja, tačiau žaliavos eksportas ne visada reiškia pakankamą perdirbtų produktų pasiūlą šalies viduje. Būtent šis disbalansas ir gali paaiškinti, kodėl reaktyvinio kuro importas vėl atsidūrė darbotvarkėje.

  • „Orlen“ pasiskolino 750 mln. eurų obligacijomis: paklausa dviguba, lėšos keliaus į žaliąją plėtrą

    Lenkijos energetikos ir degalų grupė „Orlen“ sėkmingai išplatino 750 mln. eurų nominalios vertės korporatyvinių obligacijų emisiją. Bendrovė skelbia, kad kvalifikuotų investuotojų susidomėjimas viršijo 1,6 mlrd. eurų, todėl emisija buvo daugiau nei dukart perpasirašyta.

    Emisija įgyvendinta pagal vidutinės trukmės obligacijų programą, kuri buvo sukurta 2021 metais ir atnaujinta 2026 metais. Šį kartą platinta E serija: vienos obligacijos nominali vertė siekė 100 000 eurų, o investuotojams pasiūlyta 7 500 vienetų.

    Siūlymo kaina sudarė 99,102 proc. nominalios vertės, o tai reiškia, kad realiai pritraukta suma, skaičiuojant pagal emisijos kainą, siekė 743 265 000 eurų. Subskripcija vyko 2026 metų birželio 30 dieną ir tą pačią dieną buvo uždaryta, o atsiskaitymą su investuotojais bendrovė planavo 2026 metų liepos 7 dieną.

    Kas pirko ir kokios sąlygos?

    „Orlen“ nurodo, kad pirminėje fazėje susidomėjimą išreiškė 134 investuotojai, o galutinėje paklausos knygoje užfiksuotos paraiškos viršijo 1,6 mlrd. eurų. Obligacijos galiausiai paskirstytos 107 investuotojams iš 27 šalių, tai rodo plačią tarptautinę investuotojų bazę.

    Obligacijų išpirkimo data numatyta 2033 metų liepos 7 dieną. Metinė kupono palūkanų norma yra fiksuota ir siekia 3,75 proc., todėl investuotojams užtikrinamas stabilus pajamingumas, o pačiai bendrovei tai reiškia aiškiai prognozuojamas skolos aptarnavimo išlaidas.

    Kur keliaus pinigai?

    „Orlen“ teigia, kad pritrauktos lėšos bus skirtos vadinamosioms žaliosioms investicijoms. Tarp prioritetų įvardijami atsinaujinančios energijos projektai, energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir švaresnio transporto sprendimai.

    Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų Europos kapitalo rinkų tendencijas, kai energetikos bendrovės vis dažniau finansuojasi obligacijomis, kad galėtų sparčiau įgyvendinti transformaciją. Investuotojams svarbus aiškus lėšų panaudojimas ir projektų atsiperkamumas, o dvigubai viršyta paklausa paprastai signalizuoja pasitikėjimą emitento kredito kokybe bei strategija.

    Prekyba biržose ir emisijos kaštai

    Bendrovė planuoja siekti obligacijų įtraukimo į prekybą reguliuojamose rinkose: „Euronext“ Dubline ir Varšuvos biržoje. Įtraukimas į reguliuojamą rinką paprastai didina vertybinių popierių matomumą ir gali palengvinti antrinę prekybą.

    Detalių emisijos kaštų „Orlen“ dar nepateikė, nes, pasak bendrovės, finansinių tarpininkų ir kitų paslaugų tiekėjų galutinės sąskaitos dar renkamos. Prie sandorio rengimo, anot pranešimo, prisidėjo ir tarptautiniai bankai, tarp jų BNP Paribas, ING, UniCredit, „CaixaBank“, „Erste Group“ ir „Bank Pekao“.

  • Ryanair perspėja dėl EES: vasarą oro uostuose gali išaugti eilės, Lenkijai siūlo atidėti

    Didžiausias Europos pigių skrydžių vežėjas Ryanair perspėja, kad šią vasarą kelionės per dalį Europos oro uostų gali tapti lėtesnės dėl įsigaliojusio ES sienų kontrolės pakeitimo – Entry/Exit System (EES). Bendrovė teigia, kad sistema kai kur dar neveikia sklandžiai, todėl piko metu gali susidaryti didelės spūstys prie pasų kontrolės.

    EES yra Europos Sąjungos sistema, skirta fiksuoti trečiųjų šalių piliečių atvykimą ir išvykimą iš Šengeno erdvės trumpalaikiams vizitams. Pirmojo patikrinimo metu renkama biometrinė informacija, todėl vieno keleivio patikra užtrunka ilgiau nei įprastai, ypač jei trūksta įrangos ar darbuotojų.

    Kas kelia didžiausią riziką?

    Ryanair vertinimu, didžiausia problema išryškėja vasaros kelionių piko metu, kai vienu metu atvyksta keli reisai ir pasų kontrolės vietose susidaro „butelio kaklelio“ efektas. Bendrovė nurodo, kad papildomos minutės kiekvienam keleiviui greitai virsta valandomis eilėse, o vėlavimai persikelia ir į skrydžių tvarkaraščius.

    Kaip pavyzdžius, kur anksčiau fiksuotos didesnės eilės ar rizika joms augti, vežėjas mini Krokuvą, Tenerifę Pietų, Palmą, Alikantę, Malagą, Milano Bergamą ir Paryžiaus Beauvais. Nors EES tiesiogiai taikomas ne ES piliečiams, oro uostų pralaidumo sumažėjimas gali paveikti visus keliautojus, nes vėlavimai persiduoda registracijai, įlaipinimui ir jungiamiesiems reisams.

    Ryanair prašymas Lenkijai ir Europai

    Ryanair ragina Europos valstybes EES diegimą arba praktinį taikymą intensyviausiu srauto laikotarpiu atidėti iki rugsėjo, kai kelionių srautai paprastai sumažėja. Bendrovės teigimu, toks sprendimas leistų išvengti situacijų, kai šeimos su vaikais ar vyresnio amžiaus keleiviai priversti ilgai laukti pasų kontrolėje.

    „Akivaizdu, kad EES vis dar nėra pasirengęs vasaros kelionių pikui, todėl rizikuojame ilgomis eilėmis ir skrydžių vėlavimais“, – sakė Ryanair operacijų vadovas Neal McMahon.

    Diskusijos dėl sistemos įgyvendinimo tempo vyksta ne tik Lenkijoje. Kai kurių oro uostų atstovai viešai įspėjo, kad biometrinių patikrų apimtys reikalauja didesnių pajėgumų, o pereinamuoju laikotarpiu būtina užtikrinti daugiau personalo ir daugiau veikiančių patikros vietų.

    Ką verta žinoti keliautojams

    Keliaujantiems iš Lietuvos ir kitų ES valstybių svarbiausia suprasti, kad EES labiausiai veikia trečiųjų šalių piliečių patikrą, tačiau praktinis poveikis juntamas visame terminale. Jei oro uoste stringa pasų kontrolė, gali pailgėti bendras keleivių judėjimo laikas, o tai didina riziką pavėluoti įlaipinimą ar patirti vėlavimus.

    Oro uostai ir vežėjai paprastai rekomenduoja atvykti anksčiau, ypač maršrutuose, kur susikerta dideli tarptautinių keleivių srautai. Vasarą taip pat dažnėja dienų, kai uždelsimas viename taške greitai išsiplečia į visą skrydžių grandinę, todėl papildomas laiko rezervas tampa realia kelionės draudimo priemone.

  • ES biudžeto mūšis: 2 trilijonai eurų ir nauji mokesčiai – kas laukia jūsų sąskaitų?

    ES biudžeto mūšis: 2 trilijonai eurų ir nauji mokesčiai – kas laukia jūsų sąskaitų?

    Europos Sąjungos institucijos Briuselyje didina spaudimą valstybėms narėms dėl naujo ilgalaikio biudžeto, kurio derybos tampa vienomis politiškai jautriausių pastaraisiais metais. Europos Komisija ragina šalis sutarti ne tik dėl išlaidų, bet ir dėl naujų pajamų šaltinių, vadinamų nuosavais ištekliais.

    Diskusijos vyksta, kai ES sostinėse ryškėja dvi stovyklos: vadinamosios taupiosios šalys siekia mažesnio biudžeto ir griežtesnių prioritetų, o sanglaudos šalininkės gina tradicines eilutes, tokias kaip žemės ūkis ir regioninė parama. Komisija perspėja, kad per mažas bendras biudžetas nebūtinai reikštų mažesnę naštą mokesčių mokėtojams, nes dalį išlaidų tektų perkelti į nacionalinius biudžetus.

    „Turime nepamiršti ryšio tarp taupaus biudžeto ir modernaus biudžeto“, – sakė už biudžetą atsakingas eurokomisaras Piotras Serafinas.

    Europos Komisija dar 2025 metais pateikė beveik 2 trilijonų eurų septynerių metų biudžeto projektą. Jame didesnis dėmesys skiriamas konkurencingumui ir gynybai, o kai kurioms tradicinėms programoms siūloma santykinai mažesnė dalis, todėl konfliktas tarp naujų ir senų prioritetų tik aštrėja.

    Artėjant 2027 metų rinkimų ciklui keliose didžiosiose valstybėse, didėja spaudimas politinį susitarimą pasiekti iki metų pabaigos. Deryboms svarbus ir terminas, nes ilgalaikio biudžeto patvirtinimas paprastai reikalauja sudėtingų kompromisų tarp valstybių ir institucijų, o vėlavimai gali trikdyti programų planavimą.

    Nuosavi ištekliai: kur stringa susitarimas

    Vienas pagrindinių akligatvio taškų yra nuosavi ištekliai, tai yra ES masto pajamos, kurios mažintų priklausomybę nuo nacionalinių įnašų. Komisija pabrėžia, kad be naujų pajamų srautų suderinti didesnes ambicijas gynyboje, pramonėje ir inovacijose bus sunku.

    Į pradinį paketą Komisija buvo įtraukusi kelis galimus šaltinius, tarp jų pajamas, susijusias su apyvartinių taršos leidimų sistema, anglies dioksido pasienio korekciniu mechanizmu, neperdirbtomis elektronikos atliekomis, tabako akcizais ir įmonių apmokestinimu. Dalis šių siūlymų sulaukė ryškaus pasipriešinimo, nes šalys skirtingai vertina poveikį savo pramonei, vartojimui ir biudžetams.

    Europos Parlamentas savo ruožtu kelia papildomas idėjas, tokias kaip mokestis lošimams, skaitmeninis mokestis ir kapitalo prieaugio apmokestinimas kriptoturto sandoriuose. Europos Komisija yra vertinusi, kad tokios priemonės teoriškai galėtų atnešti iki maždaug 11 milijardų eurų per metus, tačiau politinis pritarimas joms kol kas nėra užtikrintas.

    Gynyba tampa kertiniu argumentu

    Komisija šį kartą ypač akcentuoja saugumo dimensiją, nes gynybos finansavimas ir pramonės pajėgumų stiprinimas tampa strateginiu prioritetu. Tai reiškia, kad biudžeto derybose vis dažniau kalbama ne vien apie skaičius, bet ir apie ES gebėjimą greitai reaguoti į krizes, finansuoti bendrus pirkimus bei stiprinti karinį mobilumą.

    „Ar mes rimtai žiūrime į galimo karo grėsmę?“ – sakė už gynybą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius.

    Tuo pat metu dalis šalių baiminasi, kad nauji ES mokesčiai ar rinkliavos gali tapti politiniu taikiniu vidaus politikoje, ypač prieš rinkimus. Viena skeptiškiausių, kaip teigiama derybose dalyvaujančių šaltinių vertinimu, išlieka Švedija, argumentuojanti, kad nuosavi ištekliai gali neproporcingai padidinti turtingesnių valstybių finansinę naštą.

    Europos investicijų banko vadovė Nadia Calviño konferencijoje pabrėžė, kad ambicingas biudžetas be naujų pajamų praktiškai neįmanomas. Jos teigimu, jei ES lyderiai nori didesnių tikslų, jiems teks pritarti ir platesniam nuosavų išteklių krepšeliui, kuris leistų mažinti spaudimą nacionaliniams biudžetams.

    Artimiausias svarbus politinis etapas numatomas Europos Vadovų Taryboje rudenį. Iki tol Komisija sieks pakeisti bendrą derybų nuotaiką ir įtikinti skeptikus, kad naujų pajamų paieška yra ne papildoma našta, o būdas finansuoti bendras strategines užduotis efektyviau ir su mažesniu dubliavimu nacionaliniu lygmeniu.

  • Uzbekistanas skuba plėsti elektros gamybą: milijardai saulės parkams, tinklams ir atomui

    Uzbekistanas skuba plėsti elektros gamybą: milijardai saulės parkams, tinklams ir atomui

    Uzbekistanas per artimiausius penkerius metus siekia padidinti elektros gamybą nuo 82 mlrd. kilovatvalandžių iki daugiau kaip 120 mlrd. kilovatvalandžių. Toks šuolis paverčia energetiką vienu didžiausių šalies investicinių išbandymų, nes paklausa auga kartu su pramone ir gyventojų skaičiumi.

    Elektrai vis daugiau reikia ir naujiems sektoriams, įskaitant skaitmeninę infrastruktūrą bei duomenų centrus. Kartu valdžia deklaruoja tikslą mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir greičiau didinti atsinaujinančių išteklių dalį.

    Atsinaujinančios energijos planas

    Taškento tarptautiniame investicijų forume prezidentas Šavkatas Mirzijojevas teigė, kad iki 2030 metų atsinaujinantys ištekliai turėtų sudaryti 54 proc. elektros gamybos. Pasak jo, į žaliąją energetiką jau pritraukta beveik 5,3 mlrd. eurų užsienio investicijų.

    Prezidentas taip pat įvardijo dar vieną prioritetą – elektros perdavimo tinklų modernizavimą. Tam, jo teigimu, planuojama nukreipti apie 3,5 mlrd. eurų, nes be tinklų stiprinimo naujų elektrinių pajėgumai pilnai neveiks.

    Šalies vadovas ragino investuoti į saulės ir vėjo elektrines, energijos kaupimą, tinklų skaitmeninimą ir žaliąja energija maitinamus duomenų centrus. Taip energetikos plėtra susiejama su platesne pramonės ir skaitmenizacijos darbotvarke.

    Kas finansuoja plėtrą?

    Tarptautinės finansų institucijos jau dabar aktyviai dalyvauja šiame augimo etape. 2025 metais Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas Centrinei Azijai ir Mongolijai skyrė beveik 1,8 mlrd. eurų, iš kurių daugiau kaip 880 mln. eurų teko projektams Uzbekistane.

    Daugiau nei pusė šio banko investicijų regione buvo priskirtos žaliajai krypčiai, o maždaug trečdalis – tvariai infrastruktūrai. Uzbekistane banko pinigai vis dažniau keliauja ne tik į naujas elektrines, bet ir į energijos kaupimą, kuris leidžia stabiliau integruoti saulės ir vėjo generaciją.

    Vienas didžiausių paketo pavyzdžių – apie 125 mln. eurų finansavimas 1 GW saulės fotovoltinės elektrinės ir 1 336 MWh baterijų kaupimo kompleksui, vystomam kartu su „ACWA Power“. Kitas sandoris – iki maždaug 171 mln. eurų finansavimas 300 MW saulės elektrinei ir 75 MWh baterijų kaupimo sistemai Kaškadarjos regione, vystomai su „Masdar“.

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko vadovas Centrinei Azijai ir Mongolijai Huseyinas Ozhanas pabrėžė, kad vien pinigų nepakanka. Jo teigimu, pajėgumų didinimas turi remtis ir reguliavimo pokyčiais, kad privatus kapitalas galėtų ateiti į projektus greičiau ir pigiau.

    „Reikia žiūrėti iš dviejų pusių: pirma – investicijos, antra – politikos ir reguliavimo sprendimai“, – sakė Huseyinas Ozhanas.

    Jo teigimu, dauguma regiono valstybių jau yra priėmusios ilgalaikes dekarbonizacijos strategijas, o tarptautinės institucijos padeda rengti veiksmų planus. Uzbekistane tai reiškia ne tik naujų atsinaujinančių pajėgumų konkursus, bet ir aiškesnes taisykles tinklams, kaupimui bei prijungimui.

    Į miksą įtraukiama branduolinė energetika

    Nors atsinaujinantys ištekliai tampa pagrindine kryptimi, Uzbekistanas paraleliai diegia ir kitą žemos anglies technologiją. Birželį Džizacho regione pažymėta pirmojo šalies branduolinės energetikos projekto statybų pradžia.

    Planuojama, kad jėgainę sudarys du dideli, maždaug 1 000 MW galios reaktoriai ir du mažieji moduliniai reaktoriai, kurių kiekvieno galia apie 55 MW. Tokia kombinacija turėtų suteikti stabilios bazinės generacijos ir padėti sumažinti natūralių dujų vaidmenį elektros gamyboje.

    Pasaulio branduolinės asociacijos vadovė Sama Bilbao y León teigė, kad augančios ekonomikos vis dažniau ieško patikimų energijos šaltinių, kad galėtų plėsti pramonę. Jos vertinimu, Uzbekistano pasirinkimas atspindi norą diversifikuoti energetikos sistemą, kai elektros poreikis didėja sparčiau nei tradicinių pajėgumų galimybės.

    „Tai šalys, turinčios daug išteklių, bet norinčios augti ir vystytis. Tam prireiks energijos“, – sakė Sama Bilbao y León.

    Pasak jos, branduolinė energetika gali padėti išlaisvinti gamtines dujas kitoms reikmėms, kai šalis siekia mažinti dujų dalį elektros gamyboje. Investuotojams tai reiškia, kad Uzbekistano energetikos planas tampa ne vien apie naujas elektrines, bet ir apie visą grandinę – nuo tinklų iki reguliavimo ir technologijų derinimo.

  • EP prekybos vadovas rėžia: Europos Komisijos spalio terminas deryboms su Kinija – nerealu

    EP prekybos vadovas rėžia: Europos Komisijos spalio terminas deryboms su Kinija – nerealu

    Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange suabejojo Europos Komisijos iškeltu tikslu iki spalio pasiekti apčiuopiamų rezultatų derybose su Kinija. Pasak jo, jei siekiama teisiškai įpareigojančio susitarimo, toks grafikas yra pernelyg optimistinis.

    Komisija derybas su Pekinu pradėjo siekdama sumažinti įtampą ir perbalansuoti prekybos santykius, ES vis labiau nerimaujant dėl didelio prekybos deficito. Europos pramonė teigia patirianti spaudimą dėl pigesnių importuojamų prekių, o tai didina riziką darbo vietoms ir investicijoms.

    „Diskusijos yra gerai, susitarimai yra geriau. Iki spalio realu sutarti dėl bendrų gairių, bet ne dėl pilno teisinio teksto“, – sakė Berndas Lange.

    Subsidijos ir nesąžininga konkurencija

    Lange teigimu, pagrindinis ES prioritetas turėtų būti nesąžiningos konkurencijos ribojimas, kai eksportui į Europą skiriamos subsidijos iškreipia rinką. Tokia praktika, anot jo, leidžia Kinijos gamintojams įgyti pranašumą kainomis ir stumia Europos įmones į gynybinę poziciją.

    „Didelė Kinijos ekonomikos dalis naudojama subsidijoms, kurios suteikia neteisingą pranašumą konkurencijoje“, – sakė Berndas Lange.

    Europos Komisija pastaraisiais metais aktyviau taiko prekybos gynybos priemones, įskaitant antidempingo ir antisubsidijų tyrimus, kai gauna pramonės skundų dėl importo kainodaros ar valstybės paramos. Dalis sektorių, ypač metalų ir kitų bazinių žaliavų, jau seniai ragina griežtinti atsaką, nes kainų spaudimas tiesiogiai veikia gamybos apimtis.

    ES silpnoji vieta – kritinės žaliavos

    Kartu ES derybinę poziciją silpnina priklausomybė nuo kritinių žaliavų, kurios reikalingos žaliajai energetikai, automobilių pramonei ir gynybai. Europoje vis dažniau akcentuojama, kad problema yra ne vien išteklių radimas, bet ir jų perdirbimo bei rafinavimo pajėgumai, kurie ilgą laiką buvo koncentruojami Azijoje.

    Lange pabrėžė, kad vienas svarbiausių uždavinių būtų sparčiau diversifikuoti tiekimą ir sukurti alternatyvias grandines. Jo vertinimu, tai reikštų ir investicijas į perdirbimą Europoje, ir antrų tiekėjų paiešką tarptautinėse rinkose, kad bet kokie eksporto ribojimai neparalyžiuotų pramonės.

    Kinija pastarosiomis savaitėmis taip pat ne kartą signalizavo, jog gali imtis atsakomųjų priemonių, jei Briuselis pasirinks griežtesnę protekcionistinę kryptį. Dėl to derybos tampa ne tik ekonominiu, bet ir politiniu testu, kuriame ES mėgina suderinti rinkos apsaugą, atvirą prekybą ir strateginį atsparumą.

  • Azijos biržos šoko po rekordinio Dow, bet lustų akcijų drama tęsiasi: kas laukia toliau?

    Azijos biržos šoko po rekordinio Dow, bet lustų akcijų drama tęsiasi: kas laukia toliau?

    Azijos akcijų rinkos liepos 3 dieną daugiausia kilo, investuotojams sureagavus į dar vieną rekordinį Dow Jones Industrial Average uždarymą JAV. Vis dėlto prekybą regione toliau lydėjo įtampa dėl puslaidininkių sektoriaus, kurio akcijos pastarosiomis dienomis svyravo ypač smarkiai.

    Didžiausią šuolį demonstravo Pietų Korėjos indeksas Kospi, atšokęs daugiau nei 4 proc. po ankstesnės dienos kritimo. Tarp ryškiausių judesių buvo „Samsung Electronics“ akcijų šuolis, o atminties lustų gamintoja „SK Hynix“ taip pat fiksavo solidų augimą.

    Japonijoje Nikkei 225 pakilo apie 1 proc., jį aukštyn tempė atminties sprendimų gamintojos „Kioxia“ brangimas. Tuo pat metu dalis su lustų įranga susijusių bendrovių judėjo priešinga kryptimi, primindamos, kad sektoriuje vis dar vyksta aštri korekcija.

    Kitose regiono rinkose Honkongo Hang Seng augo apie 1,7 proc., Šanchajaus indeksas kilo maždaug 0,7 proc., o Australijos S&P/ASX 200 pridėjo apie 1,3 proc. Iš bendro vaizdo išsiskyrė Taivano birža, kur pagrindinis indeksas smuko apie 0,6 proc.

    Kas išjudino nuotaikas?

    Rinkų toną nulėmė JAV sesija: nors akcijos judėjo nevienodai, Dow indeksas pakilo apie 1,1 proc. ir pasiekė naują rekordą. Tuo metu Nasdaq smuko, nes dalis technologijų ir puslaidininkių bendrovių tęsė nuosmukį, o tai investuotojai siejo su įtampos dėl vertinimų ir pelnų lūkesčių peržiūra banga.

    Papildomu veiksniu tapo silpnesni JAV darbo rinkos duomenys, rodantys, kad naujų darbo vietų sukurta mažiau nei tikėtasi. Tokia statistika dažnai stiprina viltis, jog infliacijos spaudimas gali slopti, o JAV centrinis bankas ateityje galėtų elgtis atsargiau didindamas palūkanų normas.

    Lustų sektorius ir DI lūkesčiai

    Puslaidininkių akcijų svyravimai šią savaitę tapo vienu ryškiausių rinkų signalų, atspindinčių dvejopą investuotojų nuotaiką. Viena vertus, DI ir su juo susijusios infrastruktūros paklausa toliau laikoma vienu svarbiausių ilgalaikių augimo variklių, todėl dalis investuotojų ieško progų pirkti per korekcijas.

    Kita vertus, po spartaus ralio rinkoje daugėja jautrumo bet kokiems ženklams, kad vertinimai tapo per daug išpūsti, o pelnų augimo tempas gali neatitikti aukštų lūkesčių. Dėl to net ir teigiamos dienos neretai lydimos staigių korekcijų atskiruose varduose.

    Nafta ir Europa: santūrus fonas

    Naftos kainos taip pat judėjo aukštyn: „Brent“ rūšies nafta brango apie 1 proc., o JAV etalonas kilo kiek mažiau. Energetikos rinkoje investuotojai vertino tiek geopolitinių rizikų foną, tiek signalus apie paklausą ir infliacijos trajektoriją.

    Europoje pagrindiniai indeksai prekybos pradžioje svyravo nežymiai, dauguma jų kilo maždaug iki 0,3 proc. Tokia dinamika rodė, kad investuotojai Europoje labiau laukia aiškesnių impulsų iš JAV makroekonomikos ir technologijų sektoriaus, nei agresyviai didina riziką.

    Artimiausiomis dienomis rinkų kryptį gali lemti nauji duomenys apie infliaciją ir darbo rinką, taip pat didžiųjų technologijų ir puslaidininkių bendrovių komentarai apie DI paklausą bei investicijų ciklą. Investuotojams tai taps pagrindiniu testu, ar pastarojo meto korekcija buvo trumpalaikė, ar pereinama į ilgesnį persivertinimo etapą.

  • „CMA CGM“ į Azijos–Europos maršrutą meta milžiną: ką keičia didžiausias LNG laivas?

    „CMA CGM“ į Azijos–Europos maršrutą meta milžiną: ką keičia didžiausias LNG laivas?

    Prancūzijos laivybos grupė „CMA CGM“ pradėjo eksploatuoti „CMA CGM Notre Dame“ – didžiausią pasaulyje suskystintomis gamtinėmis dujomis varomą konteinerinį laivą, kuris įtrauktas į vieną intensyviausių pasaulio prekybos krypčių tarp Azijos ir Europos. Laivas pristatytas Havre, o netrukus pradeda reguliarų reisą į Aziją.

    Beveik 400 metrų ilgio ir daugiau nei 62 metrų pločio laivas gali gabenti iki 24 000 TEU, o tai prilygsta ištisam plaukiojančiam logistikos terminalui. Juo į Aziją vežami chemijos ir maisto produktai, vynas bei stiprieji gėrimai, farmacijos ir pramonės įranga, o atgal į Europą – elektronika, drabužiai, buitinė technika ir kitos vartojimo prekės.

    „Yra reali rizika, kad laivybos laisvė gali būti kvestionuojama ir kituose svarbiausiuose pasaulio sąsiauriuose, o Prancūzijai, kurios gerovė smarkiai priklauso nuo tarptautinių mainų, tai tampa konkurencingumo klausimu“, – sakė „CMA CGM“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Rodolphe Saadé.

    „CMA CGM Notre Dame“ – pirmasis iš dešimties itin didelių konteinerinių laivų, kurie plaukios su Prancūzijos vėliava, o likę tos pačios serijos laivai turėtų būti perduoti iki 2028 metų sausio. Bendrovė šį sprendimą sieja ne tik su verslo plėtra, bet ir su pastaraisiais metais paaštrėjusiais geopolitiniais trikdžiais, atskleidusiais pasaulinių tiekimo grandinių pažeidžiamumą.

    Laive naudojamas LNG kuras, kuris, lyginant su įprastu sunkiojo kuro tepalu, gali sumažinti anglies dioksido emisijas maždaug 20–25 proc., beveik eliminuoti sieros oksidus, reikšmingai mažinti azoto oksidus ir kietąsias daleles. Vis dėlto LNG kelia diskusijų dėl metano nuotėkio rizikos, kai dalis nesudegusio metano patenka į atmosferą ir gali sumenkinti dalį klimato naudos.

    Laivo variklis suprojektuotas taip, kad ateityje galėtų dirbti ir su bio-LNG bei sintetiniu e-LNG, jei šie degalai taps komerciškai prieinami. Toks sprendimas atitinka kryptį, kuria juda sektorius: tarptautinės taisyklės ir Europos Sąjungos politika vis griežčiau spaudžia laivybą mažinti išmetimus bei didinti energijos efektyvumą.

    ES taisyklės ir didėjantis spaudimas

    ES uostuose besilankantiems laivams taikomas FuelEU Maritime reguliavimas, kuris palaipsniui griežtina laivuose naudojamos energijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumo ribas, numatant ilgalaikį tikslą iki 2050 metų ženkliai sumažinti poveikį klimatui. Tai reiškia, kad net ir LNG dažnai vertinamas kaip pereinamasis sprendimas, o ateities konkurencingumą lems technologijos ir alternatyvūs degalai.

    Lygiagrečiai didėja dėmesys ir operaciniam efektyvumui, nes tai greičiausias būdas mažinti degalų sąnaudas ir emisijas čia ir dabar. „CMA CGM“ teigia, kad jų laivuose diegiami skaitmeniniai sprendimai ir DI padeda realiuoju laiku optimizuoti maršrutus, greitį ir energijos naudojimą, o tai bendrovės mastu leidžia sumažinti anglies dioksido emisijas šimtais tūkstančių tonų per metus.

    Kodėl tokie laivai tampa strateginiai?

    Jūrų transportas išlieka pasaulinės prekybos stuburu: didžioji dalis krovinių pagal apimtį keliauja jūra, todėl bet kokie trikdžiai greitai persiduoda į gamybą, kainas ir darbo rinką. Dėl to Europos Sąjunga ėmėsi stiprinti uostų, tiekimo grandinių ir jūrinės pramonės atsparumą, siekdama, kad logistika ir prieiga prie pagrindinių maršrutų netaptų pažeidžiamiausia ekonomikos vieta.

    Laivo pristatymas Havre uoste sutapo su augančiu politiniu dėmesiu jūrinei infrastruktūrai, energetinei transformacijai ir skaitmenizacijai. Ceremonijoje dalyvavo ir Prancūzijos pirmoji ponia Brigitte Macron, o laivo krikštamote tapo Delphine Arnault, vadovaujanti „Christian Dior Couture“.

    Azijos–Europos reisuose „CMA CGM Notre Dame“ numatyta sustoti Roterdame, Hamburge, Antverpene, Tanger Med, Port Klang, Singapūre, Yantian, Šanchajuje ir Ningbo. Visa kelionė pirmyn ir atgal trunka kiek daugiau nei 100 dienų, o krovinio vertė, priklausomai nuo sudėties, gali siekti apie 2,3–2,8 milijardo eurų.