CP v2

Category: Finansai

  • Vokietija stoja prieš ES muitus kiniškiems elektromobiliams: rizikuoja „Volkswagen“?

    Vokietija stoja prieš ES muitus kiniškiems elektromobiliams: rizikuoja „Volkswagen“?

    Vokietija siekia sustabdyti arba sušvelninti Europos Sąjungos planuojamus papildomus muitus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams. Priemonės siejamos su ES tyrimu dėl galimų Kinijos subsidijų, kurios, Briuselio vertinimu, iškreipia konkurenciją ir mažina kainas Europoje.

    Europos Komisija yra paskelbusi, kad papildomi muitai atskiriems Kinijos gamintojams gali siekti iki 38,1 proc. Jie būtų taikomi greta jau galiojančių importo tarifų, todėl kai kurių modelių galutinė kaina ES rinkoje galėtų pastebimai išaugti.

    Vokietijos pozicija išsiskiria tuo, kad ji labiau akcentuoja galimą atsakomųjų priemonių riziką. Berlynui ypač svarbu, kaip į galimus ES tarifus reaguotų Kinija, kuri yra viena didžiausių Vokietijos automobilių pramonės rinkų.

    Smūgis gali grįžti per Kiniją

    Kinija jau yra užsiminusi apie galimybę įvesti tarifus ES pagamintiems automobiliams su didesnio darbinio tūrio varikliais. Toks žingsnis būtų jautrus Vokietijos gamintojams, nes aukštesnės klasės modeliai tradiciškai sudaro svarbią jų eksporto dalį.

    Dar vienas Berlyno argumentas susijęs su gamyba pačioje Kinijoje. Tokie koncernai kaip „BMW“, „Mercedes-Benz“ ir „Volkswagen“ turi dideles gamyklas Kinijoje, o bet kokia eskalacija galėtų paliesti tiek tiekimo grandines, tiek pardavimus, tiek investicijų klimatą.

    „Izoliacija ir neteisėtos muitų kliūtys galiausiai tik viską pabrangina ir padaro visus skurdesnius“, – sakė Olafas Scholzas.

    Vartotojų kaina ir klimato tikslai

    ES viduje muitų klausimas kelia ir praktinę dilemą: kaip suderinti pramonės apsaugą su vartotojų interesais. Kinijos elektromobiliai daugelyje šalių konkuruoja kaina, o kai kurie gamintojai pirkėjus vilioja papildomomis komplektacijomis ar paslaugomis, todėl kainos kilimas labiausiai paliestų mažesnes pajamas turinčius vairuotojus.

    Kartu tai gali turėti įtakos ir elektromobilių plėtros tempui. Europoje pastaraisiais metais ryškėjo ženklai, kad paklausa auga netolygiai, o pirkėjus stabdo aukštesnės kainos, ne visur pakankamai išvystyta įkrovimo infrastruktūra ir klausimai dėl baterijų ilgaamžiškumo bei likutinės vertės.

    Vokietijos oponentai įspėja, kad pigesnių modelių branginimas per muitus gali sulėtinti perėjimą prie mažiau taršaus transporto. Kita vertus, tarifų šalininkai akcentuoja, kad be apsauginių priemonių Europos gamintojams bus sunkiau investuoti į konkurencingus elektromobilius ir išlaikyti darbo vietas.

    Ką tai reiškia rinkai?

    Jei ES muitai įsigaliotų, tikėtina, kad dalis Kinijos gamintojų ieškotų būdų išlaikyti konkurencingumą mažindami maržas, peržiūrėdami komplektacijas arba spartindami gamybos lokalizavimą Europoje. Pastarasis scenarijus būtų palankesnis ES pramonei, tačiau trumpuoju laikotarpiu kainų spaudimas vartotojams vis tiek išliktų.

    Vokietijai tai tampa testu, kaip apginti savo pramonės interesus neįsukant ES į plataus masto prekybos konfliktą su Kinija. Artimiausi sprendimai lems ne tik elektromobilių kainas, bet ir tai, kokiu greičiu Europa pereis prie elektrinio transporto bei kaip persiskirstys gamyba pasaulinėje automobilių rinkoje.

  • Vokietijoje paviešinta pareigūnų kamera: sulaikymas su ginklais ir 160 galimų taikinių sąrašas

    Vokietijoje paviešinta pareigūnų kamera: sulaikymas su ginklais ir 160 galimų taikinių sąrašas

    Vaizdo įrašas iš sulaikymo

    Kelno policija paviešino pareigūno kūno kameros vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas 48 metų įtariamo elektros infrastruktūros sabotažo vykdytojo Danielio V. sulaikymas. Įraše matyti, kaip įtariamasis guli veidu į žemę, o prie jo artėjantys pareigūnai laiko ištrauktus ginklus.

    Vaizdo medžiagoje pareigūnai vyrą surakina antrankiais ir palydi iki policijos automobilio. Taip pat užfiksuota palapinė, kurioje, kaip įtariama, Danielis V. galėjo būti apsistojęs.

    Naujos detalės apie tyrimą

    Šiaurės Reino-Vestfalijos vidaus reikalų ministras Herbertas Reulas žemės parlamento vidaus reikalų komitete pranešė, kad tyrėjai nustatė papildomų galimų nusikaltimo vietų. Pasak jo, jos gali būti ne tik Šiaurės Reino-Vestfalijoje, bet ir kitose Vokietijos žemėse bei kaimyninėse valstybėse.

    Ministro teigimu, vien Šiaurės Reino-Vestfalijoje iki šiol rasta daugiau nei 40 įrenginių, kurie esą galėjo būti skirti laidžiai medžiagai iššauti į elektros linijas prie pastočių. Tyrėjai vertina, kad taip galėjo būti siekiama sukelti trumpuosius jungimus ir elektros tiekimo sutrikimus.

    „Sulaikėme įtariamąjį, ir tikėtina, kad taip užkirtome kelią visai serijai galimų išpuolių“, – sakė Herbertas Reulas.

    Kas žinoma apie įtariamąjį

    Vyras, kurio kelias dienas ieškota, buvo sulaikytas antradienį netoli Vaisveilerio elektrinės, prie Acheno. Skelbiama, kad sulaikymas galėjo įvykti per eismo patikrinimą.

    Tyrėjai teigia gavę reikšmingų užuominų iš įtariamojo automobilio, kuris buvo konfiskuotas. Pasak Herberto Reulo, transporto priemonėje rastas užrašų sąsiuvinis su ranka rašytais įrašais apie daugiau nei 150 galimų sabotažo taikinių, o vėliau įvardyta ir daugiau nei 160 žinomų ar galimų objektų.

    Ministro pateikta informacija rodo, kad dalis vietų jau patikrintos. Taip pat skelbiama, kad po sulaikymo įtariamasis nurodė septynias vietas, kur esą buvo įrengęs slėptuves su iš anksto paruoštomis priemonėmis.

    Byla perėjo federaliniams prokurorams

    Federalinė prokuratūra perėmė tyrimą, nurodydama ypatingą bylos svarbą. Tyrėjai aiškinasi, ar įtariamasis sabotažo veiksmais galėjo kėsintis į konstitucinę santvarką ir ar jo veiksmai atitinka sunkesnių nusikaltimų požymius.

    Dėl rasto įrenginių skaičiaus taip pat vertinama, ar Danielis V. galėjo veikti vienas. Herbertas Reulas komitete teigė, kad svarstoma ir užsienio valstybės įtakos ar pavedimo versija, tačiau šiuo metu tam esą nėra įrodymų.

    „Tyrimas vyksta visu greičiu“, – sakė Herbertas Reulas.

    Pastarosiomis dienomis tyrėjai nagrinėjo kelis įtariamus išpuolius prieš energetikos infrastruktūrą Šiaurės Reino-Vestfalijoje ir Brandenburge. Pranešta, kad kai kur galėjo būti naudojami savadarbiai įrenginiai, tačiau didelių elektros tiekimo sutrikimų nefiksuota.

    Taip pat pasirodė laiškai, kuriuose nežinomas autorius prisiėmė atsakomybę už incidentus prie įvairių elektrinių objektų. Vis dėlto dalis pareigūnų ragina neskubėti su išvadomis, nes tiek metodas, tiek prisipažinimo laiškų turinys vertinami kaip neįprasti.

  • Rusijos smūgiai Ukrainoje: žuvo 11 žmonių, Kyjivas ėmėsi Rusijos šešėlinio laivyno

    Rusijos smūgiai Ukrainoje: žuvo 11 žmonių, Kyjivas ėmėsi Rusijos šešėlinio laivyno

    Per Rusijos naktinius smūgius Ukrainoje nuo rugsėjo 11 dienos vakaro iki rugsėjo 12 dienos ryto žuvo mažiausiai 11 žmonių, dar 96 buvo sužeisti. Apie tai pranešė Ukrainos institucijos, o daugiausia nukentėjo Odesos sritis.

    Smūgiai fiksuoti ir Dnipropetrovsko, Donecko, Zaporižios, Kyjivo, Sumų, Charkivo bei Chersono srityse. Atakos vyko tuo metu, kai Ukraina tęsia operacijas prieš Rusijos vadinamąjį šešėlinį laivyną, kuriuo gabenama nafta, padedanti finansuoti karą.

    Odesa – vienas pagrindinių taikinių

    Ukrainos oro pajėgos nurodė, kad atakoje Rusija panaudojo 129 įvairių tipų bepiločius orlaivius, taip pat balistines raketas „Iskander-M“ ir KN-23, sparnuotąsias raketas „Kalibr“ bei valdomas raketas Ch-59/69. Pasak kariškių, dalis bepiločių buvo su reaktyviniais varikliais, o tai apsunkina jų perėmimą.

    Ukrainos oro gynyba pranešė sunaikinusi arba elektroninėmis priemonėmis sutrikdžiusi 110 oro taikinių, tarp jų – 101 bepiločio skrydį ir dalį raketų. Tokios mišrios atakos, kai vienu metu leidžiamos ir raketos, ir dronai, pastaruoju metu dažnai naudojamos siekiant perkrauti oro gynybos sistemas.

    Vienas pagrindinių smūgio taikinių buvo Odesa. Vietos valdžia skelbė, kad apgadintas daugiabutis, o sužeistųjų skaičius augo gavus daugiau informacijos iš įvykio vietos.

    Odesos srityje sužeista mažiausiai 35 žmonės, tarp jų – penkių mėnesių kūdikis ir 17-metis. Dalis nukentėjusiųjų buvo hospitalizuoti, o gelbėjimo darbai ir pastatų būklės vertinimas tęsėsi ir po atakos.

    Smūgiai regionuose ir pramonės taikiniai

    Dnipropetrovsko srityje atakos paliesti keli miestai. Dnipro mieste, vietos pareigūnų duomenimis, apgadintas pramonės objektas, gyvenamieji pastatai ir automobiliai, žuvo vienas žmogus, sužeista 19.

    Kryvyj Riho mieste naktį smogta pramonės įmonei, žuvo vienas žmogus, dar trys buvo sužeisti. Srities vadovybė skelbė, kad iš viso regione žuvo du žmonės ir sužeista mažiausiai 22, tarp jų – vaikas.

    Zaporižios srityje per parą fiksuoti smūgiai dešimtims gyvenviečių, tarp jų – raketinės atakos prieš Zaporižios miestą. Vietos valdžia pranešė apie du žuvusius ir 11 sužeistų žmonių.

    Donecko srityje pranešta apie keturis žuvusius ir penkis sužeistus žmones, o Kyjivo srityje – apie vieną žuvusį ir tris sužeistuosius, tarp jų vaiką. Taip pat skelbta apie apgadintus namus, sandėlius, transporto priemones ir elektros liniją.

    Sumų srityje per drono smūgį žuvo 68 metų vyras, o kitoje bendruomenėje buvo sužeistas 64 metų žmogus. Charkivo srityje pranešta apie žuvusį 32 metų vyrą ir sužeistą 19-metį, o Chersono srityje sužeista 18 žmonių ir apgadinta civilinė infrastruktūra.

    Ukraina smogė ir Rusijoje

    Ukrainos gynybos pajėgos patvirtino, kad naktį smogė Togliatiko kaučiuko gamyklai Samaros srityje Rusijoje. Pasak Ukrainos kariuomenės, įmonė tiekia produkciją, kuri gali būti naudojama Rusijos kariniam pramonės kompleksui.

    Skelbta, kad gamyklos teritorijoje kilo gaisras, o žalos mastas dar vertinamas. Ukrainos pusė akcentuoja, kad tokio pobūdžio pramonės objektai svarbūs logistikai ir medžiagoms, kurios naudojamos ginklų bei degalų komponentų gamyboje.

    Taip pat buvo minimi pranešimai apie smūgį mašinų gamybos įmonei okupuotoje Donecko srities teritorijoje. Tokie taikiniai paprastai siejami su komponentų gamyba, reikalinga karinei technikai ir variklių sistemoms.

    Operacija prieš šešėlinį laivyną

    Lygiagrečiai su oro atakomis Ukraina tęsia operacijas prieš Rusijos šešėlinį laivyną, kuriuo gabenama nafta, apeinant dalį sankcijų. Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi rugsėjo 12 dieną pranešė apie tolesnius veiksmus prieš laivus Azovo ir Juodojoje jūrose.

    Pasak jo, per maždaug dešimt savaičių Ukraina atakavo 285 laivus, o didžiausias intensyvumas fiksuotas liepą. Ukrainos vertinimu, tokiomis priemonėmis siekiama mažinti Rusijos pajamas iš naftos eksporto, kurios laikomos vienu svarbiausių karo finansavimo šaltinių.

    Šešėlinis laivynas paprastai apibūdinamas kaip tanklaivių tinklas, veikiantis per tarpininkus, dažnai keičiantis registracijos vėliavas ir draudimo schemas. Europos Sąjunga ir partneriai pastaraisiais metais stiprino sankcijų vykdymo kontrolę, o laivybos sektoriuje daugėja dėmesio rizikoms, susijusioms su sauga, draudimu ir aplinkosaugos incidentais.

  • Dronas su sprogmenimis prie Leipcigo oro uosto: tyrėjai įtaria GRU pėdsaką ir plataus masto tinklą

    Dronas su sprogmenimis prie Leipcigo oro uosto: tyrėjai įtaria GRU pėdsaką ir plataus masto tinklą

    Vokietijos saugumo tarnybos tęsia tyrimą dėl bandymo panaudoti droną su sprogmenimis Leipcigo ir Halės oro uoste, kur taikiniu galėjo tapti ukrainietiškas transporto lėktuvas. Tyrimo medžiaga, apie kurią anksčiau viešai nebuvo skelbta, leidžia manyti, kad incidentas gali būti susijęs su Rusijos karinės žvalgybos GRU aplinka.

    Pagal viešai aptariamus duomenis, tyrėjų dėmesio centre atsidūrė du įtariamieji: Rusijos pilietis Olegas Le. ir Baltarusijos pilietis Andrejus Ka. Vokietijos pareigūnai svarsto versiją, kad vienas jų galėjo rūpintis logistika, o kitas – tiesioginiu vykdymu.

    Kas įvyko oro uoste

    Incidentas, apie kurį pranešama, įvyko rugpjūčio 4 dieną Leipcigo ir Halės oro uoste. Dronas su sprogmenimis priartėjo prie ukrainietiško „Antonov“ tipo transporto orlaivio, tačiau buvo aptiktas ir neutralizuotas.

    Tyrėjai taip pat vertina informaciją, kad galėjo būti naudoti ir kiti dronai, kurie nesuveikė arba buvo sunaikinti dar iki bandymo priartėti prie taikinio. Apylinkėse rastos nuolaužos, kaip teigiama, sustiprino versiją apie iš anksto suplanuotą operaciją.

    Didžiausią nerimą kelia galimos pasekmės, jei sprogmuo būtų detonavęs. Skelbiama, kad planuota panaudoti apie 1,8 kilogramo plastinio sprogmens, o lėktuve tuo metu galėjo būti apie 25 000 litrų reaktyvinio kuro.

    DNA pėdsakas ir ryšiai Europoje

    Vokietijos tyrėjai, kaip teigiama, šį atvejį vertina platesniame Europos saugumo kontekste, ieškodami sąsajų su kitais galimo sabotažo incidentais. Pastaraisiais metais Europoje vis dažniau fiksuojamos vadinamosios hibridinės grėsmės, kai taikomi sunkiai atsekami metodai ir pasitelkiami tarpiniai vykdytojai.

    Svarbiu tyrimo elementu įvardijamas DNA pėdsakas, aptiktas ant įrangos, kuri galėjo būti naudojama drono valdymui. Skelbiama, kad šie duomenys galėjo sutapti su anksčiau fiksuotais pėdsakais kitose šalyse, todėl Andrejus Ka. pateko į tyrėjų akiratį.

    Tokio pobūdžio schemose, saugumo ekspertų vertinimu, dažnai matomas pasikartojantis modelis: vykdytojais tampa kriminalinę praeitį turintys asmenys, o tikrieji organizatoriai lieka šešėlyje. Tai apsunkina įrodymų rinkimą ir leidžia užsakovams neigti tiesioginį ryšį.

    Diplomatinės pasekmės ir tolesnis tyrimas

    Byla jau turėjo politinių ir diplomatinių padarinių. Vokietija paskelbė apie priemones prieš Rusiją, tarp jų – sprendimus dėl Rusijos diplomatinio ir kultūrinio atstovavimo apribojimų, o Rusija atsakė analogiškais veiksmais.

    Maskva viešai atmeta kaltinimus, teigdama, kad pateikiamų įrodymų nepakanka tiesioginiam valstybinių struktūrų vaidmeniui pagrįsti. Tuo metu Vokietijos pareigūnai siekia sustiprinti surinktą įrodymų bazę ir aiškiau nustatyti ne tik vykdytojus, bet ir galimus organizatorius.

    Leipcigo ir Halės oro uosto atvejis taip pat išryškina augančią kritinės infrastruktūros pažeidžiamumo problemą. Dronų technologijų prieinamumas, mažos operacijos sąnaudos ir sudėtingas atsekamumas verčia valstybes sparčiau investuoti į oro uostų apsaugą, antidronines sistemas ir žvalgybinės informacijos mainus.

  • JAV Senato respublikonai pristatė atnaujintą kriptoturto „Clarity Act“: kas keičiasi prieš balsavimą?

    JAV Senato respublikonai pristatė atnaujintą kriptoturto „Clarity Act“: kas keičiasi prieš balsavimą?

    JAV Senato respublikonai, artėjant pirmajam procedūriniam balsavimui dėl vadinamojo „Clarity Act“, paviešino atnaujintą kriptoturto reguliavimo įstatymo projekto versiją. Dokumentas apima 630 puslapių ir, pasak projekto rengėjų, turėtų aiškiau atskirti, kam taikomos taisyklės kriptoturto rinkoje.

    Vienas svarbiausių pakeitimų susijęs su papildomu reguliavimo apibrėžimu vadinamiesiems ne visiškai decentralizuotiems decentralizuotų finansų prekybos protokolams. Projekte numatyta, kad tokie sprendimai, kuriuos realiai gali kontroliuoti konkretus asmuo ar žmonių grupė, būtų traktuojami griežčiau nei tikrai decentralizuoti protokolai.

    Pagal atnaujintą tekstą tokie ne decentralizuoti protokolai turėtų registruotis JAV Prekių ateities sandorių komisijoje. Įstatymo projektas taip pat numato, kad šiai komisijai kartu su Iždo departamentu būtų pavesta parengti detalesnes taisykles, kurios praktikoje nulemtų, kaip būtų prižiūrimos atitinkamos kriptoturto veiklos.

    Senatorė Cynthia Lummis teigė, kad rengiant naują versiją buvo įtrauktos daugiau nei 114 pataisų, kurių prašė demokratai, todėl projektas esą tapo labiau dvišalis. Politikė argumentavo, kad įstatymas rinkai suteiktų ilgalaikį aiškumą ir sumažintų riziką, jog taisyklės kistų priklausomai nuo administracijos Baltuosiuose rūmuose.

    Vis dėlto politinę projekto perspektyvą temdo keli jautrūs klausimai, įskaitant diskusijas dėl neteisėtų finansų rizikų ir stabilkoinų ekonomikos. Papildomą įtampą kelia ir etikos tema, susijusi su tuo, kaip turėtų būti ribojamas viešų pareigūnų dalyvavimas skaitmeninio turto projektuose.

    Tekste palikta etikos nuostata, kuri numatytų draudimus viešiems pareigūnams, valstybės tarnautojams ir jų sutuoktiniams leisti ar remti skaitmeninį turtą. Numatoma, kad šią nuostatą vykdytų Teisingumo departamentas, o galiojimas būtų ribotas laike iki 2029 metų sausio.

    Įstatymo projekte taip pat patikslinta, kad decentralizuotų finansų nuostatos būtų taikomos tik neatidėliotiniams ir grynaisiais atsiskaitomiems skaitmeninių prekių sandoriams. Pasak projekto rengėjų, tai turėtų sumažinti neapibrėžtumą dėl poveikio prognozavimo rinkoms ir kai kurių rinkos dalyvių veiklai.

    Artimiausias etapas yra procedūrinis balsavimas Senate, numatytas rugsėjo 15 dieną, kai įstatymų leidėjai grįš į Vašingtoną po pertraukos. Kad projektas realiai judėtų į priekį, respublikonams reikės bent dalies demokratų paramos, tačiau viešojoje erdvėje kol kas dominuoja signalai, kad tokios paramos gali pritrūkti.

    Jei „Clarity Act“ būtų priimtas, tai būtų vienas pirmųjų bandymų federaliniu lygiu JAV sukurti vientisesnę kriptoturto reguliavimo architektūrą. Rinkos dalyviai tikisi didesnio aiškumo, tačiau kritikai perspėja, kad galutinį poveikį lems ne tik įstatymo formuluotės, bet ir tai, kaip reguliuotojai vėliau aprašys konkrečius reikalavimus taisyklėse.

  • „Bitwise“ uždaro Dogecoin ETF po 10 mėnesių: kada sustos prekyba ir kaip investuotojams atgaus pinigus

    „Bitwise“ uždaro Dogecoin ETF po 10 mėnesių: kada sustos prekyba ir kaip investuotojams atgaus pinigus

    Kriptoturto valdymo bendrovė „Bitwise“ pranešė likviduosianti ir uždarysianti savo Dogecoin biržoje prekiaujamą fondą (ETF). Fondas veikė maždaug 10 mėnesių nuo starto ir, bendrovės teigimu, sprendimas priimtas peržiūrint produktų krepšelį bei jį pritaikant prie kintančių investuotojų poreikių.

    Prekyba fondu Niujorko vertybinių popierių biržoje turėtų būti sustabdyta spalio 14 dieną. Iki tos dienos investuotojai dar galės parduoti turimas fondo akcijas antrinėje rinkoje, kaip ir įprastu prekybos režimu.

    „Bitwise“ nurodo, kad po paskutinės prekybos dienos bus pradėtas uždarymo procesas, o likę akcininkai kompensaciją gaus pinigais. Planuojama, kad išmokėjimai bus atlikti pagal grynąją turto vertę, apskaičiuotą spalio 21 dieną, o pinigai investuotojus pasieks spalio 22 dieną.

    Pranešime bendrovė pabrėžė, kad akcininkams papildomų veiksmų imtis nereikės, jei jie nuspręs nelikviduoti pozicijos antrinėje rinkoje iki paskutinės prekybos dienos. Praktikoje tai reiškia, kad investuotojai gali pasirinkti paprastesnį kelią ir sulaukti automatinio atsiskaitymo uždarymo metu.

    Dogecoin ETF rinka startavo 2025 metų rugsėjį, kai pasirodė pirmieji šio tipo produktai, tačiau entuziazmas nevirto tvariu investuotojų susidomėjimu. Remiantis rinkos duomenimis, per pastarąjį mėnesį tokie fondai pritraukė tik apie 300 000 eurų grynųjų įplaukų, o bendra prekybos apyvarta siekė apie 280 000 000 eurų.

    Šie skaičiai atrodo kukliai palyginti su kitais alternatyvių kriptoaktyvų ETF, kurių apyvartos skaičiuojamos milijardais eurų. Pačio „Bitwise“ Dogecoin ETF aktyviausia fazė buvo starto savaitę, kai dienos prekybos apyvarta buvo pakilusi iki maždaug 2 800 000 eurų, tačiau vėliau aktyvumas, panašu, nuosekliai blėso.

    Dogecoin pastaraisiais metais išliko vienu atpažįstamiausių kriptovaliutų prekės ženklų, nors jo kilmė buvo labiau interneto kultūros reiškinys nei technologinis proveržis. „DOGE prasidėjo kaip pokštas ir tapo kripto judėjimo ikona, tačiau jis neapsimeta keičiantis pasaulines kapitalo rinkas ir nebando įtikinti, kad turi fundamentalią vertę ar aiškią naudą“, – sakė „Bitwise“ vadovas Hunteris Horsley.

    Publikavimo metu Dogecoin kaina siekė apie 0,08 euro, o rinkos vertė buvo maždaug 12 000 000 000 eurų. Per pastaruosius metus moneta buvo išstumta iš didžiausiųjų dešimtuko, o kriptovaliutų rinkos dėmesys vis dažniau krypsta į kitus, sparčiau augančius aktyvus.

    Uždarymo sprendimas primena, kad net ir plačiai žinomas kriptoaktyvas nebūtinai garantuoja ETF produkto sėkmę. Investuotojams toks atvejis yra signalas įvertinti ne tik aktyvo populiarumą, bet ir realią prekybos apimtį, likvidumą bei tai, ar fondas turi pakankamai paklausos ilgalaikiam veikimui.

  • Sam Bankman-Fried kreipėsi į JAV Aukščiausiąjį Teismą: siekia panaikinti nuosprendį ir 10 mlrd. eurų konfiskavimą

    Sam Bankman-Fried kreipėsi į JAV Aukščiausiąjį Teismą: siekia panaikinti nuosprendį ir 10 mlrd. eurų konfiskavimą

    Buvęs kriptovaliutų biržos FTX vadovas ir vienas jos įkūrėjų Samas Bankmanas-Friedas pateikė prašymą JAV Aukščiausiajam Teismui peržiūrėti jo baudžiamąją bylą. Jis siekia, kad būtų panaikintas sukčiavimo nuosprendis ir maždaug 10 mlrd. eurų turto konfiskavimas, paskirtas kartu su bausme.

    S. Bankmanas-Friedas atlieka 25 metų laisvės atėmimo bausmę po to, kai prisiekusieji jį pripažino kaltu dėl sukčiavimo, sąmokslo ir pinigų plovimo. Bylos esmė buvo kaltinimai, kad klientų lėšos buvo neteisėtai panaudotos susijusios prekybos bendrovės „Alameda Research“ finansavimui ir rizikingiems sandoriams, o investuotojams bei kreditoriams teikta klaidinanti informacija.

    Prašyme Aukščiausiajam Teismui buvęs FTX vadovas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas esą apribojo gynybos galimybes pateikti įrodymus apie tai, jog įmonių grupė turėjo pakankamai turto galutiniam atsiskaitymui. Jo argumentas remiasi teiginiu, kad nemokumas buvo laikinas, o vėliau klientai buvo kompensuoti, kai restruktūrizavimo procesas leido grąžinti lėšas.

    „Teismas leido kaltinimui remtis dideliais klientų praradimais, bet apribojo gynybos galimybę parodyti, kad atsiskaitymas vėliau įvyko“, – teigiama pareiškime.

    Kitas svarbus skundo aspektas susijęs su konfiskavimo suma: S. Bankmanas-Friedas tvirtina, kad maždaug 10 mlrd. eurų dydžio konfiskavimas gali prieštarauti JAV Konstitucijos 8-ajai pataisai, draudžiančiai perteklines baudas. Tokie argumentai paprastai vertinami kompleksiškai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos mastą, žalos pobūdį ir tai, kaip skaičiuojama neteisėtai gauta nauda.

    Tuo pat metu ši byla yra įdomi ir platesniame kontekste: JAV teismuose pastaraisiais metais ryškėja praktika, kad sukčiavimo bylose akcentuojamas ne vien realus finansinis nuostolis, bet ir apgaulės būdu gautas sutikimas ar klaidinantis informacijos pateikimas. Būtent dėl šios krypties gynyba siekia, kad Aukščiausiasis Teismas aiškiau apibrėžtų, kada ir kokia apimtimi galima remtis vėlesnio atsiskaitymo faktu bei kaip tokie duomenys turi būti vertinami prisiekusiųjų.

    Ar Aukščiausiasis Teismas priims bylą nagrinėti, paaiškės vėliau. Tokiais atvejais teismas paprastai atrenka nedidelę dalį prašymų, todėl sprendimas dėl priėmimo dažnai tampa ne mažiau svarbus nei galutinė nutartis.

  • ESMA perspėja: prognozių rinkų platformos ES dažniausiai neturi leidimų, ribojimai veikia ne visur

    Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) perspėjo, kad didžiausios prognozių rinkų platformos paprastai neturi leidimų, kurių ES reikia įvykių sutarčių siūlymui ir platinimui. Reguliuotojas taip pat suabejojo, ar dalinis geografinis blokavimas iš tikrųjų apsaugo ES vartotojus nuo prieigos.

    ESMA naujausioje rizikų apžvalgoje nurodė, kad vadinamosios įvykių sutartys gali patekti į skirtingus teisinius režimus, priklausomai nuo produkto konstrukcijos. Kai kuriais atvejais jos gali būti laikomos finansinėmis priemonėmis pagal MiFID II, kitais atvejais blokų grandine paremtos sutartys gali patekti į MiCA taikymo sritį, o dar kitur jos gali būti prilygintos lošimo produktams pagal nacionalinę teisę.

    „Dėl to įvykių sutarčių rinkodarai ir pardavimui Europos Sąjungoje paprastai reikalingas ES leidimas, kurio didžiausios prognozių rinkų platformos šiuo metu neturi“, – sakė ESMA.

    Reguliuotojas atkreipė dėmesį, kad jeigu tokios sutartys priskiriamos finansinėms priemonėms, jos dažniausiai būtų vertinamos kaip išvestinės finansinės priemonės. Tokiu atveju joms gali būti taikomos nacionalinės produktų intervencijos priemonės dėl dvejetainių opcionų, kurios riboja ar draudžia jų rinkodarą, platinimą ir pardavimą neprofesionaliesiems investuotojams.

    ESMA išskyrė ir praktinę problemą: kai kurios platformos riboja vartotojų prieigą tik dalyje ES valstybių, o ne visoje Sąjungoje. Reguliuotojui klausimų kelia ir tai, kad geografiniai ribojimai nėra nepramušami, nes vartotojai gali apeiti blokavimą naudodami VPN ar kitas priemones.

    Dar viena ESMA įvardyta rizika susijusi su galimu prekybos piktnaudžiavimu prognozių rinkose. Ypač DLT pagrindu veikiančiose platformose, kur dalyvių tapatybės nustatymas gali būti ribotas, o dalyvavimas pseudoniminis, įtartinus sandorius aptikti sudėtingiau, o tyrimai gali užtrukti ilgiau.

    Reguliuotojas pažymėjo, kad pačios platformos pastaruoju metu stiprino vidaus taisykles ir įrankius, skirtus riboti įtartiną prekybą, tačiau tokios priemonės dažnai būna reaguojančios, o ne užkertančios kelią rizikai iš anksto. ESMA taip pat atkreipė dėmesį į specifines prognozių rinkų rizikas, susijusias su sutarčių baigties nustatymu, duomenų šaltinių patikimumu ir automatizuotu sutarčių vykdymu.

    Nors ESMA vertinimu prognozių rinkų mastas ES kol kas išlieka palyginti ribotas, institucija fiksuoja didėjantį susidomėjimą prognozių tipo produktais ir infrastruktūra. Tarp rinkos dalyvių, rodančių susidomėjimą panašiais sprendimais, minimos didžiosios biržos ir prekybos infrastruktūros operatoriai, o tai signalizuoja, kad reguliavimo aiškumas šioje srityje taps vis svarbesnis.

    ESMA žinutė rinkai aiški: platformoms, siūlančioms įvykių sutartis ES vartotojams, gali tekti iš esmės peržiūrėti atitiktį taisyklėms, o vartotojams svarbu suprasti, kad produkto teisinis statusas ir apsaugos mechanizmai gali smarkiai skirtis priklausomai nuo jurisdikcijos ir konkretaus produkto struktūros.

  • Miuncheno „Furo“ pritraukė 3,44 mln. eurų: žada iki 40 proc. mažinti pramonės baterijų sąskaitas

    Miuncheno „Furo“ pritraukė 3,44 mln. eurų: žada iki 40 proc. mažinti pramonės baterijų sąskaitas

    Investicija į baterijų valdymo programinę įrangą

    Miunchene įsikūrusi energetikos programinės įrangos bendrovė „Furo“ pranešė pritraukusi 3,44 mln. eurų investiciją. Lėšos bus skirtos platformos plėtrai, komandai auginti ir plėstis į daugiau Europos rinkų.

    Finansavimo etapui vadovavo JAV investuotojas TQ Ventures, taip pat prisidėjo Sandberg Bernthal Venture Partners, Neo ir CDTM Venture Capital. Įmonė siekia spręsti problemą, kurią aštrina atsinaujinančios energetikos plėtra ir itin svyruojančios elektros kainos.

    Kaip veikia „Furo“ sprendimas?

    „Furo“ kuria komercinių ir pramoninių baterijų kaupiklių valdymo bei optimizavimo programinę įrangą. Platforma prognozuoja elektros kainas ir orus iki 48 valandų į priekį, o remdamasi prognozėmis realiu laiku parenka, kada kaupti energiją, kada ją naudoti ir kada parduoti į tinklą.

    Įmonės teigimu, daug baterijų kaupiklių iki šiol valdomi pagal iš anksto nustatytas, nelanksčias taisykles, kurios neatsižvelgia į staigius kainų ir generacijos pokyčius. Tokiais atvejais dalis ekonominės naudos prarandama vien dėl netinkamai parinkto įkrovimo ar iškrovimo momento.

    „Mūsų klientai perka bateriją ne tam, kad turėtų technologiją, o tam, kad sumažintų elektros sąskaitą. Vienoje nepastoviausių elektros rinkų pasaulyje tai lemia programinė įranga, o ne įranga“, – sakė „Furo“ bendraįkūrėja Lena Sophia Voß.

    Kodėl pramonės baterijoms dabar tiek dėmesio?

    „Furo“ argumentuoja, kad spartėjantis energijos poreikio augimas, įskaitant duomenų centrų plėtrą ir didesnį elektros vartojimą, ypač smarkiai veikia energijai imlias pramonės įmones. Tokiose rinkose kaip Vokietija svarbų vaidmenį vaidina ir kainų nepastovumas bei tinklo mokesčiai, o įmonėms tampa vis brangiau turėti didelius vartojimo pikus.

    Baterijų kaupikliai leidžia sugerti perteklinę saulės ar vėjo energiją ir ją panaudoti tada, kai elektros kaina didesnė arba kai gamyba mažesnė. Vis dėlto pagrindinė vertė atsiranda tik tada, kai kaupiklis valdomas lanksčiai, atsižvelgiant į dinamišką kainodarą ir prognozuojamą situaciją rinkoje.

    „Furo“ teigia, kad jų klientai, naudodami optimizavimo platformą, gali sumažinti elektros sąnaudas iki 40 proc. Sprendimas dažniausiai diegiamas ne tiesiogiai galutiniams vartotojams, o per montuotojus, projektų vystytojus, kaupiklių gamintojus ir energetikos įmones.

    Pasak bendrovės, platformą naudoja daugiau nei 800 įmonių, o sprendimas pritaikytas veikti daugiau nei 6 000 objektų Vokietijoje ir kitose Europos šalyse. Sistema apima skirtingus etapus nuo įrenginio parinkimo iki turto eksploatacijos ir laisvos galios panaudojimo energetikos prekyboje.

    „Lena, Leonie ir Simon išskirtinai giliai supranta Europos energetikos rinką. Tai retas komandos ir rinkos atitikimo pavyzdys“, – sakė TQ Ventures partneris Schuster Tanger.

    „Furo“ įkurta 2025 metais, kai Lena Sophia Voß, Leonie Wagner ir Simon Wittner susipažino studijuodami bendroje magistro programoje CDTM centre, bendradarbiaujant LMU Miunchenui ir Miuncheno technikos universitetui. 2026 metais įmonė persivadino iš „Lumera Energy“ į „Furo“.

    Rugsėjo pradžioje bendrovė taip pat paskelbė apie partnerystę su Berlyne įsikūrusia LUOX Energy, kuri pristatoma kaip „Lumenaza“ galutinių vartotojų prekės ženklas. Partneriai ketina rinkai siūlyti bendrą sprendimą, skirtą komercinių ir pramoninių baterijų kaupiklių optimizavimui.

  • Blockstream griežtai atmeta išpirką po Liquid spragos: negrąžinti beveik 600 BTC, įsitrauks pareigūnai

    Blockstream griežtai atmeta išpirką po Liquid spragos: negrąžinti beveik 600 BTC, įsitrauks pareigūnai

    „Blockstream“ viešai pareiškė, kad nemokės jokios išpirkos dėl po Liquid Network spragos negrąžintų lėšų, ir paragino išnaudotoją grąžinti likusius beveik 600 bitkoinų. Bendrovė pabrėžė, kad lėšų paėmimas be leidimo ir jų sulaikymas nėra atsakingas pažeidžiamumo atskleidimas, o nusikalstama veika.

    Įmonė teigia anksčiau mėginusi geranoriškai susitarti dėl turto grąžinimo, tačiau atmetė keliamas sąlygas. „Blockstream“ taip pat akcentavo, kad nenori sukurti precedento, kai atvirojo kodo programinės įrangos kūrėjai būtų spaudžiami mokėti išpirkas, viršijančias jų realų ekonominį dalyvavimą ekosistemoje.

    „Mes nemokėsime už pavogto turto grąžinimą“, – sakė „Blockstream“.

    Pasak bendrovės, jei lėšos nebus grąžintos, ji dirbs su teisėsauga, kriptoturto keityklomis, paslaugų teikėjais ir skaitmeninės ekspertizės specialistais, kad būtų galima atsekti operacijas ir identifikuoti atsakingus asmenis. „Blockstream“ primena, kad blokų grandinės įrašai išlieka vieši, todėl įrodymai niekur nedingsta net ir bandant slėpti pėdsakus.

    Incidentas siejamas su Elements programinės įrangos, kuria grindžiamas Liquid Network, pažeidžiamumu. Nurodoma, kad problema buvo susijusi su range proof verifikacijų talpyklavimu, o tai leido sukurti apie 4 000 LBTC be atitinkamo bitkoinų rezervo.

    Vėliau šie nepadengti LBTC, pasinaudojant Liquid pinigine ir prekybos platforma SideSwap, buvo konvertuoti į BTC per standartinį peg-out procesą. Liquid ataskaitoje pabrėžiama, kad tinklo operatoriai nebuvo nulaužti, o raktai nebuvo kompromituoti, tačiau ataka pasinaudojo programiniu pažeidžiamumu ir procesais, kurie leido perkelti vertę į pagrindinį tinklą.

    Po ankstesnės žinutės grandinėje, kurioje reikalauta pirmiausia ištaisyti klaidą, didžioji dalis lėšų buvo sugrąžinta, tačiau maždaug 598,5 BTC liko negrąžinti. Išnaudotojas vėliau paprašė 10 proc. kaip tariamos klaidos premijos, grasindamas nuostoliais, jei reikalavimas nebus patenkintas.

    Tuo metu Liquid ekosistemoje buvo išleista nauja Elements versija, o tinklo veikla atnaujinta: blokų gamyba ir transakcijos vėl pradėjo vykti. Vis dėlto peg-out funkcija kurį laiką išliko išjungta kaip atsargumo priemonė, kol tęsiamas galutinis atsigavimo etapas ir rizikų vertinimas.

    Šis atvejis dar kartą išryškina, kaip svarbu šoniniams tinklams ir tiltams taikyti griežtą saugumo praktiką, įskaitant nepriklausomus auditus, aiškią atsakomybės ribą ir apgalvotas klaidų premijų taisykles. Rinkoje vis dažniau pabrėžiama, kad klaidos premija yra skirta atsakingam atskleidimui, o ne deryboms dėl jau pasisavinto turto grąžinimo.