CP v2

Category: Finansai

  • Trumpas apie Kinijos automobilių gamyklas JAV: gamyba vietoje – taip, kiniškų automobilių importas – ne

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu „Fox News“ pareiškė neprieštarautų, jei Kinijos automobilių gamintojai Jungtinėse Valstijose statytų gamyklas ir čia gamintų automobilius. Pasak jo, svarbiausia sąlyga yra darbo vietos amerikiečiams ir gamyba šalies viduje.

    Trumpas kartu pabrėžė, kad nesutiktų su scenarijumi, kai Kinijoje pagaminti automobiliai būtų masiškai importuojami į JAV rinką. Toks atskyrimas tarp vietinės gamybos ir importo atspindi platesnę jo poziciją dėl prekybos politikos ir pramonės apsaugos.

    Vietinė gamyba vietoje importo

    Interviu metu Trumpas Kinijos planus gaminti JAV palygino su Japonijos įmonių praktika, kai užsienio gamintojai kuria gamyklas Amerikoje ir samdo vietos darbuotojus. Jo teigimu, toks modelis leidžia išlaikyti pramonę šalyje ir stiprinti tiekimo grandines.

    „Jei Kinija norėtų ateiti ir atidaryti gamyklą, kad čia gamintų savo automobilius, aš tam neprieštaraučiau“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šis požiūris dera su pastarųjų metų JAV politika, kai valdžia siekia mažinti priklausomybę nuo importo, skatinti gamybą Šiaurės Amerikoje ir stiprinti kritinių technologijų bei pramonės šakų atsparumą. Automobilių sektoriuje tai ypač aktualu dėl elektromobilių, akumuliatorių ir puslaidininkių grandinių.

    Paneigė kalbas apie kiniškų automobilių įleidimą

    Trumpas taip pat paneigė demokratų politikų kartotas kalbas, esą jis galėtų sutikti įleisti kiniškus automobilius į JAV rinką kaip platesnio susitarimo su Kinija dalį. Prezidentas tai pavadino išgalvotu gandų naratyvu ir tikino apie tokį planą nieko negirdėjęs.

    JAV automobilių pramonės centrais laikomose valstijose, ypač Mičigane, politikai ir pramonės atstovai dažnai įspėja, kad didesnis kiniškų automobilių srautas galėtų smarkiai padidinti konkurenciją ir spaudimą vietos gamintojams. Trumpas pritarė argumentui, jog nekontroliuojamas importas galėtų pakenkti šalies įmonėms.

    Kodėl tema vėl tapo jautri?

    Kinijos automobilių gamintojai pastaraisiais metais agresyviai plečia eksporto apimtis, ypač elektromobilių segmente, o kainų konkurencija kelia nerimą Vakarų gamintojams. Ši dinamika sustiprino diskusijas dėl muitų, subsidijų ir sąžiningos konkurencijos.

    Tekste teigiama, kad kiniški automobiliai šiuo metu nėra parduodami Jungtinėse Valstijose, o kai kurios kitos regiono rinkos, įskaitant Meksiką ir Kanadą, yra atviresnės Kinijos gamintojų plėtrai. Toks skirtumas tarp rinkų politikos didina įtampą Šiaurės Amerikos prekybos santykiuose, nes gamybos ir importo sprendimai tiesiogiai veikia darbo vietas ir investicijas.

  • Trumpas įtaria Iraną dėl išpuolio prieš Saudo Arabijos naftotiekį: kas žinoma ir kodėl svarbu?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė manantis, kad Iranas „tikriausiai“ yra atsakingas už išpuolį prieš strategiškai svarbų naftotiekį Saudo Arabijoje. Incidentas įvyko regione, kuriame saugumo rizikos dažnai persipina su pasaulinėmis naftos kainomis ir geopolitine įtampa.

    Pasak Saudo Arabijos energetikos institucijų, po atakų Rijado ir Medinos apylinkėse naftotiekio darbas buvo laikinai sustabdytas. Tokie sutrikimai energetikos rinkoms svarbūs ne tik dėl realių tiekimo trikdžių, bet ir dėl rizikos premijos, kuri iškart atsispindi kainose.

    Kas yra naftotiekis ir kodėl jis svarbus?

    Atakuotas naftotiekis yra laikomas vienu iš maršrutų, leidžiančių dalį naftos srautų nukreipti aplenkiant Hormūzo sąsiaurį. Šis sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, todėl bet koks grėsmės signalas regione automatiškai kelia susirūpinimą dėl tiekimo saugumo.

    Energetikos analitikai ne kartą yra pabrėžę, kad net ir trumpalaikiai infrastruktūros sutrikimai Persijos įlankos regione gali sukelti grandininę reakciją. Pirmiausia kyla draudimo ir logistikos kaštai, vėliau didėja spaudimas kainoms, o galiausiai tai pajunta ir vartotojai degalinėse.

    Trumpo signalas apie Iraną

    Kalbėdamas su žurnalistais, Trumpas atsakė, kad Teheranas greičiausiai gali būti susijęs su išpuoliu. Jis taip pat teigė aptaręs situaciją su Saudo Arabijos kronprincu Mohammedu bin Salmanu ir išreiškė lūkestį, jog įtampa su Iranu turėtų slūgti.

    „Manau, kad taip, tikriausiai taip“, – sakė Donaldas Trumpas, atsakydamas į klausimą, ar už ataką, jo manymu, atsakingas Teheranas.

    Trumpas kartu kartojo, kad Iranas negali turėti branduolinio ginklo, o ši tema, jo vertinimu, išlieka esminė JAV saugumo ir užsienio politikos darbotvarkėje. Tokia retorika tradiciškai naudojama argumentuojant sankcijų politiką ir spaudimą Iranui tarptautinėse derybose.

    Galimas poveikis naftos kainoms

    Trumpas tikino, kad įtampos pabaiga galėtų lemti greitesnį naftos kainų kritimą. Praktikoje kainų kryptį dažniausiai lemia keli veiksniai vienu metu: realus tiekimo stabilumas, rinkos lūkesčiai, OPEC ir sąjungininkų sprendimai, taip pat JAV skalūnų gavybos dinamika.

    Nors naftotiekio darbo sustabdymas buvo įvardytas kaip laikinas, tokie išpuoliai primena, kad energetikos infrastruktūra regione išlieka pažeidžiama. Dėl to investuotojai, transporto bendrovės ir draudikai įskaičiuoja papildomą riziką, kuri trumpuoju laikotarpiu gali branginti naftą ir degalus.

  • Gamyklos sustojo 8 valandoms? Nuo kada tai taps privalomai pranešamu kibernetiniu incidentu

    Gamybos sustabdymas ilgiau nei 8 valandoms, dideli finansiniai nuostoliai ar kritinių paslaugų nepasiekiamumas gali būti priskirti prie rimtų kibernetinio saugumo incidentų, kuriuos reikės pranešti nustatyta tvarka. Tokius slenksčius numatoma taikyti atnaujinant nacionalinį kibernetinio saugumo reguliavimą, susietą su ES NIS2 direktyva.

    Rimtas incidentas paprastai suprantamas kaip įvykis, turintis arba galintis turėti reikšmingą neigiamą poveikį informacinių sistemų saugumui ir paslaugų teikimui. Įvykus rimtam incidentui, atsakingos organizacijos privalo jį pranešti per 72 valandas nuo nustatymo momento, o nepranešimas gali užtraukti dideles administracines sankcijas.

    Kokie slenksčiai lems rimtą incidentą?

    Rimtumo vertinimas remsis keliais kriterijais: sutrikimo trukme, paveiktų naudotojų skaičiumi, geografiniu mastu, finansiniais nuostoliais ir konkrečiam sektoriui būdingais rizikos veiksniais. Esminė nuostata – užteks atitikti bent vieną slenkstį, kad incidentas būtų laikomas rimtu.

    Daugelyje sektorių vienu iš universaliausių kriterijų laikomi finansiniai nuostoliai. Praktikoje tai reiškia, kad kibernetinis incidentas, sukėlęs didesnius nei apie 460 000 eurų nuostolius, galėtų būti automatiškai priskiriamas rimtiems ir aktyvuotų privalomas reagavimo bei pranešimo procedūras.

    Kai kuriuose sektoriuose slenksčiai gali būti nustatomi ne pagal pinigus, o pagal poveikio pobūdį. Pavyzdžiui, atliekų tvarkyme, chemijos pramonėje ar maisto gamyboje didelę reikšmę turėtų ne tik paslaugos ar gamybos prastovos, bet ir aplinkosaugos bei žmonių sveikatos rizika.

    8 valandų prastova ir jautriausios sritys

    Gamybos ir pramonės įmonėse rimtu incidentu gali būti laikomas atvejis, kai dėl kibernetinės atakos ar sistemų sutrikimo gamyba tampa neprieinama ilgiau nei 8 valandoms. Šis kriterijus aktualus įmonėms, gaminančioms, pavyzdžiui, elektroniką, elektros įrangą, mašinas ar transporto priemones, kai procesų sustojimas tiesiogiai verčiasi tiekimo grandinių trikdžiais.

    Viešajame sektoriuje papildomu rimtumo požymiu gali tapti ir tam tikros atakų rūšys, ypač duomenų šifravimas siekiant išpirkos. Tokiais atvejais incidentas vertinamas ne tik pagal trukmę ar nuostolius, bet ir pagal tai, ar buvo pažeistas duomenų konfidencialumas, vientisumas ar autentiškumas bei kiek naudotojų tai palietė.

    „Pagrindinis 8 valandų nepasiekiamumo kriterijus atitinka darbo dieną, o kai kurioms viešosioms paslaugoms trumpesnis terminas siejamas su būtinybe užtikrinti valstybės funkcijų tęstinumą krizės metu“, – aiškinama reguliavimo projekto logika.

    Energetikoje pakanka minučių

    Energetikos sektoriuje kai kuriais atvejais incidento rimtumą gali lemti itin trumpas sutrikimo laikas. Elektros tiekimo praradimas, trunkantis vos kelias minutes, bet apimantis reikšmingą sistemos ar paklausos dalį, gali būti traktuojamas kaip rimtas įvykis dėl tiesioginės įtakos infrastruktūros stabilumui.

    Dar griežtesnė logika taikoma sričių, susijusių su branduoline energetika, saugai: čia rimtą incidentą gali lemti ne trukmė, o pasekmės – rizika žmonių sveikatai, aplinkos užterštumas, didelė turtinė žala ar teisiškai saugomų paslapčių atskleidimas.

    Verslui tai reiškia, kad vien IT padalinio reakcijos nebeužteks. Organizacijoms teks iš anksto susidėlioti incidentų nustatymo, klasifikavimo, informavimo ir dokumentavimo procesus, nes pranešimo terminas skaičiuojamas nuo nustatymo momento, o baudos už neveikimą gali būti skausmingos.

  • Britų žvalgyba apie Rusijos nuostolius Ukrainoje: žuvusiųjų skaičiai perkopė pusę milijono

    Rusijos nuostoliai kare prieš Ukrainą, remiantis Jungtinės Karalystės vertinimais, pasiekė itin aukštą lygį. Britų Gynybos štabo vadovas oro pajėgų maršalas Richardas Knightonas, cituotas „Sky News“, teigė, kad žuvusių Rusijos karių skaičius jau viršijo pusę milijono.

    Pasak jo, bendras Rusijos netekčių mastas, įskaitant sužeistuosius, siekia apie 1 500 000 žmonių. Tokie skaičiai atspindi ilgalaikio karo intensyvumą ir didelį gyvosios jėgos eikvojimą fronto linijose.

    R. Knightonas taip pat nurodė, kad Rusija prarado daug karinės technikos. Tarp įvardytų nuostolių minėta per 10 000 šarvuotų ir savaeigių transporto priemonių, beveik 3 000 oro gynybos ir artilerijos sistemų bei daugiau kaip 370 lėktuvų ir sraigtasparnių.

    Britų pareigūnas nepateikė Ukrainos patirtų nuostolių skaičių. Plačiau vertinant situaciją, tiek Maskva, tiek Kyjivas nuostolių duomenis skelbia nereguliariai, o pateikiami skaičiai dažnai tampa informacinio karo dalimi.

    Tuo pat metu Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis po vizito Kyjive sakė geriau suprantantis taikos derybų eigą. Jis pabrėžė, kad šiuo etapu detalių neviešins, nes tai, jo vertinimu, nebūtų naudinga procesui.

    „Kalbėjausi su žmonėmis, dalyvavusiais pokalbiuose tiek su JAV pareigūnais, tiek su Rusijos atstovais, ir dabar geriau suprantu derybų būklę, tačiau šiuo etapu nebūtų naudinga viešai dalintis tuo, ką žinau“, – sakė Radosławas Sikorskis.

    Ministras atkreipė dėmesį, kad karo patirtis Ukrainoje keičia šiuolaikinio karo sampratą, ypač dėl bepiločių orlaivių ir oro grėsmių. Jo teigimu, sąjungininkams svarbu perkelti Ukrainos patirtį į gynybos planavimą, gamybos pajėgumus, karių rengimą ir karinę doktriną.

    R. Sikorskis taip pat komentavo incidentus, kai į Lenkijos oro erdvę patenka svetimi objektai. Jis teigė, kad kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, o esant klaidai ir atsiprašymui situacija skiriasi nuo sąmoningų provokacijų.

  • Didžiausia Lenkijos druskos kasykla „Kłodawa“ svarsto pavojingų atliekų saugyklą: kas pasikeitė?

    Didžiausia veikianti Lenkijos akmens druskos kasykla „Kłodawa“ laikinai stabdo planus įrengti požeminę pavojingų atliekų saugyklą, kol bus gautos nepriklausomos mokslininkų išvados. Bendrovė pranešė, kad dėl projekto kreipėsi į Lenkijos geologijos institutą ir Krokuvos mokslo bei technologijos universitetą.

    Tokie žingsniai žengti po to, kai idėja sulaukė vietos politikų ir savivaldybių kritikos, o dalis gyventojų viešai išreiškė nerimą. Kasyklos vadovybė teigia rimtai vertinanti socialinę įtampą ir žadanti sprendimus priimti tik po ekspertų vertinimų bei viešų pristatymų bendruomenei.

    Ką turėtų atsakyti ekspertai?

    Nepriklausomų ekspertų prašoma įvertinti, ar atliekų saugojimas galėtų paveikti gyventojų saugumą, aplinką, požeminį vandenį bei patį druskos telkinį. Taip pat svarbu, ar projektas galėtų trikdyti kasybos veiklą ir su ja susijusią infrastruktūrą.

    Kasykla skelbia, kad tyrimų rezultatai bus paviešinti, o jų pristatymas numatomas Kłodavos miesto ir aplinkinių savivaldybių gyventojams. Iki tol bendrovė žada nesiimti jokių tolesnių veiksmų, susijusių su saugyklos procedūromis.

    Kritika: rizika reputacijai ir pasitikėjimui

    Idėją ypač kritikuoja dalis vietos parlamentarų, akcentuojančių, kad druska yra produktas, kurio rinkoje svarbus klientų pasitikėjimas ir gaminio reputacija. Jų teigimu, pavojingų atliekų tema neišvengiamai kelia asociacijų ir gali paveikti pirkėjų bei partnerių požiūrį.

    „Sunku įsivaizduoti situaciją, kai vienoje vietoje tuo pat metu vykdoma pavojingų atliekų saugojimo veikla“, – sakė vienas iš projektą kritikuojančių parlamentarų.

    Kasyklos vadovybė pabrėžia, kad svarstomas projektas neapimtų komunalinių, medicininių ar radioaktyviųjų atliekų. Taip pat teigiama, kad saugykla neva nekeltų grėsmės druskos gavybai ir kasyklos turizmo funkcijai.

    Ministerija: per anksti kalbėti apie grėsmes

    Lenkijos valstybės turto ministras Wojciechas Balczunas, atsakydamas į parlamentarų klausimus, nurodė, kad ankstesnis kasyklos pateiktas kreipimasis buvo paliktas nenagrinėtas. Ministro teigimu, kol projektas nėra perėjęs į poveikio aplinkai vertinimo etapą, daryti galutines išvadas apie rizikas žmonėms ar aplinkai yra per anksti.

    „Kasyklos nurodytas galimų atliekų sąrašas dar nereiškia, kad jos iš tiesų bus priimamos ir saugomos“, – sakė Wojciechas Balczunas.

    „Kłodawa“ kasykloje druska eksploatuojama nuo 1956 metais. Joje veikia ir giliausias Lenkijoje požeminis turistinis maršrutas maždaug 600 metrų gylyje, o didžioji dalis bendrovės akcijų priklauso valstybinei pramonės plėtros agentūrai.

  • BRICS siūlo tarpininkauti dėl karo Artimuosiuose Rytuose: Xi remia, Modi ragina veikti konkrečiai

    BRICS šalių lyderiai bendroje deklaracijoje išreiškė susirūpinimą augančiais vienašališkai taikomais muitais ir kitomis prekybos kliūtimis, kurios, jų teigimu, trikdo tarptautinę prekybą. Kinijos lyderis Xi Jinpingas paragino bloką aktyviau imtis tarpininko vaidmens sprendžiant karinius konfliktus, įskaitant karą Artimuosiuose Rytuose.

    Savo ruožtu Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi, atidarydamas BRICS viršūnių susitikimą Naujajame Delyje, pabrėžė, kad formatas pasiekė brandą ir turi virsti apčiuopiamais veiksmais. Jis akcentavo, kad BRICS nėra nukreiptas prieš kurią nors valstybę ir esą turėtų didinti vadinamojo Globaliųjų Pietų svorį pasauliniuose sprendimuose.

    Ambicijos būti tarpininku

    BRICS pastaraisiais metais vis dažniau pristato save kaip platformą, galinčią kalbėtis su skirtingais geopolitiniais blokais ir siūlyti politinį dialogą. Tokią kryptį sustiprina ir faktas, kad tarp narių yra valstybės, palaikančios nevienodus ryšius su Vakarais, Kinija ar Rusija, todėl BRICS bando išnaudoti šį spektrą kaip derybinį pranašumą.

    Vis dėlto tarpininkavimo galimybės priklauso nuo vieningos pozicijos, o ją išlaikyti sudėtinga. BRICS nariai skiriasi tiek užsienio politikos interesais, tiek ekonominiais prioritetais, o naujų narių įtraukimas didina ir vidinių nesutarimų riziką.

    Valiutų klausimas ir dolerio vaidmuo

    Iranas susitikime ragino daugiau naudoti nacionalines valiutas tarpusavio prekyboje ir kurti priemones, mažinančias valiutų kursų svyravimo riziką. Tokie siūlymai siejami su noru sumažinti ekonominį pažeidžiamumą sankcijoms ir finansiniam spaudimui, ypač šalių, kurioms ribojama prieiga prie įprastų atsiskaitymo kanalų.

    Tuo pat metu analitikai pabrėžia, kad greitas atsitraukimas nuo JAV dolerio pasaulinėje prekyboje yra mažai realus. Dolerio vaidmenį palaiko gilios finansų rinkos, didelis likvidumas, plačiai naudojama infrastruktūra ir tai, kad didelė dalis žaliavų rinkų vis dar remiasi doleriniais atsiskaitymais.

    Indijos ir Kinijos santykių testas

    Susitikimas Naujajame Delyje tapo proga Modžiui ir Xi aptarti dvišalius santykius, kurie išlieka įtempti po 2020 metais įvykusių kruvinų susirėmimų ginčijamoje Himalajų pasienio atkarpoje. Kinijos lyderio vizitas į Indiją buvo vienas retesnių per pastaruosius metus, todėl stebėtojai jį vertina kaip ženklą, kad abi pusės ieško stabilizavimo.

    BRICS vienybę taip pat tikrina karas Artimuosiuose Rytuose, nes formate dalyvauja ir Iranas, ir Jungtiniai Arabų Emyratai, turintys skirtingas saugumo ir regioninės politikos nuostatas. Pranešta, kad Naujajame Delyje įvyko ir aukšto lygio Irano bei Jungtinių Arabų Emyratų kontaktas, laikomas reikšmingu po konflikto eskalacijos.

    BRICS, įkurtas 2009 metais, siekia didinti kylančių ekonomikų įtaką tarptautinėje sistemoje. Šiuo metu blokas apima didelę pasaulio gyventojų dalį ir, pagal įvairius tarptautinius vertinimus, sukuria reikšmingą pasaulinio bendrojo vidaus produkto dalį, tačiau jo politinės ambicijos vis dažniau susiduria su praktiniais vieningos krypties iššūkiais.

  • „Orlen“ apie Saudo Arabijos Rytų–Vakarų naftotiekį: tiekimas vyksta sklandžiai, portfelis lankstus

    Saudo Arabijos energetikos ministerijai pranešus apie prevencinį strateginio Rytų–Vakarų naftotiekio sustabdymą po atakų Rijado ir Medinos apylinkėse, Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ tikina, kad žaliavos tiekimas jos valdomoms perdirbimo įmonėms vyksta be sutrikimų.

    Bendrovė nurodo, kad šiuo metu remiasi diversifikuotu tiekėjų portfeliu ir gali operatyviai reaguoti į pokyčius pasaulinėje žaliavų rinkoje, todėl vieno maršruto apribojimai automatiškai nereiškia trūkumo regiono perdirbėjams.

    Kas nutiko Saudo Arabijoje?

    Rytų–Vakarų naftotiekis kerta Saudo Arabiją iš Persijos įlankos pusės į Raudonosios jūros pakrantę. Pastaraisiais mėnesiais jis tapo dar svarbesnis, nes leidžia dalį srautų nukreipti į vakarinius eksporto uostus, mažinant priklausomybę nuo maršrutų, kurie gali būti paveikti įtampos Hormūzo sąsiauryje.

    Saudo Arabijos institucijos pabrėžė, kad uždarymas buvo prevencinis. Tokia praktika energetikos infrastruktūroje taikoma siekiant įvertinti rizikas ir užtikrinti, kad tiekimo grandinė veiktų saugiai net ir padidėjus grėsmių lygiui.

    „Orlen“ argumentas: diversifikacija ir nuosava gavyba

    „Orlen“ akcentuoja, kad tiekimo stabilumą užtikrina kelių krypčių pirkimai ir kontraktai su skirtingais partneriais, taip pat nuosavų išteklių plėtra. Bendrovė pastaraisiais metais nuosekliai mažino priklausomybę nuo vieno regiono tiekimo, o tai tapo viena svarbiausių Europos energetinio saugumo pamokų po geopolitinių sukrėtimų.

    Bendrovė taip pat primena apie sandorius Šiaurės jūroje, įskaitant bendradarbiavimą su Norvegijos „Equinor“ ir investicijas į gavybos projektus. Tokie sprendimai paprastai vertinami kaip apsidraudimas nuo logistikos trikdžių ir kainų šuolių, nes dalis žaliavos užsitikrinama ilgesniam laikotarpiui.

    Platesnis kontekstas: Raudonoji jūra ir siaurumos

    Rytų–Vakarų naftotiekio reikšmė siejama ir su didesniais saugumo iššūkiais regione. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama laivybos koridoriams per Raudonąją jūrą ir Bab al Mandabo sąsiaurį, nes bet kokie trikdžiai šiuose taškuose gali išauginti transportavimo kaštus ir prailginti tiekimo laiką.

    Energetikos rinkose tokie pranešimai dažnai veikia lūkesčius ir trumpuoju laikotarpiu didina kainų svyravimus, tačiau realus poveikis priklauso nuo to, kiek ilgai trunka sustabdymas ir ar pavyksta srautus perorientuoti kitais keliais. „Orlen“ teigimu, šiuo metu jos tiekimo grandinė veikia įprastai.

  • Ar baigsis „big tech“ dominavimas debesijoje? Europos Komisijos CADA planas kelia ginčus Lenkijoje

    Europos Komisija siūlo naują reguliavimą, kuriuo siekiama sustiprinti Europos Sąjungos skaitmeninę suverenitetą debesijos ir dirbtinio intelekto srityse. Iniciatyva vadinama CADA ir pristatoma kaip dalis platesnio ES technologinės nepriklausomybės paketo, orientuoto į kritinių technologijų pajėgumus ir investicijų spartinimą.

    Pagrindinė siūlomo akto kryptis – mažinti priklausomybę nuo kelių pasaulinių hiperskalerų ir stiprinti Europos tiekėjų galimybes konkuruoti. Komisija argumentuoja, kad debesija, duomenų centrai ir skaičiavimo galia tampa strategine infrastruktūra, nuo kurios priklauso viešojo sektoriaus paslaugų tęstinumas ir ekonomikos atsparumas.

    Keturi patikimumo lygiai

    Vienas ryškiausių CADA elementų – keturių lygių debesijos paslaugų tiekėjų sertifikavimo ir patikimumo vertinimo sistema. Numatyta, kad konkretaus lygio reikalavimai viešuosiuose pirkimuose būtų taikomi pagal rizikos vertinimą, susijusį su suverenitetu ir galimomis pasekmėmis praradus kontrolę.

    Pirmajame lygyje akcentuojama, kad duomenys turi būti apdorojami ir saugomi ES teritorijoje, o pats lygis remtųsi tiekėjo savicertifikacija ir taptų minimaliu standartu viešajam sektoriui. Aukštesniuose lygiuose atsirastų reikalavimai dėl nepriklausomumo nuo trečiųjų šalių, tiekimo grandinės skaidrumo, o trečiajame ir ketvirtajame lygiuose būtų keliami griežčiausi kontrolės, nuosavybės ir nesikišimo kriterijai.

    Lenkijos verslas suskilo

    Lenkijoje CADA vertinimas atskleidė aiškią takoskyrą tarp skirtingų interesų grupių. Vieni ragina griežtinti projektą, kad suverenitetas nebūtų redukuotas į formalų sertifikatą ir kad būtų aiškiai apibrėžta, kas yra suvereni debesija bei suverenus Europos tiekėjas.

    Kita pusė perspėja, kad pernelyg protekcionistinė logika gali apriboti prieigą prie pažangiausių technologijų ir mažinti konkurenciją, o tai ilgainiui reikštų didesnes sąnaudas viešajam sektoriui bei silpnesnį inovacijų tempą. Ši stovykla pabrėžia technines priemones, tokias kaip šifravimas ar izoliuotos skaičiavimo aplinkos, ir ragina suverenitetą grįsti patikrinamais techniniais bei operaciniais kriterijais, o ne kapitalo kilme.

    Vis dėlto abi pusės sutaria dėl strateginio tikslo – ES turi didinti atsparumą, skatinti interoperabilumą ir mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Diskusijos ašis iš esmės sukasi apie tai, ar tikslą geriausiai pasiekti griežtais rinkos apribojimais, ar technologiniais reikalavimais, leidžiančiais bendradarbiauti su patikimais pasauliniais partneriais.

  • ECB palūkanų kėlimas smogs būsto paskoloms: kiek brangs įmokos Vokietijoje ir Ispanijoje?

    ECB palūkanų kėlimas smogs būsto paskoloms: kiek brangs įmokos Vokietijoje ir Ispanijoje?

    Kas pasikeitė po ECB sprendimo

    Euro zonos didžiosiose ekonomikose būsto paskolų palūkanos nuo rugpjūčio toliau kilo, tačiau poveikis skiriasi priklausomai nuo šalies ir paskolos tipo. Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas didinti bazines palūkanų normas buvo iš dalies įskaičiuotas į bankų pasiūlymus dar iki oficialaus pranešimo.

    Vis dėlto kredito įstaigos palūkanas gali kelti ir toliau, jei infliacija išliks atkakli, o rinkos palūkanų normos ir valstybės obligacijų pajamingumai išsilaikys aukštame lygyje. Praktikoje tai reiškia didesnes mėnesines įmokas naujiems skolininkams ir didesnę bendrą sumokamų palūkanų sumą per visą laikotarpį.

    Prancūzija: fiksuotos palūkanos artėja prie 4 proc.

    Prancūzijoje, kur beveik visas būsto finansavimas remiasi fiksuotomis palūkanomis, rugsėjo pradžioje vidutinės 20 metų fiksuotos paskolos palūkanos pakilo iki maždaug 3,54 proc. Tokį pokytį rinkoje sieja su tuo, kad bankai vertina tiek ECB kryptį, tiek bendrą infliacijos trajektoriją.

    Rinkos dalyviai neatmeta, kad metų pabaigoje vidutinės 20 metų fiksuotos palūkanos gali priartėti prie 3,8–4 proc., jei kainų spaudimas neslops. Tokia dinamika ypač svarbi naujiems pirkėjams, nes net ir kelių dešimtųjų procentinio punkto pokytis per 20 metų virsta apčiuopiamu papildomu mokėjimu.

    „Tikimės panašaus augimo ir kitą mėnesį, jei infliacijos tendencija išliks“, – sakė būsto paskolų tarpininkavimo bendrovės „Pretto“ bendraįkūrėjas Pierre’as Chaponas.

    Skaičiuojama, kad jei 200 000 eurų 20 metų paskolos palūkanos nuo 3,54 proc. pakiltų iki 3,9 proc., mėnesinė įmoka didėtų apie 37 eurais. Per visą laikotarpį papildomos palūkanos sudarytų maždaug 8 930 eurų.

    Italija ir Ispanija: kintamos palūkanos reaguoja greičiau

    Italijoje ECB sprendimai paprastai greičiausiai atsispindi kintamų palūkanų paskolose, todėl dalis skolininkų pokytį pajunta beveik iš karto po indeksų perskaičiavimo. Prognozuojama, kad vidutinės kintamos palūkanos naujoms 20 ir 30 metų paskoloms artimiausiomis savaitėmis gali kilti nuo maždaug 2,80 proc. iki apie 3,05 proc.

    Jei 200 000 eurų kintamos palūkanos paskolai, kuriai liko 20 metų, palūkanos padidėtų 0,25 procentinio punkto ir augimas būtų pilnai perkeltas klientui, mėnesinė įmoka didėtų apie 25 eurais. Tokiu atveju papildomos palūkanos per laikotarpį siektų beveik 6 000 eurų.

    Ispanijoje fiksuotos palūkanos daugeliu atvejų vis dar išlieka žemiau 3 proc., tačiau tarpininkai įspėja, kad dalis bankų gali perskaičiuoti pasiūlymus į viršų. Tai siejama su tuo, kad Euribor indeksas, pagal kurį nustatoma nemaža dalis paskolų sąlygų, rinkose dažnai pajuda anksčiau nei oficialūs ECB sprendimai.

    Skaičiuojama, kad 200 000 eurų 30 metų paskolai Euribor kilimas per metus nuo 2,172 proc. iki 3,101 proc. reikštų apie 98,92 euro didesnę mėnesinę įmoką, arba 1 187,03 euro per metus. Didžiausią efektą greičiausiai pajus tie, kurių sutartyse palūkanos peržiūrimos artimiausiais mėnesiais.

    Vokietija: pagrindinis vairas yra obligacijų pajamingumas

    Vokietijoje fiksuotų palūkanų būsto paskolos labiau priklauso nuo ilgalaikių rinkos palūkanų ir 10 metų valstybės obligacijų pajamingumo, o ne nuo vieno ECB sprendimo. Rinkos vertinimu, dalis paskutinio pakėlimo jau buvo įkainota iš anksto, todėl reikšmingo momentinio šuolio galėjo ir nebūti.

    Tarpininkai fiksuoja, kad geriausi 20 metų paskolų pasiūlymai per mėnesį kilo nuo maždaug 3,99 proc. iki 4,24 proc. 200 000 eurų paskolos atveju tai reikštų apie 42 eurais didesnę mėnesinę įmoką.

    Kita vertus, rinkos lūkesčiai dėl tolesnės krypties išlieka nevienareikšmiai: dalis ekspertų prognozuoja stabilizaciją, kiti neatmeta tolesnio brangimo, jei infliacija ir energijos kainos išliks aukštesnės, o geopolitinė įtampa toliau kels ilgalaikių palūkanų premiją.

    Net ir brangesnio skolinimosi sąlygomis paklausa būstui Vokietijoje išlieka gana atspari, tačiau didesnės palūkanos ir sandorių kaštai vis labiau mažina įperkamumą. Tai ypač aktualu pirmą būstą perkantiems namų ūkiams, kuriems svarbus ne tik įmokos dydis, bet ir bankų taikomi mokumo vertinimo kriterijai.

  • Prancūzija stoja skersai kelio: Europos Komisijos planas dėl sutarčių tik anglų kalba kelia audrą

    Prancūzija stoja skersai kelio: Europos Komisijos planas dėl sutarčių tik anglų kalba kelia audrą

    Planas greitinti sutartis

    Europos Komisija svarsto, kaip paspartinti prekybos susitarimų ratifikavimą, kad įmonės greičiau gautų realią naudą iš naujų rinkų. Viena idėjų – ratifikavimo procedūroms laikinai platinti tik anglišką sutarties versiją, o vertimus į visas 24 oficialias ES kalbas pateikti vėliau.

    Tokiam sumanymui jau ruošiasi priešintis Prancūzija, teigdama, kad daugiakalbystė nėra formalumas. Paryžius signalizuoja, jog anglų kalbos dominavimas ratifikavime kelia ir politinių, ir teisinių rizikų.

    Kodėl Komisija siekia pokyčių

    Komisijos argumentas – praktinis: sudėtingų prekybos sutarčių teisinis redagavimas ir vertimai užtrunka mėnesius, o tai atitolina ratifikavimo startą. Geopolitinės įtampos ir konkurencija dėl rinkų skatina ES ieškoti būdų sutrumpinti kelią nuo derybų pabaigos iki realaus sutarties įsigaliojimo.

    Už prekybą atsakingas Komisijos narys Marošas Šefčovičius yra nurodęs, kad delsimas ES kainuoja prarastas eksporto galimybes ir lėtesnį ekonomikos augimą. Jo teigimu, net pasibaigus deryboms, iki momento, kai verslas gali pilnai veikti partnerio rinkoje, procesas gali užsitęsti iki 2,5 metų.

    „Šiandienos pasaulyje mes tiesiog negalime sau leisti prarasti laiko“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Prancūzijos argumentai: teisė ir demokratija

    Prancūzijos pareigūnai pabrėžia, kad ES sutartys ir teisėkūra remiasi kalbų lygybe, o prancūzų kalba istoriškai yra viena institucijų darbo kalbų. Paryžiaus vertinimu, ratifikavimas tik anglų kalba reikštų, kad dalis nacionalinių parlamentų ir net europarlamentarų būtų priversti remtis ne savo kalbos teisiniu tekstu.

    Kritikai įspėja, kad tokia praktika gali mažinti skaidrumą ir didinti interpretavimo riziką, nes prekybos susitarimuose itin svarbios tikslios sąvokos, išlygos ir nuorodos į kitus teisės aktus. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai susitarimai priskiriami mišriesiems ir ratifikavime dalyvauja ne tik Europos Parlamentas, bet ir nacionaliniai parlamentai.

    „Pereiti vien tik prie anglų kalbos reiškia teisinę ir demokratinę problemą, o Komisija tai puikiai supranta“, – sakė Prancūzijos pareigūnas.

    Kalbos politika ES institucijose išlieka jautri tema, nes anglų kalba per pastaruosius dešimtmečius tapo dominuojanti kasdienėje administracinėje praktikoje. Tuo pat metu Komisija oficialiai deklaruoja, kad kalbinė įvairovė yra esminė ES vertybė, o daugiakalbystė turi būti užtikrinta institucijų veikloje.

    Kalbų politikos ekspertai pabrėžia, kad sutarties teksto kalba ratifikavimo metu yra ne vien patogumo klausimas. Nuo jos gali priklausyti parlamentarų gebėjimas tiksliai įvertinti teisines pasekmes, o visuomenei – suprasti, ką konkrečiai valstybė patvirtina.

    „Tai skaidrumo, tikslumo ir supratimo klausimas“, – sakė kalbų politikos ekspertas Michele Gazzola.