CP v2

Category: Gaminimo patarimai

  • Dūminis karštas sumuštinis kaip PAR: kuo braaibroodjie skiriasi nuo „grilled cheese“

    Klasikinis kepto sūrio sumuštinis („grilled cheese“) daugeliui yra vienas paprasčiausių ir patikimiausių komforto užkandžių. Tačiau jei norisi stipresnio, dūminio skonio, Pietų Afrika turi savo versiją – braaibroodjie.

    Šis sumuštinis laikomas kultūriniu Pietų Afrikos patiekalu ir dažnai patiekiamas per „braai“ – taip vadinamą vietinę kepsnių ant grotelių tradiciją. Nors iš pirmo žvilgsnio jis primena įprastą sūrio sumuštinį, keli ingredientai ir gaminimo būdas sukuria visai kitą rezultatą.

    Braaibroodjie paprastai sluoksniuojamas iš sūrio, pjaustyto pomidoro ir svogūno, o skonį užbaigia saldžiarūgštis čatnis. Klasikiniu pasirinkimu dažnai laikomas „Mrs. Ball’s“ čatnis, tačiau pats principas lieka tas pats – saldumas ir rūgštelė papildo tirpstantį sūrį.

    Skirtingai nei keptuvėje ruošiamas „grilled cheese“, braaibroodjie tradiciškai kepamas ne ant viryklės, o virš žarijų. Lėta kaitra tolygiai paskrudina duoną, ištirpdo sūrį, o kylantys dūmai suteikia subtilų, sunkiai keptuvėje išgaunamą aromatą.

    Kas braaibroodjie daro išskirtinį

    Pats pavadinimas daug pasako apie gaminimą: „braai“ reiškia kepti ant grotelių ar žarijų, o „broodjie“ – „maža duonelė“ arba sumuštinis. Kitaip tariant, tai tarsi „mažas barbekiu sumuštinis“.

    Dažniausiai jis suspaudžiamas į specialų užveriamą grotelių krepšelį ir kepamas virš žarijų. Toks būdas leidžia sūriui tirpti lėtai, o dūmams švelniai įsigerti į duoną – būtent tai ir sukuria išskirtinį skonį.

    Kaip paįvairinti sumuštinį

    Nors klasikinė sudėtis gana aiški, braaibroodjie lengvai pritaikomas pagal skonį. Norint sotesnio varianto, galima įdėti plėšytos vištienos, plonai pjaustyto kepsnio ar net konservuoto tuno.

    Jei norisi ryškesnės saldumo ir dūmo pusiausvyros, žalius svogūnus galima keisti lėtai karamelizuotais – taip išryškėja natūralus jų saldumas ir atsiranda gilesnis, sodresnis skonis.

    Ką daryti, jei žarijų nėra

    Didžiausias iššūkis gaminant braaibroodjie namuose – ne ingredientai, o pats kepimas. Ne visi turi galimybę kurti žarijas, ypač gyvenant bute ar neturint lauko erdvės.

    Tokiu atveju dūminį charakterį galima kurti ingredientais. Vietoje įprasto čederio siūloma rinktis rūkytą čederį, rūkytą mocarelą arba rūkytą skamorcą (tampraus varškės tipo sūrio atmainą, panašią į mocarelą, tik tvirtesnę).

    Norint dar stipresnio aromato, galima į čatnį įmaišyti šoninės džemo arba įlašinti vieną kitą lašą skystų dūmų – tik svarbu nepersistengti, nes jų skonis labai intensyvus.

  • Give Scrambled Eggs A Major Flavor Boost With An Iconic Canned Ingredient

    Jei pabodo įprasta plaktų kiaušinių rutina, skoniui sustiprinti gali pakakti vieno, daugeliui pažįstamo ingrediento – konservuotos mėsos „Spam“.

    Nors „Spam“ ilgą laiką turėjo „paslaptingos mėsos“ reputaciją, jis gaminamas daugiausia iš kiaulienos ir kumpio, taip pat su druska, bulvių krakmolu, cukrumi ir natrio nitritu.

    Mitybos prasme tai nėra produktas, kuris dažnai minimas šalia žodžio „sveika“, tačiau baltymų jis turi: standartinėje porcijoje – apie 7 gramus. Kartu su kiaušiniais toks pusryčių derinys tampa sotesnis.

    Didžiausias „Spam“ pranašumas – ryškus skonis, kurį lemia gana didelis riebalų ir druskos kiekis. Būtent tai leidžia plaktus kiaušinius pagardinti beveik be papildomų prieskonių.

    Kaip „Spam“ panaudoti su kiaušiniais

    Paprasta idėja – supjaustyti „Spam“ riekelėmis ir jas apkepinti, kol kraštai taps auksiniai ir traškūs. Tuomet kiaušinius galima plakti toje pačioje keptuvėje.

    Taip kiaušiniai sugeria kepant išsiskyrusius riebalus ir įgauna sodresnį, „mėsinį“ skonį. Kadangi „Spam“ jau yra sūrus, druskos papildomai dažnai prireikia mažiau.

    Norint paįvairinti, galima išbandyti skirtingus „Spam“ skonius. Tiks ir įprasti variantai, ir aromatizuotos versijos – čia viskas priklauso nuo asmeninių pageidavimų.

    Kur „Spam“ ir kiaušiniai – įprastas derinys

    JAV „Spam“ vertinamas nevienareikšmiškai, tačiau Havajuose jis yra itin mėgstamas. Dar stipriau šis produktas prigijo įvairiose Azijos šalyse.

    Meilė konservuotai pietų mėsai daug kur siejama su Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu ir vėlesniais metais, kai tokie produktai į regioną pateko per JAV kariuomenę.

    Honkongo tradicinėse arbatinėse-kavinėse (cha chaan teng) „Spam“ dažnai patiekiamas su plaktu kiaušiniu – neretai sudėtas į sumuštinį su lengvai paskrudinta pieniška duona. Šis derinys pasitaiko ir su ryžiais ar makaronais.

    Pietų Korėjoje „Spam“ taip pat tapo kasdienio maisto dalimi: jis naudojamas, pavyzdžiui, budae jjigae (vadinamajame „kariuomenės troškinyje“) su dešrelėmis, kimči ir greitai paruošiamais makaronais, taip pat kimchi bokkeumbap – keptuose ryžiuose su kimči.

    Įkvėpimo galima semtis ir iš korėjietiško ryžių dubenėlio tipo patiekalų, kur prie apkepinto „Spam“ derinami kepti ar plakti kiaušiniai bei padažas – paprasta, sotu ir ryškaus skonio.

  • 10 burratos alternatyvų: kuo pakeisti šį sūrį, kai jo nerandate parduotuvėje

    Burrata daug kam – vienas skaniausių šviežių sūrių: perpjovus ploną mocarelos apvalkalą iš vidaus išteka kreminis, švelnaus skonio įdaras. Tačiau šis sūris itin trapus ir trumpai galiojantis, todėl ne visada lengva jį rasti arba parsinešti namo nesugadinus.

    Jei burratos nėra lentynoje arba norite praktiškesnio varianto kasdieniams patiekalams, verta žinoti, kad ją galima pakeisti keliais kitais sūriais – nuo artimiausių „giminaičių“ iki lengviau randamų alternatyvų.

    Tekste minimi sūriai skiriasi tekstūra ir riebumu: vieni geriau atkuria burratos „tekėjimą“, kiti – jos švelnų pienišką skonį, o treti tiesiog suteikia patiekalui trūkstamo kremiškumo.

    Renkantis pakaitalą svarbu pagalvoti, kur sūrį naudosite: ant skrebučio ar focaccia, salotoms su pomidorais, prie vytintų mėsų, o gal makaronų patiekalui, kuriam reikia riebesnio, tirpstančio akcento.

    Artimiausi burratos pakaitalai

    Stracciatella dažnai laikoma pačia geriausia burratos alternatyva, nes iš esmės būtent ji ir sudaro burratos vidų. Tai smulkintų mocarelos gijų ir grietinėlės mišinys, tinkantis tepti ant skrebučio, dėti į makaronus ar patiekti šalia itališkų užkandžių.

    Trūkumas tas, kad stracciatella ne visada randama įprastame prekybos centre – dėl trumpo galiojimo ji dažniau pasitaiko specializuotose sūrių parduotuvėse ar gurmaniškose itališkose krautuvėlėse.

    Dar vienas logiškas pasirinkimas – kokybiška šviežia mocarela. Skoniu ji artima burratai, tačiau neturi to paties itin kreminio „centro“, todėl labiau tiks, kai norisi švelnaus, sultingo sūrio salotoms ar užkandžiams.

    Norint priartėti prie burratos įdaro, siūloma namuose pasigaminti paprastą „stracciatellos“ imitaciją: suplėšyti šviežią mocarelą, sumaišyti su šlakeliu riebios grietinėlės ir žiupsniu druskos, o tuomet palaikyti apie 30 minučių.

    Riebesni ir kremiški variantai patiekalams

    Rikota laikoma vienu geriausių būdų patiekalui suteikti burratai būdingo švelnumo ir lengvos tekstūros. Ji yra jaunas, nebrandintas sūris, todėl išlieka švelnaus pieno skonio ir puikiai dera su daržovėmis ar makaronais.

    Rikotos skonis gali skirtis priklausomai nuo pieno – pavyzdžiui, avies pieno rikota būna ryškesnio charakterio ir riebesnė. Be to, rikota lengvai „priima“ kitus skonius: ją galima maišyti su žolelėmis ar kitais priedais, priklausomai nuo patiekalo.

    Mascarpone, gaminamas ne iš pieno, o iš grietinėlės, yra itin riebus ir švelnus, todėl tinka, kai patiekalui reikia daugiau kremiškumo. Vis dėlto jis neturi mocarelos „kandumo“, tad labiau pravers makaronų salotoms ar patiekalams, kur svarbi sodri, sviestinė tekstūra.

    Varškės tipo grūdėtasis sūris (cottage cheese) taip pat gali būti praktiška alternatyva, ypač riebesnės versijos. Jo varškės grūdeliai ir pieno „vonelė“ tam tikra prasme primena burratos kremiškumą, o neutralus skonis leidžia derinti su pomidorais, uogomis, melionais ar keptomis daržovėmis.

    Kai norisi „tekėjimo“ ir sodrumo

    Jei tikslas – kuo artimesnis burratos „bėgančio“ sūrio efektas, verta dairytis trigubo riebumo brie. Šis sūris yra labai riebus ir minkštas, o palaikius kambario temperatūroje gali tapti itin tepamas ir „tekantis“.

    Tiesa, trigubo riebumo brie dažnai būna sūresnis už burratą, todėl jį patariama derinti su mažiau sūriais ingredientais – pavyzdžiui, duona, žalumynais ar rūgštesniais vaisiais.

    Camembert taip pat gali suteikti norimą „glotnumą“, nors jo tekstūra paprastai kiek tvirtesnė, o skonis – ryškesnis nei burratos. Jis tinkamas tiek salotoms, tiek sumuštiniams ar užkandžių lėkštėms, kur norisi švelniai grybiškų natų.

    Tiems, kas ieško kažko mažiau įprasto, minima itališka robiola – švelnus, šilkinės tekstūros sūris, kurį dažniau rasite gurmaniškose parduotuvėse. Jauna robiola gali būti labai artima burratos pojūčiui, tačiau brandesnė – labiau priminti brie.

    Dar viena kryptis – avies pieno švieži sūriai (pavyzdžiui, minkšti „rąstelio“ tipo). Jie dažnai būna riebesni ir sodresni už karvės pieno variantus, todėl gali atitikti burratos ieškančiųjų lūkesčius, nors jų prieinamumas priklauso nuo parduotuvės asortimento.

    Galiausiai, jei norisi ypatingesnio skonio ir sodrumo, alternatyva gali būti buivolės pieno mocarela. Ji paprastai riebesnė ir kremiškesnė už įprastą, todėl puikiai tiks salotoms ar makaronams, nors skoniu gali šiek tiek skirtis nuo klasikinės burratos.

  • Karameleiškesniems mėsainiams užtenka vieno prieskonio: į maltinį įmaišykite aštraus medaus

    Mėsainio skonis priklauso ne tik nuo jautienos, bet ir nuo to, kaip gerai apskrunda ir karamelizuojasi jo paviršius. Vienas paprastas priedas gali padėti išgauti ryškesnę plutelę ir sodresnį aromatą – aštrus medus.

    Kaip rašoma portale „Food Republic“, į maltą jautieną įmaišius aštraus medaus, skonis pasiskirsto per visą paplotėlį. Aštrumas jaučiamas ne kaip atskiras padažo „smūgis“, o kartu su mėsa kiekviename kąsnyje.

    Medus mėsainiui suteikia ne tik švelnaus saldumo, bet ir padeda sukurti kompleksiškesnį, karamelizuotą poskonį. Tai panašu į virtuvėje žinomą metodą, kai nedidelis kiekis cukraus padeda išryškinti apskrudimo skonį.

    Dar vienas privalumas – greitesnis apskrudimas. Medus karamelizuojasi greičiau nei įprastas cukrus, todėl ant keptuvės ar grilio paplotėlis gali įgauti tamsesnę, ryškesnę plutelę. Tekste siūloma orientacinė proporcija – ketvirtis puodelio aštraus medaus vienam svarui maltos mėsos.

    Kaip derinti priedus prie aštraus medaus

    Kad toks mėsainis būtų subalansuotas, verta apgalvoti priedus. Viena kryptis – „paremti“ saldesnę natą: tinka keptas ananasas, karamelizuoti svogūnai ar net šiek tiek rūgštesnė vaisių uogienė.

    Jei norisi dar daugiau aštrumo, galima rinktis ingredientus, kurie sustiprina šilumą ir aromatą. Pavyzdžiui, į masę tinka šilti prieskoniai, o papildomą „aštrų akcentą“ gali duoti aštresnis sūris ar čipotlės majonezas.

    Kartu verta nepamiršti ir „vėsinančių“ elementų, kurie subalansuoja saldžiai aštrų profilį. Klasikinės salotos, pomidorai, marinuoti agurkėliai ar kremiškesnis padažas padeda išlaikyti skonio pusiausvyrą.

  • Užmirškite foliją: perpjautos batatos orkaitėje tampa kremiškos ir karamelizuotos

    Keptos batatos dažnai įprastai vyniojamos į foliją, tačiau toks būdas ne visada padeda išgauti geriausią skonį. Jei norite ryškesnės karamelizuotos plutos ir kepto, „apskrudusio“ aromato, verta batatas prieš kepimą perpjauti pusiau ir kepti be folijos.

    Šis metodas remiasi paprasta logika: karamelizacijai reikia pakankamai aukštos temperatūros ir kuo mažiau perteklinės drėgmės. Folija drėgmę sulaiko, o neperpjauta batata jos ir taip turi nemažai, todėl vietoje karamelizacijos dažnai gaunamas labiau garintas, švelnesnis rezultatas.

    Perpjovus batatą ir padėjus ją pjūviu žemyn ant skardos, minkštimas tiesiogiai liečiasi su įkaitusiu paviršiumi. Taip cukrūs greičiau karamelizuojasi, o pati daržovė išlieka minkšta ir kremiška.

    Norint geriausio rezultato, pjūvio vietą rekomenduojama lengvai patepti aliejumi – tiek, kad paviršius nepridegtų, bet neprarastų galimybės gražiai apskrusti. Kartu tai reiškia, kad kepimą reikėtų šiek tiek labiau prižiūrėti nei įprastai.

    Kiek laiko kepti ir kokią dangą rinktis

    Į foliją suvyniotos, nesupjaustytos batatos dažnai kepa apie valandą 400 laipsnių Farenheito temperatūroje. Perpjautos batatos paprastai iškepa greičiau – maždaug per 30–40 minučių, priklausomai nuo jų dydžio.

    Nors gali kilti noras dar labiau didinti kaitrą ir sutrumpinti laiką, svarbu išlaikyti balansą: temperatūra turi būti pakankama karamelizacijai, bet kartu turi leisti minkštimui pilnai suminkštėti. Per didelė kaitra gali greitai apdeginti apačią, kai vidus dar nebus iškepęs.

    Jei skardą norite iškloti, geriau rinktis kepimo popierių, o ne foliją. Kepimo popierius suteikia šiek tiek izoliacijos, be to, karamelizuojantis cukrus mažiau linkęs prikibti.

    Kokias batatas rinktis, kad neprisviltų

    Šis triukas geriausiai veikia su batatomis, kurios yra ilgesnės, o ne labai plačios. Jei daržovė per plati, apačia gali apdegti anksčiau, nei likęs minkštimas taps minkštas.

    Taip pat pravartu rinktis kuo vienodesnės formos batatas – tuomet užtenka vieno pjūvio per visą ilgį, o kepimas būna tolygesnis. Netaisyklinga forma gali lemti, kad vienos vietos perkeps, o kitos liks kietesnės.

    Metodas tinka įvairioms batatų rūšims – nuo įprastų iki švelnesnio ar tvirtesnio minkštimo variantų, tačiau dėl didesnio tiesioginio karščio poveikio verta reguliariai patikrinti, ar pjūvio pusė nepradeda per daug skrusti.

  • Mornej padažas: kreminis ingredientas, paverčiantis kalakutienos sumuštinį „Louisville“ klasika

    Kalakutienos sumuštinį į sodrų, restoraninį patiekalą dažnai paverčia ne mėsa ar duona, o padažas. „Louisville“ (Kentukis) stiliaus klasikoje „hot brown“ būtent kreminis mornej padažas yra esminė detalė, nuo kurios priklauso skonis ir tekstūra.

    „Hot brown“ – atviras, orkaitėje apkepamas sumuštinis, tradiciškai sluoksniuojamas iš paskrudintos baltos duonos, keptos ar skrudintos kalakutienos, pomidorų, šoninės ir sūrio. Tačiau svarbiausia jo dalis – užpilamas tirštas, švelnus, sūriu praturtintas padažas, kuris viską sujungia į vieną vientisą patiekalą.

    Mornej padažo pagrindas yra paprastas: miltai, sviestas ir pienas – iš esmės tai bešamelio bazė. Skirtumas tas, kad mornej padažas papildomas lydytu sūriu, tradiciškai – šveicariško tipo.

    Kentukiui būdingame variante į padažą dažnai dedama sūrių su ryškesniu charakteriu: pavyzdžiui, „Pecorino Romano“, o kartais ir aštresnio balto čederio. Sūriai įplakami tada, kai kreminė bazė jau susiformavusi, o paruoštas padažas užpilamas ant sumuštinio ir viskas trumpai apkepama iki pabaigos.

    Kaip šį padažą pritaikyti paprastesniam sumuštiniui

    Mornej padažas tinka ne tik autentiškam „hot brown“ – juo galima sustiprinti ir paprastesnį kalakutienos sumuštinį. Net jei atsisakote šoninės ar pomidorų, užtenka paskrudintos duonos ir kalakutienos, kad padažas suteiktų patiekalui daugiau sodrumo.

    Tokia kombinacija ypač patogi, kai norisi sunaudoti likusią keptą kalakutieną arba pasirenkate parduotuvėje pirktas riekeles. Užpylus mornej padažo, sumuštinis tampa artimesnis karštam patiekalui, o ne įprastam užkandžiui.

    „Hot brown“ idėja pusryčiams ar priešpiečiams

    Šis Kentukio patiekalas dažnai valgomas per priešpiečius, todėl mornej padažas dera ir su „pusrytiniais“ ingredientais. Prie kalakutienos galima derinti keptą kiaušinį, o vietoj įprastos duonos naudoti, pavyzdžiui, anglišką keksiuką.

    Norint įdomesnės interpretacijos, kalakutieną galima sukti į šviežias crêpes tipo plonytes blynų juostas ir viską užpilti mornej padažu. Pridėjus svogūnų ar grybų, skonis įgauna švelniai prancūzišką kryptį, tačiau išlieka pagrindinė idėja – kalakutiena ir kreminis sūrio padažas.

  • Dolly Parton jaukus penkių ingredientų apkepas: viskas prasideda nuo bulvių ir svogūnų sluoksnio

    Dolly Parton paliko ne tik muzikos, bet ir paprastų, namus primenančių receptų pėdsaką. Vienas jų – itin taupus, vos iš penkių ingredientų sudedamas apkepas, kurio pagrindas yra griežinėliais pjaustytos bulvės ir svogūnų sluoksnis.

    Apie šį patiekalą rašoma portale „Food Republic“ – pabrėžiama, kad jis sukurtas iš nebrangių, lengvai randamų produktų ir skirtas jaukiam, sočiam vakarieniui be didelių pastangų.

    Kiti ingredientai taip pat paprasti: iš anksto apkepinta malta jautiena, konservuoti pjaustyti pomidorai ir smulkinta žalia paprika. Kadangi komponentų nedaug, rekomenduojama nepamiršti prieskonių ir kiekvieną sluoksnį pagardinti bent druska bei pipirais.

    Šio apkepo skonis labai priklauso ir nuo sluoksniavimo tvarkos: bulvės dedamos pirmos. Taip kepant mėsos ir daržovių sultys susigeria į bulves, jos suminkštėja ir įgauna daugiau skonio.

    Kaip šį apkepą prisitaikyti sau

    Penkių ingredientų patiekalas patogus tuo, kad jį lengva koreguoti pagal tai, ką turite namuose. Straipsnyje siūloma svarstyti ir paprastus trumpinius, jei norisi mažiau ruošos.

    Pavyzdžiui, jei namuose ne visada būna bulvių, galima rinktis pjaustytas konservuotas bulves – jos ilgiau išsilaiko. Kadangi jos jau būna apvirtos, kepimo laiką siūloma trumpinti maždaug perpus.

    Norint dar labiau sutaupyti laiko, vietoj pjaustymo galima pirkti jau paruoštas, supjaustytas daržoves. Tai gali praversti, kai vakarienę reikia pagaminti greitai.

    Papildymai, kurie gali pakeisti skonį

    Jei patiekalas atrodo per paprastas, jį galima „pakelti“ priedais – pavyzdžiui, prieš kepant apibarstyti tarkuotu sūriu, tokiu kaip čederis ar aštresnis pipirinis sūris.

    Taip pat minima, kad žmonės šį apkepą pritaiko teminiams variantams: įmaišo tako prieskonių ir padažo, o kitur renkasi pupeles bei čili prieskonius. Idėja paprasta – pagrindą palikti tą patį, o skonį susikurti pagal nuotaiką.

  • Konservuotą moliuskų sriubą greitai praturtins vienas ingredientas – sviestas

    Konservuota moliuskų sriuba gali būti patogus sprendimas greitai vakarienei, tačiau jos skonis ne visada prilygsta naminei. Paprastas būdas ją „pakelti“ – įdėti šiek tiek sviesto, kuris suteikia daugiau sodrumo ir kremiškumo.

    Kaip rašoma „Food Republic“, sviestas gali padėti sušvelninti konservuotoms sriuboms būdingą per ryškų sūrumą ar plokštesnį skonį. Dėl to rekomenduojama rinktis nesūdytą sviestą, nes konservuose natrio kiekis dažnai ir taip būna didelis.

    Sviestas taip pat gali subalansuoti nemalonius poskonius – rūgštumą, kartumą ar per didelį rūgštingumą. Be to, jis sukuria gilesnį, sodresnį foną sriuboje esantiems bulvių ir moliuskų gabalėliams.

    Ne mažiau svarbi ir tekstūra: sviestas suteikia švelnesnį, vientisesnį, „šilkinį“ pojūtį, todėl net paprasta konservuota sriuba gali priminti kruopščiau ruoštą patiekalą.

    Kaip sviestą įmaišyti, kad nesusisluoksniuotų

    Norint išvengti sviesto atsiskyrimo, jį verta dėti pačioje pabaigoje, kai sriuba jau pašildyta ir puodas nuimtas nuo kaitros. Taip sviestas tirpsta švelniau ir lengviau tolygiai pasiskirsto.

    Vietoje intensyvaus maišymo siūloma leisti sviestui pamažu ištirpti: galima tiesiog pakreipinėti puodą, kad sviestas „įsilietų“ į sriubą natūraliau. Taip išlaikomas kremiškumas ir išvengiama riebalų „skilimo“.

    Jei sviesto nėra: keli alternatyvūs pasirinkimai

    Jei šaldytuve sviesto nerastumėte, sodrumo gali suteikti ir kiti produktai. Vienas variantas – riebi grietinėlė, kuri sriubai suteikia tirštumo ir maloniai „apgaubia“ šaukštą.

    Dar viena išeitis – šaukštas natūralaus jogurto: jis prideda kremiškumo ir švelnaus gaivumo. Tarp netikėtesnių idėjų minimas ir „Cheez Whiz“ lydytas sūris – teigiama, kad jis padaro sriubą sotesnę ir suteikia ryškesnį, sūrišką skonį.

  • Japoniško kario kubeliai vietoje įprasto vištienos pyrago: greita ir soti apkepo idėja

    Jei norisi jaukaus vištienos vakarienės patiekalo, bet nesinori vargti su tešla ir pyrago forma, vištienos įdarą galima kepti kaip apkepą. Skonį čia siūloma sustiprinti netikėtu ingredientu – japoniško kario kubeliais.

    Kaip rašo „Tasting Table“, japoniško stiliaus karis pasižymi skrudintų prieskonių mišiniu, bet paprastai nėra labai aštrus. Kubeliuose esantis roux (tirštiklis) suteikia padažui švelnią, aksominę tekstūrą, o apkepui tinka ir parduotuvėje pirkta tešla – sausainiukų (biscuits) arba kruasanų tipo.

    Pagrindas toks pat paprastas kaip klasikiniame vištienos pyrage: puode pakepinami (prakaitinami) svogūnai, tada dedamos morkos, bulvės ir vištienos sultinys. Bulvėms suminkštėjus įmaišoma suplėšyta kepta vištiena – tiks ir pirktinė rotisserie, ir nuo kepsnio likusi mėsa.

    Tuomet įdaras sutirštinamas japoniško kario kubeliais, kol tampa kvapnus ir tirštas. Masė supilama į kepimo indą, uždengiama atšaldyta paruošta tešla ir kepama orkaitėje, kol viršus gražiai iškepa.

    Kaip patiekalą pagardinti dar labiau

    Jei turite kelias minutes papildomo pasiruošimo, aromatą siūloma sustiprinti česnaku ir imbieru. Šiek tiek saldumo galima pridėti įtarkuojant obuolio ar kriaušės.

    Skoniui paįvairinti tinka ir truputis raudonojo vyno – jis suteikia rūgštelės bei „ryškumo“. Umami skoniui paryškinti galima įpilti ir kelis šlakelius sojų padažo.

    Dar vienas šio apkepo pliusas – lengva panaudoti tai, kas liko šaldytuve. Prie japoniško kario dera įvairios daržovės: kopūstas, grybai, saldžiosios bulvės ir kiti priedai, kurių turite po ranka.

    Baltymų alternatyvos ir idėjos ruošiantiems iš anksto

    Receptą galima pritaikyti pagal tai, kokią mėsą ar baltymus mėgstate: vietoj vištienos rinktis maltą jautieną ar kalakutieną. Norint vegetariško varianto, tiks ir kubeliais pjaustytas tofu.

    Jei namuose liko jau paruoštos jautienos, ji taip pat gali tapti šio kario apkepo pagrindu. O mėgstantiems pasiruošti maistą kelioms dienoms siūloma kario įdarą dėti į nedidelius rankinius pyragėlius ir užšaldyti, kad prireikus užkandis būtų greitai po ranka.

  • Bobby Flay patarimas didkepsniui: ant ribeye siūlo tepti ne įprastą, o „gochujang“ sviestą

    Amerikiečių šefas Bobby Flay ribeye didkepsnį siūlo užbaigti ne paprastu sviestu, o sviesto mišiniu su „gochujang“ pasta. Toks priedas, anot jo, suteikia ryškesnį skonį ir padeda „perlaužti“ riebesnės mėsos sodrumą.

    Apie šį variantą rašo „Food Republic“ – B. Flay „gochujang“ naudoja ne tik glazūroms, bet ir paprastesniam sprendimui: prieskoniniam (vadinamajam „compound“) sviestui. Jį patogu pasiruošti iš anksto, o prieš patiekiant tereikia užtepti ant kepsnio.

    „Gochujang“ – fermentuota korėjietiška pasta, kurioje derinami fermentuoti sojų pupelių produktai, druska, aitriosios paprikos ir šiek tiek saldumo. Dėl to ji veikia kaip „viskas viename“ prieskonis: suteikia aštrumo, sūrumo, salstelėjimo ir umami natų.

    Sviestas kepsnio pabaigoje dažnai naudojamas dėl papildomos drėgmės ir švelnaus pieno riebalų saldumo, kuris suteikia aksominį pojūtį. Tačiau ribeye ir taip yra riebesnis, todėl B. Flay siūlomas „gochujang“ sviestas, kaip teigiama, įneša daugiau naujų skonių ir neleidžia patiekalui tapti vienmatis.

    Kaip sviestą naudoti ant grilio

    Tekste pabrėžiama, kad sviestas karštyje yra ganėtinai jautrus, o prieskoninis sviestas – dar labiau. Todėl svarbu jį naudoti tinkamu momentu, kad jis spėtų ištirpti ir pasiskirstyti, bet kepsnys neperkeptų.

    Kepant ant grilio, vienas minusų – sudėtingiau sviestą maišyti su išbėgusiomis sultimis ir apskrudusiais gabalėliais bei jais apšlakstyti mėsą. Vis dėlto B. Flay siūlo ribeye kepsnio viršų patepti sviesto mišiniu pačioje pabaigoje ir palikti ant grilio dar minutei ar dviem, kad užtepas lengvai ištirptų.

    Jei yra galimybė, siūloma kepsnį trumpam perkelti į vėsesnę grilio zoną ir uždengti dangtį. Tokiu atveju praverčia dviejų zonų grilio paruošimas – taip lengviau išvengti per didelės kaitros, kol ištirpsta ir „susijungia“ paskutiniai skoniai.

    Ką galima koreguoti pagal prieskonius

    Prieskoninio sviesto sudėtį galima šiek tiek pritaikyti prie naudojamo mėsos įtrynimo. Pavyzdžiui, vietoje imbiero siūloma išbandyti galangalą – jis suteikia aštresnį charakterį, kuris, kaip teigiama, gerai „nupjauna“ riebesnės mėsos sunkumą.

    Norint daugiau aitrumo, galima įberti „gochugaru“ – prieskonį, artimą „gochujang“, kuris sustiprina kapsaicino pojūtį pernelyg nekeisdamas bendros skonio krypties. Taip pat siūloma nebijoti įmaišyti šlakelio žuvies padažo, kad umami natos būtų dar ryškesnės.