CP v2

Category: Kultūra

  • Prancūziją apėmę mokinių protestai: pirmadienį uždaromos 400–500 mokyklų, daugėja sužeistųjų

    Prancūziją apėmę mokinių protestai: pirmadienį uždaromos 400–500 mokyklų, daugėja sužeistųjų

    Prancūzijoje pirmadienį dėl besitęsiančių mokinių protestų visiškai arba iš dalies uždaromos 400–500 vidurinių mokyklų. Šalies švietimo ministerija teigia, kad dalyje ugdymo įstaigų negalima užtikrinti saugumo, o situacija kai kur peraugo į vandalizmą.

    Pastarosiomis dienomis protestai išplito per kelis didžiuosius miestus ir lydimi susirėmimų su policija. Pranešama apie deginamus atliekų konteinerius, mėtomas įvairias priemones į pareigūnus, apgadintus mokyklų pastatus ir viešąją infrastruktūrą.

    Švietimo ministerijos duomenimis, 24 iš 735 su neramumais siejamų mokyklų buvo padegtos arba nuniokotos. Taip pat skelbiama, kad nuo judėjimo pradžios sužeisti 78 švietimo sistemos darbuotojai.

    Policijos veiksmai ir sulaikymai

    Vidaus reikalų ministerija nurodo, kad nuo praėjusios savaitės pradžios šalyje sulaikyta beveik 5 000 žmonių. Policija protestų metu naudojo ašarines dujas, gumines kulkas, vadinamuosius gynybinius kamuolinius šovinius ir lazdas, siekdama išvaikyti dalį minios.

    Vidaus reikalų ministras Laurentas Nuñez viešai gynė pareigūnų veiksmus ir atmetė kaltinimus dėl neproporcingos jėgos. Jis tvirtino, kad policija esą ne „slopina jaunimą“, o saugo tuos, kurie nori reikalavimus reikšti taikiai.

    „Policija jaunimo nerepresuoja, ji užtikrina saugumą ir gina tuos, kurie nori protestuoti taikiai“, – sakė Laurentas Nuñez.

    Kas įžiebė protestus?

    Judėjimas prasidėjo prieš dvi savaites Saint-Exupéry mokykloje Kreteilyje, Paryžiaus priemiestyje, kaip parama streikavusiems mokytojams. Pedagogai ir mokiniai kalba apie darbuotojų trūkumą, ribotus išteklius ir tai, kad pamokos dažnai neįvyksta dėl nepakeičiamų mokytojų.

    Mokiniai taip pat kelia klausimus dėl nesaugių ir nehigieniškų pastatų, perpildytų klasių bei, jų teigimu, nepakeliamų tvarkaraščių. Tarp reikalavimų minimas ir nepasitenkinimas mobiliųjų telefonų draudimu mokyklose.

    Švietimo ministras Édouard Geffray penktadienį susitiko su mokinių atstovais, tačiau šie po pokalbio teigė negavę konkrečių sprendimų. Dėl to protestus ketinama tęsti, o antradieniui planuojama dar viena visos šalies mobilizacijos diena.

    Neramumai ir politinės pasekmės

    Protestų metu fiksuota ir sunkių incidentų. Tūro mieste per susirėmimus su policija sužeistas jaunuolis neteko regėjimo viena akimi, o La Ciotat mieste per demonstraciją užpultas mokytojas; įtariamasis nepilnametis buvo sulaikytas Marselyje.

    Taip pat pranešta apie išpuolį prieš policijos pareigūną Belforte, po kurio keli asmenys atsidūrė areštinėje. Didėjant žalai prie mokyklų ir viešose erdvėse, valdžia svarsto paspartinti įstatymo, vadinamo „casseurs-payeurs“, svarstymą, kad smurtiniuose susibūrimuose dalyvavę asmenys prisidėtų prie remonto išlaidų net ir nebūdami tiesioginiai niokojimo vykdytojai.

    Senate šį projektą planuojama nagrinėti spalio pabaigoje, o tuo metu profesinės sąjungos signalizuoja, kad ketina prisijungti prie mokinių protestų. Jos pabrėžia, kad mokinių keliamos problemos atitinka ilgametes švietimo sektoriaus pretenzijas dėl nepakankamo finansavimo ir žmonių trūkumo.

  • Musulmonų pasaulio lygos vadovas Briuselyje: Europoje nejaučiame nerimo dėl kraštutinių dešiniųjų

    Musulmonų pasaulio lygos vadovas Briuselyje: Europoje nejaučiame nerimo dėl kraštutinių dešiniųjų

    Musulmonų pasaulio lygos generalinis sekretorius šeichas dr. Mohammedas bin Abdulkarimas Al-Issa viešėdamas Briuselyje akcentavo dialogo svarbą ir teigė Europoje „nejaučiantis nerimo“ dėl kai kuriose šalyse stiprėjančių kraštutinių dešiniųjų jėgų.

    Pasak jo, visuomenių atsparumą užtikrina demokratinės tradicijos, konstitucinės nuostatos ir institucijos, kurios riboja politinius „perlenkimus“. Šiuos pareiškimus jis išsakė susitikimuose su politiniais ir religinių bendruomenių atstovais, aptariant socialinę sanglaudą.

    Dialogas kaip konflikto sprendimas

    Kalbėdamas apie įtampas pasaulyje, Al-Issa kartojo, kad esminė priemonė mažinti susipriešinimą yra nuoseklus dialogas. Jo vertinimu, jis veikia tik tada, kai paremtas nuoširdžiais ketinimais ir politine lyderyste, gebančia ieškoti bendrų vardiklių.

    Europoje tai ypač svarbu dėl augančių diskusijų apie migraciją, tapatybę, saugumą ir religijos vietą viešajame gyvenime. Pastaraisiais metais daugelyje valstybių rinkimų kampanijose šios temos tapo centrine darbotvarkės dalimi, o tai didina visuomenės poliarizaciją.

    „Mes visada tikime dialogu ir į jį dedame daug vilčių, nes dialogas yra proto ir išminties kalba“, – sakė šeichas dr. Mohammedas bin Abdulkarimas Al-Issa.

    Pasitikėjimas konstitucijomis ir institucijomis

    Al-Issa teigė, kad net ir išaugus griežtesnę liniją siūlančių politinių jėgų įtakai, Europos valstybėse veikia saugikliai. Jo žodžiais, kiekvienos šalies konstitucija ir visuomenėje įsitvirtinusios normos riboja sprendimus, kurie galėtų kirstis su pamatinėmis teisėmis.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį į konstitucinių teismų vaidmenį, nes įstatymai ir politiniai sprendimai gali būti ginčijami teisiniu keliu. Tokia priežiūra, anot jo, kartu su aktyvia pilietine visuomene padeda koreguoti kryptį, jei politikoje atsiranda per didelių kraštutinumų.

    Ši pozicija skamba Europos politinių tendencijų fone, kai kai kuriose šalyse kraštutinių dešiniųjų partijos stiprina pozicijas nacionaliniuose ir regioniniuose rinkimuose. Analitikai tai sieja su infliacijos ir pragyvenimo kaštų spaudimu, saugumo temomis, migracijos srautais bei nepasitikėjimu tradicinėmis partijomis.

    Religijos laisvė ir viešosios taisyklės

    Kitas Al-Issos akcentas – religijos laisvė ir pagarba religinėms praktikoms, tačiau tik tiek, kiek tai dera su nacionalinėmis konstitucijomis. Jis pabrėžė, kad modernios Europos teisinės sistemos paprastai numato religijos laisvės apsaugą ir galimybę išpažinti tikėjimą.

    Tema aktuali dėl periodiškai atsinaujinančių debatų apie religinius simbolius ir aprangą mokyklose ar viešosiose erdvėse. Kai kurios vyriausybės ieško sprendimų, kaip suderinti saugumo reikalavimus, lyčių lygybės principus ir religijos laisvę, o visuomenėse tai neretai sukelia aštrias politines diskusijas.

    Al-Issa pabrėžė, kad pagarba skirtingoms tradicijoms gali būti pasiekiama per aiškias taisykles ir dialogą, o ne per visuomenę dar labiau skaldančius sprendimus. Jo teigimu, socialinė sanglauda priklauso nuo gebėjimo kalbėtis ir užtikrinti, kad skirtingos grupės jaustųsi girdimos.

  • The Killers kūrinys Mr Brightside vėl perrašė rekordus: JK topuose jau 520 savaičių

    The Killers kūrinys Mr Brightside vėl perrašė rekordus: JK topuose jau 520 savaičių

    Britų muzikos topuose užfiksuotas dar vienas išskirtinis ilgaamžiškumo rekordas: amerikiečių grupės The Killers hitas „Mr Brightside“ pasiekė 520 bendrų savaičių Jungtinės Karalystės „Top 100“ sąraše. Tai reiškia beveik 10 metų, praleistų tarp klausomiausių dainų skirtingais laikotarpiais.

    Daina pirmąkart pasirodė 2003 metais, o plačiau išpopuliarėjo po pakartotinio leidimo 2004 metais kaip debiutinio albumo „Hot Fuss“ singlas. Kūrinio tekstas gimė iš solisto Brandon Flowers asmeninės patirties, o dainos tema apie pavydą ir išdavystę, kaip pastebi muzikos kritikai, lengvai atpažįstama skirtingoms kartoms.

    JK klausytojų santykis su „Mr Brightside“ tapo savotišku kultūriniu reiškiniu: daina nuolat sugrįžta į topus dėl transliacijų radijuje, grojaraščių platformose, o ypač dėl renginių ir festivalių sezoniškumo. Tokie pakartotiniai sugrįžimai leidžia senesniems hitams kaupti savaites sąrašuose net ir praėjus daugeliui metų nuo premjeros.

    Kaip atrodo rekordas skaičiais

    520 savaičių riba išskiria „Mr Brightside“ kaip vieną ilgiausiai JK „Top 100“ besilaikančių kūrinių. Palyginimui, įspūdingus rodiklius yra sukaupę ir kiti populiarūs hitai, tačiau The Killers daina ryškiai pirmauja pagal bendrą savaičių skaičių.

    Šis rezultatas papildo ankstesnius pasiekimus: 2024 metais kūrinio sėkmė buvo įvertinta Guinness World Records įrašais už ilgiausią grupės dainos buvimą JK singlų tope ir didžiausią sukauptą savaičių skaičių. Tai vienas retų atvejų, kai alternatyvaus roko kūrinys tampa ilgalaikiu masinės auditorijos pasirinkimu.

    Kodėl daina vis dar laikosi?

    Muzikos industrijoje toks ilgaamžiškumas dažniausiai aiškinamas kelių veiksnių deriniu: stipriu atpažįstamu priedainiu, paprasta dainuojama melodija ir emociniu krūviu, kuris veikia tiek pirmąkart klausant, tiek su nostalgija sugrįžtant. „Mr Brightside“ taip pat nuolat atgimsta karaokėje ir studentų vakarėliuose, kur dainos žodžiai daugybei žmonių tapę kone bendru ritualu.

    Prie ilgo gyvenimo prisideda ir šiuolaikinė topų metodika, kurioje svarbus vaidmuo tenka srautiniam klausymui. Net ir senesni kūriniai, patekę į populiarius grojaraščius ar vėl iškilę per socialinius tinklus, gali stabiliai rinkti perklausas ir sugrįžti į sąrašus be naujo leidimo.

    Ar „Mr Brightside“ pasieks dar vieną apvalią ribą, priklausys nuo to, ar daina išlaikys tą patį perklausų tempą. Vis dėlto 520 savaičių jau dabar rodo, kad tai vienas tų kūrinių, kurie JK klausytojams tapo ne tik hitu, bet ir pastovia popkultūros dalimi.

  • Mirė feministinio judėjimo ikona Gloria Steinem: kaip jos tekstai ir „Ms.“ pakeitė Ameriką

    Mirė feministinio judėjimo ikona Gloria Steinem: kaip jos tekstai ir „Ms.“ pakeitė Ameriką

    JAV feministinio judėjimo ikona, rašytoja ir žurnalistė Gloria Steinem mirė sulaukusi 92 metų. Apie jos mirtį pranešta iš jos artimos aplinkos ir fondo komunikacijos, nurodant, kad ji mirė savo namuose Niujorke.

    Tiksli mirties priežastis viešai neįvardyta. Pastaraisiais dešimtmečiais G. Steinem buvo kalbėjusi apie anksčiau patirtą krūties vėžį ir trišakio nervo neuralgiją – itin skausmingą neurologinę būklę.

    Kelias į įtaką per žurnalistiką

    G. Steinem gimė 1934 metų kovo 25 dieną Toledo mieste, Ohajo valstijoje. Plačiai žinoma ji tapo 1963 metais, kai slapta įsidarbino „Playboy“ klube ir parengė tiriamąjį pasakojimą apie moterų darbo sąlygas.

    Vėliau ji įsitvirtino kaip politinė autorė ir redaktorė, prisidėjusi prie Niujorko žurnalo „New York“ kūrimo. 1969 metais publikuotas tekstas apie moterų išlaisvinimo judėjimą ją pavertė viena atpažįstamiausių antrosios feminizmo bangos figūrų JAV.

    „Ms.“ ir organizacijos, pakeitusios viešą darbotvarkę

    1972 metais G. Steinem tapo viena iš žurnalo „Ms.“ bendraįkūrėjų, o leidinys greitai tapo svarbia platforma temoms, kurios ilgai buvo stumiamos į užribį. Į viešą diskusiją plačiau atėjo kalbos apie smurtą artimoje aplinkoje, seksualinį priekabiavimą ir reprodukcines teises.

    Ji taip pat prisidėjo prie Nacionalinio moterų politinio kaukazo kūrimo, kurio tikslas buvo didinti moterų atstovavimą politikoje. Vėlesniais metais ji dalyvavo steigiant „Ms. Foundation for Women“ ir Moterų žiniasklaidos centrą, stiprinusį moterų balsą viešojoje erdvėje.

    Knygos, apdovanojimai ir prieštaringi epizodai

    G. Steinem parašė ne vieną plačiai cituotą knygą, tarp jų „My Life on the Road“, taip pat esė rinkinius, kuriuose derino asmeninę patirtį ir politinę analizę. 2013 metais JAV prezidentas Barackas Obama jai įteikė Prezidento laisvės medalį – vieną aukščiausių civilinių apdovanojimų šalyje.

    Jos viešojoje biografijoje netrūko ir kritikos: 1998 metais ji sulaukė prieštaringų vertinimų dėl nuomonės teksto, kuriame gynė tuometį prezidentą Billą Clintoną, kilus kaltinimams dėl netinkamo elgesio. Vis dėlto net ir kritikai pripažino, kad jos įtaka moderniam lygybės judėjimui JAV išliko sunkiai paneigiama.

    Pastaraisiais metais G. Steinem ir toliau pasisakė už moterų teises, LGBTQ bendruomenę ir lygybės politiką, o iki pat pabaigos tęsė rašymą. Ji buvo pabrėžusi bendruomeniškumo svarbą, o jos iniciatyvos, susijusios su diskusijų vakarais namuose, turėjo būti tęsiamos ir jai mirus.

    „Glorios beveik šimtas metų Žemėje buvo prasmingi, o dėl lygybės ji dirbo iki pat pabaigos“, – sakoma artimųjų ir fondo pareiškime.

  • Mirė feminizmo ikona Gloria Steinem: ryškiausios citatos, kurios iki šiol taikliai skamba

    Mirė feminizmo ikona Gloria Steinem: ryškiausios citatos, kurios iki šiol taikliai skamba

    JAV feminizmo judėjimo ikona, žurnalistė, rašytoja ir aktyvistė Gloria Steinem mirė sulaukusi 92 metų. Ji laikoma viena svarbiausių modernaus moterų teisių judėjimo figūrų, kurios idėjos dešimtmečius formavo viešą diskusiją apie lygybę, politiką ir darbo rinką.

    Steinem vardas siejamas su kova už reprodukcines teises, saugesnę teisinę aplinką smurto artimoje aplinkoje aukoms, vienodą atlygį už vienodą darbą ir platesnį moterų atstovavimą sprendimų priėmime. Jos tekstai ir vieši pasisakymai pasižymėjo ne tik aiškia pozicija, bet ir kandžia ironija, kurią ji naudojo socialinėms normoms demaskuoti.

    Per karjerą Steinem tapo viena ryškiausių feminisčių, sugebėjusių sudėtingas temas paversti suprantamomis plačiai auditorijai. Jos žurnalistinė patirtis padėjo kalbėti apie lyčių nelygybę ne vien kaip apie vertybinį, bet ir kaip apie sisteminį klausimą, susijusį su teise, ekonomika ir politine galia.

    Citatos, tapusios argumentais

    Po žinios apie jos mirtį vėl iškilo jos citatos, kuriose susipina kritika, humoras ir raginimas veikti. Dalis jų peržengė feminizmo judėjimo ribas ir tapo bendresniais pasakymais apie laisvę, empatiją ir atsakomybę.

    „Bet kuri moteris, nusprendusi elgtis kaip visavertis žmogus, turėtų žinoti: status quo gynėjai pavers ją nešvariu juokeliu. Tai jų pirmasis ginklas. Jai reikės seserystės“, – sakė Gloria Steinem.

    Kitoje dažnai cituojamoje mintyje Steinem primindavo, kad pokyčiai prasideda nuo kasdienybės, o judėjimas nėra abstrakti idėja. „Ateitis visiškai priklauso nuo to, ką kiekvienas iš mūsų daro kasdien; judėjimas tėra judantys žmonės“, – sakė Gloria Steinem.

    Ji taip pat pabrėždavo, kad stereotipus dažnai lengviau ne išmokti, o atsisakyti jų, kai jie jau įsišakniję. „Pirmoji problema mums visiems, vyrams ir moterims, yra ne išmokti, o atprasti“, – sakė Gloria Steinem.

    Kodėl jos žodžiai skamba ir šiandien

    Pastaraisiais metais lyčių lygybės tema Vakarų visuomenėse vėl tapo aštri: nuo diskusijų dėl reprodukcinių teisių iki atotrūkio tarp moterų ir vyrų atlyginimų, taip pat smurto artimoje aplinkoje prevencijos. Dėl to Steinem mintys neretai cituojamos kaip aiškūs, lengvai pritaikomi argumentai viešose debatose.

    Steinem buvo žinoma ir dėl gebėjimo parodyti, kaip popkultūra veikia politines nuostatas. Ji akcentavo, kad normalumo samprata formuojama ne vien įstatymų, bet ir kasdien vartojamų istorijų, vaidmenų bei stereotipų, kurie vėliau persikelia į darbo rinką ir sprendimų priėmimą.

    „Tiesa jus išlaisvins, bet pirmiausia ji jus supykdys“, – sakė Gloria Steinem.

    Nors Steinem gyvenimas baigėsi, jos suformuluotos mintys toliau cirkuliuoja kaip trumpi, bet talpūs sakiniai, kuriuose telpa kelių kartų patirtys ir politinė kova. Daugeliui ji išlieka pavyzdžiu, kaip principingai kalbėti apie lygybę, neatsisakant nei proto aštrumo, nei humoro.

  • 2026 metų Ig Nobel premijos Ciuriche: keisčiausi tyrimai apie bučinius, etiką ir tarakonus

    2026 metų Ig Nobel premijos Ciuriche: keisčiausi tyrimai apie bučinius, etiką ir tarakonus

    2026 metais Ig Nobel premijos vėl priminė, kad mokslas kartais prasideda nuo juoko, o baigiasi labai rimtomis įžvalgomis. Šių apdovanojimų idėja paprasta: įvertinti tyrimus, kurie pirmiausia prajuokina, o vėliau priverčia susimąstyti apie žmogaus elgesį, gamtą ir kasdienius įpročius.

    Šių metų ceremonija įvyko Ciuriche, Šveicarijoje, ir tai buvo neįprastas sprendimas, nes renginys dažniausiai rengiamas Jungtinėse Valstijose. Organizatoriai aiškino, kad daliai svečių ir žurnalistų kelionės į JAV pastaruoju metu tapo mažiau patrauklios, o bendras požiūris į mokslą kelia papildomų rizikų.

    „Per pastaruosius metus tapo nesaugu prašyti svečių vykti į šalį, todėl šįkart to daryti negalime“, – sakė renginio vedėjas ir žurnalo The Annals of Improbable Research redaktorius Marcas Abrahamsas.

    Ig Nobel premijos teikiamos nuo 1991 metų, o jų tradicijos sąmoningai žaismingos. Laureatai vietoje solidžios piniginės premijos dažnai gauna simbolinius prizus, kurie pabrėžia renginio satyrą, tačiau patys tyrimai paprastai remiasi realiais duomenimis ir akademine metodika.

    Bučinio apibrėžimas iš naujo

    Biomechanikos kategorijoje apdovanotas darbas pasiūlė tikslesnį bučinio apibrėžimą, pritaikomą ne tik žmonėms. Tyrėjai analizavo neagresyvias sąveikas, kai vyksta burnos kontaktas ir lūpų ar burnos dalių judesys, bet nėra maisto perdavimo, lygindami skirtingas rūšis.

    Tyrimo autoriai teigė, kad bučiavimasis gali būti gerokai senesnis reiškinys, nei įprasta manyti, ir galėjo egzistuoti tarp ankstyvųjų žmonių bei kitų homininų. Tokie svarstymai, nors ir skamba netikėtai, leidžia kelti hipotezes apie socialinių ryšių evoliuciją ir elgesio kilmę.

    Kodėl turtingieji dažniau peržengia ribas?

    Ekonomikos kategorijoje įvertinta tyrėjų grupė pateikė duomenų, kad aukštesnė socialinė padėtis kai kuriose situacijose siejasi su didesne neetiško elgesio tikimybe. Tyrimuose buvo stebima, kaip žmonės elgiasi konkurencinėse ar pagundą sukuriančiose situacijose: nuo polinkio nuslėpti tiesą iki abejotinų sprendimų kasdienėje aplinkoje.

    Autoriai argumentavo, kad didėjant turtui ir galiai daliai žmonių mažėja jautrumas kitų poreikiams, o savi interesai imami vertinti kaip savaime suprantamas prioritetas. Tyrėjų teigimu, tokie rezultatai svarbūs ne dėl pačių epizodų, o dėl to, ką jie signalizuoja apie socialinių normų laikymąsi ir empatiją.

    Tarakonų pienas ir kasdienybės fizika

    Chemijos kategorijoje dėmesys atkreiptas į viviparinių tarakonų išskiriamas maistines medžiagas, kurios tyrėjams pasirodė itin koncentruotos energijos požiūriu. Šis darbas dar nereiškia praktinio produkto atsiradimo, tačiau iliustruoja, kaip biologijoje randami neįprasti sprendimai gali įkvėpti naujas maistinių medžiagų ar baltymų struktūrų analizės kryptis.

    Fizikos kategorijoje apdovanotas tyrimas siekė sumažinti purslų susidarymą šlapinantis ir ieškojo optimalaus srovės kampo bei paviršiaus formos. Nors tema gali kelti šypseną, praktinis aspektas akivaizdus: mažiau purslų reiškia geresnę higieną, paprastesnę priežiūrą ir potencialiai mažesnes vandens bei valymo priemonių sąnaudas viešose erdvėse.

    Medicinos kategorijoje apdovanotas darbas nagrinėjo nosies pūtimo aerodinamiką ir bandė kiekybiškai įvertinti, kas lemia efektyvesnį gleivių pašalinimą. Tyrėjas akcentavo, kad svarbiausias veiksnys yra iškvėpimo impulso stiprumas ir kryptingumas, o iš pirmo žvilgsnio banalūs įpročiai gali turėti reikšmės savijautai.

    Renginio organizatoriai jau paskelbė, kad 2027 metų Ig Nobel ceremoniją planuojama rengti Antverpene, Flandrijoje. Kaip ir kasmet, žinutė išlieka ta pati: net keisčiausi klausimai gali atverti kelią į naudingas diskusijas apie mokslą ir mūsų kasdienius pasirinkimus.

  • Afganistano žvaigždė Aryana Sayeed Europoje rengia tik moterims skirtus koncertus: koks jos tikslas

    Afganistano žvaigždė Aryana Sayeed Europoje rengia tik moterims skirtus koncertus: koks jos tikslas

    Viena ryškiausių Afganistano popmuzikos žvaigždžių Aryana Sayeed pradeda Europoje tik moterims skirtų koncertų turą. Dainininkė sako, kad tai sąmoningas sprendimas, kuriuo ji siekia sutelkti afganes diaspora ir priminti apie moterų teisių suvaržymus po Talibano sugrįžimo į valdžią.

    Iki 2021 metais įvykusio valdžios pasikeitimo Sayeed buvo matoma Afganistano pramogų pasaulio figūra, o taip pat garsėjo kaip moterų teisių balsas. Po Talibano perėmimo ji pasitraukė iš šalies ir nuo tada gyvena užsienyje, tęsdama tiek kūrybinę, tiek viešąją veiklą.

    Turą skiria moterų vienybei

    Dainininkė pasakoja, kad idėją moterims skirtam turui brandino kelerius metus, stebėdama, kaip Afganistane griežtinami apribojimai moterų ir mergaičių kasdienybei. Jos teigimu, kai kurioms šeimoms tai reiškia ne tik uždarytas švietimo ir darbo duris, bet ir vis mažėjančias galimybes viešai dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

    Pasak Sayeed, koncertai suplanuoti kaip saugi erdvė moterims, kuriose jos galėtų būti kartu, kalbėtis ir nepamiršti, kad už Afganistano ribų jų balsas vis dar girdimas. Turas startuoja Roterdame, vėliau numatyti pasirodymai Stokholme, Hamburge ir Vysbadene netoli Frankfurto.

    „Norėjau, kad tai būtų koncertai, kuriuose matytume moterų stiprybę ir vienybę, o kartu primintume apie neteisybę Afganistane“, – sakė Aryana Sayeed.

    Aktyvizmas iš užsienio ir ryšys su Afganistanu

    Atlikėja pabrėžia, kad būdama tremtyje jaučiasi galinti kalbėti laisviau, tačiau kartu pripažįsta atsiradusią distanciją nuo gimtosios šalies. Ji sako negalinti sugrįžti į Afganistaną ir ten viešai pasirodyti, todėl dalį pastangų perkelia į tarptautinę erdvę.

    Sayeed veikia per jos įkurtą organizaciją DEFAW, kurios veiklą sieja su paramos tinklu Afganistano moterims ir mergaitėms. Ji teigia reguliariai kalbanti su Afganistane gyvenančiomis moterimis nuotoliniu būdu ir girdinti istorijas apie prarastas mokymosi bei darbo galimybes, augantį beviltiškumo jausmą ir spaudimą anksti kurti šeimą.

    „Svarbiausia, ką kartoju, yra neprarasti vilties, net jei dabar atrodo labai tamsu“, – sakė dainininkė.

    Žinutė vyrams ir atsargus požiūris į DI

    Kalbėdama apie pokyčių galimybes, Sayeed akcentuoja, kad svarbus vaidmuo tenka ir vyrams. Jos teigimu, be vyrų paramos moterims bus sunku pasiekti lūžį, todėl ji ragina afganus tiek Afganistane, tiek emigracijoje viešai palaikyti savo artimųjų teises.

    Interviu ji palietė ir DI temą muzikoje. Sayeed skeptiškai vertina technologijas, kurios leidžia imituoti atlikėjų balsus ir vaizdus, ir sako bijanti, kad taip nyksta žmogiškas kūrybos pradas bei didėja piktnaudžiavimo rizika.

    Dainininkė tikina, kad jos kūryboje popmuzika persipina su tradiciniais motyvais, o reikšminga dainų dalis tiesiogiai skirta Afganistano moterų teisėms. Būtent šią kryptį ji vadina prasmingiausia, nes muzika, pasak jos, gali tapti ne tik pramoga, bet ir nuoseklia vieša pozicija.

  • Prancūzijos literatūrinis ruduo: 461 naujas romanas ir klausimas, ar šį modelį kopijuoja Europa

    Prancūzijos literatūrinis ruduo: 461 naujas romanas ir klausimas, ar šį modelį kopijuoja Europa

    Literatūrinė sezono pradžia

    Prancūzijoje vasaros pabaiga tradiciškai reiškia vadinamąją literatūrinę sezono pradžią, kai leidyklos į knygynus vienu metu išleidžia šimtus naujų pavadinimų. 2026 metais iki spalio knygynus turėtų pasiekti apie 461 romanas, iš jų 344 prancūzų autorių.

    Skaičius kiek mažesnis nei pernai, kai buvo paskelbta apie 484 naujas knygas, tačiau mastas išlieka įspūdingas. Leidėjams ir knygynams tai vienas svarbiausių metų laikotarpių, nes rudenį prasideda ir didžiųjų literatūros premijų sezonas.

    Skaitymas traukiasi, konkurencija auga

    Šį intensyvų leidybos tempą lydi neraminantis fonas: skaitymas Prancūzijoje pamažu praranda vietą kasdienybėje. Nacionalinio knygos centro barometras rodo, kad mažėja žmonių, kurie spontaniškai save vadina skaitytojais, o reguliariai skaitančių dalis per kelerius metus smuko keliais procentiniais punktais.

    Tyrimai taip pat fiksuoja, kad jaunimas daug daugiau laiko praleidžia prie ekranų nei su knyga. Toks pokytis leidykloms reiškia dar didesnę konkurenciją dėl dėmesio, o knygynams rudeninis antplūdis tampa ir proga, ir rizika, nes pirkėjų pasirinkimas milžiniškas.

    „Mūsų bendras įsipareigojimas yra sugrąžinti skaitymui centrinę vietą gyvenime, nes tai laikas sau, kurį būtina saugoti“, – sakė Nacionalinio knygos centro vadovė Régine Hatchondo.

    Kaip į Prancūzijos ritmą reaguoja kaimynai

    Nors literatūrinė sezono pradžia dažniausiai siejama su Prancūzija, panašus rudens leidybos suaktyvėjimas egzistuoja ir kitur Europoje. Vis dėlto Šveicarijoje, literatūros apžvalgininkų teigimu, rudeninė banga paprastai sukelia mažiau žiniasklaidos triukšmo ir nėra taip stipriai paremta premijų kalendoriumi.

    Tačiau Šveicarijos leidėjai vis dažniau derina didžiausių knygų pasirodymą prie prancūziško grafiko, nes tai padeda lengviau patekti į Prancūzijos rinką. Tokia strategija ypač svarbi mažesnėms ir naujesnėms leidykloms, kurios ieško matomumo už savo šalies ribų.

    Belgijoje situacija apibūdinama kaip paradoksali: prancūziško rudens banga didina bendrą dėmesį literatūrai, bet tuo pat metu užpildo viešąją erdvę Prancūzijoje išleistais pavadinimais. Dėl to belgų leidėjams sudėtinga konkuruoti su didesniais žaidėjais, o dalis jų pagrindinį metų akcentą perkelia į kovo mėnesį, kai vyksta Briuselio knygų mugė.

    Rudens knygų banga ir kitose šalyse

    Ispanijoje šis laikotarpis įvardijamas kaip rudens leidybos sezonas, kai rugsėjo pradžioje pasirodo didesni pavadinimai ir daugėja literatūrinių renginių. Vokietijoje taip pat kalbama apie knygų rudenį, o leidybos suaktyvėjimas tampa svarbia įžanga į spalį vykstančią Frankfurto knygų mugę.

    Italijos knygų rinkoje ruduo tradiciškai laikomas svarbiausių metų leidinių koncentracijos laiku, tačiau pastaraisiais metais leidyklos dažniau bando išskaidyti naujienas per visus metus. Tikslas paprastas: mažinti rudeninį perpildymą, kai dalis knygų pranyksta bendrame sraute.

    Jungtinėje Karalystėje ryškus analogas yra vadinamoji Super Thursday diena, kai knygynus vienu metu pasiekia šimtai naujų leidinių, dažniausiai spalio pradžioje. Po rekordinių metų leidėjai pradėjo atsargiau planuoti leidybos apimtis ir labiau akcentuoti kokybę bei aiškesnį knygų pozicionavimą.

    Europos pavyzdžiai rodo, kad Prancūzijos modelis įkvepia, tačiau ne visur jis veikia taip pat: vienur trūksta premijų ir žiniasklaidos dėmesio, kitur rinkos sąmoningai mažina rudenines spūstis. Vis dėlto bendra kryptis aiški: leidėjai ieško būdų išlikti matomi pasaulyje, kuriame skaitymo laikas konkuruoja su ekranais.

  • Šv. Pranciškaus mirties 800-metis: Asyžiuje – tūkstančiai piligrimų ir prezidento kalba

    Šv. Pranciškaus mirties 800-metis: Asyžiuje – tūkstančiai piligrimų ir prezidento kalba

    Spalio 4 dieną Italija mini Šventojo Pranciškaus Asyžiečio mirties 800-ąsias metines. Asyžiuje visą dieną vyksta religinės apeigos, kultūriniai renginiai ir valstybinio lygmens ceremonijos, sutraukusios piligrimus bei turistus iš įvairių šalių.

    Šiemet minėjimas išsiskiria ir politiniu dėmesiu: į Asyžių atvyksta Italijos prezidentas Sergio Mattarella, planuojamas jo kreipimasis į šalį. Organizatoriai skelbia, kad vien į pagrindines iškilmes mieste susirinko daugiau kaip 3 000 žmonių.

    Renginiai siejami su Pranciškoniškuoju jubiliejiniais metais, kuriuos paskelbė popiežius Leonas XIV. Jubiliejus, pasak rengėjų, skirtas ne tik religinei tradicijai, bet ir Pranciškaus idėjų aktualumui šiandien: taikos, dialogo ir socialinio jautrumo temoms.

    Diena Asyžiuje: nuo mišių iki prezidento

    Minėjimo programa prasidėjo dar naktį iškilmingu varpų skambėjimu. Ankstyvą rytą vyko vienuolių bendruomenei skirtos mišios ir maldos prie Šventojo Pranciškaus kapo – tai viena svarbiausių piligrimystės vietų regione.

    Pagrindinėmis dienos apeigomis laikomos iškilmingos mišios Asyžiaus bazilikoje, kuriose dalyvauja ir oficialios delegacijos. Po liturgijos numatyti institucijų atstovų pasisakymai, o vidurdienį aikštėje tiesiogiai transliuojama popiežiaus Viešpaties Angelo malda.

    Renginių organizatoriai pabrėžia, kad šių metų minėjimas sutelkė daugelį Italijos regionų ir savivaldybių. Taip siekiama pabrėžti, kad Šventasis Pranciškus laikomas ne vien Umbrijos, bet ir visos šalies dvasiniu simboliu.

    Parodos ir iniciatyvos jubiliejui

    Šalia religinių ceremonijų rengiamos ir kultūrinės iniciatyvos, skirtos Pranciškaus ikonografijai bei ankstyvajai pranciškonų tradicijai. Viena pagrindinių – paroda Šventasis Pranciškus Porciunkulėje, lankytojams atvira iki spalio 25 dienos.

    Paroda įrengta Porciunkulės muziejuje prie Santa Maria degli Angeli bazilikos, atnaujinus dalį istorinių erdvių ir pritaikius jas lankytojų srautams. Kuratoriai akcentuoja, kad ekspozicija leidžia nuosekliai pamatyti, kaip XIII amžiuje formavosi Pranciškaus atvaizdas ir jo kultas.

    Renginių ciklas, planuojama, tęsis visus jubiliejinius metus ir baigsis 2027 metais. Asyžius tikisi, kad sukaktis pritrauks ne tik tikinčiuosius, bet ir kultūros turistus, o Pranciškaus vardas dar kartą taps diskusijų apie taiką ir bendruomeniškumą atskaitos tašku.

  • Virtuvėse dingsta indų džiovyklos nuo stalviršio: štai kur jas slepia ir kodėl verta

    Virtuvėse dingsta indų džiovyklos nuo stalviršio: štai kur jas slepia ir kodėl verta

    Indų džiovyklos ant stalviršio daugelyje virtuvių tampa nebe norma, o laikinu sprendimu: jos užima vietą maisto ruošai, apsunkina tvarką ir vizualiai „apkrauna“ erdvę. Interjero specialistai vis dažniau renkasi paslėptus džiovinimo sprendimus, kurie leidžia atlaisvinti zoną prie kriauklės ir patogiau planuoti virtuvės darbastalius.

    Dažniausia alternatyva yra džiovyklos, integruotos į spinteles. Praktikoje tai gali būti ištraukiami metaliniai krepšiai apatinėje spintelėje, kelių lygių lentynos arba mechanizmai, kurie leidžia džiovyklą nuleisti ir vėl pakelti į viršutinę spintelę. Toks sprendimas ypač pasiteisina mažose virtuvėse, kur kiekvienas centimetras ant stalviršio turi aiškią funkciją.

    Sprendimas po kriaukle ar stalčiuje

    Vienas populiariausių variantų – ištraukiamas krepšys arba džiovinimo sistema apatinėje spintelėje. Įdėjus indus, konstrukcija įstumiama atgal, o virtuvė atrodo tvarkingesnė, nes džiūstantys puodeliai ar lėkštės nelieka matomoje vietoje. Patogu ir tai, kad džiovyklą galima suplanuoti taip, kad ji netrukdytų kitoms zonomis, pavyzdžiui, pjaustymui ar produktų pasidėjimui.

    Kitas sprendimas – ištraukiamas stalčius su laikikliais taurėms ar stiklinėms, kai kiekvienas indas statomas apverstas ir nesiliečia su kitais. Tai sumažina riziką lengvai apversti stiklines ir palengvina džiovinimą, ypač jei namuose dažnai naudojami trapūs indai ar taurės.

    Viršutinė spintelė – klasika, kuri grįžta

    Jei po kriaukle vietos nėra, džiovyklą galima įrengti viršutinėje spintelėje. Tokiu atveju dažnai pasirenkamos pakeliamos ir nuleidžiamos konstrukcijos, kad indus būtų patogu sudėti net ir aukščiau esančioje zonoje. Šis sprendimas padeda išnaudoti vertikalią erdvę ir palieka stalviršį laisvą.

    Viršutinėse spintelėse integruotos sistemos neretai turi atskiras zonas lėkštėms, dubenims, dangčiams, o kai kurios – ir laikiklius taurėms. Taip džiovinimas tampa ne papildoma „stotelė“ ant stalviršio, o natūrali spintelės funkcija, artima indų laikymo logikai.

    Svarbiausia taisyklė – drėgmės kontrolė

    Paslėpta džiovykla veikia tik tada, kai tinkamai suvaldoma drėgmė. Šlapi indai, uždaryti spintelėje be vandens surinkimo sprendimo, ilgainiui didina pelėsio ir nemalonių kvapų riziką, o taip pat gali pakenkti baldinėms plokštėms bei furnitūrai.

    Praktinis minimumas – lengvai išimamas ir reguliariai plaunamas vandens surinkimo padėklas arba kita numatyta nubėgimo sistema. Planuojant virtuvę verta įsitikinti, kad džiovyklos konstrukcija pritaikyta kasdieniam naudojimui, o priežiūra nereikalaus papildomų, nepatogių veiksmų.

    Interjero planavimo požiūriu tendencija aiški: mažiau daiktų ant stalviršių, daugiau integruotų sprendimų spintelėse ir stalčiuose. Tai ne tik estetikos klausimas – tvarkingesnė darbo zona dažnai reiškia greitesnį maisto ruošimą ir paprastesnį virtuvės valymą.

    „Kai džiovinimas perkeltas į spintelę, stalviršis grįžta savo pagrindinei funkcijai – patogiam darbui, o ne laikiniems daiktams“, – sako virtuvės planavimo specialistas.