Category: Kultūra

  • Cambridge žodynas metų žodžiu 2026-iesiems išrinko „human“ – dėl DI keliamų baimių

    Cambridge žodynas metų žodžiu 2026-iesiems išrinko „human“ – dėl DI keliamų baimių

    Cambridge žodynas 2026 metų žodžiu paskelbė „human“ (liet. „žmogiškas“, „žmogus“). Pasirinkimas siejamas su neslūgstančiomis diskusijomis apie dirbtinio intelekto (DI) įtaką kasdienybei ir augančiais nerimais dėl tapatybės, kūrybos bei to, kas daro žmones išskirtinius.

    Apie tai pranešė „Euronews“. Nors „human“ – visiems pažįstamas žodis, sudarytojai pabrėžia, kad būtent jis geriausiai atspindi visuomenės nuotaikas: technologijos vis dažniau priartėja prie sričių, kurias įprasta laikyti išskirtinai žmogiškomis.

    Cambridge teigimu, metų žodžio pasirinkimas rodo ir tam tikrą atsvarą kontroversiškai vertinamoms DI galimybėms, kai vis dažniau kalbama apie tai, kaip išsitrina riba tarp mašinos ir žmogaus. Kartu ryškėja klausimai, kiek sprendimų ar mąstymo žmonės linkę perleisti algoritmams.

    Žodyno leksikografas Colinas McIntoshas cituojamas sakantis, kad DI keičia tai, kaip kalbame apie buvimą žmogumi, o baimės dėl to, ką žmonės gali prarasti „išorinėms sistemoms“ patikėdami mąstymą, verčia iš naujo įvertinti priklausomybę nuo DI – nuo aukščiausio lygio matematikų iki mažus vaikus mokančių pedagogų.

    Kaip apibrėžiamas „human“

    Žodis „human“ kildinamas iš lotyniško „humanus“. Cambridge jį apibrėžia kaip turintį žmonėms būdingas savybes, trūkumus ir jausmus – priešpriešinant dievams, gyvūnams ar mašinoms.

    Pasak žodyno, DI tema pastaruoju metu vis dažniau tampa viešų intelektualų pasisakymų objektu. Tarp paminėtų balsų – DI pionierius ir Nobelio premijos laureatas Geoffrey Hintonas, sakęs, kad kuriamos „svetimos būtybės“, o jis „renkasi žmones“.

    Tekste taip pat cituojama Kembridžo universiteto profesorė Rachel Adams, dirbanti DI valdymo ir žmogaus teisių srityje. Ji teigia, kad DI sugrąžina prie tūkstantmečius keliamų klausimų – kas mes esame ir ką reiškia būti žmogumi – ir kartu gali tapti rimtu išbandymu: didinti nelygybę, bet potencialiai ir padėti ją mažinti.

    DI tematika dominuoja ir kituose žodynuose

    Cambridge sprendimas nėra izoliuotas – pastaraisiais metais DI dažnai atsispindi ir kitų žodynų metų žodžių rinkimuose. Pavyzdžiui, 2023 metais „Collins Dictionary“ metų žodžiu pasirinko „AI“, o Cambridge tais pačiais metais išrinko „hallucinate“, susiedamas jį su DI generuojama klaidinančia informacija.

    „Merriam-Webster“ 2023 metais metų žodžiu paskelbė „authentic“, o 2025 metais – „slop“, apibūdindamas žemos kokybės DI sukurtą turinį. Tuo metu „Collins“ 2025 metais pasirinko „vibe coding“, siejamą su DI asistuojamu programavimu.

    Kokie dar žodžiai buvo svarstomi 2026-iesiems

    Tarp Cambridge 2026 metų žodžio kandidatų buvo ir „agent“ – terminas, apibūdinantis DI sistemą, galinčią priimti sprendimus ir veikti be tiesioginės žmogaus kontrolės. Taip pat minėtas „analogue“, vartojamas kalbant apie patirtis ar daiktus be interneto ir skaitmeninių technologijų.

    Į kandidatų sąrašą pateko ir ne technologijų srities žodis „wholesome“, kuriuo apibūdinama tai, kas, tikėtina, gerina gyvenimą fiziškai, morališkai arba emociškai. Vis dėlto galutinis pasirinkimas – „human“ – turėjo geriausiai atspindėti šių metų viešas diskusijas apie žmogaus vietą DI pasaulyje.

  • Portugalijoje, Salazaro gimtinėje, atidarytas Estado Novo režimo ir pasipriešinimo centras

    Portugalijoje, Salazaro gimtinėje, atidarytas Estado Novo režimo ir pasipriešinimo centras

    Portugalijos Santa Comba Dão savivaldybėje, diktatoriaus António de Oliveira Salazaro gimtinėje, atidarytas Estado Novo interpretacijos centras, skirtas tirti autoritarinį režimą ir pasipriešinimo jam judėjimus.

    Naujasis centras įkurdintas buvusioje pradinėje mokykloje – vadinamojoje Salazaro mokykloje-valgykloje Vimieiro vietovėje. Kaip praneša „Euronews“, projektas įgyvendintas po maždaug dviejų dešimtmečių pertrūkių ir ginčų.

    Pastatas, statytas 1937–1940 metais, vėl atvėrė duris spalio 23 dieną. Ekspozicijose pasakojama apie Estado Novo laikotarpį, cenzūrą ir pasipriešinimą diktatūrai.

    Idėjos autoriai pabrėžia, kad tai nėra bandymas romantizuoti ar pagerbti buvusį valdovą – siekiama sukurti istorinės atminties ir tyrimų erdvę, net ir nepridengiant vietos ryšio su Salazaru.

    Kas veiks centre

    Centro mokslinę veiklą koordinuoja istoriko José Pacheco Pereira įkurta asociacija „Ephemera“, renkanti ir viešinanti šiuolaikinės istorijos archyvus – nuo periodikos, rankraščių ir skrajučių iki nuotraukų bei įvairių to meto objektų.

    Numatyta, kad erdvė taps ne tik ekspozicijų vieta: čia planuojami debatai, konferencijos, tyrimų veiklos. Lankytojams taip pat bus prieinama teminė biblioteka ir skaitykla.

    Centro kūrėjai sako, kad pastate išlikę to laikotarpio elementai bus palikti sąmoningai – kaip istorinės interpretacijos dalis. Jų teigimu, konteksto išsaugojimas reikalingas tam, kad būtų aiškiau suprantama epocha, o ne tam, kad ji būtų šlovinama.

    Pirmoji paroda – apie cenzūrą

    Pirmoji centro paroda pavadinta „Egzistuoja tik tai, kas žinoma, kad egzistuoja: cenzūra Estado Novo laikais“. Joje pristatoma medžiaga iš „Ephemera“ kolekcijų.

    Paroda nagrinėja, kaip diktatūros metais buvo kontroliuojama informacija ir kultūrinė raiška – nuo spaudos iki literatūros ir muzikos. Akcentuojami režimo naudoti mechanizmai, kuriais buvo ribojama vieša erdvė ir kritika.

    „Diktatūros studijavimas – demokratijos pareiga“

    Oficialiame atidaryme Portugalijos kultūros valstybės sekretorius Alberto Santos (jo žodžius citavo naujienų agentūra Lusa) teigė, kad diktatūros studijavimas yra demokratijos atsakomybė.

    Jo mintis – tokio režimo tyrinėjimas vietoje, tiesiogiai susijusioje su Salazaro figūra, dar labiau įpareigoja suprasti, kaip sistema išsilaikė taip ilgai, ką reiškė gyvenimas jos sąlygomis ir kokias pamokas tai palieka ateičiai.

    Centro atidarymas užbaigia ilgai trukusį procesą, kuris įvairiais savivaldybės valdymo laikotarpiais kėlė diskusijų: kaip kalbėti apie Salazaro atminimą jo gimtajame krašte. Dabar tikimasi, kad naujoji erdvė taps žinių ir refleksijos vieta apie diktatūrą ir pasipriešinimą jai, o ne buvusio valdovo muziejumi.

    Santa Comba Dão vicemeras Luís Nunes Lusa komentare pabrėžė, kad tikslas – ne kurti diktatoriui skirtą muziejų, bet tirti ir patį režimą, ir pasipriešinimą jam.

    Centro moksliniame komitete dirba Marçal Grilo, Irene Pimentel, José Manuel Sobral, José Pedro Castanheira, Luís Nunes, Maria Inácia Rezola, Luísa Tiago de Oliveira ir Rui Feijó.

    Atidarymo metu José Pacheco Pereira taip pat pažymėjo, kad dauguma komiteto narių – žmonės, kurie prieš ir po Balandžio 25-osios įvykių prisidėjo ginant laisvę ir demokratiją.

  • Vengrijos „ethno-punk“ grandai pirmąkart kartu gros Briuselyje: žada „didelį vakarėlį“

    Vengrijos „ethno-punk“ grandai pirmąkart kartu gros Briuselyje: žada „didelį vakarėlį“

    Dvi ryškiausios Vengrijos pasaulio muzikos scenos grupės – Besh o droM ir Bohemian Betyars – pirmą kartą suvienys jėgas bendram koncertui Briuselyje.

    Kaip rašo „Euronews“, pasirodymas numatytas penktadienį, lapkričio 20 dieną, „Beurse“ erdvėje, o idėja gimė festivalio „Balkan Trafik“ kvietimu.

    Muzikantai scenoje žada 90 minučių programą, kurioje susipins Balkanų, Rytų Europos ir romų muzikos tradicijos. Nors abi grupės remiasi panašiais motyvais, jų skambesys – labai skirtingas.

    Besh o droM įkurta Budapešte 1999 metais ir per daugiau nei du dešimtmečius išgrynino virtuozišką, šokiui pritaikytą stilių, kuriame maišomos vengrų, rumunų, romų ir Balkanų tradicijos bei graikų, turkų ir Artimųjų Rytų įtakos.

    Pirmas bendras pasirodymas Briuselyje

    Bohemian Betyars susibūrė 2009 metais ir savo žanrą apibūdina kaip „speed-folk-freak-punk“ – tai vengrų folkloro, romų ir Balkanų melodijų mišinys su pankroku, ska ir psichodeliniu roku.

    Prieš koncertą vienas iš Besh o droM įkūrėjų Gergely Barcza sakė, kad publika turėtų ruoštis „tikrai dideliam vakarėliui“ – esą grupės energija visada rėmėsi šokiu ir gera atmosfera, o Bohemian Betyars atsineša labai panašų užtaisą.

    Jo teigimu, abi grupės yra panašios temperamentu, tik jaunieji kolegos scenoje būna dar intensyvesni. Tai ir yra viena priežasčių, kodėl bendras pasirodymas žadamas kaip itin dinamiškas.

    Kai tradicijos tampa šokių aikštele

    Barcza prisiminė, kad ankstyvaisiais 2000-aisiais Besh o droM sulaukė pasipriešinimo tradicinės folkloro scenos aplinkoje – esą grupė su liaudies muzika elgėsi pernelyg laisvai ir „nepagarbiai“, ypač ją veždama į užsienį.

    Vis dėlto jis pabrėžė, kad Besh o droM kūryboje vengrų tradicijos išlieka svarbia ašimi: grupė perkuria vengrų liaudies muziką ir dainas, o kūriniai atliekami vengrų arba romanų (romani) kalbomis.

    Pasak muzikanto, koncertuojant už regiono ribų, Centrinės Europos ir Balkanų kultūros iš Vakarų perspektyvos atrodo daug artimesnės, nei patiems tose šalyse gyvenant. Tokia patirtis, anot jo, gali padėti labiau vertinti kaimynus ir suprasti bendrą kultūrinį pagrindą.

    Jis pridūrė, kad žmonės, grįžę namo po koncertų užsienyje, dažnai kitaip pajunta, jog šio regiono tautos „yra viena komanda“. Būtent tokį bendrumo jausmą, o kartu ir šventišką šokių aikštelės energiją, grupės tikisi perduoti ir Briuselio publikai.

  • Broliai Dardenne gaus apdovanojimą už nuopelnus ir perspėja: kinui būtina išlikti žmogiškam

    Broliai Dardenne gaus apdovanojimą už nuopelnus ir perspėja: kinui būtina išlikti žmogiškam

    Belgijos režisierių duetas Jeanas-Pierre’as ir Lucas Dardenne’as kitų metų sausį bus pagerbti Europos kino akademijos apdovanojimu už viso gyvenimo nuopelnus. Broliai, garsėjantys humanistinėmis dramomis, sako, kad kinas privalo išlaikyti žmogiškumą – ypač sparčiai augant dirbtinio intelekto (DI) galimybėms.

    Apie šį įvertinimą ir savo požiūrį į kino ateitį broliai kalbėjo interviu „Euronews“. Jų teigimu, per beveik keturis dešimtmečius kurtas filmų ciklas susijungia į vientisą kūrybinį kelią, o apdovanojimas – tai ženklas, kad Europos kinas vis dar vertina autorinį balsą.

    Dardenne’ų filmai ne kartą buvo įvertinti Kanų festivalyje: per karjerą jie yra pelnę šešis prizus, tarp jų – dvi „Auksines palmės šakeles“ už „Rosetta“ ir „L’Enfant“ („Vaikas“). Naujausias jų darbas „Jeunes Mères“ („Jaunos mamos“) pernai Kanuose laimėjo geriausio scenarijaus apdovanojimą.

    Režisieriai neslepia nerimo, kad kino industriją spaudžia keli veiksniai iš karto: mažėjantis kino teatrų skaičius, didėjanti transliacijų platformų įtaka ir noras standartizuoti turinį. Jų akimis, DI gali tapti ir naudingu įrankiu, ir grėsme, jei bus naudojamas pakeisti kūrėjų darbą ar „sukurti“ filmus be gyvų žmonių indėlio.

    „Nenorime, kad aktorius pakeistų DI“

    Lucas Dardenne’as interviu pabrėžė, kad režisieriai nenori matyti ateities, kurioje aktorius ir aktores pakeistų technologijos, o filmai būtų montuojami DI sprendimais. Jo žodžiais, kinas turi išlikti žmogiškas, o dėl to „reikia kovoti“ – kartu atsargiai vertinant, kiek savo duomenų ir kontrolės kūrėjai atiduoda technologijoms.

    Vis dėlto broliai nesiūlo DI demonizuoti. Jeanas-Pierre’as Dardenne’as pripažįsta, kad sveikatos apsaugoje ar kitose srityse DI gali būti itin naudingas, pavyzdžiui, padedant analizuoti didelius duomenų kiekius. Tačiau mene, jų manymu, svarbiausia – ne efektyvumas, o gyvas autoriaus žvilgsnis.

    Lucas Dardenne’as taip pat perspėja dėl rizikos supainioti „simuliakrą“ su realybe: jei visuomenė pradės priimti dirbtinai sukurtą pakaitalą kaip tikrovę, tai, jo teigimu, būtų pavojinga ne tik kinui, bet ir pačiai visuomenei.

    Europos kino ateitis ir „kultūrinė išimtis“

    Kalbėdami apie Europos kino kryptį, broliai pripažįsta, kad laikai neramūs ir aiškių atsakymų nėra. Vis dėlto jie tiki, kad scenaristų ir režisierių balsai išliks – klausimas tik, ar jie turės technines ir finansines galimybes kurti taip, kaip nori.

    Jeanas-Pierre’as Dardenne’as akcentavo, kad Europos kinui svarbi vadinamoji „kultūrinė išimtis“ – idėja, jog kultūra neturėtų būti traktuojama kaip paprasta komercinė prekė. Jo manymu, jei Europa kada nors nuspręstų atsisakyti tokio požiūrio, tai būtų „tikra katastrofa“ kino įvairovei.

    Režisieriai taip pat pabrėžė kino socialinę reikšmę: filmas, jų teigimu, skatina žmones kalbėtis, ginčytis ir reflektuoti, o tai prisideda prie viešosios diskusijos ir demokratijos. Šią kino funkciją jie sieja su empatija – gebėjimu per istorijas kurti ryšį tarp žmonių.

    Apdovanojimas – 2027 metų sausį Atėnuose

    Europos kino akademijos viso gyvenimo nuopelnų apdovanojimas broliams Dardenne’ams bus įteiktas per Europos kino apdovanojimų ceremoniją 2027 metų sausio 16 dieną Atėnuose.

    Paklausti apie kitus savo planus, broliai užsiminė, kad tikisi pradėti filmavimus kitų metų rugsėjį arba spalį, tačiau pabrėžė, kad kol kas nėra tikri dėl finansavimo.

  • Auditoriai: ES nepažabojo „amžinųjų chemikalų“ PFAS, europiečiai lieka neapsaugoti

    Auditoriai: ES nepažabojo „amžinųjų chemikalų“ PFAS, europiečiai lieka neapsaugoti

    Europos Sąjungai nepavyko įgyvendinti pažado atsisakyti žalingų vadinamųjų „amžinųjų chemikalų“ PFAS, o gyventojai dėl lėto reguliavimo ir silpnos kontrolės tebėra veikiami šių medžiagų. Tokią išvadą pateikė Europos Audito Rūmai.

    Auditorių vertinimu, praėjus šešeriems metams po Europos Komisijos įsipareigojimo atsisakyti nebūtinų PFAS naudojimo atvejų, tūkstančiai šių medžiagų vis dar iš esmės lieka nereguliuojamos. Be to, nacionalinės institucijos ne visuomet patikrina, ar galiojantys ribojimai realiai laikomi.

    PFAS naudojamos itin plačiai: nuo neprisvylančių keptuvių ir vandeniui atsparių tekstilės gaminių iki medicinos įrangos bei maisto pakuočių. Šios medžiagos aplinkoje suyra labai lėtai, o mokslinėje literatūroje jos siejamos su vėžiniais susirgimais, reprodukcinės sveikatos problemomis ir silpnesniu imuniniu atsaku.

    Auditoriai pabrėžia, kad vien politinių pažadų ir finansuojamų tyrimų nepakanka – be greitesnių sprendimų ir griežtesnio įgyvendinimo mechanizmo apsauga gyventojams išlieka nepakankama. Tai svarbu ir Lietuvai, nes PFAS tema tiesiogiai susijusi su maisto ir geriamojo vandens sauga visoje ES.

    Lėtas reguliavimas ir skylėta kontrolė

    Ataskaitoje nurodoma, kad esama ES reguliavimo sistema nespėja su problemos mastu. Auditorių teigimu, vienos PFAS medžiagos pavojingumo vertinimas vidutiniškai užtrunka apie šešerius metus, o ribojimų priėmimas – beveik penkerius.

    Toks „medžiaga po medžiagos“ modelis, pasak auditorių, skatina vadinamąją apgailėtiną substituciją – kai uždrausta medžiaga pakeičiama kita, turinčia panašias savybes ir galimai panašias rizikas.

    2023 metais penkios Europos valstybės pateikė siūlymą riboti PFAS kaip vieną grupę, apimančią tūkstančius medžiagų ir jų panaudojimo būdų. Tačiau dėl siūlymo sudėtingumo vien mokslinis vertinimas, prognozuojama, gali užtrukti apie ketverius metus.

    Net ir ten, kur ribojimai jau galioja, kontrolė nevienoda: auditoriai nustatė, kad trečdalis ES valstybių narių 2020–2025 metais neatliko jokių tikslinių patikrų, ar laikomasi PFAS reikalavimų. Tarp priežasčių minimi riboti laboratorijų pajėgumai, didelė tyrimų kaina ir kiti prioritetai.

    Nesutapimai agentūroje ir spaudimas Komisijai

    Auditorių vertinimu, nei Europos Komisija, nei Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) neturi išsamaus vaizdo, kaip valstybės narės vykdo kontrolę, todėl įgyvendinimas išlieka fragmentiškas ir nemaža dalimi remiasi pačių įmonių savikontrole.

    ECHA jau yra pritarusi PFAS draudimo krypčiai, tačiau galutinis sprendimas priklauso Europos Komisijai. Tuo pačiu agentūros viduje moksliniai komitetai skirtingai vertino rizikų ir socialinių bei ekonominių pasekmių balansą.

    Agentūros socialinių ir ekonominių aspektų komitetas turėtų netrukus pateikti galutinį poveikio vertinimą dėl PFAS atsisakymo. Po šio etapo Briuseliui didėja spaudimas teikti konkretų ribojimų pasiūlymą.

    Auditoriai taip pat pažymi, kad nuo „universalaus“ PFAS grupinio ribojimo pasiūlymo pateikimo naujų ES ribojimo procedūrų beveik nebuvo inicijuota, išskyrus priemones, susijusias su gaisrų gesinimo putomis ir PFHxA.

    PFAS maiste ir geriamajame vandenyje

    Europos Audito Rūmai kritikuoja ir ES maisto bei geriamojo vandens taisykles, kurios, jų vertinimu, atsilieka nuo mokslo įrodymų. Dabartinės maisto ribos taikomos tik keturioms PFAS medžiagoms kai kuriuose produktuose, nors maiste aptikta daugiau nei 50 skirtingų PFAS.

    Auditoriai skaičiavo, kad jeigu tam tikruose produktuose PFAS kiekis būtų ties maksimaliu leistinu lygiu, toleruotina savaitinė norma galėtų būti viršyta suvalgius vos apie 7 gramus ančiuvių, 39 gramus laukinės lašišos, 181 gramą kiaušinių arba 237 gramus jautienos.

    Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad penkios ES valstybės 2020–2024 metais nepateikė jokių maisto stebėsenos duomenų, o Komisija dar nepasinaudojo sukaupta duomenų baze sprendžiant, ar ribas reikėtų peržiūrėti arba išplėsti kitoms medžiagoms bei produktų kategorijoms.

    Geriamojo vandens srityje, pasak auditorių, Komisija viršijo penkerių metų peržiūros terminą ir laukia naujų Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų, kurių tikimasi 2027 metais. Tuo metu dalis šalių jau nustatė papildomas nacionalines ribas, todėl ES atsiranda nevienodas apsaugos lygis.

    Europos Audito Rūmai ragina Komisiją spartinti grupinio PFAS ribojimo procesą, pertvarkyti reguliavimo procedūras, stiprinti nacionalinę kontrolę ir, kai tai pagrįsta mokslo įrodymais, atnaujinti maisto bei geriamojo vandens ribas. Auditoriai taip pat siūlo siekti sprendimo dėl grupinio ribojimo pasiūlymo iki 2027 metų, nors daugumos rekomendacijų terminai nusikelia iki 2028 ar 2029 metų.

  • Izraelio kariuomenė pradėjo „tikslią operaciją“ centrinėje Gazoje, Hamas kaltina paliaubų pažeidimu

    Izraelio kariuomenė pradėjo „tikslią operaciją“ centrinėje Gazoje, Hamas kaltina paliaubų pažeidimu

    Izraelio kariuomenė pranešė pradėjusi naują „tikslią operaciją“ centrinėje Gazos Ruožo dalyje, nors nuo 2025 metų spalio čia galioja paliaubos. Pranešama, kad į teritoriją pajudėjo Izraelio tankai, o įtampa dėl paliaubų laikymosi vėl išaugo.

    Kaip skelbia „Euronews“, AFP žurnalistas matė tankus, užėmusius pozicijas į rytus nuo Nuseirato pabėgėlių stovyklos – tai Hamas kontroliuojama centrinės Gazos teritorija. Taip pat cituojamas saugumo šaltinis Gazoje, kalbėjęs apie intensyvų artilerijos apšaudymą į šiaurę nuo stovyklos.

    Izraelio kariuomenė ataką patvirtino, teigdama, kad operacija vykdoma į vakarus nuo vadinamosios Geltonosios linijos. Ši linija nuo paliaubų pradžios skiria Izraelio ir Hamas kontroliuojamas zonas, o kariuomenė teigia kontroliuojanti daugiau nei 60 proc. Palestinos teritorijos Gazoje.

    Izraelio pusė aiškina siekianti pašalinti grėsmę savo kariams ir nurodo, kad šioje centrinės Gazos dalyje esą yra Hamas infrastruktūros. Tuo metu Hamas operaciją vadina akivaizdžiu paliaubų susitarimo pažeidimu ir kaltina Izraelį nevykdant įsipareigojimų.

    Kur vyksta operacija ir kokie ribojimai

    Izraelio Gynybos ministerijai pavaldus COGAT, atsakingas už civilių reikalus Palestinos teritorijose, perspėjo tarptautines pagalbos organizacijas nejudėti per paveiktas zonas. Pasak COGAT, operacija vykdoma netoli Al Bureidžo ir Nuseirato pabėgėlių stovyklų.

    Taip pat pranešta, kad sustabdytas eismas Salah al Dinos keliu – pagrindine Gazos transporto arterija. Tai gali turėti tiesioginę įtaką judėjimui per centrinę Gazą ir humanitarinės pagalbos logistikai.

    Abi pusės kaltina viena kitą pažeidimais

    Hamas pasmerkė Izraelio veiksmus kaip „šiurkštų pažeidimą“ ir teigia, kad Izraelis nesilaiko paliaubų susitarimo. Izraelio kariuomenė savo ruožtu tvirtina reaguojanti į tariamus paliaubų pažeidimus iš Hamas pusės.

    Pagal AFP skaičiavimą, paremtą Gazos sveikatos ministerijos (veikiančios Hamas valdžioje) duomenimis, nuo paliaubų pradžios žuvo daugiau nei 1 600 palestiniečių. Jungtinės Tautos šiuos duomenis laiko patikimais.

    Izraelio kariuomenė per tą patį laikotarpį pranešė apie septynių karių ir vieno civilio rangovo žūtį.

  • Portugaliją ir Madeirą nusiaubusios audros „Bruna“ ir „Charles“ fiksavo lietaus bei vėjo rekordus

    Portugaliją ir Madeirą nusiaubusios audros „Bruna“ ir „Charles“ fiksavo lietaus bei vėjo rekordus

    Portugaliją ir Madeiros salą lapkričio pradžioje užklupusios audros „Bruna“ ir „Charles“ atnešė rekordinius kritulių kiekius ir vėjo gūsius. Portugalijos jūros ir atmosferos institutas (IPMA) skelbia, kad per pirmąsias 12 lapkričio dienų buvo pagerinti keli mėnesio rekordai.

    Nors audra „Charles“, anot pranešimų, nesukėlė tokių katastrofiškų pasekmių, kokių buvo baimintasi iš anksto, kartu su „Bruna“ ji smarkiai pakoregavo lapkričio statistiką. Tiek paros kritulių kiekis, tiek didžiausi vėjo gūsiai pasiekė naujas šio mėnesio aukštumas.

    IPMA ataskaitoje nurodoma, kad abi atmosferos sistemos žemyninę Portugaliją ir Madeirą paveikė lapkričio 7–12 dienomis. Per šį laikotarpį atskiri rekordai buvo pagerinti net po keturis kartus.

    Institutas taip pat pažymi, kad per pirmąsias 12 mėnesio dienų sukaupti krituliai daugelyje stočių gerokai viršijo 1991–2020 metų klimatinę normą, ypač šalies centre ir pietuose. Tai reiškia, kad vos per nepilnas dvi savaites kai kuriose vietose iškrito neįprastai didelė mėnesio lietaus dalis.

    Kur kritulių buvo daugiausia

    Išsiskyrė Alentežo regiono meteorologijos stotys Mora ir Mértola – čia kritulių kiekis buvo daugiau nei 180 proc. didesnis už įprastą. Tuo metu Lisabonoje, Tapada da Ajuda stotyje, fiksuotas 174 proc. šuolis virš normos.

    Kai kuriose stotyse per pirmąsias 12 lapkričio dienų iškritęs lietus sudarė daugiau nei ketvirtadalį visų 2026 metais iki tol užfiksuotų kritulių. Tai pabrėžia, kokia intensyvi buvo ši trumpa audrų atkarpa bendrame metų kontekste.

    Vėjas silpnesnis nei prognozuota, bet lietus – labai intensyvus

    Vertindamas lapkričio 10 dienos perspėjimus, kai visa žemyninė Portugalija buvo paskelbta pavojaus režimu ir žmonės raginami be reikalo neišeiti iš namų, IPMA teigia, kad vėjo gūsiai buvo silpnesni nei iš pradžių prognozuota. Vis dėlto pietinėje pakrantėje jie siekė apie 70–90 km/h ir atitiko geltono lygio perspėjimą.

    Labiausiai atvirose vietovėse – Cabo da Roca, Fóia ir Loulé (Cavalos do Caldeirão) – pasiektos reikšmės, suderinamos su oranžiniu perspėjimu. Stipriausias gūsis, pasak IPMA, užfiksuotas Fóia stotyje – 123 km/h.

    Kritulių atžvilgiu situacija buvo dar rimtesnė: institutas nurodo, kad kai kuriose Lisabonos apygardos stotyse šešių valandų kritulių suma „pateisino raudoną perspėjimą“, kai per tokį laiką iškrenta daugiau nei 60 mm lietaus.

    Madeiroje – nacionalinis paros lietaus rekordas

    Madeiroje užfiksuotas nacionalinis paros kritulių rekordas Chão do Areeiro meteorologijos stotyje. Per 24 valandas – nuo lapkričio 10 dienos 9 val. iki lapkričio 11 dienos 9 val. – čia iškrito 502,7 milimetro lietaus.

    IPMA duomenimis, Madeiros saloje (Chão do Areeiro, Funchal/OBS, Sta. Catarina ir Santana stotyse) bei Porto Santo saloje per pirmąsias 11 lapkričio dienų kritulių kiekis 1,5–3 kartus viršijo 1991–2020 metų šio mėnesio vidurkį.

  • Choinką puošiatės per anksti? Ji gali prarasti žavesį dar iki Kūčių

    Choinką puošiatės per anksti? Ji gali prarasti žavesį dar iki Kūčių

    Anksti papuošta Kalėdų eglutė daugeliui atrodo kaip būdas greičiau susikurti šventinę nuotaiką, tačiau efektas gali būti priešingas – iki Kūčių jos žavesys tiesiog „išblėsta“.

    Kaip rašoma portale „Interia“, seniau eglutę ar žaliąsias šakas į namus dažniausiai įnešdavo būtent gruodžio 24 dieną – tai siejosi ne tiek su bažnytinėmis taisyklėmis, kiek su liaudiškais papročiais ir tikėjimu, kad nuo Kūčių dienos priklauso visų metų sėkmė.

    Tradicinis laikas turėjo ir labai praktišką paaiškinimą: gyvas medis šiltame, sausame kambaryje greitai netenka drėgmės, pradeda byrėti spygliai, todėl kelias savaites anksčiau papuošta eglutė per pačias šventes gali atrodyti gerokai prasčiau.

    Vis dėlto kanonų teisė nenurodo, kurią dieną „leidžiama“ puošti eglutę, ir advento metu to nedraudžia. Dalis dvasininkų tik ragina, kad dekoracijos neužgožtų pačios šventės prasmės.

    Kodėl ankstyvos dekoracijos greitai pabosta?

    Jei kelias savaites kasdien matome tas pačias lemputes ir žaisliukus, smegenys prie jų pripranta, o emocinis „wow“ efektas silpnėja. Psichologijoje tai vadinama hedonine adaptacija – kai kartojamas malonus dirgiklis vis mažiau džiugina.

    Šį mechanizmą tyrė Masačusetso universiteto Amherste mokslininkai: keliuose eksperimentuose dalyviai pakartotinai klausėsi tos pačios muzikos, žiūrėjo tuos pačius vaizdus ar filmus, valgė tą patį užkandį – ir malonumas su kiekvienu pakartojimu pastebimai mažėjo.

    Tyrimai parodė ir įdomią išimtį: žmonės, kurie gebėjo pastebėti naujas, smulkias detales gerai pažįstamuose dalykuose, ilgiau išlaikė pasitenkinimą. Nors eksperimentai tiesiogiai nebuvo apie kalėdines dekoracijas, jie paaiškina, kodėl eglutė, pastatyta dar lapkritį, iki pirmosios žvaigždės dažnam tampa tiesiog fonu.

    Ką sako tradicija ir kaip ji keitėsi?

    Šiandien įprasta eglutė ilgą laiką nebuvo būdingiausias Kalėdų simbolis. Tekste primenama, kad paprotys puošti medelį į Lenkijos žemes atėjo iš vokiškų protestantų aplinkos XVIII–XIX amžių sandūroje ir pirmiausia plito miestuose.

    Anksčiau kai kuriose vietovėse svarbiausia namų puošmena būdavo vadinamoji podłaźniczka – žemyn viršūne pakabintas pušies, eglės ar kėnio vainikas. Jį puošdavo obuoliais, riešutais, žvakutėmis, spalvotu popieriumi ir iš plotkelių gaminamomis erdvinėmis dekoracijomis.

    Su šia puošmena siejo ir prietarus: šeima ją stebėdavo per visą šventinį laiką – jei šakelės greitai džiūdavo, o puošmenos gedo, tai laikyta blogu ženklu, o ilgai išliekantis „šviežumas“ žadėdavęs ramius metus.

    Vėliau dalis senųjų reikšmių persikėlė ir į eglutę – ant šakų taip pat kabindavo obuolius, riešutus, popierinius žaisliukus. Keitėsi forma, bet žalias medis ir toliau simbolizavo gyvybę, gamtos atsinaujinimą ir viltį.

    Ar yra „tobula“ data puošti eglutę?

    Vienos psichologiškai idealios dienos nėra – vieni nori šventinės nuotaikos anksčiau, kiti sąmoningai ją pasilieka paskutinei savaitei, kad jausmas neišsisklaidytų. Svarbiausia, kad puošimas netaptų pareiga ar varžybomis, kas anksčiau įžiebs lemputes.

    Jei namuose planuojate gyvą eglutę, verta įvertinti ir praktišką pusę: kuo ilgiau ji stovės šilumoje, tuo didesnė tikimybė, kad iki švenčių ji praras išvaizdą. O jei eglutės puošimas – bendras šeimos ritualas, būtent jis dažnai sukuria daugiausia kalėdinės „magijos“, nepriklausomai nuo datos.

  • Budapešte atidaryta paroda: A. Engmano 1956 metų Vengrijos sukilimo nuotraukos

    Budapešte atidaryta paroda: A. Engmano 1956 metų Vengrijos sukilimo nuotraukos

    Budapešte, Vengrijos nacionalinio muziejaus sode, atidaryta lauko fotografijų paroda, kurioje eksponuojami švedo fotožurnalisto Anderso Engmano kadrai iš 1956 metų Vengrijos revoliucijos.

    Kaip praneša „Euronews“, įamžindamas sukilimo dienas A. Engmanas fotografavo ne tik Budapešte, bet ir Giore, prie Vengrijos–Austrijos sienos, o vėliau – pabėgėlių stovykloje Austrijoje.

    Parodos rengėjai pabrėžia, kad šie vaizdai šiandien vertinami ne vien kaip sukilimo liudijimas. Jie laikomi svarbiais dokumentais, atskleidžiančiais ir tarptautinės spaudos fotografijos istoriją.

    Tarp žinomiausių A. Engmano darbų – ir Erikos Szeles portretas. Mergina žuvo per susirėmimus būdama 15 metų.

    „Budapeštas, 1956“ – svarbiausias darbas

    Per atidarymą A. Engmano našlė Inga-Britt Liljeroth prisiminė, kad į Vengriją jis atvyko būdamas vos 23-ejų – kaip reporteris, dirbęs švedų savaitraščiui.

    Nors vėlesniais dešimtmečiais fotožurnalistas keliavo po pasaulį ir dirbo daugiau nei 100 šalių, 1956 metų įvykiai Vengrijoje jam liko reikšmingiausi.

    Pasak našlės, paklaustas, kas jį labiausiai paveikė ir ką jis laiko svarbiausiu savo gyvenimo darbu, A. Engmanas esą nedvejodamas atsakydavo: Budapeštas, 1956.

    Vienas ryškiausių kadrų – menininkas apšaudytoje gatvėje

    Vienoje įspūdingiausių parodos nuotraukų užfiksuotas dailininkas Tiboras Andrásas, piešiantis apšaudytoje Didžiojoje bulvaro atkarpoje.

    Menininko, kartu buvusio ir karo korespondento, sūnus prisiminė šeimos istoriją iš tų dienų: motina mėgino sulaikyti tėvą nuo išėjimo į miestą, tačiau šis, pasak jo, vis tiek ryžosi išeiti – net iššokdamas per langą.

    Rengėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad A. Engmano archyvas – kur kas platesnis: jo našlė iki šiol saugo dar kelis šimtus nuotraukų iš 1956 metų įvykių.

    Skelbiama, jog Nacionalinės atminties komitetas jau tariasi su našle dėl šių kadrų pristatymo ateityje.

  • Charlotte de Witte EP „Azadi“: bendradarbiavimas su DI dainininke NAVA supriešino techno gerbėjus

    Charlotte de Witte EP „Azadi“: bendradarbiavimas su DI dainininke NAVA supriešino techno gerbėjus

    By&nbspCinzia Rizzi
    Published on •Updated

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    The international DJ released the EP Azadi with NAVA, a virtual AI singer, to represent Iranian women banned from performing publicly, but techno star’s choice has not gone down well with some of her fans.

    What if the undisputed queen of global techno crossed over to the “dark side”? That is what many people thought when on Thursday 5 November (and even earlier, to be fair) Charlotte de Witte, the 34-year-old Belgian DJ and record producer who boasts 6.5 million Instagram followers, released her new EP.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    Azadi (in Persian, “freedom”, a word we came to know during the protests in Iran in 2022), released on her own label KNTXT, contains three tracks (Azadi itself, Omid, which means “hope”, and Tales of the Desert) with the acid techno sound that has always set her apart, as do the 140 BPM, but this time with a rather unusual vocalist.

    De Witte, voted the world’s No. 1 techno DJ for the seventh year in a row in the DJ Mag Top 100 DJs 2026 ranking, has in fact used an AI singer for the first time. This is NAVA, developed by British-Iranian artist Farbod Mehr.

    In an official statement, the artist said that “NAVA represents Iranian women who are forbidden to perform in public” and that the EP is conceived as “a small act of resistance”, with all proceeds donated to the NGO FEMENA, an organisation that supports women’s rights activists and feminist movements in the SWANA region and in Asia.

    NAVA represents Iranian women who are banned from public performances. Unlike the others, NAVA cannot be arrested for using her voice. These tracks are, in their own way, a small act of resistance

    Charlotte de Witte

    The EP is therefore not a record produced entirely by artificial intelligence, but a musical collaboration in which only the lead voice is that of a virtual singer.

    Who is NAVA?

    NAVA is a project created in 2025 by Farbod Mehr, a British digital artist of Iranian origin. The virtual singer was developed using artificial intelligence and her visual identity is inspired by Persian art and cultural tradition.

    Mehr has said that his aim is to symbolically represent Iranian women, who cannot freely perform as solo singers in front of mixed audiences. One only has to think of the case of Parastoo Ahmadi, who in June was sentenced by a court in Qom to 74 lashes, a two-year travel ban and a two-year suspension from artistic activity. Her offence? Having posted a concert streamed on YouTube in December 2024, in which she performed without a headscarf and wearing a sleeveless dress.

    Reactions from fans and experts

    The intention is certainly good, but it has not been welcomed unanimously, as de Witte may have hoped. Her fan base has been extremely voiciferous with its criticisms. The decision to use an artificial voice to represent women who have been deprived of the possibility of expressing themselves through music has in fact raised numerous objections among electronic music fans.

    Many are asking why the voice of a real person was not used. For instance, on Reddit one fan states: “I have completely stopped enjoying her music. There are other ways to give voice to Iranian women, without resorting to ‘an artist’ created by artificial intelligence”. For another fan the initiative is to be praised, but they believe she could have chosen a different path: “Apparently, artificial intelligence is supposed to represent Iranian women living under oppression, but is it really possible that there were no Iranian artists in the flesh to sing on the track?”

    Some users also fear that normalising AI-generated voices could reduce professional opportunities for singers, backing vocalists and musicians, replacing human artistic performances with artificial tools.

    Criticism has also come from within the Iranian techno scene. AliPink, a DJ and producer, a pioneer of the country’s underground scene and founder of the label Techno Tehran Records, has challenged the decision to rely on an artificial singer to represent Iranian women.

    In a comment posted on Instagram and later picked up by the platform Tehran Herald, AliPink described as “deeply questionable” the idea that an artificial voice is needed to represent these women, stressing that there are already Iranian artists in the flesh, with talent and stories to tell.

    As an Iranian who has been active in the Iranian underground techno scene for more than 20 years, who has been arrested and imprisoned several times for making music and organising illegal parties, with my equipment confiscated, I can say this with absolute certainty: no character generated by artificial intelligence has ever represented, nor will it ever represent, Iranian women in our electronic music scene.

    AliPink

    AliPink has also questioned the very value of the project, adding: “There is a fundamental difference between raising awareness of the difficulties faced by Iranian women and using their struggles as a concept to promote music generated by artificial intelligence”.

    There are, however, also those who defend the project, pointing out that if de Witte had used a real Iranian artist she would have put her at risk by having her sing those songs. One Instagram user commented under the post in which de Witte shared a preview of the EP before its official release: “Wow, as a Persian woman and artist, this really hits me deeply. People do not realise how much Iranian women have to fight, much harder, just to do what artists in other countries are free to do every day”. Another Instagram user wrote: “I have been waiting for this release, thank you Charlotte, for highlighting the voices of Iranian women, who are repressed by their government and denied the chance to express themselves creatively”.

    The debate is therefore more complex than a simple clash between supporters and opponents of AI. For some, NAVA represents a missed opportunity to involve artists of flesh and blood directly, while for others it is a tool of expression and solidarity when there are no alternatives.

    The thin line between creativity and copying

    The story is part of a broader debate about the role of artificial intelligence in the music industry. In recent years, generative tools have become capable of creating voices, melodies and entire compositions, calling into question the relationship between human creativity, technology and intellectual property.

    So far the music industry has mostly proceeded through self-imposed limits. For example, Spotify requires that every use of unauthorised voice cloning be explicitly flagged and is prohibited, while Bandcamp (a direct-sales platform for record producers) categorically bans music generated “entirely or largely” by AI. Since 2026, moreover, Beatport has refused to accept tracks for upload if they are deemed to be fully AI.

    Charlotte de Witte’s decision to use an AI voice reignites a question that is now increasingly central in the music industry: whether, and what, space artificial intelligence should have in artistic creation? Above all, where does technological experimentation end and the replacement of human labour begin?

    With Azadi, the Belgian DJ has taken this debate into a particularly sensitive area, that of freedom of expression and women’s rights. Whatever the intentions and the solidarity message behind the project, one crucial question remains: when we use artificial intelligence to give a voice to those who cannot speak freely, are we really giving their voice back to them or are we simply speaking in their place?

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more