CP v2

Category: Kultūra

  • Trys rudens produktai, kurie gali pakelti imunitetą: vienas triukas ypač svarbus

    Trys rudens produktai, kurie gali pakelti imunitetą: vienas triukas ypač svarbus

    Rudeniui įsibėgėjus daugėja peršalimo ir gripo atvejų, o organizmui tenka didesnė našta. Specialistai pabrėžia, kad imuninę sistemą labiausiai veikia ne vienas stebuklingas produktas, o nuoseklus racionas, miegas ir fizinis aktyvumas.

    Vis dėlto yra keli maisto produktai, kurių nauda moksliškai pagrįsta ir kurie dažnai minimi kaip ypač naudingi šaltuoju sezonu. Tarp jų – česnakas, riebios jūrinės žuvys ir imbieras.

    Česnakas: svarbu, kaip jį valgote

    Česnakas vertinamas dėl sieros junginių, ypač alicino, kuris susidaro susmulkinus skiltelę. Tyrimai rodo, kad česnako junginiai gali turėti antimikrobinį poveikį ir prisidėti prie kvėpavimo takų infekcijų prevencijos.

    Didžiausia klaida – česnaką iškart kaitinti. Naudingas triukas paprastas: nulupus ir sutraiškius skiltelę verta palaukti apie 5–10 minučių, kad susiformuotų daugiau aktyvių junginių, o tuomet dėti į maistą arba valgyti žalią.

    Be to, česnakas siejamas su širdies ir kraujagyslių nauda: kai kuriuose tyrimuose minimas galimas kraujospūdžio ir cholesterolio rodiklių gerėjimas. Vis dėlto poveikis priklauso nuo vartojimo kiekio ir bendros mitybos.

    Riebios žuvys ir vitaminas D

    Rudenį mažėja saulės, todėl daliai žmonių sunkiau palaikyti pakankamą vitamino D kiekį. Šis vitaminas svarbus imuninei sistemai, o jo stoka siejama su didesniu kvėpavimo takų infekcijų rizikos fonu.

    Dėl to į racioną verta dažniau įtraukti riebias jūrines žuvis, pavyzdžiui, silkę, skumbrę ar sardines. Jos taip pat yra omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, kurios gali prisidėti prie uždegiminių procesų reguliavimo.

    Jei žuvies valgoma retai, daliai žmonių aktualus tampa vitamino D papildymas, tačiau dozę saugiausia aptarti su gydytoju ar vaistininku. Tai ypač svarbu vaikams, nėščiosioms ir vyresnio amžiaus žmonėms.

    Imbieras: šildo, bet nepakeičia gydymo

    Imbieras dažnai pasirenkamas dėl šildančio pojūčio ir ryškaus skonio, o jo sudėtyje esantis gingerolis siejamas su priešuždegiminėmis savybėmis. Jis gali palengvinti kai kuriuos peršalimo simptomus, pavyzdžiui, gerklės dirginimą.

    Imbieras taip pat vartojamas virškinimui gerinti ir pykinimui mažinti, todėl rudenį, kai mityba tampa sotesnė, jis gali būti praktiškas pasirinkimas. Vis dėlto tai nėra vaistas, o aukštai temperatūrai ar sunkesniems simptomams reikalinga gydytojo konsultacija.

    Geriausi rezultatai pasiekiami derinant šiuos produktus su kasdieniais įpročiais: pakankamu miegu, rankų higiena, reguliariu judėjimu ir subalansuotu baltymų, daržovių bei skaidulų kiekiu. Tokia visuma paprastai daro daugiau nei vienas populiarus ingredientas.

  • Marinuoti grybai ne visiems: gydytojai įspėja, kam geriau jų visai nevalgyti

    Marinuoti grybai ne visiems: gydytojai įspėja, kam geriau jų visai nevalgyti

    Kas marinuotuose grybuose svarbiausia?

    Valgomieji grybai miškuose dygsta visą šiltąjį sezoną, o didžiausias grybavimo pikas dažniausiai pasiekiamas rudenėjant, kai daugiau drėgmės ir vėsesnės naktys. Kai derlius gausus, dalis grybų dažnai konservuojama, o vienas populiariausių būdų yra marinavimas.

    Marinuojant grybai sudedami į stiklainius ir užpilami actu, vandeniu, druska, cukrumi bei prieskoniais, o vėliau pasterizuojami. Rūgšti terpė ir terminis apdorojimas slopina mikroorganizmų dauginimąsi, todėl produktas gali išsilaikyti mėnesius.

    Vis dėlto marinuoti grybai nėra neutrali užkanda: actas didina rūgštingumą, o druska ir prieskoniai gali dirginti virškinamąjį traktą. Be to, patys grybai yra sunkiau virškinami dėl ląstelienos ir chitino, todėl kai kuriems žmonėms jie sukelia nemalonius simptomus.

    Kam marinuotų grybų geriau vengti?

    Marinuotų grybų dažniausiai rekomenduojama vengti žmonėms, turintiems skrandžio ir stemplės problemų, pavyzdžiui, refliuksą, gastritą ar opaligę. Acto marinatas ir aštresni prieskoniai gali sustiprinti rėmenį, skausmą ar deginimo pojūtį.

    Atsargumo taip pat reikia sergant inkstų ligomis ar esant ribojamam druskos kiekiui mityboje: marinuotuose produktuose natrio paprastai būna daugiau. Jei vargina padidėjęs kraujospūdis, dažnas marinuotų užkandžių vartojimas gali apsunkinti druskos kontrolę racione.

    Marinuoti grybai ne visada tinka ir žmonėms, turintiems jautresnį žarnyną ar dirgliosios žarnos sindromą. Dėl sunkesnio virškinimo ir rūgštaus marinato daliai žmonių pasireiškia pilvo pūtimas, spazmai ar viduriavimo epizodai.

    Vaikams grybai apskritai dažnai rekomenduojami ribotai dėl virškinimo ypatumų, o marinuota forma dėl rūgšties ir druskos tampa dar mažiau tinkama. Nėščioms ir žindančioms taip pat verta rinktis paprastesnį, šviežiai paruoštą maistą, o konservuotus grybus vartoti tik įsitikinus jų kilme ir saugiu paruošimu.

    Didžiausia rizika – netinkamas konservavimas

    Didžiausia grėsmė kyla ne iš paties acto, o iš netinkamo paruošimo ir laikymo, kai stiklainiuose gali daugintis pavojingi mikroorganizmai. Ypač svarbu laikytis higienos, tinkamai pasterizuoti, naudoti švarius stiklainius ir dangtelius, o įtartinus stiklainius iškart išmesti.

    „Jei kyla nors menkiausia abejonė dėl kvapo, vaizdo ar dangtelio išsipūtimo, tokio produkto ragauti negalima“, – sako maisto saugos specialistai.

    Saugiausia grybauti tik tiksliai atpažįstant rūšis, nes net ir valgomieji grybai, surinkti netinkamoje vietoje, gali sukaupti nepageidaujamų medžiagų. Marinuotus grybus vertėtų laikyti kaip užkandį, o ne kasdienį patiekalą: nedidelė porcija daugeliui sveikų žmonių problemų nesukelia.

  • Sultys ar raugas iš burokėlių? Skirtumas nustebins: vienas labiau tinka spaudimui, kitas žarnynui

    Sultys ar raugas iš burokėlių? Skirtumas nustebins: vienas labiau tinka spaudimui, kitas žarnynui

    Burokėlių sultys: nauda kraujotakai ir ištvermei

    Burokėlių sultyse gausu natūralių nitratų, kuriuos organizmas paverčia azoto oksidu. Ši medžiaga padeda atpalaiduoti kraujagysles, todėl kraujas lengviau teka, o kai kuriems žmonėms gali sumažėti padidėjęs kraujospūdis.

    Dėl to burokėlių sultys ypač išpopuliarėjo tarp ištvermės sporto mėgėjų. Tyrimuose siejamas geresnis deguonies panaudojimas fizinio krūvio metu, todėl daliai žmonių gali vėliau atsirasti nuovargis.

    Dažnai rekomenduojama pradėti nuo mažesnės porcijos ir stebėti savijautą, pavyzdžiui, apie 50–100 mililitrų per dieną. Jei sultys vartojamos prieš treniruotę, įprastai jas geriama likus maždaug 2–3 valandoms, kad nitratai spėtų virsti aktyviais junginiais.

    Raugas: fermentacija, mikrobiota ir svarbi detalė

    Burokėlių raugas gaminamas fermentuojant burokėlius vandenyje su druska. Fermentacijos metu pieno rūgšties bakterijos keičia gėrimo sudėtį, suteikia rūgštų skonį ir, jei produktas nepasterizuotas, gali papildyti mitybą gyvomis kultūromis.

    Būtent čia slypi esminis skirtumas: pasterizuotas raugas paprastai nebeturi gyvų bakterijų tokia forma, kaip nepasterizuotas. Todėl renkantis dėl fermentuotų produktų poveikio verta atidžiai perskaityti etiketę ir sudėtį.

    Dar viena svarbi detalė – druska. Žmonėms, ribojantiems natrį, taip pat turintiems padidėjusį kraujospūdį, vertėtų įvertinti, kiek druskos yra konkrečiame gėrime, ypač jei raugas vartojamas kasdien.

    Ką pasirinkti ir kam reikėtų atsargumo?

    Nors abu gėrimai gaminami iš burokėlių, jų poveikis gali skirtis. Jei tikslas yra nitratai, kraujotaka ir fizinio krūvio ištvermė, labiau ištirtas pasirinkimas paprastai yra burokėlių sultys.

    Jei tikslas yra dažniau įtraukti fermentuotų produktų, raugas gali būti patogesnis variantas, dažniausiai geriamas mažesnėmis porcijomis. Vis dėlto internetinis teiginys, kad raugą būtina gerti nevalgius, nėra lemiamas jo maistinei vertei – svarbiau reguliarumas ir produkto kokybė.

    Reikėtų nepamiršti, kad burokėliai turi oksalatų, todėl žmonėms, turintiems polinkį į tam tikrų tipų inkstų akmenligę, svarbu pasitarti su gydytoju. O išgėrus sulčių ar raugo šlapimas ar išmatos kartais gali parausti – dažniausiai tai nepavojinga natūrali reakcija.

    Taip pat svarbu nepervertinti vadinamųjų detokso pažadų. Kenksmingų medžiagų šalinimą daugiausia užtikrina kepenys, inkstai, plaučiai ir virškinamasis traktas, o burokėlių gėrimai gali būti tiesiog naudinga, bet ne stebuklinga mitybos dalis.

  • Žydi iki rudens ir beveik nereikalauja priežiūros: penčiukas užkariavo sodininkų dėmesį

    Žydi iki rudens ir beveik nereikalauja priežiūros: penčiukas užkariavo sodininkų dėmesį

    Penčiukas lancetinis (Pentas lanceolata) pastaruoju metu vis dažniau atsiduria sodininkų ir balkonų augintojų akiratyje, nes gali žydėti ilgai ir gausiai. Tai šilumamėgis augalas, kilęs iš Afrikos ir Arabijos pusiasalio, todėl Lietuvos sąlygomis dažniausiai auginamas kaip sezoninė gėlė.

    Didžiausias penčiuko privalumas yra jo žiedynai: smulkūs, penkiakampes žvaigždutes primenantys žiedai susitelkia į apvalius, skėčio formos kamuolėlius. Priklausomai nuo veislės, spalvos svyruoja nuo baltos ir rožinės iki ryškiai raudonos, purpurinės ar violetinės, todėl augalas tinka tiek vienam ryškiam akcentui, tiek didesnei grupei.

    Praktikoje penčiukas gerai atrodo gėlyne, tačiau ypač pasiteisina vazonuose, kur žiedus lengva iškelti į matomiausią vietą. Vazoninė auginimo forma patogi ir todėl, kad atvėsus orams augalą galima perkelti į tinkamesnę vietą.

    Kur geriausiai auga penčiukas

    Penčiukui svarbiausia parinkti saulėtą, gerai apšviestą vietą, nes šviesa tiesiogiai lemia žydėjimo gausą. Dirva ar substratas turėtų būti derlingas ir laidus vandeniui, kad drėgmė neužsistovėtų prie šaknų.

    Laistyti reikia taip, kad žemė būtų tolygiai drėgna, bet ne šlapia: penčiukas nemėgsta nei perdžiūvimo, nei stovinčio vandens. Vazonuose drėgmė išgaruoja greičiau, ypač karštomis dienomis, todėl tenka dažniau tikrinti, ar viršutinis sluoksnis nepradėjo džiūti.

    Kad žydėjimas nesustotų, verta reguliariai pašalinti nužydėjusius žiedynus. Tai ne tik pagerina vaizdą, bet ir skatina augalą formuoti naujus žiedus, todėl dekoratyvumas išlieka ilgiau.

    Žydi ilgai, bet žiemos neištveria

    Esant pakankamai šviesos ir tinkamam laistymui, penčiukas gali žydėti didelę sezono dalį: vasarą pradėjęs, neretai išsilaiko iki rudens. Būtent todėl jis tampa patrauklus tada, kai dalis kitų augalų jau ima prarasti dekoratyvumą.

    Vis dėlto svarbu prisiminti, kad penčiukas nėra atsparus šalčiui ir pirmosios šalnos gali jį greitai pažeisti. Dėl to atvirame grunte jis paprastai laikomas vienmečiu, o vazonuose auginamus augalus iki šalčių galima pernešti į šviesią, vėsesnę patalpą ir bandyti peržiemoti.

  • Rydzai jau dygsta miškuose: kur jų ieškoti ir kaip saugiai pasiruošti žiemai

    Rydzai jau dygsta miškuose: kur jų ieškoti ir kaip saugiai pasiruošti žiemai

    Miškuose jau pasirodė vieni laukiamiausių valgomų grybų – tikrieji piengrybiai, Lietuvoje dažniau vadinami rydzais. Grybautojai dalijasi pirmaisiais radiniais, o specialistai primena, kad sezono sėkmę labiausiai lemia šiluma ir drėgmė.

    Rydzų išskirtinis bruožas – oranžinis ar rusvai raudonas kepurėlės atspalvis su tamsesniais žiedais, o pažeidus lakštelius neretai matyti spalvos kitimas į žalsvą. Jie dažniausiai auga spygliuočių ir mišriuose miškuose, ypač ten, kur vyrauja pušys ir smėlėtesnė dirva.

    Grybų sezonas paprastai suaktyvėja po lietingesnių periodų, kai kelioms dienoms laikosi šiltesnės naktys. Dėl to vienuose regionuose rydzai pasirodo anksčiau, kituose jų banga vėluoja, o gausą gali greitai sumažinti sausra ar staigios šalnos.

    Kaip atpažinti ir nesuklysti

    Rydzai vertinami dėl tvirtesnės tekstūros ir švelnaus, kiek riešutinio skonio, todėl tinka kepti, troškinti ar ruošti užkandžiams. Vis dėlto grybaujant svarbiausia taisyklė išlieka ta pati: rinkti tik visiškai atpažįstamus grybus, o menkiausiai suabejojus radinį palikti miške.

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ne kartą yra pabrėžusi, kad apsinuodijimai grybais dažniausiai susiję su supainiojimu ir netinkamu paruošimu. Jei grybai renkami pakelėse ar pramoninėse teritorijose, rizika didėja, nes jie gali sukaupti teršalų.

    Ruošiate žiemai: ką svarbu žinoti

    Rydzai dažnai konservuojami, tačiau saugumas čia svarbesnis už receptą. Ruošiant grybus būtina kruopščiai nuvalyti, naudoti švarius indus, o stiklainius ir dangtelius tinkamai paruošti, kad sumažėtų gedimo ir apsinuodijimo rizika.

    Marinuojant įprastai naudojamas vandens, acto, druskos, prieskonių ir daržovių, pavyzdžiui, svogūnų, derinys, o stiklainiai papildomai kaitinami. Tinkamai laikomi vėsiai ir tamsiai marinuoti grybai paprastai išsilaiko nuo 6 iki 12 mėnesių, tačiau pastebėjus blogą kvapą, putojimą ar išsipūtusį dangtelį, jų ragauti negalima.

  • PRL naikino šį krūmą, o dabar jis grįžta į daržus: jo uogos siejamos su sveikata

    PRL naikino šį krūmą, o dabar jis grįžta į daržus: jo uogos siejamos su sveikata

    Valgomasis sedulas, dar vadinamas sedulomis, yra ilgaamžis krūmas ar nedidelis medis, subrandinantis pailgas raudonas uogas. Jis žydi labai anksti, neretai dar žiemos pabaigoje, o uogos prinoksta nuo vasaros pabaigos iki rudens. Dėl atsparumo šalčiui ir sausrai šis augalas pastaraisiais metais vėl atrandamas soduose.

    Istoriškai sedulas buvo mėgstamas dvarų ir sodybų želdiniuose, todėl kai kuriose Rytų Europos šalyse sovietmečiu jis buvo vertinamas prieštaringai ir siejamas su senąja dvarų kultūra. Šiandien ideologinės nuostatos nebeturi reikšmės, o augalas grįžta kaip praktiškas, dekoratyvus ir palyginti nereiklus pasirinkimas.

    Kas išskirtinio sedulų uogose?

    Sedulų uogos vertinamos dėl biologiškai aktyvių medžiagų, ypač polifenolių ir antocianinų, kurie siejami su antioksidaciniu poveikiu. Mokslinėje literatūroje dažniausiai aptariamas jų potencialas mažinti oksidacinį stresą, kuris laikomas vienu iš veiksnių, susijusių su lėtinių ligų rizika.

    Taip pat minimas ryšys su lipidų apykaita: kai kurie tyrimai nagrinėja galimą poveikį mažesniam mažo tankio lipoproteinų kiekiui ir trigliceridams. Vis dėlto tai nėra vaistas, o mitybos dalis, todėl rezultatams svarbus bendras racionas, fizinis aktyvumas ir gydytojų rekomendacijos.

    Sedulų uogose esantys taninai lemia sutraukiantį, kiek aitroką skonį ir tradiciškai siejami su pagalba virškinimo komfortui. Dėl šios priežasties uogos dažnai vartojamos ne tik šviežios, bet ir perdirbtos, kai skonis tampa švelnesnis.

    Kaip uogos naudojamos virtuvėje?

    Virtuvėje sedulos dažniausiai virsta uogienėmis, džemais, sultimis, sirupais ar padažais, o kai kuriose tradicijose ir fermentuotais gaminiais. Uogos tinka ir rūgštesniems pagardams prie mėsos ar sūrių, nes jų natūralus rūgštumas suteikia ryškumo.

    Norint išlaikyti kuo daugiau vertingų medžiagų, dažnai pasirenkamas trumpesnis kaitinimas arba švelnesnis perdirbimas. Praktikoje tai reiškia, kad verta atkreipti dėmesį į cukraus kiekį ir gamybos būdą, nes per didelis saldinimas gali sumažinti bendrą produkto mitybinę vertę.

    Kam verta pasitarti su gydytoju?

    Nors sedulos daugeliui yra saugus pasirinkimas, jautresnių virškinimo sistemų žmonėms didesni kiekiai gali netikti dėl rūgštumo ir taninų. Sergant lėtinėmis ligomis ar vartojant vaistus, ypač susijusius su gliukozės ir lipidų kontrole, dėl didesnio uogų kiekio racione verta pasitarti su sveikatos specialistu.

    Augintojams sedulas patrauklus tuo, kad gerai ištveria šalnas, gali augti įvairiose dirvose ir paprastai nereikalauja sudėtingos priežiūros. Dėl ankstyvo žydėjimo jis taip pat svarbus apdulkintojams, o rudenį džiugina gausiu derliumi ir ryškia spalva.

  • Von der Leyen perspėja: Europa turi ruoštis vienu metu kylančioms nelaimėms ir naujoms grėsmėms

    Von der Leyen perspėja: Europa turi ruoštis vienu metu kylančioms nelaimėms ir naujoms grėsmėms

    Europa įspėjama ruoštis naujai realybei

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigia, kad Europos Sąjungai reikia iš esmės atnaujinti civilinės saugos ir reagavimo į krizes modelį, nes ekstremalūs įvykiai vis dažniau kyla vienu metu ir skirtingose vietose. Pasak jos, ankstyva ir intensyvi miškų gaisrų sezono pradžia parodė, kaip greitai nacionalinių tarnybų pajėgumai pasiekia ribas.

    Ji kalbėjo Europos ekstremaliųjų situacijų reagavimo centre, pabrėždama, kad tradicinis požiūris, kai resursai telkiami tik nelaimei jau įvykus, nebeužtikrina pakankamo saugumo. ES siekia daugiau dėmesio skirti prevencijai, pasirengimui ir ankstesniam rizikų numatymui.

    „Turime būti pasirengę pasauliui, kuriame ekstremalūs įvykiai nutinka dažniau, daugiau vietų ir tuo pačiu metu“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Gaisrai, karščio bangos ir evakuacijos

    Europos Komisijos duomenimis, šiais metais ES teritorijoje ugnis nuniokojo daugiau kaip 600 000 hektarų, tai yra daugiau nei dvigubai viršija ilgalaikį dviejų dešimtmečių vidurkį. Toks mastas reiškia didesnes grėsmes žmonių sveikatai, infrastruktūrai, žemės ūkiui ir ekosistemoms.

    Von der Leyen atkreipė dėmesį, kad nuo balandžio mėnesio ES civilinės saugos mechanizmas dėl miškų gaisrų buvo aktyvuotas 10 kartų. Komisija skelbė, kad didelės rizikos zonose iš anksto buvo dislokuota beveik 800 ugniagesių, o per vasarą talkino komandos iš 25 šalių.

    Už krizės valdymą atsakinga eurokomisarė Hadja Lahbib teigė, kad dėl gaisrų šią vasarą teko evakuoti apie 300 000 žmonių. Ji taip pat pabrėžė, kad Europa yra sparčiausiai šylantis žemynas, todėl ekstremalių reiškinių rizika auga ne teoriškai, o jau dabar.

    „Turime strategiją, tačiau privalome didinti tempą, nes klimato kaita jau ne beldžiasi į duris, ji yra kambaryje“, – sakė Hadja Lahbib.

    Kur rasti lėšų pasirengimui?

    Europos Komisija vis dažniau akcentuoja, kad investicijos į prisitaikymą prie klimato kaitos ir prevenciją ilgainiui kainuoja mažiau nei pasikartojančių nelaimių padarytos žalos padengimas. Tokia logika grindžiamas siekis, kad po kiekvienos krizės būtų stiprinamos ankstyvo perspėjimo sistemos, rezervai ir tarpvalstybinis pajėgų suderinamumas.

    Vis dėlto finansavimo klausimas tampa politiškai jautrus, nes dalis ES šalių siekia griežtesnės fiskalinės drausmės ir mažesnių bendro biudžeto išlaidų, tuo metu artėjant diskusijoms dėl 2027–2034 metų ES daugiametės finansinės programos. Komisija bando įrodyti, kad pasirengimo spragos galiausiai atsisuka didesniais kaštais tiek nacionaliniams biudžetams, tiek bendrajai ES ekonomikai.

    Klimato politikos eurokomisaras Wopke Hoekstra yra viešai pabrėžęs, kad išankstinės investicijos padeda išvengti brangiausio scenarijaus, kai valstybės nuolat moka už atstatymą po gaisrų, potvynių ar kitų stichijų. Ši nuostata vis dažniau tampa ES argumentu diskusijose dėl naujų finansavimo prioritetų.

    Ne tik stichijos: daugėja hibridinių grėsmių

    ES civilinės saugos planavimas, pasak Komisijos, vis labiau krypsta nuo atskirų nelaimių link scenarijų, kai vienu metu sutampa kelios krizės. Greta potvynių, miškų gaisrų ir audrų vis dažniau minimos kibernetinės atakos, sabotažas ir kritinės infrastruktūros, pavyzdžiui, energetikos ar sveikatos apsaugos sistemų, sutrikdymas.

    Toks „hibridinių“ grėsmių fonas reiškia, kad krizės gali smarkiai paveikti kasdienį gyvenimą net ir neprimindamos tradicinio karinio konflikto. Komisijoje taip pat skamba siūlymai stiprinti gyventojų pasirengimą, įskaitant rekomendacijas namų ūkiams būti pasiruošus bent 72 valandas išsiversti savarankiškai, jei sutriktų paslaugos ar tiekimo grandinės.

    Didėjant įtampoms dėl saugumo situacijos Europoje, dalis Rytinio ES pakraščio atstovų ragina greičiau imtis koordinuotų sprendimų ir stiprinti atsparumą, ypač regionuose, kuriems grėsmių rizika laikoma didesne. Komisijos siunčiama žinutė aiški: klimato ir saugumo iššūkiai vis dažniau persidengia, todėl pasirengimas turi būti platesnis nei vien reagavimas į stichijas.

  • Ellie Goulding albumas, tamsus „Robin Hood“ ir „The Gentlemen“: ką Europoje verta pamatyti šią savaitę

    Ellie Goulding albumas, tamsus „Robin Hood“ ir „The Gentlemen“: ką Europoje verta pamatyti šią savaitę

    Savaitės kultūros pasirinkimai Europoje

    Į rugsėjį Europa įžengia su kontrastinga programa: nuo parodų apie mirtį iki naujų kino ir serialų premjerų. Šią savaitę dėmesį traukia nepriklausomos studijos „A24“ filmas apie Robiną Hudą, naujas Ellie Goulding albumas ir grįžtantis Guy Ritchie serialas „The Gentlemen“.

    Kultūros kalendorius šiuo metu ypač tankus, nes baigiasi vasaros festivaliai, o didžiosios platformos pradeda rudeninius pristatymus. Tai metas, kai daugiau premjerų pasirodo kino teatruose, o transliavimo paslaugos stiprina pasiūlą žiūrovams, grįžtantiems prie rutina tapusių vakarų namuose.

    Parodos: nuo tabu iki ryškių spalvų

    Osle, Nacionaliniame muziejuje, tęsiama paroda apie mirtį ir jos suvokimą skirtingose kultūrose. Ekspozicijos ašis yra ne sensacija, o bandymas paaiškinti, kaip menas padeda kalbėti apie dažnai nutylimą gyvenimo pabaigos temą.

    Londonas šią savaitę siūlo kitą kryptį: „White Cube“ galerijoje pristatoma Kolumbijos tapytojos Emma Reyes retrospektyva. Jos darbai išsiskiria ryškiomis spalvomis, lotynų Amerikos vizualiniais motyvais ir pasikartojančiomis formomis, kurios sukuria beveik hipnotizuojantį efektą.

    Kinas, serialai ir muzika: didžiosios premjeros

    Kino teatruose pasirodo „The Death of Robin Hood“ – tamsus legendos perdirbinys, kuriame Robinas Hudas vaizduojamas kaip įniršio ir praeities smurto persekiojamas žmogus. Pagrindinį vaidmenį atlieka Hugh Jackman, o istorijoje svarbi vieta tenka Jodie Comer įkūnijamai vienuolei, suteikiančiai herojui prieglobstį.

    Serialų gerbėjams svarbiausia naujiena – „Netflix“ pristatomas „The Gentlemen“ antrasis sezonas. Guy Ritchie kriminalinis pasaulis čia grįžta su jam būdingu juodu britišku humoru, blizgia estetika ir įtampa, kai aukštuomenės gyvenimas susiduria su organizuotu nusikalstamumu.

    Muzikos naujienų sąraše – Ellie Goulding albumas „I Know Too Much“. Skambesys pasuka nuo vien tik šokių aikštelės energijos prie asmeniškesnių temų apie pokyčius, paleidimą ir bandymą susitaikyti su tuo, ko neįmanoma iki galo kontroliuoti.

    Šis derinys – parodos, kinas, serialai ir popmuzika – taikliai atspindi rudens sezono pradžią: daugiau vidinės refleksijos, bet kartu ir aiškus noras atsipalaiduoti po vasaros tempo. Jei renkatės vieną planą savaitei, ši programa leidžia susidėlioti vakarą tiek mieste, tiek namuose.

  • Nashvilio oro uostą siūloma pavadinti Dolly Parton vardu: Tenesio gubernatorius pritaria planui

    Nashvilio oro uostą siūloma pavadinti Dolly Parton vardu: Tenesio gubernatorius pritaria planui

    Tenesio gubernatorius Billas Lee parėmė iniciatyvą Nešvilio tarptautinį oro uostą pervadinti Dolly Parton vardu. Sprendimo idėja sustiprėjo po to, kai praėjusią savaitę mirė 80 metų kantri muzikos žvaigždė, aktorė ir filantropė.

    Pasiūlymas kilo iš visuomenės: internetinėje peticijoje, pradėtoje 2025 metų sausį, pervadinimui pritarė daugiau kaip 170 000 žmonių. Po atlikėjos mirties parašų skaičius augo dar sparčiau, o iniciatyva sulaukė ir vietos politikų palaikymo.

    Gubernatorius teigė bendravęs su Dolly Parton komanda, kuri, pasak jo, įvertino visuomenės norą pagerbti dainininkę. Lee pabrėžė, kad oro uostas yra vieta, kur Tenesis pasitinka pasaulį, todėl, jo manymu, simboliška, kad keliautojus pasitiktų vienos garsiausių valstijos asmenybių vardas.

    „Dolly Parton nepaprastas gyvenimas amžiams įaustas į mūsų valstijos audinį. Vietoje, kur Tenesis pasitinka pasaulį, tinka, kad Nešvilio tarptautinis oro uostas neštų mūsų mylimiausios dukros vardą“, – sakė Billas Lee.

    Apie paramą pervadinimui pranešė ir Nešvilio meras Freddie O’Connellas. Jis priminė, kad Dolly Parton buvo įsitraukusi į miesto planus, susijusius su viešbučio ir muziejaus projektu SongTeller, o dabar miestas, pasak mero, gali atsilyginti simboliniu gestu.

    „Dolly dirbo su mumis ties išskirtiniu projektu SongTeller, kurį vadino savo meilės laišku Nešviliui. Dabar mūsų eilė parašyti meilės laišką Dolly – pervadinant Nešvilio tarptautinį oro uostą“, – sakė Freddie O’Connellas.

    Formaliai galutinis sprendimas dar nėra priimtas: pervadinimui reikalingi procedūriniai derinimai, tarp jų ir JAV Federalinės aviacijos administracijos pritarimas. Taip pat skelbiama, kad vienas Tenesio įstatymų leidėjas ketina inicijuoti teisės aktą valstijos parlamente, kuris įtvirtintų pervadinimą.

    Dolly Parton yra viena ryškiausių JAV kantri muzikos figūrų: per karjerą ji laimėjo 10 „Grammy“ apdovanojimų ir, kaip skelbiama, pardavė apie 100 mln. įrašų visame pasaulyje. Pastarosiomis dienomis pastebimas ir jos kūrybos klausymų šuolis skaitmeninėse platformose.

    Duomenų analitikos bendrovės „Luminate“ skaičiavimu, JAV Dolly Parton įrašų garso ir vaizdo perklausos jos mirties dieną, palyginti su ankstesne diena, pašoko 2 458 proc. ir išaugo nuo 1,2 mln. iki 30,5 mln.

    Pasauliniu mastu perklausos, anot tų pačių duomenų, išaugo 1 549 proc. – nuo 2,5 mln. iki 41,8 mln. Trečiąją dieną po žinios paskelbimo užsakomosios garso perklausos pasiekė 79,7 mln., o tai atlikėją iškėlė į klausomiausių pasaulio atlikėjų viršūnę.

    Šeima pranešė, kad Dolly Parton buvo palaidota po privačių laidotuvių rugpjūčio 28 dieną Nešvilyje, Woodlawn memorialiniame parke ir mauzoliejuje. Ji atgulė šalia Carlo Deano, su kuriuo pragyveno 60 metų; jis mirė 2025 metų kovą.

    Anot artimųjų, pati dainininkė buvo prašiusi nedidelės, tik šeimai skirtos ceremonijos. Kaip teigiama, laidotuvių metu taip pat skambėjo jos pasirinkta kantri ir gospel žanro daina If We Never Meet Again.

  • Suomijoje – 30-asis oro gitaros pasaulio čempionatas: nugalėtojas apgynė titulą namuose

    Suomijoje – 30-asis oro gitaros pasaulio čempionatas: nugalėtojas apgynė titulą namuose

    30 metų tradicija Suomijoje

    Suomijoje įvyko 30-asis oro gitaros pasaulio čempionatas – renginys, kuris nuo 1996 metais pradėtos tradicijos tapo savitu scenos meno ir humoro festivaliu. Organizatoriai pabrėžia jo idėją: bendrystę, gerą nuotaiką ir taikos žinutę, kuri kasmet simboliškai lydima šūkiu „kurkime orą, ne karą“.

    Jubiliejinis čempionatas vyko Oulu mieste Vakarų Suomijoje, kuris 2026 metais tapo Europos kultūros sostine. Į kelių dienų renginius susirinko daugiau nei 50 dalyvių iš 13 šalių, o čempionatas buvo įtrauktas į platesnę vasaros festivalių programą.

    Taisyklės paprastos, vertinimas griežtas

    Čempionato formatas nesikeičia: per 60 sekundžių dalyviai turi įtikinamai suvaidinti gitaros atlikimą be instrumento. Pasirodymai vertinami komisijos, kurią sudaro scenos menų profesionalai, dėmesį skiriant technikai, artistiškumui ir įtaigai.

    Tokios varžybos pritraukia ne tik publiką vietoje, bet ir žiūrovus internetu: renginys transliuojamas tiesiogiai, todėl finalai pasiekia tūkstančius gerbėjų už Suomijos ribų. Organizatoriai pabrėžia, kad čempionatas sąmoningai balansuoja tarp sportinės konkurencijos ir performanso meno.

    Čempionas apgynė titulą

    Šiemet nugalėtoju antrus metus iš eilės tapo suomis Aapo Rautio, scenoje žinomas kaip The Angus. Vietos publikos akivaizdoje jis surinko 34,8 balo ir išlaikė pasaulio čempiono titulą.

    Antrą vietą užėmė Japonijos atstovė Nanami Nagura, pasirodanti slapyvardžiu Seven Seas. Trečią vietą laimėjo JAV dalyvis Saladin Thomas, scenoje prisistatantis kaip Six String Sal.

    Nors organizatoriai ir toliau žaismingai kartoja, kad jei visi grotų oro gitara, konfliktai baigtųsi, čempionatas labiausiai įrodo kitą dalyką: žmones vis dar vienija paprastas, nuoširdus ir lengvai suprantamas džiaugsmas. Oulu šiemet tapo vieta, kur šis džiaugsmas ypač garsiai nuskambėjo.