CP v2

Category: Kultūra

  • Makronas atsisveikino su Edgaru Morinu: ką 104 metų mąstytojas paliko Prancūzijai ir Europai

    Makronas atsisveikino su Edgaru Morinu: ką 104 metų mąstytojas paliko Prancūzijai ir Europai

    Trečiadienį Paryžiuje, Les Invalides komplekse, surengtas valstybinis atsisveikinimas su filosofu ir sociologu Edgaru Morinu, mirusiu sulaukus 104 metų. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pagerbimo ceremonijoje pabrėžė Morino intelektinį savarankiškumą ir jo gebėjimą nepasiduoti vienai „tiesai“ ar stovyklai.

    Prie didelio šypsena spindinčio Morino portreto Macronas kalbėjo apie žmogų, kurio mintis formavo visą šimtmetį ir kuris, pasak prezidento, išliko „nepavaldus vienam dogmatizmui“. Ceremonija vyko Dome des Invalides pietiniame kieme, dalyvaujant šeimai ir gausiam politikos bei kultūros pasaulio atstovų būriui.

    Ką akcentavo Macronas?

    Prezidentas savo kalboje grįžo prie Morinui būdingo principo: įsipareigojimas idėjai neturi virsti aklu rikiavimusi ir paklusimu. Macronas tvirtino, kad Morinas įspėjo apie pavojų, kai visuomenės ateitį ima valdyti neviltis, apatija ir polinkis viską aiškinti vienu, patogiu atsakymu.

    „Jam tiesa niekada nebuvo vienoje pusėje, viename dogmų rinkinyje. Įsipareigojimas negalėjo reikšti rikiuotės, o ateitis virsta chaosu, jei pasiduodame nevilties ar neveiklumo pagundai“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Macronas taip pat pabrėžė, kad Morino humanizmas buvo plataus, pasaulinio masto, tačiau kartu tvirtai įsišaknijęs Prancūzijos laisvės, lygybės ir brolybės idėjose. Jo kalboje skambėjo mintis, kad tokia „dosni, universali“ Prancūzijos intelektinė energija nenustoja atsinaujinti.

    Morino biografija ir kelias

    Edgaras Morinas gimė 1921 metų liepos 8 dieną Paryžiuje žydų šeimoje, kurios šaknys siejosi su Salonikais Graikijoje. Jo tikroji pavardė buvo Nahoumas, o Morino pavardę jis pasirinko Antrojo pasaulinio karo metais, kai prisijungė prie Prancūzijos pasipriešinimo.

    1941 metais jis įstojo į Prancūzijos komunistų partiją, tačiau vėliau nuo jos nutolo ir buvo pašalintas. Savo paties nusivylimą stalinizmu ir politinio aklumo pasekmes Morinas aprašė knygoje „Autokritika“, kuri tapo vienu ryškesnių jo biografinės refleksijos taškų.

    Kuo svarbus jo palikimas?

    Morinas buvo itin plataus profilio autorius: nuo sociologijos ir politinės minties iki epistemologijos, kultūros analizės ir ekologijos. Jo darbai buvo skaitomi gerokai už Prancūzijos ribų, o pats mąstytojas net ir garbaus amžiaus išliko aktyvus viešojoje erdvėje, dažnai cituojamas diskusijose apie demokratiją, karus ir visuomenės susiskaldymą.

    Po Berlyno sienos griūties 1989 metais Morinas rašė apie Vakarų politinio ir ekonominio modelio sekinimą, giliėjančią ekologinę krizę, religinio fundamentalizmo sugrįžimą, tarptautinės tvarkos trapumą ir karo grėsmę Europoje. Šios įžvalgos šiandien vėl minimos kaip kontekstas, padedantis suprasti, kodėl jo tekstai tebėra aktualūs.

    Jis dirbo Prancūzijos nacionaliniame mokslinių tyrimų centre (CNRS) ir parašė dešimtis knygų, o reikšmingiausiu jo projektu laikomas daugiatomis veikalas „Metodas“, kuriame Morinas siekė apmąstyti sudėtingų sistemų logiką ir žmogaus pažinimo ribas. Šiuolaikinėse diskusijose jo idėjos dažnai siejamos su kompleksinio mąstymo būtinybe, kai visuomenės problemas tenka spręsti ne vienos srities, o kelių disciplinų sankirtoje.

    Atsisveikinimo ceremonijoje Paryžiuje Morinas įvardytas kaip žmogus, kurio gyvenimas apėmė beveik visą modernios Europos dramą ir viltis. Prezidento kalboje skambėjusi žinia buvo aiški: Morino palikimas aktualus ne tik Prancūzijai, bet ir Europai, ieškančiai būdų, kaip išlikti demokratiškai, atvirai ir atspariai dogmoms.

  • Vėjas apgadino JR instaliaciją „La Caverne“ ant Pont-Neuf: atidėta atidarymo ceremonija Paryžiuje

    Vėjas apgadino JR instaliaciją „La Caverne“ ant Pont-Neuf: atidėta atidarymo ceremonija Paryžiuje

    Paryžiuje, ant seniausio miesto tilto Pont-Neuf, turėjusi atsidaryti menininko JR laikinoji instaliacija „La Caverne“ buvo apgadinta stipraus vėjo ir liūties. Likus kelioms dienoms iki planuotos atidarymo datos, projekto partneriai pranešė, kad ceremonija nukeliama.

    Socialiniuose tinkluose išplitusiuose vaizduose matyti įplyšusi drobė, pro kurią atsiveria pripučiama konstrukcijos dalis. Tikslus pažeidimų mastas dar vertinamas, todėl kol kas neaišku, kiek laiko užtruks darbų sutvarkymas ir saugos patikra.

    Atidarymas nukeltas, laukiama ekspertų išvadų

    Bendrame „Atelier JR“, Christo ir Jeanne-Claude fondo bei organizacijos Amicale des Ponts de Paris pareiškime teigiama, kad sprendimas priimtas remiantis techninės apžiūros būtinybe. Nauja atidarymo data bus paskelbta po būklės vertinimo, atsižvelgiant į specialistų išvadas.

    „Priimtas sprendimas atidėti kūrinio atvėrimą lankytojams į datą po birželio 6 dienos, kuri bus nustatyta gavus būklės ataskaitos išvadas“, – sakoma bendrame pareiškime.

    Duoklė Christo ir Jeanne-Claude tradicijai

    Instaliacija sumanyta kaip pagarba Christo ir Jeanne-Claude projektui, kai 1985 metais Pont-Neuf buvo apgaubtas audiniu ir tapo vienu ryškiausių viešojo meno įvykių Paryžiuje. JR kūrinys pastarosiomis dienomis jau buvo iškilęs virš Senos ir sulaukė nevienareikšmių reakcijų.

    Kaip ir daugelis tokio masto laikinųjų projektų, „La Caverne“ finansuojama privačių rėmėjų lėšomis. Organizatoriai akcentuoja, kad tai leidžia įgyvendinti instaliaciją nepriklausomai nuo viešojo biudžeto, tačiau kartu didina rizikų valdymo svarbą, ypač kai konstrukcijos įrengiamos atviroje, vėjui jautrioje upės pakrantės erdvėje.

    Ką žadėjo instaliacija lankytojams

    Organizatoriai projektą pristatė kaip pojūčius įtraukiantį potyrį, kuriame svarbus ne tik vaizdas, bet ir garsas bei kvapas. Garso takelį kūrė Thomas Bangalter, o kvapų sprendimus rengė parfumerijos namai „Odore Scola“.

    Iki audros buvo planuota, kad instaliacija bus nemokamai prieinama visą parą ir veiks iki birželio 28 dienos. Dabar šie planai priklausys nuo to, ar konstrukciją pavyks saugiai sutvarkyti ir ar oro sąlygos leis užtikrinti lankytojų saugumą.

  • Popiežiaus Leono XIV vizitas Ispanijoje: 12 kalbų ir 2 500 kilometrų maršrutas per savaitę

    Popiežiaus Leono XIV vizitas Ispanijoje: 12 kalbų ir 2 500 kilometrų maršrutas per savaitę

    Maršrutas per keturis miestus

    Popiežius Leonas XIV birželio pirmąją savaitę vyksta į apaštalinę kelionę po Ispaniją, per kurią planuoja įveikti daugiau nei 2 500 kilometrų. Numatyti sustojimai Madride, Barselonoje, Gran Kanarijoje ir Tenerifėje, o programa sudėliota taip, kad apimtų ir religinius, ir visuomeninius susitikimus.

    Pagal oficialų grafiką pontifikas pasakys 12 kalbų, taip pat aukos penkias Mišias su homilijomis ir numato penkis trumpesnius pasveikinimus. Dalis renginių skirta jaunimui, kultūros bendruomenei, socialinėms iniciatyvoms ir migracijos temai.

    Madridas: jaunimas, kultūra ir istorinė kalba

    Vizito pradžia numatyta birželio 6 dieną Madride: popiežius atvyksta ryte, o vėliau dalyvaus pasitikimo ceremonijoje Karališkuosiuose rūmuose. Pirmojoje dienos dalyje suplanuotas ir susitikimas su valdžios, pilietinės visuomenės bei diplomatinio korpuso atstovais, kur pontifikas sakys pirmąją kalbą.

    Vakarop Leonas XIV ketina aplankyti socialinį centrą Madrido Lucero rajone ir pasveikinti jo lankytojus bei darbuotojus. Tą pačią dieną numatyta ir maldos vigilija su jaunimu Plaza de Lima aikštėje, kur popiežius planuoja kalbėti apie visuomenės poliarizaciją, gyvenimo prasmę ir jaunimui aktualius klausimus.

    Birželio 7 dieną Madride popiežius aukos Mišias, po kurių vyks Devintinių procesija Cibeles aikštėje. Vėliau numatytas susitikimas „Movistar Arena“ su kultūros, meno, ekonomikos ir sporto atstovais, taip pat vakaro programa su vietos Bažnyčios vadovybe.

    Birželio 8 dieną grafike įrašytas susitikimas su Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sánchez ir vizitas į Deputatų kongresą. Planuojama, kad Leonas XIV ten pasakys kalbą, kuri pristatoma kaip precedento neturintis pontifiko kreipimasis į parlamento rūmus Ispanijoje.

    Barselona ir Kanarų salos: kaliniai ir migracija

    Birželio 9 dieną popiežius susitiks su vizitą aptarnaujančiais savanoriais Madride, o vėliau skris į Barseloną. Ten numatyta vidudienio malda Šventojo Kryžiaus ir šventosios Eulalijos katedroje, o vakare vyks dar viena vigilija Lluís Companys olimpiniame stadione.

    Birželio 10 dieną Leonas XIV lankysis Brians 1 kalėjime, kur susitiks su 80 nuteistųjų ir išklausys dviejų moterų liudijimus. Tą pačią dieną suplanuota kelionė į Monserato vienuolyną, o vakare numatytos Mišios Barselonos Sagrada Familia bazilikoje ir Jėzaus Kristaus bokšto inauguracijos ceremonija; organizatoriai tikisi apie 8 000 dalyvių.

    Birželio 11 dieną popiežius vyks į Gran Kanariją, kur viena pagrindinių temų taps migracija. Programoje numatytas vizitas Arguineguíno uoste, liudijimai iš migrantų bendruomenių ir susitikimai su vietos dvasininkais bei pastoraciniais darbuotojais, o vakare planuojamos Mišios Gran Kanarijos stadione, kur registracija, skelbiama, siekia 50 000 žmonių.

    Paskutinę kelionės dieną, birželio 12 dieną, Leonas XIV turėtų atvykti į Tenerifę ir apsilankyti Las Raíces migrantų centre. Vėliau suplanuotos Mišios Santa Kruso de Tenerifės uoste, atsisveikinimo ceremonija ir skrydis atgal į Romą.

  • Po Notre-Dame aikšte – romėnų Paryžius: kas rasta 4 metrų gylyje ir ką tai keičia projekte?

    Po Notre-Dame aikšte – romėnų Paryžius: kas rasta 4 metrų gylyje ir ką tai keičia projekte?

    Kas slypi po aikšte

    Kol turistai rikiuojasi prie Paryžiaus Notre-Dame katedros, vos už kelių metrų nuo jų kojų archeologai atidengia istorijos sluoksnius. Tyrimai vyksta aikštėje priešais katedrą, kur planuojama tvarkyti viešąją erdvę.

    Kasinėjimai vykdomi maždaug 4 metrų gylyje, o radiniai apima beveik 2 000 metų laikotarpį. Po viduramžių Paryžiumi ryškėja romėnų laikų Lutecijos kvartalo pėdsakai.

    Dabartiniai darbai pradėti dėl miesto sprendimo pertvarkyti aikštę priešais katedrą, kuri po 2019 metais įvykusio gaisro vėl atverta lankytojams 2024 metų pabaigoje. Prieš pradedant statybos ir aplinkos tvarkymo darbus, tokio amžiaus mieste privaloma ištirti, kas yra po žeme, ir užtikrinti radinių apsaugą.

    Dalį aikštės pavertus atvira kasinėjimų zona, archeologai sako, kad pirmieji pėdsakai pasirodo jau maždaug 50 centimetrų gylyje. Kai kuriomis dienomis komandos surenka iki 15 dėžių įvairių artefaktų.

    „Tai reta proga dirbti su projektu, kuris apčiuopiamai prisidės prie Paryžiaus istorijos“, – sakė Paryžiaus archeologijos padalinio konservatorė Lucie Altenburg.

    Radiniai: nuo keramikos iki Konstantino monetos

    Gilyn einant, aiškėja skirtingi laikotarpiai: viršuje – viduramžių liekanos, po jomis – merovingų ir karolingų laikų struktūros. Dar žemiau atsiveria tankiai užstatytas romėnų kvartalas.

    Tarp šimtų rastų objektų minimi ąsočiai, puodeliai ir keramikos dirbiniai, dalis jų išlikę neįprastai gerai. Archeologų teigimu, vientisos keramikos radiniai tokiose vietose nėra dažni, o šiuo atveju išsaugojimui galėjo padėti minkštesnės, organinėmis atliekomis prisotintos nuogulos.

    „Retai randame visiškai išlikusios keramikos, bet čia kai kuriuos dirbinius neįtikėtinai gerai išsaugojo gruntas“, – sakė archeologė Valentine Breloux.

    Tarp reikšmingesnių radinių įvardijama ketvirtojo amžiaus moneta su Romos imperatoriaus Konstantino atvaizdu. Tokie radiniai archeologams svarbūs datuojant sluoksnius ir tikslinant, kada konkreti teritorija buvo naudojama ar perstatoma.

    Taip pat aptikta keramikos šukių su blankiais rausvais žymėjimais vidinėje pusėje, tačiau jų reikšmė kol kas neišaiškinta. Tokie ženklai gali būti susiję su dirbtuvių praktika, prekybos žymėjimu ar naudojimo paskirtimi, bet interpretacijai prireiks papildomų tyrimų.

    Kaip kasinėjimai susiję su miesto planais

    Kasinėjimai vyksta tuo pat metu, kai Paryžius siekia aikštę priešais Notre-Dame pritaikyti prie karščio bangų ir augančių temperatūrų. Projektu numatyta daugiau žalumos ir pavėsio, planuojama pasodinti apie 160 medžių.

    Tokie sprendimai Europos miestuose vis dažniau siejami su klimato kaitos poveikiu, ypač tankiai užstatytose istorinėse erdvėse, kur vasarą stiprėja šilumos salos efektas. Vis dėlto Paryžiaus centre bet kokie gilesni darbai praktiškai visada reiškia archeologinius tyrimus, nes po gatvėmis ir aikštėmis slypi kelių epochų infrastruktūra.

    Projektą planuojama didžiąja dalimi užbaigti iki 2028 metų. Archeologai tikisi, kad iki tol pavyks nusileisti dar giliau nei romėnų sluoksniai ir patikrinti, ar išliko ankstyviausių vietovės gyventojų, galų, pėdsakų.

    „Atrodo, kad Notre-Dame vėl atgyja. Atvyksti pamatyti katedros ir supranti, kad po tavo kojomis yra dar vienas miestas“, – sakė turistė Emily Carter.

  • Venecijos bienalė 2026: Patti Smith ir „Soundwalk Collective“ virsta garso ritualu Vatikano paviljone

    Venecijos bienalė 2026: Patti Smith ir „Soundwalk Collective“ virsta garso ritualu Vatikano paviljone

    2026 metų Venecijos meno bienalėje vienu ryškiausių atidarymo akcentų tapo Patti Smith ir „Soundwalk Collective“ pasirodymas Santa Maria di Nazareth bažnyčioje. Maždaug pusvalandžio trukmės ritualinio pobūdžio renginys buvo surengtas kaip oficialios Vatikano paviljono atidarymo programos dalis.

    Pasirodyme skambėjo tekstai ir giesmės, siejamos su XII amžiaus benediktine Hildegarda iš Bingeno, laikoma viena žinomiausių sakralinės monofoninės muzikos kūrėjų. Šis pasirinkimas neatsitiktinis: Hildegardos kūryba iki šiol įkvepia šiuolaikinius kompozitorius, o jos muzika yra viena dažniausiai įrašomų istorijoje.

    Vatikano paviljonas klausymosi režimu

    Vatikano paviljonas šiemet pristatomas parodos pavadinimu The Ear is the Eye of the Soul, o jo kryptis dera su bienalės siekiu sulėtinti tempą ir skatinti dėmesingą patirtį. Čia pagrindiniu įrankiu tampa ne vaizdas, o garsas, kviečiantis įsiklausyti, o ne skubėti per ekspoziciją.

    Paviljono idėja įgauna formą kaip garso malda, kurią lankytojai patiria per kontempliatyvų klausymąsi. Pasak organizatorių, tai sąmoningas posūkis nuo tradicinio ekspozicijų vartojimo prie tylos, atidos ir vidinės refleksijos.

    24 menininkai ir dvi erdvės Venecijoje

    Parodą kuruoja Hans Ulrich Obrist ir Ben Vickers, o projektas įgyvendintas bendradarbiaujant su „Soundwalk Collective“. Ekspozicija pristatoma dviejose Venecijos vietose: basųjų karmeličių Slaptajame sode Cannaregio rajone ir Santa Maria Ausiliatrice komplekse Castello.

    Parodoje pristatomi 24 menininkų nauji, specialiai šiai progai užsakyti darbai, iš kurių didžioji dalis yra garso kūriniai. Tarp dalyvių minimi Jimas Jarmuschas, Brianas Eno, FKA twigs, Kali Malone ir Meredith Monk, o tai paviljonui suteikia plataus spektro šiuolaikinės muzikos ir garso meno kontekstą.

    Kaip gimė garso malda

    „Soundwalk Collective“ bendraįkūrėjas Stephanas Crasneansckis po pasirodymo aiškino, kad idėja buvo sukurti garso maldą kaip dedikaciją Hildegardai iš Bingeno ir kartu pažymėti Vatikano paviljono startą. Jo teigimu, parodos sumanymas susijęs su vienu neįprastu sprendimu: sode lankytojai ne tiek žiūri į objektus, kiek vaikšto klausydamiesi vientiso garso peizažo.

    „Norėjome sukurti garso maldą kaip pagarbą Hildegardai iš Bingeno ir Vatikano paviljono atidarymui. Šiame sode suteikiame progą sustoti ir apmąstyti“, – sakė Stephanas Crasneansckis.

    Jis pabrėžė, kad garsas šiuolaikinėje kultūroje ilgą laiką dažnai likdavo vaizdo šešėlyje, o šio paviljono idėja yra priešinga: gamta ir tyla tampa fonu, kuriame garsas iškyla į pirmą planą. Tokia patirtis, pasak kūrėjų, leidžia lankytojui išgyventi erdvę ne per objektų gausą, o per pojūčių koncentraciją.

    „Soundwalk Collective“ su Patti Smith bendradarbiauja beveik penkiolika metų, o šis ryšys, pasak Crasneansckio, tapo lemiamas, kai atsirado proga kurti projektą Vatikano paviljonui. Jis teigė, kad pasiūlymas Smith prisijungti prie paviljono menininkų programos buvo vienas pirmųjų žingsnių formuojant visą atidarymo pasirodymo struktūrą.

    Ritualinis pasirodymas Venecijoje įvyko 2026 metų gegužės 8 dieną. Taip pat skelbiama, kad 2026 metų spalio 26 dieną Atėnuose planuojamas specialus projektas kartu su Jimu Jarmuschu, kurį organizuoja Onassis fondo „Stegi“.

  • Kalifornijoje įkaitų drama prie banko: po 12 valandų šturmo FBI nušovė įtariamąjį

    Kalifornijoje įkaitų drama prie banko: po 12 valandų šturmo FBI nušovė įtariamąjį

    Kalifornijos Beikersfildo centre per įkaitų krizę vyrą, pastate sulaikiusį žmones, mirtinai sužeidė FBI pareigūnai, pranešė miesto policija. Incidentas baigėsi maždaug po 12 valandų trukusios aklavietės, kai teisėsauga mėgino pasiekti saugų sprendimą derybomis.

    Policija nurodė, kad visi įkaitai buvo išlaisvinti ir nė vienas nenukentėjo. Įtariamojo mirtis apibūdinta kaip pareigūnų panaudotos jėgos atvejis, kuriame dalyvavo Federalinio tyrimų biuro darbuotojai.

    Įvykiai prasidėjo antradienio popietę, kai pareigūnai reagavo į pranešimą apie bombos grėsmę pastate, kuriame veikia „Chase“ banko skyrius ir mokyklų rajono biurai. Pasak teisėsaugos, vyras užsibarikadavo viduje su keliais žmonėmis, o du įkaitai derybų metu buvo paleisti dar antradienį.

    Per krizę iš apylinkių evakuoti netoliese esantys pastatai, įskaitant rotušę ir policijos būstinę, taip pat laikinai uždarytos kai kurios gatvės. Pareigūnai įvedė perimetrą ir ragino gyventojus nesartėti prie vietos, o derybininkai su įtariamuoju kontaktavo telefonu.

    „Turime visus įmanomus resursus, kad šią situaciją užbaigtume kuo saugiau“, – sakė Beikersfildo policijos seržantas Ericas Celedonas.

    Banko atstovas patvirtino, kad „Chase“ skyrius yra pastato pirmame aukšte, o tuo metu patalpos buvo tuščios. Policija kol kas neskelbia, kas lėmė grasinimus ir kokie konkretūs įtarimai bus taikomi, taip pat nepatikslina, kiek tiksliai žmonių buvo laikomi įkaitais.

    Įvykį stebėjęs transliuotojas Jacobas Davidsonas, internete žinomas kaip Dad’s Gone Live, pasakojo buvęs netoli pastato ir matęs didelį pareigūnų sujudimą. Jo transliacijoje pro langą buvo matyti pastato viduje esantys žmonės, o vėliau ir ženklai, kad įkaitai bando atkreipti dėmesį.

    Tokios situacijos Jungtinėse Valstijose dažnai sprendžiamos derinant derybas, taktinį planavimą ir griežtą teritorijos kontrolę, siekiant apsaugoti civilius. Teisėsaugos veiksmai dėl šaudymo paprastai vertinami vidinėse ir nepriklausomose procedūrose, todėl artimiausiomis dienomis laukiama daugiau oficialios informacijos apie operacijos eigą.

  • ES Teismas panaikino „Meta“ „Facebook Marketplace“ vartininko statusą: ką tai keičia Komisijai

    ES Teismas panaikino „Meta“ „Facebook Marketplace“ vartininko statusą: ką tai keičia Komisijai

    Bendrasis Europos Sąjungos Teismas panaikino Europos Komisijos sprendimo dalį, kuria „Meta“ platformai „Facebook Marketplace“ buvo suteiktas vadinamasis vartininko statusas pagal Skaitmeninių rinkų aktą. Teismas nusprendė, kad Komisija nepakankamai aiškiai ir konkrečiai pagrindė tokį įvertinimą.

    Sprendimas priimtas Liuksemburge, o byla susijusi su Komisijos 2023 metais priimtu paketu, kuriuo „Meta“ buvo priskirta prie vartininkų dėl kelių paslaugų. „Meta“ ginčijo vartininko žymą būtent dėl „Messenger“ ir „Marketplace“.

    Ką reiškia vartininko statusas?

    Skaitmeninių rinkų akte vartininku laikoma didelė platforma, kuri tampa esminiu „įėjimo tašku“ verslams pasiekti vartotojus internete. Tokios platformos gali daryti lemiamą įtaką konkurencijai, nes nustato taisykles, kaip kiti dalyviai pasiekia pirkėjus.

    Teismas pabrėžė, kad Komisija, priimdama sprendimą dėl „Marketplace“, neįvertino dalies naujos informacijos apie 2023 metais atliktus paslaugos pakeitimus. Dėl to institucija, teismo vertinimu, pernelyg rėmėsi ankstesnių metų veiklos duomenimis ir nepateikė pakankamai konkrečios analizės, kaip „Marketplace“ veikė po pakeitimų.

    „Komisija nepakankamai pagrindė, kodėl po pakeitimų „Marketplace“ vis dar atitinka vartininko kriterijus“, – nurodė teismas.

    Kodėl praktinis poveikis ribotas?

    Nors sprendimas Komisijai politiškai reikšmingas, jo tiesioginis poveikis rinkai ribotas. Priežastis paprasta: Komisija jau 2025 metų balandį buvo išbraukusi „Marketplace“ iš vartininkų sąrašo, nes po „Meta“ pakeitimų paslauga, institucijos vertinimu, nebeatitiko verslo naudotojų ribų, reikalingų vartininko statusui.

    Todėl teismo nutartis daugiausia yra procedūrinio pobūdžio ir susijusi su tuo, kaip sprendimas buvo argumentuotas. Vis dėlto ji gali turėti ilgalaikių pasekmių, nes kelia klausimų dėl Komisijos pradinių vertinimų tikslumo ir gebėjimo atlaikyti didžiųjų technologijų bendrovių teisinius ginčus.

    „Messenger“ statusas liko galioti

    Teismas paliko galioti sprendimą, kad „Meta“ išlieka vartininke per „Messenger“. Tai reiškia, kad bendrovei ir toliau taikomos Skaitmeninių rinkų akto pareigos, kurios gali keisti paslaugos veikimą, įskaitant reikalavimus dėl sąveikumo su kitomis žinučių programėlėmis.

    Toks reikalavimas teoriškai gali sudaryti prielaidas, kad skirtingų platformų naudotojai ateityje galėtų susisiekti tarpusavyje neperšokdami į kitą programėlę, jei bus įgyvendinti techniniai ir saugumo sprendimai. Komisijai tai išlieka vienu jautriausių ir daugiausia diskusijų keliančių DMA elementų.

    Teismas taip pat aiškiai atskyrė, kad „Marketplace“ atveju jis nesprendė, ar paslauga iš esmės negalėtų būti laikoma vartininke. Buvo konstatuota, kad Komisija savo argumentus pateikė nepakankamai tvirtai, o tai palieka galimybę ateityje statusą svarstyti iš naujo, jei pasikeistų rodikliai ir būtų tinkamai atlikta analizė.

    Pagal Skaitmeninių rinkų aktą už pareigų nevykdymą gali būti skiriamos labai didelės baudos, siekiančios iki 10 proc. pasaulinės metinės apyvartos, o pakartotinių pažeidimų atveju iki 20 proc. Toks reguliavimo modelis yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl vartininko statuso suteikimas ir jo pagrindimas teismuose tampa strategiškai svarbus tiek Komisijai, tiek technologijų bendrovėms.

    2025 metų balandžio 23 dieną Europos Komisija „Meta“ skyrė 200 milijonų eurų baudą dėl DMA reikalavimų pažeidimų, susijusių su bendrovės taikytu sutikimo arba mokėjimo modeliu. Tą pačią dieną atskirai buvo nubausta ir „Apple“, kas parodė, kad Komisija siekia aktyviai taikyti naująjį reguliavimą praktikoje.

    Ši byla, nors ir su ribotu praktiniu efektu „Marketplace“ atžvilgiu, tampa svarbiu precedentu: ji signalizuoja, kad teismai tikrins ne tik politinę reguliavimo logiką, bet ir Komisijos atliktos analizės detales. Tuo pačiu „Meta“ tai suteikia aiškesnį „žemėlapį“, kokių argumentų trūko, jei ateityje statusas būtų svarstomas dar kartą.

  • Pew apklausa po „Brexit“: ES palaikymas Europoje ir JK išaugo, o nuotaikas keitė ir karas Ukrainoje

    Pew apklausa po „Brexit“: ES palaikymas Europoje ir JK išaugo, o nuotaikas keitė ir karas Ukrainoje

    ES vertinimai kyla

    Praėjus dešimtmečiui po 2016 metų „Brexit“ referendumo, europiečių požiūris į Europos Sąjungą tapo pastebimai palankesnis, rodo „Pew Research Center“ apklausa. Tyrimas apėmė aštuonias Europos šalis, kuriose nuomonės apie ES buvo nuosekliai stebimos nuo 2016 metų.

    Apklausos duomenimis, teigiamai ES vertina 62 proc. respondentų, kai 2016 metais tokių buvo 49 proc. Tyrėjai pabrėžia, kad „Brexit“ nesukėlė prognozuotos euroskepticizmo bangos, o dalyje visuomenių net sutelkė paramą Europos integracijai.

    Didžiausias posūkis – Jungtinėje Karalystėje

    Vienas ryškiausių pokyčių fiksuotas Jungtinėje Karalystėje, kuri 2016 metais nedidele persvara nubalsavo už išstojimą. Dabar 67 proc. britų ES vertina palankiai, o nepalankiai – 31 proc.

    Palyginimui, referendumo laikotarpiu neigiamai ES vertino maždaug 48 proc. apklaustųjų. Šis pokytis Jungtinę Karalystę perkelia į labiau proeuropietiškai nusiteikusių apklausoje dalyvavusių valstybių grupę.

    Kur ES populiariausia ir kur visuomenės išsiskiria?

    Didžiausia parama ES užfiksuota Švedijoje, kur palankią nuomonę išreiškė 79 proc. respondentų. Vokietijoje teigiamai ES vertina 68 proc., o Nyderlanduose, Lenkijoje ir Italijoje palaikymas taip pat viršija 60 proc.

    Prancūzijoje visuomenės nuomonė išlieka labiau pasidalijusi: palankiai ES vertina 52 proc. apklaustųjų. Graikija yra vienintelė šalis, kurioje palanki nuomonė nesiekia daugumos.

    „Pew“ tyrėjai nurodo, kad ES palaikymas sparčiausiai augo netrukus po „Brexit“ balsavimo, o vėliau dar sustiprėjo po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.

    Anot jų, karas paskatino glaudesnį Europos šalių bendradarbiavimą gynybos, energetinio saugumo ir ekonominės paramos Kyjivui srityse, o tai galėjo sustiprinti visuomenės suvokimą apie ES vaidmenį krizėse.

    Apklausa taip pat fiksuoja politinius skirtumus: kairiųjų pažiūrų respondentai ES dažniau vertina palankiai nei dešiniųjų. Vis dėlto teigiamų vertinimų augimas matomas platesniame politiniame spektre, todėl pokytis nėra vienos stovyklos reiškinys.

    Rezultatai pasirodė tuo metu, kai Europoje toliau intensyviai diskutuojama apie migraciją, konkurencingumą ir saugumo architektūrą. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad visuomenės pasitikėjimas Europos projektu, bent jau apklaustose šalyse, šiandien yra gerokai tvirtesnis nei „Brexit“ laikotarpiu.

  • Kirmėlės ridikėlių nebekankins: paprastas triukas, kurį taiko patyrę daržininkai

    Kirmėlės ridikėlių nebekankins: paprastas triukas, kurį taiko patyrę daržininkai

    Ridikėliai – viena greičiausiai užaugančių daržovių, tačiau derlių neretai sugadina šaknyse atsirandančios landos. Dažniausiai tai susiję su kopūstinės musės lervomis, kurios vystosi dirvoje šalia jaunų augalų ir pažeidžia šakniavaisius.

    Specialistai pabrėžia, kad efektyviausia yra prevencija, o ne kova tada, kai žala jau matoma. Svarbu tinkamai paruošti lysvę, pasirūpinti dirvos struktūra ir užkirsti kelią vabzdžiams dėti kiaušinėlius prie augalų kaklelio.

    Tręšimas gali pritraukti kenkėjus

    Viena dažnų klaidų – tręšti ridikėlius šviežiu mėšlu arba dar nesuskaidytu kompostu prieš pat sėją. Tokia organika gali tapti papildomu masalu dirvoje besivystantiems kenkėjams, todėl rizika, kad šakniavaisiai bus pažeisti, išauga.

    Jei planuojate naudoti organines trąšas, jas geriau įterpti iš anksto, geriausia rudenį, kad iki pavasario jos spėtų mineralizuotis. Ridikėliams paprastai pakanka derlingos, purus struktūros dirvos ir saikingos mitybos, nes perteklius dažnai skatina lapiją, o ne kokybišką šakniavaisį.

    Paprastas veiksmas po sudygimo

    Kai ridikėliai sudygsta, praverčia labai paprastas triukas: lengvai prispausti dirvą aplink augalo kaklelį. Taip sumažinamos ertmės ir plyšiai, kur vabzdžiams patogu dėti kiaušinėlius, o lervoms tampa sunkiau pasiekti jautriausias augalo vietas.

    Svarbu ne sutrombuoti visos lysvės, o tik švelniai priglausti žemę aplink daigą delnu arba maža mentele. Toks veiksmas trunka kelias minutes, nieko nekainuoja, o profilaktiškai gali reikšmingai sumažinti pažeidimų tikimybę.

    Kartonas kaip barjeras

    Dar vienas praktiškas būdas – kartoninės apsaugos prie stiebo. Iš kartono galima iškirpti nedidelius apskritimus su skyle per vidurį ir uždėti ant dirvos taip, kad augalas augtų per angą, o žemė prie pat stiebo būtų pridengta.

    Tokia uždanga veikia kaip fizinis barjeras ir apsunkina vabzdžiams priėjimą prie vietos, kur dažniausiai paliekami kiaušinėliai. Kartonas palaipsniui suyra dirvoje, todėl tai patogus sprendimas mažoms lysvėms, kai norisi išsiversti be cheminių priemonių.

    Galiausiai, geriausią rezultatą duoda reguliarus stebėjimas: kas kelias dienas verta apžiūrėti lapus ir dirvos paviršių. Kuo anksčiau pastebėsite pirmuosius požymius, tuo lengviau bus apsaugoti ridikėlius ir išvengti nemalonių staigmenų nuimant derlių.

  • Daugelis nežino, kam reikalinga indaplovės druska: be jos krenta efektyvumas ir gresia gedimai

    Daugelis nežino, kam reikalinga indaplovės druska: be jos krenta efektyvumas ir gresia gedimai

    Indaplovė daugelyje namų tapo kasdieniu pagalbininku: sudedame indus, įmetame tabletę ir spaudžiame startą. Tačiau net ir moderniam įrenginiui reikia priežiūros, o vienas dažniausiai pamirštamų dalykų – indaplovės druska. Būtent ji padeda išlaikyti stabilų plovimo rezultatą ir saugo svarbius mazgus nuo kalkėjimo.

    Dalis žmonių mano, kad druska plovimo metu patenka ant indų ir taip kažkaip „stiprina“ plovimą. Iš tiesų jos paskirtis kita: ji palaiko tinkamą vandens minkštinimo sistemos darbą indaplovės viduje. Ši sistema ypač svarbi ten, kur vanduo kietas ir turi daug kalcio bei magnio junginių.

    Kaip druska iš tikrųjų veikia?

    Indaplovėse veikia jonų mainų derva, kuri „sugaudo“ kietumo jonus ir taip mažina kalkių susidarymą. Laikui bėgant derva prisotinama ir ją reikia regeneruoti, kad ji vėl efektyviai atliktų savo darbą. Tam ir naudojama speciali indaplovės druska.

    Reguliariai papildant druskos talpą, vandens minkštinimo sistema išlieka aktyvi, o kalkės mažiau kaupiasi ant kaitinimo elemento, purkštukų, žarnelių ir vidinių sienelių. Tai tiesiogiai veikia ir plovimo kokybę, ir energijos sąnaudas, nes kalkėmis apaugęs kaitinimo elementas paprastai dirba neefektyviau.

    Kas nutinka, kai druskos trūksta?

    Iš pradžių pokyčiai gali būti beveik nepastebimi: programa veikia, indai atrodo švarūs. Tačiau vėliau atsiranda balti dryžiai, apnašos ant stiklinių, stiklas praranda skaidrumą, o ant indų gali likti šiurkštumo pojūtis. Tai dažnai siejama su prastesne chemija, nors reali priežastis gali būti kietas vanduo ir nebeveikiantis minkštinimas.

    Ilgainiui kalkės pradeda kauptis pačioje indaplovėje, didėja apkrova mazgams, gali prastėti vandens cirkuliacija. Tokia eksploatacija didina gedimų riziką ir gali baigtis brangesniu remontu, todėl gamintojai rekomenduoja druską naudoti net ir tada, kai pasirenkamos vadinamosios „viskas viename“ tabletės.

    Kaip dažnai pildyti ir kodėl netinka valgomoji druska?

    Vieno universalaus grafiko nėra: svarbiausi veiksniai yra vandens kietumas ir tai, kaip dažnai naudojama indaplovė. Daugelyje buitinių modelių druskos talpa būna apie 1 kilogramą, o poreikis ją papildyti dažnai atsiranda maždaug kas 1–2 mėnesius. Nemažai indaplovių turi indikatorių, kuris perspėja, kai druskos atsargos baigiasi.

    Vietoj specialios druskos pilti įprastą valgomąją – prastas sprendimas. Nors pagrindinė medžiaga panaši, indaplovėms skirta druska paprastai turi stambesnius kristalus ir neturi maistinių priedų, kurie gali trikdyti sistemos darbą. Valgomojoje druskoje esantys priedai ir smulkumas gali lemti netolygų tirpimą bei nepageidaujamus likučius, todėl saugiausia rinktis tai, kas skirta būtent indaplovėms.