CP v2

Category: Kultūra

  • Pietų Afrika atmeta JAV kalbas apie krizę: kodėl pabėgėlių kvota keliama tik afrikaneriams

    Pietų Afrika atmeta JAV kalbas apie krizę: kodėl pabėgėlių kvota keliama tik afrikaneriams

    JAV sprendimas sukėlė ginčą

    Pietų Afrikos vyriausybė ir dalis afrikanerių interesams atstovaujančių organizacijų atmetė JAV administracijos teiginius, esą šalyje baltaodžiams kyla humanitarinė krizė. Tokie pareiškimai pasigirdo JAV nusprendus šiemet priimti papildomą skaičių baltaodžių Pietų Afrikos gyventojų kaip pabėgėlių.

    JAV administracija tvirtino, kad kvota didinama dėl „nenumatytos pabėgėlių padėties“ ir nurodė augantį rasinį smurtą kurstančių pareiškimų foną. Vis dėlto konkrečių įrodymų ar detalesnio pagrindimo, kodėl būtent ši grupė išskiriama iš kitų pasaulio konfliktų ir krizių kontekste, pateikta nebuvo.

    Pagal JAV pateikiamus duomenis, nuo programos pradžios praėjusiais metais į JAV persikėlė apie 6 000 Pietų Afrikos piliečių. Naujausias sprendimas numato dar 10 000 vietų šiais metais, taip išplečiant priėmimą būtent afrikaneriams.

    Pietų Afrikos atsakas: kaltinimai nepagrįsti

    Pietų Afrikos užsienio reikalų ministerijos atstovas Chrispinas Phiri teigė, kad kaltinimai sisteminiu afrikanerių persekiojimu yra nepagrįsti. Pasak jo, dalis žmonių, pasinaudojusių programa, vėliau apsisprendė grįžti į Pietų Afriką, o tai, valdžios vertinimu, kertasi su „humanitarinės ekstremalios situacijos“ logika.

    Vietos organizacijos taip pat stengiasi atskirti realias saugumo ir nusikalstamumo problemas nuo politinių interpretacijų. Pietų Afrika jau daugelį metų susiduria su aukštu bendru nusikalstamumo lygiu, tačiau šalies institucijos pabrėžia, kad tai nėra vienos rasės ar vienos bendruomenės problema.

    Net afrikanerių organizacijos abejoja

    Afrikanerių profesinė sąjunga Solidariteit pareiškė, kad pabėgėlio statusas nėra sprendimas, kuris ilgainiui padėtų bendruomenei. Organizacija akcentuoja tikslą kurti sąlygas, kad afrikaneriai galėtų saugiai ir sėkmingai gyventi Pietų Afrikoje, o ne masiškai iš jos išvykti.

    „Mes niekaip nesuprantame, į kokią „nenumatytą pabėgėlių padėtį“ galėtų būti referuojama, tačiau gerbiame JAV teisę formuoti savo pabėgėlių politiką“, – sakė Solidariteit atstovas Jaco Kleynhansas.

    Lobistinių iniciatyvų grupė AfriForum, teigianti turinti daugiau kaip 300 000 narių, taip pat nurodė neturinti informacijos, kuri patvirtintų teiginį apie humanitarinę ekstremalią situaciją. Organizacijos vadovas Kallie Krielis pabrėžė, kad prioritetas yra vidaus sprendimai, mažinantys priežastis emigruoti.

    Kritika dėl selektyvios humanitarinės pagalbos

    Pabėgėlių apsaugos srityje dirbančios organizacijos ir ekspertai kelia klausimą, kodėl prioritetas teikiamas vienai grupei, kai tuo pat metu daugybė žmonių bėga nuo karų ar stichinių nelaimių. JAV pabėgėlių statuso patikra dažnai trunka ne mėnesius, o metus, todėl selektyvus pagreitinimas vienai kategorijai neišvengiamai kelia įtarimų dėl politinių motyvų.

    Stellenboscho universiteto socialinio teisingumo tyrėja Bryony Fox įspėjo, kad tokie sprendimai gali politizuoti pabėgėlių apsaugą. Jos vertinimu, tai rizikuoja susilpninti viso pabėgėlių režimo legitimumą ir universalumo principą, kai pagalba turėtų būti grindžiama pažeidžiamumu, o ne politine ar demografine atranka.

    Ši diskusija atgaivino platesnį klausimą apie migracijos ir pabėgėlių politikos kryptį JAV, ypač kai sprendimai siejami su vidaus politinėmis žinutėmis. Kol kas Pietų Afrika laikosi pozicijos, kad kalbos apie sisteminį afrikanerių persekiojimą neatitinka faktų, o bet kokie sprendimai turėtų remtis patikrinta informacija, o ne apibendrintomis prielaidomis.

  • Šiaurės šalių koalicija ragina ES nešvelninti draudimo gręžti Arkties naftą ir dujas

    Šiaurės šalių koalicija ragina ES nešvelninti draudimo gręžti Arkties naftą ir dujas

    Ragina išlaikyti Arkties draudimą

    Šiaurės šalių finansų institucijų, profesinių sąjungų ir klimato mokslininkų koalicija kreipėsi į Europos Komisiją, ragindama nekeisti ES pozicijos dėl naujų naftos ir dujų gręžinių Arkties regione. Atvirame laiške pabrėžiama, kad bet koks draudimo švelninimas didintų tiek aplinkosaugines, tiek saugumo rizikas.

    Koalicija kreipėsi į penkis eurokomisarus, teigdama, kad Briuselis šiuo metu peržiūri Arkties politiką. Pasak autorių, būtent ši peržiūra kelia nerimą, nes gali atverti kelią didesniam iškastinio kuro vaidmeniui jautriausiuose šiauriniuose vandenyse.

    „Jei iš Norvegijos Arkties į Europą tiekiamos naftos ir dujų srautai taptų svarbūs energetiniam saugumui, infrastruktūra būtų patrauklesnis sabotažo taikinys“, – rašoma laiške.

    Aplinkos ir saugumo argumentai

    Laiško autoriai primena, kad ES 2021 metais savo Arkties strategijoje rėmė plataus masto kryptį atsisakyti naujų naftos ir dujų projektų, motyvuodama klimato ir ekosistemų apsauga. Koalicija tvirtina, kad Arktis šyla kelis kartus greičiau nei pasaulio vidurkis, todėl bet koks papildomas pramoninis spaudimas regione didina ilgalaikės žalos tikimybę.

    Ypatingas dėmesys skiriamas Barenco jūrai, kuri laikoma tiek biologiškai svarbia, tiek geopolitiškai jautria. Pasak signatarų, didesnė energetikos infrastruktūros koncentracija šalia Rusijos teritorijos ir Šiaurės jūrų kelio padidintų hibridinių grėsmių scenarijus.

    Arkties gręžiniai neatsakytų į šiandienos krizę

    Koalicija ginčija argumentą, kad Arkties ištekliai galėtų greitai sustiprinti Europos energetinį stabilumą. Laiške teigiama, kad naujų projektų vystymas Norvegijos kontinentiniame šelfe užtrunka apie 13 metų, todėl šiandien patvirtinti telkiniai realiai reikšmingiau prisidėtų tik apie 2040 metus.

    Taip pat keliama ekonominė rizika: laiške remiamasi vertinimais, jog ekonomiškai išgaunamų išteklių Barenco jūroje gali būti gerokai mažiau, nei prognozuojama oficialiai. Be to, pabrėžiama, kad nauji suskystintų gamtinių dujų projektai dažniausiai remiasi ilgalaikėmis, 20–25 metų trukmės pirkimo sutartimis, kurios galėtų stabdyti perėjimą prie klimatui neutralaus ūkio.

    „Efektyviausias būdas stiprinti ilgalaikį ES energetinį saugumą yra spartinti elektrifikaciją ir vietinę atsinaujinančią energiją bei efektyvumą, o ne gilinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro“, – teigiama laiške.

    Tuo metu Norvegijos energetikos bendrovė „Equinor“ viešai palaiko ES Arkties strategijos atnaujinimą ir ragina neįvesti bendro moratoriumo žvalgybai šiaurėje. Europos Komisija savo ruožtu nurodo, kad strategijos atnaujinimas dar ankstyvoje stadijoje, o klimato kaitos ir aplinkos apsaugos tikslai išlieka nepakitę.

  • Lenkia mėlynių bumas blėsta: į sceną žengia kamčiatkinė sausmedžio uoga – naudinga širdžiai?

    Lenkia mėlynių bumas blėsta: į sceną žengia kamčiatkinė sausmedžio uoga – naudinga širdžiai?

    Lenkijoje vis dažniau kalbama, kad mėlynės virtuvėje jau turi rimtą konkurentę: sparčiai populiarėja kamčiatkinė sausmedžio uoga. Tai tamsūs, anksti sunokstantys vaisiai, kuriuos augina ir sodininkai, ir komerciniai ūkiai. Specialistai pabrėžia jų maistinę vertę ir atsparumą šalčiui, todėl ši uoga vis dažniau minima kaip praktiška alternatyva mėlynėms.

    Kamčiatkinė sausmedžio uoga laikoma viena ankstyviausiai derančių uogakrūmių: kai kur ji sunoksta dar vėlyvą pavasarį. Vaisiuose gausu vitamino C ir antioksidantų, o jų kiekis gali smarkiai skirtis priklausomai nuo veislės, auginimo sąlygų ir skynimo laiko. Dėl šios priežasties mitybos specialistai rekomenduoja vertinti ją kaip sezoninį produktą, o ne stebuklingą priemonę.

    Kuo ji išsiskiria mityboje?

    Lenkijos Nacionalinis mitybos švietimo centras nurodo, kad 100 gramų kamčiatkinės sausmedžio uogų gali turėti nuo 29 iki 187 miligramų vitamino C. Toks intervalas siejamas su veislių įvairove ir brandos stadija, todėl reali maistinė vertė kinta. Vis dėlto net ir sezono pabaigoje šios uogos gali išlikti vitamino C šaltiniu, dėl ko jos lyginamos su įprastomis uogomis, pavyzdžiui, braškėmis ar avietėmis.

    Be vitamino C, svarbi ir antioksidantų grupė, ypač antocianinai, kurie suteikia tamsią spalvą. Mokslinėje literatūroje antocianinai siejami su ląstelių apsauga nuo oksidacinio streso, o tai laikoma vienu iš veiksnių, susijusių su senėjimo procesais ir lėtinių ligų rizika. Mitybos ekspertai pabrėžia, kad didžiausią naudą duoda reguliarus įvairių augalinių produktų vartojimas, o ne vienos uogos sureikšminimas.

    Poveikis atminčiai ir širdžiai?

    Dietologė dr. Sylwia Naliwajko, cituota Lenkijos žiniasklaidoje, atkreipė dėmesį, kad tyrimai leidžia svarstyti apie galimą teigiamą uogų vartojimo ryšį su pažintinėmis funkcijomis. Tai viena priežasčių, kodėl kamčiatkinė sausmedžio uoga vis dažniau patenka į vertingiausių uogų sąrašus. Kartu pabrėžiama, kad poveikis priklauso nuo visos mitybos, gyvenimo būdo ir individualios sveikatos būklės.

    Kalbant apie širdies ir kraujagyslių sistemą, dėmesys dažniausiai krypsta į antioksidantus ir bendrą uždegiminių procesų mažinimo potencialą, kuris tiriamas įvairių uogų atveju. Vis dėlto gydytojai primena, kad uogos negali pakeisti gydymo ar rizikos veiksnių kontrolės, jei žmogus turi padidėjusį kraujospūdį, cholesterolį ar kitų sutrikimų. Tokiais atvejais uogos gali būti tik viena iš sveikesnės mitybos dalių.

    Kodėl ją renkasi augintojai?

    Kamčiatkinė sausmedžio uoga kilusi iš šiaurės rytų Azijos, tačiau gerai prisitaikė prie vidutinio klimato. Nurodoma, kad krūmai gali ištverti itin žemas temperatūras, o žiedai pakenčia ir trumpalaikius šalčius, todėl pavasarinės šalnos dažnai nepadaro tiek žalos, kiek kitoms kultūroms. Dėl atsparumo ir ankstyvo derėjimo ji tampa patraukli tiems, kurie nori stabiliau planuoti uogų sezoną.

    Skonio profilis paprastai apibūdinamas kaip saldus, lengvai rūgštus, kartais su subtiliu kartumu. Uogos tinka ne tik šviežiam vartojimui, bet ir perdirbimui: šaldymui, uogienėms, glotnučiams ar desertams, kai norisi ryškesnės spalvos ir intensyvesnio skonio. Augant susidomėjimui vietinėmis ir atsparesnėmis kultūromis, ši uoga vis dažniau minima kaip viena ryškesnių sezono naujienų soduose.

  • Atskleidė paprastą triuką: kas 2 savaites palaistykite ridikėlius ir jie užaugs stambūs bei traškūs

    Atskleidė paprastą triuką: kas 2 savaites palaistykite ridikėlius ir jie užaugs stambūs bei traškūs

    Ridikėliai yra viena greičiausiai užaugančių daržovių, tačiau rezultatas ne visada džiugina: šakniavaisiai gali būti maži, kieti, kartūs ar net sutrūkinėję. Dažniausiai taip nutinka dėl netolygaus laistymo, per sausos ir suslėgtos dirvos arba maisto medžiagų disbalanso. Sodininkai pabrėžia, kad ridikėliams ypač svarbi pastovi, lengvai drėgna žemė ir saikingas tręšimas.

    Viena dažniausiai minimų naminių priemonių ridikėliams stiprinti yra mielių tirpalas, naudojamas ne dažniau kaip kas dvi savaites. Mielės nėra klasikinė kompleksinė trąša, tačiau jos gali prisidėti prie aktyvesnių biologinių procesų dirvoje ir padėti augalui lengviau pasisavinti maisto medžiagas. Toks sprendimas ypač pasiteisina, kai ridikėliai auga skurdokame, „pavargusiame“ dirvožemyje.

    Kaip paruošti mielių tirpalą?

    Tirpalą galima pasigaminti iš paprastų ingredientų: apie 80 gramų sausų mielių ištirpinkite 8 litruose drungno vandens ir gerai išmaišykite. Mišinį verta palaikyti kelias valandas, o dar geriau per naktį, kad suaktyvėtų fermentacijos procesai. Prieš laistant svarbu įsitikinti, kad skystis nėra šaltas, nes staigūs temperatūrų skirtumai augalams nepalankūs.

    Ridikėlius tokiu tirpalu rekomenduojama laistyti ryte arba vakare, kai dirva nėra įkaitusi. Skystį pilkite ant žemės šalia augalo, o ne ant lapų, kad sumažėtų puvinio ir dėmių rizika. Dažnis turėtų išlikti saikingas, nes per dažnas naudojimas gali duoti priešingą efektą.

    Kodėl ridikėliai užauga prasti?

    Dažna bėda yra netolygus drėkinimas: ilgiau perdžiūvusi dirva ir vėliau gausus laistymas skatina šakniavaisių trūkinėjimą, aštrumą ir pluoštėtumą. Ridikėliai geriausiai auga, kai drėgmė dirvoje išlieka pastovi, o paviršius neleidžiamas sukietėti. Tam padeda lengvas purenimas tarpueiliuose ir mulčiavimas plonu organikos sluoksniu.

    Kita klaida – per gausus tręšimas, ypač azotu. Tada ridikėliai gali „išsprogti“ lapais, bet šakniavaisiai lieka smulkūs ir lėtai formuojasi. Todėl bet kokias papildomas priemones, įskaitant naminius tirpalus, verta naudoti retai ir stebėti, kaip reaguoja augalai.

    Derliaus laikas svarbesnis, nei atrodo

    Net ir puikiai prižiūrimi ridikėliai praranda skonį, jei per ilgai paliekami žemėje. Peraugę šakniavaisiai dažnai tampa tuščiaviduriai, sugrubėja ir nebetenka traškumo. Dėl to patariama ridikėlius tikrinti reguliariai ir rinkti tada, kai pasiekia veislei būdingą dydį.

    Traškūs ridikėliai paprastai būna tvirti, tankūs, ryškios spalvos, be įtrūkimų. Jei šį sezoną ridikėliai vis dar nuvilia, dažniausiai verta pradėti nuo paprastų dalykų: suvienodinti laistymą, pagerinti dirvos struktūrą ir tręšti saikingai. Tokia bazinė priežiūra dažnai duoda didžiausią efektą.

  • Išpjovėte medį, bet kelmas liko? Gręžkite skyles ir įpilkite šio mišinio – suirs iš vidaus

    Išpjovėte medį, bet kelmas liko? Gręžkite skyles ir įpilkite šio mišinio – suirs iš vidaus

    Nukirsto medžio kelmas sode gali užimti vietą ne vienerius metus, o jo rovimas dažnai kainuoja daug pastangų ir gali išdarkyti veją ar gėlynus. Vis dėlto yra būdas kelmą palikti vietoje ir pasitelkti natūralų medienos irimo procesą. Tam reikia tik kantrybės, drėgmės ir tinkamai paruošto kelmo.

    Pirmas žingsnis – kelme išgręžti keliolika gilių skylių, kad skystis patektų kuo giliau į medieną. Skyles verta daryti ne tik viršuje, bet ir šonuose, ypač jei kelmas platus. Kuo didesnis kontaktas su drėgme ir mikroorganizmais, tuo greičiau mediena pradeda minkštėti ir trūkinėti.

    Kas pagreitina irimą?

    Į išgręžtas skyles siūloma pilti dilgėlių raugą, dar vadinamą dilgėlių srutomis. Tai azoto ir organinių junginių turtingas skystis, kuris netiesiogiai skatina medienos irimą, nes sukuria palankesnes sąlygas mikroorganizmams ir grybams, natūraliai skaidantiems medieną. Svarbiausia, kad kelmas būtų nuolat drėgnas, nes sausame medyje irimo procesai vyksta gerokai lėčiau.

    Naminiam raugo variantui dažnai naudojamos apie 500 gramų šviežių dilgėlių ir 4 litrai vandens, mišinį laikant plastikiniame inde apie 10 dienų. Skystį patariama pamaišyti kartą per dieną, o tamsiam, nebesiputojančiam raugo skysčiui susidarius, juo periodiškai papildyti skyles kelme. Kvapas gali būti aitrus, tačiau būtent fermentacija ir sukuria aktyvesnę terpę.

    Kiek laiko užtrunka?

    Greitų rezultatų tikėtis nereikėtų, nes mediena suyra lėtai, o procesą lemia kelmo dydis, medžio rūšis ir drėgmės kiekis. Ryškesni pokyčiai dažnai matomi tik po ilgesnio laiko, o kai kuriais atvejais gali prireikti iki 2 metų. Minkštesnė mediena paprastai suyra greičiau, o kietmedžiai, tokie kaip ąžuolas, dažnai priešinasi ilgiau.

    Karštomis savaitėmis kelmą verta papildomai drėkinti vandeniu, kad jis neperdžiūtų. Kai kurie sodininkai kelmą uždengia plėvele arba apberia kompostu, kad ilgiau išsilaikytų drėgmė ir šiluma. Tokios sąlygos padeda mikroorganizmams dirbti intensyviau, o mediena ima trupėti nuo vidaus.

    Svarbu įvertinti ir saugumą: gręžiant naudokite stabiliai laikomą grąžtą, apsauginius akinius, o raugą laikykite vaikams ir gyvūnams nepasiekiamoje vietoje. Jei kelmas yra šalia pastatų pamatų, požeminių komunikacijų ar kelia pavojų, praktiškiau rinktis profesionalų šalinimą.

  • Lenkai tik dabar atranda: pomidoras Aussie užaugina iki 2 kg vaisius ir stebina skoniu

    Lenkai tik dabar atranda: pomidoras Aussie užaugina iki 2 kg vaisius ir stebina skoniu

    Sodininkų ir daržininkų bendruomenėse vis dažniau kalbama apie pomidorą Aussie – veislę, kuri išsiskiria ne tik dydžiu, bet ir ryškiu, tradicinius daržo pomidorus primenančiu skoniu. Nors daugelis šiuolaikinių veislių orientuotos į išvaizdą ir transportavimą, ši kryptis vis dažniau kritikuojama dėl blankesnio aromato.

    Aussie dažniausiai auginamas dėl įspūdingų vaisių. Praktikoje nemaža dalis pomidorų užauga stambūs, o geromis sąlygomis atskiri vaisiai gali pasiekti iki 2 kilogramų svorį, todėl labiau primena nedidelius arbūzus nei įprastus pomidorus.

    Kas išskiria pomidorą Aussie?

    Vaisiai paprastai būna intensyviai raudoni, su mėsingu, tankiu minkštimu ir santykinai nedideliu sėklų kiekiu. Dėl tokios struktūros jie patogūs pjaustyti sumuštiniams, dėti į salotas, taip pat tinka tirštiems naminiams padažams ir tyrėms.

    Dar viena priežastis, kodėl ši veislė sulaukia dėmesio, yra skonis. Daržininkai dažnai pabrėžia, kad jis sodresnis nei įprastų šiltnaminių pomidorų, nes juntamas saldumas ir ryškesnis aromatas.

    Kaip auginti, kad nelūžtų krūmai?

    Aussie priskiriamas aukštaūgiams pomidorams, todėl be tvirtų atramų dažnai neišsiverčiama. Dėl didelio vaisių svorio stiebai gali pradėti linkti, o neparemti krūmai – lūžti, tad praktiškiausia augalą formuoti prie kuolų arba rišti prie virvių šiltnamyje ar tunelyje.

    Norint išlaikyti augalo balansą, svarbu reguliariai šalinti pažastinius ūglius ir neperlaistyti. Šiai veislei palankesnės šiltnamio ar tunelio sąlygos, kur lengviau suvaldyti temperatūrų svyravimus ir perteklinę drėgmę, kuri gali didinti ligų riziką.

    Kodėl ši veislė vėl madinga?

    Pastaraisiais metais vis labiau ryškėja susidomėjimas senesnėmis ar rečiau sutinkamomis veislėmis, kurios vertinamos už skonį, o ne tik už vienodą formą ir ilgą galiojimą. Tokia tendencija matoma ir pomidorų sėklų rinkoje, kur pirkėjai vis dažniau ieško veislių, galinčių duoti išskirtinį derlių namų sąlygomis.

    Nors Aussie gali nokti kiek vėliau nei dalis populiarių veislių, rezultatas dažnai atperka laukimą. Vienas prinokęs, stambus vaisius neretai tampa sezono akcentu, ypač tiems, kurie nori ne tik derliaus, bet ir tikro pomidoro skonio.

  • Ne tik hortenzijos: himalajinė lelija vasarą virsta sodo žvaigžde – štai ko jai reikia

    Ne tik hortenzijos: himalajinė lelija vasarą virsta sodo žvaigžde – štai ko jai reikia

    Vasarą sode dažniausiai karaliauja hortenzijos, tačiau vis daugiau augintojų atsigręžia į įspūdingą alternatyvą – himalajinę leliją. Tai aukšta, stambių žiedų ir dažnai malonaus kvapo lelija, kuri vienu keru gali vizualiai pakeisti visą gėlyną. Nors atrodo egzotiškai, tinkamai parinktoje vietoje ji gali augti sėkmingai ir mūsų klimato sąlygomis.

    Šiam augalui svarbiausia parinkti šviesią, saulėtą arba lengvai pritemdytą vietą, bet kartu apsaugotą nuo stiprių vėjų. Aukšti stiebai yra viena didžiausių puošmenų, tačiau audringomis dienomis jie lengvai išsilenkia ar lūžta. Dėl to himalajinę leliją verta sodinti prie tvoros, pergolės ar šalia tvirtesnių daugiamečių augalų, kurie sudaro natūralią užuovėją.

    Dirvožemis lemia sėkmę

    Ne mažiau svarbus ir dirvožemis: jis turi būti purus, laidus vandeniui ir derlingas. Lemtinga klaida – užmirkstantis gėlynas, nes tuomet svogūnėliai pradeda pūti, o augalas silpsta arba visai žūsta. Jei sode vyrauja sunkesnė molinga žemė, ją pravartu pagerinti smėliu ar smulkiu žvyru, kad šaknys gautų daugiau oro, o vanduo neužsistovėtų.

    Praktikoje ypač pasiteisina drenažo sluoksnis sodinimo duobutės apačioje, ypač jei augalas augs vietoje, kur po lietaus ilgiau laikosi drėgmė. Taip sumažinama rizika, kad per drėgną sezoną svogūnėliai nukentės labiau nei nuo vėsesnių naktų.

    Kaip teisingai sodinti?

    Himalajinės lelijos svogūnėliai dažniausiai sodinami rudenį arba ankstyvą pavasarį, kai dirva jau įšilusi, bet dar neprasidėję karščiai. Sodinimo gylis paprastai siekia apie 15 centimetrų, o dugne verta paskleisti ploną smulkaus žvyro sluoksnį. Įdėjus svogūnėlį, jis užpilamas žeme ir lengvai palaistomas.

    Tarp augalų reikėtų palikti apie 30 centimetrų tarpus, nes laikui bėgant kerai plečiasi, o susispaudę augalai prasčiau vėdinasi. Po pasodinimo svarbiausia nepersistengti su vandeniu: dirva turi būti vos drėgna, bet ne šlapia. Dalis sodininkų papildomai mulčiuoja kompostu ar žieve, kad žemė lėčiau perdžiūtų ir mažiau įkaistų per kaitras.

    Priežiūra ir paruošimas žiemai

    Aktyvaus augimo metu himalajinei lelijai reikia reguliaraus laistymo, ypač užsitęsus sausrai. Laistyti geriausia ryte arba vakare, kad vanduo garuotų lėčiau, o augalas nepatirtų staigių temperatūros šuolių. Peržydėjus svarbu neskubėti nupjauti lapų, nes jiems džiūstant svogūnėlis sukaupia maisto medžiagų kitam sezonui.

    Žiemą jaunus augalus verta papildomai apsaugoti nuo šalčio ir temperatūros svyravimų, ypač atvirose vietose. Rudenį aplink svogūnėlius galima paberti lapų, žievės ar šiaudų sluoksnį, kuris veikia kaip šiluminė izoliacija. Drėgnose vietovėse kai kurie augintojai svogūnėlius prieš žiemą iškasa ir laiko sausoje, vėsioje patalpoje, nes perteklinė žiemos drėgmė jiems neretai pavojingesnė nei pats šaltis.

    Tinkamai prižiūrima himalajinė lelija vienoje vietoje gali žydėti ne vienerius metus ir su kiekvienu sezonu atrodyti vis įspūdingiau. Dėl aukščio, ryškių žiedų ir išraiškingo silueto ji dažnai tampa pagrindiniu vasaros gėlyno akcentu, ypač kai norisi sode daugiau vertikalumo ir dramatiško efekto.

  • Sofios Carson įvaizdis Kane pribloškė: priminė Audrey Hepburn, o dėmesį pavogė „Chopard“

    Sofios Carson įvaizdis Kane pribloškė: priminė Audrey Hepburn, o dėmesį pavogė „Chopard“

    Sofia Carson šių metų Kanų kino festivalyje tapo viena ryškiausių raudonojo kilimo viešnių. Aktorė ir dainininkė pasirinko kelis klasiką primenančius įvaizdžius, o labiausiai aptarinėtas tapo jos pasirodymas festivalio uždarymo ceremonijoje.

    Tą vakarą Carson vilkėjo ilgą, siauro silueto juodą suknelę be rankovių, derintą su ilgomis pirštinėmis. Toks derinys mados gerbėjams iškart sukėlė asociacijas su Audrey Hepburn estetika ir legendiniu elegancijos kodu, išpopuliarintu XX amžiaus viduryje.

    Ryškiausias akcentas buvo papuošalai, kurie tapo viso įvaizdžio centru. Ant kaklo suspindo masyvus gyvatės formos vėrinys su smaragdine akimi ir prie jo priderinti auskarai, sukurti prabangos juvelyrikos namų „Chopard“.

    Įspūdį sustiprino ir šukuosena: glotniai atgal sušukuoti plaukai pabrėžė veido bruožus ir dar labiau priartino bendrą įvaizdį prie klasikinės kino eros stilistikos. Pastaraisiais metais tokia kryptis vis dažniau matoma didžiuosiuose renginiuose, kai vietoje eksperimentų pasirenkamas atpažįstamas, laiko patikrintas siluetas.

    Vis dėlto šis pasirodymas nebuvo vienintelis, sulaukęs dėmesio. Pirmąją festivalio dieną Carson žengė raudonuoju kilimu vilkėdama švelniai rožinę suknelę su ilgu šleifu, sukurtą „Miu Miu“, o įvaizdį papildė dar vienas „Chopard“ papuošalas.

    Vėlesnėmis dienomis aktorė rinkosi ir kitus prabangius derinius, tarp jų išskirtinius modelius iš itališko butikо Caroline Couture. Tarp aptarinėtų pasirinkimų minėta sidabrinė, XX amžiaus 3 dešimtmetį primenanti suknelė, taip pat juoda nėriniuota suknelė, pabrėžusi senosios mokyklos glamūrą.

    Carson garderobe pasirodė ir daugiau klasikos interpretacijų: juoda A silueto suknelė su sidabriniu siuvinėjimu bei balta, apatinukus primenanti suknelė su ryškia, kristalais siuvinėta kaspino detale. Tokie sprendimai atitiko vieną aiškią kryptį: grįžimą prie švaraus silueto, detalių kokybės ir juvelyrikos, kuri vis dažniau tampa pagrindiniu stiliaus pasakojimu.

    Sofia Carson yra JAV aktorė ir dainininkė, turinti kolumbietiškų šaknų. Ji gimė 1993 metais, ekrane debiutavo 2014 metais, o plačiau išgarsėjo vaidmenimis romantinėse istorijose ir jaunimui skirtuose projektuose.

    Dėl dažnų pasirinkimų romantinių filmų žanre Carson neretai vadinama naujosios kartos romantinių komedijų veidu. Raudonajame kilime ji taip pat nuosekliai kuria atpažįstamą braižą, kuriame dominuoja klasika, santūrus dramatizmas ir aiškiai parinkti prabangos ženklai.

  • Princesės Dianos dukterėčios vėl pavergė Kanus: Spencer dvynės sužibėjo drąsiomis suknelėmis

    Princesės Dianos dukterėčios vėl pavergė Kanus: Spencer dvynės sužibėjo drąsiomis suknelėmis

    Kanų kino festivalio raudonasis kilimas kasmet sutraukia ryškiausias kino ir mados pasaulio žvaigždes, tačiau šįkart fotografų ir stiliaus apžvalgininkų dėmesį ypač patraukė princesės Dianos dukterėčios. Lady Amelia Spencer ir Lady Eliza Spencer, dažnai vadinamos aristokratiškojo stiliaus etalonu, į renginį atvyko dviem skirtingais, bet tarpusavyje suderintais įvaizdžiais.

    Dvynės pasirinko dizainerio „Zuhair Murad“ kūrinius iš naujausios kolekcijos ir pademonstravo, kad raudonojo kilimo mada vis labiau krypsta į maksimalizmą. Pastaraisiais sezonais ryškėja tendencija akcentuoti prabangius audinius, rankų darbą ir spindesį, o jų pasirinkti siluetai tik sustiprino šį įspūdį.

    Lady Amelia vilkėjo šviesią, žvilgančią suknelę su halter tipo iškirpte, dekoruotą geometriniais raštais, kuriuose derėjo karoliukai, perlais primenantys elementai ir žėrintys akcentai. Tuo metu Lady Eliza rinkosi juodą undinėlės silueto suknelę su nėriniuotu korsetiniu viršumi ir subtiliai perlais išsiuvinėtais ornamentais.

    Stilistinis dvynių nuoseklumas atsispindėjo ne tik suknelėse, bet ir detalėse. Abi pasirinko tvarkingas žemas šukuosenas, kurios pastaruoju metu vėl sugrįžta į raudonojo kilimo madą, o įvaizdį papildė juvelyrika, parinkta taip, kad nekonkuruotų su ryškiomis suknelių puošmenomis.

    Skirtingas buvo tik makiažo intensyvumas. Lady Eliza išryškino akis tamsesniu kontūru ir taip sukūrė ryškesnį kontrastą, o Lady Amelia rinkosi švelnesnį, metališkai spindintį akių makiažą, derantį prie šviesios suknelės tono.

    Lady Amelia Spencer ir Lady Eliza Spencer Kanų festivalyje pasirodo ne pirmą kartą, todėl jų atvykimas jau tapo laukiamu mados įvykiu. Raudonasis kilimas vis dažniau tampa ne tik kino, bet ir įvaizdžio strategijos scena, kurioje išryškėja dizainerių kryptys, o žinomos pavardės sukuria papildomą simbolinę reikšmę.

    Spencer dvynės yra Charleso Spencerio, princesės Dianos brolio, dukros. Nors viešojoje erdvėje jos nuolat lyginamos su teta, pastaraisiais metais Lady Amelia ir Lady Eliza kryptingai kuria savarankišką karjerą mados industrijoje, vis dažniau matomos didžiuosiuose renginiuose ir fotosesijose.

    To paties vakaro renginiuose dėmesio sulaukė ir jų vyresnioji sesuo Lady Kitty Spencer, taip pat žinoma dėl ryškių stiliaus sprendimų. Spencer seserų pasirodymai dar kartą priminė, kad britų aristokratijos pavardė vis dar turi stiprią trauką, ypač ten, kur susitinka tradicija, prabanga ir kamera.

  • Naujoji „Słoneczny Patrol“ žvaigždė? Brooks Nader kelia aistras ir po ryškaus pasirodymo Kanuose

    Naujoji „Słoneczny Patrol“ žvaigždė? Brooks Nader kelia aistras ir po ryškaus pasirodymo Kanuose

    Modelis Brooks Nader sparčiai kyla kaip viena ryškiausių naujos kartos pramogų pasaulio figūrų. Platesnį pripažinimą ji pelnė po sėkmės „Sports Illustrated Swimsuit“ atrankoje, o vėliau ėmė reguliariai rodytis prestižiniuose projekto leidimuose.

    Karjeros šuolis nesustojo ties mados industrija. Nader išplėtė veiklą į televiziją ir pramogų turinį, o jos vardas vis dažniau minimas greta didžiųjų popkultūros ikonų, kurios išgarsėjo panašiu keliu.

    Pastaraisiais metais modelis aktyviai kuria ir verslo kryptis, siekdama tapti ne tik ekrano veidu, bet ir prekės ženklu. Tokia strategija tapo įprasta ryškiausioms influencerių ir pramogų industrijos žvaigždėms, kurios pajamas diversifikuoja per partnerystes ir nuosavas linijas.

    Didžiausio dėmesio Nader sulaukė dėl žinios apie planuojamą naują serialo „Baywatch“, Lietuvoje žinomo kaip „Słoneczny Patrol“, versiją. Skelbiama, kad projektą ketina rodyti FOX, o premjera numatoma 2026–2027 metų sezone.

    Nader turėtų įkūnyti Selene – Zuma paplūdimio gelbėtojų kapitonę, apibūdinamą kaip aštraus liežuvio ir bekompromisė. Pasakojimo įtampą kurti turėtų ir jos konfliktai su Hobiu Buchannonu, kurį vaidina Stephenas Amellas.

    Pranešama, kad aktorių gretose – ir Hassie Harrison, Jessica Belkin, Thaddeus LaGrone bei David Chokachi, pažįstamas iš originaliojo „Baywatch“. Tokie grįžtantys vardai dažnai naudojami kaip būdas naujam projektui suteikti tęstinumo jausmą ir pritraukti nostalgiją vertinančią auditoriją.

    Originalusis „Baywatch“ buvo rodomas 1989–2001 metais ir tapo vienu ryškiausių 10-ojo dešimtmečio televizijos fenomenų. Pagrindiniu serialo veidu laikytas Davidas Hasselhoffas, o pasaulinę šlovę sustiprino ir Pamela Anderson bei Carmen Electra.

    Žiniasklaidoje Nader vis dažniau lyginama būtent su Pamela Anderson, akcentuojant blond įvaizdį ir seksapilį. Tokie palyginimai, nors ir patrauklūs antraštėms, kartu kelia lūkesčius, su kuriais naujoms aktorėms tenka susidurti per kiekvieną kultinės franšizės atgimimą.

    Dar vieną dėmesio bangą Nader sukėlė pasirodymu Kanų kino festivalyje, kur ant raudonojo kilimo žengė su drąsia, nėriniais dekoruota, pečius atidengiančia suknele. Stilistika, pabrėžusi siluetą ir klasikinių Holivudo nuorodų estetiką, greitai tapo aptarinėjama mados žiniasklaidoje.

    Ryškus pasirodymas Kanuose tik pakurstė susidomėjimą būsimu serialu ir parodė, kad kūrėjai akivaizdžiai orientuojasi į itin matomus, socialinėje erdvėje aktyvius veidus. Jei projektas bus patvirtintas galutine sudėtimi, Nader taps vienu svarbiausių naujos „Słoneczny Patrol“ eros simbolių.