Category: Kultūra

  • Biuro darbuotojai dažnai nežino: darbdavys privalo papildyti darbo vietą šiuo daiktu

    Biuro darbuotojai dažnai nežino: darbdavys privalo papildyti darbo vietą šiuo daiktu

    Ilgos valandos prie kompiuterio daugeliui tapo kasdienybe, tačiau ergonomika biure vis dar dažnai nuvertinama. Netinkamai sureguliuota darbo vieta didina raumenų ir kaulų sistemos apkrovą, o ilgainiui gali prisidėti prie nugaros, kaklo ar kojų skausmų.

    Specialistai pabrėžia, kad vien patogios kėdės nepakanka. Didelę reikšmę turi ir smulkūs sprendimai, padedantys išlaikyti taisyklingą laikyseną, ypač kai darbuotojas prie ekrano praleidžia didžiąją darbo dienos dalį.

    Vienas iš dažniausiai pamirštamų priedų yra pakojis. Jis suteikia tinkamą atramą pėdoms, padeda išlaikyti taisyklingesnį kampą kelių ir klubų sąnariuose, mažina įtampą juosmens srityje ir gali pagerinti kraujotaką kojose.

    Svarbu tai, kad pakojis daugeliu atvejų nėra vien geros valios klausimas. Darbo vietose, kuriose naudojami ekranai, darbdavys privalo užtikrinti ergonomikos reikalavimų laikymąsi, o darbuotojui paprašius turi sudaryti sąlygas papildomai pritaikyti darbo vietą, įskaitant pakojį.

    Reikalavimai aktualūs tiems, kurie darbo metu ekraną naudoja reikšmingą laiko dalį, paprastai ne mažiau kaip pusę dienos darbo laiko. Į šią grupę patenka ne tik darbuotojai pagal darbo sutartį, bet ir praktikantai bei stažuotojai, jei jų darbas realiai vyksta prie kompiuterio.

    Kaip pateikiamas prašymas, įstatymai dažniausiai detaliai nenurodo, todėl praktikoje tai turėtų būti apibrėžta įmonės vidaus tvarkose. Darbuotojui verta kreiptis į tiesioginį vadovą ar personalo skyrių ir pateikti aiškų prašymą, o darbdaviui svarbu užtikrinti, kad tokie prašymai būtų nagrinėjami skaidriai ir laiku.

    Ergonomiška darbo vieta tampa vis svarbesnė ir dėl augančio sėdimo darbo masto bei hibridinio darbo modelių. Darbdaviams tai ne tik pareiga, bet ir praktinė investicija: mažiau nusiskundimų savijauta, mažesnė pervargimo rizika ir geresnis darbuotojų produktyvumas ilgalaikėje perspektyvoje.

  • Pašildykite ir įpilkite į klozetą: senos kalkių dėmės nuo sienelių gali dingti greičiau

    Pašildykite ir įpilkite į klozetą: senos kalkių dėmės nuo sienelių gali dingti greičiau

    Kalkių nuosėdos ir gelsvos dėmės klozete dažniausiai atsiranda dėl kieto vandens, o bėgant laikui jos įsisenėja ir tampa sunkiai pašalinamos įprastomis priemonėmis. Vienas dažniausiai namuose randamų sprendimų yra actas, kuris dėl rūgštingumo gali padėti tirpdyti mineralines nuosėdas.

    Actas efektyviausiai veikia tada, kai turi laiko „padirbėti“ ir kuo ilgiau kontaktuoja su nešvarumu. Būtent čia dažna problema ta, kad skystis greitai nuteka klozeto sienelėmis ir nespėja pakankamai paveikti įsisenėjusių apnašų.

    Kaip naudoti pašildytą actą

    Praktiškas triukas – actą švelniai pašildyti, kad jis taptų veiksmingesnis ir geriau pasiskirstytų ant paviršiaus. Paprastai pakanka apie 0,5 litro acto pakaitinti iki momento, kai jis pradeda lengvai garuoti, tačiau jo neužvirinti.

    Tada actą verta pilti plona srovele aplink klozeto vidų, kad jis kuo labiau padengtų sieneles, o labiausiai apnašomis padengtas vietas papildomai perbraukti šepečiu. Po to rekomenduojama palikti keliolikai minučių ir galiausiai nuleisti vandenį.

    Svarbios saugumo taisyklės

    Pašildytas actas skleidžia aštresnį kvapą, kuris jautresniems žmonėms gali dirginti kvėpavimo takus. Dėl to prieš valant verta gerai išvėdinti patalpą, o jei įmanoma, darbą atlikti tada, kai šalia nėra vaikų ar augintinių.

    Taip pat svarbu prisiminti, kad valymo priemonių maišyti nereikėtų, ypač jei anksčiau buvo naudoti chloro turintys produktai. Jei nesate tikri, kuo buvo valyta prieš tai, saugiausia klozetą pirmiausia perplauti vandeniu ir tik tuomet naudoti actą.

    Kada prireikia kitų priemonių

    Jei apnašos susikaupusios daugelį mėnesių, vieno karto gali nepakakti – procedūrą gali tekti pakartoti. Tokiais atvejais verta įvertinti ir priežastį: kuo kietesnis vanduo, tuo greičiau atsinaujina kalkių sluoksnis, todėl padeda reguliarus profilaktinis valymas.

    Jeigu dėmės nepasiduoda arba klozeto paviršius pažeistas, gali būti, kad reikės kitų specializuotų priemonių nuo kalkių. Svarbiausia rinktis sprendimą, kuris tinka santechnikai ir nepažeidžia glazūros, nes šiurkštūs metodai ilgainiui tik pablogina situaciją.

  • 500 pliusas senjorams: kokios pajamos atveria kelią išmokai ir kada parama nebepriklauso

    500 pliusas senjorams: kokios pajamos atveria kelią išmokai ir kada parama nebepriklauso

    Lenkijoje vadinamoji 500 pliuso senjorams išmoka iš tiesų yra papildoma socialinė parama ne tik vyresnio amžiaus žmonėms. Ji skiriama asmenims nuo 18 metų, jeigu jie pripažinti nepajėgiais savarankiškai funkcionuoti ir jiems būtina nuolatinė kito asmens pagalba.

    Pagrindinė sąlyga yra oficialus sveikatos būklę patvirtinantis sprendimas. Paprastai reikalaujama turėti dokumentą, kuriuo nustatytas nesavarankiškumas, arba sprendimą dėl visiško nedarbingumo kartu su nesavarankiškumu.

    Parama siejama ir su gaunamomis pajamomis iš viešųjų fondų. Jei žmogus negauna jokios pensijos, rentos ar kitos panašios viešai finansuojamos išmokos, jis gali pretenduoti į visą papildomos išmokos dydį.

    Jeigu pensija ar renta mokama, vertinama bendra tokių išmokų suma. Viršijus nustatytą ribą, išmoka mažinama pagal principą, kai parama sumažinama tiek, kiek viršyta riba, todėl net ir nedidelis padidėjimas gali reikšmingai pakeisti galutinę sumą.

    Maksimali papildomos išmokos suma yra 500 zlotų, tai yra apie 115 eurų per mėnesį. Jeigu gaunamos išmokos viršija 2 687,67 zlotų ribą, tai yra apie 620 eurų bruto, papildoma parama apskritai nebeskiriama.

    Prašymą galima pateikti elektroniniu būdu per eZUS sistemą, siunčiant paštu arba atnešant į ZUS padalinį. Prašymą gali pateikti ir atstovas, įgaliotinis ar faktinis globėjas, jei žmogus dėl sveikatos to padaryti pats negali.

    Kartu su prašymu būtina pridėti sprendimą dėl nesavarankiškumo arba kitus lygiaverčius dokumentus, pripažįstamus ZUS. Jei sprendimo nėra arba jo galiojimas pasibaigęs, paprastai prašoma gydytojo pažymos apie sveikatos būklę, parengtos ne anksčiau nei prieš mėnesį iki prašymo pateikimo, taip pat medicininių dokumentų.

    Jeigu pareiškėjas gauna pensiją ar rentą iš užsienio, reikalingas dokumentas, patvirtinantis teisę į tokias išmokas ir jų dydį. Tai svarbu, nes vertinant teisę į paramą skaičiuojamos bendros gaunamos pajamos.

    ZUS sprendimą dėl išmokos paprastai priima per 30 dienų nuo tada, kai paaiškinama paskutinė aplinkybė, reikalinga sprendimui priimti. Dėl to dažniausiai daugiausia laiko užtrunka ne pats vertinimas, o reikiamų medicininių dokumentų surinkimas ir patikslinimas.

  • Ištirpinkite šaukštą litre vandens ir palaistykite: skridinis žiedas atgis akyse

    Ištirpinkite šaukštą litre vandens ir palaistykite: skridinis žiedas atgis akyse

    Skridinis žiedas, dažnai vadinamas taikos lelija, yra viena populiariausių kambarinių augalų: pakankamai atsparus, mėgsta tolygią šilumą ir drėgnesnį orą. Tačiau net ir tinkamai prižiūrimas jis kartais ima skursti: lapai pablykšta, nuleipsta, augimas sulėtėja, o žiedų tenka laukti vis ilgiau.

    Dažniausios problemos susijusios ne su trąšų trūkumu, o su sąlygomis. Skridiniam žiedui svarbiausia ryški, bet išsklaidyta šviesa, pastovi temperatūra be skersvėjų ir tolygiai drėgna, bet neužmirkusi žemė. Kai augalas stovi per tamsiai arba šaknys nuolat šlampa, jis greitai praranda gyvybingumą.

    Vienas iš namuose kartais naudojamų būdų augalą pastiprinti yra želatinos tirpalas. Želatina yra gyvūninės kilmės baltymas, o jai skylant dirvoje gali susidaryti augalams prieinamas azotas, kuris svarbus lapų masei ir jų spalvai. Dėl to kai kurie augintojai pastebi, kad po tokio laistymo lapai atrodo žalesni, o augalas leidžia daugiau naujų ūglių.

    Kaip paruošti želatinos tirpalą?

    Praktikoje dažniausiai naudojamas paprastas receptas: vieną šaukštą želatinos ištirpinkite stiklinėje karšto, bet ne verdančio vandens, gerai išmaišykite ir atvėsinkite. Tuomet supilkite į dar tris stiklines vandens, kad gautumėte maždaug vieną litrą tirpalo.

    Tokiu tirpalu rekomenduojama laistyti saikingai, ne dažniau kaip kartą per mėnesį, ir tik į jau drėgną substratą. Jei žemė visiškai sausa, pirmiausia augalą palaistykite paprastu vandeniu, o tik po to naudokite tirpalą, kad nepažeistumėte šaknų.

    Kada geriau šio būdo nenaudoti?

    Želatina nėra pilnavertės trąšos, nes joje nėra subalansuotų makro ir mikroelementų, kurių augalui reikia ilgalaikėje perspektyvoje. Be to, per didelis organinių medžiagų kiekis vazone gali skatinti nemalonius kvapus, pelėsį ar kenkėjus, ypač jei patalpoje šilta ir žemė nuolat drėgna.

    Jei skridinio žiedo lapų galiukai džiūsta, pirmiausia verta patikrinti oro drėgmę ir laistymo režimą, o ne didinti tręšimą. Jeigu augalas gelsta, tai gali rodyti perlaistymą, prastą drenažą ar per tamsią vietą, o tokiais atvejais papildomos medžiagos problemos neišspręs.

    Ką dar verta prisiminti apie priežiūrą?

    Skridinis žiedas geriausiai jaučiasi, kai žemė nuolat lengvai drėgna, o vandens perteklius iš lėkštelės išpilamas. Taip pat svarbu vazonas su skylėmis ir purus, laidus substratas, kad šaknys gautų oro.

    Jei norite patikimesnio rezultato, šiltuoju sezonu paprastai efektyviausios būna kambariniams augalams skirtos, subalansuotos trąšos, naudojamos pagal etiketę. Namudiniai tirpalai gali būti tik papildomas, atsargiai taikomas sprendimas, kai augalas akivaizdžiai pristabdęs augimą, o priežiūros sąlygos jau sureguliuotos.

    Želatinos tirpalą kai kurie augintojai taiko ir kitiems dekoratyviniams lapiniams augalams, pavyzdžiui, monsteroms ar fikusams. Vis dėlto saugiausia pradėti nuo mažesnio kiekio ir stebėti, ar per kelias savaites neatsiranda pelėsio, kvapo ar kenkėjų požymių.

  • Italų virtuvės paslaptis lėkštėje: karčokai sotina, bet kepenims – draugiški

    Italų virtuvės paslaptis lėkštėje: karčokai sotina, bet kepenims – draugiški

    Karčokai seniai laikomi vienu iš Viduržemio jūros virtuvės simbolių, tačiau Lietuvoje vis dar dažnai atrodo kaip egzotiška daržovė. Mitybos specialistai atkreipia dėmesį, kad tai ne tik įdomus skonis, bet ir maistingas pasirinkimas, galintis papildyti kasdienę mitybą skaidulomis bei mikroelementais.

    Karčokai pasižymi švelniu riešutiniu skoniu ir lengvu kartumu, todėl tinka ir kaip pagrindinis patiekalo akcentas, ir kaip garnyras. Juos galima virti, troškinti, kepti orkaitėje ar marinuoti, o skoniui paryškinti dažnai pasirenkami citrina, alyvuogių aliejus bei česnakas.

    Perkant verta rinktis mažesnius, tvirtus karčokus, kurių lapai glaudžiai prigludę ir nėra parudavimų ar išsausėjusių galų. Prieš ruošiant juos rekomenduojama nuplauti, pašalinti kietesnius išorinius lapus ir patrumpinti kotelį, o perpjovus svarbu išimti plaušuotą dalį aplink širdį.

    Mitybos požiūriu karčokai išsiskiria tuo, kad 100 gramų turi apie 47 kilokalorijas, tačiau suteikia sotumo dėl didesnio skaidulų kiekio. Būtent skaidulos siejamos su geresne žarnyno veikla, lėtesniu cukraus pasisavinimu ir ilgesniu sotumo jausmu, todėl karčokai dažnai įtraukiami į svorį kontroliuojančius valgiaraščius.

    Daugiausia dėmesio karčokams skiriama dėl natūralių augalinių junginių, tarp jų ir cinarino, kuris minimas kaip viena iš medžiagų, siejamų su kepenų ir tulžies funkcija. Klinikiniai tyrimai taip pat rodo, kad karčokų lapų ekstraktas kai kuriais atvejais gali prisidėti prie lipidų rodiklių gerėjimo, tačiau tai nėra greitas sprendimas ir nepakeičia gydytojo paskirtos terapijos.

    Karčokai taip pat turi kalio, magnio, geležies, vitaminų C ir E, o jų glikeminis poveikis dažniausiai vertinamas kaip palankus. Vis dėlto didesni jų kiekiai gali netikti žmonėms, turintiems tulžies latakų sutrikimų, taip pat jautresniems virškinimui, nes skaidulos kai kuriems sukelia pilvo pūtimą.

    Specialistai primena, kad didžiausia nauda pasiekiama karčokus vartojant kaip subalansuotos mitybos dalį: derinant su daržovėmis, ankštiniais, žuvimi ar pilno grūdo produktais. Jei kyla abejonių dėl kepenų, tulžies ar virškinimo būklės, saugiausia sprendimą dėl dažnesnio vartojimo aptarti su gydytoju ar dietologu.

  • Mirė kantri muzikos legenda Dolly Parton: šeima pranešė apie 80-metės atlikėjos netektį

    Mirė kantri muzikos legenda Dolly Parton: šeima pranešė apie 80-metės atlikėjos netektį

    Šeima pranešė apie netektį

    JAV kantri muzikos legenda, dainininkė, dainų autorė ir aktorė Dolly Parton mirė sulaukusi 80 metų. Apie netektį pranešė atlikėjos šeima, žinia paskelbta jos oficialiuose socialinių tinklų kanaluose.

    Anot šeimos, Parton mirė Nešvilyje. Vėliau artimųjų pranešimą vaizdo įraše patvirtino jos sūnėnas ir ilgametis apsaugos vadovas Bryanas Seaveris.

    „Šio vaizdo įrašo Dolly paprašė manęs prieš daugelį metų, dar tada, kai sunkiai įsivaizdavau, kad tai taps realybe“, – sakė Bryanas Seaveris.

    Trumpa liga ir paskutinė žinutė gerbėjams

    Pagal viešai paskelbtą informaciją, atlikėja pastaruoju metu kovojo su onkologine liga ir buvo gydoma specializuotame centre. Artimieji teigė, kad ji mirė apsupta šeimos narių.

    Šeimos atstovas taip pat priminė, kad pati Parton buvo išsakiusi norą, jog kaip atsisveikinimo frazė būtų prisiminti jos dainos žodžiai „I Will Always Love You“. Ši daina laikoma vienu ryškiausių jos kūrybos simbolių, vėliau ji tapo pasauliniu hitu ir kitų atlikėjų repertuare.

    Dešimtmečius trukusi įtaka muzikai ir kultūrai

    Dolly Parton per karjerą parašė šimtus dainų, o jos kūryboje susiliejo tradicinis kantri skambesys ir popmuzikos estetika. Tarp geriausiai žinomų kūrinių minimos „Jolene“, „9 to 5“ ir „I Will Always Love You“.

    Ji buvo svarbi ne tik kaip atlikėja, bet ir kaip autorė bei prodiuserė, prisidėjusi prie to, kad kantri muzika tapo pasauline industrija. Pastaraisiais metais Parton kūryba sulaukė naujos dėmesio bangos, kai kantri stilistika vis dažniau atsirado ir popmuzikos viršūnėse.

    „Tu buvai kompasas. Šiaurinė žvaigždė. Drąsi ir talentinga, visiems rodžiusi, kaip būti savimi“, – rašė Beyoncé.

    „Pasaulis be Dolly atrodo neįmanomas, bet jos palikimas bus amžinas“, – teigė Taylor Swift.

    Apdovanojimai, „Dollywood“ ir filantropija

    Parton priskiriama prie daugiausiai Grammy apdovanojimams nominuotų moterų istorijoje: skelbiama apie 55 nominacijas ir 10 laimėjimų. Ji taip pat vaidino kine, rašė knygas ir memuarus, o jos vardas tapo popkultūros dalimi gerokai už muzikos ribų.

    Be scenos, Parton kūrė ir verslo bei filantropijos projektus: Tenesyje įkūrė pramogų parką „Dollywood“ ir per fondą rėmė švietimo bei skaitymo iniciatyvas. Šios veiklos dažnai minimos kaip vienas ryškiausių jos palikimo aspektų, nes dainininkė ilgai nuosekliai investavo į vietos bendruomenes.

    Reakcijos iš politikos ir pramogų pasaulio

    Žinia apie atlikėjos mirtį sukėlė didelę reakcijų bangą: užuojautas reiškė muzikos industrijos atstovai, aktoriai ir visuomenės veikėjai. Socialiniuose tinkluose dalintasi prisiminimais apie jos įtaką, bendradarbiavimus ir paramą įvairioms iniciatyvoms.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat paskelbė užuojautą, pavadindamas Parton netektį svarbia milijonams žmonių. Jo teigimu, jos atminimui JAV vėliavos turėjo būti nuleistos savaitei.

  • Mirė Dolly Parton: nuo Trump’o iki Beyoncé ir Swift – kaip pasaulis atsisveikina su kantri legenda

    Mirė Dolly Parton: nuo Trump’o iki Beyoncé ir Swift – kaip pasaulis atsisveikina su kantri legenda

    Dolly Parton mirtis

    Mirė JAV kantri muzikos legenda Dolly Parton – dainininkei, dainų autorei, aktorei ir filantropei buvo 80 metų. Šeimos pranešime teigiama, kad ji mirė Nešvilyje po trumpos kovos su vėžiu.

    Dolly Parton per daugiau nei septynis dešimtmečius trukusią karjerą tapo viena ryškiausių kantri muzikos figūrų, išplėtusia žanro ribas už JAV pietinių valstijų ribų. Ji buvo žinoma ne tik dėl scenos charizmos, bet ir dėl nuoseklaus darbo už muzikos industrijos ribų.

    Pastaraisiais mėnesiais atlikėja viešai kalbėjo apie sveikatos iššūkius ir pripažino, kad dalies problemų ilgai nepaisė, kol rūpinosi savo vyru. Jos vyras Carlas Deanas, su kuriuo ji buvo praleidusi beveik 60 metų, mirė 2025 metais.

    Dolly Parton kūrybinį palikimą sudaro dešimtys albumų ir dainos, tapusios popkultūros dalimi. Tarp žymiausių jos kūrinių minimos dainos I Will Always Love You, Jolene ir 9 to 5, kurios vėliau įgavo ir naujų interpretacijų, ir antrą gyvenimą kitų atlikėjų repertuaruose.

    Politikų reakcijos

    Po žinios apie Dolly Parton mirtį užuojautas pradėjo reikšti JAV politikai, pabrėždami jos įtaką šalies kultūrai ir filantropijai. JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė nuleisti JAV vėliavas iki pusės stiebo ir paskelbė, kad tai bus daroma savaitę.

    Tenesio valstijos senatoriai Billas Hagerty ir Marsha Blackburn socialiniuose tinkluose rašė apie „valstijai svarbią netektį“, pabrėždami Dolly Parton ryšį su gimtine ir jos, kaip Tenesio simbolio, reikšmę. Senatorius Bernie Sandersas akcentavo jos paramą švietimo iniciatyvoms ir socialinėms temoms.

    „Tai tikra netektis milijonams žmonių. Nebuvo tokios kaip ji ir daugiau tokios nebus“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Užuojautą pareiškė ir buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas, Dolly Parton pavadinęs amerikietišku originalu ir pabrėžęs jos indėlį į paramą vaikams. Buvęs prezidentas Barackas Obama priminė, kad atlikėja sukūrė ne tik muzikos, bet ir verslo imperiją, o jos filantropija palietė milijonus.

    Žvaigždžių atsisveikinimai ir palikimas

    Atlikėjai ir pramogų pasaulio atstovai prisiminė Dolly Parton kaip žmogų, sugebėjusį sujungti skirtingas auditorijas ir kartas. Užuojautas pareiškė Paulas McCartney, Céline Dion, Eltonas Johnas, Taylor Swift, Eminemas, Beyoncé ir kiti.

    Prisimintas ir jos gebėjimas išlikti aktualiai skirtingais laikotarpiais: nuo klasikinės kantri tradicijos iki bendrų projektų su šiuolaikinėmis popmuzikos žvaigždėmis. Pastaraisiais metais tai ypač matėsi per jos bendradarbiavimus ir koverius, kurie pritraukė jaunesnę auditoriją.

    „Sunku įsivaizduoti pasaulį be Dolly. Ji buvo kupina gyvybės, o jos dainų rašymas, dainavimas ir filantropija buvo neprilygstami“, – sakė Paulas McCartney.

    Dolly Parton filantropija buvo viena nuosekliausių jos viešojo įvaizdžio dalių. Per „The Dollywood Foundation“ ji rėmė vaikų švietimo iniciatyvas, o programa Dolly Parton’s Imagination Library nuo 1995 metų visame pasaulyje išdalijo daugiau nei 300 000 000 knygų, skatindama ankstyvąjį skaitymą.

    Be to, prisimintas jos indėlis į medicinos tyrimų rėmimą: 2020 metais Dolly Parton paaukojo 1 000 000 JAV dolerių Vanderbilto universiteto medicinos centrui. Pagal tuo metu galiojusį valiutų kursą tai sudarė apie 850 000 eurų, o lėšos prisidėjo prie tyrimų, susijusių su „Moderna“ COVID-19 vakcinos kūrimu.

    Artimieji ir organizacijos, siejamos su Dolly Parton inicijuotais projektais, pabrėžia, kad jos pradėtos programos bus tęsiamos. Tai, pasak jų, yra būdas išlaikyti ne tik muzikinį, bet ir socialinį jos palikimą, kuriuo ji siekė „kad pagalba išliktų ilgiau nei viena karta“.

  • Limoje aptiktos XVI amžiaus jūrininkų ligoninės liekanos: archeologai rado ir kapus, ir bažnyčią

    Limoje aptiktos XVI amžiaus jūrininkų ligoninės liekanos: archeologai rado ir kapus, ir bažnyčią

    Atradimas Limos istoriniame rajone

    Peru sostinėje Limoje archeologai atkasė kolonijinio laikotarpio ligoninės, veikusios nuo XVI amžiaus, liekanas. Manoma, kad ši įstaiga priimdavo sergančius jūrininkus, atplaukdavusius į Ramiojo vandenyno uostus, kai Peru buvo Ispanijos kolonija.

    Kartu su ligoninės fragmentais identifikuotas ir greta buvusios bažnyčios įėjimas. Šis kompleksas, specialistų teigimu, yra svarbus liudijimas apie ankstyvą miesto sveikatos apsaugos ir religinių praktikų sąveiką.

    Rasti palaikai ir kasdienybės daiktai

    Kasinėjimų metu aptiktos šešių žmonių griaučių liekanos, palaidotos stačiakampėse konstrukcijose. Tikėtina, kad tai buvę pacientai, mirę gydymo metu ar netrukus po jo.

    Prie vieno iš palaikų rasta keraminė aliejinė lempa, kuri galėjo būti naudota patalpoms apšviesti, kai pagrindinis šviesos šaltinis buvo žvakės. Tokie radiniai padeda tiksliau atkurti kasdienes sąlygas, kuriomis veikė tuometinės gydymo įstaigos.

    Ką žinoma apie ligoninę ir bažnyčią

    Istoriniai šaltiniai sieja ligoninės įkūrimą su 1570-aisiais ir nurodo, kad ji galėjo turėti iki 70 lovų. Pasakojama, kad jos steigimas priskiriamas graikų kilmės jūrininkui Migueliui de Acostai, o informacija minima ispanų jėzuito Bernabé Cobo kronikose.

    Taip pat nurodoma, kad ligoninės išlaikymui buvo taikomos atskaitymų nuo jūrininkų atlygio praktikos. Tokie finansavimo modeliai kolonijiniuose uostuose buvo svarbūs, nes laivybos maršrutai nuolat atgabendavo žmonių su infekcijomis, traumomis ir išsekimu po kelionių.

    Greta ligoninės buvusi bažnyčia, vadinama Espíritu Santo, anot tyrėjų, buvo skirta mišioms, kuriose galėjo dalyvauti ligoniai. Ligoninės kaimynystė su bažnyčia tuo laikotarpiu buvo įprasta, nes dvasinė globa ir sielovada buvo laikoma svarbia gydymo dalimi.

    „Man svarbiausia yra pati architektūra, išsaugojusi tradicines medžiagas ir technikas, kurias pavyko restauruoti, taip pat XVIII amžiaus Valensijos plytelių grindys ir zona su įdomiais ikiispaniniais pėdsakais“, – sakė kasinėjimus koordinuojantis archeologas Ernesto Olazo.

    Specialistai teigia aptikę mūro elementų iš akmens, plytų ir adobe, surištų kalkių, smėlio ir vandens mišiniu, taip pat glazūruotų molio plytelių fragmentų. Tokia statybos technologija būdinga Limos istoriniams pastatams, o radiniai gali papildyti žinias apie vietinių ir europinių statybos tradicijų susiliejimą.

    Skelbiama, kad ligoninė veikė iki pat laikotarpio prieš Peru nepriklausomybės paskelbimą 1821 metais, tačiau tikslios uždarymo priežastys kol kas neaiškios. Atradimo vieta yra netoli Santa Rosa de Lima šventovės, susijusios su pirmąja Amerikoje gimusia katalikų šventąja.

  • Nuotraukose – pasaulis atsisveikina su kantri muzikos legenda Dolly Parton: nuo Tenesio iki JAV miestų

    Nuotraukose – pasaulis atsisveikina su kantri muzikos legenda Dolly Parton: nuo Tenesio iki JAV miestų

    Po žinios apie kantri muzikos ikonos Dolly Parton mirtį užuojautos ir pagarbos gestai plūsta iš įvairių pasaulio vietų. Dainininkės ir filantropės atminimas įamžinamas viešose erdvėse, o gerbėjai renkasi pagerbti jos gyvenimo ir kūrybos.

    Kaip pranešė atlikėjos viešųjų ryšių atstovas, Dolly Parton mirė po trumpos kovos su vėžiu, būdama artimųjų apsuptyje Vanderbilto-Ingramo vėžio centre. Ši žinia antradienį greitai pasklido JAV ir už jos ribų, paskatindama spontaniškas atminimo iniciatyvas.

    „Drąsiai ištvėrusi trumpą kovą su vėžiu, Dolly šiandien paliko žemiškąjį gyvenimą Vanderbilto-Ingramo vėžio centre, artimųjų apsuptyje“, – sakoma jos atstovo pareiškime.

    Dolly Parton buvo viena ryškiausių JAV populiariosios kultūros figūrų, formavusių kantri muzikos skambesį kelis dešimtmečius. Ji parašė šimtus dainų, o tokie kūriniai kaip Jolene, 9 to 5 ir I Will Always Love You tapo tarptautiniais hitais, peržengusiais žanro ribas.

    Atlikėjos gimtojoje Tenesio valstijoje ir kituose JAV miestuose jau fiksuojami simboliniai gestai: pastatai ir žinomi objektai apšviečiami rožine spalva, žmonės neša gėles, uždega žvakes, palieka ranka rašytas padėkas. Dalis pagerbimų organizuojami prie kultūros įstaigų ar vietų, susijusių su atlikėjos gyvenimu ir karjera.

    Įamžinant Dolly Parton palikimą, daug dėmesio skiriama ne tik muzikai, bet ir jos labdaringai veiklai bei įtakai JAV visuomeniniam gyvenimui. Gerbėjų susibūrimai dažnai virsta pasakojimais apie tai, kaip jos dainos lydėjo skirtingas kartas, o vieši pagerbimai socialiniuose tinkluose atspindi platų jos kūrybos pasiekiamumą.

    Šiandien užfiksuotos nuotraukos iš įvairių vietų rodo, kaip skirtingai, bet vienu tikslu – su pagarba ir dėkingumu – žmonės atsisveikina su kantri muzikos legenda. Tai ne tik gedulas, bet ir ryškus priminimas, kokį pėdsaką Dolly Parton paliko muzikos istorijoje.

  • Salonikai kovoja su grafičiais menu: Ano Poli namų sienos virsta spalvingomis freskomis

    Salonikai kovoja su grafičiais menu: Ano Poli namų sienos virsta spalvingomis freskomis

    Graikijos mieste Salonikuose, istoriniame Ano Poli rajone, dalis gyventojų rado netradicinį būdą kovoti su nelegaliais užrašais ant namų sienų. Vietoj nuolatinio perdažymo jie kviečia menininkus, kad šie fasadus paverstų didelio formato piešiniais.

    Rajone pastaruoju metu atsiranda vis daugiau spalvingų kompozicijų: gėlių, augalų motyvų ir japoniškos estetikos įkvėptų vaizdų. Tokie piešiniai keičia gatvių vaizdą ir pritraukia tiek vietinių, tiek turistų dėmesį.

    Hokusai banga ant namo sienos

    Didžiausio susidomėjimo sulaukė ant vieno tradicinio namo išorinės sienos nutapytas kūrinys, kuriame atpažįstami Katsushikos Hokusai darbams būdingi bruožai. Kompozicijoje matyti banga, žydinčios vyšnios, tradicinės architektūros elementai ir raudona saulė, todėl vieta greitai tapo fotografijų tašku.

    Kūrinį sukūrė menininkė Souzy Kamaliani, dirbusi savininkų prašymu. Pasak jos, idėjos kryptį nulėmė šeimininkų simpatija Japonijai, o galutinis dizainas buvo vystomas bendradarbiaujant.

    Šiuo atveju sprendimas buvo ne vien estetinis. Namo savininkai ieškojo praktinio būdo sumažinti pasikartojančius purškiamų dažų išpuolius prieš jų fasadą.

    Kai menas tampa apsauga

    Menininkė teigia, kad panašus principas Ano Poli jau buvo išbandytas anksčiau: ant kito namo vasario mėnesį ji sukūrė ryškią kompoziciją su gėlių vazonais, žiedais ir bugenvilijomis. Anot autorės, po piešinio atsiradimo siena daugiau nebuvo niokojama.

    Souzy Kamaliani tapyba užsiima nuo 2009 metais, o pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiria muralams. Jos teigimu, esminis skirtumas nuo drobės yra mastelis: didelė siena leidžia laisviau dėlioti kompoziciją ir kurti kitokio poveikio vaizdą.

    Nevaldomi užrašai ir teplionės išlieka ilgalaike problema ne tik gyventojams, bet ir Salonikų savivaldybei. Valymo darbai dažnai duoda tik trumpalaikį efektą, nes sienos vėl greitai išmarginamos.

    Už techninius darbus ir tvarų judumą atsakingas vicemeras Prodromos Nikiforidis yra nurodęs, kad Ano Poli yra viena labiausiai paveiktų miesto vietų. Tam įtakos turi urbanistinė struktūra, kur gausu žemų pastatų ir didelių, lengvai pasiekiamų paviršių.

    Savivaldybės požiūriu vien valyti sienas nepakanka, todėl akcentuojamas visuomenės įtraukimas ir partnerystės su verslu, galinčiu prisidėti medžiagomis bei įranga. Panaši logika taikoma ir miesto centre, kur dalis prekybininkų užsako piešinius ant metalinių žaliuzių, tikėdamiesi, kad tai sumažins nelegalių šūkių atsiradimą po eitynių ar protestų.

    Ruošiamas menininkų sąrašas muralams

    Salonikuose siekiama viešojo meno iniciatyvas padaryti labiau struktūruotas, todėl savivaldybė kuria atvirą duomenų bazę ir bendradarbiavimo platformą muralų kūrėjams. Menininkai kviečiami registruotis pateikiant patirties įrodymus ir reprezentatyvius darbų pavyzdžius.

    Tikimasi, kad toks sąrašas ateityje padės greičiau atrinkti autorius naujiems projektams ir nuosekliau integruoti meną į miesto kasdienę aplinką. O Ano Poli gatvėse pokytis jau matomas: vietoje tuščių sienų, kurios anksčiau lengvai tapdavo taikiniu teplionėms, vis dažniau atsiranda apgalvoti kūriniai, keičiantys rajono pasakojimą.