CP v2

Category: Kultūra

  • Kanai: Pedro Almodóvaras ragina europiečius tapti skydu prieš Trumpą, Netanyahu ir Putiną

    Kanai: Pedro Almodóvaras ragina europiečius tapti skydu prieš Trumpą, Netanyahu ir Putiną

    Kas nuskambėjo Kanuose

    Ispanų kino režisierius Pedro Almodóvaras Kanų kino festivalyje pristatydamas naujausią filmą „Bitter Christmas“ viešai pareiškė, kad europiečiai turėtų tapti savotišku skydu prieš pasaulio politikoje ryškėjančias grėsmes. Spaudos konferencijoje jis itin aštriai įvardijo Donaldą Trumpą, Benjaminą Netanyahu ir Vladimirą Putiną.

    Pasak režisieriaus, Europos visuomenės ir politiniai lyderiai esą turi pareigą ginti tarptautinės teisės principus, nes būtent jie laikomi vienu svarbiausių Europos tapatybės ir saugumo pamatų. Ši mintis Kanuose nuskambėjo ne tik kaip politinis komentaras, bet ir kaip platesnė žinutė apie vertybių atsparumą.

    „Kaip europiečiai esame įpareigoti tapti tam tikru skydu prieš tokius veikėjus kaip Trumpas, Netanyahu ar rusų lyderis“, – sakė Pedro Almodóvaras.

    Režisierius taip pat pabrėžė, kad Europoje tarptautinė teisė turi išlikti praktiniu įsipareigojimu, o ne vien deklaracija. Kanų festivalyje jis pasirodė segėdamas ženkliuką „Free Palestine“, taip primindamas ir savo ankstesnius pasisakymus apie karą Gazos Ruože.

    Gazos karo šešėlis kultūroje

    Pedro Almodóvaras jau anksčiau buvo viešai kritikavęs Izraelio veiksmus Gazoje ir ragino Ispanijos politinę valdžią imtis griežtesnės laikysenos. Kanų kontekste šie pasisakymai įgauna papildomo svorio, nes festivalis pastaraisiais metais vis dažniau tampa vieta, kur kūrėjai kalba ne tik apie kiną, bet ir apie karą, žmogaus teises bei atsakomybę.

    Kultūros lauke tokie pareiškimai nėra vien simboliniai: jie atspindi augančią tendenciją, kai menininkai ir industrijos atstovai siekia daryti spaudimą per viešąją nuomonę. Kanuose politinės žinutės dažnai persipina su kino premjeromis, o ryškūs pasisakymai neretai tampa platesnių diskusijų apie Europos vaidmenį pasaulyje katalizatoriumi.

    Naujas filmas ir festivalio kontekstas

    Kanų konkursinėje programoje pristatytas filmas „Bitter Christmas“ pasakoja apie režisierių, kuriam pritrūkus idėjų kyla pagunda pasisavinti kitų žmonių istorijas. Tai tragikomedija, kurią kritikai vertina kaip dar vieną Almodóvaro bandymą kalbėti apie kūrybos ribas, sąžinę ir asmeninę atsakomybę.

    Pedro Almodóvaras Kanuose nėra naujokas: jis jau yra pelnęs pripažinimą šiame festivalyje, o jo darbai laikomi šiuolaikinio Europos kino klasika. Šių metų konkursas jam svarbus ir dėl to, kad politinė įtampa Europoje bei už jos ribų vis dažniau persikelia į kultūros renginius, kuriuose auditorija tikisi ne vien pramogos, bet ir aiškios pozicijos.

    Režisieriaus žodžiai Kanuose sutapo su platesniu kūrėjų pasisakymų fonu: vis daugiau žinomų aktorių ir režisierių viešai komentuoja geopolitiką, vertybių konfliktus ir demokratijos trapumą. Tokios temos, anksčiau labiau būdingos politinėms tribūnoms, šiandien vis dažniau skamba ir ant raudonojo kilimo.

  • Kataras ir moterų lyderystė: kaip Al Mujadilah centras keičia tikėjimo ir bendruomenės vaidmenį

    Kataras ir moterų lyderystė: kaip Al Mujadilah centras keičia tikėjimo ir bendruomenės vaidmenį

    Al Mujadilah: daugiau nei mečetė

    Katare vis dažniau kalbama apie erdves, kurios vienu metu atliepia tikėjimo, švietimo ir bendruomenės poreikius. Viena ryškiausių tokių iniciatyvų – Al Mujadilah centras ir mečetė moterims, tapę vieta ne tik maldai, bet ir dialogui bei lyderystei.

    Šią kryptį išryškina ir „Qatar in Motion“ pasakojimas, nukreipiantis dėmesį į tai, kaip tikslingai kuriama infrastruktūra gali keisti kasdienį moterų dalyvavimą visuomenės gyvenime. Tokios erdvės pristatomos kaip tiltas tarp dvasinės praktikos ir aktyvaus vaidmens bendruomenėje.

    Švietimas, dialogas ir įgalinimas

    Al Mujadilah veikia kaip platforma, kurioje greta religinių praktikų atsiranda vietos mokymuisi ir diskusijoms. Panašūs centrai regione dažnai siekia ne tik užtikrinti saugią aplinką, bet ir sudaryti sąlygas augti kompetencijoms, kurios praverčia tiek šeimoje, tiek profesinėje veikloje.

    Tokio tipo erdvės paprastai orientuotos į ilgalaikį poveikį: stipresnius ryšius bendruomenėje, didesnį savanorystės mastą ir aiškesnį moterų balsą sprendžiant socialinius klausimus. Praktikoje tai reiškia daugiau renginių, paskaitų, konsultacijų ir susitikimų, kurie padeda telkti bendruomenę.

    Kas keičiasi Katare?

    Kataras pastaraisiais metais kryptingai investuoja į socialinę infrastruktūrą ir švietimą, o moterų vaidmuo šiose diskusijose tampa vis labiau matomas. Nors pokyčiai nevyksta vienodai visose srityse, akcentuojama, kad įgalinimas prasideda nuo galimybės dalyvauti ir būti išgirstai.

    „Qatar in Motion“ epizode vedėja Laila kalbina moteris, kurios savo veikla rodo, kaip tikėjimas gali virsti kasdieniais sprendimais, bendruomeninėmis iniciatyvomis ir lyderyste. Pasakojimo ašis – mintis, kad reprezentacija tampa realia jėga tada, kai jai suteikiama erdvė veikti.

    „Al Mujadilah mums yra vieta, kur tikėjimas, mokymasis ir lyderystė susitinka vienoje bendruomenėje“, – sakė viena iš pašnekovių.

    Šis pavyzdys iš Kataro atskleidžia platesnę tendenciją: religinės ir bendruomeninės erdvės vis dažniau kuriamos taip, kad atlieptų ne tik tradicines funkcijas, bet ir šiuolaikinį poreikį kalbėtis, mokytis bei prisidėti prie visuomenės pokyčių.

  • „Board of Peace“ ataskaita: kodėl Hamas, anot iniciatyvos, stabdo antrą Gazos paliaubų etapą

    „Board of Peace“ ataskaita: kodėl Hamas, anot iniciatyvos, stabdo antrą Gazos paliaubų etapą

    Ataskaita Jungtinėms Tautoms

    Iniciatyva „Board of Peace“, kurią 2026 metais įkūrė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pirmojoje ataskaitoje Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai teigia, kad pagrindinė kliūtis pereiti prie antrojo paliaubų etapo Gazos Ruože yra Hamas.

    Dokumente pabrėžiama, jog, nepaisant paliaubų, smurtas tęsiasi beveik kasdien, o abi pusės viena kitą kaltina susitarimų pažeidimais. Ataskaitoje taip pat akcentuojamos humanitarinės pasekmės, kai civiliai žūsta, o pagalbos tiekimas susiduria su ribojimais.

    Ką siūlo antrasis etapas?

    „Board of Peace“ vertinimu, esminis žingsnis, be kurio neįmanoma judėti toliau, yra patikrinamas Hamas ginkluotės atsisakymas, spaudimo svertų civiliniam gyvenimui Gazos Ruože atsisakymas ir realus perėjimas prie civilinės valdysenos.

    Ataskaitoje teigiama, kad būtent šie sprendimai nulems tolimesnių veiksmų seką: nuo rekonstrukcijos starto iki aiškiai apibrėžto Izraelio pajėgų pasitraukimo grafiko ir tarptautinės stabilizavimo misijos scenarijaus.

    Paliaubos formaliai galioja, bet smurtas tęsiasi

    Iniciatyva atkreipia dėmesį, kad paliaubų pažeidimai fiksuojami beveik kasdien, o dalis incidentų, anot ataskaitos, yra rimti. Pabrėžiama, kad tokių veiksmų kaina matuojama ne tik politinėmis derybomis, bet ir tiesioginiu poveikiu civiliams, gyvenantiems nuolatinėje baimėje.

    Ataskaitą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai ketina pristatyti „Board of Peace“ aukštasis atstovas Gazos klausimais Nickolay Mladenov. Dokumente taip pat teigiama, kad priemonės, resursai ir planai pereiti prie kito etapo iš esmės yra parengti, tačiau procesą lemia šiuo metu priimami šalių sprendimai.

    „Šiuo etapu pagrindinė kliūtis visiškam įgyvendinimui išlieka Hamas atsisakymas sutikti su patikrinamu nusiginklavimu, atsisakyti prievartinės kontrolės ir sudaryti sąlygas tikram civiliniam perėjimui Gazoje“, – teigiama ataskaitoje.

    Paliaubos, kurias tarpininkaujant derino JAV, Kataras ir Egiptas, turėjo tapti keliu į platesnį susitarimą po 2023 metais spalio 7 dieną įvykdyto Hamas išpuolio prieš Izraelį ir vėliau sekusios plataus masto Izraelio operacijos Gazos Ruože.

    Pasak tekste aprašytos schemos, pirmasis etapas apėmė įkaitų paleidimą mainais į palestiniečius, laikomus Izraelio kalėjimuose. Tačiau pereinant prie antrojo etapo, numatančio Hamas nusiginklavimą, laipsnišką Izraelio pajėgų atsitraukimą ir tarptautinės stabilizavimo pajėgos dislokavimo galimybę, derybos įstrigo.

    „Board of Peace“ dokumente nusiginklavimas įvardijamas kaip kritiška prielaida: be jo, teigiama, sunku pradėti sisteminę rekonstrukciją, susitarti dėl laiku apibrėžto kariuomenės pasitraukimo ir sukurti patikimą politinį kelią palestiniečių apsisprendimui bei valstybingumo perspektyvai.

  • Kataras vėl kviečia turistus: 12 000 įstrigusių keliautojų repatriacija ir naujas planas

    Kataras vėl kviečia turistus: 12 000 įstrigusių keliautojų repatriacija ir naujas planas

    Turizmas po įtampos regione

    Kataras skelbia, kad po kelis mėnesius trukusių sukrėtimų regione turizmo sektorius grįžta į įprastas vėžes, o šalis vėl pasirengusi priimti keliautojus. Apie tai interviu „Euronews“ kalbėjo „Visit Qatar“ vadovas Abdulazizas Ali Al-Mawlawi.

    Jo teigimu, sudėtingiausiu laikotarpiu prioritetu tapo įstrigusių užsieniečių saugumas ir logistinė pagalba, kad būtų atkurta kelionių krypties reputacija. 2025 metais Kataras, pasak turizmo atstovų, buvo sulaukęs apie 5 000 000 lankytojų.

    Ankstyvuoju konflikto etapu šalyje buvo daugiau nei 12 000 tarptautinių lankytojų, kuriuos reikėjo pargabenti į namus, tarp jų apie 8 000 tranzitu keliavusių žmonių. Papildomų sunkumų sukėlė sutrikimai jūrų maršrutuose: Dohos kruizų uoste, uždarius Hormūzo sąsiaurį, paveikta maždaug 5 000 kruizų keleivių ir įgulos narių.

    Tokiose situacijose turizmo sektoriui svarbiausia greita koordinacija, nes trikdžiai oro erdvėje ir uostuose tiesiogiai veikia viešbučius, skrydžių tvarkaraščius, kelionių draudimą ir vartotojų pasitikėjimą. Kataras pabrėžia, kad būtent pasitikėjimo atstatymas dabar yra pagrindinis tikslas.

    „Išgyvenome sunkų laiką, tokio dar nebuvome patyrę, bet prisiminėme pandemijos pamokas ir siekėme išeiti dar atsparesni“, – sakė Abdulazizas Ali Al-Mawlawi.

    Karštoji linija, viešbučiai ir skubios vizos

    Pasak „Visit Qatar“ vadovo, buvo įdiegta visą parą veikianti karštoji linija, informacija keliautojams teikta ir per „WhatsApp“ bei socialinius tinklus. Repatriacijos veiksmai koordinuoti per Hamado tarptautinį oro uostą Dohoje, bendradarbiaujant su ambasadomis ir oro bendrovėmis.

    Apgyvendinimui mobilizuotas platus viešbučių tinklas: į procesą įtraukti 194 viešbučiai. Kataro turizmo institucijos teigia, kad apie 15 dienų padengė kambarių ir maitinimo išlaidas, siekdamos sumažinti įstrigusių keliautojų finansinę naštą.

    Tranzitu vykusiems keleiviams išduota maždaug 8 000 skubių vizų, taip pat sudarytos sąlygos prireikus pratęsti leidimus atvykti ir lanksčiau vertinti užsibuvimą šalyje. Tokios priemonės paprastai taikomos, kai dėl atšauktų skrydžių ar saugumo rizikų kelionės planai tampa neįgyvendinami per numatytą laiką.

    Šie sprendimai taip pat svarbūs reputaciniu požiūriu: keliautojams svarbu žinoti, kad krizės atveju valstybė turi aiškų planą, o taisyklės dėl vizų ir apgyvendinimo nepalieka žmonių nežinioje.

    Vasaros kampanija ir skrydžių plėtra

    Kataras turizmo atsigavimą sieja su vasaros renginiais, paplūdimių veiklomis ir pramogomis šeimoms, o vėliau žada aktyviau taikytis į tarptautinius srautus. Šalyje pristatyta vasaros programa „Hala Summer“, kuri, kaip skelbiama, tęsis iki 2026 metų rugsėjo.

    Programoje numatomi viešbučių ir kurortų pasiūlymai, sezoniniai meniu bei koncertai, o dalis iniciatyvų orientuota į vietos rinką, pavyzdžiui, šeimų skatinimas keliauti šalies viduje. Tikimasi, kad rudenį ir žiemą srautą papildys didesni tarptautiniai renginiai, kai regione paprastai vyrauja palankesnė temperatūra.

    Atskira turizmo atsigavimo dalis yra aviacijos tinklas. „Qatar Airways“ skelbia, kad nuo 2026 metų birželio 16 dienos planuoja išplėsti tarptautinių krypčių tinklą iki daugiau nei 160 krypčių, o vasarą numato tolesnį tvarkaraščių stiprinimą.

    Europos kryptimis bendrovė taip pat planuoja atnaujinti skrydžius į Helsinkį: nuo 2026 metų liepos 15 dienos numatyti keturi skrydžiai per savaitę, o nuo 2026 metų rugpjūčio 1 dienos dažnis turėtų augti iki septynių. Tokie sprendimai paprastai signalizuoja rinkai, kad maršrutai stabilizuojasi, o kelionių planavimas tampa prognozuojamas.

  • Kroatijoje rastas „vampyru“ laikytas palaikų kapas: po 400 metų atkurtas vyro veidas

    Kroatijoje rastas „vampyru“ laikytas palaikų kapas: po 400 metų atkurtas vyro veidas

    Neįprastas radinys bažnyčios kapinėse

    Kroatijos bažnyčios kapinėse 2023 metais archeologai aptiko vyro palaikus, kurių laidojimo būdas iškart sukėlė įtarimų. Kūnas buvo paguldytas veidu į žemę, o tai siejama su slavų folklore aptinkamais „apsauginiais“ laidojimo ritualais.

    Tyrėjų teigimu, tokia padėtis istoriškai buvo pasirinkta tuomet, kai bendruomenė bijodavo, kad mirusysis gali „grįžti“ ir kenkti gyviesiems. Tokie įsitikinimai Rytų ir Pietryčių Europoje buvo paplitę šimtmečius, ypač epidemijų, karo ar socialinių sukrėtimų laikais.

    Ką apie mirtį pasako kaulai?

    Bioarcheologai nustatė, kad palaidojimas nebuvo įprastas ir galėjo būti atliktas keliais etapais. Skelbiama, jog žmogus iš pradžių buvo palaidotas įprastai, tačiau vėliau kapas buvo atkastas, o palaikai perlaidoti kitaip.

    Analizuojant skeletą pastebėta ir smurto požymių: aptikti lūžiai, kurie, tyrėjų vertinimu, galėjo atsirasti maždaug mirties metu. Tai sustiprino hipotezę, kad vyras mirė smurtine mirtimi ir galėjo būti laikomas pavojingu ar „nešvariu“ bendruomenės akyse.

    „Buvo aišku, kad vyksta kažkas neįprasto, nes tai nepanašu į krikščionišką laidojimo praktiką“, – sakė Nataša Sarkić.

    Veido rekonstrukcija po keturių šimtmečių

    Siekdami geriau suprasti, kas buvo šis žmogus, specialistai atliko kaukolės skenavimą ir sukūrė skaitmeninį 3D modelį. Remiantis teismo medicinos metodais, ant modelio buvo taikomi audinių storio orientyrai ir žingsnis po žingsnio atkuriami raumenys bei veido bruožai.

    Galutinis rezultatas pristatomas kaip realistiška interpretacija, kaip vyras galėjo atrodyti būdamas gyvas. Tyrėjai nurodo, kad jis greičiausiai buvo 40–50 metų amžiaus.

    Toks atvejis, anot archeologų, primena, kad laidojimo papročiai atspindėjo ne tik religines normas, bet ir kolektyvines baimes. Šiuolaikinės 3D rekonstrukcijos technologijos leidžia istorinius pasakojimus papildyti apčiuopiamu žmogišku veidu, o kartu tiksliau vertinti, kaip bendruomenės reaguodavo į mirtį, smurtą ir nežinomybę.

  • Ieškomas naujasis Džeimsas Bondas: „Amazon MGM“ pradėjo atranką, minimi trys nauji kandidatai

    Ieškomas naujasis Džeimsas Bondas: „Amazon MGM“ pradėjo atranką, minimi trys nauji kandidatai

    „Amazon MGM“ startuoja oficialiai

    Prasidėjo oficiali naujojo Džeimso Bondo paieška: „Amazon MGM“ patvirtino, kad vyksta aktorių atranka, ieškant Danielio Craigo įpėdinio 007 vaidmeniui. Studija nurodo, kad proceso metu detalių nekomentuos, tačiau žada naujienas paskelbti, kai tam ateis laikas.

    Prie atrankos vairo stojo britų aktorių atrankos direktorė Nina Gold, žinoma dėl darbo kino ir televizijos projektuose, kuriuose itin svarbus aktorių parinkimas. Tai signalas, kad paieška pereina iš gandų į konkrečius susitikimus ir perklausas.

    Nauji vardai tarp kandidatų

    Nors viešojoje erdvėje jau kurį laiką sukasi įvairios pavardės, po žinios apie Ninos Gold įsitraukimą aptarinėjami ir trys nauji kandidatai. Pirmasis jų yra 35 metų Jackas Lowdenas, su kuriuo Gold jau dirbo seriale „Slow Horses“, todėl abipusis kūrybinis supratimas gali tapti privalumu.

    Taip pat minimas 23 metų Louisas Partridge’as, vaidinęs keliuose didesniuose projektuose ir siejamas su „House of Guinness“, kurio kūrybinėje komandoje dirba naujojo Bondo filmo scenaristas Stevenas Knightas. Amžius čia tampa pagrindiniu klausimu, nes 007 tradiciškai renkamasi brandesnį aktorių, tačiau studijos dažnai svarsto ir ilgesnę kelių filmų perspektyvą.

    Trečiasis aptariamas vardas yra 26 metų Tomas Francisas, apie kurio dalyvavimą perklausose pranešė pramogų industrijos žiniasklaida. Jis labiausiai žinomas iš teatro pasaulio, o tokia kilmė Bondo franšizei nėra svetima, nes dalis ankstesnių 007 aktorių taip pat buvo užgrūdinti scenoje.

    Kodėl favoritai dažnai nepasitvirtina

    Bondo atrankos procesas garsėja tuo, kad ankstyvieji favoritai neretai lieka tik spekuliacijomis. Praktika rodo, jog garsiai įvardijus vieną kandidatą, prodiuseriai neretai renkasi kitą, kad išvengtų išankstinių lūkesčių ir informacijos nutekėjimų suformuoto spaudimo.

    Istoriškai 007 vaidmuo dažnai tapdavo karjeros šuoliu, todėl prodiuseriai linkę rinktis kylantį, bet dar iki galo neįtvirtintą aktorių. Toks pasirinkimas leidžia lengviau sukurti naują Bondo etapą, o ne kovoti su žiūrovų atmintyje įstrigusiais ankstesniais ryškiais vaidmenimis.

    Į diskusiją įsitraukė ir Baltieji rūmai

    Viešą dėmesį patraukė ir politinis epizodas: Baltieji rūmai socialiniuose tinkluose pasidalijo įrašu, kuriame Donaldas Trumpas vaizduojamas kaip 007. Reakcijos internete buvo pašaipios, o pats gestas labiau priminė savireklamos triuką nei realų ryšį su kino atranka.

    Šis įrašas prisidėjo prie dar didesnio informacinio triukšmo aplink atranką, nors praktiniu požiūriu Bondo sprendimus lemia studijos ir kūrybinė komanda, o ne politinės komunikacijos viražai. Vis dėlto toks kontekstas rodo, kad 007 vardas ir toliau išlieka globalios popkultūros nervų taške.

    Jau aišku, kad 26-ąjį Bondo filmą režisuos Denis Villeneuve, o scenarijų rašo Stevenas Knightas. Skelbiama, kad gamyba turėtų startuoti 2027 metais, o premjera planuojama 2028 metais.

  • Bajė gobelenas pirmąkart Londone bus eksponuojamas visu ilgiu: kaip saugomas 68 metrų kūrinys

    Bajė gobelenas pirmąkart Londone bus eksponuojamas visu ilgiu: kaip saugomas 68 metrų kūrinys

    Bajė gobelenas keliasi į Londoną

    Viduramžių šedevras Bajė gobelenas pirmą kartą bus pristatytas Londone, skelbia Britų muziejus. Kūrinys bus eksponuojamas specialiai suprojektuotoje vitrinoje, paguldytas plokščiai ir išskleistas per visą 68 metrų ilgį.

    Muziejus pabrėžia, kad toks sprendimas leis lankytojams aiškiau suvokti gobeleno mastelį ir detales, kurios dažnai pradingsta žiūrint į susuktą ar dalimis rodomą tekstilę. Greta fizinio eksponavimo planuojami ir skaitmeniniai sprendimai, padėsiantys geriau suprasti siužetą bei simbolius.

    „Gobeleno eksponavimas paguldžius plokščiai leidžia visuomenei visapusiškai įvertinti šio unikalaus viduramžių siuvinėjimo mastą ir detales“, – teigiama Britų muziejaus pranešime.

    Britų muziejaus vadovas Nicholas Cullinanas akcentuoja, kad Bajė gobelenas laikomas vienu ryškiausių Europos kultūros artefaktų. Pasak jo, kūrinys ne tik pasakoja apie 1066 metų įvykius, bet ir primena istoriškai glaudžius Prancūzijos bei Didžiosios Britanijos ryšius.

    Kas vaizduojama ir kodėl tai svarbu

    XI amžiaus gobelenas vaizduoja Normandijos užkariavimą ir Hastingso mūšį, nulėmusį Anglijos valdžios pasikeitimą. Tai vienas išsamiausių pasakojamųjų viduramžių tekstilės kūrinių, kuriame istorija perteikiama kaip ištisinė vaizdų seka.

    Britų muziejus praneša, kad parodoje gobelenas bus rodomas kartu su kitais skoliniais iš Didžiosios Britanijos ir Europos institucijų. Žadama pristatyti retus dokumentus, iliuminuotus rankraščius bei sidabrinių monetų lobį, kad eksponatas būtų įkurdintas platesniame epochos kontekste.

    „Lankytojai turės išskirtinę galimybę panirti į istoriją, o gobeleno pasakojimas bus pateiktas originaliai ir įtraukiai“, – sakė parodos kuratorius Michaelas Lewisas.

    Perkėlimas sukėlė ginčus

    Gobeleno perkėlimas iš Bajė muziejaus yra itin retas įvykis: nurodoma, kad tai pirmas toks išgabenimas per daugiau nei 40 metų. Sprendimas skolinti kūrinį Londono parodai buvo siejamas su Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono 2025 metais duotu pažadu 18 mėnesių laikotarpiui perduoti gobeleną Britų muziejui.

    Vis dėlto Prancūzijoje kilo protestų banga, daugiausia dėl eksponato trapumo ir transportavimo rizikų. Kritikai teigė, kad net kruopščiausiai planuojamas pervežimas gali sukelti mechaninius pažeidimus, ypač dėl vibracijos ir neišvengiamo rankinio tvarkymo.

    „Gobelenas per daug trapus, kad būtų transportuojamas be rimtos rizikos: galimi įplyšimai ir medžiagos netektys dėl tvarkymo ir vibracijų“, – teigė meno paveldo kritikas Didier Rykner.

    Pastaraisiais metais konservatoriai fiksavo tūkstančius defektų ir pažeidimų, todėl eksponavimo bei logistikos reikalavimai yra itin griežti. Bajė gobelenas įrašytas į UNESCO programos Pasaulio atmintis registrą, taip pripažįstant jo išskirtinę dokumentinę ir kultūrinę vertę.

    Skelbiama, kad paroda „The Bayeux Tapestry Experience“ lankytojams duris atvers 2026 metų rugsėjo 10 dieną ir veiks iki 2027 metų liepos 11 dienos.

  • Tarptautinis Booker prizas atiteko Taivanui: Yáng Shuāng-zǐ romanas ir Lin King vertimas

    Tarptautinis Booker prizas atiteko Taivanui: Yáng Shuāng-zǐ romanas ir Lin King vertimas

    Istorinis romanas apie kolonijinį Taivaną

    2026 metais Tarptautinį Booker prizą pelnė taivanietė rašytoja Yáng Shuāng-zǐ ir vertėja Lin King už romaną „Taiwan Travelogue“. Kūrinys – istorinis pasakojimas, nukeliantis į 1930-uosius, kai Taivanas buvo Japonijos okupuotas.

    Komisija pabrėžė, kad knyga vienu metu veikia ir kaip romantiška istorija, ir kaip įžvalgi pokolonijinė proza. Pasak vertintojų, tai pasakojimas apie kalbą, galią ir tai, kaip vertimas gali pakeisti santykį tarp žmonių bei kultūrų.

    Ką pasakoja „Taiwan Travelogue“

    Romane žaidžiama kelionių memuarų forma: pasakotoja pristatoma kaip japonų novelistė, keliaujanti po Taivaną kulinariniu maršrutu. Kelionės fone ryškėja sudėtingi jos santykiai su vietine vertėja, kuri tampa ne tik gide, bet ir tarpininke tarp skirtingų pasaulių.

    Žiuri dėmesį patraukė tai, kaip knygoje atskleidžiama komunikacijos kaina, kai susiduria skirtingos kalbos ir nelygiavertės galios. Vertėja Lin King įvertinta už tai, kad vertimu į anglų kalbą suteikė kūriniui papildomą sluoksnį, padedantį skaitytojui pajusti potekstes.

    Premija, vertimas ir platesnis kontekstas

    Tarptautinis Booker prizas teikiamas už į anglų kalbą išverstą grožinę literatūrą, o prizinis fondas dalijamas autoriui ir vertėjui. Šįkart 57 000 eurų atiteko Yáng Shuāng-zǐ ir Lin King.

    Organizatoriai nuolat akcentuoja, kad apdovanojimas skirtas didinti kitomis kalbomis parašytos grožinės literatūros matomumą Jungtinėje Karalystėje ir įvertinti vertėjų darbą, kuris dažnai lieka šešėlyje. Šis laimėjimas taip pat išryškina augantį susidomėjimą Rytų Azijos istorijomis, kur asmeninės patirtys persipina su kolonijiniu palikimu.

    Pati Yáng Shuāng-zǐ yra pasakojusi, kad rašydama siekė išnarplioti sudėtingas Taivano kolonijinio laikotarpio aplinkybes. Autorė kuria ne tik prozą, bet ir esė, mangą bei vaizdo žaidimų scenarijus, o „Taiwan Travelogue“ tapo pirmuoju jos kūriniu, išverstu į anglų kalbą.

    „Tyrimai apie keliones ir maistą mano gyvenimą pakeitė dviem akivaizdžiais būdais: mano santaupos sumažėjo, o svoris padidėjo“, – sakė Yáng Shuāng-zǐ.

    Knyga pirmą kartą išleista 2020 metais originalo kalba, o pastaraisiais metais jos tarptautinė sklaida augo: leidybos teisės parduotos daugelyje rinkų. Tai rodo, kad vertimai tampa nebe nišiniu reiškiniu, o svarbia pasaulinės leidybos grandimi, padedančia literatūrai keliauti greičiau nei bet kada anksčiau.

  • Daugelis iškasa nebežydinčias tulpes, bet klysta: šis naminis tręšimas gali jas išgelbėti

    Daugelis iškasa nebežydinčias tulpes, bet klysta: šis naminis tręšimas gali jas išgelbėti

    Pavasarį tulpės dažnai džiugina ryškiomis spalvomis, tačiau po kelių sezonų gali nutikti taip, kad augalai išleidžia tik lapus, o žiedų taip ir nesulaukiama. Tokiu atveju dalis žmonių skuba svogūnėlius iškasti ir išmesti, nors problema neretai būna ne liga, o paprastas nusilpimas.

    Tulpėms žydėti reikia daug sukauptos energijos, todėl silpnesnis ar per smulkus svogūnėlis pirmiausia investuoja į lapus. Tai natūrali augalo reakcija, kai jis bando atkurti maisto medžiagų atsargas, reikalingas kitam sezonui.

    Dažniausios priežastys, kodėl nežydi

    Žydėjimui kenkia ir auginimo klaidos: per seklus sodinimas, sunki ir ilgai permirkstanti dirva, taip pat per anksti nupjauti lapai. Žali lapai po žydėjimo dar kurį laiką maitina svogūnėlį, todėl jų šalinimas iškart po nužydėjimo dažnai reiškia silpnesnį kitų metų rezultatą.

    Ne mažiau svarbus veiksnys yra trąšų stoka, ypač jei tulpės kelerius metus paliekamos toje pačioje vietoje. Laikui bėgant dirvoje sumažėja augalams prieinamų medžiagų, o svogūnėliai smulkėja ir „pavargsta“.

    Ką gali duoti karbamidas

    Jei tulpės nežydėjo dėl nusilpusių svogūnėlių, dažnai padeda azoto trąšos, pavyzdžiui, karbamidas. Azotas skatina žaliosios masės augimą ir padeda svogūnėliui sukaupti daugiau resursų, kad kitą sezoną jis turėtų jėgų formuoti žiedą.

    Praktikoje karbamidą patariama berti vėlyvą pavasarį arba vasaros pradžioje, kai lapai dar žali. Dažniausiai pakanka apie 15 gramų vienam kvadratiniam metrui, trąšas lengvai įterpiant į viršutinį dirvos sluoksnį ir švelniai palaistant, kad žemė būtų drėgna, bet ne šlapia.

    Kada svogūnėlius geriau iškasti

    Ne kiekviena nežydinti tulpė serga, tačiau dalis veislių gražiausiai žydi tik pirmą ar antrą sezoną po pasodinimo. Vėliau žiedai smulkėja arba visai dingsta, ypač jei tai stambiažiedės, reiklesnės veislės.

    Jei norisi atnaujinti lysvę, svogūnėlius verta iškasti tik tada, kai lapai natūraliai nudžiūsta. Laikant sausoje, gerai vėdinamoje vietoje iki rudeninio sodinimo, lengviau atskirti dukterinius svogūnėlius ir įvertinti būklę: sveiki būna kieti, be tamsių dėmių, o minkšti ar susiraukšlėję dažnai nebetinka.

    Norint nepadaryti dažnos klaidos, po nužydėjimo geriausia pašalinti tik peržydėjusius žiedynus, o lapus palikti, kol pagelsta. Būtent šis kantrybės periodas dažnai nulemia, ar kitą pavasarį tulpės vėl pražys visu grožiu.

  • Vasaros kelionės brangs dėl Artimųjų Rytų krizės: Europos Komisija primena keleivių teises

    Vasaros kelionės brangs dėl Artimųjų Rytų krizės: Europos Komisija primena keleivių teises

    Užsitęsęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose šią vasarą gali padaryti keliones brangesnes ir mažiau nuspėjamas, perspėja Europos Komisija. Didžiausias poveikis siejamas su energijos ir degalų kainomis, kurios atsispindi skrydžių, autobusų, traukinių, keltų bei organizuotų kelionių kainodaroje.

    Komisija ragina keliautojus prieš perkant bilietus ar kelionių paketą įvertinti sąlygas ir saugoti visus dokumentus: užsakymo patvirtinimus, mokėjimo išrašus, bendravimą su vežėju ar agentūra. Tai svarbu, jei vėliau tektų prašyti grąžinimo, peradresavimo ar kompensacijos.

    Ką privalo užtikrinti vežėjai

    Jei skrydis atšaukiamas, keleivis paprastai turi teisę rinktis: pinigų grąžinimą, alternatyvų maršrutą arba grįžimą į pradinį oro uostą, taip pat pagalbą, kai tenka laukti. Tokia pagalba gali apimti maitinimą, ryšio priemones ir, jei būtina, apgyvendinimą.

    Europos Komisija pabrėžia, kad taisyklės dėl kompensacijų priklauso nuo aplinkybių ir pranešimo laiko. Jei atšaukimas įvyksta likus mažiau nei 14 dienų iki išvykimo, vežėjas gali būti įpareigotas mokėti kompensaciją, nebent pagrindžia išskirtines aplinkybes arba laiku pasiūlo tinkamą alternatyvą.

    Komisijos vertinimu, realus vietinis degalų trūkumas, dėl kurio skrydis fiziškai negali būti vykdomas, gali būti laikomas išskirtine aplinkybe. Tačiau vien degalų kainų šuolis savaime nereiškia, kad aviakompanija gali atsisakyti pareigų keleiviui.

    Taip pat primenama, kad vežėjai negali po pirkimo retroaktyviai didinti jau įsigyto bilieto kainos, motyvuodami tuo, kad pabrango kuras. Galutinė kaina turi būti aiški nuo pat užsakymo pradžios ir apimti visus numatomus bei neišvengiamus mokesčius, o papildomos paslaugos turi būti siūlomos skaidriai ir tik su aiškiu keleivio sutikimu.

    Kelionių paketai: galimi kainų pokyčiai

    Organizuotose kelionėse, kai perkamas paketas, pavyzdžiui, skrydis ir viešbutis, kainos keitimo galimybė priklauso nuo sutarties. ES taisyklės leidžia organizatoriui didinti kainą, jei tai numatyta sutartyje ir tiesiogiai susiję su degalų ar kitų transporto sąnaudų pokyčiais.

    Vis dėlto galioja ribos: kai kainos didėjimas viršija 8 proc., keliautojas gali sutikti su pokyčiu arba atšaukti kelionę be baudos. Be to, apie kainos pakeitimą turi būti pranešta ne vėliau kaip likus 20 dienų iki išvykimo, pateikiant pagrindimą ir skaičiavimą.

    Kaip sumažinti riziką planuojant kelionę

    Turizmo sektoriaus atstovai prognozuoja, kad šiemet keliautojai bus jautresni kainai ir labiau vertins santykį tarp kainos ir gaunamos vertės. Dėl neapibrėžtumo dalis žmonių gali rinktis trumpesnes atostogas arba keliones arčiau namų, o sprendimą dažniau lems atšaukimo sąlygos ir kelionės lankstumas.

    Europos Komisija ragina neapsiriboti vien bilieto kaina: svarbu patikrinti, ar tarifas leidžia keitimą, kokios taikomos atšaukimo taisyklės, kaip greitai grąžinami pinigai ir kokiais kanalais galima susisiekti su vežėju ar organizatoriumi. Taip pat primenama, kad kuponai gali pakeisti pinigų grąžinimą tik tuo atveju, jei keleivis su tuo aiškiai sutinka.

    Konfliktų ir energetikos svyravimų laikotarpiu kelionės planavimas tampa ne tik maršruto, bet ir rizikos valdymo klausimu. Kainų palyginimas, sąlygų perskaitymas ir keleivio teisių žinojimas gali lemti skirtumą tarp sklandžių atostogų ir brangių, daug laiko atimančių ginčų.