CP v2

Category: Kultūra

  • Baltijos jūra į krantą išmeta šimtus medūzų: ką tai reiškia ir kada jos gali skaudžiai nudeginti

    Baltijos jūra į krantą išmeta šimtus medūzų: ką tai reiškia ir kada jos gali skaudžiai nudeginti

    Kodėl medūzų staiga tiek daug?

    Vasaros pabaigoje Baltijos pakrantėse dažniau pasirodantys medūzų telkiniai dažniausiai nėra joks sensacingas reiškinys, o sezoninė gamtos ciklo dalis. Šiuo metu vanduo paprastai būna šilčiausias per metus, o šiluma spartina medūzų augimą ir jų gyvavimo ciklą.

    Ne mažiau svarbūs ir vėjai bei srovės: vyraujant šiaurės ir šiaurės vakarų krypčių vėjams, lengvi, plūduriuojantys organizmai stumiami arčiau kranto. Tada medūzos patenka į seklumas ir bangų išmetamos ant smėlio, iš kur pačios dažnai nebesugeba grįžti į gilesnį vandenį.

    Kurios Baltijoje pavojingos žmogui?

    Baltijoje dažniausiai sutinkamos kelios medūzų rūšys, tačiau ne visos kelia realią grėsmę poilsiautojams. Dažniau prie krantų pasitaikanti medūza su aiškiai matomais keturiais violetiniais žiedais paprastai laikoma žmogui nepavojinga, nes jos geliančios ląstelės per silpnos, kad pažeistų odą.

    Kita, rečiau pastebima, didesnė ir rusvai vario atspalvio medūza gali sukelti nemalonų odos sudirginimą, panašų į dilgėlių nudegimą. Nors Baltijos vanduo yra mažiau sūrus nei vandenynuose ir tai dažnai susilpnina daugelio rūšių geliamąjį poveikį, atsargumas vis tiek būtinas.

    Ką daryti nudegus medūzai?

    Specialistai pataria neliesti nei gyvų medūzų, nei tų, kurias jūra išmetė ant kranto, nes geliančios ląstelės gali išlikti aktyvios. Ypač atsargūs turėtų būti alergiški žmonės ir turintieji jautrią odą, taip pat tėvai, prižiūrintys vaikus prie vandens.

    Jei įvyko kontaktas, svarbiausia ramiai ir teisingai suteikti pirmąją pagalbą: pažeistą vietą reikėtų nuplauti jūros vandeniu, o ne gėlu vandeniu, nes jis gali suaktyvinti likusias geliančias ląsteles. Likusias čiuptuvų dalis saugiau pašalinti pincetu ar kietu daiktu, pavyzdžiui, kortele, o skausmą malšinti šaltu kompresu.

    Jei atsiranda stiprus patinimas, dusulys, plinta bėrimas ar pasireiškia kiti alerginės reakcijos požymiai, būtina kuo greičiau kreiptis į medikus. Tokiais atvejais delsti neverta, net jei pradinis nudegimas atrodė lengvas.

    Ar medūzos rodo prastą jūros būklę?

    Didelis medūzų kiekis krante ne visada reiškia taršą ar ekologinę katastrofą, nes jos yra natūrali Baltijos ekosistemos dalis. Jų gausa gali rodyti, kad vandenyje yra pakankamai maisto, pirmiausia planktono, kuriuo medūzos minta.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad masiškesnius žydėjimus gali sustiprinti ir platesnės tendencijos, įskaitant vandens šiltėjimą bei eutrofikaciją, kai į jūrą patenka per daug maistinių medžiagų. Praktinių problemų tai kartais sukelia žvejams, nes medūzos gali kimšti tinklus ir apsunkinti žvejybą.

  • Grybautojai trina rankas: jau netrukus miškuose – tikras bagniako (mašlako) bumas

    Grybautojai trina rankas: jau netrukus miškuose – tikras bagniako (mašlako) bumas

    Koks tai grybas ir kur jo ieškoti

    Bagniakas, dar vadinamas mašlaku marguoju (lot. Suillus variegatus), yra plačiai Europoje paplitęs vamzdelinių grybų rūšies atstovas. Lietuvoje jis gana dažnas, o geriausiai dera ten, kur vyrauja pušynai ir skurdžios, rūgštesnės, smėlingos dirvos.

    Šis grybas dažniausiai aptinkamas spygliuočių arba mišriuose miškuose, ypač po pušimis, taip pat viržynuose ir kiek drėgnesnėse vietose. Svarbiausias orientyras – tinkama buveinė: jei miške daug pušų ir smėlio, tikimybė rasti bagniakų stipriai išauga.

    Kaip atpažinti bagniaką

    Bagniako kepurėlė paprastai siekia apie 5–14 centimetrų skersmens. Jaunų grybų ji pusapvalė, vėliau plokštėja, o spalva gali kisti nuo gelsvos ar gelsvai pilkos iki alyvuogių atspalvių, ilgainiui pereidama į ochrinę rusvą.

    Apačioje vietoje lakštelių yra vamzdeliai: iš pradžių jie gelsvi ar šviesiai oranžiniai, vėliau tamsėja. Paspaudus vamzdeliai gali pamėlynuoti ir pamažu paruduoti – tai įprastas požymis, padedantis atpažinti rūšį.

    Kotas dažniausiai būna 4–10 centimetrų aukščio, 2–4 centimetrų storio, lygus, dažnai kiek pastorėjęs prie pagrindo. Kvapas daugeliui primena spyglius ar miško paklotę, ypač kai grybas šviežias.

    Kada prasideda sezonas ir kaip jį lemia orai

    Bagniakai paprastai pradeda rodytis vasaros pradžioje, o gausesnis derėjimas dažniausiai fiksuojamas vasaros pabaigoje ir rudenį. Daugelyje regionų pikas sutampa su laikotarpiu nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio, o gausiausiai jų randama rugsėjį.

    Derėjimą labiausiai lemia krituliai ir šiluma: po lietingesnių periodų, kai naktimis nėra šalnų, grybai miškuose pasirodo greičiau ir gausiau. Jei vasaros pabaiga būna sausesnė, „bangos“ dažniau būna trumpesnės ir labiau priklausomos nuo pavienių liūčių.

    Ar bagniakas valgomas ir kam tinka virtuvėje

    Bagniakas yra valgomas grybas, nors dažnai priskiriamas vidutinės vertės kategorijai dėl tekstūros ir skonio intensyvumo. Jis ypač tinka marinuoti, taip pat padažams, kai norisi švelnesnio, miško aromatą primenančio skonio.

    Renkant grybus svarbu vadovautis įprastomis saugumo taisyklėmis: imti tik gerai atpažįstamus grybus, vengti peraugusių ar sukirmijusių, o paruošiant namuose – kruopščiai nuvalyti ir termiškai apdoroti. Jei kyla abejonių dėl rūšies, geriau grybą palikti miške.

  • Triukas džiovinant hortenzijas: vienas paprastas žingsnis prieš kirpimą išsaugo žiedus

    Triukas džiovinant hortenzijas: vienas paprastas žingsnis prieš kirpimą išsaugo žiedus

    Vasaros pabaiga ir ankstyvas ruduo daugeliui sodininkų reiškia ne tik poilsį, bet ir darbus gėlyne. Norint, kad hortenzijų žiedai puoštų namus ir pasibaigus sezonui, svarbiausia nepraleisti tinkamo momento juos nuskinti ir teisingai paruošti džiovinimui.

    Geriausia hortenzijas džiovinimui kirpti vasaros pabaigoje, kai žiedynai jau pilnai subrendę ir ima nežymiai keisti spalvą. Jei delsite per ilgai, žiedai ant krūmo gali pradėti ruduoti, o vėliau džiovinant praras dekoratyvumą ir trupės.

    Yra vienas dažnai pamirštamas, bet itin naudingas žingsnis, kurį verta atlikti dar prieš imant sekatorių. Dieną prieš planuojamą kirpimą krūmą gausiai palaistykite: gerai sudrėkintas dirvožemis padeda augalui išlaikyti tvirtesnius žiedlapius ir stiebus, todėl džiovinant jie mažiau vysta ir raukšlėjasi.

    Kirpimui naudokite švarų, dezinfekuotą sekatorių, o žiedus rinkitės tik visiškai išsiskleidusius ir sveikus. Praktinis požymis paprastas: džiovinimui tinkami žiedlapiai liečiant dažnai jau primena pergamentą, o patys žiedynai atrodo brandūs ir tvirti.

    Labai svarbu, kad žiedai nebūtų drėgni, nes džiovinant tai didina pelėsio riziką. Dėl to geriau vengti kirpti anksti ryte, kai ant augalų laikosi rasa, ir rinktis sausą, saulėtą dieną, kai žiedynai spėję visiškai nudžiūti.

    Prieš džiovinimą nuo stiebų būtina pašalinti visus lapus, nes būtent jie dažniausiai sukaupia daugiausia drėgmės ir vėliau skatina puvimą. Tuo pačiu verta palikti kuo ilgesnius stiebus, kad būtų patogiau formuoti puokštes ir džiovinant aplink žiedynus cirkuliuotų oras; dažnai rekomenduojamas bendras ilgis siekia apie 30–40 centimetrų.

    Vienas paprasčiausių būdų džiovinti hortenzijas yra vazoje su nedideliu kiekiu vandens. Vanduo turi siekti tik 2–3 centimetrus: jo papildyti nereikia, nes tikslas yra, kad žiedai džiūtų palaipsniui, tolygiai, o drėgmė pasišalintų be staigaus suglebimo.

    Vazą su laisva puokšte laikykite vėsioje, nuo tiesioginės saulės apsaugotoje vietoje. Per ryški šviesa ir karštis gali spartinti džiūvimą, o kartu ir silpninti spalvą, todėl geriausiai tinka pavėsis ir stabili, sausesnė aplinka.

    Jei žiedynai labai dideli ir sunkūs, patikimesnis gali būti tradicinis džiovinimas pakabinus. Kiekvieną stiebą pririškite atskirai ir pakabinkite taip, kad žiedai nesiliestų prie sienų ar baldų: tai padeda išlaikyti tiesesnį stiebą ir apsaugo žiedynus nuo deformacijos.

    Norint ypač tvarkingo rezultato, kartais taikomas džiovinimas smėlyje, kai sausas, švarus smėlis sugeria drėgmę ir padeda išlaikyti žiedlapių formą. Tam smėlį pirmiausia reikia gerai išdžiovinti karštyje, žiedus įstatyti į dėžutę vertikaliai, užpilti smėliu ir palikti kelioms savaitėms, kol drėgmė visiškai pasišalins.

  • Kiek sekundžių išstovėsite ant vienos kojos? Paprastas testas gali išduoti daugiau, nei manote

    Kiek sekundžių išstovėsite ant vienos kojos? Paprastas testas gali išduoti daugiau, nei manote

    Kodėl vienos kojos testas svarbus?

    Kasdien stovime ir judame beveik automatiškai, tačiau pakėlus vieną pėdą atramos plotas staiga sumažėja, todėl kūnui tenka akimirksniu koreguoti laikyseną. Pusiausvyrą palaiko rega, vidinės ausies pusiausvyros sistema, taip pat raumenų ir sąnarių receptoriai, kurie nuolat siunčia signalus smegenims.

    Dėl to šis bandymas vertina ne vien raumenų jėgą. Jis parodo laikysenos kontrolę, koordinaciją, reakcijos laiką ir gebėjimą atkurti stabilumą, o šie įgūdžiai svarbūs lipant laiptais, rengiantis, apeinant kliūtis ar išlipant iš automobilio.

    Kaip saugiai atlikti testą namuose?

    Testą geriausia daryti ant kietų, lygių ir neslidžių grindų, šalia turint stalviršį ar sunkią kėdę, už kurios galima prisilaikyti praradus pusiausvyrą. Jei anksčiau buvote griuvę ar dažnai svaigsta galva, bandymo be pagalbos geriau neatlikti.

    Atsistokite tiesiai, žiūrėkite į priekį, rankas laikykite ant klubų. Pakelkite vieną pėdą kelis centimetrus nuo žemės jos nepriglaudę prie atraminės kojos, o laiką skaičiuokite nuo pakėlimo iki momento, kai pėda paliečia grindis arba ranka nuslysta nuo klubo.

    Rekomenduojama tikrinti abi puses, nes ryškus skirtumas gali rodyti skausmą, silpnumą po traumos ar prastesnę vienos kojos kontrolę. Rezultatą verta užsirašyti ir pakartoti po kelių dienų tomis pačiomis sąlygomis, kad matytumėte tendenciją.

    Kokie rezultatai laikomi orientyriais?

    Vieno universalaus skaičiaus nėra, nes rezultatas priklauso nuo amžiaus, sveikatos ir to, kaip tiksliai atliktas bandymas. Tyrimuose ir praktikoje dažnai minimi orientyrai rodo, kad vyresniame amžiuje pusiausvyros laikas trumpėja, pavyzdžiui, 70–79 metų grupėje dažnai siekia apie 18–19 sekundžių, o po 80 metų gali būti kiek daugiau nei 5 sekundės.

    Kaip paprastas patikros kriterijus žmonėms po 50 metų neretai taikoma 10 sekundžių riba. Jei jos pasiekti nepavyksta, tai dar nereiškia ligos, tačiau gali būti ženklas, kad pusiausvyrai, kojų jėgai ir bendrai fizinei būklei verta skirti daugiau dėmesio.

    Ypač trumpas laikas, pavyzdžiui, trumpesnis nei 5 sekundės, svarbesnis tuomet, jei kartu dažnai klumpama, neseniai buvo kritimų ar atsirado naujų simptomų. Tokiu atveju prasminga pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu, kad būtų įvertinta kritimų rizika ir galimos priežastys.

    Ką rodo tyrimai ir ko jie negarantuoja?

    Šis testas plačiau nuskambėjo po didelės apimties stebėjimo tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau nei 1 700 žmonių, kurių amžius buvo 51–75 metai. Jame pastebėta, kad dalyviai, neišlaikę 10 sekundžių, per vėlesnį stebėjimo laikotarpį turėjo didesnę mirtingumo riziką dėl įvairių priežasčių, o ryšys išliko įvertinus amžių, lytį, kūno masę ir gretutines ligas.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad testas prognozuoja gyvenimo trukmę ar pats nustato diagnozę. Tai buvo stebėjimo pobūdžio duomenys, todėl jie rodo sąsają, o ne tiesioginę priežastį, o prastesnė pusiausvyra dažnai atspindi platesnį vaizdą: mažesnį aktyvumą, raumenų silpnumą, lėtines ligas ar prastėjančią bendrą būklę.

    Kada sunerimti ir kaip gerinti pusiausvyrą?

    Rezultatą gali pabloginti neišsimiegojimas, stresas, skubėjimas, kelio ar klubo skausmas, infekcija, alkoholis, kai kurie vaistai ar laikini galvos svaigimo epizodai. Svarbu ir sąlygos, pavyzdžiui, ar bandymas atliktas basomis, su batais, ar rankos buvo ant klubų, todėl lyginti verta tik panašiomis aplinkybėmis.

    Didžiausią dėmesį verta skirti staigiam pokyčiui, kai anksčiau stabiliai stovėjęs žmogus staiga pradeda klupti, dažniau praranda pusiausvyrą ar atsiranda naujas ryškus vienos kūno pusės silpnumas. Tokie simptomai, ypač jei atsiranda netikėtai, turėtų būti įvertinti medikų.

    Paprastas treniravimas gali prasidėti nuo trumpo stovėjimo ant vienos kojos prie virtuvės stalviršio, iš pradžių lengvai prisilaikant, vėliau vis mažinant atramą. Dažnai padeda ir kėlimasis ant pirštų, lėtas atsistojimas nuo kėdės, ėjimas pėda prie pėdos, taip pat jėgos pratimai sėdmenims ir kojoms.

    Saugiau atlikti kelias trumpas pastangas per dieną, nei rizikuoti ilgu stovėjimu be apsaugos. Jei po kelių savaičių laikas ilgėja ir kasdieniai judesiai tampa užtikrintesni, tai praktiškas ženklas, kad pusiausvyra gerėja, o jei rodiklis išlieka labai trumpas ar blogėja, praverčia profesionalus įvertinimas.

  • Ketchupas, šampūnas ir net kiaušiniai: kodėl šiuos produktus verta laikyti apverstus

    Ketchupas, šampūnas ir net kiaušiniai: kodėl šiuos produktus verta laikyti apverstus

    Kai kuriuose bistruose padažų buteliai dažnai stovi apversti ne dėl estetikos, o dėl praktikos. Taip tirštas turinys nuolat būna prie dozatoriaus ar dangtelio, todėl nereikia purtyti pakuotės ir laukti, kol viskas nubėgs žemyn.

    Apverstas laikymas gali padėti ir tada, kai produktai linkę sluoksniuotis, pavyzdžiui, kai masėje atsiskiria natūralūs riebalai. Vis dėlto tai nėra būdas automatiškai prailginti galiojimo laiką, nes jį lemia laikymo temperatūra, higiena ir pakuotės sandarumas.

    Dar viena nauda paprasta: mažiau švaistymo. Veikiant gravitacijai, likučiai lengviau subėga prie angos, todėl produktą galima sunaudoti beveik iki paskutinio lašo, o jo nereikia gramdyti nuo sienelių ar dugno.

    Ką dažniausiai apsimoka apversti

    Dažniausias pavyzdys yra ketchupas, ypač kai pakuotė sukurta stovėti ant dangtelio. Svarbiausia įsitikinti, kad dangtelis sandariai užsuktas, nes kitaip padažas gali pratekėti ir sutepti lentynas ar šaldytuvą.

    Pagal tą patį principą patogu laikyti šampūnus, kondicionierius, dušo žele ir kūno losjonus, kai pakuotė jau beveik tuščia. Taip ryte ar po treniruotės nereikia spausti „iš visų jėgų“, kad išbėgtų likęs produktas.

    Apversti dažnai verta ir tirštus padažus, pavyzdžiui, majonezą, česnakinį ar barbekiu. Garstyčioms tai kartais padeda sumažinti sluoksniavimąsi ir apsaugo viršų nuo apsausėjimo, tačiau tik tuo atveju, jei pakuotė sandari.

    Kai apversti naudinga, bet reikia atsargumo

    Natūralus žemės riešutų sviestas yra vienas iš produktų, kuriame aliejus linkęs atsiskirti ir kauptis viršuje. Apvertus stiklainį, aliejus pamažu pasiskirsto per visą masę, todėl vėliau lengviau išmaišyti, bet dangtelis turi būti užsuktas itin tvirtai.

    Net kiaušinius kai kurie specialistai rekomenduoja laikyti apverstus, tai yra smailiu galu žemyn. Platesniame gale esanti oro kamera tuomet lieka viršuje, o trynys ilgiau išsilaiko centre ir mažiau liečiasi su lukštu, kas gali padėti išlaikyti kokybę.

    Kada geriau to nedaryti

    Apversti nereikėtų pakuočių, kurios gali pratekėti arba nėra skirtos laikymui ant dangtelio, ypač atidarytų gėrimų kartonų. Atsargiai verta elgtis ir su stiklainiais, kurių metaliniai dangteliai pažeisti, nes ilgalaikis kontaktas su vidine dangtelio puse gali pabloginti turinio būklę.

    Gazuotų gėrimų apversti negalima: skystis spaudžia dangtelį, dujos lengviau pasišalina per mikrotarpelius, o atidarius butelį gali smarkiai suputoti. Jei norisi sutaupyti ir tvarkos, geriausia taisyklė paprasta: apverskite tik tai, kas tiršta, sandaru ir tam pritaikyta.

  • Kava ne visiems: šie požymiai išduoda kofeino netoleravimą – ar atpažįstate save?

    Kava ne visiems: šie požymiai išduoda kofeino netoleravimą – ar atpažįstate save?

    Kas yra kofeino netoleravimas?

    Kofeinas daugeliui siejasi su maloniu žvalumu, tačiau daliai žmonių jis sukelia priešingą reakciją: nerimą, dirglumą ar širdies permušimus. Tokia būklė dažnai vadinama kofeino netoleravimu, kai organizmas kofeiną skaido lėčiau arba yra jam jautresnis.

    Kofeino yra ne tik kavoje, bet ir arbatoje, kakavoje, šokolade, energetiniuose gėrimuose bei kai kuriuose gaiviuosiuose gėrimuose. Dėl to nemalonūs pojūčiai gali atsirasti net ir tiems, kurie mano geriants tik vieną kavos puodelį per dieną.

    Kiek kofeino laikoma saugia doze?

    Daugumoje sveikatos rekomendacijų suaugusiesiems kaip orientyras įvardijama iki maždaug 400 miligramų kofeino per parą. Tai apytikriai atitinka 3–5 puodelius kavos, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo kavos rūšies, paruošimo būdo ir puodelio dydžio.

    Svarbu įvertinti ir kitus šaltinius: puodelis stiprios arbatos, porcija šokolado ar energetinis gėrimas taip pat prisideda prie bendros dienos normos. Jei jautrumas kofeinui didesnis, simptomai gali pasireikšti ir gerokai mažesnėmis dozėmis.

    Genetika gali lemti, kaip greitai skaidote kofeiną

    Mokslinėje literatūroje dažnai aptariamas CYP1A2 genas, susijęs su kofeino skaidymu kepenyse. Nuo genetinių variantų gali priklausyti, ar kofeinas iš kraujotakos pašalinamas greitai, vidutiniškai, ar lėtai, todėl vieniems kava vakare netrukdo, o kitiems išbalansuoja savijautą.

    Vis dėlto vien genetika nepaaiškina visko: įtakos turi miego trūkumas, stresas, nėštumas, kai kurie vaistai ir net įprotis vartoti kofeiną kasdien. Dėl to jautrumas gali keistis laikui bėgant.

    Požymiai, kad kofeinas jums netinka

    Dažniausi signalai pasireiškia netrukus po kavos ar kitų kofeino turinčių produktų: padažnėjęs širdies plakimas, vidinis nerimas, drebulys, dirglumas. Kai kuriems žmonėms prisideda ir prakaitavimas, skrandžio jautrumas ar galvos skausmas.

    Kitas labai būdingas požymis yra suprastėjęs miegas: sunkiau užmigti, miegas tampa paviršutiniškas, dažniau prabundama naktį. Jei tokie simptomai kartojasi, verta atkreipti dėmesį ne tik į kavą, bet ir į paslėptus kofeino šaltinius.

    Ką daryti, jei įtariate netoleravimą?

    Pirmas žingsnis paprastai yra sumažinti kofeino kiekį ir stebėti savijautą kelias dienas ar savaitę. Jei simptomai ryškūs, gali būti prasminga pereiti prie kavos be kofeino, rinktis silpnesnius gėrimus arba kofeiną vartoti tik pirmoje dienos pusėje.

    Jei juntami stiprūs širdies ritmo sutrikimai, krūtinės skausmas, panikos epizodai ar nemiga užsitęsia, reikėtų pasitarti su gydytoju. Tokie simptomai ne visada susiję vien su kofeinu, todėl svarbu įvertinti ir kitas galimas priežastis.

  • Tyrėjai įspėja: kai racione trūksta skaidulų, žarnyno bakterijos ima ardyti apsauginį sluoksnį

    Tyrėjai įspėja: kai racione trūksta skaidulų, žarnyno bakterijos ima ardyti apsauginį sluoksnį

    Skaidulos seniai laikomos vienu svarbiausių žarnyno sveikatos ramsčių: jos didina išmatų tūrį, sugeria vandenį ir padeda palaikyti reguliarų tuštinimąsi. Tačiau naujesni tyrimai rodo ir kitą, mažiau akivaizdžią riziką, kai jų racione pritrūksta: žarnyno mikrobiota gali pradėti naudoti kaip maistą paties organizmo apsauginį gleivių sluoksnį.

    Šis gleivių barjeras dengia žarnyno sienelę ir padeda atskirti bakterijas nuo epitelio, mažindamas uždegimo bei dirginimo tikimybę. Kai mityboje stinga skaidulų, bakterijoms ima trūkti lengvai fermentuojamų medžiagų, todėl dalis jų pereina prie alternatyvių šaltinių, įskaitant gleivėse esančius baltymus.

    Ką parodė nauji tyrimai

    Mokslininkų komanda, vadovaujama Jenny AbuSalim ir Joshua Rabinowitzo, analizavo, kaip augalinis maistas keičia mikroorganizmų gaminamus metabolitus. Dėmesys sutelktas į fenolinius junginius, kurie susidaro bakterijoms skaidant aminorūgštis, o jų poveikis sveikatai gali būti labai skirtingas.

    Tyrimuose išskirta, kad vieni fenoliniai metabolitai siejami su palankesniais rodikliais, pavyzdžiui, žarnyno būkle ir kūno mase. Kiti, susidarantys iš kitų aminorūgščių, literatūroje siejami su nepalankesnėmis išeitimis sergant tam tikromis ligomis, taip pat su didesne sisteminio toksinio poveikio rizika esant inkstų funkcijos sutrikimams.

    Ypatingas dėmesys skirtas ne tik skaiduloms, bet ir daliai augalinių baltymų, kurie nėra pilnai suvirškinami plonojoje žarnoje ir pasiekia storąją žarną. Tyrėjai juos apibūdino kaip skaidulas imituojančius baltymus, nes jie, panašiai kaip skaidulos, gali keisti mikrobiotos mitybą ir nukreipti metabolizmą palankesne kryptimi.

    Tyrimuose su gyvūnais taikyta izotopų žymėjimo metodika leido atsekti, iš kur tiksliai kilę tam tikri junginiai. Rezultatai parodė, kad nepalankesni metabolitai dažniau atsirasdavo tada, kai bakterijos kaip šaltinį naudojo šeimininko baltymus, įskaitant žarnyną dengiančių gleivių komponentus, o palankesni dažniau buvo siejami su su maistu gautais, nesuvirškintais augaliniais baltymais.

    Ne viską sukuria vien bakterijos

    Kitas tyrimas, publikuotas žurnale „Nature Metabolism“, nagrinėjo dar vieną svarbią prielaidą: ar fenoliniai ir indoliniai metabolitai iš tiesų visada yra vien mikrobiotos produktas. Indoliniai junginiai susidaro iš triptofano, o jų koncentracijos ir santykiai tiriami siejant su uždegiminėmis žarnyno ligomis, neurodegeneraciniais sutrikimais ir onkologinėmis būklėmis.

    Taikant izotopų sekimą tyrėjai nustatė, kad dalį indolinių ir fenolinių metabolitų gali reikšmingai gaminti ir paties žinduolio organizmas, nepriklausomai nuo mikrobiotos. Tai paaiškina, kodėl kai kurių metabolitų lygiai gali išlikti palyginti aukšti net tada, kai po antibiotikų mikrobiota būna smarkiai pakitusi, o tik bakterijų gaminamų junginių kiekiai krenta.

    Ką tai reiškia kasdienėje mityboje

    Praktinė žinutė paprasta: skaidulos nėra vien priemonė nuo vidurių užkietėjimo. Jos taip pat padeda išlaikyti žarnyno ekosistemą tokioje būsenoje, kad mikroorganizmams nereikėtų „atsigręžti“ į organizmo apsauginius išteklius, įskaitant gleivių barjerą.

    Dietologijoje dažniausiai akcentuojama, kad skaidulų šaltiniai yra ankštiniai, pilno grūdo produktai, daržovės, vaisiai, riešutai ir sėklos. Tuo pat metu mokslas vis aktyviau tyrinėja, kaip skirtingi augaliniai baltymai ir jų virškinamumo ypatybės gali veikti mikrobiotos metabolizmą, o ateityje tai gali lemti tikslesnes, individualizuotas mitybos rekomendacijas.

    „Dieta suteikia didžiules galimybes valdyti mikrobiotą ir jos gaminamas medžiagas, tačiau turime tiksliai suprasti, kurie mitybos komponentai lemia konkrečius metabolitus“, – sakė Joshua Rabinowitz.

  • Wi-Fi nepasiekia kito kambario? Šios namų kliūtys silpnina signalą labiausiai

    Wi-Fi nepasiekia kito kambario? Šios namų kliūtys silpnina signalą labiausiai

    Kodėl Wi-Fi nusilpsta už sienos?

    Wi-Fi signalas bute ar name sklinda ne „tuščioje erdvėje“: jį slopina sienos, perdangos ir net didesni baldai. Kuo daugiau kliūčių tarp maršrutizatoriaus ir telefono ar kompiuterio, tuo dažniau kitame kambaryje vietoj pilno ryšio lieka vos viena padala.

    Svarbu ne tik atstumas, bet ir tai, iš ko pastatas pastatytas. Skirtingos medžiagos skirtingai sugeria arba atspindi radijo bangas, todėl vienuose namuose užtenka vieno taško, o kituose ryšys „užstringa“ vos už kelių metrų.

    Medžiagos, kurios „suvalgo“ ryšį

    Mažiau problemų paprastai kelia lengvos pertvaros, medis ar įprastas stiklas, tačiau tankios statybinės medžiagos signalą silpnina gerokai labiau. Ypač sudėtinga Wi-Fi sklisti per betoną, plytas ir metalą, nes šios medžiagos smarkiau slopina bangas.

    Vienas iš blogiausių scenarijų yra gelžbetonis: ne tik masyvi betono perdanga, bet ir viduje esanti plieninė armatūra gali tapti rimta kliūtimi. Tokiu atveju vieno maršrutizatoriaus dažnai neužtenka, kad stabilus ryšys pasiektų visą aukštą ar tolimesnius kambarius.

    Plytinės ar storos laikančios sienos taip pat pastebimai mažina ryšio greitį ir stabilumą. Praktikoje tai reiškia, kad kiekviena papildoma siena tarp jūsų ir maršrutizatoriaus didina tikimybę, jog ryšys taps lėtas arba nestabilus.

    Ne tik sienos: netikėtos kliūtys namuose

    Signalą silpnina ne vien konstrukcijos: problema gali būti ir tai, kad maršrutizatorius „apsuptas“ daiktų, kurie trukdo bangoms sklisti. Ypač nepalankios didelės metalinės plokštumos, pavyzdžiui, šaldytuvas, metalinė spinta ar masyvios metalinės durys netoli įrenginio.

    Nustebinti gali veidrodžiai: jų galinėje dalyje dažnai būna metalinių sluoksnių, kurie gali atspindėti signalą ir keisti jo sklidimą. Panašiai veikia ir dideli, tankiai užpildyti baldai, pavyzdžiui, knygų lentynos ar spintos su drabužiais, jei jos stovi tiesiai tarp maršrutizatoriaus ir įrenginio.

    Dar viena dažnai pamirštama kliūtis yra vanduo. Akvariumas ar didelis vandens kiekis kambaryje gali ryškiai slopinti Wi-Fi, todėl už tokios „vandens sienos“ ryšys neretai suprastėja labiau, nei tikimasi.

    Prastas sprendimas yra maršrutizatorių laikyti ant grindų kampe, už televizoriaus ar uždaroje spintelėje. Net jei spintelė medinė, papildoma kliūtis signalui nepadeda, o šalia esantys metaliniai elementai situaciją gali dar labiau pabloginti.

    Didelę reikšmę turi ir dažnių juosta: 5 GHz ryšys paprastai suteikia didesnį greitį, bet prasčiau „praeina“ per sienas ir didesnį atstumą nei 2,4 GHz. Todėl kitame kambaryje lėtesnis 2,4 GHz kartais gali būti stabilesnis už 5 GHz.

    Prie ryšio problemų prisideda ir trukdžiai: 2,4 GHz juostoje dažniau „susigrūda“ įvairūs buitiniai įrenginiai. Dėl to kartais ryšys ima strigti net ir esant neblogam signalui, ypač daugiabutyje, kur daug kaimynų tinklų.

    „Jei ryšys staiga krenta už konkrečios sienos, labiausiai tikėtina, kad būtent ji ir yra didžiausia kliūtis“, – sako belaidžių tinklų specialistai.

    Prieš perkant naują įrangą verta atlikti paprastą testą: telefone ar kompiuteryje palyginti ryšį skirtinguose kambariuose ir kelioms minutėms perkelti maršrutizatorių aukščiau ar arčiau būsto centro. Jei po kelių metrų perkėlimo ryšys akivaizdžiai pagerėja, problema greičiausiai yra vieta, o ne maršrutizatoriaus galia.

    Jei namai dideli, o tarp kambarių yra kelios gelžbetonio perdangos ar storos sienos, dažnai racionalesnis sprendimas yra papildomas prieigos taškas arba mesh sistema. Tokį įrenginį svarbu statyti ne ten, kur signalas jau „miršta“, o ten, kur jis dar stabilus, kad ryšys būtų perduodamas kokybiškai.

  • Šios rugpjūčio daržovės gali padėti širdžiai, žarnynui ir regėjimui: ką rinktis senjorams

    Šios rugpjūčio daržovės gali padėti širdžiai, žarnynui ir regėjimui: ką rinktis senjorams

    Kodėl vyresniame amžiuje daržovės ypač svarbios?

    Vyresniame amžiuje energijos poreikis dažnai mažėja, tačiau organizmui vis tiek reikia vitaminų, mineralų, skaidulų ir pakankamai baltymų. Todėl geriausiai tinka maistingi, bet santykinai mažai kaloringi produktai, o daržovės leidžia padidinti lėkštės tūrį neperkraunant raciono riebalais.

    Skaidulos padeda palaikyti reguliarią žarnyno veiklą, o spalvingos daržovės aprūpina antioksidantais, kurie siejami su mažesniu uždegiminių procesų intensyvumu. Vis dėlto vienas produktas neišsprendžia visų sveikatos problemų, daugiausia naudos duoda įvairovė.

    Ne visada verta valgyti žalias

    Jautresniam skrandžiui, kramtymo sunkumams ar polinkiui į pilvo pūtimą dažnai lengviau toleruojamos termiškai apdorotos daržovės. Garinimas, troškinimas, kepimas orkaitėje ar trintos sriubos gali būti geresnis pasirinkimas nei didelės žalių salotų porcijos.

    Praktiška taisyklė paprasta: daržovių porcija turėtų atsirasti beveik kiekviename nesaldžiame valgyme, bet jų forma turi atitikti savijautą. Jei pučia pilvą, pradėkite nuo mažesnių porcijų ir stebėkite reakciją.

    Rugpjūčio pasirinkimai: nuo pomidorų iki baklažanų

    Prinokę lauko pomidorai vertinami dėl kalio ir likopeno. Svarbus niuansas tas, kad likopenas geriau pasisavinamas pomidorus pakaitinus ir įdėjus šiek tiek riebalų, pavyzdžiui, alyvuogių aliejaus, todėl tinka naminė pomidorų sriuba ar troškiniai.

    Esant padidėjusiam kraujospūdžiui verta riboti druską ir skonį stiprinti žolelėmis, česnaku, baziliku ar raudonėliu. Tai leidžia išlaikyti ryškų skonį ir kartu nepadidinti natrio kiekio racione.

    Cukinija dažnai gerai toleruojama, nes yra vandeninga, lengva ir nereikalauja ilgo gaminimo. Ji suteikia skaidulų ir gali papildyti racioną karotenoidais, siejamais su regėjimo funkcijos palaikymu, ypač kai mityboje trūksta spalvingų daržovių.

    Lengviausia ją troškinti su pomidorais, kepti su žolelėmis ar sutrinti į kremą. Stora paniruotė ir kepimas dideliame aliejaus kiekyje gerokai padidina patiekalo kaloringumą, todėl senjorams dažniau rekomenduojami švelnesni paruošimo būdai.

    Paprikos, ypač raudonos ir geltonos, išsiskiria vitamino C ir beta karoteno kiekiu. Vitaminas C svarbus imunitetui, kolageno sintezei ir geležies pasisavinimui, o tai aktualu, kai apetitas mažėja ir mityba tampa monotoniškesnė.

    Jei žalia paprika sunkiai kramtoma arba dirgina skrandį, ją verta iškepti, nulupti odelę ir patiekti kaip priedą prie košės ar sumuštinio. Tokia forma dažnai būna švelnesnė, bet išlaiko skonį ir maistinę vertę.

    Brokoliai suteikia skaidulų, folatų, vitamino C ir vitamino K, taip pat sieros junginių. Trumpas garinimas padeda išlaikyti spalvą ir tekstūrą, o pervirimas dažniau sumažina patrauklumą ir dalį jautresnių vitaminų.

    Jei vargina pilvo pūtimas, brokolius geriausia pradėti valgyti mažomis porcijomis. Vartojantiems kraujo krešėjimą veikiančius vaistus svarbu staigiai nedidinti vitamino K turinčių produktų kiekio nepasitarus su gydytoju.

    Burokėliai vertinami dėl folatų, kalio, skaidulų ir natūralių pigmentų, siejamų su antioksidacinėmis savybėmis. Jautresniam virškinimui dažniau tinka virti ar kepti burokėliai, o ne didelė žalių tarkių porcija.

    Tačiau burokėlių sultys neturėtų būti laikomos vaistų pakaitalu nuo padidėjusio kraujospūdžio. Sergantiems inkstų ligomis ar turintiems riboti kalį porcijas verta derinti individualiai su specialistu.

    Jauna šparaginė pupelė paprastai būna švelnesnė nei džiovintos pupelės, suteikia skaidulų, folatų ir dalį augalinių baltymų. Ji gali pakeisti dalį sunkesnių garnyrų ir taip palengvinti pietus, ypač jei įprastai racione daug bulvių ar miltinių patiekalų.

    Klasikinė versija su dideliu sviesto ir džiūvėsėlių kiekiu tampa kaloringesnė, todėl lengvesnis variantas yra nedaug aliejaus, krapai, česnakas ir citrinos sultys. Tokie priedai suteikia skonį be perteklinių riebalų.

    Baklažanas turi antocianinų odelėje, tačiau kepamas keptuvėje lengvai sugeria daug aliejaus. Dėl to iš lengvos daržovės gali virsti sunkiai virškinamas ir labai kaloringas patiekalas, ypač jei valgoma didelė porcija.

    Senjorams dažniau tinka keptas orkaitėje, ant grotelių be riebalų pertekliaus arba troškintas su pomidorais, cukinija ir paprika. Iš jo galima paruošti ir švelnią daržovių užtepėlę, kuri lengviau kramtoma.

    Renkantis daržoves verta mąstyti spalvomis: raudoni pomidorai ir paprika, žali brokoliai ir pupelės, violetiniai baklažanai, ryškūs burokėliai. Tokia įvairovė paprastai reiškia platesnį vitaminų ir fitocheminių medžiagų spektrą.

    Daržoves naudinga derinti su baltymų šaltiniu, pavyzdžiui, kiaušiniais, žuvimi, liesa mėsa, pieno produktais ar gerai toleruojamais ankštiniais, ir nedideliu sveikų riebalų kiekiu. Sergant cukriniu diabetu, inkstų ligomis ar turint virškinimo sutrikimų, mitybos korekcijas saugiausia aptarti su gydytoju ar dietologu.

  • OLX „natūrali“ dantų pasta gali brangiai kainuoti: gresia bauda iki 22 000 eurų

    OLX „natūrali“ dantų pasta gali brangiai kainuoti: gresia bauda iki 22 000 eurų

    Skelbimų portaluose vis dažniau siūlomos namuose gaminamos „natūralios“ dantų pastos, dažnai maišomos iš kokosų aliejaus, sodos ir eterinių aliejų. Socialiniuose tinkluose tokie mišiniai pristatomi kaip paprasta alternatyva parduotuviniams produktams, tačiau specialistai primena, kad natūrali sudėtis savaime neįrodo nei saugumo, nei kokybės.

    Burnos higienai skirti gaminiai priskiriami kosmetikos produktams, todėl jų gamyba ir pardavimas turi atitikti aiškius reikalavimus. Vien „rankų darbo“ statusas ar mažas kiekis nepanaikina pareigų, kurios taikomos bet kuriam kosmetikos gamintojui, kai produktas siūlomas vartotojams už atlygį.

    Ką privalo padaryti pardavėjas?

    Prieš pateikiant kosmetikos produktą į rinką turi būti atliktas produkto saugos vertinimas ir parengta dokumentacija, patvirtinanti sudėtį, stabilumą ir numatytą naudojimą. Taip pat būtinas tinkamas ženklinimas, kad vartotojas aiškiai matytų sudėtį, atsargumo priemones, galiojimo terminą ir atsakingą asmenį.

    Dar vienas esminis žingsnis yra produkto registravimas Europos Sąjungos kosmetikos gaminių pranešimų portale CPNP. Praktikoje tai reiškia, kad atsitiktinis pardavimas per OLX ar kitą platformą be šių procedūrų gali būti vertinamas kaip kosmetikos tiekimas rinkai pažeidžiant teisės aktus.

    Baudos gali siekti dešimtis tūkstančių

    Už reikalavimų nepaisymą numatytos reikšmingos piniginės sankcijos. Originaliame tekste minima maksimali 100 000 zlotų bauda, kuri sudaro apie 22 000 eurų, o už kai kuriuos kitus pažeidimus gali grėsti mažesnės, bet vis tiek skaudžios sumos.

    Tokios priemonės taikomos todėl, kad burnos priežiūros priemonės liečiasi su gleivine, o tai didina jautrumą sudedamosioms dalims ir galimą žalą netinkamai paruošus produktą. Riziką gali didinti ir eteriniai aliejai, galintys sukelti dirginimą ar alergines reakcijas, ypač jei dozės nenurodytos ir nekontroliuojamos.

    Ką verta žinoti pirkėjui?

    Pirkėjams patariama kritiškai vertinti pažadus apie stebuklingą poveikį ir prašyti aiškios informacijos: pilnos sudėties, galiojimo laiko, gamintojo ar atsakingo asmens duomenų bei naudojimo instrukcijos. Jei pardavėjas negali paaiškinti, ar produktas įvertintas saugos požiūriu ir ar jis registruotas, tai yra rimtas signalas susilaikyti nuo pirkimo.

    Vien tai, kad produktas naminis, nereiškia, jog jis automatiškai pavojingas, tačiau būtent dokumentuotas saugos vertinimas atskiria atsakingą gamybą nuo rizikingo eksperimento. Galiausiai, vartotojui svarbiausia ne etiketėje esantis žodis natūralus, o įrodymai, kad priemonė paruošta ir pateikta rinkai laikantis taisyklių.