CP v2

Category: Kultūra

  • Vieniši senjorai miestuose: nematomas mechanizmas paliečia tūkstančius ir keičia kasdienybę

    Vieniši senjorai miestuose: nematomas mechanizmas paliečia tūkstančius ir keičia kasdienybę

    Didmiesčiuose vienišumo jausmas tarp senjorų dažnai atsiranda ne vien dėl gyvenimo po vienu stogu be artimųjų. Pasak specialistų, jį kursto pasikeitęs kasdienybės ritmas, sumažėję spontaniški kontaktai ir jausmas, kad dienos tampa pernainingai panašios.

    Paradoksas paprastas: aplink yra minios žmonių, veikia parduotuvės, važiuoja autobusai, tačiau realaus pokalbio gali nebūti ištisomis dienomis. Vien fizinis kitų buvimas šalia nekuria artumo, o ilgainiui gali stiprinti socialinės atskirties pojūtį.

    Kas pasikeičia išėjus į pensiją

    Išėjus į pensiją dažnai dingsta darbo suteikta struktūra: aiškus laikas keltis, keliauti, bendrauti, spręsti užduotis. Mažėjant progoms susitikti, siaurėja ir socialinis ratas, o įprasti ryšiai ima gesti, jei jų sąmoningai nepalaikome.

    Psichikos sveikatos praktikoje pabrėžiama, kad nuotaikai ypač kenkia ilgi tylos ir pasikartojimo periodai, kai žmogus nebejaučia esantis reikalingas. Tada vienišumas tampa ne epizodu, o kasdieniu fonu, kuris didina nerimą, liūdesį ir miego sutrikimų riziką.

    Maži veiksmai veikia labiau nei laukimas

    Dažna klaida, kai prastesnės savijautos metu laukiama, kol atsiras daugiau motyvacijos ar tiesiog ateis geresnė diena. Specialistai pabrėžia, kad veiksmingiau yra ne dideli pažadai sau, o paprastas, realistiškas savaitės planas.

    Vienas pasivaikščiojimas pastoviu laiku, vienas apsilankymas bibliotekoje ar bendruomenės renginyje, vienas skambutis artimam žmogui gali duoti apčiuopiamesnį rezultatą nei bandymas staiga pakeisti visą gyvenimo būdą. Reguliarumas sukuria atramos taškus, kurie stabilizuoja nuotaiką.

    Kur ieškoti žmonių ir prasmės

    Daugelyje miestų veikia senjorų klubai, dienos centrai, bendruomenių erdvės, taip pat savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų siūlomos veiklos. Pastaraisiais metais tokios vietos vis dažniau orientuojasi ne tik į priežiūrą, bet ir į užimtumą, judėjimą, bendravimą bei tarpusavio pagalbą.

    Ne visiems priimtina iškart eiti į erdvę, kuri vadinama senjorų klubu, nes gali trukdyti etiketės baimė ar nenoras būti priskirtam vienai grupei. Tokiais atvejais lengvesnė pradžia gali būti neutralesnė aplinka: biblioteka, rajono kultūros centras, chorinė veikla, rankdarbių užsiėmimai ar kaimynystės pasivaikščiojimų grupės.

    Nuotaikai ir savijautai itin svarbus ir judėjimas, ypač kai jis vyksta su kitais žmonėmis. Senjorams dažniausiai tinka ne varžymasis, o ramios formos, pavyzdžiui, grupiniai pasivaikščiojimai, šiaurietiškas ėjimas, šokiai ar mankšta vandenyje, nes jos vienu metu suteikia ir fizinės naudos, ir socialinį kontaktą.

    Jei nauja aplinka kelia įtampą, pradėti galima nuo mažų ritualų: sutarto skambučio, trumpo pokalbio su kaimynu, bendrų apsipirkimų kartą per savaitę. Tokie paprasti pasikartojantys veiksmai dažnai tampa pirmu žingsniu, kuris pamažu grąžina ryšį su žmonėmis ir prasmės jausmą.

  • Kvepia kaip anyžius, traukia bites ir tinka arbatoms: kłosuotis pankolinis užkariauja darželius

    Kvepia kaip anyžius, traukia bites ir tinka arbatoms: kłosuotis pankolinis užkariauja darželius

    Kłosuotis pankolinis, dar vadinamas anyžiniu kłosuočiu, pastaraisiais metais vis dažniau atsiranda gėlynuose ir prieskoninių augalų lysvėse. Jis vertinamas dėl ryškaus aromato, ilgo žydėjimo ir to, kad vienu metu gali būti ir dekoratyvus, ir praktiškas virtuvėje.

    Tai Šiaurės Amerikoje kilęs notrelinių šeimos augalas, formuojantis purius, varpos formos žiedynus. Žydėjimas paprastai tęsiasi nuo vasaros vidurio iki rudens, o kvapas primena anyžių ar pankolius, todėl augalas dažnai pasirenkamas ten, kur norisi stipraus, malonaus aromato.

    Auginimo sąlygos ir priežiūra

    Kłosuočiui labiausiai tinka saulėta vieta ir laidus, lengvesnis dirvožemis, nes užmirkimo jis netoleruoja. Įsitvirtinęs augalas gerai pakelia trumpesnes sausras, todėl dažniausiai nereikalauja intensyvaus laistymo.

    Sodinukus galima sodinti šiltuoju sezonu, tačiau patogiausia tai daryti pavasarį, kai augalui lengviau įsišaknyti. Praktikoje svarbiausia vengti sunkios, nuolat šlapios žemės, nes tokiose sąlygose didėja puvinių ir pelėsių rizika.

    Priežiūra dažniausiai apsiriboja peržydėjusių žiedynų šalinimu ir stiebų nukirpimu ankstyvą pavasarį paliekant apie 5–10 centimetrų. Augalas laikomas trumpaamže daugiamete gėle, todėl kas 2–3 metus verta atjauninti kerą, padalijant jį ir atsodinant.

    Kodėl jį mėgsta bitės ir drugiai

    Kłosuočio žiedai gausiai skiria nektarą, todėl augalas laikomas vertingu pasirinkimu apdulkintojams palankiuose želdynuose. Natūralistinio stiliaus gėlynuose jis dažnai sodinamas kartu su kitais ilgai žydinčiais daugiamečiais, kad vabzdžiams būtų užtikrintas nuolatinis maisto šaltinis.

    Šis aspektas ypač aktualus pastaraisiais metais, kai vis daugiau sodininkų renkasi biologinei įvairovei draugiškus sprendimus ir vengia perteklinio cheminių priemonių naudojimo. Kłosuotis paprastai laikomas atspariu, nors nepalankiomis sąlygomis jam taip pat gali pasitaikyti grybinės kilmės problemų.

    Skonis, arbatos ir atsargumas

    Kłosuočio lapai ir žiedai dažniausiai apibūdinami kaip gaivūs, lengvai citrininiai, su anyžine nata. Dėl to jie neretai naudojami arbatų mišiniuose, desertų puošybai ar kaip subtilus priedas salotoms, o stipresnio skonio mėgėjai juos derina ir su sūriais patiekalais.

    Tradicinėje žolininkystėje šis augalas minimas kaip raminamųjų ar virškinimą palengvinančių arbatų ingredientas, tačiau tai nėra gydymo rekomendacija. Jei turite lėtinių ligų, vartojate vaistus, esate nėščia ar žindote, dėl reguliaraus vaistažolių vartojimo verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

  • Sumokėjote kortele? Prieš išeidami iš parduotuvės palaukite minutę – tai gali sutaupyti pinigų

    Sumokėjote kortele? Prieš išeidami iš parduotuvės palaukite minutę – tai gali sutaupyti pinigų

    Atsiskaitymas kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu daugeliui tapo kasdienybe, tačiau skubėjimas prie kasos vis dar kainuoja nervų ir pinigų. Viena dažniausių klaidų – išeiti iš parduotuvės neįsitikinus, kad mokėjimas įvykdytas teisingai ir gavote pirkimo kvitą.

    Praktikoje pasitaiko situacijų, kai terminalas trumpam „pakimba“, operacija patvirtinama su vėlavimu arba sistema klaidingai užfiksuoja du nuskaitymus. Tokiomis aplinkybėmis vartotojas gali nepastebėti, kad nuo sąskaitos nurašyta didesnė suma ar mokėjimas įvykdytas du kartus, ypač kai parduotuvėje triukšminga ir skubama.

    Kodėl kvitas vis dar svarbus?

    Kvitas išlieka paprasčiausias ir greičiausias įrodymas, kad pirkimas įvyko, kokia buvo suma, data ir pardavėjas. Grąžinant prekę, taisant ją pagal garantiją ar teikiant pretenziją dėl nekokybiškos paslaugos, kvitas dažnai leidžia išvengti ginčų ir sutrumpina visą procesą.

    Jei kvito negavote, o vėliau paaiškėja, kad prekė brokuota arba suma nurašyta neteisingai, situacija gali komplikuotis. Banko išrašas padeda, tačiau pardavėjui gali prireikti papildomo laiko surasti konkrečią operaciją sistemoje, o tai reiškia ilgesnį nagrinėjimą ir daugiau formalumų.

    Ką patikrinti dar prie kasos?

    Prieš išeidami skirkite kelias sekundes ir palyginkite ekrane rodomą sumą su tuo, kas nurodyta kvite. Taip pat verta įsitikinti, kad kvite aiškiai matyti parduotuvės pavadinimas, data, laikas ir bendra suma eurais.

    Jei naudojatės savitarnos kasa, verta palaukti, kol sistema tikrai baigs operaciją ir atspausdins kvitą arba pasiūlys jį gauti kitu būdu. Jeigu kvitas neišspausdinamas, paprašykite darbuotojo pagalbos vietoje, nes vėliau įrodyti aplinkybes gali būti gerokai sunkiau.

    Maža detalė, padedanti kontroliuoti išlaidas

    Kvitai praverčia ne tik dėl grąžinimų ar klaidų, bet ir planuojant biudžetą. Kai mokama kortele, išlaidos dažnai atrodo mažiau apčiuopiamos, todėl mėnesio pabaigoje sunkiau suprasti, kur „ištirpo“ pinigai.

    Surinkti kvitai ar jų skaitmeninės kopijos leidžia greitai peržvelgti dažniausias išlaidas, pastebėti pasikartojančius pirkinius ir tiksliau planuoti kitą mėnesį. Kartais būtent toks paprastas įprotis padeda laiku pamatyti kainų šuolius ar netyčinius permokėjimus.

  • Romantiškai gėlynui ieškote naujovės? Šis augalas turi vėjyje šokančius žiedus

    Romantiškai gėlynui ieškote naujovės? Šis augalas turi vėjyje šokančius žiedus

    Sodo sinavadas, dar vadinamas sodo akvilėja, yra viena iš tų daugiamečių gėlių, kurios gėlyne sukuria lengvą, beveik ore pakibusį įspūdį. Ilgi, ploni žiedkočiai ir neįprastos formos žiedai juda nuo menkiausio vėjo, todėl augalas dažnai apibūdinamas kaip šokantis.

    Botaniškai sinavadai priskiriami Aquilegia genčiai, o dekoratyviniuose želdynuose dažniausiai auginami hibridai. Žiedų spalvų paletė plati: nuo baltos ir rausvos iki violetinės ar mėlynos, neretai pasitaiko dvispalvių veislių, todėl sinavadai tinka tiek klasikiniams, tiek natūralistiniams gėlynams.

    Žydėjimas ir nauda apdulkintojams

    Sinavadai paprastai žydi nuo gegužės iki liepos, o didžiausias jų žydėjimas dažniausiai sutampa su vėlyvu pavasariu ir ankstyva vasara. Žiedų forma su išraiškingais pentinais ne tik dekoratyvi, bet ir patraukli apdulkintojams, todėl gėlyne dažniau lankosi bitės ir drugiai.

    Pastaraisiais metais sodininkystėje vis daugiau dėmesio skiriama biologinei įvairovei ir apdulkintojams palankioms lysvėms. Sinavadai į šią kryptį įsilieja natūraliai, ypač kai gėlynas planuojamas taip, kad skirtingos rūšys žydėtų paeiliui ir neatsirastų tuščių periodų.

    Kaip auginti, kad nenusiviltumėte

    Sinavadams labiausiai tinka pralaidi, vidutiniškai derlinga dirva, kurios reakcija nuo neutralios iki silpnai rūgščios. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, tačiau pakelia ir dalinį pavėsį, ypač jei vasaros karštos ir sausos.

    Priežiūra nėra sudėtinga, tačiau verta žinoti, kad pirmais metais augalas dažniausiai suformuoja lapų skrotelę, o gausiau pražysta kitą sezoną. Dalis kerų po 2–3 metų natūraliai silpsta, bet sinavadai lengvai pasisėja, todėl gėlynas gali atsinaujinti savaime, o kartais pasirodo netikėtų spalvinių variantų.

    Laistant svarbiausia nepermirkyti, nes per šlapią dirvą labiau nukenčia šaknys. Tręšti galima nuo gegužės iki liepos kas 1–2 savaites, ypač jei dirva skurdesnė, tačiau persistengti nereikėtų, kad augalas nepradėtų auginti vien lapijos.

    Su kuo derinti romantiškoje lysvėje

    Sinavadai puikiai tinka kaimiško, angliško ar rustiško stiliaus gėlynams, kur svarbus natūralus lengvumas. Kadangi po žydėjimo dekoratyvumas sumažėja, praktika rodo, jog geriausia juos sodinti tarp kitų daugiamečių augalų, kurie perima vaizdinę estafetę vasaros viduryje.

    Romantišką efektą sustiprina deriniai su kitomis panašių poreikių gėlėmis, pavyzdžiui, snapučiais. Taip užpildomos tuštesnės vietos lysvėje ir sukuriamas laukinės pievos įspūdis, kai skirtingų formų žiedai persidengia ir gėlynas atrodo gyvas visą sezoną.

    Dauginimui dažniausiai pasirenkama sėja, kurią galima atlikti nuo pavasario iki vasaros pabaigos, priklausomai nuo sąlygų ir pasirinkto būdo. Senesnius kerus kartais bandoma dalyti, tačiau dėl tvirtesnės šaknų sistemos tai ne visada lengva, todėl planuojant gėlyną verta iš anksto numatyti jiems pastovesnę vietą.

  • Ideali dienos snaudimo trukmė nustebins: dauguma klysta ir taip tik dar labiau pavargsta

    Ideali dienos snaudimo trukmė nustebins: dauguma klysta ir taip tik dar labiau pavargsta

    Dienos snaudimas vis dažniau vertinamas ne kaip tinginystė, o kaip sąmoningas būdas greitai atgauti jėgas ir pagerinti darbingumą. Tačiau lemiamas veiksnys yra trukmė: per ilga drzemė neretai baigiasi ne energijos pliūpsniu, o sunkumu ir apsnūdimu.

    Miego tyrimų duomenys rodo, kad vadinamoji trumpa energijos drzemė paprastai turėtų trukti apie 10–20 minučių. Tokia trukmė dažniausiai padeda pagerinti budrumą, dėmesį ir nuotaiką, o pabudimas būna lengvesnis, nes organizmas dar nebūna pasiekęs gilaus miego stadijų.

    Problemos prasideda tada, kai snaudimas užsitęsia iki maždaug 30 minučių ar ilgiau. Tuomet smegenys gali pereiti į gilesnes miego fazes, o pabudus iš jų pasireiškia vadinamoji miego inercija: dezorientacija, vangumas, sulėtėjęs mąstymas ir jausmas, kad nuovargis tik sustiprėjo.

    Svarbi ne tik trukmė, bet ir paros metas. Daugeliui žmonių palankiausias laikas trumpai nusnausti yra ankstyvas popietės laikotarpis, dažniausiai tarp 13.00 ir 16.00 valandos, kai natūraliai krenta budrumas ir koncentracija.

    Specialistai taip pat primena, kad ilgi snaudimai vėlyvą popietę ar vakarą gali apsunkinti užmigimą naktį ir išbalansuoti miego režimą. Todėl vietoje valandos lovoje dažniau rekomenduojama rinktis trumpą, suplanuotą 15 minučių pauzę, kuri veikia kaip greitas organizmo perkrovimas.

  • Venecijos bienalė startavo protestų fone: streikas, ginčas dėl Rusijos ir Izraelio paviljonų

    Venecijos bienalė startavo protestų fone: streikas, ginčas dėl Rusijos ir Izraelio paviljonų

    61-oji Venecijos bienalės tarptautinė meno paroda visuomenei duris atvėrė gegužės 9 dieną, tačiau startą aptemdė protestai ir streikas. Organizatoriai skelbia, kad renginys lankytojams bus atviras iki 2026 metų lapkričio pabaigos.

    Įtampa šiemet išryškino seniai kultūros lauke bręstantį konfliktą: kaip tarptautinės parodos turėtų reaguoti į karus, sankcijas ir visuomenės spaudimą. Venecijoje tai virto ne simboliniais pareiškimais, o matomais ribojimais ir uždarytomis erdvėmis.

    Streikas ir dalis užvertų durų

    Penktadienį, bienalės išvakarėse, apie 2 000 žmonių susirinko Via Garibaldi ir dalyvavo profesinių sąjungų bei kolektyvų inicijuotame streike. Jis įvardytas kaip pirmasis toks darbuotojų streikas bienalės istorijoje.

    Procesija pasuko Arsenale link, kur protestuotojai kritikavo Izraelio paviljono dalyvavimą, konflikto Gazos Ruože kontekste. Policija sustiprino saugumą, o prie Campo della Tana įvyko susidūrimų, kai dalis demonstrantų bandė prasiveržti pro užtvaras.

    Streiko poveikis buvo apčiuopiamas: maždaug 20 nacionalinių paviljonų laikinai sustabdė darbą, solidarizuodamiesi su protestu. Tarp minimų šalių buvo Austrija, Belgija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Turkija, taip pat Suomija ir Airija.

    Rusijos paviljono klausimas ir finansavimo grėsmė

    Dar vienu įtampos židiniu tapo Rusijos paviljono statusas. Pastarosiomis dienomis dėmesį prikaustė aktyvistų akcijos, o politinė diskusija persikėlė ir į institucijų lygmenį.

    Europos Sąjungos institucijos viešai signalizavo, kad renginio finansavimas gali būti peržiūrimas, jei bienalė būtų naudojama Kremliaus naratyvams legitimuoti, kai galioja sankcijos dėl plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą. Šis spaudimas išryškino, kad dideli kultūros renginiai tampa priklausomi ne vien nuo bilietų ir rėmėjų, bet ir nuo politinių įsipareigojimų.

    Galiausiai bienalės organizatoriai pranešė, kad Rusijos paviljonas viso renginio metu liks uždarytas, o darbus bus galima pamatyti tik pro langus. Tokia kompromisinė forma parodo, kaip institucijos bando suderinti meninės raiškos principus su sankcijų ir reputacijos rizikomis.

    Italijos politikų vaidmuo ir viešas konfliktas

    Penktadienį bienalėje apsilankė Italijos vicepremjeras Matteo Salvini. Jis teigė, kad jo buvimas yra parama Venecijai ir menui, o politinių boikotų retorika, anot jo, neturėtų liesti tokio renginio.

    „Meno laisvė turi būti aukščiau politinių boikotų, o policijos pareigūnų puolimas jokios idėjos nepadaro teisesnės“, – sakė Matteo Salvini.

    Tą pačią dieną politinę įtampą Italijos viduje išryškino kultūros ministro Alessandro Giuli sprendimas boikotuoti bienalės atidarymą. Jis nurodė nesutaręs su organizatoriais dėl sprendimų, susijusių su Rusijos paviljono klausimu, ir teigė negavęs atsakymo į savo kreipimąsi bienalės vadovybei.

    „Parašiau pagarbų nepritarimą ir atsakymo nesulaukiau. Todėl šiandien elgiamės atitinkamai, o toliau žiūrime į priekį“, – sakė Alessandro Giuli.

    Šių metų bienalės pradžia rodo platesnę tendenciją Europos kultūros renginiuose: meno institucijos vis dažniau atsiduria tarp darbuotojų, visuomenės ir politikų lūkesčių, o sprendimai dėl paviljonų ar dalyvavimo tampa ne tik kuratoriniais, bet ir geopolitiniais.

  • Trumpo administracija sustabdė COVID-19 vakcinų saugumo tyrimų publikavimą: kyla naujas ginčas

    Trumpo administracija sustabdė COVID-19 vakcinų saugumo tyrimų publikavimą: kyla naujas ginčas

    JAV žiniasklaida praneša, kad pastaraisiais mėnesiais JAV Maisto ir vaistų administracijoje (FDA) buvo sustabdytas kelių mokslinių tyrimų, vertinusių vakcinų saugumą, publikavimas. Šie sprendimai sukėlė naują diskusijų bangą dėl politinės įtakos visuomenės sveikatos politikai.

    Skelbiama, kad tarp pristabdytų darbų buvo du didelės apimties, mokesčių mokėtojų lėšomis finansuoti tyrimai, paremti milijonų pacientų medicininių įrašų analize. Tyrėjų išvados rodė, jog rimti nepageidaujami reiškiniai po COVID-19 vakcinų yra itin reti.

    Kas aiškinama oficialiai?

    JAV Sveikatos ir socialinių paslaugų departamento atstovas spaudai Andrew Nixonas teigė, kad tyrimų publikavimas buvo sustabdytas dėl esą pernelyg apibendrintų išvadų, kurių nepagrindžia pirminiai duomenys. Pasak jo, taip siekta apsaugoti mokslinio proceso vientisumą ir užtikrinti, kad darbai atitiktų aukštus FDA standartus.

    Tuo pačiu mokslo bendruomenėje keliama daugiau klausimų nei pateikiama atsakymų, nes, kaip pranešama, dalis žurnalų jau buvo sutikę publikuoti šiuos tyrimus. Kritikai pabrėžia, kad publikacijų stabdymas be aiškaus, viešai patikrinamo pagrindimo gali mažinti pasitikėjimą institucijomis.

    Antivakserių įtaka ir politinis fonas

    Ši istorija vystosi platesniame kontekste: po COVID-19 pandemijos JAV sustiprėjo antivakserių judėjimai, o socialiniuose tinkluose išaugo klaidinančios informacijos apie skiepus sklaida. Visuomenės sveikatos ekspertai ne kartą pabrėžė, kad tokios nuotaikos gali turėti tiesioginių pasekmių skiepijimo apimtims ir užkrečiamųjų ligų protrūkiams.

    Publikacijoje taip pat primenama, kad prezidentas Donaldas Trumpas per 2024 metų rinkimų kampaniją žadėjo suteikti ryškų vaidmenį vakcinų skeptikams, o vėliau į Sveikatos ir socialinių paslaugų sekretorius paskyrė Robertą F. Kennedy jaunesnįjį. Jo kandidatūra sulaukė plataus atmetimo iš dalies medicinos bendruomenės, tačiau Senatas paskyrimą patvirtino.

    Pokyčiai JAV vakcinų politikoje

    Pranešama, kad naujoji sveikatos politikos kryptis apėmė sprendimus, kurie sulaukė aštrios kritikos, įskaitant viešos komunikacijos apie sezoninius skiepus ribojimą ir rekomendacijų peržiūras. Dalis ekspertų įspėja, kad staigūs pokyčiai, ypač kai jie suvokiami kaip politizuoti, didina riziką, jog visuomenė dar labiau abejos oficialiomis sveikatos rekomendacijomis.

    Viešosios sveikatos organizacijų atstovai JAV atkreipia dėmesį, kad vakcinų politika remiasi ilgalaikiu duomenų rinkimu, nepriklausoma ekspertize ir aiškiu rizikos bei naudos vertinimu. Todėl, jų teigimu, bet kokie sprendimai, galintys riboti mokslinių išvadų sklaidą, turėtų būti maksimaliai skaidrūs, kad nekiltų įtarimų dėl politinio kišimosi.

    Nors oficialūs pareiškimai tikina, jog sprendimai susiję su metodologiniais nesutarimais, pati publikacijų stabdymo praktika jau tapo politinės kovos objektu. Artimiausiu metu tikėtina, kad Kongrese ir akademinėje bendruomenėje bus reikalaujama daugiau paaiškinimų, o ginčas dėl vakcinų politikos JAV dar labiau aštrės.

  • Nigeris sustabdė devynias Prancūzijos žiniasklaidos priemones: valdžia įžvelgia grėsmę tvarkai

    Nigeris sustabdė devynias Prancūzijos žiniasklaidos priemones: valdžia įžvelgia grėsmę tvarkai

    By&nbspSerge Duchêne&nbspwith&nbspAFP
    Published on

    Share

    Comments

    Share
    Close Button












    On Tuesday Burkina Faso, an ally of neighbouring Niger and Mali within the Confederation of the Alliance of Sahel States (AES), all led by military juntas, banned the broadcast of TV5 Monde.

    Niger, ruled by a junta hostile to Western countries, on Friday suspended nine French media outlets that could “seriously endanger public order”.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    A statement broadcast on state television said the suspended media had repeatedly broadcast content “likely to seriously endanger public order, national unity, social cohesion and the stability of institutions” in Niger.

    They are France 24, Radio France Internationale, France Afrique Média, LSI Africa, AFP (Agence France-Presse), TV5 Monde, TF1 Info, Jeune Afrique and Mediapart.

    The suspension is “immediate” and applies to “satellite packages, cable networks, digital platforms, websites and mobile applications”.

    RFI and France 24 had already been suspended a few days after the coup d’état in July 2023 that brought the junta to power.

    In December 2024, the British BBC was suspended.

    Bans in Burkina Faso and Mali

    On Tuesday, Burkina Faso, an ally of Niger and Mali within the Confederation of the Alliance of Sahel States (AES), all ruled by military juntas, banned the broadcasting of the TV5 Monde channel.

    The junta accuses the French television channel of “disinformation” and “apology for terrorism” in its coverage of jihadist violence in this West African country and in Mali. Reporters Without Borders condemned “a ban based on opaque elements”.

    Mali, shaken by unprecedented jihadist and rebel attacks, has also banned French media.

    Niger’s decision comes just days before an important summit between France and African countries in Kenya. None of the three junta-ruled countries is taking part.

    Anti-French sentiment is running high in some of Africa’s former colonies, at a time when the continent is once again becoming a diplomatic battleground, marked by the growing influence of Russia and China.

    Press freedom in free fall

    Several Western media outlets have already been suspended since the new government came to power in Niger in a coup d’état in July 2023. Since then, this vast Sahelian country has begun a divorce with France, the former colonial power, notably by obtaining the departure of its army engaged in the fight against the jihadists.

    The government in Niamey has turned to other partners, including Russia, and regularly denounces “imperialism”, asserting its “sovereignty”.

    Nigerien journalists working for foreign or local media are also targeted by the junta.

    This week, two Nigerien journalists, Gazali Abdou, correspondent for the German radio station Deutsche Welle, and Hassane Zada, editor-in-chief of a regional newspaper, were released after having been imprisoned for several months.

    In 2025, 13 journalists were arrested in Niger, according to the UN, which had called for their release.

    According to the local media, six journalists are still being held in Niger, notably on charges of undermining national defence and plotting against the state.

    In 2026, Niger fell 37 places in the Reporters Without Borders (RSF) world press freedom index, to 120th out of 180 countries.

    RSF and Amnesty International have repeatedly expressed their deep concern about press freedom violations in Niger.

    In 2024, Niger enacted a law criminalising the online dissemination of “information likely to disturb public order”.

    The country also suspended nearly 3,000 local and foreign NGOs in 2025, accusing them of a lack of transparency and of supporting “terrorists” or armed groups.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Read more


    Franciscan order with 300 flats in Madrid preaches poverty and evicts elderly man


    Europe Day: 40 years of ups and downs in Spain’s relationship with the European Union


    Péter Magyar sworn-in as Hungary’s new prime minister after landslide April election victory

  • Sodo rykštė puola vėl: šis paprastas purškalas nuo buksmedžių kandies gali išgelbėti krūmą

    Sodo rykštė puola vėl: šis paprastas purškalas nuo buksmedžių kandies gali išgelbėti krūmą

    Buksmedžių kandis per kelias dienas gali apgraužti buksmedį taip, kad iš vešlaus krūmo liktų tik rudi stagarai ir voratinkliai. Šis invazinis kenkėjas Lietuvoje plinta bangomis, todėl vienkartinis purškimas dažnai nepadeda, jei neįvertinamas jo gyvenimo ciklas.

    Pavojingiausios yra vikšrų stadijos, kai jie slepiasi krūmo viduje tarp šakelių ir maitinasi nepastebimi. Dėl to buksmedis iš išorės dar gali atrodyti žalias, o viduje lapai jau būna suėsti, o šakelės apraizgytos plonais voratinkliais.

    Kaip atpažinti problemą laiku?

    Ankstyviausi požymiai dažniausiai matomi apatinėje lapų pusėje: smulkūs kiaušinėliai, šviesios apgraužos, voratinkliai ir tamsūs vikšrų trupiniai. Jei krūmas pradeda rusvėti, tai dažnai reiškia, kad žala jau pažengusi ir reikės derinti kelias priemones.

    Praktinis būdas patikrai yra po krūmu patiesti šviesų audinį ir energingai papurtyti šakas. Nukritusius vikšrus galima surinkti ir sunaikinti, o pati procedūra padeda įvertinti, ar kenkėjų daug, ir ar reikalingas intensyvesnis veiksmų planas.

    Paprastas purškalas su juodu muilu

    Vienas iš dažniausiai sodininkų naudojamų būdų, kai norima sumažinti vikšrų kiekį be stiprių insekticidų, yra purškimas vandeniu su juodu muilu. Muilo plėvelė ant lapų gali apsunkinti jauniems vikšrams mitybą ir padėti juos fiziškai pašalinti nuo augalo.

    Dažnai rekomenduojama proporcija yra apie 9 litrai drungno vandens, 5–7 valgomieji šaukštai juodo muilo ir maždaug pusė arbatinio šaukštelio rapsų aliejaus. Mišinį svarbu gerai išmaišyti, supilti į purkštuvą ir purkšti taip, kad pasiektumėte ne tik išorę, bet ir krūmo vidų.

    Po kelių valandų buksmedį verta perlieti švariu vandeniu, kad nusiplautų dalis apmirusių kenkėjų ir likučių, o tarpuose likę vikšrai būtų pašalinti. Procedūrą pravartu kartoti maždaug po 10 dienų, ypač jei pastebite naujų vikšrų arba žinote, kad apylinkėje vyksta kandies aktyvumo pikas.

    Kada neužtenka purškimo?

    Jei krūmas smarkiai apniktas, vien purškimas gali būti per silpnas sprendimas, nes dalis vikšrų lieka giliai lajoje, o kai kurie lapai jau būna visiškai sunaikinti. Tokiais atvejais rekomenduojama išgenėti labiausiai pažeistas, apgraužtas ir sudžiūvusias šakeles, kad sumažėtų slėptuvių ir augalas greičiau atželtų.

    Genėti geriausia sausą dieną, o visas nukirptas atliekas ir po krūmu susikaupusias šiukšles būtina kruopščiai surinkti, nes jose gali būti kiaušinėlių ar jaunų vikšrų. Reguliari apžiūra sezono metu ir kelių priemonių derinimas paprastai duoda gerokai geresnį rezultatą nei vienas atsitiktinis purškimas.

  • Virtuvės atliekos, kurios gelbsti pomidorus: kodėl kiaušinių lukštai vėl grįžta į daržus

    Virtuvės atliekos, kurios gelbsti pomidorus: kodėl kiaušinių lukštai vėl grįžta į daržus

    Pavasario pabaigoje, kai į dirvą keliauja pomidorų daigai, sodininkai vis dažniau grįžta prie paprasto, dar nuo seniau žinomo triuko: į duobutę įmaišo susmulkintų kiaušinių lukštų. Ši virtuvės atlieka vertinama todėl, kad gali papildyti dirvą kalciu ir prisidėti prie stabilesnės pomidorų mitybos.

    Pomidorams kalcis svarbus ne tik augimui, bet ir vaisių kokybei. Jo trūkumas siejamas su viršūniniu vaisių puviniu, kai ant pomidoro apačios atsiranda tamsi, kieta, vėliau įdubusi dėmė. Dažnai problema sustiprėja esant netolygaus laistymo režimui, kai dirva tai perdžiūsta, tai staiga permirksta.

    Kodėl pasirenkami lukštai?

    Kiaušinių lukštų sudėtyje dominuoja kalcio karbonatas, kuris dirvoje skyla lėtai, todėl poveikis paprastai nėra momentinis. Dėl to lukštai labiau tinka kaip ilgiau veikiantis dirvos priedas, o ne greita pagalba, kai augalui jau pasireiškė trūkumo simptomai.

    Dar viena priežastis, kodėl šis metodas populiarėja, yra praktiškumas ir tvarumo idėja. Virtuvės atliekos vis dažniau panaudojamos sode vietoje to, kad keliautų į mišrių atliekų konteinerį, ypač kai ieškoma paprastų būdų sumažinti buitinių atliekų kiekį.

    Kaip paruošti, kad būtų naudos?

    Vien į duobutę įmesti stambūs lukštų gabalai paprastai nesuteikia apčiuopiamo efekto, nes jie skyla lėtai. Kad kalcis taptų prieinamesnis, lukštus verta gerai išdžiovinti ir kuo smulkiau sutrinti arba sumalti, tuomet jie greičiau „įsijungia“ į dirvos procesus.

    Praktikoje sodinant į vieną duobutę dažniausiai įmaišoma nuo vieno iki dviejų kiaušinių lukštų, sumaišant su žeme ar kompostu. Pomidorams įprastai kasama maždaug 20–30 centimetrų gylio duobė, o papildai įterpiami taip, kad šaknys nesiliestų su stambiais, dar nesuirusiais fragmentais.

    Ką būtina prisiminti auginant pomidorus?

    Lukštai nepakeičia esminių dalykų, nuo kurių labiausiai priklauso derlius: šviesos, šilumos ir tolygaus drėkinimo. Pomidorams ypač svarbu stabilus laistymas, nes būtent drėgmės svyravimai dažnai lemia, kad kalcis augale pasisavinamas prasčiau net tada, kai jo dirvoje pakanka.

    Jei viršūninio puvinio požymiai jau matomi, vien lukštų gali nepakakti, nes jų poveikis lėtas. Tokiais atvejais sodininkai dažniau renkasi greičiau veikiančius kalcio šaltinius ir peržiūri laistymo režimą, o lukštus palieka kaip ilgalaikę priemonę dirvos gerinimui ateityje.