CP v2

Category: Kultūra

  • Šį dažną mėlynių laistymo klystkelį daro daugelis: uogos smulkėja ir rūgštėja

    Šį dažną mėlynių laistymo klystkelį daro daugelis: uogos smulkėja ir rūgštėja

    Šilauogės gali atrodyti nereiklios, tačiau jų derliaus kokybę dažnai lemia ne trąšos, o vanduo. Sodininkai pastebi, kad kelias savaites laistant netinkamu vandeniu uogos pradeda smulkėti, praranda saldumą, o krūmas silpsta.

    Šilauogės turi seklų šaknyną, todėl greitai reaguoja į drėgmės svyravimus ir dirvos cheminės sudėties pokyčius. Dėl to net ir trumpalaikės klaidos laistant gali atsiliepti lapų spalvai, augimo tempui ir būsimo derliaus skoniui.

    Vanduo keičia dirvos rūgštingumą

    Šilauogėms geriausiai tinka rūgšti dirva, o kietas vandentiekio vanduo dažnai turi daugiau kalcio ir kitų mineralų, kurie ilgainiui kelia dirvos pH. Kai pH didėja, augalas prasčiau įsisavina maisto medžiagas, todėl lapai gali šviesėti, augimas lėtėti, o uogos tapti mažiau aromatingos.

    Dažna alternatyva yra lietaus vanduo, nes jis paprastai būna minkštesnis ir mažiau keičia dirvos reakciją. Laistant tokiu vandeniu lengviau palaikyti šilauogėms palankesnes sąlygas viršutiniame dirvos sluoksnyje, kuriame jos aktyviausiai siurbia vandenį.

    Didžiausia klaida – retai ir labai gausiai

    Viena iš dažniausių klaidų yra laistyti retai, bet iškart supilant daug vandens. Karščio metu dirva aplink krūmą greitai išdžiūsta, ypač jei šilauogė auga saulėtoje vietoje, todėl augalas patiria stresą ir tai tiesiogiai veikia uogų dydį bei skonį.

    Praktiškiau palaikyti tolygią, lengvą drėgmę, o ne leisti dirvai visiškai perdžiūti. Sausuoju laikotarpiu suaugusiam krūmui dažnai prireikia maždaug 10–15 litrų vandens per savaitę, šį kiekį paskirstant per 2–3 laistymus, o jauniems sodinukams vandens paprastai reikia dažniau.

    Kai gelsta lapai, kaltos ne visada trąšos

    Gelstantys lapai ir prastėjanti krūmo išvaizda neretai klaidingai priskiriami trąšų trūkumui, nors problema gali prasidėti nuo vandens ir drėgmės režimo. Jei dirvos pH pakilęs, o substratas tai per sausas, tai per šlapias, net ir geros trąšos nepadės, nes šaknys nepajėgs efektyviai įsisavinti maisto medžiagų.

    Stabili drėgmė ir šilauogėms tinkama dirvos reakcija padeda krūmui lengviau ištverti karščius, formuoti stipresnius ūglius ir užauginti daugiau stambių, saldesnių uogų. Todėl prieš koreguojant tręšimą verta įvertinti, kokiu vandeniu laistoma ir ar drėgmė dirvoje išlieka tolygi.

  • Vapsvos balkone ar terasoje? Šie paprasti triukai padeda jas atbaidyti ir išvengti lizdo

    Vapsvos balkone ar terasoje? Šie paprasti triukai padeda jas atbaidyti ir išvengti lizdo

    Vapsvos vasarą gali greitai paversti balkoną ar terasą nepoilsio zona, ypač kai šalia yra saldaus maisto ar gėrimų. Nors jos svarbios ekosistemai, žmonėms vapsvų įgėlimai kelia realią riziką, o alergiškiems asmenims reakcija gali būti itin pavojinga.

    Specialistai primena, kad vapsvos dažnai atskrenda ieškodamos cukraus ir baltymų, todėl jas traukia vaisiai, limonadai, mėsa, žuvis ir net atviri šiukšlių kibirai. Kuo daugiau kvapų ir maisto likučių, tuo didesnė tikimybė, kad jos pradės nuolat suktis toje pačioje vietoje.

    Jei vapsvos terasoje pasirodo kasdien, pirmas žingsnis yra paprastas: pašalinti tai, kas jas vilioja. Maistą laikykite uždengtą, gėrimus gerkite iš indų su dangteliu, o paviršius po valgymo nuvalykite, kad neliktų saldžių dėmių ir kvapų.

    Ne mažiau svarbios ir šiukšlės: kibirus verta laikyti sandariai uždarytus, o maisto atliekas išnešti dažniau, ypač per karščius. Jei netoliese yra vaismedžių, reguliarus nukritusių vaisių surinkimas sumažina vapsvų susidomėjimą aplinka.

    Praktinis sprendimas namams yra fizinė apsauga: tinkleliai nuo vabzdžių ant langų ir balkonų durų padeda vapsvoms nepatekti į vidų. Tai ypač aktualu šeimoms su vaikais, taip pat žmonėms, kurie yra patyrę alergines reakcijas.

    Vapsvos yra teritorinės, todėl kai kuriais atvejais veikia ir vizualus atbaidymas, pavyzdžiui, pakabinti imitaciniai lizdai. Idėja paprasta: pamačiusios tariamą jau užimtą teritoriją, vapsvos dažniau ieško kitos vietos, nors rezultatas gali skirtis priklausomai nuo rūšies ir aplinkos.

    Norint sumažinti tikimybę, kad lizdas atsiras šalia, verta periodiškai apžiūrėti potencialias slėptuves. Vapsvos mėgsta uždaras ertmes, stogelių konstrukcijas, plyšius apdailoje, sandėliukus, taip pat žemės įdubas, kur gali įsirengti lizdą po žeme.

    Pastebėjus lizdą, savarankiškai jo naikinti nerekomenduojama, nes sujudintos vapsvos ginasi ir gali pulti. Saugiausia išeitis yra kreiptis į profesionalią dezinfekcijos ar kenkėjų kontrolės įmonę, ypač jei lizdas yra arti įėjimo, balkono ar vaikų žaidimų zonos.

    Jei vis dėlto įgėlė vapsva, svarbu stebėti savijautą ir nedelsti, jei atsiranda dusulys, veido ar gerklės tinimas, išplitęs bėrimas, silpnumas ar galvos svaigimas. Tokie simptomai gali rodyti sunkią alerginę reakciją, kuriai reikalinga skubi medicinos pagalba.

  • Emerytūra svetur vilioja pigesniu gyvenimu, bet viena klaida gali kainuoti sveikatą

    Emerytūra svetur vilioja pigesniu gyvenimu, bet viena klaida gali kainuoti sveikatą

    Mintis apie pensiją šiltesnėje šalyje daugeliui atrodo kaip paprastas kelias į ramesnį gyvenimą: mažiau išlaidų šildymui, daugiau saulės ir lėtesnis kasdienybės tempas. Tačiau emigracija sulaukus vyresnio amžiaus dažnai išbando ne svajones, o pasirengimą, ypač kai prireikia gydytojo, vaistų ar tvarkyti dokumentus.

    Dažniausia klaida yra sprendimą grįsti vien nuomos kaina ir pietų sąskaita. Realų biudžetą lemia ir draudimas, vaistai, transportas, komunaliniai mokesčiai, ryšio paslaugos, administraciniai mokesčiai bei sezoniški kainų šuoliai vietovėse, kuriose vasarą padaugėja turistų.

    Kas dažniausiai sugriauna planus?

    Praktikoje planus dažniausiai sujaukia sveikatos priežiūra. Net ir Europos Sąjungos šalyse, kur galioja Europos sveikatos draudimo kortelė, ji paprastai padeda tik laikinų viešnagių metu ir nepadengia visų išlaidų, todėl persikėlus ilgam reikia pasirūpinti registracija, vietiniu draudimu ir aiškia tvarka, kaip gauti paslaugas.

    Ypač svarbu iš anksto įsivertinti, ar bus paprasta tęsti gydymą: ar lengvai pasiekiami šeimos gydytojai ir specialistai, kokios eilės, kaip išrašomi receptai, ar netoli yra vaistinė. Jei vartojami nuolatiniai vaistai, verta turėti jų sąrašą, veikliųjų medžiagų pavadinimus ir planą, kaip sklandžiai gauti analogus.

    Ne mažiau skausmingi gali būti formalumai, kuriuos atostogaujant lengva nuvertinti. Ilgesniam gyvenimui svarbūs teisėto buvimo pagrindai, deklaravimas, nuomos sutarties sąlygos, bankinės paslaugos, pensijos išmokėjimo tvarka ir mokestiniai klausimai, ypač jei pajamos gaunamos iš kelių šaltinių.

    Atostogos ir kasdienybė skiriasi

    Trumpa kelionė retai parodo, kaip veikia kasdienybė: ką daryti susirgus, kaip užsiregistruoti pas gydytoją, kiek kainuoja tyrimai ar skubioji pagalba, kaip tvarkomi būsto remontai ar paslaugų sutrikimai. Be to, už kurortų ribų ne sezono metu gali būti sunkiau rasti paslaugas, viešąjį transportą ar net veikiančias įstaigas.

    Dar viena dažna rizika yra kalba ir priklausomybė nuo kitų. Kasdieniai reikalai vaistinėje, poliklinikoje ar savivaldybėje tampa varginantys, jei nuolat reikia vertėjo, o tai ilgainiui mažina savarankiškumą ir didina stresą.

    Vienatvė taip pat gali tapti lemiamu faktoriumi, net jei oras ir kainos džiugina. Vyresniame amžiuje didelę reikšmę turi socialinis ratas, bendruomenė, galimybė greitai gauti pagalbą, todėl persikėlimas vienam, neturint atramos, dažniau virsta nusivylimu.

    Kaip pasiruošti, kad svajonė nevirstų problema?

    Saugiausias kelias yra ne staigus persikėlimas, o etapinis sprendimas. Ilgesnis bandomasis gyvenimas kelioms savaitėms ar keliems mėnesiams padeda suprasti realias išlaidas, paslaugų prieinamumą, sezoniškumą ir tai, ar vieta tinka ne atostogoms, o kasdienybei.

    Prieš išvykstant verta susitvarkyti dokumentus, turėti svarbių kontaktų sąrašą, medicininius išrašus ir aiškų planą nenumatytiems atvejams. Kuo mažiau improvizacijos ir daugiau iš anksto apgalvotų sprendimų, tuo didesnė tikimybė, kad pensija svetur bus rami, o ne kupina brangių netikėtumų.

  • Kenkėjas ar sąjungininkas? Štai kaip priversite kurmį aplenkti jūsų sodą

    Kenkėjas ar sąjungininkas? Štai kaip priversite kurmį aplenkti jūsų sodą

    Europinis kurmis daugeliui sodininkų kelia dvejopus jausmus: jis minta kenkėjais, tačiau tuo pat metu išrausia veją ir lysves, palikdamas kurmiarausius. Nors dažnai vadinamas sodo naikintoju, ekosistemoje kurmis atlieka svarbų vaidmenį, nes medžioja dirvoje gyvenančius vabzdžius ir lervas.

    Kurmiai dažniausiai ieško vietų, kur daug maisto ir drėgmės, todėl juos traukia puri, gausiai laistoma dirva, kompostu praturtintos lysvės ir tanki veja. Kasant urvus dirva aeruojama, tačiau aktyvus rausenimas gali pažeisti augalų šaknis, iškilnoti velėną ir sugadinti estetinį vaizdą.

    Prieš imantis griežtų priemonių verta įvertinti, ar kurmis išties daro didelę žalą, ar tai tik pavieniai kauburėliai. Dažniausiai rekomenduojama pirmiausia taikyti humaniškus išbaidymo būdus, o ne naikinti gyvūną, ypač jei problema sezoninė ir trumpalaikė.

    Veiksmingiausios namų priemonės remiasi tuo, kad kurmis turi labai jautrią uoslę ir klausą. Į urvų angas ar šalia kurmiarausių galima berti kavos tirščių, taip pat kai kurie žmonės naudoja stiprių kvapų medžiagas, pavyzdžiui, česnaką, svogūną ar actą, tačiau poveikis paprastai būna laikinas ir priklauso nuo dirvos drėgmės bei vėjo.

    Kita kryptis yra garsas ir vibracija, nes daliai kurmių nepatinka nuolatinis triukšmas. Sode tam pasitelkiami vėjo judinami skambantys elementai, į žemę įtvirtinti stulpeliai su barškančiomis detalėmis ar kitos konstrukcijos, kurios sukelia vibraciją ir ilgainiui gali paskatinti kurmį persikelti į ramesnę vietą.

    Ilgalaikiam sprendimui svarbiausia prevencija: jei kurmiai kartojasi kasmet, planuojant veją ar lysves galima įrengti po velėna paklotą tinklelį arba požemines kliūtis palei sklypo ribas. Tokios priemonės reikalauja daugiau darbo, tačiau dažnai sumažina kurmiarausių atsiradimą ir apsaugo vejos paviršių nuo iškilnojimo.

    Jei problema didelė ir namų būdai neveikia, verta kreiptis į specialistus arba rinktis sodo prekių parduotuvėse siūlomas humaniškas priemones. Svarbiausia vengti chaotiškų sprendimų ir taikyti kelias suderintas priemones, nes kurmiai greitai prisitaiko, o vienkartiniai bandymai dažnai neduoda ilgalaikio rezultato.

  • Karalienė Leticija Barcelonoje pavergė juoda suknele: visų akys į 1906 metų brangakmenius

    Karalienė Leticija Barcelonoje pavergė juoda suknele: visų akys į 1906 metų brangakmenius

    Barcelonoje minint „El País“ 50 metų sukaktį Ispanijos karalienė Leticija pasirinko įvaizdį, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodė itin paprastas, tačiau sulaukė didžiulio dėmesio. Minimalistinė juoda suknelė tapo fonu istorinei karališkajai juvelyrikai, kurios ištakos siekia XX amžiaus pradžią.

    Renginys vyko Jūrų muziejuje, o Leticija atvyko vilkėdama iki kulkšnių siekiančią juodą suknelę. Ji siejama su „Mango“ ir išsiskyrė švaria linija bei trumpomis rankovėmis, pabrėžiančiomis laikui nepavaldžią klasiką.

    Vienu ryškiausių akcentų tapo atviri pečiai ir vadinamasis bardot tipo iškirpimas, subtiliai paryškinantis kaklo ir raktikaulių liniją. Toks sprendimas dažnai pasirenkamas oficialiuose renginiuose, kai norima suteikti daugiau erdvės papuošalams ir sukurti vizualią pusiausvyrą.

    Istorinė juvelyrika užgožė suknelę

    Nors derinį papildė juoda delninė su dekoratyvia sagtimi ir klasikiniai aukštakulniai, pagrindiniu vakaro akcentu tapo papuošalai. Karalienė pasirinko vėrinį ir auskarus iš Ispanijos karališkosios kolekcijos, kuri siejama su 1906 metais.

    Šie papuošalai, pasak aprašymų, buvo dovanoti karalienei Viktorijai Eugenijai vestuvių proga, o vėliau per dešimtmečius keisti ir papildyti. Tokie istoriniai dirbiniai karališkajai šeimai yra ne tik prabanga, bet ir simbolinis tęstinumo bei valstybės reprezentacijos elementas.

    Ypatingo dėmesio sulaukė vadinamojo rivière tipo deimantinis vėrinys, kurio stilistika išliko aktuali iki šių dienų. Būtent todėl minimalistinis drabužis dažnai pasirenkamas sąmoningai, kad ryškūs, paveldą turintys aksesuarai netaptų tik dar viena detalė, o kalbėtų patys.

    Žinutė apie tvarią madą

    Pastebėta, kad tai ne pirmas kartas, kai Leticija viešumoje pasirodo su šia suknele, ji buvo matyta ir per oficialią kelionę į Kairą. Karališkųjų šeimų garderobo kartojimas pastaraisiais metais vis dažniau vertinamas kaip sąmoningas pasirinkimas, atspindintis tvaresnį požiūrį į vartojimą.

    Šiuolaikinėje oficialioje aprangoje ryškėja tendencija investuoti į universalius, ilgai dėvimus drabužius, o įvaizdį atnaujinti aksesuarais. Leticijos atvejis tai iliustruoja itin aiškiai: ta pati bazė gali atrodyti visiškai kitaip, kai ją lydi išskirtinio svorio papuošalai.

    Šis pasirodymas dar kartą priminė, kad juoda spalva išlieka saugiausias elegancijos pasirinkimas, o minimalizmas dažnai tampa geriausia scena prabangai. Kai drabužis neperkrautas, net ir viena istorinė detalė gali tapti viso vakaro centru.

  • Balkonas kaip iš prabangaus katalogo už kelis eurus: ši pelargonija greitai sukuria efektą

    Balkonas kaip iš prabangaus katalogo už kelis eurus: ši pelargonija greitai sukuria efektą

    Prabangiai atrodantis balkonas nebūtinai reiškia dideles išlaidas ar kaprizingus egzotinius augalus. Svyrančioji pelargonija, dažnai vadinama gebenlape, per kelias savaites gali sukurti tankias žiedų kaskadas, kurios vizualiai uždengia turėklus ir suteikia tvarkingos, apgalvotos žalumos įspūdį.

    Ši pelargonija vertinama dėl to, kad gausiai žydi visą sezoną ir gerai jaučiasi vazonuose bei loveliuose. Ilgėjantys, svyrantys ūgliai palankiomis sąlygomis gali siekti apie 1 metrą, todėl augalas ypač tinka pakabinamiems vazonams ar balkonų dėžėms, kur žiedai natūraliai krenta žemyn.

    Kur pastatyti, kad žydėtų gausiai?

    Geriausiai augalas žydi šviesioje vietoje, kur gauna daug saulės, tačiau nėra nuolat kepinamas vidurdienio kaitros. Praktikoje tam dažniausiai tinka pietryčių arba pietvakarių krypties balkonai, o pusšešėlyje pelargonija taip pat auga, tik žydėjimas gali būti kuklesnis.

    Verta įvertinti ir vėją: nors augalas laikomas gana atspariu, stiprūs gūsiai gali laužyti ilgus ūglius, ypač kai jie apkrauti žiedais. Jei balkonas atviras, pravartu rinktis stabilesnius vazonus ir dalinę užuovėją, kad kompozicija ilgiau išliktų tvarkinga.

    Laistymas ir tręšimas: dažna klaida

    Svyrančioji pelargonija lengviau pakelia trumpą perdžiūvimą nei perlaistymą, todėl svarbiausia išlaikyti tolygiai drėgną, bet ne šlapią substratą. Karštomis dienomis laistyti dažnai tenka kasdien arba kas antrą dieną, tačiau vanduo neturėtų likti vazono dugne.

    Laistant geriau nešlapinti lapų, nes saulėtą dieną tai gali prisidėti prie lapų pažeidimų ir prastesnės augalo išvaizdos. Norint ilgo ir intensyvaus žydėjimo, dažniausiai praverčia reguliarus tręšimas kas 7–10 dienų, ypač naudojant daugiau kalio turinčias trąšas, skirtas žydintiems augalams.

    Kaip išgauti prabangos įspūdį?

    Vizualinis efektas dažnai priklauso ne tik nuo žiedų gausos, bet ir nuo to, kaip suformuota visa kompozicija. Kelios vienodos spalvos pelargonijos ilgesnėje dėžėje sukuria vientisą kaskadą, o neutralūs, kokybiškai atrodantys vazonai leidžia balkonui atrodyti brangiau net ir be didelių investicijų.

    Praktinis pliusas tas, kad augalas greitai sutankėja, todėl net nedidelis daigų skaičius ilgainiui virsta vešlia žaluma. Tinkamai parinkta vieta, saikingas laistymas ir pastovus tręšimas paprastai leidžia jau per kelias savaites pastebėti akivaizdų pokytį.

  • Savaitgalį kaimynystėje laukia staigus vėsos lūžis: lietus, bet sekmadienį – ir saulė

    Savaitgalį kaimynystėje laukia staigus vėsos lūžis: lietus, bet sekmadienį – ir saulė

    Po šiltesnių ir vietomis net kaitrių dienų Lenkijoje savaitgalį prognozuojamas ramesnis, tačiau vėsesnis oras. Sinoptikai skelbia, kad per šalį slenkant atmosferos frontams daug kur pasirodys trumpalaikis lietus, o vietomis dar gali griaudėti perkūnija.

    Didžiausia audrų tikimybė numatoma penktadienį, ypač pietiniuose regionuose, tačiau šeštadienį ir sekmadienį orai turėtų tapti stabilesni. Vėjas daug kur išliks silpnas arba vidutinio stiprumo, o staigių temperatūros šuolių nenumatoma.

    Šeštadienį temperatūra dažniausiai svyruos apie 10–17 laipsnių šilumos. Vėsiausia turėtų būti šalies šiaurės rytuose, o pietuose dėl didesnio debesuotumo vietomis tikėtinas lietus.

    Sekmadienį prognozės palankesnės: daugelyje vietovių dažniau pasirodys saulė, o šiluma grįš stipriau. Šilčiausia gali būti pietuose ir vakaruose, kur oras sušils iki maždaug 20–21 laipsnio, o vėsiausia išliks šiaurės rytuose.

    Artėjant pirmadieniui šilumos turėtų būti dar daugiau, tačiau kartu didės ir vasariškų liūčių bei perkūnijų rizika. Sinoptikai atkreipia dėmesį, kad tokiomis sąlygomis krituliai gali būti labai netolygūs: vienur palyti trumpai, kitur iškristi smarkesnis lietus.

  • Grybautojai sukluso: gegužę miškuose dygsta vieni skaniausių baravykų, bet yra spąstų

    Grybautojai sukluso: gegužę miškuose dygsta vieni skaniausių baravykų, bet yra spąstų

    Po šiltesnių dienų ir gegužės lietaus miškuose dažniau pasirodo vienas aromatingiausių sezono grybų – plytinis baravykas, dar vadinamas raudonporiu baravyku. Patyrę grybautojai jį vertina dėl ryškaus skonio, tačiau pabrėžia, kad su šia rūšimi reikia elgtis atsakingai.

    Plytinį baravyką dažniausiai išduoda tamsiai rudas, masyvus kepurėlės paviršius, kuris spaudžiant gali patamsėti. Kotas paprastai būna 5–15 centimetrų, viršuje gelsvas, o žemiau matomas plytų raudonumo atspalvis.

    Dar vienas būdingas bruožas – greitas minkštimo pamėlynavimas ar patamsėjimas pažeidus grybą. Tai natūrali oksidacijos reakcija ir savaime nereiškia, kad grybas nuodingas, tačiau ji gali suklaidinti pradedančiuosius.

    Šis baravykas laikomas vienu iš nedaugelio vertingų grybų, kuriuos realu rasti pavasarį. Jis dažniau aptinkamas spygliuočių ir mišriuose miškuose, ypač ten, kur auga eglės, bukai ar kėniai, o pats dygimas suintensyvėja po kritulių ir atšilimo.

    Vis dėlto svarbiausia taisyklė – plytinio baravyko negalima valgyti žalio ar menkai termiškai apdoroto. Žalias jis gali sukelti apsinuodijimo požymius, o nepakankamai išvirtas ar ne iki galo iškeptas dažniau baigiasi pilvo skausmais, pykinimu ir vėmimu.

    Saugiausia šiuos grybus virti, troškinti ar kepti pakankamai ilgai, kad karštis pasiektų visą minkštimą. Praktikoje dažniausiai rekomenduojama ne trumpesnė nei 20–30 minučių terminė paruoša, ypač jei grybai stambūs.

    „Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl rūšies, geriau grybą palikti miške – viena klaida gali baigtis rimtu apsinuodijimu“, – sako patyrę grybautojai.

    Renkant verta prisiminti ir pavojingiausią antrininką – šėtonišką baravyką, kuris yra stipriai nuodingas ir kartais supainiojamas. Jis dažniau turi gerokai šviesesnę kepurėlę, o kotas būna ryškiau rausvas ar oranžinis, todėl vien tik bendras baravyko siluetas nėra patikimas atpažinimo kriterijus.

    Plytiniai baravykai tinka įvairiems patiekalams: iš jų gaminami padažai, jie dedami į sriubas, troškinius ar makaronų patiekalus. Jei planuojate džiovinti ar marinuoti, pirmiausia įsitikinkite, kad grybai surinkti tiksliai atpažinus rūšį ir yra švieži.

    Specialistai taip pat primena, kad grybai apskritai yra sunkiau virškinamas maistas, todėl didelėmis porcijomis jų nereikėtų siūlyti mažiems vaikams ar vyresnio amžiaus žmonėms. O grįžus iš miško svarbu derlių perrinkti dar kartą ir laikyti atskirai tuos grybus, dėl kurių išvaizdos kyla klausimų.

  • Europos Komisija nutraukė šnipinėjimo tyrimą: Várhelyi lieka komisaru nepaisant įtarimų

    Europos Komisija nutraukė šnipinėjimo tyrimą: Várhelyi lieka komisaru nepaisant įtarimų

    Komisijos tyrimas baigtas

    Europos Komisija pranešė užbaigusi vidinį tyrimą dėl galimo Vengrijos žvalgybos tinklo Briuselyje ir nurodė neradusi įrodymų, kad būtų galima priskirti asmeninę atsakomybę Vengrijos eurokomisarui Olivér Várhelyi.

    Komisijos sprendimu byla uždaroma, o Várhelyi gali toliau eiti Europos Komisijos nario, atsakingo už sveikatą ir gyvūnų gerovę, pareigas.

    Komisija aiškino, kad tiriant buvo vertinta turima informacija ir panaudotos institucijos dispozicijoje esančios vidinės priemonės. Vis dėlto, pasak institucijos, jos neleidžia nustatyti platesnio įsitraukimo nei patys žvalgybos pareigūnai, minimi įtarimuose.

    „Remiantis per šį tyrimą surinkta informacija ir priemonėmis, kurias turime Komisijoje, neįmanoma priskirti individualios atsakomybės ar įsitraukimo daugiau nei patiems žvalgybos pareigūnams“, – sakė Europos Komisijos atstovas Balázs Ujvári.

    Apie ką buvo įtarimai

    Istorija į viešumą iškilo po to, kai keli žiniasklaidos kanalai skelbė, jog Vengrijos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungai Briuselyje galėjo veikti žvalgybos pareigūnų tinklas, prisidengęs diplomatine veikla.

    Teigta, kad 2012–2018 metais šio tinklo taikiniu galėjo tapti Europos Komisijoje dirbę vengrų piliečiai: esą buvo siekiama gauti jautrių dokumentų, susijusių su Vengrija, ir užmegzti ryšius su pareigūnais.

    Komisija nurodė neradusi duomenų, kad Europos Komisijos darbuotojai būtų buvę sėkmingai užverbuoti. Tai tapo vienu iš pagrindinių argumentų, kodėl tyrimas užbaigtas be asmeninių kaltinimų Komisijos viduje dirbusiems asmenims.

    Kodėl minimas Várhelyi

    Olivér Várhelyi pavardė tyrime išryškėjo dėl jo ankstesnių pareigų: 2015–2019 metais jis buvo Vengrijos ambasadorius Europos Sąjungoje, t. y. dalį laikotarpio, kuriam taikyti įtarimai.

    Vėliau jis buvo paskirtas eurokomisaru, o viešojoje erdvėje dažnai įvardijamas kaip artimas buvusio Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno aplinkos žmogus.

    Dar anksčiau Várhelyi neigė žinojęs apie tariamo tinklo veiklą ir nurodė, kad nebuvo informuotas apie tokius veiksmus. Komisijos išvada reiškia, kad formalios kliūtys jam tęsti darbą šiuo metu nenustatytos.

    Sprendimas paskelbtas politiniu požiūriu jautriu metu, Vengrijoje formuojantis naujai valdžiai po rinkimų. Tai didina dėmesį Briuselio ir Budapešto santykiams, kuriuos pastarąjį dešimtmetį lydėjo aštrūs ginčai dėl teisės viršenybės ir demokratinių standartų.

  • Silpstantis Keiras Starmeris žada ES santykių perkrovimą: Briuselis baiminasi, kad jis neišsilaikys

    Silpstantis Keiras Starmeris žada ES santykių perkrovimą: Briuselis baiminasi, kad jis neišsilaikys

    Rinkimų smūgis Londone

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris po prastų vietos rinkimų rezultatų viešai pareiškė neketinantis trauktis ir žadėjo „neįstumti šalies į chaosą“. Balsavimas parodė ryškų rinkėjų nusivylimą valdančiąja Leiboristų partija ir sustiprino politinį neapibrėžtumą Londone.

    Šis smūgis ypač kontrastuoja su situacija po visuotinių rinkimų, vykusių mažiau nei prieš dvejus metus, kai leiboristai buvo iškovoję vieną didžiausių daugumų modernioje parlamento istorijoje. Dabar, praradus šimtus tarybų mandatų, vyriausybės darbotvarkė tampa lengviau pažeidžiama tiek opozicijos, tiek vidinių partijos įtampų.

    Rinkimuose ryškiai sustiprėjo Nigelo Farage’o vadovaujama Reform UK, o tai dar labiau spaudžia premjerą ieškoti politinio atsinaujinimo. Pats K. Starmeris pripažino, kad rezultatai „skaudūs“ ir jų neįmanoma pagražinti.

    Perkrovimas su ES, bet su ribomis

    Premjeras rengiasi kalbai, kurioje tikimasi paskelbti apie naują postūmį artinti santykius su Europos Sąjunga. Tam palanki ir visuomenės nuotaika: praėjus beveik dešimtmečiui po „Brexit“ referendumo, vis daugiau rinkėjų sprendimą pasitraukti iš ES vertina kaip klaidą.

    Vis dėlto Londono „perkrovimą“ riboja anksčiau suformuluotos leiboristų raudonos linijos: negrįžti į bendrąją rinką, muitų sąjungą ir neatkurti laisvo asmenų judėjimo. Dėl to realiausi pokyčiai dažniau siejami su siauresnėmis sritimis, o ne su fundamentaliu „Brexit“ peržiūrėjimu.

    Pastaruoju metu derybų kryptys dažniau sukasi apie gynybos bendradarbiavimą, energetikos jungtis ir veterinarinį susitarimą, kuris galėtų mažinti prekybos trintį. Tačiau daug klausimų įstringa dėl reguliacinio suderinamumo, finansinių įsipareigojimų ir jaunimo mobilumo schemų.

    Briuselis mato progą ir riziką

    ES sostinėje nuotaika dviprasmiška: po metų, kai santykius temdė sudėtingos skyrybos, bet koks stabilumo ženklas vertinamas palankiai. Be to, geopolitika, įskaitant karą Ukrainoje ir JAV vidaus politikos vingius, paskatino artimesnį JK ir ES koordinavimą, ypač saugumo srityje.

    K. Starmeris siekė telkti partnerius Ukrainos rėmimui ir koordinuoti pozicijas platesnių saugumo krizių kontekste. Tačiau Briuselyje kartu stiprėja klausimas, ar politiškai silpnėjantis premjeras turės pakankamai kapitalo net ir ribotiems susitarimams patvirtinti bei įgyvendinti.

    „Bet koks susitarimas vis tiek turi būti išderėtas, todėl nebūsime linkę statyti visko ant vieno lyderio, jei jis po kelių mėnesių gali nebevadovauti“, – sakė vienas ES diplomatas.

    ES pareigūnams svarbu, kad derybos neatkurtų senųjų įtarimų dėl bandymo rinktis tik patogias bendrosios rinkos dalis be atitinkamų įsipareigojimų. „Brexit“ laikų nuogąstavimai dėl britiško „vyšniavimo“ Briuselyje nėra visiškai išnykę.

    Papildomą nerimą kelia ir JK vidaus politika: apklausos rodo smukusį leiboristų palaikymą, o K. Starmerio asmeninis vertinimas išlieka prastas. Tokiose sąlygose net techniškai parengti susitarimai gali tapti politinių kovų įkaitais.

    Farage’o faktorius ir ilgasis horizontas

    Ilgesnėje perspektyvoje ES stebi ne tik dabartinę vyriausybę, bet ir tikėtinus politinės krypties pokyčius. Reform UK jau kurį laiką laikoma viena stipriausių jėgų nacionalinėse apklausose, o kiti visuotiniai rinkimai turi įvykti ne vėliau kaip 2029 metais.

    N. Farage’as žada griežtesnę laikyseną ES atžvilgiu ir kalba apie poreikį peržiūrėti prekybos santykių pagrindą. Briuseliui tai reiškia riziką, kad šiandien suderinti kompromisai rytoj gali būti iš naujo atidaryti arba politiškai sugriauti.

    Kol kas Europos lyderiai K. Starmerį vertina kaip pragmatiškesnį ir nuspėjamesnį partnerį nei dalį ankstesnių JK vadovų. Tačiau už uždarų durų stiprėja nuostata taupyti politinį kapitalą ir neskubėti į jautrias derybas, jei nėra tikrumo dėl partnerio stabilumo.

    Todėl artimiausiu metu labiausiai tikėtinas „lėtas perkrovimas“: mažesni, apibrėžti susitarimai ten, kur interesai sutampa, ir atsargesnis tempas klausimuose, kurie JK vidaus politikoje greitai tampa toksiški. Briuseliui svarbiausia, kad bet koks naujas etapas su Londonu būtų ne tik paskelbtas, bet ir realiai įgyvendinamas.