Net ir tvarkinguose namuose skruzdėlės gali sugrįžti vėl ir vėl, nes problema dažnai slypi ne ant stalviršio matomuose vabzdžiuose, o kolonijoje. Jos juda pagal kvapų takus, todėl užtenka kelių trupinių ar lašo saldaus gėrimo, kad po kurio laiko atsirastų ištisos „trasos“.
Vienas dažniausiai minimų naminių metodų – masalas iš trijų virtuvėje randamų ingredientų: cukraus, valgomosios sodos ir vandens. Cukrus pritraukia skruzdėles kaip maisto šaltinis, o soda, patekus į jų organizmą, sutrikdo jo veiklą, todėl poveikis gali pasiekti ne tik pavienius vabzdžius, bet ir koloniją.
Praktiškai mišinys daromas taip, kad susidarytų drėgna, lengvai padedama masė, kurią patogu dėti ten, kur skruzdėlės aktyviausios: prie grindjuosčių, po kriaukle, šalia ventiliacijos angų ar tarpuose prie slenksčių. Svarbu masalą laikyti atokiau nuo vaikų ir augintinių, o padėtas vietas pasirinkti taip, kad skruzdėlės jį lengvai pasiektų.
Vis dėlto vien masalo gali nepakakti, jei nepašalinama pagrindinė „navigacija“ – kvapų pėdsakai. Skruzdėlės palieka cheminius signalus, kuriais vadovaujasi kitos, todėl net ir po kruopštaus valymo takai gali likti. Tokiais atvejais padeda paviršių nuvalymas vandeniu praskiestu actu arba citrinų sultimis – šios priemonės dažnai naudojamos kvapams neutralizuoti ir maršrutui „nutrinti“.
Efektyviausia, kai veiksmai kartojami kelias dienas ir stebima, ar mažėja judėjimas tais pačiais keliais. Lygiagrečiai verta sutvarkyti prevenciją: sandariai laikyti maistą, greitai surinkti trupinius, nepalikti atvirų saldumynų, o šiukšliadėžę ištuštinti reguliariai. Jei skruzdėlės vis tiek grįžta, tai gali reikšti, kad yra lengvai pasiekiamas lizdas ar patekimo tarpai, kuriuos reikėtų užsandarinti.
Kai invazija didelė arba skruzdėlės atsiranda keliose vietose iš karto, praktiškiau rinktis kompleksinį sprendimą: derinti masalus, takų šalinimą ir patekimo kelių uždarymą. O jei namuose yra jautrių žmonių, kūdikių ar augintinių, saugiausia pasitarti su kenkėjų kontrolės specialistais ir nenaudoti abejotinos sudėties priemonių.
