CP v2

Category: Kultūra

  • Bachleda-Curuś netikėtai pasirodė Prezidentūroje: visų žvilgsnius patraukė ir Martos Nawrockos detalė

    Bachleda-Curuś netikėtai pasirodė Prezidentūroje: visų žvilgsnius patraukė ir Martos Nawrockos detalė

    Aktorė Alicja Bachleda-Curuś netikėtai pasirodė Varšuvos Prezidentūroje, kur vyko pirmosios ponios Martos Nawrockos susitikimas su Niujorko lenkų diasporos atstovėmis. Į vizitą atvykusios moterys Lenkijoje lankėsi minint Varšuvos sukilimo 82-ąsias metines.

    Susitikime dalyvavo daugiau nei 30 organizacijos Polish American Women’s Club BEYOND narių ir viešnių, o Bachleda-Curuś jame pasirodė kaip klubo garbės narė. Aktorė jau daug metų gyvena ir dirba Jungtinėse Amerikos Valstijose, todėl jos dalyvavimas oficialiuose renginiuose Lenkijoje yra retas.

    „Pirmoji ponia padėkojo viešnioms už svarbių nacionalinių datų atminimo puoselėjimą ir lenkiškų tradicijų tęstinumą. Ji pabrėžė, su kokia aistra ir drąsa jos kuria verslus už Atlanto, nors širdyje išlieka arti Lenkijos“, – rašoma oficialiame pranešime.

    Viešumoje aptarinėtas tapo ne tik netikėtas aktorės pasirodymas, bet ir abiejų moterų pasirinktas įvaizdis, atspindintis skirtingas oficialios elegancijos kryptis. Pirmoji ponia pasirinko klasikinį, moterišką derinį su juoda palaidine baltais taškais ir V formos iškirpte.

    Prie raštuoto viršaus ji priderino baltą, platėjančią A silueto sijoną, siekiantį blauzdos vidurį, ir klasikines juodas balerinas. Įvaizdį užbaigė subtilus makiažas bei lygiai sušukuoti plaukai, surišti į žemą kuodą.

    Tuo metu Bachleda-Curuś pasirinko minimalistinį, šiuolaikišką variantą ir pasirodė vilkėdama šviesiai pilką dvieilį kostiumą su laisvesnio kirpimo kelnėmis. Po švarku ji vilkėjo baltą viršutinę dalį, o bendrą įspūdį kūrė santūrūs aksesuarai ir natūralus makiažas.

    Stilistikos ekspertai pastaraisiais sezonais vis dažniau pabrėžia, kad kostiumai išlieka viena ryškiausių formalaus garderobo tendencijų, o juos renkasi ir karališkųjų šeimų atstovės bei politikės. Tokie deriniai vertinami dėl universalumo: kostiumas leidžia išlaikyti oficialumą, bet kartu suteikia modernumo, ypač derinant su paprastais, minimalistiniais akcentais.

    Renginys Prezidentūroje taip pat priminė apie aktyvią išeivijos organizacijų veiklą, siekiant išsaugoti istorijos atmintį ir stiprinti ryšius su kilmės šalimi. Šį kartą papildomo dėmesio susitikimui suteikė būtent Bachledos-Curuś dalyvavimas, kuris tapo reta proga aktorę išvysti oficialioje aplinkoje Lenkijoje.

  • Turistai pametė galvas dėl sviesto gabalėlio: šis gniuždymo hitas šluoja muges

    Turistai pametė galvas dėl sviesto gabalėlio: šis gniuždymo hitas šluoja muges

    Vasarą suvenyrų prekyvietės prie kurortų ir turistinių miestelių tradiciškai prisipildo magnetukų, apyrankių ar puodelių su vietovės pavadinimu. Tačiau kiekvieną sezoną atsiranda ir naujų, staiga išpopuliarėjančių smulkmenų, kurios ypač vilioja vaikus ir paauglius.

    Šiemet Lenkijos pajūryje ryškiu hitu tapo antistresiniai gniuždukai, primenantys šypseną keliančius koldūnėlius azijietišku stiliumi. O kalnų kurortuose išpopuliarėjo kitas netikėtas variantas, kurio forma daugeliui kelia nuostabą.

    Kudovoje-Zdrojuje, netoli Čekijos sienos, prekystaliuose pirkėjai graibsto elastingą gniužduką, panašų į pailgą sviesto gabalėlį. Tokie žaislai anksčiau išpopuliarėjo socialiniuose tinkluose, o dabar ši mada akivaizdžiai pasiekė ir vietos vasaros muges.

    Prekeivių teigimu, fenomeną lemia dvi priežastys: žaislas atrodo beveik kaip tikras produktas, o suspaudus lėtai grįžta į pradinę formą. Būtent šis lėtas atsistatymas ir minkštas pasipriešinimas daugeliui sukuria raminantį, nuspėjamą pojūtį, kurį žmonės sieja su atsipalaidavimu.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokio tipo antistresiniai žaislai išpopuliarėjo kartu su vadinamąja sensorinių priemonių banga. Gniuždymas gali padėti nukreipti dėmesį, mažinti įtampą ir suteikti trumpą pertrauką, tačiau tai nėra gydymo priemonė, o efektas dažniausiai būna individualus.

    Minėtame kurorte toks gniuždukas kainuoja apie 4,7 euro, todėl impulsyviam pirkiniui suma daugeliui atrodo priimtina. Prekyvietėse šalia sezoninių naujienų išlieka ir klasika: papuošalai, pakabukai, žibintuvėliai, vardiniai suvenyrai.

    Įdomi detalė šiame regione siejama su Čekijos kaimynyste: suvenyrų lentynose nuolat matomas ir kurmiukas Krecik, kurio atributika traukia tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Vieni renkasi jį dėl nostalgijos, kiti tiesiog dėl atpažįstamo personažo ir žaismingo dizaino.

  • Katie Holmes be makiažo Niujorke: 47-erių aktorės įvaizdis ir prabangaus „Louis Vuitton“ kaina

    Katie Holmes be makiažo Niujorke: 47-erių aktorės įvaizdis ir prabangaus „Louis Vuitton“ kaina

    Katie Holmes vėl atkreipė dėmesį Niujorke pasirodžiusi be makiažo ir pasirinkusi ypač paprastą, klasiką primenantį įvaizdį. 47-erių aktorė pastaraisiais metais dažnai minima kaip viena tų Holivudo žvaigždžių, kurios viešumoje demonstruoja natūralumą ir vengia perteklinės stilizacijos kasdienybėje.

    Per pasivaikščiojimą ji vilkėjo šviesiai mėlynus marškinius su atlenktomis rankovėmis, dalinai atsegtus ir neįpareigojančiai įkištus į šviesius, aukšto liemens džinsus. Įvaizdį papildė juodas pintas diržas ir juodos balerinos apvaliu priekiu, akcentuojančios patogumą, bet išlaikančios tvarkingą siluetą.

    Didžiausio smalsumo, kaip dažnai nutinka, sulaukė ne drabužiai, o aksesuarai. Holmes rankose turėjo dvi dideles rankines: ryškiai oranžinę pirkinių tipo ir vintažinį „Louis Vuitton“ modelį, siejamą su dvidešimt pirmojo amžiaus pradžios kolekcijomis.

    Tokio tipo vintažiniai „Louis Vuitton“ gaminiai pastaraisiais metais tapo mados rinkos fenomenu: jų vertę kelia ribotas prieinamumas, ikoniškas monogramos atpažįstamumas ir aktyvi antrinė rinka. Priklausomai nuo modelio būklės ir komplektacijos, analogiškos rankinės perpardavimo platformose gali kainuoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų.

    Ne mažiau aptarinėtas ir pačios aktorės grožio pasirinkimas: ji pasirodė be makiažo, su natūraliai sušukuotais plaukais, nevengdama matomų brandos ženklų. Tokia kryptis atitinka ryškėjančią tendenciją, kai žinomi žmonės vis dažniau viešai renkasi mažiau retušuotą, realesnį įvaizdį, o kasdienėje rutinoje prioritetą teikia odos priežiūrai, o ne maskavimui.

    Holmes gatvės stilius jau seniai siejamas su minimalizmu: džinsai, balti ar melsvi marškiniai, paprasti marškinėliai ir patogūs batai tampa tarsi jos uniforma. Prabangūs aksesuarai tokiuose deriniuose veikia kaip pagrindinis akcentas, parodantis, kad net ir paprasčiausias komplektas gali atrodyti solidžiai, jei pasirenkamos kokybiškos detalės.

  • Auksinė agurkų skynimo taisyklė: padarysite šitaip ir jie bus traškūs bei sultingi

    Auksinė agurkų skynimo taisyklė: padarysite šitaip ir jie bus traškūs bei sultingi

    Agurkų skynimo laikas gali lemti, ar daržovės bus tvirtos, sultingos ir traškios, ar greitai suminkštės. Sodininkai dažniausiai renkasi ankstų rytą arba vakarą, tačiau geriausią rezultatą paprastai duoda būtent rytinis skynimas.

    Anksti ryte augalas po nakties būna geriausiai prisotintas vandens, todėl vaisiai išlieka standesni. Tokie agurkai paprastai ilgiau išsilaiko švieži ir geriau tinka tiek salotoms, tiek rauginimui.

    Jei ryte skinti nepavyksta, antras priimtinas metas yra ankstyvas vakaras, kai karštis jau slūgsta. Vėsesniu metu augalas lengviau atsigauna po dienos kaitros, o nuskinti vaisiai mažiau praranda drėgmę.

    Didžiausia klaida – agurkus skinti per patį vidurdienį, ypač per karščius. Saulėje vaisiai greičiau netenka vandens, todėl tampa minkštesni, o po skynimo dažniau greitai vysta ir genda.

    Skynimas kaitroje kenkia ir pačiam krūmui: pjūvio vietos greičiau išdžiūsta, augalas labiau patiria stresą, o tai gali atsiliepti kitiems dar bręstantiems vaisiams. Dėl to derliaus rinkimą verta planuoti taip, kad augalui būtų kuo mažiau žalos.

    Dar viena svarbi taisyklė – agurkus geriau ne plėšti, o nupjauti. Tam tinka aštrus peilis arba sekatorius, vaisių paliekant su trumpu kotelio gabalėliu, kad būtų mažesnė infekcijų ir stiebų pažeidimo rizika.

    Virtuvėje skirtumas dažnai pasijunta labiausiai ruošiant namines atsargas: ryte nuskinti agurkai po rauginimo dažniau išlieka tvirti ir traškūs. Per karštį nuskinti vaisiai neretai būna minkštesni, o kartais ir prastesnės struktūros, todėl rezultatas stiklainyje gali nuvilti.

  • Keistas elgesys prie stalo gali įspėti apie demenciją: gydytojai ragina nedelsti

    Keistas elgesys prie stalo gali įspėti apie demenciją: gydytojai ragina nedelsti

    Pirmieji demencijos požymiai dažniausiai siejami su trumpalaikės atminties sutrikimais, sunkesniu planavimu, pasimetimu kasdienėse situacijose ar žodžių pametimu. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad kai kurie ankstyvi signalai gali pasirodyti visai ne ten, kur įprasta jų ieškoti, pavyzdžiui, valgant.

    Medikai atkreipia dėmesį į netikėtus mitybos įpročių pokyčius, kai žmogus ima valgyti gerokai daugiau nei anksčiau, dažnai prašo maisto trumpais intervalais arba pradeda rinktis skonius, kurių anksčiau vengė. Kartais pasikeičia ir santykis su pačiu valgymo procesu: pranyksta saikas, dingsta pasitenkinimas maistu, atsiranda impulsyvumas.

    Gydytojai pastebi, kad progresuojant ligai gali kisti ir elgesys prie stalo: žmogus ima valgyti itin greitai, godžiai, nepaiso įprastų mandagumo normų ar sunkiau suvaldo emocijas. Tokie pokyčiai artimiesiems dažnai tampa vienu pirmųjų akivaizdžių ženklų, kad būtina pasitarti su specialistu.

    Kas tai gali reikšti?

    Vienas iš paaiškinimų, kodėl atsiranda tokie pokyčiai, yra frontotemporalinė demencija, dažnai siejama su kaktinių ir smilkinių skilčių pažeidimu. Šios smegenų sritys ypač svarbios savikontrolei, sprendimų priėmimui, asmenybės bruožams ir elgesio reguliavimui, todėl sutrikus jų veiklai gali atsirasti impulsyvus valgymas ar potraukis saldžiam, riebiems ir daug angliavandenių turintiems produktams.

    Frontotemporalinė demencija neretai išryškėja jaunesniame amžiuje nei Alzheimerio liga, dažnai apie 50–60 gyvenimo metus. Dėl to dalis žmonių simptomus ilgai aiškina stresu, nuovargiu ar įtemptu gyvenimo tempu, o tikrieji pokyčiai lieka nepastebėti.

    Kuo skiriasi nuo Alzheimerio ligos?

    Nors Alzheimerio liga ir frontotemporalinė demencija priskiriamos demencijoms, ankstyvieji simptomai dažnai būna skirtingi. Alzheimerio ligai įprastai būdingesni ryškesni atminties sutrikimai, o frontotemporalinės demencijos atveju pradžioje dažniau matomi elgesio, asmenybės ar kalbos pokyčiai.

    Specialistai pabrėžia, kad patys sergantieji neretai neįžvelgia savo būklės pasikeitimų, todėl svarbiausias vaidmuo tenka artimiesiems. Pastebėjus staigų mitybos ar elgesio prie stalo pasikeitimą, rekomenduojama neatidėlioti ir kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs situaciją, gali nukreipti neurologo ar kitų specialistų konsultacijai.

  • Šis piktžolių priešas grįžta iš šaknų: metodas, kuris perzą išsekina greičiau nei rovimas

    Šis piktžolių priešas grįžta iš šaknų: metodas, kuris perzą išsekina greičiau nei rovimas

    Perzas yra daugiametė varpinė piktžolė, kuri dažniausiai plinta ne sėklomis, o požeminiais šakniastiebiais. Jie sudaro tankų tinklą, iš kurio mazgų nuolat išauga nauji ūgliai. Dėl to net mažas šakniastiebio gabalėlis, likęs dirvoje, gali greitai atkurti visą kerą.

    Būtent todėl vien tik nuolatinis rovimas už lapų dažnai neduoda rezultato, o kasant kastuvu ar frezuojant dirvą problema kartais dar paaštrėja. Ašmenys šakniastiebius susmulkina į dalis ir jas išmėto po lysvę. Po kurio laiko vietoje vieno augalo galima sulaukti kelių ar net keliolikos naujų židinių.

    Veiksmingesnis būdas yra kelmą pakelti sodo šakėmis, o ne kastuvu. Šakės purena žemę, tačiau rečiau pjauna šakniastiebius, todėl juos lengviau ištraukti ilgomis atkarpomis. Pakėlus velėną ar dirvos gabalą verta kantriai perrinkti gruntą ir pašalinti visas šviesias, virveles primenančias ataugas.

    Geriausia tai daryti, kai dirva šiek tiek drėgna, bet ne permirkusi. Sausoje, kietoje žemėje šakniastiebiai dažniau nutrūksta, o šlapiame grunte juos sunkiau pastebėti. Jei perzas auga tarp daržovių ar gėlių, dirvą reikėtų purenti nedideliu rankiniu įrankiu, kad būtų kuo mažiau pažeistos auginamų augalų šaknys.

    Kai teritorija labai užžėlusi, perzą galima alinti atimant šviesą. Ant plikos žemės klojamas kartonas su persidengimais arba neperšviečiama danga, o ant viršaus užpilamas storesnis organinis sluoksnis, pavyzdžiui, kompostas, žievė ar medžio skiedros. Šis būdas nėra greitas, tačiau, laikant dangą kelis mėnesius, ūgliai silpsta, nes negali atlikti fotosintezės ir papildyti požeminių atsargų.

    Jei perzas jau įsitvirtinęs lysvėje, svarbu gaudyti kiekvieną naują ūglį anksti. Kuo mažiau lapų jis spėja užauginti, tuo mažiau energijos grąžina į šakniastiebius. Reguliarus jaunos antžeminės dalies pašalinimas per laiką išsekina augalą, tačiau reikia nuoseklumo, nes pavienis nupjovimas problemos neišsprendžia.

    Vejose situacija sudėtingesnė, nes perzas priklauso tai pačiai augalų grupei kaip ir veja, todėl priemonės, skirtos daugeliui dviskilčių piktžolių, paprastai neveikia. Pavienius kerus geriausia iškasti su žemės atsarga, kruopščiai išrinkti šakniastiebius, užpilti šviežio grunto ir atsėti žolę. Jei užkrėstas plotas didesnis, kartais tenka nuimti velėnos gabalą, išvalyti gruntą ir atkurti veją, vėliau stebint, ar perzas neatauga iš pakraščių.

    Populiarūs namų mišiniai su actu ir druska dažnai nuvilia: actas dažniausiai pažeidžia tik lapus, o šakniastiebiai atželia. Druska dar pavojingesnė, nes blogina dirvos savybes ir gali pakenkti tiek dirvožemio organizmams, tiek būsimiems augalams. Verdantis vanduo kartais tinka plytelių ar takelių siūlėms, bet lysvėse ir vejoje jis apdegina viską, kas pakliūva, ir paprastai nepasiekia viso požeminio tinklo.

    Pašalintų perzo šakniastiebių nereikėtų mesti į vėsų kompostą, nes jie gali išgyventi ir su kompostu grįžti į daržą. Saugiau juos visiškai išdžiovinti saulėje ir tik tada tvarkyti toliau. Net ir po sėkmingo išvalymo verta reguliariai apžiūrėti vietas, kur perzas augo anksčiau, nes jis gali atkeliauti iš kaimyninio sklypo ar su atvežtine žeme.

  • Triukas viržiams: ši viena priemonė prailgina žydėjimą iki vėlyvo rudens

    Triukas viržiams: ši viena priemonė prailgina žydėjimą iki vėlyvo rudens

    Viržiai, pasodinti grupėmis, rudenį sukuria ryškų spalvų kilimą ir dažniausiai žydi nuo rugpjūčio iki spalio pabaigos. Dalis veislių, jei sąlygos palankios, dekoratyvumą išlaiko iki pirmųjų šalnų, todėl augalai itin vertinami sode, balkone ar terasoje.

    Kad viržiai gausiai žydėtų ir išliktų tvirti, svarbiausia užtikrinti jiems tinkamą dirvą ir saikingą drėgmę. Šie visžaliai krūmokšniai geriausiai auga saulėtoje vietoje, nuo vėjo kiek pridengtoje, o žydėjimą labiausiai lemia rūgštus, laidus ir neužmirkstantis substratas.

    Viržiams palanki dirva paprastai būna rūgšti, todėl sode ar vazone verta ją palaikyti mulčiuojant pušų žieve. Mulčias padeda išsaugoti drėgmę, mažina piktžolių kiekį, o kartu palaipsniui gerina sąlygas šaknims, kurios jautriai reaguoja į užmirkimą ir dirvos sutankėjimą.

    Kitas dažnai taikomas būdas dirvai švelniai parūgštinti yra kavos tirščiai, naudojami saikingai. Atvėsusius tirščius reikėtų plonu sluoksniu įmaišyti tik į viršutinį dirvos sluoksnį, kad nesusidarytų pluta ir nepablogėtų oro patekimas prie šaknų.

    Viržiams svarbus ir tinkamas tręšimas, tačiau per didelės dozės gali pakenkti, ypač jei trąšos netinka rūgščią dirvą mėgstantiems augalams. Praktikoje dažniausiai pakanka tręšti kelis kartus per sezoną, o rudenėjant rinktis fosforo ir kalio turtingesnes trąšas, kurios padeda augalui sustiprėti prieš šaltį.

    Laistymas turėtų būti reguliarus, bet saikingas: viržiai mėgsta lengvai drėgną žemę, tačiau nuolat šlapias substratas didina šaknų puvinio riziką. Jei viržiai auginami vazone, ypač svarbu drenažas ir tai, kad vandens perteklius laisvai išbėgtų, o lėkštelėje neužsistovėtų.

    Sodinimo laikas taip pat turi reikšmės, nes nuo jo priklauso, ar augalas spės įsišaknyti iki šalčių. Viržiai dažnai sodinami nuo vasaros pabaigos iki ankstyvo rudens, tačiau pavasarį pasodintiems augalams dažniau reikia atidesnio laistymo, ypač sausrų metu.

  • Išvykstate atostogų? Ugniagesiai įspėja: šį prietaisą būtinai išjunkite iš lizdo

    Išvykstate atostogų? Ugniagesiai įspėja: šį prietaisą būtinai išjunkite iš lizdo

    Ilgesnė išvyka atostogų ar komandiruotė yra tinkamas metas peržiūrėti, kurie namų prietaisai neturėtų likti įjungti į elektros tinklą. Ugniagesiai gelbėtojai pabrėžia, kad atjungimas ne tik mažina elektros suvartojimą, bet ir sumažina gedimų, trumpųjų jungimų ar gaisro riziką.

    Vasarą šis įprotis tampa dar aktualesnis, nes aukštesnė oro temperatūra gali prisidėti prie kai kurių prietaisų perkaitimo. Nors kritinės karščio bangos dažniau siejamos su pietų Europa, pastaraisiais metais jos vis dažniau pasiekia ir mūsų regioną, o tai didina apkrovas elektros prietaisams ir tinklams.

    Vienas dažniausiai minimų rizikos šaltinių virtuvėje yra skrudintuvas. Jo apačioje ir viduje kaupiasi duonos trupiniai, kurie išdžiūvę gali lengviau užsidegti, jei patenka arti įkaitusių kaitinimo elementų arba prietaisas pradeda veikti netinkamai.

    Ugniagesiai rekomenduoja skrudintuvą išjungti iš lizdo ne tik prieš išvykstant, bet ir po kiekvieno naudojimo. Taip pat patariama reguliariai iškratyti trupinius iš tam skirtos talpos ar prietaiso dugno ir periodiškai jį išvalyti, kad nešvarumai nekauptų papildomos šilumos.

    Prieš paliekant namus ilgesniam laikui verta peržvelgti ir kitus virtuvės bei buities prietaisus, kuriems nebūtinas nuolatinis maitinimas. Atskira rizika siejama su vasaros audromis, kai dėl žaibų ar tinklo sutrikimų galimi įtampos šuoliai, galintys sugadinti elektroniką.

    Dėl to dažnai patariama atjungti televizorius, kompiuterius, žaidimų konsoles ir interneto maršrutizatorius, ypač jei būsto elektros apsauga nėra sustiprinta viršįtampių ribotuvais. Kelios minutės prieš išvykstant gali padėti išvengti nemalonių staigmenų grįžus ir sumažinti brangių gedimų tikimybę.

  • Išbarstykite rugpjūtį: rudenį veja bus tanki ir intensyviai žalia – svarbiausios klaidos

    Išbarstykite rugpjūtį: rudenį veja bus tanki ir intensyviai žalia – svarbiausios klaidos

    Rugpjūtis dažnai siejamas su derliaus nuėmimu, tačiau būtent tada verta skirti dėmesio vejai. Po birželio ir liepos karščių žolė neretai būna nusilpusi: matyti pageltusios, išdžiūvusios dėmės, o žolės stiebai praranda sodrią spalvą. Šiltas dirvožemis vis dar padeda vejai greičiau atsistatyti prieš vėsesnį sezoną.

    Vasaros pabaigoje atlikti darbai dažnai nulemia, kaip veja atrodys rudenį ir kaip ištvers žiemą. Artėjant šaltesniems orams augalui tampa sunkiau atsinaujinti, todėl per vėlai atliktas tręšimas ar netinkamas laistymas gali palikti ilgalaikių pasekmių. Gerai pamaitinta ir sustiprinta veja pavasarį dažniausiai atželia sparčiau.

    Rugpjūtį svarbiausia pasirinkti tinkamas maistines medžiagas, nes universalūs pavasariniai mišiniai ne visada tinka. Šiuo laikotarpiu dažniau rekomenduojami rudeniniai trąšų mišiniai, kuriuose mažiau azoto ir daugiau fosforo bei kalio. Tokia sudėtis padeda stiprinti šaknyną ir gerina augalo atsparumą sausrai bei būsimoms šalnoms.

    Azotas skatina greitą žalios masės augimą, tačiau vasaros pabaigoje tai gali būti rizikinga. Per greitai išaugę, minkšti stiebai nespėja sutvirtėti iki šaltesnių naktų, todėl veja tampa jautresnė pažeidimams. Fosforas siejamas su šaknų vystymusi, o kalis padeda reguliuoti vandens apykaitą ir didina atsparumą stresui.

    Vienas iš dažnai minimų natūralių priedų yra bazalto miltai – smulkinta vulkaninė uoliena, naudojama dirvožemio struktūrai gerinti. Jie paprastai vertinami dėl lėto mineralų išsiskyrimo ir mažesnės pertręšimo rizikos, ypač jei dirva išdžiūvusi. Praktikoje dažnai taikoma apie 200 gramų norma 1 kvadratiniam metrui, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo dirvos būklės.

    Dar viena priemonė, kurią žmonės svarsto, yra kalkinimas, tačiau jis reikalingas ne visada. Kalkės naudojamos tik tada, kai dirva per rūgšti, o optimalus vejos pH dažniausiai laikomas apie 6,0–7,0. Jei pH tinkamas, kalkinimas gali pakenkti, nes apsunkina kitų maisto medžiagų pasisavinimą.

    Net geriausios trąšos neduos naudos, jei bus išbarstytos netinkamu metu arba netolygiai. Patikimesnė praktika yra tręšti praėjus maždaug 2 dienoms po pjovimo, kai žolė būna apie 5 centimetrų aukščio, kad granulės pasiektų dirvą. Taip pat verta rinktis vėsesnę, apsiniaukusią dieną ar vakarą ir netręšti per kaitrą.

    Laistymas vasaros pabaigoje ne mažiau svarbus nei tręšimas, nes be drėgmės žolė nepasisavins maisto medžiagų. Vietoje dažno, trumpo laistymo dažnai veiksmingiau laistyti 2–3 kartus per savaitę gausiai, kad vanduo pasiektų apie 10–15 centimetrų gylį. Taip skatinamas gilesnis šaknų augimas ir didesnis atsparumas sausroms.

    Karščių metu verta neperžeminti vejos, nes aukštesnė žolė geriau saugo dirvą nuo išgaravimo. Palikus bent apie 5 centimetrus aukščio, paviršius mažiau įkaista, o šaknys patiria mažiau streso. Laistyti dažniausiai patariama anksti ryte, nes vakare ilgiau išliekanti drėgmė ant lapų gali didinti grybelinių ligų riziką.

    Rugpjūčio pabaiga ir ankstyvas ruduo taip pat tinkami vejos atsėjimui, kai atsiranda plikų plotų. Šilta dirva ir naktinė drėgmė sudaro geras sąlygas sėkloms sudygti, jei jos nuolat drėkinamos. Svarbu pašalinti nudžiūvusią žolę, supurenti viršutinį sluoksnį ir lengvai užberti plonu komposto ar žemės sluoksniu.

  • Mirė „Spider-Man: No Way Home“ aktorė Mary Egida Rivera: 82-ejų netektis ir šeimos atskleista priežastis

    Mirė „Spider-Man: No Way Home“ aktorė Mary Egida Rivera: 82-ejų netektis ir šeimos atskleista priežastis

    Mirė filipiniečių aktorė Mary Egida Rivera, daugeliui žinoma iš 2021 metais pasirodžiusio filmo „Spider-Man: No Way Home“. Jai buvo 82 metai.

    Apie aktorės mirtį pranešta po to, kai pasirodė šeimos patvirtinta informacija ir viešas nekrologas. Nurodoma, kad ji mirė balandžio 15 dieną Havajuose, Honolulu, o iškeliavo ramiai.

    Artimieji užsienio žiniasklaidai teigė, kad aktorė buvo prijungta prie gyvybę palaikančių aparatų po patirto insulto. Ši informacija tapo viena iš priežasčių, kodėl žinia apie netektį plačiau pasklido tik po kurio laiko.

    Mary Egida Rivera filme įkūnijo Ned Leeds, vieno artimiausių Peterio Parkerio draugų, močiutę, vadinamą Lola. Nors jos vaidmuo buvo epizodinis, žiūrovai jį įsiminė dėl šilto, komiško tono ir kultūrinio atpažįstamumo.

    „Ačiū, kad su tokia pagarba ir pasididžiavimu atstovavote filipiniečių bendruomenei, įkūnydama Ned močiutę filme „Spider-Man: No Way Home“, – rašė vienas gedintis žmogus.

    Nekrologe taip pat pažymima, kad aktorė didžiavosi galimybe pasirodyti „Marvel“ franšizėje ir dalyvauti scenoje su ryškiais filmo aktoriais. „Spider-Man: No Way Home“ buvo vienas didžiausių pastarojo dešimtmečio kino hitų, o filmas sujungė skirtingų kartų Žmogaus-voro istorijas.

    Mary Egida Rivera liko vyras, keturi vaikai, 11 anūkų ir keturi proanūkiai. Artimieji ir gerbėjai socialiniuose tinkluose dalijasi užuojautomis, pabrėždami jos šilumą ir simbolinę reikšmę filipiniečių bendruomenei.