CP v2

Category: Kultūra

  • Miške vilioja baravykai, bet jie sugeria taršą kaip kempinė: štai kur grybauti pavojinga

    Miške vilioja baravykai, bet jie sugeria taršą kaip kempinė: štai kur grybauti pavojinga

    Rudens pradžioje miškai vilioja gausiu grybų derliumi, tačiau ne visi radiniai yra vienodai saugūs. Grybai iš aplinkos gali sukaupti teršalus ir sunkiuosius metalus, todėl net valgoma rūšis, užaugusi netinkamoje vietoje, gali tapti nepageidaujama lėkštėje.

    Specialistai pabrėžia, kad grybiena ir vaisiakūniai iš dirvožemio bei oro sugeria įvairias medžiagas, o jos kaupiasi tiek kepurėlėje, tiek kote. Didžiausia rizika siejama su senesniais, peraugusiais grybais, nes jie aplinkos junginius kaupia ilgiau.

    Kur grybauti nereikėtų?

    Viena dažniausių klaidų yra grybauti šalia intensyvaus eismo kelių, kur teršalai nusėda ant paklotės ir dirvožemio. Praktinė taisyklė paprasta: nuo judrios kelio juostos verta pasitraukti bent kelis šimtus metrų, o dar geriau rinktis gilesnį mišką.

    Ne mažiau svarbu įvertinti, ar netoliese nėra pramonės objektų, sąvartynų ar kitų taršos šaltinių. Tokiose teritorijose grybuose dažniau aptinkami nepageidaujami elementai, kurie į organizmą patenka su maistu.

    Draudžiamos teritorijos ir taisyklės

    Grybauti negalima ten, kur galioja griežtesni gamtosaugos režimai, pavyzdžiui, nacionaliniuose parkuose ir rezervatuose, jei konkrečiose zonose tai draudžiama. Taip pat nederėtų eiti į miško jaunuolynus ir želdinius, į gyvūnų apsaugai skirtas teritorijas, privačias valdas ar karinius objektus.

    Renkant grybus išlieka svarbiausia taisyklė: imti tik tuos, kuriuos atpažįstate be abejonės. Neaiškius grybus geriausia palikti vietoje ir jų nenaikinti, nes net nevalgomi ar nuodingi žmogui grybai yra svarbūs ekosistemai.

    Kodėl nevalgomi grybai svarbūs?

    Nevalgomi grybai prisideda prie miško gyvybingumo, nes dalis jų sudaro simbiozę su augalais ir padeda pasisavinti vandenį bei mineralines medžiagas. Jie taip pat yra maisto šaltinis įvairiems gyvūnams, nuo vabzdžių iki kanopinių, ir palaiko natūralią miško pusiausvyrą.

    Miškininkai ir gamtosaugininkai primena, kad dalis grybų rūšių yra saugomos, todėl jų radavietes svarbu tausoti. Atsakingas grybavimas reiškia ne tik saugų krepšį, bet ir pagarbą miško taisyklėms bei gamtai.

  • Pirmas kūrenimas židinyje rudenį: viena klaida ir dūmai bei kvapas užtvindys namus

    Pirmas kūrenimas židinyje rudenį: viena klaida ir dūmai bei kvapas užtvindys namus

    Prieš pirmą kūrenimą židinyje po ilgesnės pertraukos svarbiausia įsitikinti, kad dūmtraukis yra švarus ir pralaidus. Per vasarą jame gali prisikaupti lapų, šakelių, dulkių, o kartais net atsirasti paukščių lizdų. Užsikimšęs dūmtraukis blogina trauką ir didina riziką, kad dūmai pateks į patalpas.

    Praktikoje saugiausias sprendimas yra dūmtraukio būklę patikėti kaminų priežiūros specialistui, ypač jei židinys nebuvo naudojamas kelis mėnesius ar ilgiau. Specialistas įvertins ne tik pralaidumą, bet ir bendrą sistemos techninę būklę, įskaitant galimus įtrūkimus, nesandarumus ar per dideles suodžių sankaupas. Tokios apžiūros ir valymo faktą verta fiksuoti, nes tai gali būti svarbu draudimo atveju.

    Prieš įžiebiant ugnį verta apžiūrėti ir patį židinį. Reikėtų pašalinti senus pelenus, malkų likučius, patikrinti, ar visos detalės savo vietose ir ar niekas neužstoja oro padavimo. Jei židinys buvo įrengtas statybų ar remonto metu, viduje galėjo likti dulkių ir statybinių dalelių, kurios įkaitus skleidžia nemalonų kvapą.

    Ne mažiau svarbi ir ventiliacija bei oro cirkuliacija aplink židinį. Oro padavimo ir šilto oro paskirstymo grotelės turi būti neuždengtos ir švarios, kad židinys veiktų stabiliai ir neperkaistų. Užterštumas ar užsikimšimas gali lemti prastesnį degimą, didesnį dūmingumą ir kvapų plitimą po namus.

    Didelė dalis problemų prasideda nuo netinkamo kuro, todėl į židinį turėtų keliauti tik sausos malkos, kurių drėgnumas neviršija 20 proc. Šviežiai skelta mediena dega neefektyviai: išskiria daugiau dūmų, greičiau kaupia apnašas dūmtraukyje ir mažina šilumos grąžą. Jei malkų atsargų nesuspėjote pasiruošti, verta rinktis išdžiovintas malkas arba židiniams skirtą briketą.

    Pirmą kūrenimą po pertraukos geriausia atlikti ne tada, kai namuose jau labai šalta, o iš anksto ir ramiai. Pradėkite nuo mažesnio kiekio sausų malkų ir stebėkite, ar trauka stabili, ar dūmai nepatenka į patalpą, ar nesijaučia degėsių kvapo. Toks startas leidžia saugiai patikrinti, ar reguliavimo sklendės ir oro padavimas veikia taip, kaip turėtų.

    Įkuriant būtina naudoti tik tam skirtas priemones. Į židinį negalima mesti plastiko, buitinių atliekų ar statybinių likučių, nes tai didina kenksmingų medžiagų išsiskyrimą ir teršalų sankaupas dūmtraukyje. Jei po pirmo kūrenimo pastebite silpną trauką, dūmų skverbimąsi ar neįprastus kvapus, kūrenimą verta nutraukti ir ieškoti priežasties, o ne bandyti ją užmaskuoti intensyvesne ugnimi.

  • Šiuos 6 daiktus išskalbkite dar rugsėjį: atvėsus džiovinimas taps tikru galvos skausmu

    Šiuos 6 daiktus išskalbkite dar rugsėjį: atvėsus džiovinimas taps tikru galvos skausmu

    Rugsėjis daugeliui yra paskutinis patogus metas namuose išskalbti didelius ir storus tekstilės gaminius, kuriems reikia ilgo džiovinimo. Kol dienos dar šiltesnės ir galima dažniau vėdinti patalpas, audiniai išdžiūsta greičiau, o drėgmės perteklius mažiau kaupiasi namuose.

    Neišdžiovinti iki galo daiktai, ypač storos antklodės, pledai ar gyvūnų guoliai, gali pradėti skleisti nemalonų kvapą. Dar blogiau, jei drėgmė užsilaiko gilesniuose sluoksniuose, nes tuomet didėja pelėsio rizika ir trumpėja tekstilės tarnavimo laikas.

    Antklodės ir pagalvės

    Paklodes ir užvalkalus dažniausiai skalbiame reguliariai, tačiau pačios antklodės ir pagalvės neretai lieka pamirštos mėnesiams. Jose taip pat kaupiasi prakaitas, dulkės ir alergenai, todėl prieš šaltąjį sezoną verta jas atnaujinti.

    Didžiausias iššūkis paprastai būna ne pats skalbimas, o džiovinimas, nes storas užpildas ilgai išlaiko drėgmę. Prieš skalbiant būtina patikrinti etiketę, nes plunksnų, pūkų ar sintetinio pluošto priežiūra skiriasi, o netinkamas režimas gali sugadinti užpildą.

    Pledai, užklotai ir užuolaidos

    Vasarą pledai ir užklotai dažnai keliauja į iškylas, guli ant žolės ar ilgai būna ant sofos, todėl prikaupia dulkių, smulkių nešvarumų ir gyvūnų plaukų. Rugsėjį jie paprastai išdžiūsta greičiau, o įdėti į spintą dar drėgno pledo nereikėtų, nes uždarame pluošte greitai atsiranda įsisenėję kvapai.

    Užuolaidos per vasarą sugeria į patalpą patenkančias dulkes ir lauko taršos daleles, net jei vizualiai atrodo švarios. Išskalbus jas dabar, rudenį, kai langus atidarome rečiau, švaros pojūtis dažniausiai išlieka ilgiau.

    Plonesnes užuolaidas galima pakabinti dar šiek tiek drėgnas, tačiau sunkesnes geriau išdžiovinti pilnai. Tai ypač svarbu, jei audinys liečiasi su siena ar grindimis, nes drėgmė gali persiduoti ir palikti dėmes ar sukelti kvapą.

    Čiužinio užvalkalas, gyvūnų guolis ir lauko pagalvės

    Keičiant patalynę lengva pamiršti čiužinio apsaugą ar užvalkalą, nors būtent jis surenka dalį prakaito ir dulkių. Jei gamintojas leidžia skalbti, rugsėjis tam palankus, nes dideli užvalkalai užima daug vietos džiovinant ir ilgai džiūsta.

    Prieš uždedant švarų užvalkalą, verta kelias valandas palaikyti čiužinį atidengtą ir kruopščiai išsiurbti. Tai padeda sumažinti dulkių sankaupas ir pagerina bendrą miego higieną, ypač jautriems alergijoms.

    Jei namuose yra šuo ar katė, jų guolis paprastai būna vienas greičiausiai užsiteršiančių daiktų. Plaukai tėra matomiausia dalis, nes audinyje lieka ir lauko purvas, seilės, riebalai nuo kailio, o guolai, skalbiami kartu su užpildu, džiūsta ypač ilgai.

    Lauko pagalvės per sezoną patiria dulkes, žiedadulkes ir drėgmę, todėl jų nereikėtų sandėliuoti žiemai nevalytų. Prieš valymą būtina patikrinti priežiūros instrukciją, o svarbiausia taisyklė išlieka ta pati: į dėžę ar maišą galima dėti tik visiškai sausą tekstilę.

    Galiausiai verta įvertinti ir rudenines striukes, ypač pūkines ar su storu užpildu, nes jos jautresnės netinkamam džiovinimui. Net jei striukė atrodo švari, dažnai išduoda suteptos apykaklės, rankogaliai ar kišenių zonos, todėl išskalbus iš anksto išvengiama skubos pirmą žvarbų rytą.

    Prieš skalbiant rekomenduojama užsegti užtrauktukus, ištuštinti kišenes ir laikytis etiketėje nurodytų temperatūrų bei režimų. Jei reikia specialaus valymo, geriau tai sužinoti ir susitvarkyti dabar, kol džiovinimo sąlygos dar palankesnės.

  • Paskutinis skambutis šilauogėms: iki kada pasodinti rudenį, kad krūmai nenukentėtų nuo šalnų

    Paskutinis skambutis šilauogėms: iki kada pasodinti rudenį, kad krūmai nenukentėtų nuo šalnų

    Kada sodinti šilauoges, kad jos spėtų prigyti iki šalnų, yra vienas dažniausių klausimų rudenį. Atsakymas priklauso nuo to, kokią sodinuko formą įsigijote: vazone augintą ar plikomis šaknimis.

    Vazone augintos šilauogės paprastai turi susiformavusį šaknyną, todėl jas galima sodinti per visą vegetacijos laikotarpį nuo pavasario iki rudens. Vis dėlto rudenį svarbiausia ne uždelsti taip, kad augalui neliktų laiko įsišaknyti iki pirmųjų rimtesnių šalnų.

    Plikomis šaknimis parduodami sodinukai yra jautresni, todėl dažniausiai sodinami dviem laikotarpiais: pavasarį arba rudenį. Jei rudenį pavėluojama, rizika padidėja, nes augalas turi suspėti atkurti smulkias šakneles, nuo kurių priklauso atsparumas šalčiui ir startas pavasarį.

    Praktikoje siekiama, kad šilauogės būtų pasodintos iki spalio pirmos pusės pabaigos, kad prieš žiemą liktų kelios savaitės įsišaknijimui. Jei prognozuojamas ankstyvas atšalimas, saugiau sodinimą paankstinti ir pasirūpinti mulčiu, kuris stabilizuoja dirvos temperatūrą.

    Jeigu sodinimo terminas praleistas, dar nereiškia, kad sodinuką reikia nurašyti. Tokiu atveju šilauogę dažnai patariama laikinai pasodinti į didesnį vazoną, laikyti apsaugotoje vietoje ir į nuolatinę vietą perkelti pavasarį, kai dirva atšyla.

    Ne mažiau už terminą svarbios ir augimo sąlygos. Šilauogėms labiausiai tinka šviesi, saulėta vieta, nes nuo apšvietimo priklauso krūmo augimas, žydėjimas ir derlius.

    Šilauogės yra rūgščią dirvą mėgstantys augalai, todėl dažna klaida yra sodinimas į neutralią ar kalkingą žemę. Dirvos rūgštingumas turi būti rūgštus, o jam palaikyti dažnai naudojamos rūgščios durpės ir spygliuočių žievės mulčias.

    Pasodinus šilauoges svarbu gausiai palaistyti, kad dirva priglustų prie šaknų ir neliktų oro tarpų. Vėliau naudinga mulčiuoti pušų žieve ar spygliuočių paklotu, nes tai mažina drėgmės garavimą, slopina piktžoles ir padeda išlaikyti augalui palankesnę terpę.

    Rudenį verta stebėti ir drėgmės režimą: prieš užšąlant dirvai šilauogėms reikia pakankamai vandens, tačiau užmirkimas yra ne mažiau pavojingas nei sausra. Jei dirva sunki ir linkusi kaupti vandenį, gali prireikti pagerinti drenažą ar pakelti lysvę.

  • Céline Dion sugrįžo į sceną Paryžiuje po šešerių metų: emocingas koncertas 30 000 gerbėjų

    Céline Dion sugrįžo į sceną Paryžiuje po šešerių metų: emocingas koncertas 30 000 gerbėjų

    Céline Dion šeštadienio vakarą Paryžiaus priemiestyje surengė pirmąjį pilnos trukmės koncertą po šešerių metų pertraukos. Dainininkė į sceną žengė Plenitude arenoje, kur ją pasitiko maždaug 30 000 žiūrovų.

    Sugrįžimas tapo vienu ryškiausių šio rudens muzikos įvykių Prancūzijoje, o į koncertą atvyko ir žinomi svečiai, tarp jų buvusi JAV pirmoji ponia Michelle Obama bei Prancūzijos politikai. Tai buvo pirmasis pasirodymas iš numatyto 26 vakarų koncertų ciklo toje pačioje arenoje.

    Diagnozė ir ilgas kelias atgal

    2022 metais Céline Dion viešai pranešė, kad jai diagnozuotas itin retas neurologinis sutrikimas, vadinamas sustingusio žmogaus sindromu. Ši būklė gali sukelti stiprų raumenų sustingimą ir skausmingus spazmus, todėl atlikėjai teko atšaukti dalį suplanuotų pasirodymų.

    Ligos eiga ir gydymo procesas ilgą laiką kėlė abejonių, ar dainininkė apskritai dar galės koncertuoti. Dėl to Paryžiaus koncertas daugeliui tapo ne tik muzikinėmis naujienomis, bet ir asmeninės ištvermės istorija, kurią sekė gerbėjai visame pasaulyje.

    „Kelias buvo duobėtas, kelionė užtruko ilgiau, nei tikėjausi“, – sakė Céline Dion.

    „Šį vakarą noriu dainuoti jums. Dainuoti sau. Dainuoti gyvenimui“, – pridūrė ji.

    Didžiausi hitai ir publikos reakcija

    Koncerte skambėjo vieni geriausiai žinomų Dion kūrinių, tarp jų My Heart Will Go On ir Because You Loved Me. Pasirodymas sulaukė palankių vertinimų tiek iš gerbėjų, tiek iš kritikų, o emocingas dainininkės sugrįžimas tapo vakaro ašimi.

    Pasak renginio organizatorių ir žiniasklaidos pranešimų, publikos reakcija buvo itin šilta, o pati atlikėja ne kartą graudinosi. Tokia atmosfera sustiprino sugrįžimo žinutę, kad šis koncertas ženklina naują etapą po priverstinės pauzės.

    Sveikinimai ir dėmesys už Prancūzijos ribų

    Apie sugrįžimą viešai pasisakė ir Kanados ministras pirmininkas Markas Carney, pasveikinęs atlikėją su sugrįžimu po šešerių metų. Žinutė socialiniuose tinkluose tapo dar vienu ženklu, kad Dion pasirodymas sulaukė plataus tarptautinio dėmesio.

    Nors sustingusio žmogaus sindromas laikomas neišgydomu, su tinkama priežiūra daliai pacientų pavyksta geriau valdyti simptomus ir grįžti prie kasdienės veiklos. Dion atvejis rodo, kad net ir esant sudėtingai diagnozei, reabilitacija bei kruopščiai suplanuotas krūvis gali atverti kelią sugrįžimui į sceną.

  • Oktoberfest 2026 Miunchene: kanapių draudimas, vaikų taisyklės ir brangstantis alaus bokalas

    Oktoberfest 2026 Miunchene: kanapių draudimas, vaikų taisyklės ir brangstantis alaus bokalas

    Oktoberfest 2026 startas Miunchene

    Miunchene 2026 metais „Oktoberfest“ prasideda tradiciškai, kai miesto meras Theresienwiese aikštėje atkemša pirmąją alaus statinę ir paskelbia šventės pradžią. Organizatoriai tikisi daugiau nei 6 000 000 lankytojų per dvi su trupučiu savaitės.

    Šventė vyks nuo 2026 metų rugsėjo 19 dienos iki spalio 4 dienos, todėl miestas iš anksto primena taisykles, kurios skirtos suvaldyti minias ir sumažinti incidentų skaičių. Dalis reikalavimų kasmet kartojami, tačiau kai kurie akcentai pastaraisiais metais griežtėja.

    Kanapės, rūkymas ir baudos

    Viena aiškiausių 2026 metų žinučių lankytojams: „Oktoberfest“ teritorijoje kanapėms taikomas nulinis toleravimas. Bavarijoje galiojantys ribojimai numato atsakomybę už vartojimą tam tikrose viešose vietose, o festivalio zona įvardijama kaip vieta, kur tokio pobūdžio elgesys nebus toleruojamas.

    Už kanapių rūkymą šventės teritorijoje numatoma 1 500 eurų bauda, o pakartotiniais atvejais suma gali viršyti 5 000 eurų. Miuncheno policijos viešai skelbtuose ankstesnių metų suvestiniuose duomenyse fiksuoti ir pažeidimai dėl draudimo nesilaikymo.

    Tabako rūkymas lauko erdvėse ir alaus soduose leidžiamas, tačiau alaus palapinėse jau daug metų galioja draudimas rūkyti. Organizatoriai pabrėžia, kad už taisyklių nesilaikymą gali būti taikomos baudos iki 1 000 eurų, o kai kuriais atvejais lankytojai gali būti paprašyti palikti teritoriją.

    Vaikams taikomi ribojimai

    Šventė orientuota į suaugusiųjų auditoriją, tačiau kasmet joje dalyvauja ir šeimos, todėl aiškiai reglamentuojamas vaikų buvimas teritorijoje. Nuo sekmadienio iki penktadienio vaikai vežimėliuose įleidžiami iki 18 valandos, nes vėliau minios tampa per tankios ir didėja rizika.

    Šeštadieniais ir spalio 3 dieną vežimėliai ir vaikiški vežimai šventės teritorijoje draudžiami dėl saugumo. Organizatoriai taip pat primena, kad jaunesni nei 6 metų vaikai alaus palapinėse gali būti iki 20 valandos, net jei juos lydi tėvai.

    Paaugliams taikomos atskiros taisyklės: jaunesni nei 16 metų po 20 valandos teritorijoje negali būti be teisėto globėjo. 16–17 metų lankytojams leidžiama likti iki uždarymo, tačiau dalyje palapinių galioja ankstesnis nakties pabaigos laikas.

    Judėjimas ir alkoholis: rizika po šventės

    Į šventę atvykstantys dviračiais, elektriniais paspirtukais ar riedučiais turi žinoti, kad su šiomis priemonėmis į teritoriją patekti negalima, jas reikia palikti už įėjimo. Tokia praktika taikoma siekiant išvengti susidūrimų ir spūsčių pagrindiniuose srautuose.

    Miesto institucijos taip pat primena, kad po šventės sėdant ant dviračio ar elektrinio paspirtuko galioja tie patys alkoholio ribojimai kaip ir motorinėms transporto priemonėms. Nuo 0,5 promilės gresia 500 eurų bauda, baudos taškai ir galimas vieno mėnesio teisės vairuoti apribojimas.

    Narkotikų kontrolė ir draudžiamos varžybos

    Viešojo saugumo tarnybos išskiria, kad nelegalios medžiagos išlieka viena dažniausių problemų dideliuose renginiuose. Bavarijos kriminalinės policijos duomenys rodo, kad pastaraisiais metais augo su kokainu susijusių nusikaltimų skaičius, o ši tendencija juntama ir Miunchene.

    Organizatoriai taip pat pabrėžia, kad vadinamosios gėrimo varžybos, kai lankytojai raginami kuo greičiau išgerti bokalą, yra draudžiamos. Už tokį elgesį, taip pat lipimą ant stalų ar suolų ir kitų lankytojų saugumo kėlimą pavojun, gali būti taikomas pašalinimas iš šventės teritorijos.

    Kainos 2026 metais: brangsta ir alaus bokalas

    Šventė 2026 metais lankytojų piniginėms bus dar reiklesnė: vienas litras alaus, vadinamas Maß, kainuos nuo 14,80 iki 15,90 euro. Vidutinė kaina yra apie 2,38 proc. didesnė nei metais anksčiau.

    Miuncheno savivaldybė ir organizatoriai ragina lankytojus iš anksto planuoti biudžetą, ypač turint omenyje, kad didelėse miniose didėja ir vagysčių bei prarastų daiktų rizika. Pagrindinė žinutė išlieka paprasta: linksmybės laukiamos, tačiau tik laikantis taisyklių ir gerbiant aplinkinius.

    „Kanapėms Wiesn vietos nėra“, – sakė Miuncheno miesto „Oktoberfest“ organizavimo pareigūnas Clemensas Baumgärtneris.

  • MTV VMA 2026: Taylor Swift pagerino rekordą, triumfavo metų vaizdo klipo kategorijoje

    MTV VMA 2026: Taylor Swift pagerino rekordą, triumfavo metų vaizdo klipo kategorijoje

    Taylor Swift rekordas VMA istorijoje

    MTV vaizdo muzikos apdovanojimuose 2026 metais Taylor Swift pelnė tris prizus, įskaitant svarbiausią vakaro titulą už metų vaizdo klipą. Šis laimėjimas sustiprino jos pozicijas kaip labiausiai apdovanotos solo atlikėjos VMA istorijoje.

    Pranešama, kad iki šiol ji buvo susilyginusi su Beyoncé pagal bendrą apdovanojimų skaičių, tačiau šiemet persvėrė rezultatą savo naudai. VMA apdovanojimai išlieka vienu svarbiausių muzikos industrijos barometrų, vertinančių klipų idėjas, režisūrą ir poveikį popkultūrai.

    Įvertinimas už darbą už kameros

    Be pagrindinio prizo, Taylor Swift atsiėmė ir pirmą kartą teiktą Artist Director Honors apdovanojimą. Juo pagerbiami atlikėjai, kurių darbas už kameros plečia muzikinių vaizdo klipų galimybes ir prisideda prie vizualaus pasakojimo raidos.

    Priimdama apdovanojimą atlikėja priminė, kad muzikinius klipus kuria jau apie 20 metų ir yra dalyvavusi kuriant maždaug 60 vaizdo klipų. Pasak jos, 18 iš jų ji pati parašė ir režisavo, taip vis labiau stiprindama autorės ir režisierės statusą popmuzikoje.

    „Muzikinius vaizdo klipus pradėjau kurti prieš 20 metų ir per tą laiką prisidėjau prie maždaug 60 klipų, o 18 jų pati parašiau ir režisavau“, – sakė Taylor Swift.

    Renginio metu taip pat pristatytas naujausias jos režisuotas klipas dainai Patient Zero, kuriame vaidina aktoriai Colin Farrell ir Dakota Johnson. Pastaraisiais metais atlikėjų įsitraukimas į režisūrą vis dažniau tampa strategija, leidžiančia kontroliuoti kūrybinę kryptį ir sukurti vientisą vizualinį prekės ženklą.

    Kiti vakaro laureatai ir duoklė Dolly Parton

    Didelį laimėjimų kraitį šiemet susižėrė ir Madonna, pradėjusi ceremoniją pasirodymu bei pelniusi kelis svarbiausius apdovanojimus. Ji laimėjo už geriausią bendradarbiavimą, taip pat buvo pripažinta metų atlikėja ir įvertinta šokių muzikos kategorijoje.

    Taylor Swift, atsiimdama vieną iš apdovanojimų, skyrė dėmesį neseniai mirusiai kantri muzikos žvaigždei Dolly Parton, kurią pavadino išskirtine scenos asmenybe. Ceremonijoje skambėjo ir daugiau dedikacijų, o keli atlikėjai atliko jos dainų interpretacijas, taip pabrėždami Parton įtaką skirtingoms muzikos kartoms.

    „Manau, visi buvome labai laimingi, kad kurį laiką galėjome dalintis šia planeta su Dolly Parton“, – sakė Taylor Swift.

    Pagerbta ir „Nirvana“

    Vienas laukiamiausių vakaro apdovanojimų, Video Vanguard Award, atiteko grunge legendai „Nirvana“. Apdovanojimas įteiktas išlikusiems grupės nariams Krist Novoselic, Dave Grohl ir Pat Smear, primenant grupės ilgalaikį poveikį roko scenai ir muzikos vaizdo klipų estetikai.

    Pristatant apdovanojimą pabrėžta grupės originalumo ir drąsos reikšmė laikotarpiu, kai populiariojoje muzikoje ėmė įsigalėti vis labiau formulėmis grįsti sprendimai. Priimdami apdovanojimą grupės nariai akcentavo, kad „Nirvana“ žinutė ir skambesys išlieka aktualūs, nes publika vis dar ieško tikrumo ir nekompromisinės kūrybos.

    „Mūsų niekada neapleido jausmas, kad žmonės vis dar alkani kažko tikro ir nekompromisinio, o kartais svarbiausia išgirsti, kad tiesiog gerai būti savimi“, – sakė Krist Novoselic.

  • Ką pamatyti Europoje šią savaitę: Monė ir Renuaro parodos, Tomo Cruise’o filmas ir nauja muzika

    Ką pamatyti Europoje šią savaitę: Monė ir Renuaro parodos, Tomo Cruise’o filmas ir nauja muzika

    Rudeniui įsibėgėjant Europos kultūros kalendorius nesitraukia: didžiausi miestai vieną po kito atidaro ambicingas parodas, kino teatruose pasirodo ryškūs premjeriniai filmai, o muzikos platformose – nauji albumai. Šią savaitę dėmesio centre atsiduria impresionizmo klasikai, žinomi aktoriai ir sugrįžtantys scenos veteranai.

    Paryžiuje ir Londone startuoja didelės apimties ekspozicijos, skirtos Klodui Monė ir Pjerui Ogistui Renuarui. Organizatoriai akcentuoja ne tik gerai pažįstamus šių autorių kūrinius, bet ir platesnį kontekstą: laikotarpį, kai impresionistai keitė tapybos kalbą, o šviesos, momento ir kasdienybės temos tapo jų kūrybos ašimi.

    Impresionistų parodos Londone ir Paryžiuje

    Londone Nacionalinėje galerijoje pristatoma Renuarui skirta retrospektyva, sudėliota aplink menininko santykį su jausmų vaizdavimu ir socialinėmis scenomis. Parodos sumanymas primena, kad Renuaro tapyba nėra vien švelni spalvų šventė: jo darbuose daug dėmesio skiriama žmonių tarpusavio ryšiui, miesto pramogoms, skirtingoms visuomenės klasėms.

    Paryžiuje Oranžerijos muziejus rengia Monė kūrybai skirtą parodą, siejamą su menininko mirties šimtmečio minėjimu. Ekspozicija fokusuojasi į laiką kaip kūrybinę idėją: Monė serijomis tapyti motyvai, nuolat kintanti šviesa ir tas pats vaizdas skirtingomis valandomis leidžia pamatyti, kaip dailininkas tapyboje kūrė judėjimo ir virsmo pojūtį.

    Kinas ir serialai: naujos premjeros

    Kino teatruose pasirodo juodojo humoro komedija Digger, kurią režisuoja Alejandro G. Iñárritu. Filme Tomas Cruise’as vaidina ekscentrišką naftos magnatą, kurio veikla sukelia ekologinę katastrofą, tačiau herojus pasirenka ne slėptis, o imtis savotiškos gelbėtojo misijos.

    Pasak kūrėjų pristatymo, tai satyra apie didžiąsias ambicijas ir atsakomybės vengimą, o pati istorija remiasi absurdiškomis situacijomis bei perdėtais charakteriais. Aktorių komandoje taip pat minimi Sandra Hüller, Riz Ahmed, John Goodman ir Jesse Plemons, todėl projektas taikosi į plačią auditoriją ir apdovanojimų sezoną.

    Serialų mėgėjams dėmesį patraukia Kill Jackie, kuriame Catherine Zeta-Jones įkūnija prabangų gyvenimą gyvenančią meno prekeivę, slepiančią kriminalinę praeitį. Siužetas sukasi apie momentą, kai į herojės gyvenimą sugrįžta senos skolos ir ji tampa samdomų žudikų taikiniu, todėl priversta panaudoti kadaise turėtus įgūdžius.

    Muzika: sugrįžta Johnny Marr

    Muzikos pasaulyje ryškiausia savaitės naujiena – Johnny Marr albumas The Age Of Everything. Buvęs grupės The Smiths gitaristas naujame įraše grįžta prie jam būdingos melodinės gitaros ir veržlaus ritmo, o tematiškai kalba apie dabarties hiperjunglumą, nerimą ir bandymą rasti ramybę kasdienėje rutinoje.

    Albumas pratęsia pastarųjų metų tendenciją, kai patyrę roko atlikėjai leidžia labiau introspektyvius, šiuolaikinei informacijos perkrovai jautrius darbus. Tokie leidiniai dažnai tampa tiltu tarp kartų: klausytojai gauna pažįstamą skambesį, bet aktualias temas, kurios rezonuoja ir su jaunesne auditorija.

  • Jimek apie lenkišką hiphopą: Europoje jis tarp stipriausių, o scena su orkestru tai įrodo

    Jimek apie lenkišką hiphopą: Europoje jis tarp stipriausių, o scena su orkestru tai įrodo

    Lenkų kompozitorius, dirigentas ir prodiuseris Radzimiras Dembskis, geriau žinomas kaip Jimek, sako, kad lenkiškas hiphopas šiandien yra vienas stipriausių Europoje. Muzikantas pabrėžia, kad šis skambesys užaugo ne kopijuodamas JAV tendencijas, o remdamasis vietine tradicija, kalba ir savitu požiūriu į tekstą.

    Šias mintis Jimek išsakė pristatydamas albumą „Études for Piano, Sampler, Orchestra and Friends“, kuriame sujungė fortepijoną, semplerius, simfoninį orkestrą ir dvylika Lenkijos reperių. Projektą numatyta gyvai pristatyti Varšuvoje, Bemovo rajone, o koncertas tampa dar vienu jo hiphopo ir klasikos trilogijos etapu.

    Albumas, kuriame telpa dvi scenos

    Jimek kūryboje seniai gyvena dvi lygiavertės meilės: akademinė muzika ir hiphopas. Naujajame albume fortepijono etiudės tampa ašimi, apie kurią sukasi skirtingų atlikėjų balsai ir orkestro faktūros, o kiekviena kompozicija pritaikoma konkrečiam svečiui ir jo muzikinei kalbai.

    Muzikantas teigia, kad šiuolaikinėje produkcijoje dažnai dominuoja sterilumas, todėl jis sąmoningai paliko daugiau gyvo proceso: studijinių dialogų, komentarų, natūralių reakcijų. Tokia estetika primena klasikinius hiphopo skitus, kai albumas būdavo klausomas kaip vientisa istorija, o ne atskirų kūrinių rinkinys.

    Tarptautinės patirtys ir grįžimas namo

    Jimek tarptautinį dėmesį iškovojo dar 2012 metais, kai laimėjo „Beyoncé“ dainos „End of Time“ remikso konkursą, kuriame dalyvavo daugiau nei 3 000 kūrėjų iš 25 šalių. Vėliau jo darbai ir pasirodymai atvėrė kelią bendradarbiavimams su ryškiais vardais ir projektams už Lenkijos ribų.

    Vis dėlto jis pabrėžia sąmoningai vis dažniau renkantis kurti Lenkijoje, nes grįžimas į savą aplinką padeda išlaikyti tapatybę ir kūrybinę pusiausvyrą. Pasak Jimek, vasaros Varšuvoje jam yra viena įkvepiančiausių būsenų, o darbas su vietos atlikėjais leidžia užbaigti pradėtą idėjinę kelionę.

    Kodėl lenkiškas hiphopas, jo manymu, išsiskiria?

    Jimek aiškina, kad lenkiško hiphopo muzikinė jėga glaudžiai susijusi su semplavimo tradicija: kūrėjai dažnai remiasi senais lenkiškais įrašais, džiazu, kino muzika ir populiariosios scenos palikimu. Tokia kilmė kuria atpažįstamą harmoninį ir melodinį braižą, kuris skiriasi nuo anglakalbės rinkos.

    Ne mažiau svarbi, jo teigimu, yra kalba ir tekstų tankis. Jimek pasakoja, kad užsienio bičiuliams versdamas lenkiškas eiles jis dažnai sulaukia nustebimo, kiek daug prasmių telpa posmuose ir kaip stipriai veikia fonetika bei gramatinė struktūra.

    „Esu šališkas ir net neketinu už tai atsiprašyti: lenkiškas hiphopas yra vienas geriausių Europoje“, – sakė Jimek.

    Kita projekto detalė, kuri sulaukė dėmesio, yra tai, kad albume dalyvauja dvylika vyrų atlikėjų, be moterų balsų. Jimek aiškina, kad tai susiklostė natūraliai, o vėliau tapo sąmoningu sprendimu atkreipti dėmesį į tai, kaip reperiai kalba apie vyriškumą, jautrumą ir šiuolaikines tapatybės dilemas.

  • Venecijos kino festivalyje Auksinis liūtas atiteko „Woman Unknown“, o „NAZA“ pelnė žiuri prizą

    Venecijos kino festivalyje Auksinis liūtas atiteko „Woman Unknown“, o „NAZA“ pelnė žiuri prizą

    Ryškiausi 83-ojo festivalio laimėtojai

    83-ajame Venecijos kino festivalyje pagrindinis apdovanojimas Auksinis liūtas atiteko danų režisierei May el-Toukhy už dramą „Woman Unknown“. Tai vienas svarbiausių Europos kino sezono įvykių, dažnai nubrėžiantis kryptį ir artėjančių apdovanojimų lenktynėms.

    Režisierė šiemet buvo vienintelė moteris, konkursinėje programoje savarankiškai pristačiusi filmą kaip pagrindinė kūrėja. Tokia detalė akcentuoja lėtai, bet pastebimai besikeičiantį didžiųjų festivalių balansą, kuriame vis dar juntamas nelygus atstovavimas.

    „Woman Unknown“ pasakoja apie Daniją po Antrojo pasaulinio karo ir jaunos auklės bei namų šeimininkės Marie istoriją. Ji ruošiasi tekėti už turtingo ir vyresnio darbdavio, tačiau praeities paslaptis, susijusi su santykiais su vokiečių kariu, ima grasinti jos naujai reputacijai ir statusui.

    Pagrindinį vaidmenį sukūrusi Mathilde Arcel pelnė geriausios aktorės apdovanojimą, tad filmas iškovojo retą dvigubą pergalę. Aktorė pabrėžė, kad tai jos pirmasis pagrindinis vaidmuo ir pirmasis dalyvavimas kino festivalyje.

    Sidabriniai liūtai ir žiuri sprendimai

    Didysis žiuri prizas, dar vadinamas Sidabriniu liūtu, atiteko Pietų Korėjos režisieriui Lee Chang-dong už filmą „Possible Love“. Šis darbas žymi kūrėjo sugrįžimą po aštuonerių metų pertraukos nuo ankstesnio, kritikų liaupsinto filmo „Burning“, pasirodžiusio 2018 metais.

    Specialų žiuri prizą pelnė dokumentinis filmas „NAZA“, pasakojantis apie karo Gazos Ruože kontekste taikytas karines strategijas. Filmą sukūrė Izraelio kūrėjai Yuval Abraham ir Rachel Szor, o kūrinys į pagrindinę konkursinę programą buvo įtrauktas vėliau, pačių autorių prašymu.

    „Mums ypač svarbu, kad šį filmą pamatytų Izraelio žiūrovai“, – sakė Yuval Abraham.

    Festivalyje skelbta, kad „NAZA“ premjera sulaukė rekordinės, apie 25 minutes trukusios ovacijos. Filme pateikiami 24 Izraelio kariuomenės vidinių šaltinių liudijimai, įskaitant žvalgybos pareigūnus ir karius, kurie dalijasi įžvalgomis apie karo veiksmų logiką ir pasekmes civiliams.

    Režisūra, aktoriniai darbai ir kontekstas

    Sidabrinis liūtas už režisūrą atiteko Ilya Krzhanovsky už filmą „Dau“, kuriamas projektas apie sovietų fizikų aplinką ir atominės bombos kūrimo epochą, užtrukęs daugiau nei 20 metų. Kūrėjas, protestuodamas prieš karą Ukrainoje, yra atsisakęs Rusijos pilietybės ir apdovanojimą skyrė ukrainiečiams.

    Geriausio aktoriaus prizą laimėjo Johnas Malkovichius už vaidmenį tamsioje CŽV komedijoje „Wild Horse Nine“. Aktorius ceremonijoje nedalyvavo, tačiau perdavė vaizdo žinutę, kurioje teigė esantis pagerbtas įvertinimo, atitenkančio po daugelio iškilių aktorių.

    Žiuri šiemet vadovavo aktorė ir režisierė Maggie Gyllenhaal. Tarp kitų įvertinimų buvo ir scenarijaus prizas, atitekęs prancūzų režisieriui Stéphane Brizé už korporatyvinę dramą „A Good Little Soldier“, o Marcello Mastroianni prizas už kylantį aktoriaus talentą skirtas Malou Khebizi už vaidmenį filme „15/18 (A Place to Heal)“.

    Venecijos festivalis tradiciškai išsiskiria tuo, kad vienoje programoje susitinka autorinis kinas, politiškai aštrūs dokumentiniai pasakojimai ir žvaigždžių vedami projektai. Šių metų rezultatai tą tendenciją tik patvirtino: nuo istorinės dramos iki šiuolaikinio karo refleksijų ir satyriškos geopolitikos interpretacijos.